LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL DŪKŠTŲ ĄŽUOLYNO IR DŪKŠTOS UPĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2012 m. vasario 29 d. Nr. D1-184
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:
1. Tvirtinu Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upės slėnio gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Neries regioninio parko direkcija;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. D1-184
DŪKŠTŲ ĄŽUOLYNO IR DŪKŠTOS UPĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upės slėnio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upės slėnio buveinių apsaugai svarbiai teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593), siekiant išsaugoti ir geroje apsaugos būklėje palaikyti šioje teritorijoje esančias saugomas gamtines buveines ir augalų bendrijas, saugomus augalus ir gyvūnus bei jų buveines. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.
II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upės slėnio teritorija (toliau – Teritorija), kuri užima 362,65 ha plotą, yra Lietuvos pietrytinėje dalyje, Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Neries regioniniame parke. Teritoriją sudaro du tarpusavyje siaura juosta susijungiantys plotai, iš kurių Dūkštų ąžuolynas užima 274 ha, o Dūkštos upės slėnis su jį supančiomis pievomis ir miškais – 88,65 ha. Teritorijos centrinio taško geografinės koordinatės LKS-94 sistemoje: X-561119; Y-6077610.
3. Teritorija įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039), ji yra skirta šių Europos bendrijos svarbos buveinių ir rūšių apsaugai: 6450 Aliuvinės pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai, 9180 Griovų ir šlaitų miškai, niūraspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita Scop.), europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus Schreber), ovalioji geldutė (Unio crassus Rtz.), pleištinė skėtė (Ophiogomphus cecilia Fourc.), purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus Scop.).
4. Didžiąją Teritorijos dalį užima ąžuolynas su jame įsiterpusiomis krūmingomis pievomis ir pelkutėmis. Į šiaurę ir vakarus nuo Dūkštų kaimo plyti priemolingas, nuolaidžiai banguotas daubuotos lygumos kraštovaizdis, kuriame įsiterpę dideli žemės ūkio naudmenų plotai. Dūkštos slėnis – miškingų, stačių ir raguvėtų šlaitų vietovaizdis. Dūkštos ir Neries santakos slėnis žemupyje gilus, siauras ir apaugęs minkštaisiais lapuočiais bei senais ąžuolais. Šie šlaitai beveik nesudarkyti žmogaus vykdomos ūkinės veiklos, todėl čia išlikusi labai įvairi augalija. Teritorijos natūralaus kraštovaizdžio nedarko jokie statiniai ar kiti žmogaus ūkinės veiklos objektai ir yra daug valstybės saugomų gamtos ir kultūros objektų: Karmazinų, Bradeliškių, Buivydų piliakalniai, Šventasis Daubų ąžuolas, Karmazinų bei Dūkštų atodangos.
5. Teritorijos 94,55 proc. sudaro miškų ūkio paskirties, o 5,45 proc. – žemės ūkio paskirties žemė. Didžiausią dalį miškų sudaro valstybei nuosavybės teise priklausantys valstybės valdomi miškai – 319,9 ha, t. y. 88,21 proc. viso Teritorijos ploto. Privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai užima 6,34 proc. bendro Teritorijos ploto. Daugiausia privačių sklypų išsidėstę Bradeliškių ir Airėnų kaimų apylinkėse. Laisvos valstybinės žemės fondas sudaro 14,33 proc. bendro Teritorijos ploto. Teritorijos 7,54 proc. užima į kultūriniu rekreaciniu ir gamtiniu požiūriu vertingų neprivatizuotinų teritorijų sąrašą įtrauktos teritorijos. Žemės grąžinimo procesas regioniniame parke praktiškai yra baigtas. Tikėtina, kad laisvos valstybinės žemės fondo žemė, pasibaigus žemės grąžinimo reformai, liks valstybės nuosavybe.
6. Gamtotvarkos plano rengimo metu Teritorijoje buvo nustatyti šie Europinės svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) (toliau – Buveinių direktyva) I priedą:
6450 Aliuvinės pievos (0,3 ha). Buveinė užima nedidelius plotus Dūkštos salpoje šalia Buivydų piliakalnio ir yra sezoninių potvynių periodiškai užliejamoje prievaginėje slėnio dalyje. Pievos gana tipiškos, bet dėl nevykstančio šienavimo iš dalies apaugusios sumedėjusia augmenija.
9510 Šienaujamos mezofitų pievos (2,3 ha). Tipinę struktūrą išlaikę nedideli buveinės fragmentai išlikę netoli Buivydų ir Bradeliškių piliakalnių. Kita dalis buvusių pievų dabartiniu metu yra apleistos ir nenaudojamos, todėl yra apaugusios aukštaūgių žolinių augalų sąžalynais.
