LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMOS, BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ GIMTOSIOS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMOS IR MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2006 m. gruodžio 4 d. Nr. ISAK-2277

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 14 punktu:

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą;

1.2. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą;

1.3. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą.

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 1798 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ (Žin., 2002, Nr. 110-4884);

2.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. ISAK-1547 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1798 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 106-4772);

2.3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. ISAK-1694 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1798 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų pakeitimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 164-6022);

2.4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. ISAK-2102 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1798 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 127-4584);

2.5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. ISAK-2339 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1798 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 140-5046);

2.6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. ISAK-377 „Dėl Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 29-1016) 2 punktą.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2006 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2277

LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa (toliau vadinama – programa) reglamentuoja lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslus, turinį, struktūrą, matricą, tikrinamus mokinių gebėjimus, užduočių tipus, vertinimo kriterijus.

2. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais I–X klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525).

3. Sudarant programą vadovautasi šiomis nuostatomis:

3.1. programa turi būti siauresnė ir, kiek tai įmanoma, konkretesnė už bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus;

3.2. patikrinimo turinio reikalavimai turi būti žinomi iš anksto;

3.3. turi būti žinomi užduočių vertinimo kriterijai.

4. Programa skirta patikrinimo užduočių rengėjams, lietuvių kalbos mokytojams, X klasės mokiniams.

II. PATIKRINIMO TIKSLAI

5. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu siekiama:

5.1. įvertinti mokinių komunikacinį, kalbinį, literatūrinį ir kultūrinį raštingumą;

5.2. suteikti galimybę mokyklai analizuoti lietuvių kalbos mokymo veiksmingumą ir padėti įvertinti esamą padėtį

5.3. padėti mokiniams, įvertinusiems savo pasiekimus, apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ar profesijos pasirinkimo.

III. PATIKRINIMO STRUKTŪRA

6. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą sudaro trys dalys (viena dalis žodžiu ir dvi dalys raštu): kalbėjimas, rašymas, testas.

7. Kalbėjimo dalyje tikrinamas ir vertinamas gebėjimas laisvai, sklandžiai, argumentuotai taisyklinga kalba reikšti mintis žodžiu, bendrauti.

7.1. Kalbėjimo temos tvirtinamos Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus įsakymu ir paskelbiamos Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje iki einamųjų metų gruodžio 1 d.

7.2. Lietuvių kalbos mokytojas su patvirtintomis kalbėjimo temomis supažindina mokinius.

7.3. Mokinys pasirenka vieną temą ir renka atitinkamą medžiagą iš įvairių šaltinių (grožinės ir mokslinės literatūros, žiniasklaidos, statistikos ir pan.).

7.4. Per patikrinimą žodžiu mokinys pasirenka vieną iš pateiktų pasirinktos kalbėjimo temos klausimų. Rengimosi atsakinėti laikas – 20 min., kalbėjimas – apie 5 min. ir apie 5 min. – pokalbis su mokytoju.

8. Patikrinimo raštu dalys vykdomos tą pačią dieną, tarp dalių daroma 1 val. pertrauka.

9. Rašymo trukmė – 2 val. (120 min.). Pateikiamos 3 alternatyvios teksto kūrimo užduotys su įvestimis. Mokinys renkasi vieną iš jų.

10. Testo trukmė – 1,5 val. (90 min.). Testą sudaro teksto suvokimo užduotys ir kalbos sistemos suvokimo užduotys.

IV. TIKRINAMI GEBĖJIMAI

11. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu tikrinami dvejopi mokinių gebėjimai:

11.1. žinių taikymas ir supratimas;

11.2. problemų sprendimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas.

12. Žinių taikymo ir supratimo gebėjimų grupei priskiriami tokie gebėjimai, kuriuos mokiniai parodo:

12.1. vartodami tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas, taisyklingai rašydami;

12.2. atpažindami skaitomo teksto žanrą, nusakydami temą;

12.3. rasdami reikalingą informaciją, perfrazuodami teksto mintis savais žodžiais;

12.4. darydami tiesiogines išvadas;

12.5. rasdami citatų minčiai pagrįsti, pateikdami pavyzdžių.

13. Problemų sprendimo, analizavimo, interpretavimo ir vertinimo gebėjimų grupei priskiriami tokie gebėjimai, kuriuos mokiniai parodo:

13.1. nagrinėdami, atrinkdami, tinkamai siedami ir apibendrindami informaciją;

13.2. formuluodami teksto pagrindinę mintį, problemą, apibūdindami veikėjus, nusakydami priežasties ir pasekmės ryšius;

13.3. apibendrindami, atskleisdami teksto prasmę remdamiesi teksto visuma ir savo patirtimi;

13.4. išsakydami savo požiūrį, vertindami skaitomų tekstų turinį ir raišką;

13.5. rašydami tinkamos struktūros tekstą;

13.6. argumentuotai išsakydami savo požiūrį.

V. PATIKRINIMO MATRICA

14. Patikrinimo užduotys sudaromos vadovaujantis kalbinės veiklos sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis pateikiamoje matricoje. Jos paskirtis – užtikrinti, kad kiekvienais metais šios proporcijos būtų tokios pačios, gali keistis tik užduočių pobūdis. Kalbos taisyklingumo (tarimo, rašybos, skyrybos ir kt.) gebėjimai įskaičiuoti į tų sričių, kuriose jie tikrinami, procentus.

Gebėjimai Patikrinimo dalys	Žinių taikymas ir supratimas	Problemų sprendimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas	%
Kalbėjimas			20
Skaitymas			25
Kalbos sistemos suvokimas			25
Rašymas			30
%	60	40	100

VI. PATIKRINIMO TURINYS

15. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo turinys pateikiamas programos 1 priede.

16. Programos 1 priede pateikti reikalavimai nusako, kiek ir kokių žinių, įgūdžių ir gebėjimų reikia, kad mokinys sėkmingai išlaikytų lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.

VII. VERTINIMAS

17. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys vertinamos taškais.

18. Kalbėjimo vertinimo kriterijai ir jų svarba nurodoma šios programos 2 priede.

19. Skaitymo, kalbos sistemos suvokimo užduočių ir rašymo užduočių vertinimo instrukcija rengiama kartu su užduotimis. Vertinimo instrukcija pateikiama mokykloms patikrinimo raštu dieną, pasibaigus patikrinimui.

20. Rašymo užduočių pavyzdžiai ir jų vertinimas pateikiami programos 3 priede. Rašymo vertinimo kriterijų svarba: turinio vertinimas – 35%, teksto struktūros ir raiškos vertinimas – 30%, kalbos normų laikymosi vertinimas – 35%. Patikrinimo užduotyse galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų proporcijų, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ±5%.

21. Kad patikrinimas būtų išlaikytas, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 30% galimų surinkti taškų.

______________

Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo

pasiekimų patikrinimo programos

1 priedas

LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TURINYS

1 lentelė

I. KALBĖJIMAS

Teksto pobūdis	Monologas nurodyta/pasirinkta tema. Dialogas su pašnekovu, atsakymai į klausimus.
Tikrinami gebėjimai	Pasirengti kalbėti pagal susidarytą planą. Tikslingai naudotis prieinama informacija ir asmenine patirtimi (taip pat grožinės literatūros skaitytojo ir kultūros vartotojo). Kalbėti atsižvelgiant į konkrečią komunikacinę situaciją, kalbėjimo tikslą ir adresatą. Nuosekliai, laikantis teksto struktūros reikalavimų, reikšti savo mintis. Argumentuotai atskleisti temą/problemą. Nuosekliai, tiksliai perteikti informaciją. Reikšti savo nuomonę, pagrįsti požiūrį, palyginti, vertinti įvairius gyvenimo įvykius ir reiškinius. Tikslingai pasirinkti ir vartoti tinkamą žodyną, kitas kalbinės raiškos priemones. Taisyklingai tarti ir kirčiuoti, laikytis bendrinės kalbos normų. Tikslingai naudotis įvairiomis viešojo kalbėjimo ir kompensavimo strategijomis.
Tematika	Kalbėjimo temos keičiamos kiekvienais metais. Parenkamos mokiniams aktualios, jų patirtį atitinkančios temos.
Užduočių tipai	Atvirojo tipo užduotis.

2 lentelė

II. SKAITYMAS

Tekstų pobūdis	Įvairių žanrų (romanas, apysaka, apsakymas/novelė, drama, poema, pasakėčia, eilėraštis) grožinės literatūros kūriniai ar jų ištraukos ar/ir negrožiniai tekstai.
Tekstų skaičius	Vienas didesnės arba du mažesnės apimties tekstai.
Tekstų apimtis	500–800 žodžių (iš viso).
Tikrinami literatūros gebėjimai	Rasti nurodytą informaciją, apibendrinti, palyginti, sieti informaciją su savo patirtimi. Suformuluoti teksto temą, problemą ir pagrindinę mintį. Vertinti skaitomo teksto turinį, raišką, kontekstą naudojantis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti savo nuomonę apie tekste atskleidžiamas vertybes. Daryti išvadas, rasti tekste argumentų joms pagrįsti. Perfrazuoti teksto mintis savais žodžiais. Kūrinio problematiką ir idėjas susieti su kultūriniu kontekstu. Suprasti literatūros kūrinio pavaizduotąjį pasaulį: – nusakyti veiksmo laiką ir erdvę; – aptarti pasakotojo poziciją; – apibūdinti veikėjus (išorę, vidaus savybes, dvasinius idealus, išgyvenimus ir jų kaitą) ir tekste akivaizdžius jų kūrimo būdus; – nusakyti kūrinio nuotaiką; – aptarti lyrinio subjekto išgyvenimą; – apibūdinti dramos kūrinio konfliktą. Argumentuotai išsakyti savo literatūrinius įspūdžius. Atpažinti literatūros rūšį (epika, lyrika, drama) ir žanrą (apsakymas/novelė, drama, poema, pasakėčia, eilėraštis), jei pateikiamas visas kūrinys arba ištraukoje yra keletas požymių, leidžiančių aiškiai spręsti apie kūrinio žanrą. Tikslingai naudotis įvairiomis skaitymo ir teksto suvokimo strategijomis.
Užduočių tipai	Uždarojo tipo klausimai: – rasti ir pažymėti atsakymą iš keleto pateiktų; – įvertinti teiginius. Pusiau atvirojo tipo užduotys: – užbaigti sakinius; – užpildyti (ar baigti pildyti) lentelę, schemą. Atvirojo tipo užduotys: – suformuluoti atsakymus į klausimus; – atlikti nurodytas užduotis (surasti citatas, žodžius tekste, pateikti pavyzdžių ir pan.).

3 lentelė

III. KALBOS SISTEMOS SUVOKIMAS

Užduočių apimtis	Vienos užduoties apimtis – 50–70 žodžių.
Užduočių skaičius	4–5 užduotys, kurių pagrindas – rišlūs tekstai.
Tikrinami gebėjimai	Suprasti kalbos dėsnius, kuriais pagrįsta bendrinės kalbos sistema, ir jais remtis kalbos praktikoje. Suprasti, kaip ir kodėl kalba keičiasi, atpažinti akivaizdžias šio reiškinio apraiškas tekste. Skirti visas kalbos dalis, atpažinti jas tekste, paaiškinti kaitymo ypatybes. Rasti sakinyje sakinio dalis. Atpažinti visų rūšių sakinius. Paaiškinti perkeltinės reikšmės žodžių ir žodžių junginių reikšmes tekste. Taikyti žodžių darybos ir kaitybos žinias taisyklingai rašant. Taikyti sintaksės žinias taisyklingai skiriant. Laikytis kalbos kultūros normų.
Užduočių tipai	Uždaro ir pusiau atvirojo tipo užduotys: rasti ir pažymėti, įrašyti, pasirinkti; užbaigti sakinius, užpildyti (ar baigti pildyti) lentelę, schemą, paaiškinti, pateikti pavyzdžių ir pan.). Užduotys gali būti susijusios su teksto suvokimo užduoties tekstu/tekstais arba pateikiami kiti rišlūs tekstai.

4 lentelė

IV. RAŠYMAS

Teksto apimtis	250–300 žodžių (1–1,5 A4 formato puslapio).
Kuriamų tekstų skaičius	Vienas tekstas.
Teksto pobūdis	Nurodyto ar pasirinkto žanro tekstas pagal įvestį: rašinys, asmeninis ar oficialus laiškas, straipsnis į spaudą ar mokyklos laikraštį, atsiliepimas (recenzija).
Tikrinami gebėjimai	Nuosekliai, aiškiai ir tiksliai dėstyti mintis raštu. Laikytis teksto struktūros, nuoseklumo, pastraipos vientisumo, bendrųjų stiliaus reikalavimų. Tinkamai atrinkti ir perteikti informaciją, apibūdinti įvairius objektus, dalykiškai paaiškinti sąvokas, analizuoti procesus. Atsižvelgti į rašymo tikslą ir adresatą. Paisyti žanro reikalavimų. Raštu išsakyti savo nuomonę, argumentuoti, vertinti. Tikslingai komponuoti tekstą. Taisyklingai rašyti laikantis rašybos, skyrybos, žodžių ir gramatinių formų vartojimo, sakinių sudarymo ir siejimo normų. Tikslingai naudotis įvairiomis rašymo strategijomis.
Užduočių tipai	Atvirojo tipo užduotis: Parašyti tekstą pagal įvestį.

______________

Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo

pasiekimų patikrinimo programos

2 priedas

KALBĖJIMO VERTINIMAS

1. Rengdamiesi kalbėti mokiniai gali naudotis žodynais, „Kalbos praktikos patarimais „.

2. Mokinio atsakinėjimą vertinantis mokytojas (vertintojas) klausydamas mokinio kalbėjimo pasirinktu klausimu ir dialogo su kitu mokytoju (egzaminuotoju) pildo vertinimo lapą vadovaudamasis lentelėje pateiktais vertinimo kriterijais.

Kriterijus	Aprašymas			Taškai
Klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas	Puikiai suvokiama klausimo esmė, išsamiai atsakoma, argumentuojami visi teiginiai. Kalbama monologu be mokytojo pagalbos (4–5 min.).			3
	Klausimo esmė suvokta, tačiau ne visi teiginiai susiję su klausimu arba ne visi argumentuojami. Kalbama 3–4 min.			2
	Klausimo esmė pakankamai suvokta, tačiau dažnai kalbama apie pašalinius dalykus, tik kai kurie teiginiai susiję su klausimu ir iš dalies argumentuoti. Kalbama mokytojui padedant apie 3 min.			1
	Klausimo esmė nesuvokta, kalbama visai apie kitus dalykus, nesugebama pagrįsti savo teiginių. Mokytojas priverstas nuolat klausinėti.			0
Kalbos struktūra. Kalbėjimo stilius	Yra visos 3 struktūrinės dalys, išlaikytos jų proporcijos. Stilius atitinka kalbėjimo situaciją, kalbėjimas sklandus. Mintys dėstomos nuosekliai. Kalba žodinga.			3
	Yra visos 3 struktūrinės dalys, bet neišlaikytos jų proporcijos arba nėra kurios struktūrinės dalies. Stilius iš esmės atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas sklandus. Mintys dėstomos pakankamai nuosekliai. Kalba gana žodinga.			2
	Kalba nestruktūruota. Stilius nelabai atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas nesklandus, vartojama daug įterpinių. Mintys dėstomos nepakankamai nuosekliai. Žodynas ribotas.			1
	Tekstas nestruktūruotas. Stilius neatitinka kalbėjimo situacijos, nerišlus, kalbama atskirų sakinių nuotrupomis. Mintys dėstomos nenuosekliai. Žodynas skurdus.			0
Kontaktas su adresatu	Paisoma kalbėjimo situacijos ir adresato. Gestai ir mimika atitinka kalbėjimo tikslą, palaikomas kontaktas, jaučiama klausančiojo reakcija.			2
	Gestai ir mimika ne visada atitinka kalbėjimo tikslą. Nepakankamai palaikomas kontaktas arba ne visada jaučiama klausančiojo reakcija.			1
	Nesuvokiama kalbėjimo situacija ir adresatas, nepalaikomas kontaktas.			0
Kalbos taisyklingumas	Nedaroma ryškių tarties, kirčiavimo, gramatikos ar žodyno klaidų, taisyklingai intonuojama.			3
	Pasitaiko tarties, kirčiavimo, gramatikos ar žodyno klaidų, tačiau kalbama pakankamai taisyklingai, pasitaiko intonacijos trūkumų.			2
	Daroma daug tarties, kirčiavimo, gramatikos ar žodyno klaidų, tačiau stengiamasi kalbėti taisyklingai.			1
	Kalbama žargoniškai. Daroma labai daug tarties, kirčiavimo, gramatikos ar žodyno klaidų.			0
		Taškų suma		11
		Iš viso taškų	11x2=22

______________

Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo

pasiekimų patikrinimo programos

3 priedas

RAŠYMO UŽDUOČIŲ IR VERTINIMO KRITERIJŲ PAVYZDŽIAI

1 užduotis

Įsivaizduok, kad jaunimui skirtame žurnale pradėta diskusija apie tai, ar lietuviai myli savo Tėvynę. Parašyk straipsnį į žurnalą, įtaigiai ir argumentuotai apgink savo nuomonę. Gali pasiremti literatūros kūrinių, rašytojų, kultūros veikėjų mintimis. Nepamiršk aptarti oponentų argumentų.

Tikslas. Įtikinti.

Adresatas. Bendraamžiai.

Žanras. Diskusinis straipsnis.

Straipsnio/rašinio turinio vertinimas

1 lentelė

Aspektai	Aprašai		Taškai
Pavadinimas	Pavadinime esama rašinio idėjos užuominų.		2
	Neutralus pavadinimas.		1
	Pavadinimas neatitinka temos, turinio./Vietoj pavadinimo įrašyta įvesties tema./Nėra pavadinimo.		0
Rašymo tikslas, adresatas	Suvokiamas rašymo tikslas ir adresatas. Kalbama įtaigiai.		2
	Stengiamasi sudominti, kalbėti įtaigiai, bet ne visada tai pavyksta.		1
	Į rašymo tikslą ir adresatą neatsižvelgta./Nesuprasta užduotis, rašoma visai kita tema.		0
Pagrindinė mintis, prasminiai akcentai	Pagrindinė mintis aiški, ryškus prasminiai akcentai.		3
	Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų.		2
	Pagrindinę mintį galima numanyti, nėra prasminių akcentų.		1
	Neįmanoma suvokti pagrindinės minties.		0
Teiginių argumentavimas	Argumentuojama išsamiai ir tinkamai: visi teiginiai pagrindžiami, iliustruojami, pateikiami argumentai, kurie rodo, kad autorius gerai suvokia problemos esmę, kontekstą.		4
	Argumentuojama tinkamai: dauguma teiginių pagrindžiami, tačiau argumentavimui stinga išsamumo, svarumo.		3
	Argumentuojama iš esmės tinkamai: bent pusė teiginių argumentuojama, tačiau ne visi argumentai tinkami.		2
	Mėginama argumentuoti: bent vienas teiginys argumentuojamas, tačiau neišsamiai, dažnai pateikiami netinkami argumentai.		1
	Neargumentuojama/pateikiami nelogiški, netinkami argumentai/ Rašoma visai kita tema.		0
Literatūros ir kultūros kontekstas, literatūrinė patirtis	Tikslingai ir tinkamai remiamasi literatūrine ar kultūrine patirtimi, ja pagrįstas bent vienas teiginys.		2
	Yra abstrakčių užuominų apie literatūros ar kultūros kontekstą.		1
	Literatūrine ar kultūrine patirtimi nesiremiama.		0
Taškų suma		13

Teksto struktūros ir raiškos vertinimas

(visų žanrų tekstams)

2 lentelė

Aspektas	Aprašai		Taškai
Teksto struktūra	Yra visos trys struktūrinės dalys (įžanga, dėstymas, pabaiga), jos tarp savęs susijusios, išlaikytos struktūrinių dalių proporcijos. Ne daugiau kaip 1 trūkumas.		2
	Yra tinkama pradžia, nėra pabaigos./Yra tinkama pabaiga, nėra pradžios./Yra pradžia ir pabaiga, bet jos turi ne daugiau kaip 2 trūkumus.		1
	Nėra nei pradžios, nei pabaigos./3 ir daugiau trūkumų		0
Teksto nuoseklumas, vientisumas	Tekstas vientisas, tinkamai siejamos pastraipos, nėra pasikartojimų, minties šuolių. Dėstymas skirstomas pastraipomis, pastraipos tinkamos struktūros.		4
	1–2 trūkumai.		3
	3–4 trūkumai.		2
	5–6 trūkumai.		1
	Daugiau kaip 6 trūkumai.		0
Žodingumas, konstrukcijų įvairumas	Kalba žodinga, akivaizdžiai turtingesnė nei daugumos bendraamžių, konstrukcijos įvairios.		2
	Žodynas pakankamas, konstrukcijos gana vienodos, kalba kaip daugumos bendraamžių.		1
	Kalba akivaizdžiai skurdi.		0
Bendrieji stiliaus reikalavimai	Kalba stilinga. Aiškiai jaučiamos sakinių ribos. 1–2 trūkumai.		3
	Kalba pakankamai stilinga, 3–4 stiliaus trūkumai.		2
	Pastebėta ryškių stiliaus trūkumų. Ne visada jaučiamos sakinių ribos./ 5–7 trūkumai.		1
	Dėl stiliaus trūkumų tekstą sunku suprasti./ Daugiau kaip 7 trūkumai		0
Taškų suma		11

Kalbos normų laikymosi vertinimas

(visti žanrų tekstams)

3 lentelė

Gramatikos, žodyno klaidos	Taškai	Rašybos klaidos	Taškai	Skyrybos klaidos	Taškai
		0–2	5	0–2	5
		3–4	4	3–4	4
0–2	3	5–6	3	5–6	3
3–4	2	7–8	2	7–8	2
5–7	1	9–10	1	9–11	1
8 ir daugiau	0	11 ir daugiau	0	12 ir daugiau	0

Taškų suma

13

Pastabos:

1. Gramatikos ir žodyno klaidomis laikytini atvejai, nurodyti vadovėliuose ir žodynuose, „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“.

2. Dvi vieno tipo klaidos laikomos viena klaida. Ta pati klaida, pasikartojanti net ir kelis kartus, laikoma viena klaida.

3. Jeigu mokinys parašė mažiau negu tikėtasi (1 A4 formato puslapis), jam mažinamas taškų skaičius už kiekvieną kriterijų, atsižvelgus į apimtį. Pvz., mokinys parašė 0,7 A4 formato puslapio ir padarė 3 gramatikos, 3 rašybos ir 6 skyrybos klaidas. Jam skiriama taškų, lyg jis būtų padaręs 4 rašybos, 4 gramatikos ir 8 skyrybos klaidas. Tuomet bendra už raštingumą skiriamų taškų suma būtų ne 9, o 6 taškai.

2 užduotis

Įsivaizduok, kad kaip tik šiuo metu TV3 eteryje prasideda tradicinis kasmetinis projektas „Lietuvos garbė“. Projekto laidose pasakojama apie paprastų Lietuvos žmonių nepaprastus žygdarbius, gerumą ir pagalbą nelaimės ištiktiesiems. Šiemet skelbiamos šios nominacijos: „Metų žygdarbis“, „Metų pašaukimas“, „Metų pareiga“, „Metų drąsos vaikas“, „Metų geradarys“, „Metų pasiaukojimas“. Parašyk laišką laidos redakcijai ir pasiūlyk vienai iš nominacijų savo pažįstamą žmogų, kuriuo gali didžiuotis šeima, artimieji, bendradarbiai, o gal net visa Lietuva. Kuo išsamiau apibūdink šį žmogų, argumentuok, kodėl kaip tik jis turėtų laimėti Tavo siūlomą nominaciją.

Tikslas. Įtikinti.

Adresatas. Laidos redakcija.

Žanras. Rekomendacinis laiškas.

Laiško turinio vertinimas

4 lentelė

Aspektai		Aprašai	Taškai
Rašymo tikslas, adresatas		Suvokiamas rašymo tikslas ir adresatas. Kalbama įtaigiai.	2
		Stengiamasi sudominti, kalbėti įtaigiai, bet ne visada tai pavyksta.	1
		Į rašymo tikslą ir adresatą neatsižvelgta./Nesuprasta užduotis, rašoma visai kita tema.	0
Žanro reikalavimai		Yra tinkamas kreipinys arba tinkamai nurodytas adresatas, laiškas pasirašytas.	2
		Yra tinkamas kreipinys, bet laiškas nepasirašytas./Laiškas pasirašytas, bet nėra tinkamo kreipinio.	1
		Nesilaikoma žanro reikalavimų.	0
Pagrindinė mintis, prasminiai akcentai		Pagrindinė mintis aiški, ryškus prasminiai akcentai.	3
		Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų.	2
		Pagrindinę mintį galima suvokti, nėra prasminių akcentų.	1
		Neįmanoma suvokti pagrindinės minties.	0
Turinio pristatymas ir nuomonės pagrindimas		Aiškiai suformuluotas siūlymas. Jis išsamiai, tinkamai (pateikiama tikslingai atrinkta informacija) pagrindžiamas. Reiškiamas rašančiojo požiūris, vertinama.	5
		Aiškiai suformuluotas siūlymas. Argumentuojama iš esmės tinkamai: pateikiama pakankamai informacijos, bet ji ne visada tikslingai atrinkta.	3
		Siūlymas suformuluotas. Argumentuojama nepakankamai išsamiai, yra gana daug nereikalingos, nesusijusios su tema informacijos.	2
		Siūlymas suformuluotas, mėginama argumentuoti, tačiau argumentai neplėtojami, dažnai netinkami, daug nereikalingos, su tema nesusijusios informacijos.	1
		Siūlymas suformuluotas neaiškiai arba visai nesuformuluotas. Mėginama argumentuoti, tačiau pateikiama netinkama, siūlymo nepagrindžianti informacija./Parašyti keli vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. /Rašoma visai kita tema.	0
Taškų suma	12

Pastabos:

1. Teksto struktūros ir raiškos vertinimas pateiktas 2 lentelėje.

2. Kalbos normų laikymosi vertinimas pateiktas 3 lentelėje.

3 užduotis

Ar kada nors svajojai pabūti kino kritiku? Įsivaizduok, kad interneto svetainė „Delfi“ paskelbė recenzijos konkursą, kurio tikslas – atskleisti kuo įvairesnius žmonių požiūrius į populiarius ir mažiau žiūrovų mėgstamus meninius ir dokumentinius filmus. Parašyk recenziją apie pasirinktą kino filmą. Nepamiršk aptarti jo privalumų ir trūkumų, nurodyti, kam jis galėtų būti įdomus. Gal turi savo pasiūlymų ar patarimų autoriams. Parašyk ir juos.

Tikslas. Įvertinti.

Adresatas. Svetainės skaitytojai.

Žanras. Recenzija.

Atsiliepimo/recenzijos turinio vertinimas

5 lentelė

Aspektai		Aprašai	Taškai
Pavadinimas		Pavadinime esama rašinio idėjos užuominų.	2
		Neutralus pavadinimas.	1
		Pavadinimas neatitinka temos, turinio./Vietoj pavadinimo įrašyta įvesties tema./Nėra pavadinimo.	0
Rašymo tikslas, adresatas		Suvokiamas rašymo tikslas ir adresatas. Kalbama įtaigiai.	2
		Stengiamasi sudominti, kalbėti įtaigiai, bet ne visada tai pavyksta.	1
		Į rašymo tikslą ir adresatą neatsižvelgta.	0
Pagrindinė mintis, prasminiai akcentai		Pagrindinė mintis aiški, ryškus prasminiai akcentai.	3
		Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų.	2
		Pagrindinę mintį galima suvokti, nėra prasminių akcentų.	1
		Neįmanoma suvokti pagrindinės minties.	0
Žanro reikalavimų paisymas, teiginių argumentavimas		Paisoma žanro reikalavimų: filmas glaustai pristatomas, išsamiai vertinamas. Vertinimai argumentuojami. Pateikiama logiška, pagrįsta, apibendrinanti išvada.	4
		Iš dalies paisoma žanro reikalavimų: filmas įvardijamas, pristatomas ir vertinamas, tačiau objekto apibūdinimas pernelyg išsamus, o vertinimas nepakankamai argumentuotas (kai kurie teiginiai argumentuojami, kai kurie – ne.) Recenzija baigiama apibendrinimu.	2
		Filmas įvardytas, iš esmės pristatytas, nėra argumentuoto vertinimo, apsiribojama tik nuomonės pasakymu/Filmas įvardytas, pasakyti keli vertinamojo pobūdžio teiginiai, tačiau jie visai neplėtojami.	1
		Keliais sakiniais pristatytas filmas, tačiau visai nėra vertinimo/Užduotis nesuvokta, atlikta kita nei nurodyta užduotis.	0
Literatūros ir kultūros kontekstas, literatūrinė patirtis		Tikslingai ir tinkamai remiamasi literatūrine ar kultūrine patirtimi, gretinama, lyginama su kitais kultūros reiškiniais.	2
		Yra abstrakčių užuominų apie literatūros ar kultūros kontekstą.	1
		Literatūrine ar kultūrine patirtimi nesiremiama.	0
Taškų suma	13

Pastabos:

1. Teksto struktūros ir raiškos vertinimas pateiktas 2 lentelėje.

2. Kalbos normų laikymosi vertinimas pateiktas 3 lentelėje.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2006 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2277

BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ GIMTOSIOS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa (toliau vadinama programa) reglamentuoja baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslus, turinį, struktūrą, matricą, tikrinamus mokinių gebėjimus, užduočių tipus, vertinimo kriterijus.

2. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais I–X klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525).

3. Sudarant programą vadovautasi šiomis nuostatomis:

3.1. programa turi būti siauresnė ir, kiek tai įmanoma, konkretesnė už bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus;

3.2. patikrinimo turinio reikalavimai turi būti žinomi iš anksto;

3.3. turi būti žinomi užduočių vertinimo kriterijai.

4. Programa skirta patikrinimo užduočių rengėjams, baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų mokytojams, X klasės mokiniams.

II. PATIKRINIMO TIKSLAI

5. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu siekiama:

5.1. įvertinti mokinių komunikacinę, kalbinę, literatūrinę ir kultūrinę kompetenciją;

5.2. sudaryti sąlygas mokyklai analizuoti gimtosios kalbos mokymo veiksmingumą ir padėti įvertinti esamą padėtį;

5.3. padėti mokiniams, įvertinusiems savo pasiekimus, apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ar profesijos pasirinkimo.

III. PATIKRINIMO STRUKTŪRA

6. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą sudaro trys dalys (viena dalis žodžiu ir dvi dalys raštu): kalbėjimas, rašymas, testas.

7. Kalbėjimo dalyje tikrinamas ir vertinamas gebėjimas laisvai, sklandžiai, argumentuotai taisyklinga kalba reikšti mintis žodžiu, bendrauti.

7.1. Kalbėjimo temos tvirtinamos Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus įsakymu ir paskelbiamos Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje iki einamųjų metų gruodžio 1 d.

7.2. Gimtosios kalbos mokytojas su patvirtintomis kalbėjimo temomis supažindina mokinius.

7.3. Mokinys pasirenka vieną temą ir renka atitinkamą medžiagą iš įvairių šaltinių (grožinės ir mokslinės literatūros, žiniasklaidos, statistikos ir pan.).

7.4. Per patikrinimą žodžiu mokinys pasirenka vieną iš pateiktų pasirinktos kalbėjimo temos klausimų. Rengimosi atsakinėti laikas – 20 min., kalbėjimas – apie 5 min. ir apie 5 min. – pokalbis su mokytoju.

8. Patikrinimo raštu dalys vykdomos tą pačią dieną, tarp dalių daroma 1 val. pertrauka.

9. Rašymo trukmė – 2 val. (120 min.). Pateikiamos 3 teksto kūrimo užduotys su įvestimis. Mokinys renkasi vieną iš jų.

10. Testo trukmė – 1,5 val. (90 min.). Testą sudaro teksto suvokimo užduotis ir užduotys kalbinei, literatūrinei ir kultūrinei kompetencijoms patikrinti. Visos užduotys susijusios su teksto suvokimo užduoties tekstu (tekstais) arba pateikiamos iš kitų rišlių tekstų.

IV. TIKRINAMI GEBĖJIMAI

11. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu tikrinami dvejopi mokinių gebėjimai:

11.1. žinių taikymas ir supratimas;

11.2. problemų sprendimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas.

12. Žinių taikymo ir supratimo gebėjimų grupei priskiriami tokie gebėjimai, kuriuos mokiniai parodo:

12.1. vartodami tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas, taisyklingai rašydami;

12.2. atpažindami skaitomo teksto žanrą, nusakydami temą;

12.3. rasdami reikalingą informaciją, perfrazuodami teksto mintis savais žodžiais;

12.4. darydami tiesiogines išvadas;

12.5. rasdami citatų minčiai pagrįsti, pateikdami pavyzdžių.

13. Problemų sprendimo, analizavimo, interpretavimo ir vertinimo gebėjimų grupei priskiriami tokie gebėjimai, kuriuos mokiniai parodo:

13.1. nagrinėdami, atrinkdami, tinkamai siedami ir apibendrindami informaciją;

13.2. formuluodami teksto pagrindinę mintį, problemą, apibūdindami veikėjus, nusakydami priežasties ir pasekmės ryšius;

13.3. apibendrindami, atskleisdami teksto prasmę remdamiesi teksto visuma ir savo patirtimi;

13.4. vertindami skaitomų tekstų turinį ir raišką;

13.5. rašydami tinkamos sandaros ir žanro tekstą;

13.6. argumentuotai išsakydami savo požiūrį.

V. PATIKRINIMO MATRICA

14. Patikrinimo užduotys sudaromos vadovaujantis kalbinės veiklos sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis pateikiamoje matricoje. Jos paskirtis – užtikrinti, kad kiekvienais metais šios proporcijos būtų tokios pačios; gali keistis tik užduočių pobūdis.

Gebėjimai Sritys	Žinių taikymas ir supratimas	Problemų sprendimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas	%
Kalba ir jos vartojimas			70
Literatūra ir kultūra			30
%	60	40	100

VI. PATIKRINIMO TURINYS

15. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo turinys pateikiamas programos 1 priede. Programos 1 priede pateikiami reikalavimai nusako, kokių žinių, įgūdžių ir gebėjimų reikia, kad mokinys sėkmingai išlaikytų baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.

VII. VERTINIMAS

16. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys vertinamos taškais.

17. Baltarusių, lenkų, rusų, gimtosios kalbos patikrinimo dalies kalbėjimo vertinimo kriterijai ir jų svarba nurodoma šios programos 2 priede. Kalbėjimo vertinimo instrukciją vokiečių gimtajai kalbai patikrinti parengia patikrinimo užduočių rengėjai pagal programoje pateiktas kitų kalbų vertinimo lenteles.

18. Kalbėjimo dalis sudaro apie 20 proc. bendro įvertinimo, rašymo dalis – apie 40 proc. bendro įvertinimo; testo dalis – apie 40 proc. bendro įvertinimo.

19. Kalbėjimo vertinimo kriterijai ir jų svarba (išskyrus vokiečių kalbos) nurodoma šios programos 2 priede. Rengdamiesi kalbėti mokiniai gali naudotis įvairiais žodynais.

20. Skaitomo teksto supratimas vertinamas pagal tokius kriterijus:

20.1. skaitomo teksto temos, pagrindinės minties, problemų ir vertybių suvokimas;

20.2. gebėjimas rasti reikiamą informaciją;

20.3. teksto turinio (pvz., temos, tikslo ir t. t.) ir raiškos ryšio suvokimas;

20.4. gebėjimas remtis literatūros teorijos bei savosios kultūros žiniomis;

20.5. gebėjimas vertinti skaitomą tekstą.

21. Kalbos sistemos suvokimo užduotimis vertinami gebėjimai taikyti kalbos žinias.

22. Vertinant rašymą išskiriami turinio vertinimo, teksto sandaros ir raiškos vertinimo ir kalbos normų laikymosi vertinimo kriterijai. Rašymo užduočių pavyzdžiai (išskyrus vokiečių kalbos) pateikiami programos 3 priede. Konkrečios užduoties vertinimo instrukcija rengiama mokomąja (baltarusių, lenkų, rusų ar vokiečių) kalba pagal šiuos kriterijus:

22.1. turinio (svarba – 45 proc.):

22.1.1. temos, užduoties suvokimas ir komunikacinis atlikties tikslingumas, t. y. vertinama, ar tinkamai suprasta įvestis, ar įvestimi tikslingai ir pakankamai pasinaudota, ar atsižvelgta į rašymo tikslą ir adresatą, ar demonstruojamas gebėjimas kalbėti įtaigiai ir/ar sudominti;

22.1.2. pagrindinės minties ir/ar temos atskleidimas, t. y. vertinama, ar demonstruojamas gebėjimas atskleisti ir plėtoti temą, suformuluoti pagrindinę mintį, aiškiai ir logiškai ją pagrįsti, apibendrinti ir/ar daryti išvadas;

22.1.3. mokinio požiūris, vertinimas, t. y. vertinama, ar išsakyta asmeninė nuomonė, požiūris, nuostata yra tinkamai pagrįsta, ar išsakyta kitokių nuomonių, požiūrių, nuostatų ir jos įvertintos;

22.1.4. žanro paisymas;

22.1.5. literatūrinė ir/ar kultūrinė kompetencija, erudicija, t. y. vertinama, ar tikslingai ir tinkamai remiamasi literatūrine ar kultūrine kompetencija arba parodoma kultūrinė ir/ar socialinė branda;

22.2. teksto sandaros ir raiškos (svarba – 25 proc.):

22.2.1. teksto sandara (įžanga, dėstymas, išvados);

22.2.2. teksto vientisumas, nuoseklumas;

22.2.3. pastraipos sandara;

22.2.4. žodingumas, konstrukcijų įvairumas;

22.3. raštingumo (svarba – 30 proc.):

22.3.1. gramatikos normos;

22.3.2. rašyba;

22.3.3. skyryba.

23. Skaitymo, kalbos sistemos suvokimo užduočių ir rašymo užduočių vertinimo instrukcija rengiama kartu su užduotimis. Vertinimo instrukcija pateikiama mokykloms patikrinimo raštu dieną, pasibaigus patikrinimui.

24. Kad patikrinimas būtų išlaikytas, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 25 proc. galimų surinkti taškų.

______________

Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios

kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programos

1 priedas

BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ GIMTOSIOS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TURINYS

1 lentelė

I. KALBĖJIMAS

Teksto pobūdis	Monologas pasirinkta tema. Dialogas su pašnekovu, atsakymai į klausimus.
Tikrinami gebėjimai	Kalbėti atsižvelgiant į konkrečią komunikacinę situaciją, kalbėjimo tikslą ir adresatą. Argumentuotai atskleisti temą ir/ar problemą. Tikslingai naudotis prieinama informacija ir asmenine patirtimi (taip pat grožinės literatūros skaitytojo ir kultūros vartotojo). Nuosekliai, laikantis teksto struktūros reikalavimų, reikšti savo mintis. Nuosekliai, tiksliai perteikti informaciją. Reikšti savo nuomonę, pagrįsti požiūrį, palyginti, vertinti įvairius gyvenimo įvykius ir reiškinius, daryti išvadas, apibendrinti. Tikslingai pasirinkti ir vartoti tinkamą žodyną, kitas kalbinės raiškos priemones. Taisyklingai tarti ir kirčiuoti, laikytis bendrinės kalbos normų. Tikslingai naudotis įvairiomis viešojo kalbėjimo ir kompensavimo strategijomis.
Tematika	Kalbėjimo temos keičiamos kiekvienais metais. Parenkamos mokiniams aktualios, jų patirtį atitinkančios temos.
Užduočių tipai	Atvirojo tipo užduotis.

2 lentelė

II. SKAITYMAS

Tekstų pobūdis	Įvairių žanrų (romanas, apysaka, apsakymas, novelė, drama, poema, pasakėčia, eilėraštis) grožinės literatūros kūriniai ar jų ištraukos ar/ir negrožiniai tekstai.
Tekstų skaičius	Vienas–du didesnės arba du–trys mažesnės apimties tekstai.
Tekstų apimtis	500–800 žodžių (iš viso).
Tikrinami literatūros gebėjimai	Rasti nurodytą informaciją, apibendrinti, palyginti, sieti informaciją su savo patirtimi, literatūros ir kultūros žiniomis. Suformuluoti teksto temą ir pagrindinę mintį. Vertinti skaitomo teksto turinį, raišką, kontekstą naudojantis žiniomis ir asmenine patirtimi; pareikšti savo nuomonę apie tekste atskleidžiamas vertybes. Daryti išvadas, rasti tekste argumentų joms pagrįsti. Perfrazuoti teksto mintis savais žodžiais. Kūrinio problematiką ir idėjas susieti su literatūriniu ir kultūriniu kontekstu. Suprasti literatūros kūrinio pavaizduotąjį pasaulį: – nusakyti veiksmo laiką ir erdvę; – aptarti pasakotojo poziciją; – apibūdinti veikėjus (išorę, vidaus savybes, dvasinius idealus, išgyvenimus ir jų kaitą) ir tekste akivaizdžius jų kūrimo būdus; – nusakyti kūrinio nuotaiką; – aptarti lyrinio subjekto išgyvenimą; – apibūdinti dramos kūrinio konfliktą. Argumentuotai išsakyti savo literatūrinius įspūdžius. Atpažinti literatūros rūšį (epika, lyrika, drama) ir žanrą (apsakymas, novelė, drama, poema, pasakėčia, eilėraštis), jei pateikiamas visas kūrinys arba ištraukoje yra keletas požymių, leidžiančių aiškiai spręsti apie kūrinio žanrą. Atpažinti pagrindines grožinės literatūros raidos epochas ir kryptis (klasicizmas, romantizmas, realizmas, simbolizmas, akmeizmas) bei meninės kalbos vaizdines ir ekspresines priemones (epitetas, palyginimas, metafora, hiperbolė, ironija, retoriniai klausimai ir sušukimai). Tikslingai naudotis įvairiomis skaitymo ir teksto suvokimo strategijomis.
Užduočių tipai	Uždarojo tipo klausimai: – rasti ir pažymėti atsakymą iš keleto pateiktųjų; – įvertinti teiginius. Pusiau atvirojo tipo užduotys: – užbaigti sakinius; – užpildyti (ar baigti pildyti) lentelę, schemą. Atvirojo tipo užduotys: – suformuluoti atsakymus į klausimus; – atlikti nurodytas užduotis (surasti citatas, žodžius tekste, pateikti pavyzdžių ir pan.).

3 lentelė

III. KALBINĖ KOMPETENCIJA

Užduočių apimtis	Vienos užduoties apimtis iki 50 žodžių.
Užduočių skaičius	4–6 užduotys, susietos su pateiktomis teksto suvokimo užduotimis arba kurių pagrindas rišlūs tekstai.
Užduočių pobūdis	Žinių taikymo užduotys (pvz.: rasti nurodytus kalbos vienetus, įvardyti nurodytus jų požymius, pasirinkti bendrinės kalbos normas atitinkančius variantus).
Tikrinami gebėjimai	Suprasti, kaip ir kodėl kalba keičiasi, atpažinti akivaizdžias šio reiškinio apraiškas tekste. Skirti tekstų tipus (pasakojimas, aprašymas, samprotavimas). Analizuoti pateikto teksto leksiką, parinkti pateiktų žodžių sinonimus, antonimus. Paaiškinti perkeltinės reikšmės žodžių ir žodžių junginių reikšmes tekste. Nagrinėti žodžius sandaros požiūriu. Skirti visas kalbos dalis, paaiškinti kaitymo ypatybes. Rasti sakinyje sakinio dalis. Atpažinti visų rūšių sakinius. Taikyti žodžių darybos ir kaitybos žinias taisyklingai rašant. Taikyti sintaksės žinias taisyklingai sudarant sakinius, paaiškinti pateikto sakinio skyrybą. Laikytis kalbos normų.
Užduočių tipai	Uždarojo ir pusiau atvirojo tipo užduotys: rasti ir pažymėti, įrašyti, pasirinkti, įvertinti teiginius, užbaigti sakinius, užpildyti (ar baigti pildyti) lentelę, schemą, paaiškinti, pateikti pavyzdžių ir pan.).

4 lentelė

IV. RAŠYMAS

Teksto apimtis	250–300 žodžių (1–1,5 A4 formato puslapio).
Kuriamų tekstų skaičius	Vienas tekstas.
Teksto pobūdis	Nurodyto ar pasirinkto žanro tekstas pagal įvestį: rašinys, asmeninis ar oficialus laiškas, straipsnis į spaudą ar mokyklos laikraštį, atsiliepimas (recenzija).
Tikrinami gebėjimai	Nuosekliai, aiškiai ir tiksliai dėstyti mintis raštu. Argumentuotai atskleisti temą ir/ar problemą. Tinkamai atrinkti ir perteikti informaciją, apibūdinti įvairius objektus, tikslingai paaiškinti sąvokas, analizuoti procesus. Raštu išsakyti savo nuomonę, argumentuoti, vertinti. Atsižvelgti į rašymo tikslą ir adresatą. Motyvuotai sieti pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo elementus, apibendrinti ir/ar daryti išvadas. Laikytis teksto struktūros, nuoseklumo, pastraipos vientisumo, bendrųjų stiliaus reikalavimų. Paisyti žanro reikalavimų. Taisyklingai rašyti laikantis rašybos, skyrybos, žodžių ir gramatinių formų vartojimo, sakinių sudarymo ir siejimo normų. Tikslingai naudotis įvairiomis rašymo strategijomis.
Užduočių tipai	Atvirojo tipo užduotis:
	– parašyti rašinį pagal įvestį.

______________

Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios

kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programos

2 priedas

KALBĖJIMO VERTINIMAS

I. RUSŲ KALBA

Оценка устной речи

Член комиссии следит за монологом учащегося (ответом на выбранный им вопрос) и его диалогом с экзаменатором и оценивает их по критериям, данным в таблице. Полученные учеником баллы заносятся в лист оценки устной речи.

1 lentelė

Критерии	Описание критериев	Баллы
Понимание сути вопроса, аргументированность, логика доказательств/Информационная сторона речи (если ответ построен в форме повествования)	Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения и обосновать его, приводя разнообразные аргументы (2–3). Для аргументации положений используется не только личный опыт, но и различные источники информации. Говорящий точно отвечает на заданные экзаменатором вопросы.	3
	Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения, но недостаточно хорошо обосновывает его. Для аргументации положений используется не только личный опыт, но и различные источники информации. Ответы на вопросы экзаменатора не всегда точны.	2
	Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения, не обосновывая его. Отвечает на часть заданных экзаменатором вопросов.	1
	Говорящий не формулирует ответ на вопрос билета. Не способен ответить на заданные экзаменатором вопросы.	0
Структура речи	Наличествуют все структурные части (вступление, основная часть, заключение), выдержаны их пропорции. Речь связная и последовательная. Уместно используются цитаты, примеры и средства связи, структурирующие речь, подчеркивающие последовательность мысли, вводящие собственное мнение или оценку (во-первых, следовательно, с моей точки зрения и др.).	3
	Наличествуют все 3 структурные части, выдержаны их пропорции. Речь связная и последовательная. Примеры используются не всегда уместно. Используются средства связи, структурирующие речь, подчеркивающие последовательность мысли, вводящие собственное мнение или оценку.	2
	Наличествуют не все 3 структурные части, не выдержаны их пропорции. Речь не всегда связная и последовательная. Неуместно используются примеры, средства связи, структурирующие речь.	1
	Говорящий не способен связно и последовательно выражать свои мысли, использовать примеры и средства связи, структурирующие речь.	0
Контакт с адресатом	Демонстрируется умение установить зрительный контакт с адресатом, чувствовать и учитывать его реакцию. Жесты и мимика уместны и соответствуют ситуации.	2
	Говорящий не всегда способен поддерживать зрительный контакт с адресатом, чувствовать и учитывать его реакцию. Жесты и мимика не всегда соответствуют ситуации.	1
	Отсутствует умение поддерживать зрительный контакт с адресатом, чувствовать и учитывать его реакцию, управлять мимикой и жестами. Текст читается с листа.	0
Правильность и выразительность речи	В речи практически отсутствуют лексические, грамматические и орфоэпические ошибки, речь выразительна, отличается стилистической правильностью. Демонстрируется умение пользоваться изобразительными средствами (эпитетами, сравнениями и др.) языка.	3
	Речь соответствует нормам литературного языка, но допускаются единичные лексические, грамматические, орфоэпические ошибки. Речь стилистически правильная. Язык достаточно богат и выразителен. Допускаются мелкие погрешности в построении предложений.	2
	Допускается много лексических, грамматических и орфоэпических ошибок, что делает речь недостаточно правильной. Язык беден и маловыразителен. Предложения однотипные.	1
	Речь изобилует лексическими, грамматическими и орфоэпическими ошибками, жаргонизмами и словами-паразитами.	0

Сумма баллов

11

Максимальная сумма баллов

11x2=22

II. LENKŲ KALBA

Ocena ustnych form wypowiedzi

2 lentelė

Kryterium	Opis	Punkty
Zrozumienie tematu wypowiedzi, argumentacja stwierdzeń	Bardzo dobre zrozumienie istoty zagadnienia; ważka i logiczna argumentacja. Wypowiedź przemyślana, pełna i wyczerpująca. Trafne (logiczne) odpowiedzi na pytania egzaminatora.	3
	Zrozumienie istoty zagadnienia, jednak brak logiki czy przejrzystości niektórych stwierdzeń. Wypowiedź przemyślana, lecz częściowo niepełna. Odpowiedzi na pytania egzaminatora na ogół logiczne.	2
	Wystarczające zrozumienie istoty zagadnienia, lecz wiele zdań, bezpośrednio niedotyczących tematu. Dobór argumentów przypadkowy. Nie wszystkie argumenty są logicznie uzasadnione. Wypowiedź sprawia wrażenie nieprzemyślanej, niepełnej. Trafne odpowiedzi tylko na niektóre pytania egzaminatora.	1
	Brak zrozumienia istoty zagadnienia. Omawianie spraw, niezwiązanych z tematem. Brak umiejętności uzasadniania własnych stwierdzeń. Brak umiejętności wygłaszania monologu bez pytań pomocnicznych egzaminatora. Brak trafnych (logicznych) odpowiedzi na pytania egzaminatora.	0
Spójność wypowiedzi	Wypowiedź (w zasadzie) płynna, przekonująca, spójna, stosowna i jednolita stylistycznie. Wykorzystane środki językowe (metatekstowe), porządkujące wypowiedź, ukazujące konsekwencję wywodu i wprowadzające subiektywne opinie.	3
	Wypowiedź wystarczająco płynna, lecz nie dość przekonująca lub nienaturalna, miejscami nie dość spójna. Zachowana trójdzielność kompozycji. Styl stosowny, lecz są pewne przykłady naruszeń jedności stylu. Wykorzystane pojedyncze środki językowe (metatekstowe), porządkujące wypowiedź, ukazujące konsekwencję wywodu i wprowadzające subiektywne opinie.	2
	Braki w spójności wypowiedzi, użycie wielu wtrętów, potknięcia w poprawnym budowaniu zdań oraz naruszenia jedności stylu. Brak środków metatekstowych, porządkujących wypowiedź, ukazujących konsekwencję wywodu i wprowadzających subiektywne opinie.	1
	Wypowiedź niespójna, zdania urwane, liczne anakoluty. Nieodpowiedni styl.	0
Uwzględnienie sytuacji mówienia, kontakt ze słuchaczami	Uświadomienie sytuacji mówienia oraz charakteru (statusu) odbiorcy. Uważne słuchanie i nieprzerywanie wypowiedzi współrozmówcy. Znajomość i przestrzeganie zasad etykiety językowej.	2
	Nie zawsze uświadomiona sytuacja mówienia oraz status odbiorcy. Przykłady nieprzestrzegania etykiety językowej.	1
	Nieuświadomiona sytuacja mówienia oraz status odbiorcy, brak kontaktu z audytorium, brak reakcji na odbiór i pytania słuchaczy. Brak uwagi wobec wypowiedzi współrozmówcy, przerywanie go i niewysłuchiwanie do końca. Nieprzestrzeganie lub ignorowanie zasad etykiety językowej.	0
Poprawność językowa	Poprawny, dostosowany do sytuacji język w odmianie ogólnopolskiej.	3
	Język dość poprawny, dostosowany do sytuacji, w odmianie ogólnopolskiej; nieliczne błędy językowe i/lub regionalizmy.	2
	Sporo błędów językowych, regionalizmów – przy jednakże wyraźnym świadomym dążeniu do mówienia poprawną staranną odmianą języka ogólnopolskiego.	1
	Niestosowna odmiana języka polskiego (np. język potoczny, gwara środowiskowa, dialekt itp.). Dużo błędów językowych. Brak troski o poprawność języka.	0

Suma punktów

11

Maksymalna liczba punktów

11x2=22

III. BALTARUSIŲ KALBA

Ацэнка вуснай мовы

Вусная мова ацэньваецца па крытэрыях, дадзеных у таблiцы. Атрыманыя вучнем балы заносяцца ў ведамасць ацэнкi вуснай мовы.

3 lentelė

Крытэрыi	Апiсанне крытэрыяў	Балы
Разумение сутнасцi пытання, аргумен-таванасць, логiка доказаў	Вучань здольны сфармуляваць адказ на пытанне бiлета ў форме ўласнай думкi i абгрунтаваць яго разнастайнымi аргументамi (2–3). Для аргументацыi палажэнняў выкарыстоўваецца не толькi асабiсты вопыт, але i розныя крынiцы iнфармацыi. Вучань дакладна адказвае на пытаннi экзаменатара.	3
	Вучань здольны сфармуляваць адказ на пытанне бiлета ў форме ўласнай думкi, але недастаткова добра абгрунтоўвае яго. Для аргументацыi палажэнняў выкарыстоўваецца не толькi асабiсты вопыт, але i розныя крынiцы iнфармацыi. Адказы на пытаннi экзаменатара не заўсёды дакладныя.	2
	Вучань здольны сфармуляваць адказ на пытанне бiлета ў форме ўласнай думкi, але не абгрунтоўвае яго. Адказвае на частку пытанняў экзаменатара.	1
	Вучань не фармулюе адказ на пытанне бiлета ў форме ўласнай думкi. Не здольны адказаць на пытаннi экзаменатара.	0
Структура мовы	Прысутнiчаюць усе структурныя часткi (уступ, асноўная частка, заключэнне), вытрыманы ix прапорцыi. Мова звязная i паслядоўная. Удала выкарыстоўваюцца цытаты/прыклады i сродкi сувязi, якiя падкрэслiваюць паслядоўнасць выказвання, уводзяць уласную думку альбо ацэнку (па-першае, на маю думку, такiм чынам i iнш.).	3
	Прысутнiчаюць усе структурныя часткi, вытрыманы ix прапорцыi. Мова звязная i паслядоўная. Прыклады выкарыстоўваюцца не заўсёды ўдала. Выкарыстоўваюцца сродкi сувязi, якiя падкрэслiваюць паслядоўнасць выказвання, уводзяць уласную думку альбо ацэнку.	2
	Прысутнiчаюць не ўсе структурныя часткi, не вытрыманы ix прапорцыi. Мова не заўсёды звязная i паслядоўная. Няўдала выкарыстоўваюцца прыклады, сродкi сувязi, якiя падкрэслiваюць паслядоўнасць выказвання.	1
	Вучань не здольны звязна i паслядоўна выказваць свае думкi, выкарыстоўваць прыклады i сродкi сувязi, якiя падкрэслiваюць паслядоўнасць думкi.	0
Кантакт з адрасатам	Дэманструецца ўмение ўстанавiць зрокавы кантакт з адрасатам, адчуваць i ўлiчваць яго рэакцыю. Жэсты i мiмiка адпавядаюць сiтуацыi.	2
	Вучань не заўсёды здольны падтрымлiваць зрокавы кантакт з адрасатам, адчуваць i ўлiчваць яго рэакцыю. Жэсты i мiмiкa не заўсёды адпавядаюць сiтуацыi.	1
	Адсутнiчае ўмение падтрымлiваць зрокавы кантакт з адрасатам, адчуваць i ўлiчваць яго рэакцыю, кiраваць мiмiкай i жэстамi. Тэкст чытаецца па паперы.	0
Правiльнасць i выразнасць мовы	Амаль адсутнiчаюць лексiчныя, граматычныя i арфаэпiчныя памылкi, мова адрознiваецца стылiстычнай правiльнасцю. Дэманструецца лексiчнае багацце мовы i ўмение карыстацца выяўленчымi сродкамi (эпiтэтамi, параўнаннямi i iнш.)	3
	Мова адпавядае лiтаратурным нормам, але ёсць адзiнкавыя лексiчныя, граматычныя i арфаэпiчныя памылкi. Мова стылiстычна правiльная, дастаткова багатая i выразная. Прысутнiчаюць невялiкiя памылкi ў пабудове сказаў.	2
	Прысутнiчае шмат лексiчных, граматычных i арфаэпiчных памылак, што робiць мову недастаткова правiльнай. Мова бедная i мала выразная. Сказы аднатыпныя.	1
	Прысутнiчае шмат лексiчных, граматычных i арфаэпiчных памылак, жарганiзмаў i слоў-паразiтаў.	0

Сума балаў

11

Канчатковая сума балаў

11x2=22

______________

Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios

kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programos

3 priedas

RAŠYMO UŽDUOČIŲ PAVYZDŽIAI

I. RUSŲ KALBA

1 užduotis

Вы редактор школьной газеты. Вам прислали письмо, главная мысль которого сводится к следующему: «Давно пора отказаться от произведений А. Пушкина в школьной программе и заменить их чем-нибудь современным». Напишите статью в школьную газету, в которой выразите свое мнение по этому вопросу и аргументируйте его.

Жанр – статья в школьную газету

Адресат – ученики и учителя вашей школы

2 užduotis

Ваш друг (подруга) прислал (-а) письмо, в котором сообщает о своем намерении бросить школу и начать зарабатывать деньги. Напишите ему (ей) письмо и постарайтесь разубедить его (ее) в этом.

Жанр – письмо

Адресат – друг-ровесник

3 užduotis

Представьте себе, что вы в Государственном Русском Музее перед картиной В. Васнецова «Витязь на распутье» (будет дана иллюстрация). Соблюдая требования избранного вами жанра, напишите, на какие мысли наводит вас эта картина, как вы понимаете ее смысл, соотнесите его с сегодняшним днем. Перед началом работы обдумайте ее жанр и адресата и укажите их.

Например:

Жанр – сочинение-рассуждение (письмо....)

Адресат – учитель истории (старший брат (студент университета)...)

II. LENKŲ KALBA

1 užduotis

Przykładowe polecenia¹

W polskiej gazecie młodzieżowej przeczytałeś list do redakcji, napisany przez Twego rówieśnika/Twoją rówieśnicę/; autor tego listu prosi o radę, jaką trasę najlepiej jest wybrać na wakacyjną wyprawę po Litwie i czy warto zwiedzić Wilno. Napisz list-zaproszenie do rówieśnika z innego kraju, w którym przedstawisz mu swoje ojczyste miasto/swoją miejscowość/i zachęcisz do zwiedzenia go.

^{_____________________________}

¹ Obok poleceń sformułowanych słownie (według wzorów podanych niżej) mogą także wystąpić zadania, polegające na tworzeniu tekstu (o określonej formie gatunkowej, celu wypowiedzi itp.) w oparciu o podaną ilustrację, diagram, wiadomość tekstową lub fragment tekstu literackiego.

Forma gatunkowa – list z elementami zaproszenia i opisu

Adresat – rówieśnik, nieznana osoba z Polski

2 užduotis

Na łamach pisma dla młodzieży trwa dyskusja na temat czytelnictwa. Niektórzy uczestnicy twierdzą że za kilkadziesiąt lat książek Henryka Sienkiewicza nikt już nie będzie chciał czytać. Sformułuj na ten temat wypowiedź obalającą taki pogląd w formie głosu w dyskusji.

Temat wypowiedzi – Czy za pięćdziesiąt lat książki Henryka Sienkiewicza będą nadal czytane?

Forma gatunkowa – głos w dyskusji do zamieszczenia w piśmie dla młodzieży

Cel – przekonanie młodych ludzi do czytelnictwa książek, a zwłaszcza dzieł H. Sienkiewicza

Adresat – młodzież, czytelnicy pism dla młodzieży

3 užduotis

Napisz list do pisarza z podziękowaniami za książki, które pisze.

Forma gatunkowa – list

Adresat – znany pisarz, autor popularnych książek

III. BALTARUSIŲ KALBA

1 užduotis

Папулярны часопiс для моладзi на свaix старонках разгарнуў дыскусiю, галоўную думку якой можна выказаць словамi: „Нармальнага жыцця i вучобы дома моладзь знайсцi не можа – трэба ехаць на Захад!“

Напiшыце артыкул у рэдакцыю часопiса, выкажыце сваю думку па гэтаму пытанню i аргументўйце яе.

Жанр – артыкул

Адрасат – чытачы часопiса

2 užduotis

Уявiце сабе, што вы ўцзельнiчалi ў тэлевiзiйнай перадачы, дзе ў прамым эфiры сустракалiся людзi старэйшага пакалення i вашы равеснiкi. Прадстаўнiкi старэйшага пакалення iмкнулiся давесцi, што ў ix час моладзь была лепшая, сённяшнiя ж маладыя людзi нi на што не здатныя. Падчас перадачы не ўсе прысутныя паспелi выказацца. Вядучая папрасiла тых, хто не змог выказаць сваю думку ў абарону сучаснай моладзi, даслаць у рэдакцыю лiсты.

Напiшыце лiст i аргументавана выкажыце ў iм сваю думку.

Жанр – лист

Адрасат – прадстаўнiкi старэйшага пакалення

3 užduotis

Кiнарэжысёры нярэдка звяртаюцца да экранiзацыi твораў лiтаратурнай класiкi. Час ад часу гледачу прапаноўваецца новая iнтэрпрэтацыя вядомага твора. Цi заўсёды вы згодны з такой iнтэрпрэтацыяй? Цi мае права рэжысёр на свой лад „перарабляць“ лiтаратурны твор?

Напiшыце рэцэнзiю на адну з экранiзацый лiтаратурнага твора.

Жанр – рэцэнзiя, сачыненне-разважанне

Адрасат – рэжысёр фiльма

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2006 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2277

MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa (toliau vadinama programa) reglamentuoja matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslus, patikrinimo tvarką ir užduoties struktūrą, turinį, tikrinamus mokinių gebėjimus ir vertinimą.

2. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais I–X klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525).

3. Sudarant programą vadovautasi šiomis nuostatomis:

3.1. programa neturi viršyti bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų;

3.2. patikrinimo turinio reikalavimai ir užduoties struktūra turi būti žinomi iš anksto.

4. Programa skirta patikrinimo užduočių rengėjams, matematikos mokytojams, pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokiniams.

II. PATIKRINIMO TIKSLAI

5. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu siekiama:

5.1. įvertinti mokinių pasiekimus palyginant jų žinias ir gebėjimus su išsilavinimo standartais I–X klasėms;

5.2. suteikti galimybę mokyklai analizuoti matematikos mokymo veiksmingumą ir padėti įvertinti esamą padėtį;

5.3. padėti mokiniams, įvertinusiems savo pasiekimus, apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ar profesijos pasirinkimo.

III. TIKRINAMI GEBĖJIMAI

6. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu tikrinami dvejopi mokinių gebėjimai:

6.1. matematinės žinios ir supratimas;

6.2. matematikos taikymai ir matematinis mąstymas.

IV. PATIKRINIMO TVARKA IR UŽDUOTIES STRUKTŪRA

7. Patikrinimas organizuojamas einamųjų mokslo metų mokiniams, baigiantiems pagrindinio ugdymo programą ir atestuotiems iš dalykų, kurių mokymosi pasiekimai bus tikrinami.

8. Patikrinimo trukmė – 120 min. Patikrinimas vyksta be pertraukos.

9. Patikrinimo metu leidžiama naudotis rašymo priemonėmis, braižybos ir matavimo įrankiais ir skaičiuotuvais, neturinčiais tekstinės atminties: simbolių vaizdavimui ekrane skirta ne daugiau kaip viena eilutė; ekrane galima atvaizduoti ne daugiau kaip dvylika skaitmenų; klaviatūra be viso lotynų kalbos raidyno.

10. Prie kiekvienos patikrinimo užduoties pridedamas matematinių formulių rinkinys – toks, koks pateiktas šios patikrinimo programos 1 priede arba papildytas formulėmis, reikalingomis užduočiai atlikti.

11. Patikrinimo užduotis gali būti suskirstyta į dvi dalis:

11.1. pirmąją dalį sudaro paprasčiausi uždaviniai, atitinkantys programos patenkinamojo lygmens reikalavimus. Jų esmė – sugebėti atlikti aritmetinius, elementarius algebrinius pertvarkius ir geometrinius skaičiavimus, taikyti pagrindines matematines žinias pažįstamose situacijose;

11.2. antrojoje dalyje – įvairaus sunkumo uždaviniai, atitinkantys visus tris pasiekimų lygmenis.

12. Jei užduotis nesuskirstyta į dvi dalis, uždaviniai pateikiami nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių.

13. Patikrinimo užduotis turi tenkinti proporcijų reikalavimus, nurodytus 1 ir 2 lentelėse:

Teminių sričių ir gebėjimų proporcijos užduotyje

1 lentelė

Gebėjimai Sritys	Matematinės žinios ir procedūros	Matematikos taikymai ir matematinis mąstymas	Procentai
Skaičiai, skaičiavimai ir stochastikos elementai			45
Algebra. Funkcijos ir sąryšiai			35
Geometrija			20
Procentai	60	40	100

Užduoties taškų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygmenis

2 lentelė

Pasiekimų lygmuo	Procentinė visų galimų užduoties taškų išraiška
Patenkinamas lygmuo	40
Pagrindinis lygmuo	40
Aukštesnysis lygmuo	20

V. PATIKRINIMO TURINYS

14. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo turinys pateikiamas programos 2 priede.

15. Mokinių pasiekimai aprašomi trimis lygmenimis: patenkinamuoju, pagrindiniu, aukštesniuoju. Pagrindinis lygmuo praplečia ir pagilina patenkinamąjį lygmenį, aukštesnysis – patenkinamąjį ir pagrindinį lygmenis.

16. Patikrinimo turinyje vartojami tokie uždavinio sunkumą nusakantys terminai:

16.1. paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti vieną standartinę operaciją ar žinoti algoritmą ir mokėti jį taikyti;

16.2. paprastais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti dvi standartines operacijas ar algoritmus;

16.3. nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti 3-4 standartines operacijas ar algoritmus;

16.4. žodžių junginiai paprasčiausia situacija (standartinė situacija, prilygstanti paprasčiausiam uždaviniui), paprasta algebrinė lygtis (lygtis, kurios nežinomąjį paprasta išreikšti), nesudėtingas reiškinys (reiškinys, kurio reikšmė gali būti apskaičiuota 3–4 veiksmais) turi būti suprantami panašiai kaip atitinkami terminai, aprašyti 15.1–15.3 punktuose.

VI. VERTINIMAS

17. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduoties atlikimas vertinamas taškais.

18. Uždaviniai ar jų dalys, kurių sprendimui pakanka pasiekimų patenkinamojo lygmens žinių ir gebėjimų, vertinami 1 tašku.

19. Kiekvieno uždavinio teisingas sprendimas vertinamas prie uždavinio nurodytu taškų skaičiumi. Taškų suma, remiantis vertinimo instrukcija, konvertuojama į pažymį.

20. Mokinys išlaiko patikrinimą, jei surenka ne mažiau kaip 30 proc. visų galimų užduoties taškų.

21. Mokinio užduoties atlikimas vertinamas 6 balais, jei surenkama ne mažiau kaip 50 proc. visų galimų užduoties taškų.

22. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduoties vertinimo instrukcija mokykloms pateikiama tą pačią dieną pasibaigus patikrinimui.

______________

Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programos

1 priedas

FORMULĖS

Sudėtinių procentų formulė. , čia S – pradinis dydis, p – palūkanų norma, n – laikotarpių skaičius.

Kvadratinio trinario skaidymas dauginamaisiais. ax² + bx + c = a(x – x₁)(x – x₂).

Trigonometrinės funkcijos.

α	0°	30°	45°	60°	90°
sin a	0	1/2			1
cos a	1			1/2	0
tg a	0		1		–

Trikampis. a² = b² + c² – 2abcos C, čia a, b, c – trikampio kraštinės, A, B, C – prieš jas esantys kampai, p – pusperimetris, r ir R – įbrėžtinio ir apibrėžtinio apskritimų spinduliai, S – plotas.

Daugiakampio kampų suma. 180°(n – 2); čia n – daugiakampio kampų skaičius.

Skritulio išpjova.  čia α – centrinio kampo didumas laipsniais, S – išpjovos plotas, l – išpjovos lanko ilgis, R – skritulio spindulys.

Prizmės tūris. V = SH, čia S – prizmės pagrindo plotas, H – prizmės aukštinė.

Piramidės tūris. čia S – piramidės pagrindo plotas, H – piramidės aukštinė.

Kūgio tūris. Tūris  R – kūgio pagrindo spindulys, H – kūgio aukštinė, S – kūgio pagrindo plotas.

Kūgio šoninis paviršius. S = πRl čia l – kūgio sudaromoji, R – kūgio pagrindo spindulys.

Ritinio tūris.  R – ritinio pagrindo spindulys, H – ritinio aukštinė.

Ritinio šoninis paviršius. S =2πRH, R – ritinio pagrindo spindulys, H – ritinio aukštinė.

Rutulio tūris.  R – rutulio spindulys.

Rutulio paviršiaus plotas.  R – rutulio spindulys.

______________

Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programos

2 priedas

MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO

TURINYS

I. SKAIČIAI, SKAIČIAVIMAI IR STOCHASTIKOS ELEMENTAI

1. Skaičių teorijos sąvokos ir dalumas	1.1. Patenkinamas lygmuo	1.2. Pagrindinis lygmuo	1.3. Aukštesnysis lygmuo
	1.1.1. Suprasti sąvokas dauginamasis, daliklis, kartotinis, pirminis skaičius, bendrasis daliklis, bendrasis kartotinis, lyginis skaičius, nelyginis skaičius ir naudotis jomis sprendžiant paprasčiausius uždavinius	1.2.1. Naudotis sąvokomis dauginamasis, daliklis, kartotinis, pirminis skaičius, bendrasis daliklis, bendrasis kartotinis, lyginis skaičius, nelyginis skaičius sprendžiant paprastus uždavinius	1.3.1. Paprastais atvejais rasti dviejų skaičių mažiausią bendrąjį kartotinį ir didžiausią bendrąjį daliklį
	1.1.2. Paprasčiausiais atvejais nurodyti skaičiaus keletą daliklių ir kartotinių	1.2.2. Paprastais atvejais išskaidyti sudėtinį skaičių pirminiais dauginamaisiais	1.3.2. Paaiškinti sąvokas pirminis skaičius, sudėtinis skaičius; mokėti išskaidyti sudėtinį skaičių pirminiais dauginamaisiais
	1.1.3. Atpažinti natūraliuosius skaičius, kurie dalijasi iš 2, 5 ir 10	1.2.3. Paprastais atvejais rasti dviejų skaičių bendruosius kartotinius ir bendruosius daliklius
			1.3.3. Taikyti dalumo iš 2, 3, 5, 9 ir 10 požymius nesudėtingiems uždaviniams spręsti
		1.2.4. Taikyti dalumo iš 2, 3, 5, 9 ir 10 požymius paprastiems uždaviniams spręsti
2. Realieji skaičiai	2.1. Patenkinamas lygmuo	2.2. Pagrindinis lygmuo	2.3. Aukštesnysis lygmuo
	2.1.1. Suprasti sąvokas natūralieji, sveikieji, racionalieji, realieji skaičiai bei paprastosios ir dešimtainės trupmenos	2.2.1. Naudotis sąvokomis natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji, realieji skaičiai, paprastosios ir dešimtainės trupmenos bei standartinis skaičiaus pavidalas sprendžiant paprastus uždavinius	2.3.1. Paaiškinti sąvokas natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji, realieji skaičiai, paprastosios trupmenos, dešimtainės trupmenos ir standartinis skaičiaus pavidalas ir naudotis jomis sprendžiant uždavinius
	2.1.2. Paprasčiausiais atvejais suprastinti trupmenas	2.2.2. Žinoti ir taikyti paprastųjų ir dešimtainių trupmenų ryšius sprendžiant paprasčiausius uždavinius	2.3.2. Mokėti naudotis paprastųjų ir dešimtainių trupmenų ryšiu sprendžiant uždavinius
	2.1.3. Paprasčiausiais atvejais palyginti du skaičius
			2.3.3. Naudotis sąvokomis priešingas skaičius duotajam ir atvirkštinis skaičius duotajam sprendžiant uždavinius
		2.2.3. Suprasti sąvokas priešingas skaičius duotajam, atvirkštinis skaičius duotajam, naudotis jomis sprendžiant paprastus uždavinius
	2.1.4. Apvalinti skaičius 0,001,...1000 tikslumu
			2.3.4. Įvairiais būdais palyginti skaičius
		2.2.4. Paprastais atvejais palyginti skaičius
		2.2.5. Apvalinti skaičius
3. Skaičių veiksmai	3.1. Patenkinamas lygmuo	3.2. Pagrindinis lygmuo	3.3. Aukštesnysis lygmuo
	3.1.1. Nesudėtingais atvejais atlikti veiksmus su dešimtainėmis trupmenomis	3.2.1. Atlikti veiksmus su dešimtainėmis trupmenomis	3.3.1. Atlikti veiksmus su dešimtainėmis ir paprastosiomis trupmenomis
	3.1.2. Paprastais atvejais atlikti veiksmus su paprastosiomis trupmenomis 3.1.3. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių reikšmes nurodytu 0,001,..., 1000 tikslumu 3.1.4. Suprasti, kas yra matavimo tikslumas	3.2.2. Nesudėtingais atvejais atlikti veiksmus su paprastosiomis trupmenomis 3.2.3. Apskaičiuoti nesudėtingų skaitinių reiškinių reikšmes 3.2.4. Suprasti sąvokas absoliutinė paklaida ir santykinė paklaida, įvertinti matavimo paklaidą	3.3.2. Žinoti sudėties ir daugybos perstatomumo, jungiamumo ir skirstomumo dėsnius ir juos taikyti skaičiavimams supaprastinti 3.3.3. Mokėti apskaičiuoti skaitinių reiškinių reikšmes 3.3.4. Atlikti apytikslius skaičiavimus nurodytu tikslumu
	3.1.5. Paprasčiausiais atvejais įvertinti matavimo paklaidą	3.2.5. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti nurodytu tikslumu	3.3.5. Paprasčiausiais atvejais įvertinti skaičiavimo tikslumą
4. Skaičiaus modulis	4.1. Patenkinamas lygmuo	4.2. Pagrindinis lygmuo 4.2.1. Gebėti apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių su moduliais reikšmes	4.3. Aukštesnysis lygmuo
5. Procentai	5.1. Patenkinamas lygmuo	5.2. Pagrindinis lygmuo	5.3. Aukštesnysis lygmuo
	5.1.1. Suprasti procento sąvoką ir paprastais atvejais mokėti taikyti procentų ir trupmenų ryšius	5.2.1. Taikyti procentų ir trupmenų ryšį 5.2.2. Spręsti nesudėtingus procentų uždavinius	5.3.1. Taikyti procentus praktinio ir matematinio turinio uždaviniams spręsti
	5.1.2. Mokėti naudotis skaičiuotuvu skaičiuojant procentus
	5.1.3. Spręsti paprastus matematinio ir praktinio turinio procentų uždavinius
6. Kombinatorikos elementai	6.1. Patenkinamas lygmuo	6.2. Pagrindinis lygmuo	6.3. Aukštesnysis lygmuo
	6.1.1. Nubraižyti galimybių medžius, kurių šakos tiesiogiai suskaičiuojamos, ir juos taikyti uždaviniams spręsti	6.2.1. Paprastais atvejais suskaičiuoti skirtingas galimybes braižant galimybių medžius, sudarant galimybių lenteles ar kitaip išrašant visas galimybes	6.3.1. Spręsti nesudėtingus kombinatorikos uždavinius taikant galimybių medžius, lenteles, kombinatorines sudėties ir daugybos taisykles
	6.1.2. Taikyti kombinatorinę daugybos taisyklę paprasčiausiems uždaviniams spręsti	6.2.2. Taikyti kombinatorines sudėties ir daugybos taisykles paprastiems uždaviniams spręsti
7. Tikimybių teorijos elementai	7.1. Patenkinamas lygmuo	7.2. Pagrindinis lygmuo	7.3. Aukštesnysis lygmuo
	7.1.1. Paprasčiausiais atvejais mokėti apskaičiuoti įvykio tikimybę pasinaudojant klasikiniu įvykio tikimybės apibrėžimu	7.2.1. Paprastose situacijose atpažinti būtiną, negalimą ir įvykiui priešingą įvykius 7.2.2. Spręsti paprastus uždavinius taikant klasikinį įvykio tikimybės apibrėžimą ir priešingo įvykio tikimybės formules	7.3.1. Suformuluoti klasikinį įvykio tikimybės apibrėžimą bei priešingo įvykio formulę ir taikyti juos nesudėtingų uždavinių sprendimui argumentuoti
8. Statistikos elementai	8.1. Patenkinamas lygmuo	8.2. Pagrindinis lygmuo	8.3. Aukštesnysis lygmuo
	8.1.1. Skirti sąvokas imtis, dažnis, dažnių lentelė, diagrama, imties vidurkis	8.2.1. Naudotis sąvokomis imtis, imties dydis, dažnis, dažnių lentelė, stulpelinė, skritulinė diagrama, imties vidurkis, mediana paprastų uždavinių sprendimams aprašyti	8.3.1. Mokėti naudotis dažniu, lentelėse ir diagramose esančia informacija sprendžiant uždavinius
	8.1.2. Paprasčiausiais atvejais užpildyti pateiktą dažnių lentelę		8.3.2. Nesudėtingais atvejais pavaizduoti duomenis diagrama
	8.1.3. Skaityti paprastas dažnių lenteles ir stulpelines ir skritulines diagramas 8.1.4. Pavaizduoti duomenis paprasčiausia stulpeline diagrama	8.2.2. Paprastais atvejais užrašyti duomenis dažnių lentele 8.2.3. Skaityti nesudėtingas dažnių lenteles ir diagramas	8.3.3. Taikyti imties vidurkio sąvoką nesudėtingiems uždaviniams spręsti 8.3.4. Paprastais atvejais apskaičiuoti imties medianą
		8.2.4. Paprastais atvejais pavaizduoti duomenis diagrama
	8.1.5. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti imties vidurkį, kai duoti duomenys	8.2.5. Paprastais atvejais apskaičiuoti imties vidurkį, kai duomenys pateikti dažnių lentelėje, diagramoje
9. Ekonomikos elementai	9.1. Patenkinamas lygmuo	9.2. Pagrindinis lygmuo	9.3. Aukštesnysis lygmuo
	9.1.1. Skirti sąvokas kaina, antkainis, nuolaida, pajamos, išlaidos, pelnas, nuostoliai, palūkanos	9.2.1. Nesudėtingais atvejais gebėti apskaičiuoti antkainį, nuolaidą, pajamas, išlaidas, pelną, nuostolį, paprastąsias palūkanas	9.3.1. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti sudėtines palūkanas
	9.1.2. Paprasčiausiais atvejais gebėti apskaičiuoti antkainį, nuolaidą, pajamas, išlaidas, pelną, nuostolį, paprastąsias palūkanas	9.2.2. Paprastais atvejais apskaičiuoti sudėtines palūkanas

II. ALGEBRA. FUNKCIJOS IR SĄRYŠIAI

10. Algebriniai reiškiniai	10.1. Patenkinamas lygmuo	10.2. Pagrindinis lygmuo		10.3. Aukštesnysis lygmuo
	10.1.1. Apskaičiuoti paprastų algebrinių reiškinių skaitines reikšmes	10.2.1. Suprasti sąvokas vienanaris, daugianaris, racionalusis reiškinys ir mokėti apskaičiuoti nesudėtingų algebrinių reiškinių reikšmes		10.3.1. Suprasti sąvokas Vienanaris, daugianaris, algebrinis reiškinys, racionalusis reiškinys, mokėti jas paaiškinti ir gebėti jomis naudotis aiškinant uždavinių sprendimus
	10.1.2. Apskaičiuoti dydžių reikšmes pagal nurodytą paprastą formulę
		10.2.2. Apskaičiuoti dydžių reikšmes pagal nurodytą formulę		10.3.2. Mokėti apskaičiuoti įvairių reiškinių reikšmes
	10.1.3. Mokėti sudėti, atimti ir sudauginti du vienanarius ir/ar dvinarius paprastuose uždaviniuose
				10.3.3. Tapačiai pertvarkyti daugianarius ir algebrines trupmenas
	10.1.4. Mokėti tapačiai pertvarkyti paprastus reiškinius (atskliausti taikant daugybos skirstomumo dėsnį, sutraukti panašiuosius narius; reiškinyje visi koeficientai yra sveikieji skaičiai)	10.2.3. Tapačiai pertvarkyti nesudėtingus daugianarius ir paprastas algebrines trupmenas		10.3.4. Mokėti tapačiai pertvarkyti reiškinius taikant sutrumpintos daugybos formules
		10.2.4. Mokėti sutrumpintos daugybos formules(a + b) (a – b) = a^2 – b^2,(a±b)^2 = a^2 ± 2ab + b^2ir taikyti jas nesudėtingiems reiškiniams pertvarkyti, skaičiavimams supaprastinti		10.3.5. Algebriniais reiškiniais aprašyti įvairias situacijas
	10.1.5. Taikyti duotas formules paprastiems uždaviniams spręsti
			10.2.5. Gebėti algebriniais reiškiniais aprašyti nesudėtingas situacijas
			10.2.6. Nesudėtingas formules išreikšti žodinėmis taisyklėmis
			10.2.7. Taikyti formules nesudėtingiems uždaviniams spręsti
11. Bendrosios žinios apie lygtis, nelygybes ir jų sistemas	11.1. Patenkinamas lygmuo		11.2. Pagrindinis lygmuo		11.3. Aukštesnysis lygmuo
	11.1.1. Suprasti sąvokas lygtis, nežinomasis, lygties sprendinys 11.1.2. Suprasti sąvokas nelygybė, nežinomasis, nelygybės sprendinys 11.1.3. Gebėti taikyti grafinį lygčių sistemų sprendimo būdą paprastiems uždaviniams spręsti, kai pateikti tų lygčių grafikai		11.2.1. Suprasti sąvokas nežinomasis, leistinųjų nežinomojo reikšmių sritis, ekvivalenčios lygtys 11.2.2. Suprasti sąvoką ekvivalenčios nelygybės 11.2.3. Taikyti grafinį lygčių ir lygčių sistemų sprendimo būdą		11.3.1. Mokėti paaiškinti sąvokas tapatybė, lygtis, nežinomasis, lygties sprendinys, leistinųjų nežinomojo reikšmių sritis, ekvivalenčios lygtys ir jomis naudotis argumentuojant uždavinių sprendimus 11.3.2. Mokėti paaiškinti sąvokas nelygybė, jos kintamasis, nelygybės sprendinys, ekvivalenčios nelygybės ir jomis naudotis argumentuojant uždavinių sprendimus 11.3.3. Žinoti pagrindines lygčių ir nelygybių ekvivalentumo savybes ir mokėti jas taikyti uždaviniams spręsti
12. Tiesinės, kvadratinės, racionaliosios lygtys ir sistemos	12.1. Patenkinamas lygmuo		12.2. Pagrindinis lygmuo		12.3. Aukštesnysis lygmuo
	12.1.1. Mokėti sudaryti paprastas tiesines lygtis ir spręsti tiesines ir paprasčiausias kvadratines lygtis		12.2.1. Mokėti sudaryti ir spręsti paprastas tiesines, kvadratines ir racionaliąsias lygtis su vienu nežinomuoju		12.3.1. Mokėti išskirti dvinario kvadratą kvadratiniame trinaryje 12.3.2. Sudaryti ir spręsti racionaliąsias lygtis
	12.1.2. Mokėti paprasčiausiais atvejais sudaryti ir spręsti dviejų tiesinių lygčių sistemas		12.2.2. Naudoti diskriminantą kvadratinės lygties sprendinių skaičiui nustatyti		12.3.3. Sudaryti ir spręsti nesudėtingas dviejų lygčių sistemas, kuriose viena lygtis yra tiesinė
			12.2.3. Skaidyti kvadratinį trinarį dauginamaisiais
			12.2.4. Mokėti sudaryti ir spręsti paprastas racionaliąsias lygtis, kurios pakeičiamos tiesinėmis ar kvadratinėmis lygtimis
			12.2.5. Mokėti sudaryti ir spręsti dviejų tiesinių lygčių sistemas su dviem nežinomaisiais
			12.2.6. Sudaryti ir spręsti paprastas dviejų lygčių sistemas, kuriose viena lygtis tiesinė
13. Tiesinės, kvadratinės ir racionaliosios nelygybės	13.1. Patenkinamas lygmuo		13.2. Pagrindinis lygmuo		13.3. Aukštesnysis lygmuo
	13.1.1. Pavaizduoti paprasčiausių tiesinių nelygybių su vienu kintamuoju sprendinius skaičių tiesėje		13.2.1. Sudaryti ir spręsti paprastas tiesines, kvadratines ir racionaliąsias nelygybes su vienu kintamuoju		13.3.1. Sudaryti ir spręsti tiesines ir kvadratines nelygybes su vienu kintamuoju ir paprastas jų sistemas, kai abi nelygybės yra tiesinės
14. Funkcijų pagrindinės sąvokos	14.1. Patenkinamas lygmuo	14.2. Pagrindinis lygmuo		14.3. Aukštesnysis lygmuo
	14.1.1. Skirti sąvokas nepriklausomas kintamasis, priklausomas kintamasis, funkcijos grafikas, apibrėžimo sritis, reikšmių sritis, funkcijos reikšmių didėjimo ir mažėjimo intervalai, turėti supratimą apie funkcijų reiškimo būdus	14.2.1. Naudotis sąvokomis argumentas, funkcija, funkcijos grafikas, apibrėžimo sritis, reikšmių sritis, didėjimo ir mažėjimo intervalai, funkcijos nuliai, lyginumas ir funkcijų reiškimo būdais sprendžiant nesudėtingus uždavinius		14.3.1. Gebėti apibrėžti sąvokas funkcija, funkcijos apibrėžimo sritis, reikšmių sritis, didėjimo ir mažėjimo intervalai, funkcijos nuliai, lyginumas ir jomis naudotis sprendžiant uždavinius
15. Funkcijos grafikas	15.1. Patenkinamas lygmuo	15.2. Pagrindinis lygmuo		15.3. Aukštesnysis lygmuo
	15.1.1. Skaityti paprastų funkcijų grafikus	15.2.1. Braižyti tiesinių, kvadratinių (f(x) = ax^2)  funkcijų grafikus, kai a – sveikasis skaičius		15.3.1. Naudotis funkcijų grafikais sprendžiant įvairius uždavinius
				15.3.2. Braižyti nesudėtingų tiesinių, kvadratinių ir  funkcijų grafikus
16. Funkcijų taikymai	16.1. Patenkinamas lygmuo	16.2. Pagrindinis lygmuo		16.3. Aukštesnysis lygmuo
	16.1.1. Paaiškinti paprasčiausias situacijas, aprašytas funkcijos grafiku	16.2.1. Paaiškinti nesudėtingas situacijas, aprašytas funkcijomis		16.3.1. Taikyti funkcijas įvairiems uždaviniams spręsti
		16.2.2. Gebėti tiesinėmis, kvadratinėmis ir atvirkštinio proporcingumo funkcijomis aprašyti paprastas situacijas
17. Laipsnis su sveikuoju rodikliu ir reiškinių reikšmių apskaičiavimas	17.1. Patenkinamas lygmuo	17.2. Pagrindinis lygmuo		17.3. Aukštesnysis lygmuo
	17.1.1. Taikyti kvadratinių šaknų ir laipsnių su sveikuoju rodikliu savybes paprasčiausiems skaitiniams reiškiniams pertvarkyti	17.2.1. Taikyti pagrindines laipsninių funkcijų y = x^m, (m = 2; 3) savybes paprastiems uždaviniams spręsti		17.3.1. Taikyti pagrindines laipsninių funkcijų y = x^m, (m = 2; 3) ir savybes tapačiai pertvarkant reiškinius su šaknimis, sprendžiant paprastus uždavinius ir argumentuojant sprendimus
	17.1.2. Skaičiuokliu apskaičiuoti laipsninių funkcijųy = x^m, m Z, ir reikšmes	17.2.2. Atlikti nesudėtingus reiškinių su šaknimis tapačius pertvarkius
		17.2.3. Skaičiuokliu apskaičiuoti nesudėtingų reiškinių su laipsniais ir šaknimis reikšmes		17.3.2. Skaičiuokliu apskaičiuoti reiškinių su laipsniais ir šaknimis reikšmes
18. Atskiri laipsninių funkcijų atvejai	18.1. Patenkinamas lygmuo	18.2. Pagrindinis lygmuo		18.3. Aukštesnysis lygmuo
	18.1.1. Taikyti pagrindines tiesinių ir kvadratinių funkcijų savybes paprasčiausiems uždaviniams spręsti	18.2.1. Taikyti pagrindines tiesinių, kvadratinių ir  funkcijų savybes paprastiems uždaviniams spręsti		18.3.1. Taikyti pagrindines tiesinių, kvadratinių ir  funkcijų savybes uždaviniams spręsti ir sprendimams argumentuoti
	18.1.2. Suprasti ir paprasčiausiomis situacijomis atpažinti tiesioginį proporcingumą, spręsti proporcijas
		18.2.2. Suprasti ir paprastose situacijose vartoti tiesioginio ir atvirkštinio proporcingumo sąvokas ir spręsti proporcijas		18.3.2. Taikyti tiesioginį ir atvirkštinį proporcingumą sprendžiant uždavinius

III. GEOMETRIJA

19. Pagrindinės planimetrijos sąvokos	19.1. Patenkinamas lygmuo	19.2. Pagrindinis lygmuo	19.3. Aukštesnysis lygmuo
	19.1.1. Atpažinti ir pavaizduoti paprastus planimetrinius objektus (taškus, tieses, spindulius, atkarpas ir kampus) 19.1.2. Žinoti planimetrinių figūrų svarbiausių elementų pavadinimus	19.2.1. Mokėti planimetrinių figūrų elementų pavadinimus 19.2.2. Remtis kryžminių ir gretutinių kampų savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius 19.2.3. Mokėti palyginti atkarpas ir kampus	19.3.1. Apibrėžti lygiagrečiąsias tieses 19.3.2. Mokėti tiesių lygiagretumo ir statmenumo savybes ir jomis remtis sprendžiant uždavinius 19.3.3. Gebėti naudotis ilgio, kampo didumo sąvokomis, figūrų, perimetro ir ploto savybėmis sprendžiant praktinio turinio ir matematinius uždavinius 19.3.4. Mokėti nubrėžti statmenį iš taško į tiesę, nubrėžti tiesę, statmeną duotajai ir einančią per pažymėtą tašką, brėžimo būdu padalyti atkarpą į dvi lygias dalis, nubrėžti lygiagrečias tieses
	19.1.3. Suprasti sąvokas smailusis, statu sis, bukasis, ištiestinis kampas, kryžminiai ir gretutiniai kampai ir naudotis jomis sprendžiant paprasčiausius uždavinius	19.2.4. Naudotis priešiniu, vienašaliu ir atitinkamųjų kampų ir tiesių lygiagretumo ir statmenumo sąvokomis ir svarbiausiomis savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius
	19.1.4. Suprasti sąvokas: lygiagrečios tiesės, statmenosios tiesės ir jų svarbiausias savybes ir jomis remtis sprendžiant paprasčiausius uždavinius
	19.1.5. Žinoti svarbiausius ilgio, kampo didumo ir ploto matavimo vienetus ir jų sąryšius	19.2.5. Gebėti remtis figūrų perimetro ir ploto savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius	19.3.5. Naudotis masteliu
	19.1.6. Mokėti matuoti atkarpas ir kampus
		19.2.6. Žinoti ilgio, kampo didumo ir ploto matavimo vienetus ir jų sąryšius
	19.1.7. Suprasti figūros perimetro ir ploto sąvokas
		19.2.7. Naudotis masteliu sprendžiant paprastus uždavinius
	19.1.8. Paprasčiausiais atvejais įvertinti atstumą ar ilgį žinant žemėlapio ar brėžinio mastelį
	19.1.9. Suprasti figūrų didinimą ir mažinimą
20. Trikampiai	20.1. Patenkinamas lygmuo	20.2. Pagrindinis lygmuo	20.3. Aukštesnysis lygmuo
	20.1.1. Paprastais atvejais mokėti apskaičiuoti trikampio plotą, kai žinomi kraštinės ir į ją nubrėžtos aukštinės ilgiai	20.2.1. Mokėti pagrindines trikampio ploto formules  ir gebėti jas taikyti nesudėtingiems uždaviniams spręsti	20.3.1. Apibrėžti trikampių lygumą, panašumą ir taikyti trikampių lygumo ir panašumo požymius uždaviniams spręsti
	20.1.2. Atpažinti lygius trikampius		20.3.2. Mokėti įrodyti trikampio ploto formules
	20.1.3. Taikyti Pitagoro teoremą paprasčiausiems uždaviniams spręsti	20.2.2. Sprendžiant paprastus uždavinius remtis trikampių lygumu ir panašumu ir trikampio vidurinės linijos savybe
			20.3.3. Sprendžiant uždavinius taikyti įvairias trikampio ploto formules
		20.2.3. Taikyti trikampio kraštinių ir kampų prieklausas (trikampio nelygybę, trikampio kampų sumos formulę, stačiojo trikampio kraštinių ir kampų ryšius, Pitagoro, sinusų ir kosinusų teoremas) paprastiems uždaviniams spręsti	20.3.4. Taikyti trikampio nelygybę ir trikampio kampų sumos formulę uždavinių sprendimams argumentuoti
			20.3.5. Mokėti įrodyti trikampio kampų sumos ir Pitagoro teoremas
			20.3.6. Suformuluoti Pitagoro teoremai atvirkštinę teoremą
			20.3.7. Taikyti Pitagoro, sinusų ir kosinusų teoremas sprendžiant uždavinius
21. Daugiakampiai	21.1. Patenkinamas lygmuo	21.2. Pagrindinis lygmuo	21.3. Aukštesnysis lygmuo
	21.1.1. Atpažinti ir mokėti pavaizduoti kvadratą, stačiakampį, rombą, lygiagretainį ir trapeciją	21.2.1. Klasifikuoti keturkampius ir remtis jų savybėmis sprendžiant nesudėtingus uždavinius	21.3.1. Taikyti daugiakampio kampų sumos formulę paprastiems uždaviniams spręsti
	21.1.2. Mokėti taikyti paprasčiausias kvadrato, stačiakampio, rombo, lygiagretainio ir trapecijos savybes uždaviniams spręsti	21.2.2. Atpažinti taisyklinguosius daugiakampius	21.3.2. Suformuluoti ir įrodyti pagrindines lygiagretainio, rombo, stačiakampio, kvadrato ir trapecijos savybes
		21.2.3. Mokėti pagrindines stačiakampio, lygiagretainio, trapecijos plotų formules ir taikyti jas nesudėtingiems uždaviniams spręsti
			21.3.3. Taisyklingojo daugiakampio apibrėžimą taikyti sprendžiant nesudėtingus uždavinius
	21.1.3. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti kvadrato, stačiakampio, lygiagretainio plotą ir perimetrą
			21.3.4. Mokėti įrodyti lygiagretainio, trapecijos plotų formules ir taikyti jas uždaviniams spręsti
22. Apskritimas ir skritulys	22.1. Patenkinamas lygmuo	22.2. Pagrindinis lygmuo	22.3. Aukštesnysis lygmuo
	22.1.1. Naudotis apskritimo ilgio ir skritulio ploto formulėmis paprastiems uždaviniams spręsti	22.2.1. Mokėti apskritimo ilgio ir skritulio ploto formules ir gebėti jas taikyti nesudėtingiems uždaviniams spręsti	23.3.1. Mokėti apskaičiuoti lanko ilgį, skritulio išpjovos ir nuopjovos plotą
			22.3.2. Suformuluoti ir taikyti apskritimo liestinių savybes uždavinių sprendimams argumentuoti
		22.2.2. Paprastais atvejais apskaičiuoti lanko ilgį ir skritulio išpjovos plotą
			22.3.3. Naudoti įbrėžto į trikampį/keturkampį ir apibrėžto apie trikampį/keturkampį apskritimo pagrindines savybes uždaviniams spręsti
		22.2.3. Žinoti apskritimo liestinių savybes ir mokėti jas taikyti paprastiems uždaviniams spręsti
		22.2.4. Atpažinti ir mokėti pavaizduoti apskritimo centrinius ir įbrėžtinius kampus; žinoti įbrėžtinio kampo savybę ir mokėti ją taikyti nesudėtingiems uždaviniams spręsti
23. Simetrijos	23.1. Patenkinamas lygmuo	23.2. Pagrindinis lygmuo	23.3. Aukštesnysis lygmuo
	23.1.1. Suprasti sąvokas simetriška figūra, centrinė simetrija, ašinė simetrija	23.2.1. Paaiškinti sąvokas simetriška figūra, centrinė simetrija, ašinė simetrija	23.3.1. Apibrėžti ašinę ir centrinę figūrų simetrijas ir remtis šiais apibrėžimais sprendžiant uždavinius
	23.1.2. Paprastais atvejais nurodyti duotų figūrų simetrijos centrus ir ašis	23.2.2. Mokėti pavaizduoti figūras, simetriškas duotosioms
24. Pagrindinės stereometrijos sąvokos	24.1. Patenkinamas lygmuo	24.2. Pagrindinis lygmuo	24.3. Aukštesnysis lygmuo
	24.1.1. Atpažinti ir pavaizduoti paprasčiausius stereometrinius objektus: tašką, tiesę, plokštumą	24.2.1. Apibūdinti ir klasifikuoti paprastus stereometrinius objektus: tašką, tiesę, spindulį, plokštumą	24.3.1. Argumentuoti stereometrijos uždavinių sprendimus remiantis konkrečių geometrinių objektų pavadinimais ir pagrindinėmis savybėmis
	24.1.2. Suprasti kūno paviršiaus ploto ir tūrio sąvokas	24.2.2. Suprasti tiesės ir plokštumos lygiagretumo ir statmenumo, kampo tarp tiesių, tarp tiesės ir plokštumos sąvokas, atstumo tarp taškų, tarp tiesės ir plokštumos sąvokas ir mokėti jas taikyti sprendžiant paprastus uždavinius	24.3.2. Apibrėžti tiesės ir plokštumos lygiagretumo ir statmenumo, kampo tarp tiesių, tarp tiesės ir plokštumos sąvokas, atstumo tarp taškų, tarp tiesės ir plokštumos sąvokas, jas suprasti ir mokėti taikyti sprendžiant uždavinius
	24.1.3. Žinoti tūrio matavimo vienetus
		24.2.3. Gebėti remtis ploto ir tūrio savybėmis sprendžiant nesudėtingus uždavinius	24.3.3. Gebėti remtis ploto ir tūrio savybėmis sprendžiant nesudėtingus uždavinius
25. Erdviniai kūnai	25.1. Patenkinamas lygmuo	25.2. Pagrindinis lygmuo	25.3. Aukštesnysis lygmuo
	25.1.1. Atpažinti ir pavaizduoti piešiniu paprasčiausius geometrinius kūnus (kubą, stačiakampį gretasienį, piramidę, kūgį, ritinį, rutulį)	25.2.1. Apibūdinti paprasčiausius erdvinius kūnus (prizmes, piramides, kūgius, ritinius, rutulius) ir jų paviršius	25.3.1. Pavaizduoti piešiniu, apibūdinti ir klasifikuoti nesudėtingus geometrinius kūnus (prizmes, piramides, kūgius, ritinius, rutulius ir jų paprastas kombinacijas)
	25.1.2. Mokėti apskaičiuoti kubų, stačiakampių gretasienių, piramidžių, kūgių, ritinių ir rutulių tūrius ir paviršių plotus pagal duotas formules	25.2.2. Atpažinti taisyklinguosius briaunainius	25.3.2. Argumentuoti uždavinių sprendimus remiantis geometrinių kūnų savybėmis
		25.2.3. Mokėti erdvinių kūnų elementų pavadinimus ir žinoti šių kūnų pagrindines savybes
			25.3.3. Mokėti apskaičiuoti prizmių, piramidžių, kūgių, ritinių, rutulių ir jų kombinacijų paviršių plotus ir tūrius paprastuose uždaviniuose
		25.2.4. Pavaizduoti stačiosios prizmės, tetraedro, ritinio, kūgio paviršių išklotinių eskizus
		25.2.5. Apskaičiuoti erdvinių kūnų paviršių plotus ir tūrius paprastuose uždaviniuose
26. Trigonometrija	26.1. Patenkinamas lygmuo	26.2. Pagrindinis lygmuo	26.3. Aukštesnysis lygmuo
	–	26.2.1. Žinoti stačiojo trikampio smailiojo kampo sinuso, kosinuso ir tangento apibrėžimus ir gebėti juos taikyti paprastiems uždaviniams spręsti	26.3.1. Taikyti kampo a sinuso, kosinuso ir tangento apibrėžimus, savybes uždaviniams spręsti, kai 0° < α < 180°
			26.3.2. Apskaičiuoti kampo sinuso, kosinuso ir tangento reikšmes (ir skaičiuotuvu, ir iš lentelių)
		26.2.2. Žinoti to paties argumento sinuso, kosinuso ir tangento ryšius ir taikyti juos paprastiems trigonometriniams reiškiniams pertvarkyti ir trigonometrinių funkcijų reikšmėms apskaičiuoti
			26.3.3. Taikyti to paties argumento trigonometrinių funkcijų ryšius paprastiems uždaviniams spręsti

______________