Lietuvos Respublikos SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 139:2010 „GYDYTOJAS KRAUJAGYSLIŲ CHIRURGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

 

2010 m. liepos 27 d. Nr. V-663

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),

t v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 139:2010 „Gydytojas kraujagyslių chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                           RAIMONDAS ŠUKYS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-663

 

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 139:2010

 

Gydytojas KRAUJAGYSLIŲ CHIRURGAS.

TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši Lietuvos medicinos norma nustato gydytojo kraujagyslių chirurgo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos gydytojams kraujagyslių chirurgams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų profesinę kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

 

II. nuorodos

 

3. Ši medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais:

3.1 Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2 Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.3. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.4. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284; 2009, Nr. 145-6245);

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-288 „Dėl ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, metodikų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3311);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316; 2005, Nr. 37-1212);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-448 „Dėl informavimo apie laikinų medicinos praktikos paslaugų teikimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 98-3673);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl Medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 54-2660).

 

III. Terminai ir apibrėžimai

 

4. Šioje Lietuvos medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

Gydytojas kraujagyslių chirurgas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo kraujagyslių chirurgo profesinę kvalifikaciją;

Gydytojo kraujagyslių chirurgo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo kraujagyslių chirurgo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti kraujagyslių ir limfinės sistemos ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

 

IV. BendrOSIOS nuostatOS

 

5. Gydytojo kraujagyslių chirurgo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir kraujagyslių chirurgijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo kraujagyslių chirurgo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo kraujagyslių chirurgo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo kraujagyslių chirurgo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo kraujagyslių chirurgo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas kraujagyslių chirurgas verčiasi gydytojo kraujagyslių chirurgo praktika sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų ir suaugusiųjų kraujagyslių chirurgijos paslaugas.

8. Gydytojas kraujagyslių chirurgas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais.

9. Gydytojas kraujagyslių chirurgas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir savo pareigybės aprašymu.

 

V. Teisės

 

10. Gydytojas kraujagyslių chirurgas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo kraujagyslių chirurgo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti medicinos gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.5. konsultuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo kraujagyslių chirurgo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.7. nustatyti žmogaus mirties atvejus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.9. taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, tarp jų ir intervencinius, šios medicinos normos bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.10. dalyvauti mokslinėje-praktinėje ir pedagoginėje veikloje, kuriant ir diegiant naujas medicinines ir informacines technologijas;

10.11. dalyvauti pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, mokslinės draugijos veikloje;

10.12. naudotis gydytojams nustatytomis socialinėmis, kvalifikacijos tobulinimo ir kitomis garantijomis;

10.13. siūlyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, kaip gerinti kraujagyslių sistemos ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką;

10.14. įdiegti naujus diagnostikos ir gydymo metodus, naudojant Lietuvos Respublikoje teisės aktų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus;

10.15. turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

 

VI. Pareigos

 

11. Gydytojas kraujagyslių chirurgas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.3. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.5. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.6. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.7. tobulinti profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka;

11.8. tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistikos ir kitus privalomosios atsiskaitomybės duomenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.9. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;

11.10. kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, gydyti ligas ir traumas bei atlikti operacijas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal kompetenciją, nurodytą šios medicinos normos VII skyriuje;

11.11. paaiškinti gydytojo kraujagyslių chirurgo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.12. teikti specializuotą kraujagyslių chirurgo pagalbą pagal šios normos VII skyriuje nurodytą kompetenciją;

11.13. taikyti Lietuvos Respublikoje tik įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.14. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas pareigas.

 

VII. kompetencija

 

12. Gydytojo kraujagyslių chirurgo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo kraujagyslių chirurgo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę kraujagyslių chirurgijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas kraujagyslių chirurgas turi:

13.1. žinoti:

13.1.1. sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos organizavimo principus;

13.1.2. medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus;

13.1.3. medicinos statistikos pagrindus;

13.1.4. sveikatos priežiūros pagrindinius rodiklius;

13.1.5. sveikatos draudimo pagrindinius principus bei rūšis;

13.1.6. darbo su dokumentais bei raštvedybos pagrindus;

13.1.7. racionalios mitybos pagrindus;

13.1.8. slaugos pagrindus ir chirurginės slaugos principus;

13.1.9. saugos darbe reikalavimus;

13.2. išmanyti:

13.2.1. laboratorinius, morfologinius, radiologinius ir endoskopinius tyrimus;

13.2.2. chirurginės pagalbos ligoniams, sergantiems kraujagyslių ligomis, organizavimą Lietuvoje;

13.2.3. kraujagyslių ligų rizikos veiksnius bei pirminės ir antrinės profilaktikos principus;

13.2.4. chirurginėmis kraujagyslių ligomis sergančių ligonių slaugos ypatumus;

13.2.5. chirurginėmis kraujagyslių ligomis sergančių ligonių reabilitacijos, sveikatą grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo būdus, indikacijas ir kontraindikacijas;

13.2.6. chirurginėmis kraujagyslių ligomis sergančių ligonių laikino ir pastovaus nedarbingumo ekspertizės pagrindus;

13.2.7. profesinės kraujagyslių ligų patologijos pagrindus;

13.2.8. kraujagyslių ligų chirurginio ir invazinio radiologinio (endovaskulinio) gydymo bei diagnostikos bendruosius principus, indikacijas ir kontraindikacijas;

13.2.9. kraujagyslių sistemos histologiją, anatomiją, fiziologiją ir bendrąją patologiją;

13.3 gydytojas kraujagyslių chirurgas gali gebėti:

13.3.1. atlikti ir įvertinti diagnostinius ultragarsinius kraujagyslių tyrimus, jeigu jis yra parengtas nustatyta kompetencijos praplėtimo tvarka: yra baigęs įvadinio echoskopijos kurso kraujagyslių ir limfagyslių ligų diagnostikos dalį;

13.3.2. atlikti kraujagyslių invazines radiologines diagnostines ir gydomąsias procedūras, jeigu jis yra parengtas nustatyta kompetencijos praplėtimo tvarka: yra baigęs atitinkamą gydytojų tobulinimo kursą vienoje iš universitetinių gydytojų tobulinimo bazių;

13.4. pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus turi mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas bei traumas (pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10):

13.4.1. vertebro-baziliarinės arterijos sindromą G45.0;

13.4.2. karotidinės (miego) arterijos sindromą (hemisferinį) G45.1;

13.4.3. dauginius ir abipusius precerebrinius arterijų sindromus G45.2;

13.4.4. trumpalaikį aklumą (amaurosis fugax) G45.3;

13.4.5. praeinančią globalinę (visišką) amneziją G45.4;

13.4.6. kitus praeinančius (tranzitinius) galvos smegenų išemijos priepuolius ir su jais susijusius sindromus G45.8;

13.4.7. praeinančius (tranzitinius) galvos smegenų išemijos priepuolius, nepatikslintus G45.9;

13.4.8. smegenų infarktą I63;

13.4.9. smegenų infarktą dėl priešsmegeninių arterijų trombozės I63.0;

13.4.10. smegenų infarktą dėl priešsmegeninių arterijų embolijos I63.1;

13.4.11. smegenų infarktą dėl priešsmegeninių arterijų nepatikslinto užsikimšimo ar stenozės I63.2;

13.4.12. smegenų infarktą dėl smegenų arterijų trombozės I63.3;

13.4.13. smegenų infarktą dėl smegenų arterijų embolijos I63.4;

13.4.14. smegenų infarktą dėl smegeninių arterijų nepatikslinto užsikimšimo ar stenozės I63.5;

13.4.15. smegenų infarktą dėl smegenų venų trombozės, nepiogeninį (nepūlinės kilmės) I63.6;

13.4.16. kitus smegenų infarktus I63.8;

13.4.17. smegenų infarktą, nepatikslintą I63.9;

13.4.18. insultą, nepatikslintą kaip kraujosruvą, ar infarktą I64;

13.4.19. precerebrinių arterijų užsikimšimą ir stenozę, nesukėlusią smegenų infarkto I65;

13.4.20. slankstelinės arterijos užsikimšimą ir stenozę I65.0;

13.4.21. pamatinės arterijos užsikimšimą ir stenozę I65.1;

