LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO HIDROTECHNIKOS STATINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2000 m. gruodžio 4 d. Nr. 349

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264, Nr. 85-2583) 7 straipsniu ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 2000, Nr. 75-2265, Nr. 82-2479) 2 straipsniu,

Tvirtinu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisykles (pridedama).

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                    GINTARAS STRIAUKAS

______________

PATVIRTINTA

susisiekimo ministro

2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 349

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO HIDROTECHNIKOS STATINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios taisyklės reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uosto) pagrindinių nuolatinių hidrotechnikos statinių eksploatavimo tvarką.

2. Uosto hidrotechnikos statiniai eksploatuojami pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles, Lietuvos statybos įstatymą ir šias taisykles.

3. Uosto hidrotechnikos statinių eksploatacija apima:

3.1. statinių naudojimo režimo nustatymą ir jo laikymosi kontrolę;

3.2. statinių techninės būklės nustatymą ir jos reikiamo lygio palaikymą;

3.3. konstrukcijų antikorozinę apsaugą;

3.4. statinių remonto bei rekonstrukcijos planavimą ir projektavimą, derinant tai su naujų statyba;

3.5. statinių remontą ir rekonstrukciją;

3.6. statinių pasų ir kitos techninės dokumentacijos tvarkymą.

4. Uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimą vykdo uosto direkcija. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo II skyriaus trečiojo skirsnio 14 straipsnį uosto kapitonas kontroliuoja krantinių techninę būklę.

5. Uosto hidrotechnikos statinių techninę eksploataciją bei priežiūrą vykdo uosto direkcija ir uosto nuomininkai (nuomos sutartyje ir šių taisyklių apibrėžtuose rėmuose). Uosto nuomininkai, kurie naudojasi hidrotechnikos statiniais, privalo vadovautis šiomis taisyklėmis.

2. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Aparelė – laivo pakrovimo rampa.

7. Bendros sezoninės apžiūros – apžiūros, vykdomos pavasarį ir rudenį, nustatyti uosto hidrotechnikos statinių būklės pokyčius ir užtikrinti jų normalų funkcionavimą.

8. Dalinės periodinės apžiūros – periodiškai vykdomi atskirų uosto hidrotechnikos statinių arba jų dalių techninės būklės patikrinimai.

9. Esminiai reikalavimai statiniams – galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos reikalavimai.

10. Fizinis hidrotechnikos statinių nusidėvėjimas – dydis, charakterizuojantis statinio, jo atskirų dalių naudojimo rodiklių pablogėjimo laipsnį tam tikru statinio naudojimo metu.

11. Hidrotechnikos statinių apžiūra – hidrotechnikos statinių atitinkamų dalių periodiškos apžiūros, atliekamos siekiant nustatyti atsirandančius statiniuose pokyčius ir užtikrinti jų normalų funkcionavimą.

12. Hidrotechnikos statinių eksploatavimas – veikla, kurios metu realizuojamos, palaikomos ir atstatomos statinio paskirties funkcijos (gamybinės, paslaugų teikimo, rekreacinės, estetinės ir kt.), skirtos naudotojo poreikiams tenkinti.

13. Hidrotechnikos statinių eksploatavimo rodikliai – techninių, ekonominių, higieninių bei estetinių charakteristikų, sąlygojančių statinio atitikimą esminiams reikalavimams ir normalų funkcionavimą, visuma.

14. Hidrotechnikos statinio pasas – statinio naudojimo dokumentas, kuriame surašomi duomenys apie statinio pagrindines charakteristikas, pagal kurias sprendžiama apie jo atitikimą esminiams reikalavimams.

15. Hidrotechnikos statinių priežiūra – kompleksas profilaktinių ir kitokių priemonių, užtikrinančių statinio normalų funkcionavimą ir atitikimą esminiams reikalavimams per visą jo naudojimo trukmę.

16. Hidrotechnikos statinio priežiūros ir aptarnavimo žurnalas – dokumentas, kuriame statinio savininkas ir statinio nuomininkas kaupia reikalingus duomenis apie statinio būklę ir pakitimus eksploatavimo metu.

17. Inspekcinė apžiūra – valstybinės priežiūros tarnybų vykdomi uosto hidrotechnikos statinių patikrinimai, siekiant įvertinti naudotojų veiklą, eksploatuojant ir prižiūrint juos.

18. Neeilinė apžiūra – uosto hidrotechnikos statinių arba jų atskirų laikančiųjų konstrukcijų techninės būklės ir atitikimo naudojimo reikalavimams patikrinimas po stichinių nelaimių ar kitų nenumatytų galėjusių statiniui pakenkti nepalankių reiškinių.

19. Sistemingi stebėjimai – uosto statinių eksploatavimo specialistų ar kitų įgaliotų asmenų nuolat vykdomi statinio instrumentiniai stebėjimai įmontuotų statybos metu kontrolinių matavimo prietaisų pagalba.

20. Specialioji apžiūra – atestuotų inžinerinių paslaugų įmonių arba ekspertų periodiškai vykdomas uosto hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimas, siekiant nustatyti jų atitiktį esminiams ir projekto reikalavimams.

3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI HIDROTECHNIKOS STATINIŲ EKSPLOATAVIMUI

21. Uosto pagrindiniai nuolatiniai hidrotechnikos statiniai yra tie, kurių suirimas arba pažaidos sustabdo arba sumažina laivybą uosto akvatorijoje, krovos darbus krantinėse, laivų statybos ir remonto darbus.

22. Uosto pagrindiniai nuolatiniai hidrotechnikos statiniai pagal jų avarijos pasekmes priskiriami prie III klasės hidrotechninių statinių.

23. III klasės pagrindiniai nuolatiniai hidrotechnikos statiniai turi būti nuolat stebimi. Jau statybos metu turi būti įmontuojami kontroliniai matavimo prietaisai, leidžiantys sekti paties statinio ir jo pagrindo deformacijas eksploatacijos metu, vertinti statinio patikimumą, laiku išryškinti pažaidas bei numatyti atitinkamas priemones padėčiai pagerinti ir išvengti avarijos.

24. Hidrotechnikos statinių mechaninis atsparumas ir pastovumas naudojimo metu užtikrinamas taip, kad apkrovos, galinčios juos veikti, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos).

25. Hidrotechnikos statinių mechaninis atsparumas ir pastovumas siejamas su jų konstrukcijų ribiniais būviais. Ribiniai būviai – tai:

25.1. nepažeistos konstrukcijos ar bet kurios jos dalies pusiausvyros praradimas;

25.2. suirimas dėl per didelių poslinkių;

25.3. konstrukcinės sistemos virtimas mechanizmu;

25.4. staigus konstrukcijos suirimas;

25.5. statinio ar bet kurios jo konstrukcinės dalies, įskaitant atramas ir pamatus, stabilumo praradimas;

25.6. neleistinos deformacijos ar poslinkiai, kurie trukdo normalų statinių eksploatavimą arba sukelia koroziją, konstrukcijų pažaidas;

25.7. neleistinos vibracijos, keliančios diskomfortą žmonėms arba pavojų statiniams, arba riboja jų funkcionalumą;

25.8. neleistinas supleišėjimas.

26. Hidrotechnikos statinių gaisrinė sauga naudojimo metu užtikrinama priemonėmis, leidžiančiomis, kilus gaisrui, laikančiosioms konstrukcijoms tam tikrą laiką išlaikyti jas veikusias ir dėl to gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, taip pat gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti.

27. Eksploatuojant hidrotechnikos statinius, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimai užtikrinami tokiu būdu, kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo būnančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų buvimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo pašalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės.

28. Hidrotechnikos statinių saugus naudojimas užtikrinamas taip, kad eksploatavimo metu nebūtų neleistinos nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, mirtino sužeidimo elektros srove ar sužalojimo nuo sprogimo) rizikos.

29. Hidrotechnikos statinių eksploatacijos metu turi būti užtikrinama žmonių apsauga nuo triukšmo. Tai pasiekiama naudojant statinius taip, kad šalia esančių žmonių girdimas triukšmo lygis nekeltų grėsmės jų sveikatai ir leistų jiems dirbti normaliomis sąlygomis.

30. Hidrotechnikos statiniai turi būti eksploatuojami tokiu būdu, kad reikalingas naudojimui energijos kiekis būtų mažas.

31. Hidrotechnikos statinių eksploatavimo režimas turi atitikti projekto reikalavimus jų faktinei techninei būklei, naudojimo sąlygoms, naudojimo laikotarpiui bei funkcinei paskirčiai.

32. Hidrotechnikos statinių fizinis nusidėvėjimas neturi viršyti ribų, kuomet jų normalus funkcionavimas negalimas arba atsiranda pavojus jo atskirų elementų suirimui laike.

33. Hidrotechnikos statinių naudojimo sąlygos gali būti keičiamos nustačius jų techninę būklę bei atlikus laikančiųjų konstrukcijų patikrinamuosius skaičiavimus.

34. Gylio prie prieplaukų pasikeitimai, taip pat skirtingos jų laikomosios galios turi būti paženklinti gerai matomose vietose. Prieplaukų galimas apkrovimo schemas turi turėti visos su jų naudojimu susijusios tarnybos.

35. Laivų saugiam švartavimuisi bei prieplaukų išsaugojimui būtina, kad:

35.1. atmušimo ir švartavimo įrenginiai būtų tvarkingi bei atitiktų besišvartuojančių laivų charakteristikas;

35.2. prieplaukų laisvojo ilgio faktinė atsarga turi būti ne mažesnė nei normuojama;

35.3. laivų artėjimo prie prieplaukų greičių normalinė sudėtinė neturi viršyti 0,22; 0,15; 0,13; 0,11; 0,10; 0,09; ir 0,08 m/s, esant laivų tonažui atitinkamai iki 2; 5; 10; 20; 40; 100 ir 200 tūkst. t.

36. Laivų švartavimas neleistinas prie prieplaukų, kurių atmušimo įrenginiai netvarkingi arba jų visai nėra.

37. Ro-Ro tipo terminalų prieplaukose aparelių nuleidimo vietos turi būti ryškiai paženklintos tuo užtikrinant jų padėjimą tam skirtose prieplaukų vietose.

38. Laivų švartavimas tvirtinantis prie prieplaukų aptvėrimų arba krantų sutvirtinimų yra neleistinas, išskyrus tuos atvejus, kai pastarieji turi atitinkamą įrangą.

39. Hidrotechnikos statinio avarinę būklę nustato uosto direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Į komisijos sudėtį būtinai įtraukiamas statinio nuomininko atstovas. Pagrindas komisijai sudaryti yra statinio faktinės būklės ekspertizės atitinkama išvada. Komisija vadovaujasi atitinkamo statybos techninio reglamento reikalavimais.

4. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ PRIEŽIŪRA

40. Hidrotechnikos statinių priežiūrai priskiriami apžiūros, remonto, rekonstrukcijos bei nugriovimo darbai. Rekonstrukcijos bei nugriovimo darbai atliekami pagal tam specialiai parengtą projektinę dokumentaciją. Statinių, įrašytų į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstrukcija ar nugriovimas galimi tik leidus atitinkamai institucijai.

41. Hidrotechnikos statiniai turi būti naudojami įvertinant konkrečias jų eksploatavimo sąlygas, užtikrinant reikiamą ilgaamžiškumą bei tinkamą techninį būvį. Hidrotechnikos statiniai, nenaudojami dėl jų avarinės būklės ar dėl kitų priežasčių, turi būti konservuojami, užtikrinant jų saugą iki nugriovimo arba tolesnio naudojimo.

42. Priklausomai nuo vykdomo technologinio proceso pobūdžio hidrotechnikos statinių laikančiąsias konstrukcijas gali veikti agresyvi aplinka, aukšta temperatūra, smūgiai, šildymo – šaldymo ciklai ir pan. Minėtais atvejais statiniams turi būti taikomos atitinkamos konstrukcijos.

43. Eksploatacijos metu visi konstrukciniai statinių pakeitimai turi būti atliekami pagal specialius projektus, suderintus su specializuota įmone (taisyklėse kaip specializuota įmonė suprantama nustatyta tvarka atestuota hidrotechnikos statinių projektavimo arba ekspertizės įmonė).

44. Technologinės įrangos, technologinio proceso pakeitimai arba modernizavimas, galintis pakeisti poveikių statinių konstrukcijoms dydžius, turi būti derinami su specializuota įmone.

45. Hidrotechnikos statinių konstrukcijas būtina apsaugoti nuo neprojektinių apkrovų, dėl ko be suderinimo su specializuota įmone draudžiama:

45.1. tvirtinti prie konstrukcijų projekte nenumatytą technologinę įrangą;

45.2. perstatinėti technologinę įrangą (keisti jos projektinį išdėstymą);

45.3. perduoti konstrukcijoms laikinas apkrovas nuo įrangos bei mechanizmų statybos ir montavimo darbams atlikti;

45.4. naudoti hidrotechnikos statinių konstrukcijas kaip inkarus, atotampas bei atramas.

46. Eksploatuojant pokranines konstrukcijas, neleistina keisti kranų darbo režimą į sunkesnį, nesuderinus su specializuota įmone. Pokraninių konstrukcijų normali techninė būklė palaikoma laiku atliekamu pokraninių kelių remontu bei richtavimu ir krano tinkama techninė būkle.

47. Hidrotechnikos statinių pažaidų bei deformacijų priežastimis gali būti:

47.1. projektavimo klaidos;

47.2. statybos darbų vykdymo klaidos;

47.3. naudojimo sąlygų pažeidimai (konstrukcijų perkrovimai, neefektyvi apsauga nuo agresyvios aplinkos poveikio, nekokybiška antikorozinė apsauga ir kt.).

48. Nustatytų defektų įtaka hidrotechnikos statinio arba atskiro jo laikančio elemento laikomajai galiai hidrotechnikos statinio visumoje įvertinama patikrinamaisiais skaičiavimais arba kontroliniais natūriniais bandymais. Abiem atvejais uosto direkcija privalo kreiptis į atitinkamos specializacijos įmones šiems darbams atlikti.

49. Atskleidus neleistinus hidrotechnikos statinių arba jų atskirų elementų bei sujungimo mazgų defektus, uosto direkcija neatidėliotinai privalo imtis priemonių pažeistiems konstruktyvams laikinai sutvirtinti.

50. Neleistini defektai bei pažeidimai, kuriuos nedelsiant būtina pašalinti, yra:

50.1. elementų pagrindinio metalo ir suvirinimo siūlių supleišėjimai;

50.2. sujungimo mazguose bei elementų jungimuose nėra projektinių siūlių arba jos atliktos nekokybiškai, nėra jungiamųjų varžtų, veržlių bei kitų elementų;

50.3. elementai iškrypę ir praradę pastovumą;

50.4. trūksta ryšio elementų arba elementų laikančiosiose konstrukcijose arba yra suirusių elementų;

50.5. pažeistos inkarinių elementų atraminės detalės;

50.6. atsivėrę metalinio špunto elementų sujungimai.

51. Visais šiame skyriuje neaptartais atvejais, kuomet uosto direkcijos arba įmonės nuomininkės specialistai savarankiškai negali nustatyti defektų priežasčių, jų pavojingumo laipsnio, numatyti ištaisymo būdų, būtina kreiptis į specializuotas įmones arba atitinkamus ekspertus. Atskirų hidrotechnikos statinių priežiūrai bei apžiūrų vykdymui uosto direkcija (įmonė nuomininkė) gali samdyti įmones arba ekspertus, turinčius atitinkamus kvalifikacinius atestatus.

5. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ APŽIŪROS

52. Apžiūrų metu nustatoma hidrotechnikos statinių techninė būklė, nustatomos pažaidos, bendros bei lokalinės deformacijos.

53. Hidrotechnikos statinių laikančiųjų konstrukcijų apžiūros visų pirma vykdomos vizualiai. Atskirų defektų tikslesniam įvertinimui naudojama atitinkama aparatūra. Pirmenybė teikiama neardantiems kontrolės metodams.

54. Apžiūrint hidrotechnikos statinių metalines laikančiąsias konstrukcijas, ypatingą dėmesį būtina atkreipti į:

54.1. atskirų elementų bei visos konstrukcijos deformacijas;

54.2. atskirų elementų bei visos konstrukcijos poslinkius nuo projektinės padėties;

54.3. atskirų konstrukcinių elementų stygių;

54.4. skerspjūvių geometrinius matmenis bei formos iškraipymus;

54.5. elementų, nenumatytų projekte, panaudojimą;

54.6. temperatūrines bei mechanines metalo pažaidas;

54.7. įvairius metalo defektus (plyšius, suvirinimo defektus ir kt.);

54.8. elementų tarpusavio sujungimo mazgus;

54.9. antikorozinių padengimų būklę.

55. Hidrotechnikos statinių metalinių konstrukcijų antikorozinių dangų būklei ir jų defektams, taip pat korozijos laipsniui bei metalo storiui nustatyti skylių gręžimas šiems tikslams leistinas tik išimtiniais atvejais.

