LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL IŠSINUOMOTO IR IŠNUOMOTO TURTO FINANSINĖS APSKAITOS TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. birželio 5 d. Nr. 144

Vilnius

 

1. Tvirtinu Išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarką (pridedama).

2. Nustatau, kad ši tvarka įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 dienos.

 

 

Finansų MINISTRAS                                                                             VYTAUTAS DUDĖNAS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 144

 

IŠSINUOMOTO IR IŠNUOMOTO TURTO FINANSINĖS APSKAITOS TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši tvarka reglamentuoja juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinę apskaitą. Ji netaikoma biudžetinėms įstaigoms, Lietuvos bankui ir kitoms kredito įstaigoms.

2. Ši tvarka taikoma sudarant visas nuomos sutartis, išskyrus:

2.1. susitarimus eksploatuoti arba naudoti gamtos išteklius;

2.2. kūrinių, vaizdo įrašų, rankraščių, kuriems taikoma autorių teisė, ir patentų nuomą.

3. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

nuoma – įsipareigojimas, pagal kurį nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui turtą laikinai naudotis už užmokestį.

Atsižvelgiant į tai, kam priklauso didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, finansinėje apskaitoje išskiriamos dvi nuomos rūšys: veiklos nuoma ir finansinė išperkamoji nuoma;

finansinė išperkamoji nuoma – nuoma, kai sutartyje numatyta, kad nuomininkui perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe. Turto nuosavybės teisė vėliau gali būti perduodama arba neperduodama;

rizika – galimybė patirti nuostolių dėl turto technologinio senėjimo, prastovų, besikeičiančių ekonominių sąlygų, turto praradimo, sugadinimo;

nauda – turto vertės padidėjimas arba pelnas, kurį tikimasi gauti naudojant turtą;

veiklos nuoma – nuoma, kai sutartyje numatyta, kad didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, lieka nuomotojui;

nuomotojas – juridinis arba fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, kurie pagal nuomos sutartį perduoda turtą;

nuomininkas – juridinis arba fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, kurie pagal nuomos sutartį naudoja nuomotojui priklausantį turtą;

ekonominio tarnavimo laikas:

terminas, per kurį vienas arba keli naudotojai tikisi naudoti turtą ir gauti ekonominės naudos;

produkcijos ar panašių vienetų skaičius, kurį tikisi gauti (pagaminti) naudodami turtą vienas arba keli naudotojai;

nuomos pradžia – turto perdavimo momentas arba sutartyje numatyta data, nuo kurios pradedamas skaičiuoti nuomos mokestis;

nuomos terminas – nuomos sutartyje nurodytas nuomos laikas, per kurį nuomininkas įsipareigoja nuomotis turtą;

nuomos mokestis – minimalių nuomos įmokų, kompensuotinų mokesčių ir neapibrėžtų nuompinigių suma;

minimalios nuomos įmokos – tai yra visa turto vertės dengimo ir palūkanų suma, kurią nuomininkas privalo mokėti arba iš jo gali būti pareikalauta sumokėti per nuomos terminą;

kompensuotini mokesčiai – mokesčiai, dėl kurių kompensavimo abi šalys susitaria;

neapibrėžti nuompinigiai – sutartyje numatyta nuomos mokesčio dalis, kuri nėra fiksuota suma ir nustatoma ne pagal laiką, o pagal kitus veiksnius, tokius kaip procentas nuo pagamintos produkcijos, kainų indeksas, rinkos palūkanų norma ir pan.;

turto vertės dengimo suma – finansinės nuomos sutartyje arba mokėjimų grafike nurodyta turto vertė, neįskaitant palūkanų, administravimo, kitų mokesčių ir neapibrėžtų nuompinigių;

palūkanos – skirtumas tarp pagal finansinės nuomos sutartį mokamų minimalių nuomos įmokų sumos ir sutartyje nurodytos turto vertės;

tikroji (rinkos) vertė- suma, už kurią nesusijusios šalys gali (ketina) pirkti arba parduoti turtą;

nuomotojo neuždirbtos finansinės išperkamosios nuomos pajamos – skirtumas tarp dar negautų minimalių įmokų bendrosios sumos ir šių įmokų grynosios dabartinės vertės, kuri apskaičiuojama įmokų sumą diskontuojant finansinės išperkamosios nuomos sutartyje nurodyta palūkanų norma. Jeigu sutartyje yra išskirtos palūkanos, tai iki sutarties termino pabaigos numatyta gauti, bet dar negauta jų dalis laikoma neuždirbtomis finansinės išperkamosios nuomos pajamomis.

