LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL BRANGŲ TURTĄ ĮSIGIJUSIŲ ARBA ĮSIGYJANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ DEKLARAVIMO“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
1995 m. gegužės 11 d. Nr. I-890
Vilnius
Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1304):
1. Įstatymo pavadinimą išdėstyti taip:
2. 1, 2 ir 3 straipsnius išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų, nuo 1994 m. birželio 1 d. visais būdais įsigyjančių (įsigijusių) brangų turtą arba įsigyjančių arba perleidžiančių pinigines lėšas, pajamų deklaravimą. Pajamos pagrindžiamos įstatymų reikalaujama forma sudarytais sandoriais arba juridinę galią turinčiais dokumentais. Prie užsienio kalba parašytų dokumentų turi būti pridėtas notarine tvarka patvirtintas jų vertimas į lietuvių kalbą.
2 straipsnis. Brangiu turtu laikomas ne mažesnės kaip 30000 litų vertės įsigijimo rinkos kaina iš karto arba dalimis įsigyjamas (įsigytas) turtas, taip pat įsigytų ar perleistų kitų lėšų (įskaitant paskolas) ne mažesnė kaip 30000 litų suma.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamos, atsižvelgiant į šio įstatymo 2 straipsnio nuostatą, deklaruojamos kiekvienu atveju, kai:
1) registruojamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka privalomas registruoti turtas, įskaitant ir pačių pasistatytus pastatus bei statinius;
3) sumokami pajai ar kitos įmokos įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei bendrijoms, išskyrus įmokas registruojamam turtui įsigyti;
5) grąžinamos paskolos kredito ir kitoms įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms bei kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims;
6) dovanojamos juridiniams ar fiziniams asmenims piniginės lėšos arba suteikiamos paskolos (įskaitant terminuotus indėlius kredito įstaigoms).
Šiame straipsnyje nurodyto turto arba lėšų įsigijimo (perleidimo) pajamos taip pat deklaruojamos, kai įsigyto per metus turto įsigijimo rinkos kaina arba bendra šio straipsnio 2-6 punktuose išvardytų lėšų suma viršijo 30000 litų per metus. Šiais atvejais pajamos deklaruojamos pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų metų balandžio 1 dienos.“
4. 5 straipsnį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi šio įstatymo 3 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka užpildytą pajamų deklaraciją ir įsitikinusi, kad joje nurodytos pajamos yra apmokestintos, o tam tikrais atvejais – laikinuosius pinigus-talonus keičiant į litus – Vyriausybės nustatyta tvarka piniginės pajamos buvo deklaruotos, per 5 darbo dienas išduoda pajamas deklaravusiam asmeniui pažymą apie pajamų deklaravimą.
Jei pajamų deklaracijoje nurodomos iki lito įvedimo turėtos piniginės pajamos, o keičiant laikinuosius pinigus-talonus į litus, jos nebuvo deklaruotos, atsižvelgiama tik į sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų nuo 16 metų turėtų grynųjų pinigų Vyriausybės nustatytą nedeklaruotiną dydį.
Grynųjų pinigų konvertuojama valiuta įsigijimas pagrindžiamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir Lietuvos banko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. I-1160, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai ši valiuta buvo gauta oficialiai.
Nustačius, kad deklaruotos pajamos nebuvo apmokestintos arba jos nepagrįstos įstatymų reikalaujama forma sudarytais sandoriais ar juridinę galią turinčiais dokumentais, o keičiant laikinuosius pinigus-talonus į litus, Vyriausybės nustatyta tvarka piniginės pajamos nebuvo deklaruotos, jos (išskyrus nedeklaruotiną dydį) apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. Pajamų mokestis turi būti sumokėtas per 10 dienų nuo valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie apskaičiuotą mokestį dienos. Jeigu mokestis nesumokėtas, pažyma apie pajamų deklaravimą neišduodama. Nesumokėtas mokestis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.“
7. 8 straipsnio:
1) pirmojoje dalyje po žodžių „suteikiamas paskolas“ įrašyti žodžius „(įskaitant terminuotus indėlius)“;
8. 10 straipsnį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuoja, kaip įmonės, įstaigos, organizacijos bei kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, registruojantys brangų turtą, parduodantys vertybinius popierius, taip pat priimantys pajus, suteikiamas paskolas (įskaitant terminuotus indėlius), investuojamas lėšas ar kitas įmokas, vykdo šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taip pat tikrina šių institucijų pagal šio įstatymo 122 straipsnį pateiktus duomenis.“
9. 11 straipsnį išdėstyti taip:
10. Įstatymą papildyti 121 ir 122 straipsniais:
„121 straipsnis. Įmonės, įstaigos, organizacijos bei kiti juridiniai ar fiziniai asmenys privalo suteikti gyventojams duomenis (raštu) apie jų tose institucijose ar iš fizinių asmenų gautas arba deklaruotas valstybinėms mokesčių inspekcijoms pajamas ir sumokėtus mokesčius.
122 straipsnis. Įmonės, įstaigos, organizacijos bei kiti juridiniai ar fiziniai asmenys apie šio įstatymo 3 straipsnyje numatytus veiksmus, atliktus po 1994 m. birželio 1 d., praneša valstybinėms mokesčių inspekcijoms metams pasibaigus, bet ne vėliau kaip kitų metų balandžio 1 dieną.
12. 13 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi: