LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1990 m. spalio 22 d. Nr. 322
Vilnius
2. Pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1976 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 419 „Valstybinio darbo komiteto klausimai“ (Žin., 1977, Nr. 1-18);
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1978 m. gruodžio 29 d. potvarkį Nr. 791p;
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1981 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Lietuvos TSR socialinio aprūpinimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1981, Nr. 28-351);
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1984 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 14 (Žin., 1984, Nr. 3-48) patvirtintų Lietuvos TSR Vyriausybės sprendimų socialinio aprūpinimo ir civilinės metrikacijos klausimais pakeitimų 8 punktą;
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1985 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 121 „Dėl Lietuvos TSR valstybinio darbo komiteto nuostatų ir jo centrinio aparato struktūros patvirtinimo“ (Žin., 1985, Nr. 12-155).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1990 m. spalio 22 d. nutarimu
Nr. 322
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos
nuostatai
I. Bendrieji nuostatai
1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerija (toliau vadinama – Socialinės apsaugos ministerija) yra centrinis Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios organas.
Socialinės apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinę politiką.
2. Socialinės apsaugos ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, taip pat šiais nuostatais.
3. Socialinės apsaugos ministerijos centrinio aparato darbuotojų metinį darbo apmokėjimo fondą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
II. Socialinės apsaugos ministerijos uždaviniai ir funkcijos
5. Svarbiausias Socialinės apsaugos ministerijos uždavinys – sudaryti sąlygas, kad Respublikos gyventojai galėtų realizuoti ir ugdyti savo visuomeninius gebėjimus ir biologines galias.
6. Socialinės apsaugos ministerija, formuodama ir įgyvendindama socialinę politiką:
a) pagal savo kompetenciją rengia įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus, rūpinasi jų įgyvendinimu, apibendrina tų aktų taikymo praktiką, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus, kaip juos tobulinti;
b) kuria veiksmingą užimtumo ir darbo rinkos reguliavimo sistemą, numato preventyvias nedarbo ribojimo priemones;
c) rengia socialinių garantijų sistemą ir specialias programas atskiroms gyventojų grupėms, negalinčioms lygiaverčiai konkuruoti darbo rinkoje;
d) tobulina įvairias užimtumo formas, gyventojų, ieškančių darbo, profesinį konsultavimą, mokymą ir perkvalifikavimą;
e) formuoja bendrą darbo apmokėjimo politiką, rengia normatyvinius darbo apmokėjimo sąlygų, tarifinių atlygių ir tarnybinių atlyginimų, darbo ir poilsio sąlygų aktus;
f) rengia ir taiko socialinius normatyvus, įgyvendina priemones, teikiančias Respublikos gyventojams minimalaus gyvenimo lygio ir minimalaus darbo apmokėjimo pagal Respublikos ekonominę būklę garantijas;
g) analizuoja, kaip susivienijimuose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose laikomasi socialinės apsaugos įstatymų, ir imasi priemonių nustatytiems pažeidimams šalinti;
h) analizuoja migracijos procesus ir juos reguliuoja nustatytąja tvarka, taip pat tarpvalstybinių sutarčių pagrindu, sprendžia imigrantų adaptacijos ir natūralizacijos klausimus;
i) rengia pasiūlymus (programas) plėtoti Respublikos ūkio struktūrą, atsižvelgiant į demografines prognozes;
k) tobulina šeimos, motinystės ir vaikystės socialinės apsaugos sistemą, organizuoja valstybės politikos šioje srityje įgyvendinimą;
l) teikia pasiūlymus dėl pensijų, pašalpų bei stipendijų sistemos tobulinimo, atsižvelgiant į demografinius ir ekonominius procesus;
m) organizuoja valstybinio socialinio draudimo vykdymą, įgalioja kitas įmones (įstaigas) vykdyti šias funkcijas;
n) kartu su savivaldybėmis tvarko socialinės globos ir rūpybos įstaigas, padeda joms tobulinti ūkinį mechanizmą, organizuoti jų materialinį techninį aprūpinimą, pastatų bei įrenginių statybą bei remontą;
