LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PAJAMŲ KONVERTUOJAMA VALIUTA APSKAIČIAVIMO IR PANAUDOJIMO LAIKINOSIOS TVARKOS
1991 m. lapkričio 25 d. Nr. 487
Vilnius
Atsižvelgdama į pereinamojo laikotarpio – ekonomikos reformos įgyvendinimo ypatumus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad specifinės paskirties valstybinės įmonės, gavusios iš komercinės-ūkinės veiklos pajamas konvertuojama valiuta, sumoka įstatymo numatytų atskaitymų sumą, mokesčius bei rinkliavas į Lietuvos valstybės (savivaldybių) valiutos fondą, o likusią šių pajamų dalį naudoja steigėjų nustatyta tvarka. Darbo užmokesčiui valiutinės lėšos gali būti panaudotos tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus.
2. Nustatyti, kad į Lietuvos valstybės (savivaldybių) valiutos fondą perduodama:
2.1. valiutos įplaukos, kurias gauna įmonės, įstaigos ir organizacijos (išskyrus valstybines ir valstybines akcines įmones, kurios valstybinį (savivaldybių) turtą naudoja nustatytąja tvarka kaip valstybinį kapitalą) už turimo valstybinio (savivaldybių) turto, įskaitant žemę ir kitą gamtos turtą, taip pat naftotiekį, dujotiekį, geležinkelio bei kito transporto ir inžinerinius tinklus, nuomą kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Valiutos įplaukų, privalomų perduoti valstybei (savivaldybei) už jos turto nuomą valiuta, minimalus dydis nustatomas taikant 7 procentų nuomojamo turto, įvertinto nustatytąja tvarka valiuta, normatyvą, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais nustatytus atvejus;
2.2. valiutos įplaukos, gautos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos ministerijos sprendimą pardavus prekes iš Lietuvos Respublikos rinkos fondų, taip pat realizavus prekes, kurias Lietuvos Respublikos valdymo organai centralizuota tvarka buvo nupirkę iš kitų valstybių. Už šias įplaukas pardavėjui sumokama iš Lietuvos valstybės (savivaldybių) biudžeto vidaus pinigais pagal sutartinę arba valstybės reguliuojamą kainą;
2.3. valiutos įplaukos, gautos už valstybės vertybinius popierius, monetas, pašto ženklus, taip pat už valstybės išimtinės teisės šiose bei kitose srityse perdavimą arba leidimą ja naudotis;
2.4. ministerijų, departamentų ar kitų valstybinių tarnybų gautos valiutos įplaukos, išskyrus į labdaros tikslinius fondus gautas valiutos įplaukas;
3. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos įmonių, eksportuojančių už konvertuojamą valiutą įvežtines prekes (produkciją), taip pat savos gamybos prekes (produkciją), kurių gamybai naudojama įvežtinė produkcija (žaliava), arba įmonių, vykdančių prekių (barterinius) mainus:
3.1. pelnas (pajamos) valiuta iš prekių (barterinių) mainų operacijų, skaičiuojant mokesčius, turi būti ne mažesnis kaip 20 procentų įplaukų, iš jų atėmus su eksportu susijusias išlaidas valiuta. Esant mažesniam pelnui (pajamoms), pelno (pajamų) mokesčiai nustatomi pagal skaičiuojamąjį (minimalų) 20 procentų pelno (pajamų) dydį, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais nustatytus atvejus.
Jeigu pelno (pajamų) valiuta apskaičiuoti nustatytąja tvarka negalima, naudojama supaprastinta įplaukų pelno, pajamų) apskaičiavimo tvarka, taip pat taikant šiame punkte nustatytą skaičiuojamąjį (minimalų) pelno (pajamų) dydį;
3.2. už eksportuojamą įvežtinę produkciją valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių pelno mokesčiai valiuta mokami nuo sumos, apskaičiuotos pagal šio nutarimo 3. l punktą, prieš tai įplaukas valiuta sumažinus 20 procentų (privalomuoju valiutos atskaitymu).
Įplaukos, gautos pardavus šias prekes, deklaruojamos vadovaujantis pasirašytu kontraktu. Valstybinė mokesčių inspekcija gali užprotestuoti deklaruojamą prekės kainą, jeigu ji nepagrįstai sumažinta. Kilus ginčui, skaičiuojamąją kainą nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į Ekonomikos ministerijos išvadas. Įmonė turi teisę finansų ministro sprendimą apskųsti teismui.
4. Prekių išvežimo ir įvežimo apskaita vykdoma pagal prekių išvežimo ir įvežimo dokumentus, kurie turi būti pasirašyti įmonės administracijos vadovo ir stebėtojų tarybos pirmininko ar valdybos pirmininko.
5. Leidimą (licenciją) prekėms išvežti (eksportuoti) išdavusi įstaiga privalo šio leidimo kopiją pateikti Finansų ministerijai.
6. Įpareigoti Ekonomikos ministeriją bei ministerijas – įmonių steigėjas analizuoti ir kontroliuoti jų reguliavimo sferai priklausančių įmonių komercinę-ūkinę veiklą, valiutos įplaukų didinimo galimybes, už valiutą parduodamų prekių kainų pagrįstumą, prireikus teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl eksporto licencijų įmonei ar organizacijai panaikinimo, jeigu kainos yra nepagrįstai sumažintos arba pažeidžiami įstatymai, dėl pareigūnų atsakomybės už nustatytos tvarkos pažeidimus.
7. Pavesti Finansų ministerijai kontroliuoti valiutos įplaukų apskaitą, atskaitymus, taip pat mokesčių ir rinkliavų valiuta apskaičiavimą bei mokėjimą į Lietuvos valstybės (savivaldybių) valiutos fondą.
8. Įpareigoti Finansų ministeriją iki 1991 m. gruodžio 1 d. parengti įmonių valiutinių lėšų judėjimo ataskaitos formą. Ministerijos – įmonių steigėjos bei respublikos miestų ir rajonų miestų valdybos turi nuo l99l m. gruodžio l d. užtikrinti, jog įmonės, įstaigos ir organizacijos, gaunančios valiutos įplaukų už valstybės (savivaldybės) turto nuomą, vykdytų šio nutarimo 2. l punkte nustatyto dydžio valiutos mokėjimus. Konkrečią valiutos atskaitymų tvarką nustato ir šį nutarimą aiškina Finansų ministerija.
9. Įpareigoti įmones pateikti steigėjui kiekvieno ketvirčio ir metų duomenis (iki ateinančio mėnesio 15 d.) apie turimų valiutinių lėšų judėjimą pagal Finansų ministerijos parengtą ataskaitos formą, o įmonių steigėją – pristatyti suvestinę ataskaitą Finansų ministerijai.
10. Rekomenduoti Lietuvos bankui liberalizuoti komercinių bankų registravimo ir leidimų jiems vykdyti valiutos operacijas (keitimą, supirkimą bei pardavimą rinkos kainomis gyventojams) išdavimą.