LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ, POLITINIŲ ORGANIZACIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO BEI FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-3308
2004 m. gegužės 26 d. Nr. 633
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 2049 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos politinių partijų, politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo projektui Nr. IXP-3308.
Kartu teikiamos šios pastabos ir pasiūlymai:
1. Iš projekto pavadinimo reikia išbraukti žodžius „politinių organizacijų“, iš 1 straipsnio – žodžius „ir politinės organizacijos (toliau vadinama – politinės partijos)“, atsižvelgiant į naują Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (Žin., 2004, Nr. 54-1831).
2. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje minimas žurnalas, nors iš sąvokos „aukų apskaitos žurnalo įrašai“ turinio atrodo, kad įrašas bus politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje. Tas pats žurnalas minimas ir projekto 10 straipsnio 9 dalyje. Siūloma šios sąvokos atsisakyti.
3. Tikslintina projekto 2 straipsnio 14 dalies antrajame sakinyje esanti sąvoka „su politine kampanija susijusios išlaidos“, nes projekto 2 straipsnio 12 dalyje pateikta sąvoka „išlaidos politinei kampanijai“.
4. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje nurodytas politinės kampanijos laikotarpio skaičiavimas nėra tikslus. Pažymėtina, kad pagal minėtos dalies 2 sakinį politinės kampanijos laikotarpis susideda iš 3 etapų: pradinio, rinkimų agitacijos kampanijos ir baigiamojo (ataskaitų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 22 straipsnį politinės kampanijos iždininkas pateikia ataskaitas ne vėliau kaip per 25 dienas pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, o pagal projekto 4 straipsnio 3 dalį baigiamasis (ataskaitų) politinės kampanijos laikotarpis pasibaigia praėjus 45 dienoms nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo. Taigi darytina išvada, kad politinės kampanijos laikotarpis negali baigtis balsavimo rinkimuose ar referendumo dieną.
5. Projekto 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, neturėtų būti nurodoma, kas nustato deklaracijų (ataskaitų) formų tvirtinimo ir pildymo tvarką.
6. Projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad kandidatų sąrašas gali būti registruojamas savarankišku politinės kampanijos dalyviu, tikslintina, nes išeitų, kad sąrašas gali įgyti prievoles dėl išlaidų politinei kampanijai (žr. projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą sąvoką).
7. Jeigu projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodomas teikimas bus tas pats prašymas pagal projekto 5 straipsnio 3 dalį, siūloma vartoti sąvoką „prašymas“.
8. Projekto 4 straipsnyje reikėtų paaiškinti, kuris politinės kampanijos etapas laikytinas pradiniu laikotarpiu. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma po žodžio „rinkimų“ įrašyti „ (referendumo)“, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį.
9. Siūloma projekto 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti, kad vienas iš politinės partijos finansavimo šaltinių yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, skirti politinėms partijoms remti ir politinės kampanijos dalies išlaidoms kompensuoti.
10. Projekto 10 straipsnyje:
10.1. Siūloma atsisakyti 1 dalies nuostatos, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija) išvadoje nurodomi asmenys, paaukoję daugiau negu 10 procentų gautų pajamų dydžio auką. Manoma, kad ši nuostata perteklinė, nes, jai esant, tam tikro dydžio auką paaukoję asmenys bus neišvengiamai skelbiami dviejuose sąrašuose (pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas skelbiami visi fiziniai asmenys, paaukoję daugiau kaip 100 litų vertės auką). Nelabai suprantama ir jos paskirtis, nes projekte neribojama asmens teisė aukoti jo pasirinkto dydžio auką, todėl tai, kad asmuo paaukojo daugiau kaip 10 procentų pajamų, jokiu būdu nereiškia, kad jis pažeidė įstatymą, be to, nėra jokių pagrįstų prielaidų, kad toks asmuo faktiškai galėjo nepaaukoti tokio dydžio aukos. Taip pat pažymėtina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai bus gana sudėtinga nustatyti asmenis, paaukojusius daugiau kaip 10 procentų praeitais metais gautų pajamų, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija nedisponuoja duomenimis apie visų galinčių aukoti asmenų visas gautas pajamas, nes ne visos pajamos privalo būti nurodytos pajamų deklaracijoje (pvz., pajamų deklaracijoje neturi būti nurodytos tam tikros nepamokestinamos pajamos iki 2000 litų, kitos pajamos, neatsižvelgiant į jų dydį (pvz., pensijos, stipendijos), ir yra nemaža asmenų, kurie neprivalo teikti pajamų deklaracijų (pvz., pensininkai). Atsižvelgiant į tai, Valstybinė mokesčių inspekcija įstengtų nustatyti tik tuos asmenis, kurie yra paaukoję daugiau kaip 10 procentų jų pajamų deklaracijoje nurodytų gautų pajamų, taip pat asmenis, kurie nedeklaravę pajamų, tačiau ir šiai funkcijai atlikti jokiu būdu nepakaktų projekte nustatyto Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamo patikrinimo termino. Kita vertus, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip mokesčių administratorius, be abejo, naudosis duomenimis apie asmenų paaukotas aukas šių asmenų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo, pajamų deklaravimo teisingumo kontrolei užtikrinti ir turėdama pagrįstų įtarimų, kad asmuo negalėjo paaukoti aukų lapuose nurodytos aukos, atliks atitinkamus šių asmenų kontrolės veiksmus.