13.4.22. miego arterijos užsikimšimą ir stenozę I65.2;

13.4.23. dauginį ir abipusį priešsmegeninį (precerebral) arterijų užsikimšimą ir stenozę I65.3;

13.4.24. kitų priešsmegeninių (precerebral) arterijų užsikimšimą ir stenozę I65.8;

13.4.25. nepatikslintą priešsmegeninį (precerebral) arterijų užsikimšimą ir stenozę I65.9;

13.4.26. aterosklerozę I70;

13.4.27. aortos aterosklerozę I70.0;

13.4.28. inkstų arterijų aterosklerozę I70.1;

13.4.29. galūnių arterijų aterosklerozę (I12.-) I70.2;

13.4.30. kitų arterijų aterosklerozę I70.8;

13.4.31. generalizuotą ir nepatikslintą aterosklerozę I70.9;

13.4.32. aortos aneurizmą ir atsisluoksniavimą (disekaciją) I71;

13.4.33. aortos (bet kurios dalies) atsisluoksniavimą I71.0;

13.4.34. krūtininės aortos dalies aneurizmą, plyšusią I71.1;

13.4.35. krūtininės aortos dalies aneurizmą, kai neminimas plyšimas I71.2;

13.4.36. pilvinės aortos dalies aneurizmą, plyšusią I71.3;

13.4.37. pilvinės aortos dalies aneurizmą, kai neminimas plyšimas I71.4;

13.4.38. krūtininės ir pilvinės aortos dalių aneurizmą, plyšusią I71.5;

13.4.39. krūtinės ir pilvinės aortos dalių aneurizmą, kai neminimas plyšimas I71.6;

13.4.40. aortos aneurizmą, kai vieta nepatikslinta, plyšusi I71.8;

13.4.41. aortos aneurizmą, kai vieta nepatikslinta ir neminimas plyšimas I71.9;

13.4.42. kitas aneurizmas I72;

13.4.43. miego arterijos aneurizmą I72.0;

13.4.44. viršutinių galūnių arterijų aneurizmą I72.1;

13.4.45. inkstų arterijos aneurizmą I72.2;

13.4.46. klubinės arterijos aneurizmą I72.3;

13.4.47. apatinių galūnių arterijų aneurizmą I72.4;

13.4.48. kitų patikslintų arterijų aneurizmą I72.8;

13.4.49. aneurizmą, kurios vieta nenurodyta I 72.9;

13.4.50. kitas periferinių arterijų ligas I73;

13.4.51. Raynaud’o sindromą I73.0;

13.4.52. obliteracinį trombangitą (Buerger) I73.1;

13.4.53. kitas patikslintas periferinių kraujagyslių ligas I73.8;

13.4.54. periferinių kraujagyslių ligas, nepatikslintas I73.9;

13.4.55. arterijų emboliją ir trombozę I74;

13.4.56. pilvinės aortos dalies emboliją ir trombozę I74.0;

13.4.57. kitų ir nepatikslintų aortos dalių emboliją ir trombozę I74.1;

13.4.58. viršutinių galūnių arterijų emboliją ir trombozę I74.2;

13.4.59. apatinių galūnių arterijų emboliją ir trombozę I74.3;

13.4.60. galūnių arterijų nepatikslintą emboliją ir trombozę I74.4;

13.4.61. klubinės arterijos emboliją ir trombozę I74.5;

13.4.62. kitų arterijų emboliją ir trombozę I74.8;

13.4.63. nepatikslintų arterijų emboliją ir trombozę I74.9;

13.4.64. renovaskulinę hipertenziją I15.0;

13.4.65. plaučių emboliją I26;

13.4.66. kitus arterijų ir arteriolių sutrikimus I77;

13.4.67. arterioveninę fistulę, įgytą I77.0;

13.4.68. arterijos striktūrą (suspaudimą) I77.1;

13.4.69. arterijos plyšimą I77.2;

13.4.70. fibromuskulinę arterijų displaziją I77.3;

13.4.71. pilvinės arterijos (truncus celiacus) suspaudimo sindromą I77.4;

13.4.72. arterijos nekrozę I77.5;

13.4.73. arteritą, nepatikslintą I77.6;

13.4.74. kitus patikslintus arterijų ir arteriolių sutrikimus I77.8;

13.4.75. arterijų ir arteriolių sutrikimus, nepatikslintus I77.9.

