Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-837, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-838 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-839
2013 m. gegužės 31 d. Nr. 488
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-159 1, 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-837 ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-838 siekiui didinti socialines garantijas, tačiau nepritarti šiuose įstatymų projektuose numatytoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
1.1. Valstybinio socialinio draudimo sistema pagrįsta draudimo principu, tai yra – išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauna tik asmenys, įstatymų nustatytą laikotarpį mokėję valstybinio socialinio draudimo įmokas už atitinkamos rūšies draudimą. Taigi valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimas yra siejamas su apdraustųjų indėliu į valstybinio socialinio draudimo sistemą, todėl asmenims, kurių indėlis į šią sistemą yra mažesnis nei nustatyta, išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto neturėtų būti skiriamos, nes jų finansavimas tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų ir jų darbdavių mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų.
1.2. Pagrindinė mokesčių funkcija yra fiskalinė, t. y. užtikrinti biudžeto pajamų surinkimą, o mokesčių lengvatos atskiroms asmenų grupėms turi būti pagrįstos objektyviais tikslais, kuriems siekti būtina nustatyti palankesnes, palyginti su įprastinėmis, apmokestinimo sąlygas. Priešingu atveju skirtingų mokestinių sąlygų nustatymas yra ydingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarime (Žin., 1997, Nr. 23-546) pažymėta, kad stažas suprantamas kaip tam tikras laikotarpis, per kurį asmenys patys moka ar už juos mokamos įmokos, t. y. kaip laiko tarpas, per kurį asmuo savo darbu kuria vertybes, taip pat socialinio draudimo lėšas. Taigi socialinio draudimo santykiuose apdrausti dirbantys asmenys užima ypatingą vietą – savo darbu sukuria materialines socialinio draudimo prielaidas. Sukurtos socialinio draudimo sistemos paskirtis – ne vien išmokėti socialinio draudimo pensijas ir pašalpas, bet pirmiausia surinkti visas įstatymo numatytas lėšas. Pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas (Žin., 2002, Nr. 113-5057) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas (Žin., 2003, Nr. 115-5221).
1.3. Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 (Žin., 2011, Nr. 66-3103), kaip vienas iš valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos principų nurodomas aiškesnio ir stipresnio įmokų ir išmokų ryšio nustatymo principas – išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto dydžiai ir mokėjimo sąlygos susiejamos su mokėtų įmokų dydžiais ir laikotarpiu, už kurį apskaičiuotos ir mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip asmenys skatinami dalyvauti valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Nustačius, kad į valstybinio socialinio draudimo stažą taip pat įskaitomas tam tikras nemokamų atostogų laikotarpis, tam tikrai asmenų kategorijai būtų sudarytos išskirtinės sąlygos ir tuo pažeisti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos principai.
1.4. Kad būtų įgyvendintas siūlymas į valstybinio socialinio draudimo stažą įskaityti iki 30 kalendorinių dienų per metus nemokamų atostogų, papildomai per metus reikėtų apie 4,66 mln. litų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Tvirtinant 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, prognozuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2013 metų deficitas sudarys apie 1,683 mlrd. litų (2012 metų pabaigoje Valstybinio socialinio draudimo fondo skola buvo apie 10,5 mlrd. litų). Taigi, atsižvelgiant į esamą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę ir siekiant užtikrinti valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku, palankesnės valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimo sąlygos, kai iki 30 kalendorinių dienų per metus nemokamų atostogų įskaitoma į valstybinio socialinio draudimo stažą, neturėtų būti nustatomos.
2. Pritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-839 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-839) siekiui gerinti socialines garantijas, tačiau nepritarti šiame įstatymo projekte numatytoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
2.1. Įstatymo projekte Nr. XIP-839 siūloma nuostata ligos pašalpą mokėti bendra Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) nustatyta tvarka, jeigu laikinasis nedarbingumas prasidėjo nemokamų (iki 30 kalendorinių dienų per metus) atostogų metu, savo esme neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) 2 straipsnio 13 dalyje įteisintos valstybinio socialinio draudimo sąvokos, pagal kurią valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. Analogiškos nuostatos įteisintos ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Taigi valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjimas siejamas su darbo pajamų praradimu. Atsižvelgiant į tai, kad nemokamų atostogų, nepriklausomai nuo jų laikotarpio, metu asmuo darbo pajamų negauna, taigi dėl draudiminio įvykio (tai yra ligos) jų nepraranda, nėra pagrindo mokėti ir valstybinio socialinio draudimo pašalpų. Priešingu atveju būtų pažeisti pagrindiniai valstybinio socialinio draudimo sistemos principai, iškreipta pati valstybinio socialinio draudimo samprata.
2.2. Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse nustatyta, kad naujoje sistemoje turi būti numatytos tik tokios valstybinio socialinio draudimo išmokos, kuriomis asmenims kompensuojamos dėl draudiminio įvykio prarastos pajamos, nuo kurių buvo apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Įteisinus įstatymo projekte Nr. XIP-839 siūlomą nuostatą, būtų nesilaikoma Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse iškeltų tikslų.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė