LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL GYVULIŲ IDENTIFIKAVIMO IR REGISTRAVIMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 6 d. Nr. B1-517
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 92/102/EEB dėl gyvulių identifikavimo ir registravimo:
2. Nustatau, kad Gyvulių identifikavimo ir registravimo reikalavimai įsigalioja nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. birželio 6 d.
įsakymu Nr. B1-517
GYVULIŲ IDENTIFIKAVIMO IR REGISTRAVIMO REIKALAVIMAI
Gyvulių identifikavimo ir registravimo reikalavimai (toliau – Reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 92/102/EEB dėl gyvulių identifikavimo ir registravimo.
1. Reikalavimų tikslas – nurodyti minimalius gyvulių identifikavimo ir registravimo reikalavimus, nepažeidžiant tų reikalavimų, kurie gali būti taikomi dėl gyvulių užkrečiamųjų ligų likvidavimo ar kontrolės. Reikalavimai turi būti taikomi nepažeidžiant 1989 m. vasario 13 d. Komisijos sprendimo 89/153/EEB dėl mėginio, paimto kenksmingiems likučiams tirti, sąsajos su gyvuliais ir jų laikymo vieta, atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 513 „Dėl Gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos ir jos įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 111-4954) ir 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3508/92, nustatančio tam tikrų Europos Sąjungos paramos programų integruoto administravimo ir kontrolės sistemą, 5 straipsnio reikalavimus.
2. Vartojamos sąvokos:
Gyvulys – gyvulys, kaip nurodyta 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 64/432/EEB dėl veterinarijos reikalavimų, nustatančių Bendrijos vidaus prekybą galvijais ir kiaulėmis ir Prekybos avimis ir ožkomis veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2002, Nr. 52-2033).
Laikymo vieta – tvartas, ferma, statinys ar kita patalpa, dažniausiai su pagalbiniais pastatais ir aplinkine teritorija, o tuo atveju, kai gyvuliai laikomi lauke, bet kuri vieta, kurioje nuolatos ar laikinai laikomi gyvuliai.
Laikytojas – fizinis ar juridinis asmuo, nuolatos ar laikinai atsakingas už gyvulius, įskaitant gabenamus ar tiekiamus į rinką.
Prekyba – prekyba, kaip nurodyta 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl veterinarinių ir zootechninių patikrų, taikomų prekiaujant Bendrijoje tam tikrais gyvuliais ir produktais, siekiant užbaigti kurti vidaus rinką.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
3. VMVT turi užtikrinti, kad:
3.1. būtų nuolat papildomas ar atnaujinamas sąrašas visų Lietuvos Respublikoje esančių laikymo vietų, kuriose laikomi Reikalavimuose nurodyti gyvuliai, nurodant gyvulių rūšis ir gyvulių laikytojus; gyvulių laikymo vietos išbraukiamos iš minėto sąrašo, praėjus trejiems metams iš eilės, kai jose nelaikomi gyvuliai; šiame sąraše turi būti nurodomas ženklas arba ženklai, leidžiantys nustatyti laikymo vietą pagal 9.1, 9.3, 10 ir 14 punktų reikalavimus;
4. Vadovaudamasi Tarybos direktyvos 90/425/EEB 18 straipsnyje nurodyta tvarka, VMVT gali neįtraukti į 3.1 punkte nurodytą sąrašą fizinių asmenų, laikančių ne daugiau kaip tris avis arba ožkas, už kurias jie neprašo priemokų, arba vieną kiaulę, kai šie gyvuliai yra laikomi ar skerdžiami savo reikmėms, tačiau tokių gyvulių judėjimas turi būti kontroliuojamas.
5. VMVT turi nuolat tikrinti, kad:
5.1. bet kurie Tarybos direktyvoje 64/432/EEB išvardyti ir į šių Reikalavimų 3.1 punkte nurodytą sąrašą įtraukti galvijų arba kiaulių laikytojai tvarkytų Gyvulių apskaitos žurnalą, kuriame nurodytų laikymo vietoje esančių gyvulių skaičių; į Gyvulių apskaitos žurnalą turi būti nuolatos įrašomi visi gimę, nugaišę ir įvežti ar išvežti gyvuliai, nurodant gyvulių skaičių, remiantis bendrais gyvulių judėjimo duomenimis – gyvulių kilmės ir paskirties vietą bei gabenimų (transportavimo) datas; visais atvejais nurodomi gyvulių identifikavimo numeriai, kurie turi atitikti 8–10 ir 14 punktų reikalavimus; neprivaloma nurodyti kiaulių gimimų ir gaišimų; grynaveislėms ir hibridinėms (mišrūnėms) kiaulėms, įrašytoms į Bandos registracijos žurnalą pagal 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 88/661/EEB dėl veislinėms kiaulėms taikytinų zootechninių reikalavimų, taikant alternatyvią registravimo sistemą, pagrįstą individualiu gyvulių ženklinimu, reikalavimus, jei tokia sistema užtikrina tinkamą gyvulių registravimą ir atitinka aukščiau nurodytus Gyvulių apskaitos žurnalo pildymo reikalavimus, gali būti taikoma Tarybos direktyvos 90/425/EEB 18 straipsnyje nurodyta tvarka;
5.2. bet kuris avių ir ožkų laikytojas, kurio laikymo vieta įtraukta į sąrašą pagal 3.1 punkto reikalavimus, turi tvarkyti Gyvulių apskaitos žurnalą pagal 5.1 punkte nurodytus reikalavimus; registracijos žurnale taip pat turi būti nurodyta:
5.2.1. naujausi duomenys apie gyvas vyresnes nei 12 mėn. amžiaus avių ir ožkų pateles ir avių ir ožkų, kurios laikymo vietoje atsivedė palikuonių, duomenys,
6. Tačiau, laikantis Tarybos direktyvos 90/425/EEB 18 straipsnyje nurodytos tvarkos, supaprastinta registracija gali būti įdiegta buivolams, avims ir ožkoms sezoninio gyvulių pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiu, kai šie gyvuliai yra laikomi bendrose ganyklose arba auginami geografiškai izoliuotuose regionuose.
7. VMVT turi užtikrinti, kad:
7.1. bet kuris gyvulių laikytojas, jai paprašius, pateiktų visą informaciją apie laikomų, išvežtų, parduotų, paskerstų ar atvežtų gyvulių kilmę, identifikavimą ir, jei reikia, laikytų ar laikomų gyvulių judėjimo duomenis (gyvulių kilmės ir paskirties vieta, gabenimų (transportavimo) datos);
7.2. bet kuris į turgų arba surinkimo centrą arba iš jų gabenamų gyvulių laikytojas pateiktų turgaus arba surinkimo centro administracijai, kuri yra laikoma laikinu gyvulių laikytoju, dokumentus, kuriuose būtų nurodyta informacija apie gyvulius, įskaitant identifikavimo numerius; turgaus ar surinkimo centro administracija gali naudoti gautus dokumentus, kad įvykdytų 5.1 punkto reikalavimus;
8. VMVT turi kontroliuoti, kad būtų laikomasi šių reikalavimų:
8.1. prieš išvežant gyvulius iš laikymo vietos, kurioje jie gimė, gyvuliai turi būti ženklinami ausų įsagu su identifikavimo numeriu (toliau – įsagas);
8.2. be VMVT leidimo įsagų negalima nuimti arba pakeisti kitais; jei gyvulio įsagas tapo neįskaitomas arba buvo pamestas, gyvulys turi būti paženklintas nauju, remiantis 8–11 punktais;
8.3. laikytojas turi įregistruoti bet kurį naują įsagą Gyvulių apskaitos žurnale, kaip nurodyta 5–7 punktuose, kad išliktų atsekamumas su ankstesniuoju įsagu;
9. VMVT atsako, kad:
9.1. galvijai, nurodyti Tarybos direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnyje, avys ir ožkos būtų identifikuoti įsagais, kuriuose būtų raidinis-skaitmeninis kodas iš ne daugiau kaip 14 ženklų, pagal kurį būtų galima identifikuoti atskiro galvijo, avies ir ožkos tapatumą ir laikymo vietą, kurioje gyvulys gimė; į kultūros ir sporto renginius vežamiems gyvuliams, išskyrus į muges ir parodas vežamiems buliams, taikoma ES reikalavimus atitinkanti identifikavimo sistema;
9.2. galvijų, avių ir ožkų įsagai būtų skiriami laikymo vietai, paskirstomi ir gyvuliams įsegami VMVT nustatytu būdu;
9.3. gimę galvijai, avys ir ožkos būtų suženklinti ne vėliau kaip per 7 dienas; tačiau galvijas gali būti neženklinamas iki 6 mėn. amžiaus, jeigu gyvulio laikytojas per 7 dienas nuo gyvulio gimimo gyvulį suženklina laikinuoju VMVT patvirtintu įsagų, kuriuo galima nustatyti kiekvieno tokio galvijo tapatumą ir kilmę toje laikymo vietoje, kurioje jis gimė, su sąlyga, kad tokie galvijai nebus išvežti iš laikymo vietos, kurioje gimė. Taip suženklinti veršeliai gali būti išvežami skersti į skerdyklą, esančią VMVT kontroliuojamoje teritorijoje. Tačiau laikinais įsagais suženklintų veršelių neleidžiama gabenti į bet kurią kitą laikymo vietą tolimesniam jų laikymui. Skersti gali būti vežami, laikantis Tarybos direktyvos 90/425/EEB 18 straipsnyje nurodytos tvarkos (užtikrinant laikymo vietos, kurioje tokie veršeliai gimė, atsekamumą), iki 6 mėnesių amžiaus skerstini mėsiniai veršeliai, taip pat iki 30 dienų amžiaus mėsiniai veršeliai, kurie gimė, buvo laikinai suženklinti ir penimi toje pačioje laikymo vietoje, iš kurios vėliau buvo atgabenti į skerdyklą. Už tokiu būdu suženklintus ir paskerstus veršelius priemokos neskiriamos.
10. Kiaulės turi būti ženklinamos ausų įsagais, leidžiančiais nustatyti laikymo vietą, iš kurios gyvuliai išvežami. Kiaulės ženklinamos prieš išvežant į kitą laikymo vietą. Kiaulių išvežimo metu lydimajame dokumente turi būti pažymėti kiaulių identifikavimo numeriai, o kiaulių judėjimo duomenys turi būti registruojami 3.1 punkte nurodytame sąraše. Gyvulius, suženklintus laikinais įsagais, visą kelionės laiką turi lydėti dokumentas, kuris leidžia nustatyti jų kilmę, laikytoją, vietą, iš kurios jie buvo išvežti, bei vietą, į kurią gyvuliai vežami.
VMVT gali leisti vežti nepaženklintas avis ir ožkas iš vienos laikymo vietos į kitą, jei šios laikymo vietos turi tokį patį sveikatos statusą bei priklauso tam pačiam gyvulių laikytojui ir yra VMVT kontroliuojamoje teritorijoje, su sąlyga, kad tai atliekama pagal LR teisės aktus.
11. Jei VMVT nusprendžia pakeisti gyvulio įsago identifikavimo numerį, kuris gyvuliui buvo suteiktas toje laikymo vietoje, kur gyvulys gimė, jį pakeitus turi būti nustatytas atsekamumas tarp ankstesnio ir naujai suteikto gyvulio identifikavimo numerio. Toks atsekamumas turi būti įregistruotas Gyvulių apskaitos žurnale, kaip nurodyta 5–7 punktuose. Skerstini importuojami gyvuliai, kaip nurodyta 14 punkte, ir nesuženklinti gyvuliai, kaip nurodyta 8–10 punktuose, gali būti neperženklinami.
12. Gyvulį atsivežus iš kitos šalies, VMVT, laikydamasi Tarybos direktyvos 90/425/EEB 5 straipsnio reikalavimų, gali pasinaudoti 1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyvos 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą, 4 straipsniu, kad gautų informaciją apie gyvulius, jų kilmės bandą ir apie bet kokį jų judėjimą.
13. VMVT turi užtikrinti, kad bet kokia informacija apie gyvulius, kuriems neišduotas veterinarijos sertifikatas arba kitas dokumentas, nurodytas veterinarijos teisės aktuose, būtų perduota VMVT jai pareikalavus per minimalų VMVT nustatytą laikotarpį.
14. Bet kuris gyvulys, importuotas iš trečiosios šalies, patikrintas laikantis Gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos (Žin.2002, Nr. 111-4954), per trisdešimt dienų nuo minėto patikrinimo ir bet kuriuo atveju prieš jo judėjimą turi būti identifikuotas, laikantis 8–10 punktų reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai gyvuliai pristatomi tiesiai į skerdyklą, esančią VMVT kontroliuojamoje teritorijoje, ir gyvulys paskerdžiamas per 30 dienų. Gyvulį perženklinus, turi būti nustatytas atsekamumas tarp buvusio ir Lietuvos Respublikoje gyvuliui suteikto identifikavimo numerio. Gyvulio perženklinimo faktas ir atsekamumo duomenys turi atsispindėti Gyvulių apskaitos žurnale, kaip nurodyta 5–7 punktuose.
______________