4. Finansinėje apskaitoje bus registruojama finansinė išperkamoji nuoma, kai nuomos sutartyje yra viena iš šių sąlygų:

4.1. nuomos termino pabaigoje turto nuosavybė pereina nuomininkui;

4.2. nuomininkas turi pasirinkimo teisę įsigyti turtą už kainą, kuri, kaip jis tikisi, bus gerokai žemesnė už tikrąją (rinkos) turto vertę pasirinkimo dieną, kai nuomos pradžioje yra tikėtina arba aišku, kad ta galimybe bus pasinaudota;

4.3. nuomos terminas apima 75 procentus arba daugiau turto ekonominio tarnavimo laiko netgi tuo atveju, jei turto nuosavybė nuomos termino pabaigoje neperduodama nuomininkui;

4.4. nuomos pradžioje minimalių nuomos įmokų sumos grynoji dabartinė vertė sudaro 90 procentų arba daugiau tikrosios (rinkos) turto vertės;

4.5. nuomojamas turtas yra specifinės paskirties, tai yra tik nuomininkas gali naudoti jį iš esmės nekeisdamas.

5. Jei vertinant nuomos sutartį pagal šios tvarkos 4 dalyje nurodytus kriterijus neaišku, kuriai rūšiai nuomą priskirti, ir toje nuomos sutartyje yra vienas arba keli iš toliau nurodytų kriterijų, finansinėje apskaitoje tokia nuoma bus registruojama kaip finansinė išperkamoji nuoma, t. y. jeigu:

5.1. nuomininkas gali nutraukti nuomos sutartį, apmokėdamas nuomotojo nuostolius, atsiradusius dėl tos sutarties nutraukimo;

5.2. pelnas arba nuostolis, susiję su tikrosios (rinkos) likutinės turto vertės svyravimu, tenka nuomininkui;

5.3. nuomininkas turi teisę pratęsti nuomos sutartį už daug mažesnį nuomos mokestį.

6. Nuomos rūšis finansinės apskaitos atžvilgiu nustatoma sudarant nuomos sutartį. Jeigu per nuomos terminą šalys susitaria pakeisti sutarties sąlygas, išskyrus sutarties pratęsimą, ir dėl to nuomos rūšis pasikeičia, tai toks susitarimas finansinėje apskaitoje registruojamas kaip nauja nuomos sutartis. Keičiantis sutarties sąlygoms, tokioms kaip turto ekonominio tarnavimo laikas, likutinė vertė arba sankcijos nuomininkui, nuomos rūšis finansinės apskaitos atžvilgiu nesikeičia.

7. Jeigu finansinės išperkamosios nuomos sutartyje nuomotojas ir nuomininkas susitaria dėl neapibrėžtų nuompinigių mokėjimo, nuomotojo ir nuomininko pajamos arba sąnaudos, atsiradusios dėl šio susitarimo, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įtraukiamos į finansinės veiklos pajamas arba sąnaudas.

 

II. IŠNUOMOTO TURTO APSKAITA

 

8. Nuomotojas, įsigijęs turtą, kurį numato išnuomoti, debetuoja 14 sąskaitą „Kitas materialusis turtas“ ir kredituoja 27 sąskaitą „Pinigai bankuose ir kasoje“ arba 45 sąskaitą „Prekybos skolos“.

9. Kai apskaitoje įregistruojama finansinė išperkamoji nuoma:

9.1. nuomotojas, perdavęs nuomininkui turtą, kredituoja 14 sąskaitą „Kitas materialusis turtas“ ir debetuoja 17 sąskaitą „Po vienerių metų gautinos sumos“ suma, kuri lygi tikrajai (rinkos) turto vertei (turto vertės padengimo sumai). Jei nuomotojui buvo iš anksto sumokėta, 17 sąskaita „Po vienerių metų gautinos sumos“ debetuojama suma, lygia tikrosios (rinkos) turto vertės ir išankstinės įmokos skirtumui;

9.2. jei perduodant turtą nuomininkui atsiranda skirtumas tarp nuomotojo apskaitoje parodytos turto įsigijimo vertės, likutinės vertės (jei turtas buvo naudotas nuomotojo reikmėms) ir tikrosios (rinkos) turto vertės, šis skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliu ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip kitos veiklos pelnas arba nuostolis;

9.3. kiekvienais metais, sudarant finansinę atskaitomybę, einamųjų metų gautinų sumų dalis perkeliama į per vienerius metus gautinų sumų sąskaitą – debetuojama 25 sąskaita „Kitos per vienerius metus gautinos sumos“ ir kredituojama 17 sąskaita „Po vienerių metų gautinos sumos“;

9.4. nuomotojas finansinėje apskaitoje fiksuoja pajamas, lygias palūkanų sumai, pagal kaupimo principą, remdamasis sutartyje arba mokėjimų grafike numatytu periodiškumu. Palūkanos paskirstomos pagal laikotarpius taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą dengiant likusią turto vertės dalį. Jei sutartyje palūkanos neišskirtos, tai pajamomis laikoma išskaičiuojama palūkanų suma, apskaičiuota pagal sutartyje nurodytą palūkanų procentą, o jeigu palūkanų procentas sutartyje nenurodytas arba palūkanos labai mažos, laikomasi principo, kad palūkanų norma yra pastovi ir ne mažesnė negu rinkos palūkanų norma;