9020 Plačialapių ir mišrūs miškai (176,2 ha). Struktūra nėra visiškai tipiška. Šiuose miškuose gausu krūmų, dėl užtamsinimo išretėjusios būdingos žolės, komplikuotas ąžuolų žėlimas. Dalis natūralių plačialapių miškų buveinių yra visiškai sunaikintos jų vietoje įveisus spygliuočių (eglių) medynus.
9180 Griovų ir šlaitų miškai (64,7 ha). Paplitę Dūkštos upės slėnio ir griovų šlaituose. Buveinė gana natūrali, griovų šlaituose gausu išvartų ir stuobrių. Dėl Dūkštos upės slėnio šlaitų statumo, Griovų ir šlaitų miškai yra labai pažeidžiami vandens erozijos. Bet kurie miško kirtimai taip pat gali paspartinti eroziją ir pakeisti ekologines aplinkos sąlygas.
9080* Pelkėti lapuočių miškai (22,5 ha). Tai yra prioritetinė Europos bendrijos buveinė, todėl jos apsaugai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Ši buveinė išskirta tik 2010 metais, todėl ji nenurodyta Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąraše, skirtame pateikti Europos Komisijai. Pelkėti lapuočių miškai yra Dūkštų ąžuolyno reljefo pažemėjimuose, šlapesniuose dirvožemiuose. Šio tipo buveinės sudaro kompleksus su buveine 9020 Plačialapiai ir mišrūs miškai. Sprendžiant iš plačialapių miškų buveinėse vietomis gausiai augančios higrofilinės žolės, esant dabartiniam vandens režimui pelkėtų lapuočių miškų buveinių plotai gali plėstis.
7. Teritorijoje esančiuose drevėtuose ąžuoluose randamos ir į Buveinių direktyvos II priedą ir į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949) (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), įtrauktos vabzdžių rūšys:
Niūriaspalvis auksavabalis. Retas Lietuvoje ir Europoje. Įrašytas į 1996 metais Lietuvos ratifikuotą Europos laukinės gamtos ir natūraliųjų biotopų apsaugos konvencijos (Žin. 1996 Nr. 91-2126) (toliau – Berno konvencija) II priedą (Griežtai saugomos faunos rūšys). 2008 m. teritorijoje rasti 3 drevėti ąžuolai su niūriaspalvio auksavabalio veiklos pėdsakais bei apie 40 potencialiai jam tinkamų ąžuolų. Kita panašaus dydžio populiacija randama tik Kauno ąžuolyne. 2010 m. Dūkštos upės slėnyje rasti 46 drevėti ąžuolai. Iš jų 1 rasti niūriaspalvio auksavabalio veiklos pėdsakai, 1 buvo potencialiai labai tinkamas ir 13 tinkami jam gyventi. 2011 m. Teritorijoje aptikta 13 drevių su niūriaspalvio auksavabalio veiklos pėdsakais. Šio vabalo populiacijos būklė aprašomoje teritorijoje greičiausiai blogėja dėl buveinių apaugimo tankiu traku bei mažo kiekio tinkamų rūšiai drevėtų medžių. Niūriaspalvio auksavabalio veiklos pėdsakų rasta Dūkštų girininikijos Plačialapių ir mišrių bei Griovių ir šlaitų miškų buveinėse.
Purpurinis plokščiavabalis. Retas Lietuvoje ir Europoje, įrašytas į Berno konvencijos II priedą. Rastas Karmazinų piliakalnio apylinkėse po ąžuolo žieve, jo lervų aptikta Dūkštų ąžuolyne po džiūstančių ąžuolų bei guobų žieve (Plačialapių ir mišrių bei Pelkėtų lapuočių miškų buveinėse). Rūšis žinoma tik keliose Lietuvos vietose. Šių vabzdžių populiacijos būklė nėra stabili, nes priklauso nuo sanitarinių kirtimų intensyvumo.
8. Be minėtų ąžuolų drevėse gyvenančių vabzdžių Teritorijoje aptiktos dar 5 bestuburių rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos II ir/ar IV priedus ir į Saugomų rūšių sąrašą:
Šarvuotoji skėtė (Ophiogomphus cecilia). Ji yra įrašyta į Berno konvencijos II priedą. Reta, negausi. 2003 m. pavieniai individai stebėti Dūkštos upės pakrantėje, pievų buveinėse. Šiuo metu populiacijos būklė nežinoma.
Didysis auksinukas (Lycaena dispar). Apyretė, negausi rūšis. 2003 m. nedidelė populiacija stebėta Dūkštos upelio pievų buveinėse. 2007 m. Dūkštų ąžuolyne, Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje, stebėti 2 individai. Populiacijos būklė patenkinama, tačiau Dūkštų ąžuolyne rūšiai trūksta atviresnių buveinių.
Taškuotasis melsvys (Maculinea arion). Reta, negausi rūšis. 2003 m. drugelis stebėtas Dūkštos upės slėnio pievų buveinėse. Populiacijos būklė blogėjanti – rūšies buveinės užauga krūmais ir kita menkaverte augalija.
Akiuotasis satyras (Lopinga achine). Taip pat įrašyta į Berno konvencijos II priedą. Apyretė, negausi rūšis. 2003 m. drugys stebėtas Dūkštų ąžuolyne, Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė stabili.
Ovalioji geldutė (Unio crassus). Reta, negausi moliuskų rūšis. 2003 m. Dūkštos upelyje rasta negausi populiacija. 2010 m. Dūkštos upelyje rasti šios rūšies geldučių kiautai. Populiacijos būklė nežinoma.
Teritorijoje aptikta 10 Lietuvoje retų vabzdžių rūšių, įtrauktų į Saugomų rūšių sąrašą:
Mažasis karališkasis laumžirgis (Anax parthenope). Reta rūšis. 2007 m. aptiktas tik 1 individas, tačiau jau šalia Teritorijos ribos, pievų buveinėse. Populiacijos būklė nežinoma.
Marmurinis auksavabalis (Liocola marmorata). Apyretė, negausi rūšis. 2003 m. tyrimų metu vabalas stebėtas Karmazinų piliakalnio apylinkėse. Veiklos pėdsakai rasti Dūkštų ąžuolyne, Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Žiaurusis puikiažygis (Calosoma inquisitor). Kertinių miško buveinių specializuota rūšis. Apyretė, negausi rūšis. 2003 m. tyrimų metu rūšis rasta Dūkštų ąžuolyne bei Karmazinų piliakalnio apylinkėse, Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Keturtaškis maitvabalis (Dendroxena quadrimaculata). Reta, negausi rūšis. 2003 m. tyrimo metu vabalas rastas Karmazinų piliakalnio apylinkėse, Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Ąžuolinis skaptukas (Xestobium rufovillosum). Apyretė, negausi rūšis. 2003 m. tyrimo metu vabalas rastas prie Karmazinų piliakalnio, Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Machaonas (Papilio machaon). Plačiai paplitusi, tačiau negausi rūšis. 2003 m. vienas individas stebėtas Dūkštos upės slėnio pievų buveinėse, 2007 m. pievoje šalia ąžuolyno. Populiacijos būklė nestabili.
Gencijoninis melsvys (Maculinea rebeli). Reta, negausi rūšis. 2007 m. nustatytos 2 populiacijos Dūkštos upės slėnio pievų buveinėse. Kiekvienoje populiacijoje gali būti po keliolika individų. Populiacijos būklė blogėjanti.
Baltajuostis melsvys (Aricia eumedon). Reta, negausi rūšis. 2003 m. tyrimo metu drugelis stebėtas Dūkštos upės slėnio pievų buveinėse. Populiacijos būklė nežinoma.
Blyškusis geltonsprindis (Ennomos quercinaria). Reta, tačiau ganėtinai gausi vietinė populiacija. 2003 m. stebėta keliolika individų Karmazinų piliakalnio apylinkėse. Populiacijos būklė stabili.
Dvinulis pelėdgalvis (Dicycla oo). Reta, labai lokali rūšis. 1 individas stebėtas 2008 m. Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Teritorijos Pelkėtų lapuočių miškų buveinėje rasta Buveinių direktyvos II priedo 1 augalų rūšis – stačioji dirvuolė (Agrimonia pilosa). Tai apyretė, negausi rūšis, rasti 5 generatyviniai individai.
Dūkštų ąžuolyne registruotos 8 žolinių augalų, 2 samanų, 13 kerpių, 19 grybų rūšių, įrašytų į Saugomų rūšių sąrašą:
9. Augalai:
Miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii). Reta, negausi rūšis. Pelkėtų lapuočių miškų buveinėje rasta keliolika individų. Populiacijos būklė nestabili.
Statusis atgiris (Huperzia selago). Reta, negausi rūšis. Pavieniai individai rasti 1999 m. Dūkštų ąžuolyno Pelkėtų lapuočių miškų buveinėje. 2010 m. rastas 1 keras. Populiacijos būklė nestabili.