13.4.76. kapiliarų ligas I78;

13.4.77. paveldėtąją hemoraginę teleangiektaziją I78.0;

13.4.78. apgamą, nepiktybinį I78.1;

13.4.79. kitas kapiliarų ligas I78.8;

13.4.80. kapiliarų ligas, nepatikslintas I78.9;

13.4.81. aortos aneurizmą sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I79.0;

13.4.82. aortitą sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I79.1;

13.4.83. periferinę angiopatiją sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I79.2;

13.4.84. kitus arterijų, arteriolių ir kapiliarų pakitimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I79.8;

13.4.85. flebitą ir tromboflebitą I80;

13.4.86. apatinių galūnių paviršinių venų flebitą ir tromboflebitą I80.0;

13.4.87. šlaunies venos flebitą ir tromboflebitą I80.1;

13.4.88. apatinių galūnių giliųjų venų flebitą ir tromboflebitą I80.2;

13.4.89. apatinių galūnių flebitą ir tromboflebitą, nepatikslintą I80.3;

13.4.90. kitų vietų flebitą ir tromboflebitą I80.8;

13.4.91. nepatikslintą vietos flebitą ir tromboflebitą I80.9;

13.4.92. portinės venos trombozę I81;

13.4.93. kitų venų emboliją ir trombozę I82;

13.4.94. Budd-Chiari sindromą I82.0;

13.4.95. migruojantį tromboflebitą I82.1;

13.4.96. tuščiosios venos emboliją ir trombozę I82.2;

13.4.97. inkstų venos emboliją ir trombozę I82.3;

13.4.98. kitų patikslintų venų emboliją ir trombozę I82.8;

13.4.99. kitų nepatikslintų venų emboliją ir trombozę I82.9;

13.4.100. apatinių galūnių venų varikozę I83;

13.4.101. apatinių galūnių venų varikozę su opomis I83.0;

13.4.102. apatinių galūnių varikozines venas su uždegimu I83.1;

13.4.103. apatinių galūnių varikozines venas su opa ir uždegimu I83.2;

13.4.104. apatinių galūnių varikozines venas, be išopėjimo ir uždegimo I83.9;

13.4.105. stemplės veninius mazgus (varikozę) I85;

13.4.106. kraujuojančius stemplės varikozinius mazgus I85.0;

13.4.107. nekraujuojančius stemplės varikozinius mazgus I85.9;

13.4.108. kitų vietų venų varikozę I86;

13.4.109. poliežuvinius veninius mazgus I86.0;

13.4.110. kapšelio (scrotum) veninius mazgus I86.1;

13.4.111. dubens veninius mazgus (varikozę) I86.2;

13.4.112. moters išorinių lytinių organų (vulvos) mazgus I86.3;

13.4.113. skrandžio veninius mazgus I86.4;

13.4.114. varikozines venas kitose patikslintose vietose I86.8;

13.4.115. kitus venų pažeidimus I87;

13.4.116. poflebitinį sindromą (potrombozinį sindromą) I87.0;

13.4.117. venų suspaudimą I87.1;

13.4.118. venų nepakankamumą (lėtinį) (periferinį) I87.2;

13.4.119. kitus patikslintus venų pažeidimus I87.8;

13.4.120. venų pažeidimus, nepatikslintus I87.9;

13.4.121. limfedemą, neklasifikuojamą kitaip I89.0;

13.4.122. limfedemos sindromą po krūties pašalinimo I97.2;

13.4.123. kitus kraujotakos sistemos sutrikimus po procedūrų, neklasifikuojamų kitaip I97.8;

13.4.124. kraujotakos sistemos sutrikimus po procedūrų, nepatikslintus I97.9;

13.4.125. kitus kraujotakos sistemos sutrikimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I98;

13.4.126. kardiovaskulinį sifilį I98.0;

13.4.127. kardiovaskulinius sutrikimus sergant kitomis infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis I98.1;

13.4.128. stemplės veninius mazgus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I98.2;

13.4.129. žarnų kraujagyslių ligas K55;

13.4.130. ūminius žarnų kraujotakos sutrikimus K55.0;

13.4.131. lėtinį žarnų kraujotakos sutrikimą K55.1;

13.4.132. storosios žarnos angiodisplaziją K55.2;

13.4.133. kitus žarnų kraujotakos sutrikimus K55.8;

13.4.134. portinę hipertenziją K76.6;

13.4.135. aortos koarktaciją (susiaurėjimą) Q25.1;

13.4.136. aortos atreziją Q25.2;

13.4.137. aortos stenozę (susiaurėjimą) Q25.3;

13.4.138. kitas įgimtas aortos formavimosi ydas Q25.4;

13.4.139. plautinio kamieno atreziją Q25.5;

13.4.140. plautinio kamieno stenozę Q25.6;

13.4.141. kitas įgimtas plautinio kamieno formavimosi ydas Q25.7;

13.4.142. kitas įgimtas didžiųjų arterijų formavimosi ydas Q25.8;

13.4.143. įgimtą didžiųjų arterijų formavimosi ydą, nepatikslintą Q25.9;

13.4.144. įgimtas didžiųjų venų formavimosi ydas Q26;

13.4.145. įgimtą tuščiosios venos stenozę Q26.0;

13.4.146. persistuojančią kairiąją viršutinę tuščiąją veną Q26.1;

13.4.147. visiškai netaisyklingą plaučių venų drenažą Q26.2;

13.4.148. iš dalies netaisyklingą plaučių venų drenažą Q26.3;

13.4.149. nepatikslintą netaisyklingą plaučių venų drenažą Q26.4;

13.4.150. netaisyklingą vartų venų drenažą Q26.5;

13.4.151. vartų venos-bendrosios kepenų arterijos fistulę Q26.6;

13.4.152. kitas įgimtas didžiųjų venų formavimosi ydas Q26.8;

13.4.153. įgimtą didžiosios venos formavimosi ydą, nepatikslintą Q26.9;

13.4.154. kitas įgimtas periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydas Q27;

13.4.155. įgimtą bambinės (umbilikalinės) arterijos nebuvimą ir hipoplaziją Q27.0;

13.4.156. įgimtą inkstų arterijos stenozę (susiaurėjimą) Q27.1;

13.4.157. kitas įgimtas inkstų arterijos formavimosi ydas Q27.2;

13.4.158. periferinę arterioveninę formavimosi ydą Q27.3;

13.4.159. įgimtą flebektaziją (venos išsiplėtimą) Q27.4;

13.4.160. kitas įgimtas patikslintas periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydas Q27.8;

13.4.161. įgimtą periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydą, nepatikslintą Q27.9;

13.4.162. kitas įgimtas kraujo apytakos sistemos formavimosi ydas Q28;

13.4.163. precerebrinių kraujagyslių arterioveninę formavimosi ydą Q28.0;

13.4.164. kitas precerebrinių kraujagyslių formavimosi ydas Q28.1;

13.4.165. kaklo kraujagyslių sužalojimus S15;

13.4.166. miego arterijos sužalojimą S15.0;

13.4.167. slankstelinės arterijos sužalojimą S15.1;

13.4.168. išorinės jungo venos sužalojimą S15.2;

13.4.169. vidinės jungo venos sužalojimą S15.3;

13.4.170. dauginį kraujagyslių sužalojimą kaklo lygyje S15.7;

13.4.171. kitų kaklo kraujagyslių sužalojimą S15.8;

13.4.172. nepatikslintų kaklo kraujagyslių sužalojimą S15.9;

13.4.173. viršutinės tuščiosios venos sužalojimą S25.2;

13.4.174. poraktinės ir bevardės venų sužalojimą S25;

13.4.175. plaučių kraujagyslių sužalojimą S25.4;

13.4.176. tarpšonkaulinių kraujagyslių sužalojimą S25.5;

13.4.177. dauginį krūtinės kraujagyslių sužalojimą S25.7;

13.4.178. pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimą S35;

13.4.179. pilvo aortos sužalojimą S35.0;

13.4.180. apatinės tuščiosios venos sužalojimą S35.1;

13.4.181. pilvinio kamieno ir pasaito arterijų sužalojimą S35.2;

13.4.182. vartų ir blužnies venų sužalojimą S35.3;

13.4.183. inksto kraujagyslių sužalojimą S35.4;

13.4.184. klubo kraujagyslių sužalojimą S35.5;

13.4.185. dauginį pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimą S35.7;

13.4.186. kitų pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimą S35.8;

13.4.187. nepatikslintų pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimą S35.9;

13.4.188. kraujagyslių sužalojimą peties ir žasto lygyje S45;

13.4.189. pažastinės arterijos sužalojimą S45.0;

13.4.190. žastinės arterijos sužalojimą S45.1;

13.4.191. pažastinės ir žastinės venos sužalojimą S45.2;

13.4.192. paviršinės venos sužalojimą peties ir žasto lygyje S45.3;

13.4.193. dauginį kraujagyslių sužalojimą peties ir žasto lygyje S45.7;

13.4.194. kitų kraujagyslių sužalojimą peties ir žasto lygyje S45.8;

13.4.195. nepatikslintą kraujagyslių sužalojimą peties ir žasto lygyje S45.9;

13.4.196. dilbio kraujagyslių sužalojimą S55;

13.4.197. dilbio alkūninės arterijos sužalojimą S55.0;

13.4.198. dilbio stipininės arterijos sužalojimą S55.1;

13.4.199. dilbio venų sužalojimą S55.2;

13.4.200. dauginį dilbio kraujagyslių sužalojimą S55.7;

13.4.201. kitų dilbio kraujagyslių sužalojimą S55.8;

13.4.202. klubo ir šlaunies kraujagyslių sužalojimą S75;

13.4.203. šlauninės arterijos sužalojimą S75.0;

13.4.204. šlauninės venos sužalojimą S75.1;

13.4.205. didžiosios poodinės kojos venos sužalojimą S75.2;

13.4.206. keleto klubo ir šlaunies kraujagyslių sužalojimą S75.7;

13.4.207. kitų klubo ir šlaunies kraujagyslių sužalojimą S75.8;

13.4.208. nepatikslintų klubo ir šlaunies kraujagyslių sužalojimą S75.9;

13.4.209. blauzdos kraujagyslių traumą S85;

13.4.210. pakinklinės arterijos traumą S85.0;

13.4.211. blauzdos (priekinės) (užpakalinės) arterijos traumą S85.1;

13.4.212. šeivinės arterijos traumą S85.2;

13.4.213. didžiosios paodinės kojos venos traumą blauzdos lygyje S85.3;

13.4.214. mažosios paodinės kojos venos traumą blauzdos lygyje S85.4;

13.4.215. pakinklinės venos traumą S85.5;

13.4.216. keleto kraujagyslių traumą blauzdos lygyje S85.7;

13.4.217. kitų blauzdos kraujagyslių traumą S85.8;

13.4.218. nepatikslintų blauzdos kraujagyslių traumą S85.9;

13.4.219. kraujagyslių traumą čiurnos ir pėdos lygyje S95;

13.4.220. nugarinės pėdos arterijos traumą S95.0;

13.4.221. pado arterijos traumą S95.1;

13.4.222. nugarinės pėdos venos traumą S95.2;

13.4.223. keleto kraujagyslių traumą čiurnos ir pėdos lygyje S95.7;

13.4.224. kitų kraujagyslių traumą čiurnos ir pėdos lygyje S95.8;

13.4.225. nepatikslintų kraujagyslių traumą čiurnos ir pėdos lygyje S95.9;

13.5. mokėti atlikti šias operacijas:

13.5.1. rekonstrukcines pilvo aortos, klubinių, šlaunies, pakinklio, blauzdų ir pėdos arterijų operacijas (šuntavimo kraujagyslės protezu ir biologiniais pakaitalais operacijas, endarterektomiją);

13.5.2. aortos ir klubinių arterijų aneurizmos rezekciją ir protezavimą bei šuntavimą kraujagyslės protezais;