56. Apžiūrint hidrotechnikos statinių betono ir gelžbetonio konstrukcijas, ypatingą dėmesį būtina atkreipti į:

56.1. atskirų elementų bei visos konstrukcijos deformacijas;

56.2. atskirų elementų bei visos konstrukcijos poslinkius nuo projektinės padėties;

56.3. elementų skerspjūvių matmenis;

56.4. betonavimo defektus, mechanines pažaidas;

56.5. įvairius plyšius, sujungimo mazgų deformacijas;

56.6. apsauginių armatūros betono sluoksnių supleišėjimus bei atšokimus;

56.7. armatūros koroziją;

56.8. armatūros sukibimo su betonu pažeidimus.

57. Vizualinės apžiūros metu būtina įvertinti plyšius betone, fiksuojant jų pobūdį, išsidėstymą bei plotį. Pašalinus spėjamas plyšių atsiradimo priežastis, būtina sekti jų vystymąsi 1,5-2 metus. Jei stebėjimo metu nustatoma, kad plyšiai vystosi toliau, būtina kreiptis į specializuotą įmonę.

58. Hidrotechnikos statinių betono ir gelžbetonio konstrukcijų vidinių defektų bei pažeidimų tyrimus turi vykdyti specializuota įmonė.

59. Hidrotechnikos statinių apžiūra susideda iš:

59.1. sistemingų visų laikančiųjų konstrukcijų, kitų konstruktyvinių elementų stebėjimų;

59.2. bendrųjų sezoninių apžiūrų, atliekamų kiekvieną pavasarį ir rudenį;

59.3. dalinių periodinių apžiūrų, atliekamų atskiriems hidrotechnikos statiniams;

59.4. neeilinių apžiūrų, atliekamų po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų, sprogimų ir kt.), dalinių statinių griūčių ar kitų reiškinių, sukėlusių laikančiųjų konstrukcijų pavojingas deformacijas;

59.5. specialiųjų apžiūrų, atliekamų periodiškai, siekiant nustatyti hidrotechnikos statinių atitiktį esminiams ir projekto reikalavimams;

59.6. inspekcinių apžiūrų.

6. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ APŽIŪROS ORGANIZAVIMAS

60. Pagrindinių nuolatinių hidrotechnikos statinių priežiūrai vykdyti bei kontroliuoti uosto direkcija skiria uosto statinių priežiūros vadovą.

61. Įmonė nuomininkė kiekvienam hidrotechnikos statiniui arba tarpusavyje glaudžiai technologiškai susijusiai statinių grupei skiria priežiūros vadovą, kuris atsako už jam priskirto statinio (arba grupės statinių) teisingą eksploatavimą ir priežiūrą.

62. Hidrotechnikos statinių sistemingi stebėjimai vykdomi statybos metu įmontuojamų kontrolinių matavimo prietaisų pagalba. Šie stebėjimai vykdomi statybos metu ir tęsiami statinio naudojimo metu.

63. Bendros sezoninės hidrotechnikos statinių apžiūros vykdomos du kartus per metus:

63.1. pavasarį, ištirpus sniegui, siekiant nustatyti, kaip pakito jų būklė žiemos-pavasario laikotarpiu, jei reikia, numatyti remonto darbų pobūdį, apimtį ir poreikį;

63.2. rudenį, iki šalčių, siekiant nustatyti, kaip pakito jų būklė vasaros-rudens laikotarpiu, jei reikia, numatyti skubaus (iki žiemos pradžios) remonto darbų pobūdį, apimtį ir poreikį.

64. Dalinės periodinės apžiūros atliekamos atskirų hidrotechnikos statinių. Periodiškumas priklauso nuo statinio konstrukcinio sprendimo bei jam panaudotų medžiagų, tačiau visais atvejais ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus.

65. Neeilinės apžiūros vykdomos visais atvejais, kuomet hidrotechnikos statinio naudojimo metu jis buvo veikiamas poveikių, kitokių nei normaliomis eksploatavimo sąlygomis, dėl kurių atsirado pažaidos statinyje. Neeilinės apžiūros vykdomos taip pat tais atvejais, kuomet atsiranda reikalas panaudoti hidrotechninį statinį kitai paskirčiai, keičiant jo naudojimo režimą, taip pat vertinant atliktų remonto darbų kokybę.