Balandinė žvaigždūnė (Scabiosa columbaria). Negausi, labai reta rūšis. Pelkėtų lapuočių miškų buveinėje randami pavieniai augalai. Populiacijos būklė nežinoma.
Melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata). Negausi, reta rūšis. 2007 metais rasta Dūkštos upės slėnio pievų buveinėse. Populiacijos būklė blogėjanti.
Stačioji vaisgina (Ajuga pyramidalis). Negausi, labai reta rūšis, rasta Pelkėtų lapuočių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Tuščiaviduris rūtenis (Corydalis cava). Reta rūšis, tačiau ganėtinai gausi. Rasta Pelkėtų lapuočių miškų buveinėje. Populiacija stabili.
Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii). Apyretė, negausi rūšis, rasta keliose ąžuolyno vietose, Pelkėtų lapuočių miškų buveinėje. Populiacija stabili.
Žalsvažiedė blandis (Platanthera chlorantha). Apyretė, negausi rūšis, rastas 1 generatyvinis individas Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
10. Samanos:
Rinčiuotoji bukasnapė (Amblystegium tenax). Reta, negausi rūšis. Aptikta ant pavienių akmenų. Populiacijos būklė nežinoma.
Plunksninė pliusnė (Neckera pennata). Reta, negausi rūšis. Aptikta ant pavienių akmenų. 2010 m. rasta Dūkštos upės slėnyje, ant guobos kamieno. Populiacijos būklė nežinoma.
11. Kerpės:
Ąžuolinė taurenė (Calicium quercinum). Reta, labai negausi rūšis. Aptikta tik ant vieno seno ąžuolo Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Ąžuolinė baktrospora (Bactrospora dryina). Reta, tačiau gana gausi rūšis. Populiacijos būklė nežinoma. Aptikta Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje.
Žaliagalvė taurenė (Calicium adspersum). Reta, labai negausi rūšis. Aptikta tik ant vieno medžio Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Gulsčioji meškapėdė (Peltigera horizontalis). Reta, labai negausi rūšis. Aptikta tik ant vieno medžio Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Tamsioji brylytė (Sclerophora coniophaea). Reta, labai negausi rūšis. Aptikta tik ant vieno medžio Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Dviguboji artonija (Arthonia didyma). Reta, negausi rūšis. Rasta keliose vietose Plačialapių ir mišrių bei Pelkėtų lapuočių miškų buveinėse. Populiacijos būklė nežinoma.
Vyninė artonija (Arthonia vinosa). Reta, negausi rūšis. Rasta keliose vietose Pelkėtų lapuočių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum). Reta, labai negausi rūšis. Aptikti du smulkūs gniužulai Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Raukšlėtasis geltonkežis (Flavoparmelia caperata). Reta, labai negausi rūšis. Aptikta tik ant vieno medžio Pelkėtų lapuočių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Plačioji platužė (Lobaria pulmonaria). Reta, negausi rūšis. Aptikta 8 vietose Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Žalsvoji žiomenė (Chaenotheca chlorella). Reta, negausi rūšis. Aptikta ant 2 stuobrių Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Baltijinė ramalina (Ramalina baltica). Reta, negausi rūšis. Aptikta 4 vietose Plačialapių ir mišrių bei Pelkėtų lapuočių miškų buveinėse. Populiacijos būklė nežinoma.
Alksninė hipotrachina (Hypotrachyna revoluta). Reta, labai negausi rūšis. Aptikta tik ant vieno medžio Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
12. Grybai:
Ūmėdinė guotė (Hygrophorus russula). Reta, negausi rūšis. Duomenys apie rūšies radavietes Dūkštų ąžuolyne žinomi iš literatūros šaltinių bei herbariuminių įrašų.
Trispalvė meškabudė (Hygrophorus penarius). Labai reta, negausi rūšis. Duomenys apie rūšies radavietes Dūkštų ąžuolyne žinomi iš literatūros šaltinių bei herbariuminių įrašų.
Piestinis pirštūnis (Clavariadelphus pistillaris). Reta, negausi rūšis. Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje rastas vienas vaisiakūnis. Populiacijos būklė nežinoma.
Dėmėtasis baravykas (Boletus erythropus). Reta, negausi rūšis. Rasti Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Blyškusis baravykas (Boletus impolitus). Labai reta, negausi rūšis. Duomenys apie rūšies radavietes Dūkštų ąžuolyne žinomi iš literatūros šaltinių bei herbariuminių įrašų. Dabartinė populiacijos būklė nežinoma.
Kartusis baravykas (Boletus radicans). Labai reta, negausi rūšis. Duomenys apie rūšies radavietes Dūkštų ąžuolyne žinomi iš literatūros šaltinių bei herbariuminių įrašų. Populiacijos būklė nežinoma.
Ąžuolinė kepena (Fistulina hepatica). Reta, negausi rūšis. Keli vaisiakūniai rasti Dūkštų girininkijoje, Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. 2010 m. rastas vienas vaisiakūnis ant ąžuolo kamieno. Populiacijos būklė nežinoma.
Vientisas skylutis (Perenniporia medulla-panis). Negausi populiacija. Dūkštų girininkijos 7 kvartalo 1 sklype rastas vienas vaisiakūnis. Populiacijos būklė nežinoma
Kurapkinis storplutis (Xylobolus frustulatus). Negausi populiacija. Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje rastas vienas vaisiakūnis. Populiacijos būklė nežinoma.
Atskiroji lentarija (Lentaria byssiseda). Apyretė, negausi rūšis. Rasta Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Auksaviršė ūmėdė (Russula aurea). Apyretė, negausi rūšis. Rasta Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Krateriškasis taurūnis (Urnula crateriu). Reta, negausi rūšis. Rasta Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Mėsingasis diglutis (Hydnum rufescens). Reta negausi rūšis. Rasta Dūkštų girininkijoje Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Geltonasis piengrybis (Lactarius scrobiculatus). Reta, negausi rūšis. Rasta Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Piengrybis jautakis (Lactarius volemus). Reta, negausi rūšis. Rasta Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Kuokštinė grifolė (Grifola frondosa). Reta, negausi rūšis. Rasta keliose vietose Dūkštų ąžuolyne bei prie Karmazinų piliakalnio, Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. 2010 m. Dūkštų ąžuolyne rastas keras ant ąžuolo kelmo. Populiacijos būklė nežinoma.
Ąžuolinis skylenis (Inonotus dryophilus). Reta, negausi rūšis. Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Krokinis minkštenis (Hapalopilus croceus). Reta, negausi rūšis. Rasta Pelkėtų lapuočių miškų buveinėje. Populiacijos būklė nežinoma.
Trispalvė meškabudė (Leucopaxillus compactus). Reta, negausi rūšis. Duomenys apie rūšies radavietes Dūkštų ąžuolyne žinomi iš literatūros šaltinių bei herbariuminių įrašų.
13. Teritorijoje aptinkamos 7 paukščių rūšys, įtrauktos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (konsoliduota redakcija) (OL 2010 L 20, p.7) (toliau – Paukščių direktyva) I priedą, iš jų 5 – juodasis gandras, mažasis erelis rėksnys, tulžys, gervė, didysis dančiasnapis įrašytos ir į Saugomų rūšių sąrašą:
Juodasis gandras (Ciconia nigra). Įrašytas į Berno konvencijos II ir 2001 metais Lietuvos ratifikuotos Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (Žin., 2001, Nr.50-1742) (toliau – Bonos konvencija) II priedus. Retas, negausus. 2002 m. Dūkštų ąžuolyne užregistruoti du lizdai. 2010 m. Dūkštų ąžuolyne, 3 miško kvartalo 2 sklype stebėta 1 perinti pora. Būklė blogėjanti.
Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina). Įrašyta į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Reta, negausi rūšis. 2010 m. Dūkštų girininkijos 3 kvartalo 2 sklype stebėta 1 perinti pora. Būklė nestabili, rūšis stebima ne kiekvienais metais.
Tulžys (Alcedo atthis). Įrašytas į Berno konvencijos II priedą. Apyretė, negausi rūšis. 2010 m. keli individai stebėti Dūkštos upės šlaituose, atodangose (312 miško kvartalo19 sklypas). Populiacija stabili.
Baltasis gandras (Ciconia ciconia). Įrašytas ir į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Įprasta, gausi rūšis. Būklė gera.
Gervė (Grus grus). Įrašyta į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Dūkštų ąžuolyne, 4 kvartalo 2 sklypo šiaurinėje dalyje, gali perėti 1–2 poros. Populiacijos būklė gera.
Juodoji meleta (Dryocopus martius). Apyretė, negausi rūšis. Dūkštų ąžuolyno 4, 6 ir 11 miško kvartaluose, Dūkštos slėnio 312 ir 323 miško kvartaluose peri 1–2 poros. Populiacijos būklė nežinoma.
Paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Įtraukta ir į Berno konvencijos II priedą. Apyretė, negausi rūšis. Teritorijoje peri 1–2 poros. Populiacijos būklė nežinoma.
Teritorijoje taip pat registruota 1 paukščių rūšis, įrašyta į Saugomų rūšių sąrašą:
Didysis dančiasnapis (Mergus merganser). Įrašytas į Berno konvencijos III ir Bonos konvencijos II priedus. Įprasta, dažnai aptinkama rūšis. Peri 1–2 poros. Populiacijos būklė stabili.
Teritorijoje aptinkama 10 į Buveinių direktyvos II ir/ar IV priedus įrašytų žinduolių rūšių (iš jų beveik visos, išskyrus bebrą ir Natuzijaus šikšniuką, įrašytos ir į Saugomų rūšių sąrašą:
Ūdra (Lutra lutra). Įrašyta į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Įprasta, tačiau negausi rūšis. Kasmet stebimi ūdros veiklos pėdsakai. 2010 m. ūdrų veiklos pėdsakai rasti 5 Dūkštos upės vietose. Populiacijos būklė stabili.
Bebras (Castor fiber). Dažna, gausi rūšis. Kasmet registruojamos 2–3 bebravietės. Populiacijos būklė gera.
Natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus nathusii). Įrašytas į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Įprasta, gausi rūšis. Rūšies skleidžiami signalai fiksuoti Dūkštų ąžuolyne 2001 ir 2010 m. Populiacijos būklė gera.
Šikšniukas nykštukas (Pipistrellus pipistrellus). Įrašytas į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Įprasta, gausi rūšis. Rūšies skleidžiami signalai fiksuoti Dūkštų ąžuolyne 2001 ir 2010 m. Populiacijos būklė gera.
Europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus). Įrašytas į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Apyretė, negausi rūšis. 2001 m. Dūkštų ąžuolyne fiksuotos 2 radavietės. 2010 m. ąžuolyne fiksuotas 1 skleidžiamas signalas. Populiacija stabili.
Mažasis nakviša (Nyctalus leisteri). Įrašytas į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Apyretė, negausi rūšis. 2001 m. rūšies skleidžiamas signalas fiksuotas Dūkštų ąžuolyno pakraštyje. Populiacijos būklė nežinoma.
Dvispalvis plikšnys (Vespertilio murinus). Įrašytas į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Reta, negausi rūšis. 2001 m. rūšies skleidžiamas signalas fiksuotas Dūkštų ąžuolyne. Populiacijos būklė nežinoma.
Rudasis ausylis (Plecotus auritus). Įrašytas į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Reta, negausi rūšis. 2001 m. rūšies skleidžiamas signalas fiksuotas Dūkštų ąžuolyne. Populiacijos būklė nežinoma.
Brandto pelėausis (Myotis brandtii). Įrašytas į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Reta, negausi rūšis. 2001 m. rūšies skleidžiamas signalas fiksuotas Dūkštų ąžuolyne. Populiacijos būklė nežinoma.
Natererio pelėausis (Myotis naterreri). Įrašytas į Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos II priedus. Reta, negausi rūšis. Keletas individų rasta Dūkštų bažnyčios rūsiuose. Populiacijos būklė nežinoma.
14. Teritorijoje taip pat aptinkama Lietuvoje labai reta ir į Saugomų rūšių sąrašą įrašyta rūšis – didžioji miegapelė (Glis glis), kuri įrašyta ir į Berno konvencijos III priedą (Saugomos faunos rūšys). Reta, negausi rūšis. Dūkštos upės slėnyje gyvena nedidelė, stabili populiacija – apskaitų metu randama iki 4 individų.
15. Didžiausia gamtosauginė problema Teritorijoje yra ta, kad buveinėse 9020 Plačialapiai ir mišrūs miškai pastaraisiais dešimtmečiais nyksta ir beveik neatsikuria ąžuolai. Didžiąją dalį Dūkštų ąžuolyno sudaro senos generacijos medynas, dauguma medžių yra išdžiūvę ar pažeisti puvinio. Paprastojo ąžuolo jaunuolynų teritorijoje užfiksuota tik trijų miško kvartalų sklypuose. Nemaži ąžuolyno plotai buvo iškirsti. Ypatingai nuo kirtimų nukentėjo rytinė teritorijos dalis. Kai kuriose vietose vietoj iškirstų ąžuolų buvo įveisti eglynų jaunuolynai, praretintose ąžuolyno vietose įsigali drebulynai, trake tankiai auga lazdynai ir kiti krūmai. Ūksminės augimo sąlygos stipriai riboja naujos ąžuolų generacijos gyvybiškumą. Todėl labiausiai nuo kirtimų nukentėjusiuose miško sklypuose taikytinos dirbtinio atsodinimo bei eglių ir minkštųjų lapuočių šalinimo priemonės.