13.5.3. periferinių arterijų aneurizmos rezekciją ir kraujotakos atstatymą kraujagyslės pakaitalais;

13.5.4. miego arterijos endarterektomiją su tiesiogine siūle, lopu, eversinę;

13.5.5. kitų kaklo arterijų ir arterijų, išeinančių iš aortos lanko, rekonstrukcines ekstratorakalines ir intratorakalines operacijas, įskaitant ir ekstraanatominio šuntavimo operacijas;

13.5.6. miego arterijos ir kitų kaklo arterijų aneurizmos rezekciją ir rekonstrukciją;

13.5.7. miego arterijos ir kitų kaklo arterijų aneurizmas; rankų arterijų rekonstrukcines operacijas (šuntavimą kraujagyslės protezu, šuntavimą biologiniais pakaitalais, endarterektomiją);

13.5.8. ekstra-intrakranijinio šuntavimo operacijas;

13.5.9. kaklo pridėtinio šonkaulio ir pirmojo šonkaulio rezekciją;

13.5.10. kitas neurovaskulinio pluošto dekompresijos operacijas pečių juostos srityje;

13.5.11. žarnyno arterijų rekonstrukciją (šuntavimą kraujagyslės protezu, šuntavimą biologiniais pakaitalais, endarterektomiją);

13.5.12. žarnyno arterijų aneurizmų rezekciją ir rekonstrukciją;

13.5.13. inksto arterijos rekonstrukciją (šuntavimą kraujagyslės protezu, biologiniais pakaitalais, endarterektomiją);

13.5.14. kraujagyslių navikų pašalinimo operaciją (su kraujotakos atstatymu kraujagyslių pakaitalais, be kraujotakos atstatymo);

13.5.15. navikų, kontaktuojančių su aorta ir magistralinėmis arterijomis bei venomis pašalinimo operaciją su kraujotakos atstatymu ir be kraujotakos atstatymo;

13.5.16. kraujagyslių displazijų operacijas (veninių displazijų operacijas, arterinių displazijų operacijas, mišrių arterinių ir veninių displazijų operacijas);

13.5.17. aortos ir stambiųjų arterijų displazijos rekonstrukcines operacijas kraujagyslių pakaitalais;

13.5.18. juosmeninę simpatektomiją;

13.5.19. krūtininė simpatektomiją;

13.5.20. paviršinių venų pašalinimo operaciją dėl pirminės varikozės;

13.5.21. paviršinių venų pašalinimo operaciją dėl antrinės varikozės;

13.5.22. paviršinių venų pašalinimo operaciją dėl tromboflebito;

13.5.23. perforuojančių venų perrišimo operaciją;

13.5.24. nepatikslintas rekonstrukcines venų operacijas;

13.5.25. apatinės tuščiosios venos rekonstrukcinę operaciją;

13.5.26. klubinių venų rekonstrukcinę operaciją;

13.5.27. šuntavimo operacijas užakus klubinėms venoms;

13.5.28. šuntavimo operacijas užakus šlaunies ir pakinklio venoms;

13.5.29. venų vožtuvų plastiką ir transplantaciją;

13.5.30. rekonstrukcines kraujagyslių ir nerekonstrukcines operacijas dėl portinės hipertenzijos;

13.5.31. venų trombektomiją;

13.5.32. galūnių amputacijas;

13.5.33. arterinių veninių šuntų operacijas dializei;

13.5.34. rekonstrukcines ir nerekonstrukcines operacijas dėl a-v šuntų dializei komplikacijų;

13.5.35. embolektomijos operaciją (aortos, periferinių, kaklo ir žarnyno arterijų);

13.5.36. trombektomijos operaciją (aortos, periferinių, kaklo ir žarnyno arterijų);

13.5.37. operacijas dėl kraujagyslių traumos (šoninę siūlę, rezekciją ir sujungimą galas su galu, šuntavimo operacijas kraujagyslių pakaitalais);

13.5.38. fasciotomiją;

13.5.39. sritinę amputaciją ir nekrektomiją;

13.5.40. odos persodinimo operacijas.

 

VIII. ATSAKOMYBĖ

 

14. Gydytojas kraujagyslių chirurgas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_________________