10.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra pažymėjęs, kad priimtas 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 dėl Europos masto politinių partijų reglamentavimo taisyklių ir taisyklių, susijusių su jų finansavimu. Šiame reglamente yra nustatyti Europos masto politinių partijų finansavimo reikalavimai, taip pat nurodyta, kad Europos masto politinei partijai nereikia deklaruoti aukos, ne didesnės kaip 500 eurų, taip pat nepriimti aukų, didesnių kaip 12000 eurų per metus iš bet kokio donoro (aukotojo) ir kita. Nurodytų 4 dalyje aukų dydis viršija Europos masto politinėms partijoms pagal minėtą reglamentą leidžiamą dydį.
10.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 7 dalies nuostatas galima daryti išvadą, kad juridinio (fizinio) asmens apmokėtos reklamos išlaidos, neviršijančios 10 minimalių gyvenimo lygio dydžių, nelaikomos auka, nors pagal šio projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą aukos sąvoką aišku, kad auka laikomos visos „piniginės aukos [...] taip pat politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai užsakyta, pagaminta arba paskelbta politinė reklama [...]“, ir nenustatyta minimali jų riba. Taip pat neaišku, kaip šio straipsnio 7 dalyje fiksuojamas pasiūlymas priimti auką, nes nustatytas 5 dienų terminas priimti auką, pateikus pasiūlymą. Kita vertus, abejonių kelia nuostata, kad fiziniai ar juridiniai asmenys gali be politinės kampanijos dalyvio sutikimo (t.y. politinės kampanijos dalyviui nepriėmus aukos) užsakyti reklamą ir apmokėti jos išlaidas. Tokiu atveju yra galimybė piktnaudžiauti ir formaliai nepriėmus šių aukų iš tikrųjų jas gauti.
10.4. Numatytą 7 dalyje 5 darbo dienų terminą aukai nepriimti ir 11 straipsnyje – 5 dienų terminą reikėtų suvienodinti.
10.5. Šiame straipsnyje siūloma nustatyti, per kokį terminą aukos registruojamos apskaitos žiniaraštyje, piniginės lėšos įnešamos į specialią politinės kampanijos ar politinės partijos sąskaitą banke.
11. Neaiškus projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų santykis: ar juridinis asmuo, atitinkantis 2 punkto reikalavimą, tačiau neatitinkantis 3 punkto reikalavimo, gali būti aukotoju; neaišku, ar gali būti aukotoju juridinis asmuo, kurio kapitalą sudaro dalis juridinių asmenų, dalis fizinių asmenų kapitalo. Siūloma patikslinti 12 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl politinių partijų teisės aukoti kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms.
Taip pat neaišku, ar kalbant apie Lietuvos politinių partijų rėmėjus turimi galvoje Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ar ir kitų valstybių piliečiai (12 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
12. Nepritariama įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto metinė dotacija visoms politinėms partijoms negali viršyti 0,1 procento Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. ir 2002 m. liepos 11 d. nutarimuose konstatuota, kad įstatymai, kuriuose numatomos tam tikros išlaidos, nėra įstatymai, atstojantys ar pakeičiantys Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įstatymą. Taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga rengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinė pareiga – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvirtinti biudžetiniams metams.
13. Pastebėtina, kad projekto 14 straipsnio pavadinimas ne visai atitinka straipsnio turinį. Be to, reikia pažymėti, kad partijos įstatuose nurodomi veiklos, o ne steigimo tikslai (žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnį).
14. Svarstytina, ar visi atvejai, laikomi šiurkščiais šio įstatymo pažeidimais, neturėtų būti nustatyti šiame įstatyme, užuot suteikus Vyriausiajai rinkimų komisijai teisę savarankiškai spręsti, kaip siūloma nustatyti 15 straipsnio 3 dalyje.
15. Neaišku, kas būtų tuo atveju, jeigu politinė partija ar kitas politinės kampanijos dalyvis iki termino, nurodyto projekto 16 straipsnio 4 dalyje, išleistų savo politinei kampanijai daugiau lėšų negu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytas maksimalus politinės kampanijos išlaidų dydis. Svarstytina, ar projekte minimi maksimalūs dydžiai neturėtų būti nustatyti iki politinės kampanijos pradžios.
Kartu pastebėtina, kad projekto 16 straipsnio 6 dalyje taip pat nenumatytos pasekmės, jeigu sandauga būtų didesnė nei 20000 litų.
16. Projekto 17 straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti, kadangi pagal pateiktą redakciją ne visai aiškus politinės reklamos paskelbimo ir kreipimosi į politinės kampanijos dalyvius veiksmų eiliškumas.
17. Projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostata, kad reikės dar vienos sutarties (be numatytosios projekto 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte), kurios turinys praktiškai analogiškas, svarstytina kaip perteklinė. Be to, neaišku, kada šią sutartį reikėtų pateikti.
18. Projekto 21 straipsnio 3 dalyje:
18.1. Siekiant užtikrinti, kad projekte nurodyti kontrolės subjektai neatliktų tų pačių funkcijų, siūloma atsisakyti 3 dalies 2 punkto, kadangi projekte numatytų reikalavimų ir draudimų, kurie apima ir šiame punkte minimus finansinės veiklos ir finansavimo tvarkymo reikalavimus, kontrolė pavesta Vyriausiajai rinkimų komisijai (21 straipsnio 2 dalis), kuri turi teisę, siekdama užtikrinti šiame punkte nurodytų funkcijų įgyvendinimą, samdyti nepriklausomą audito kompaniją (24 straipsnis). Dėl tų pačių priežasčių derėtų tikslinti 22 straipsnį – atsisakyti nuostatos, kad Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja politinei kampanijai skirtų lėšų naudojimą.
Atžvelgiant į šiuos pasiūlymus, atitinkamai turėtų būti patikslintas projekto 26 straipsnis – papildytas nuostata, kad Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina galutines politinių kampanijų finansavimo ataskaitas tik tiek, kiek tai susiję su jai priskirtų 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų funkcijų vykdymu.
18.2. Siūloma atsisakyti 21 straipsnio 3 dalies 3 punkto, kadangi jis kartoja šio straipsnio 1 punktą ir 26 straipsnio 1 punkto nuostatas (be to, 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad finansavimo ataskaitas Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina ir išvadas Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip per 30 dienų, o 26 straipsnio 1 punkte – ne vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų ar referendumo rezultatų paskelbimo dienos).
19. Pažymėtina, kad juridinio asmens, juridinio asmens valdymo organo ar jų narių veiklos tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Antrosios knygos X skyrius. Šiame skyriuje, be kita ko, reglamentuojamas pareiškimo padavimas ir teismo taikomos priemonės. Atsižvelgiant į tai, projekto 21 straipsnio 4-8 dalių nuostatos derintinos su minėto kodekso skyriaus nuostatomis.
20. Projekto 24 straipsnio 1 pastraipoje reikia patikslinti, ar Vyriausioji rinkimų komisija gali organizuoti viešą konkursą politinės kampanijos laikotarpio monitoringui, ar audito įmonei.
21. Siūloma tikslinti projekto 25 straipsnio 1 dalį, nes pagal pateiktą redakciją savarankiški politinės kampanijos dalyviai pateiks pradines ataskaitas, o partijos – ataskaitas. Analogiškai reikėtų patikslinti ir 2 dalį. Šio straipsnio 3 dalyje ataskaitų turinį atskleisti netikslinga, nes jis atskleistas projekto 2 straipsnio 15 dalyje.
22. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo terminas dėl objektyvių priežasčių (pvz., nesuėjęs mokesčio įstatymo nustatytas terminas pateikti gyventojų pajamų deklaraciją, nerandamas auką suteikęs juridinis asmuo ir panašiai) gali būti ilgesnis už projekto 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, siūloma numatyti galimybę minėtą patikrinimą ir išvados pateikimo terminą pratęsti 30 kalendorinių dienų, suderinus tai su Vyriausiąja rinkimų komisija.
23. Reikėtų patikslinti, ar projekto 28 straipsnyje nurodytos politinės kampanijos sutartys su aukotojais yra tapačios 12 straipsnio 3 dalyje nurodytiems politinės kampanijos finansavimo susitarimams, patvirtinantiems politinės kampanijos dalyvio (aukos gavėjo) ir aukotojo turtinius ar neturtinius (politinius) įsipareigojimus.
24. Svarstytina, ar reikia projekto IV skirsnio. Pastebėtina, kad projekto 30 straipsnio nuostatos neatitinka šio skirsnio pavadinimo. Siūloma projekto 29 ir 30 straipsnius perkelti į V skirsnį arba iš viso jų atsisakyti kaip perteklinių.
25. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra valstybės institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai. Taigi siūloma įstatymo projekte įrašyti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme skiriami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms remti ir politinės kampanijos išlaidoms kompensuoti būtų numatyti asignavimų valdytojui – Vyriausiajai rinkimų komisijai, ir nereglamentuoti asignavimų pervedimo termino.
26. Finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-184 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“ patvirtinta nauja išlaidų klasifikacija. Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymo projekte vietoj žodžių „valstybės biudžeto dotacijos“ įrašyti žodžius „valstybės biudžeto asignavimai“. Todėl siūloma atitinkamai patikslinti 2 straipsnio 6 ir 25 dalis, 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, atitinkamas 13 straipsnio dalis ir punktus.
Siūloma įstatymo projekte aptarti ir referendumo iniciatorių bei referendumo oponentų pateiktinus dokumentus.
27. Siūloma įstatymo projekte nustatyti likusių lėšų naudojimo tvarką, jeigu politinės kampanijos dalyviai surinko lėšų daugiau nei panaudojo per politinę kampaniją.