Dūkštos upės slėnyje išskirtos 6510 Šienaujamų mezofitų pievų ir 6450 Aliuvinių pievų buveinės. Šios buveinės užima nedidelius plotelius. Pievutėse pastaraisiais metais niekas gyvulių negano ir nešienauja. Todėl šios buveinės gali visai išnykti, apaugti krūmynais ir kita menkaverte augalija.
Niūriaspalvio auksavabalio populiacijos būklė aprašomoje teritorijoje blogėja dėl buveinių apaugimo tankiu traku (užtamsinimo). Ši aplinkybė labai riboja vabalų migraciją. Gausus trakas taip pat užtamsina rūšiai reikalingas apšviestas ir saulės šildomas dreves, potencialiai tinkamas šių vabalų buveinėms. Todėl žinomose niūriaspalvio auksavabalio radavietėse taikytinas trako kirtimas.
Dūkštos upės slėnyje gyvena nedidelė didžiosios miegapelės populiacija. Šiai rūšiai labai trūksta tinkamų slėptuvių – drevėtų medžių. Tai gali būti viena pagrindinių priežasčių, ribojančių miegapelių populiacijos gausumą šioje teritorijoje. Todėl siekiant pagerinti šios retos saugomos rūšies buveinių sąlygas Dūkštos upės slėnyje, būtina iškelti didžiosioms miegapelėms pritaikytus inkilus, kurie pagausins slėptuvių kiekį.
Dūkštų ąžuolyne aptinkama didelė šikšnosparnių įvairovė, tačiau šiems gyvūnams tinkamų slėptuvių – senų drevėtų medžių, teritorijoje nėra daug. Siekiant išlaikyti šikšnosparnių rūšių įvairovę bei palaikyti jų populiacijų skaitlingumą, būtina iškelti įvairioms šikšnosparnių rūšims pritaikytus inkilus, kurie žymiai pagausins slėptuvių kiekį.
Dūkštos upės slėnio pievose aptinkamas Lietuvoje labai retas drugys – gencijoninis melsvys. Dėl savo sudėtingo vystymosi ši rūšis yra reta ir nykstanti visame areale. Drugelio vystymasis yra labai susijęs su retuoju augalu – melsvuoju gencijonu (Gentiana cruciata). Tačiau gencijonų augaviečių būklė blogėja. Pievos užauga krūmais, drebulių, alksnių, pušų, gudobelių sėjinukais, stelbiančiais šiuos augalus. Gencijonus kartu su gencijoninio melsvio kiaušiniais nuskabo stirnos. Siekiant išlaikyti gerą retojo drugelio populiacijos būklę, būtina šalinti sumedėjusią ir žolinę augmeniją jo buveinėse.
III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
16. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (9020 Plačialapių ir mišrūs miškai – ne mažesniame kaip 170 ha plote, 9510 Šienaujamos mezofitų pievos – ne mažesniame kaip 1,8 ha plote, 9450 Aliuvinės pievos – ne mažesniame kaip 0,2 ha plote) ir niūriaspalvio auksavabalio, europinio plačiaausio ir kitų teritorijoje randamų šikšnosparnių rūšių, gencijoninio melsvio, didžiosios miegapelės populiacijų palankią apsaugos būklę.
17. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
17.1. atkurti ir palaikyti gerą paprastojo ąžuolo medynų būklę 9020 Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje;
17.2. atkurti ir palaikyti gerą 9510 Šienaujamos mezofitų pievų ir 9450 Aliuvinių pievų buveinių būklę;
17.6. vystyti edukacinę veiklą apie gamtines vertybes ir gamtotvarkos priemonių būtinumą siekiant jas išsaugoti;
IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
19. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Teritorijoje koordinuoja Neries regioninio parko direkcija. Neries regioninio parko direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos Gamtotvarkos plane numatytus veiksmus. Paskirtasis asmuo turi imtis viso organizacinio, o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo: bendrauti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis (VĮ Vilniaus miškų urėdija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu ir kt.), ieškoti lėšų numatytiems darbams atlikti, organizuoti paslaugų pirkimą, vykdyti atliekamų darbų kontrolę ir supažindinti visuomenę su Gamtotvarkos plano įgyvendinimo eiga.