9.5. nuomotojai, kurių pagrindinė veikla yra nuoma, pajamas, gautas iš finansinės išperkamosios nuomos sutarčių, parodo pelno (nuostolio) ataskaitos eilutėje „Pardavimai ir paslaugos“. Kiti nuomotojai iš tokios veiklos gautas pajamas parodo pelno (nuostolio) ataskaitos eilutėje „Finansinė ir investicinė veikla“;

9.6. tiesiogines sąnaudas, kurios atsiranda sudarant finansinės išperkamosios nuomos sutartį (mokestis už teisines paslaugas, žyminis mokestis, komisiniai ir kt.), pripažįstamos veiklos sąnaudomis nuomos pradžioje. Vėlesniais laikotarpiais patirtos sąnaudos, susijusios su išnuomotu turtu, pripažįstamos veiklos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai jos buvo patirtos;

9.7. jei finansinės išperkamosios nuomos sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas atsiima turtą, jis įtraukia į apskaitą turtą pagal jo pobūdį. Atsiimtas turtas įtraukiamas į finansinę apskaitą pagal neapmokėtą atsiimto turto vertės dengimo sumą;

9.8. nuomotojai taip pat turi fiksuoti informaciją apie neuždirbtas finansinės išperkamosios nuomos pajamas balanse neatspindėtų teisių ir įsipareigojimų sąskaitose.

10. Nuomotojo gautinos iš finansinės išperkamosios nuomos sumos finansinėje atskaitomybėje mažinamos įvertintu abejotinų skolų dydžiu debetuojant 631 sąskaitą „Abejotinų skolų sąnaudos“ ir kredituojant sąskaitą 247 „Abejotinos skolos“.

11. Pagal finansinės išperkamosios nuomos sutartis perduodantys turtą gamintojai arba pardavimų tarpininkai apskaitoje šį turtą iki išnuomojimo momento fiksuoja balanso atsargų straipsnyje. Išnuomoję šį turtą, gamintojai arba pardavimų tarpininkai turi pripažinti pardavimo pelną arba nuostolį, t. y. skirtumą tarp turto įsigijimo vertės (gaminio savikainos) ir tikrosios (rinkos) turto vertės nuomos laikotarpio pradžioje, remdamiesi tuo pačiu principu kaip ir pripažįstant pajamas iš įprastų pardavimų. Jei išnuomojant turtą yra nurodomos dirbtinai sumažintos palūkanų normos, pardavimų pelnas turėtų būti parodomas tik tokio dydžio, kokio jis būtų atėmus palūkanų pajamas, apskaičiuotas pritaikius rinkos palūkanų normą.

12. Nuomotojai savo finansinėje atskaitomybėje (aiškinamajame rašte) pateikia informaciją apie finansinę išperkamąją nuomą remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, reglamentuojančia finansinės atskaitomybės (aiškinamojo rašto) turinį.

13. Kai apskaitoje įregistruojama veiklos nuoma:

13.1. pagal veiklos nuomos sutartį gaunamos pajamos fiksuojamos atsižvelgiant į uždirbimo momentą, remiantis kaupimo principu. Nuomotojai, kurių pagrindinė veikla yra nuoma, pajamas, gautas iš veiklos nuomos, fiksuoja pelno (nuostolio) ataskaitos eilutėje „Pardavimai ir paslaugos“. Kiti nuomotojai veiklos nuomos pajamas parodo pelno (nuostolio) ataskaitos eilutėje „Kita veikla“;

13.2. pagal veiklos nuomos sutartį išnuomoto turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodika turi atitikti nuomotojo naudojamo panašaus ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Apskaičiuojant nusidėvėjimą, debetuojama 61150 sąskaita „Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas ir amortizacija“ ir kredituojama 12 sąskaita „Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas“.