66. Specialiosios apžiūros vykdomos siekiant nustatyti hidrotechnikos statinių gebą atlikti numatytas funkcijas. Specialiosios apžiūros vykdomos ne rečiau kaip 1 kartą per 5 metus.

67. Inspekcinės apžiūros vykdomos siekiant įvertinti hidrotechnikos statinių savininkų bei naudotojų veiklą eksploatuojant statinius.

68. Hidrotechnikos statinių apžiūras vykdo:

68.1. sistemingus stebėjimus – statinio naudotojo specialistai ar jo įgalioti samdomi specialistai;

68.2. bendras sezonines apžiūras – statinio naudotojo specialistai, vadovaujami statinio eksploatavimo ir priežiūros vadovo, dalyvaujant uosto direkcijos atstovui;

68.3. dalines periodines apžiūras – statinio naudotojo specialistai, vadovaujami statinio eksploatavimo ir priežiūros vadovo, dalyvaujant uosto direkcijos atstovui, arba statinio naudotojo užsakymu – atestuotos hidrotechnikos statinių ekspertizei atlikti įmonės arba ekspertai, turintys teisę vykdyti šiuos darbus;

68.4. neeilines apžiūras – atestuotos hidrotechnikos statinių ekspertizei atlikti įmonės arba ekspertai, turintys teisę vykdyti šiuos darbus;

68.5. specialiąsias apžiūras – atestuotos hidrotechnikos statinių ekspertizei atlikti įmonės arba ekspertai, turintys teisę vykdyti šiuos darbus;

68.6. inspekcines apžiūras – valstybės priežiūros tarnybos.

7. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ EKSPLOATAVIMO DOKUMENTACIJA

69. Hidrotechnikos statinio techninį dokumentą-pasą parengia ir išduoda statinį projektavusi įmonė. Nesant senų hidrotechnikos statinių pasų, juos gali sudaryti ir išduoti kita projektavimo įmonė, remdamasi šio statinio projektine dokumentacija ir techninės būklės įvertinimo rezultatais. Neatskiriama statinio techninio paso sudedamoji dalis yra jo projektinė dokumentacija, taip pat statybos darbų vykdymo techninė dokumentacija.

70. Hidrotechnikos statinio pase turi būti nurodyti šie duomenys:

70.1. statinio pavadinimas;

70.2. statinio funkcinė paskirtis;

70.3. taip pat statybos metai; jei vyko statinio rekonstrukcijos arba remontas;

70.4. pagrindinės techninės charakteristikos;

70.5. trumpas konstrukcinio sprendimo aprašymas;

70.6. panaudotų medžiagų pagrindiniams konstruktyvams aprašymas;

70.7. inžinerinių tinklų bei pagrindinės technologinės įrangos charakteristikos;

70.8. leistinų apkrovų dydžiai ir jų išdėstymas;

70.9. statinio ir jo įrangos naudojimo režimas.

71. Hidrotechnikos statinių bendrų sezoninių, dalinių periodinių ir neeilinių apžiūrų rezultatai surašomi į statinio techninio eksploatavimo žurnalą. Sistemingų stebėjimų rezultatai pildomi atskirame specialiai tam skirtame žurnale.

72. Specialiųjų, o kartais ir neeilinių apžiūrų rezultatai nurodomi atitinkamų tyrimų ataskaitose.

73. Inspekcinių apžiūrų rezultatai įforminami aktais.

74. Hidrotechnikos statinių pasai ir techninio eksploatavimo žurnalai yra privalomi dokumentai, kurie antspauduojami, o puslapiai – numeruojami. Juos su užpildyta pirmine – įvadine informacija tvirtina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas. Už šių dokumentų teisingą pildymą atsakingą įmonė nuomininkė statinio naudotoja. Dokumentacija saugoma uosto direkcijoje.

75. Kada techninio eksploatavimo žurnalai atiduodami saugoti arba keičiasi atsakingi už statinio priežiūrą ir eksploatavimą asmenys, yra surašomi perdavimo-priėmimo aktai, kuriuos tvirtina uosto statinių priežiūros vadovas.

