LIETUVOS RESPUBLIKOS
KULTŪROS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PRIORITETINIŲ ETNOGRAFINIŲ KAIMŲ ATRANKOS KRITERIJŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2011 m. gruodžio 30 d. Nr. ĮV-812
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 8 straipsnio 6 dalimi, įgyvendindamas Etnografinių kaimų išsaugojimo 2011–2013 metų tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-316/3D-348 (Žin., 2011, Nr. 48-2339) (toliau – Etnografinių kaimų išsaugojimo planas), ir atsižvelgdamas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-447 (Žin., 2005, Nr. 52-1756; 2011, Nr. 75-3637):
2. N u s t a t a u, kad įgyvendinant Etnografinių kaimų išsaugojimo plano 3, 4 ir 5 uždavinius, būtų vadovaujamasi patvirtintu Prioritetinių etnografinių kaimų sąrašu.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-812
prioritetinių Etnografinių kaimų atrankos KRITERIJŲ APRAŠAS
1. Prioritetinių etnografinių kaimų atrankos kriterijų aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja prioritetinių etnografinių kaimų atranką, jos kriterijus bei šių kriterijų taikymą, sudarant Prioritetinių etnografinių kaimų sąrašą (toliau – Sąrašas), kuriame esančių kaimų priežiūros, tvarkybos ir atgaivinimo darbams atlikti prioriteto tvarka būtų skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų.
2. Aprašu privalo vadovautis Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, juridiniai ir fiziniai asmenys, rengiantys ir teikiantys prašymus ar paraiškas gauti finansinę paramą iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų.
3. Prioritetinių etnografinių kaimų atranką vykdo ir Sąrašą parengia kultūros ministro sudaryta Prioritetinių etnografinių kaimų atrankos komisija, kurią sudaro Kultūros ir Žemės ūkio ministerijų bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai.
5. Apraše vartojamos sąvokos:
Etnografinis kaimas – istoriškai susikūręs kaimas, kuriame išlikę tam tikro regiono tradicinės gyvensenos ir etninės kultūros bruožai.
Etnografinė sodyba – istoriškai susikūrusi sodyba, kurią sudaro tam tikram regionui būdingus bruožus išlaikęs gyvenamasis namas su pagalbiniais ir ūkiniais statiniais ir mažosios architektūros objektais, kiemui, sodui, daržui ir kitoms reikmėms naudojamu žemės sklypu ir želdiniais.
Gatvinis kaimas – kaimas, kurio pagrindinis plano struktūros elementas yra gatvė, kuriai statmenai arba įžambiai iš vienos arba abiejų pusių išdėstytos sodybos.
Linijinis gatvinis kaimas – kaimas, kuriame sodybos išdėstytos viena arba dviejomis linijomis išilgai gatvės.
Rėžinis gatvinis kaimas – kaimas, kurio sodybų sklypai ir dirbama žemė išdėstyti rėžiais, o pagrindinis planinės struktūros elementas yra gatvė arba upė.
Kupetinis kaimas – kaimas, kuriame nėra ašinės gatvės ir sodybos jame išdėstytos viena šalia kitos.
Vienkieminis kaimas – kaimas, kurį sudaro tarpusavyje nesusijusios sodybos (vienkiemiai), su taisyklingu arba laisvos planinės struktūros kiemo užstatymu.
6. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kiti teisės aktai.
7. Vykdant prioritetinių etnografinių kaimų atranką, turi būti atrinktas toks kaimų skaičius, kad prioritetinių etnografinių kaimų sąraše būtų atstovaujami visi Lietuvos etnografiniai regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Mažoji Lietuva.
8. Prioritetinių etnografinių kaimų atranka vykdoma kompleksiškai lyginant panašius to paties reikšmingumo lygmens etnografinius kaimus, remiantis šiais kriterijais:
8.3. išlikusi aiški planinė struktūra: gatvinis (linijinis, rėžinis), kupetinis ar vienkieminis kaimas;
8.4. kaime vyrauja sodybos, išsaugojusios autentišką erdvinę ir planinę struktūrą bei didžiausią kiekį statinių su išlikusiomis vertingosiomis savybėmis;
8.5. kaimas susikūręs saugomoje teritorijoje arba valstybiniam muziejui priklausančioje teritorijoje;