o) rengia biudžetinių socialinės apsaugos įstaigų finansavimo normatyvus ir išlaidų normas, organizuoja ir kontroliuoja buhalterinę apskaitą bei atskaitomybę jai pavaldžiose įstaigose;
p) bendradarbiaudama su suinteresuotomis ministerijomis, departamentais ir valstybinėmis tarnybomis, rūpinasi invalidų socializacija, analizuoja invalidumo problemas Respublikoje, rengia normatyvinius aktus medicininės darbingumo ekspertizės, invalidumo profilaktikos, invalidų medicininės ir socialinės reabilitacijos klausimais;
r) koordinuoja protezavimo įmonių, teikiančių protezinę ortopedinę pagalbą gyventojams, veiklą, nustato aprūpinimo proteziniais ortopediniais gaminiais tvarką;
s) socialinės apsaugos srityje bendradarbiauja su savivaldybėmis, visuomeninėmis globos ir rūpybos bei labdaros organizacijomis;
š) nustatytąja tvarka palaiko ryšius su užsieniu, rengia tarptautinių sutarčių dėl bendradarbiavimo sprendžiant gyventojų socialinės apsaugos ir migracijos klausimus projektus;
t) tvarko pensijų bylas personalinių pensijų skyrimo komisijai, vykdo jos sprendimus, tvarko personalinių pensininkų apskaitą, sprendžia personalinių pensininkų aptarnavimo klausimus;
u) organizuoja piliečių pasiūlymų, pareiškimų bei skundų nagrinėjimą ir imasi priemonių juose nurodytiems ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos trūkumams šalinti;
III. Socialinės apsaugos ministerijos teisės
7. Socialinės apsaugos ministerija, įgyvendindama jai pavestą uždavinį, turi teisę:
a) remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei potvarkiais, leisti pagal savo kompetenciją įsakymus ir kitus aktus, privalomus kitoms ministerijoms, departamentams, valstybinėms tarnyboms, susivienijimams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.
Prireikus tokie aktai gali būti leidžiami kartu su kitomis ministerijomis, departamentais, valstybinėmis tarnybomis ir inspekcijomis;
b) gauti iš ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, inspekcijų, mokslo ir mokymo įstaigų išvadas dėl ministerijos rengiamų Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų dokumentų projektų, pasitelkti jų atstovus bei specialistus, susitarus su jų vadovais, klausimams, susijusiems su Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektų rengimu, svarstyti;
c) gauti iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenis ministerijos kompetencijos klausimais, taip pat informaciją šiais klausimais iš ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, inspekcijų, susivienijimų, įmonių, įstaigų ir organizacijų;
IV. Socialinės apsaugos ministerijos darbo organizavimas
8. Socialinės apsaugos ministerijai vadovauja ministras, kurį pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininko (ministro pirmininko) teikimu.
Socialinės apsaugos ministras turi pavaduotojus, kuriuos skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkas (ministras pirmininkas) ministro teikimu.
9. Socialinės apsaugos ministras:
c) nustato, kokiu mastu ministro pavaduotojai, ministerijos departamentų, valdybų ir skyrių vadovai yra atsakingi už vadovavimą atskiroms ministerijos veiklos sritims, už ministerijai pavaldžių įstaigų;
e) priima ir atleidžia iš darbo ministerijos departamentų, valdybų ir skyrių vadovus, kitų ministerijai pavaldžių įstaigų vadovaujančiuosius darbuotojus;
f) tvirtina ministerijos centrinio aparato struktūrą ir etatų sąrašą neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo;
g) tvirtina ministerijos departamentų, valdybų ir skyrių ir kitų ministerijai pavaldžių įstaigų nuostatus;
10. Socialinės apsaugos ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei potvarkiais ir juos vykdydama, leidžia įsakymus ir kitus aktus, organizuoja ir tikrina jų vykdymą.
11. Socialinės apsaugos ministerija rūpinasi ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų kadrų rengimu, organizuoja šių įstaigų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, sudaro darbuotojams reikiamas darbo ir poilsio sąlygas. Kolegijos narių skaičių ir jos sudėtį nustato ministras.