8. INSTRUKCINIAI NURODYMAI HIDROTECHNIKOS STATINIUS EKSPLOATUOJANTIEMS SPECIALISTAMS, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

76. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos hidrotechnikos statinių eksploatavimo specialistai privalo:

76.1. rengti instrukcijas, taisykles bei priemones, kuriomis vadovaudamosi įmonės nuomininkės užtikrina uosto hidrotechnikos statinių teisingą naudojimą ir remonto atlikimą;

76.2. sudarinėti hidrotechnikos statinių apžiūrų grafikus;

76.3. konsultuoti hidrotechnikos statinius naudojančias uosto tarnybas dėl naudojimo režimo laikymosi bei kasdieninės statinių priežiūros vykdymo;

76.4. kontroliuoti, kaip įmonės nuomininkės planuoja, organizuoja bei vykdo statinių priežiūrą;

76.5. vykdyti paruošiamuosius darbus organizuojant bendras sezonines, dalines periodines, neeilines specialiąsias statinių apžiūras, dalyvauti šių apžiūrų komisijų darbe;

76.6. kartu su įmonėmis nuomininkėmis rengti technines užduotis statinių techninei būklei įvertinti pagal sutartis su specializuotomis įmonėmis arba ekspertais, talkinti jiems atliekant šiuos darbus bei dalyvauti priimant iš jų atliktus darbus;

76.7. dalyvauti projektuojant hidrotechnikos statinių remonto darbus, sudarant technines užduotis projektavimui;

76.8. derinti naujų hidrotechnikos statinių projektavimo arba esamas rekonstrukcijos technines užduotis projektavimo darbams atlikti;

76.9. atlikti remonto darbų kainų skaičiavimus, kuomet jų atlikimui nereikia projektinės dokumentacijos;

76.10. nagrinėti ir teikti tvirtinimui projektinę dokumentaciją hidrotechnikos statinių remontui, rekonstrukcijai, naujųjų statybai;

76.11. vykdyti statytojo funkcijas projektavimo bei rangos darbų vykdymo stadijose;

76.12. vykdyti parengiamąjį darbą ir dalyvauti komisijų, priimančių naujus statinius arba esamus po remonto, rekonstrukcijos darbų atlikimo, darbe;

76.13. kontroliuoti hidrotechnikos statinių techninio eksploatavimo žurnalų pildymą, daryti reikalingus įrašus;

76.14. analizuoti uosto hidrotechnikos statinių defektų atsiradimo priežastis, kaupti duomenis apie jų vystymąsi laike;

76.15. saugoti hidrotechnikos statinių visą projektinę dokumentaciją;

76.16. nuolat tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją, vykdyti švietėjišką veiklą uosto įmonėse nuomininkėse, naudojančiose hidrotechnikos statinius, jų teisingo eksploatavimo klausimais.

77. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos hidrotechnikos statinių eksploatavimo specialistai turi teisę:

77.1. reikalauti iš uosto hidrotechnikos statinių naudotojų laikytis statinių eksploatavimo taisyklių;

77.2. drausti naudoti uosto hidrotechnikos statinius arba jų atskiras dalis, turinčius pažaidas, keliančius grėsmę saugiam jų naudojimui, nedelsiant pranešant apie tai uosto statinių priežiūros vadovui;

77.3. nutraukti statinių remonto bei statybos darbus, esant jų žemai kokybei arba nukrypimams nuo projektinės dokumentacijos;

77.4. nustatyta tvarka samdyti specializuotas įmones, ekspertus hidrotechnikos statinių techninei būklei įvertinti, jų naudojimo klausimams spręsti, taip pat statybos rangos įmones remonto ir statybos darbams atlikti;

77.5. teikti uosto direkcijai siūlymus hidrotechnikos statinių naudojimui bei priežiūrai gerinti;

77.6. dalyvauti uosto naujų hidrotechnikos statinių ir esamų rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos svarstyme, teikti siūlymus jos tobulinimui;

77.7. kontroliuoti remonto bei statybos darbų kokybę ir reikalauti ištaisyti broką.

78. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos hidrotechnikos statinių eksploatavimo specialistų nurodymai įmonėms nuomininkėms statinių naudojimo ir priežiūros srityje privalomi. Juos gali panaikinti uosto statinių priežiūros vadovas arba uosto direkcijos direktorius, jo pavaduotojas infrastruktūrai.

______________

A PRIEDAS

STATINIO TECHNINIO EKSPLOATAVIMO ŽURNALAS

Statinio pavadinimas_______________________________________________________________

________________________________________________________________________________

Adresas__________________________________________________________________________

Statinio naudotojas_________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

Statinio pasas                                                                          Nr.