 

III. IŠSINUOMOTO TURTO APSKAITA

 

14. Kai apskaitoje įregistruojama finansinė išperkamoji nuoma:

14.1. gavę turtą nuomininkai debetuoja 13 sąskaitą „Išperkamosios nuomos ir panašios teisės“ ir kredituoja 402 sąskaitą „Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai“ suma, lygia tikrajai (rinkos) turto vertei nuomos termino pradžioje. Jeigu nuomininkas iš anksto apmokėjo turto vertės dalį, 402 sąskaita „Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai“ kredituojama suma, lygia neapmokėtai tikrosios (rinkos) turto vertės (turto vertės dengimo sumos) daliai;

14.2. kasmet sudarant finansinę atskaitomybę einamųjų metų skolos dalis perkeliama į per vienerius metus mokėtinas sumas – debetuojama 402 sąskaita „Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai (ilgalaikės skolos)“ ir kredituojama 432 sąskaita „Išperkamosios nuomos ir kitų įsipareigojimų einamųjų metų dalis“;

14.3. iki turto naudojimo pradžios patiriamomis išlaidomis, kurias galima laikyti tiesiogiai susijusiomis su finansinės išperkamosios nuomos sutarties sudarymu, didinama turto, išsinuomojamo pagal finansinės išperkamosios nuomos sutartį, vertė debetuojant 13 sąskaitą „Išperkamosios nuomos ir panašios teisės“ ir kredituojant 27 sąskaitą „Pinigai bankuose ir kasoje“ arba 48 sąskaitą „Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“;

14.4. ilgalaikio turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Turto, kuriuo įmonė naudojasi pagal išperkamosios nuomos sutartis, nusidėvėjimo skaičiavimo metodika turi atitikti panašaus įmonei priklausančio ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką. Jei yra žinoma, kad nuomininkas nuomai pasibaigus neįgis nuosavybės teisės į nuomojamą turtą, tai turtas turi būti nudėvimas arba per nuomos laikotarpį, arba per ekonominio tarnavimo laiką priklausomai nuo to, kuris iš šių laikotarpių trumpesnis. Apskaičiuojant nusidėvėjimą, debetuojama 61150 sąskaita „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija“ ir kredituojama 13 sąskaita „Išperkamosios nuomos ir panašių teisių būdu įsigyjamo turto nusidėvėjimas“;

14.5. finansinės išperkamosios nuomos mokestis turėtų būti detalizuotas išskiriant palūkanas, turto vertės dengimo sumas ir kitas įmokas (kompensuojamus mokesčius, neapibrėžtus nuompinigius). Palūkanos paskirstomos pagal laikotarpius taip, kad sudarytų pastovią periodinę palūkanų normą dengiant likusią turto vertės dalį. Jeigu sutartyje nėra apibrėžtos palūkanos ir nenurodoma palūkanų norma arba palūkanų norma yra daug mažesnė nei rinkos, tai palūkanomis laikoma išskaičiuojama palūkanų suma, apskaičiuota laikantis principo, kad palūkanų norma yra pastovi ir ne mažesnė negu rinkos palūkanų norma;

14.6. pagal finansinės išperkamosios nuomos sutartį mokamos palūkanos priskiriamos nuomininko finansinės veiklos sąnaudoms, kurios traukiamos į apskaitą laikantis kaupimo principo pagal sutartyje nurodytą palūkanų mokėjimo periodiškumą ir jų dydžio kitimą;

14.7. nutraukus finansinės išperkamosios nuomos sutartį, nuostolis, susidaręs dėl grąžinamo turto vertės, ir suma, kurią pagal sutartį kompensuoja nuomininkas, parodomi kaip netekimai – debetuojamos 13 sąskaita „Išperkamosios nuomos būdu ir panašiomis teisėmis įsigyjamo ilgalaikio turto nusidėvėjimas“, 402 sąskaita „Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai (Ilgalaikės skolos)“ ir 64 sąskaita „Netekimai“ ir kredituojama 13 sąskaita „Išperkamosios nuomos ir panašios teisės“;

14.8. nuomininkui pasinaudojus finansinės išperkamosios nuomos sutartimi įforminta galimybe pirkti turtą, taip pat jei pasibaigus nuomos sutarčiai turto nuosavybė pereina nuomininkui, turtas perkeliamas iš 13 sąskaitos „Išperkamosios nuomos ir panašios teisės“ į 12 sąskaitą „Ilgalaikis materialusis turtas“, kartu perkeliamas ir išperkamosios nuomos būdu įsigyto turto nusidėvėjimas, apskaičiuotas iki nuosavybės įgijimo momento. Debetuojamos 12 sąskaita „Ilgalaikis materialusis turtas“ bei 13 sąskaita „Išperkamosios nuomos ir panašių teisių valdomo turto nusidėvėjimas“ ir kredituojamos 13 sąskaita „Išperkamosios nuomos ir panašios teisės“ bei 12 sąskaita „Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas“.

15. Kai apskaitoje įregistruojama veiklos nuoma:

pagal veiklos nuomos sutartį mokamas turto nuomos mokestis pripažįstamas nuomininko sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai jos buvo patirtos. Sąnaudų rūšis (gamybos ar veiklos) priklauso nuo tikslo, kuriam tas turtas yra naudojamas. Debetuojama 61 sąskaita „Veiklos sąnaudos“ arba 60 sąskaita „Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina“ ir kredituojama 48 sąskaita „Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ arba 49 sąskaita „Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos“.

______________