Lapų skaičius žurnale ______________

Žurnalas pradėtas

200 m....................... mėn............ d.

Uosto statinių priežiūros vadovas

____________________________

(vardas, pavardė, parašas)

A. V.

200 m...................... mėn............... d.

Registracijos Nr.

Hidrotechnikos statinio schemos:

Planas (planai)

Pjūvis (pjūviai)

1. Statinio priežiūros vadovas

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Pareigos	Paskyrimo data	Atleidimo data
1	2	3	4	5

2. Statinio naudotojai

Eil. Nr.	Padalinio (įmonės) pavadinimas	Užimama statinio dalis	Pastabos
1	2	3	4

3. Statinio naudotojų padalinių (įmonių) vadovai ir jų kaitos registracija

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Padalinys (įmonė), pareigos	Susipažinęs su statinių eksploatavimo taisyklėmis (parašas)
1	2	3	4

4. Statinio naudotojų padalinių (įmonių) atsakingi asmenys už statinio eksploatavimą

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Padalinys (įmonė), pareigos	Susipažinęs su statinių eksploatavimo taisyklėmis (parašas)
1	2	3	4

5. Statinio sezoninės apžiūros

Apžiūros data	Apžiūrėtos statinio dalys	Apžiūros išvada	Apžiūrą atliko (pavardė, parašas)
1	2	3	4

6. Statinio dalinės periodinės apžiūros

Apžiūros data	Surastų pažaidų aprašymas	Apžiūros išvados	Apžiūros komisija (pavardės, parašai)
1	2	3	4

7. Statinio neeilinės apžiūros

Apžiūros data	Apžiūros priežastis	Apžiūros išvados	Apžiūros komisija (pavardės, parašai)
1	2	3	4

8. Statinio eksploatavimo vadovo ir valstybinės priežiūros pareigūnų pastabos ir nurodymai

Patikrinimo data	Apžiūrėtos statinio dalys, rasti trūkumai	Nurodymo turinys	Patikrinimą atliko (pareigos, pavardė, parašas)	Už statinio priežiūrą atsakingas
1	2	3	4	5

______________

B PRIEDAS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO HIDROTECHNIKOS STATINIŲ ORIENTACINĖ NUSIDėVĖJIMO TRUKMĖ IR ORIENTACINIS REMONTO PERIODIŠKUMAS (METAIS)

STATINIO TIPAS	NUSIDĖVĖJIMO TRUKMĖ	REMONTO PERIODIŠKUMAS
PRIEPLAUKŲ TVIRTINIMO ĮRENGINIAI
Gravitaciniai masyvūs	59	30
Metalinio špunto bolverkai	43	20
Gelžbetonio polių estakados, bolverkai, pirsai	50	25
Medinių polių krantinės su gelžbetonio ir betono viršutine dalimi	40	20
KRANTINIŲ ATITVERIAMIEJI ĮRENGINIAI
Masyvūs: gruntiniai, betoniniai, gelžbetoniniai	90	20
Metaliniai ir mediniai	50	15

Pastaba. Naudojimo trukmė nurodyta remiantis: LR EKONOMIKOS MINISTERIJOS 1993 M. GRUODŽIO 17 D. Nr. 21-7-3294 IR FINANSŲ MINISTERIJOS 1993 M. GRUODŽIO 22 D. Nr. 95 N „LR EKONOMIKOS MINISTERIJOS IR FINANSŲ MINISTERIJOS ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO (AMORTIZACIJOS) MINIMALŪS IR MAKSIMALŪS EKONOMINIAI NORMATYVAI (1996 m. balandžio 20 d. redakcija).“

______________

C PRIEDAS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO HIDROTECHNIKOS STATINIŲ VYKDOMŲ APŽIŪRŲ STRUKTŪRA IR PERIODIŠKUMAS

APŽIŪROS TIPAS PERIODIŠKUMAS

SISTEMINGI STEBĖJIMAI		NUOLAT
SEZONINĖS APŽIŪROS		2 KARTUS PER METUS
DALINĖS PERIODINĖS		KARTĄ PER 2 METUS
NEEILINĖS		PAGAL SITUACIJĄ
SPECIALIOS		KARTĄ PER 5 METUS
INSPEKCINĖS		PAGAL NORMATYVUS

______________