20. Neries regioninio parko direkcija organizuoja šio Gamtotvarkos plano 2.1, 2.2, 4.1, 4.2, 5.1, 5.3, 6.1–6.3, 7.1, 7.2 priemonių įgyvendinimą. Neries regioninio parko direkcija, įgyvendindama 1.1–1.6, 3.1, 5.2 priemones, bendradarbiauja su VĮ Vilniaus miškų urėdija, kuri yra valstybinės miško žemės valdytoja. Neries regioninio parko direkcija kartu su VĮ Vilniaus miškų urėdija vykdo tvarkymo darbų priežiūrą, pritaikytų miškotvarkos priemonių ąžuolyno būklei pagerinti monitoringą, rengia apibendrintas išvadas ir teikia pasiūlymus dėl miškotvarkinių, aplinkosauginių priemonių taikymo Dūkštų ąžuolyne Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
21. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.
VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
22. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari natūralių buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti.
23. Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 patvirtintoje Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 m. programoje (toliau – VAMP) (Žin. 2011, Nr. 34-1603). Todėl atliekant šiame skyriuje numatytą Gamtotvarkos plano tikslinimą, tikslinga įvertinti VAMP programos nuostatas dėl Gamtotvarkos plano uždaviniuose nurodytų objektų stebėsenos. Stebėsena turi būti vykdoma laikantis atitinkamų rūšių ir buveinių stebėsenos metodinių reikalavimų, nurodytų Pagrindžiamojoje informacijoje.
24. Už Gamtotvarkos plano rūšių monitoringo vykdymą ir/ar organizavimą atsakinga Neries regioninio parko direkcija. Už buveinių stebėseną atsakinga Neries regioninio parko direkcija ir VĮ Vilniaus miškų urėdija. Monitoringo vykdymo metodikos pateikiamos Pagrindžiamojoje informacijoje. Neries regioninio parko direkcija renka, kaupia, analizuoja bei perduoda Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos duomenis apie saugomų rūšių/buveinių būklės pokyčius.
25. Reguliarios tikslinių buveinių bei rūšių stebėsenos vykdymas būtinas siekiant įvertinti, ar numatytos gamtotvarkinės priemonės yra efektyvios ir duoda laukiamą rezultatą. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Neries regioninio parko direkcija, gavusi tokią informaciją, inicijuoja Gamtotvarkos plano priešlaikinę peržiūrą.
26. Už gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Neries regioninio parko direkcija. Neries regioninio parko direkcija, atlikusi peržiūrą, parengia ataskaitą, kurią pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, ypač jeigu jie vertino saugomų buveinių, rūšių ir jų buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Neries regioninio parko direkcija, esant būtinybei, gali organizuoti reikalingų mokslinių tyrimų paslaugų pirkimą iš atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų.
27. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas po trejų metų nuo jo patvirtinimo, o vėliau, atsižvelgiant į Teritorijoje saugomų gamtinių vertybių unikalumą, peržiūrimas ir tikslinamas ne rečiau nei kas trejus metus parengiant peržiūros ataskaitą.
28. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
28.1. gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;
28.5. Europos bendrijos svarbos buveinių, retų augalų rūšių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;
29. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet ir papildymas naujais duomenimis. Pakoreguotas gamtotvarkos planas turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais.
30. Paaiškėjus aplinkybėms, trukdančioms įgyvendinti plane numatytus uždavinius, arba jei uždavinių įgyvendinimas tampa netikslingas, blogėjant natūralių Europos bendrijos buveinių būklei, mažėjant saugomų rūšių gausai, blogėjant jų buveinių būklei, ar suradus efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę, peržiūra ir tikslinimas gali būti atliekama anksčiau, nei numatyta šio skyriaus 27 punkte.
Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upės
slėnio gamtotvarkos plano
priedas
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
| Uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Atsakinga institucija |
Priemonių įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 |
Galimos alternatyvos |
| 1. Atkurti ir palaikyti gerą paprastojo ąžuolo medynų būklę 9020 Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje |
1.1. Periodiškai kirsti ir pašalinti lazdynų traką 2–5 arų dydžio aikštelėse (3–5 aikštelės/hektare), paliekant jose paprastojo ąžuolo savaiminukus (tvarkymo plotai Nr. 1, 6, 11, 18) |
Neries regioninio parko direkcija, VĮ Vilniaus miškų urėdija |
I, III, V, VII, IX plano įgyvendinimo metai (ne rečiau kaip kas dvejus metus nuo priemonės įgyvendinimo) |
I |
|
| 1.2. Periodiškai kirsti ir pašalinti lazdynų traką 30 arų dydžio aikštelėse (formuojamos 7 aikštelės po 30 arų viename tvarkymo plote), (tvarkymo plotai Nr. 8, 10) |
Neries regioninio parko direkcija, VĮ Vilniaus miškų urėdija |
I, III, V, VII, IX plano įgyvendinimo metai (ne rečiau kaip kas dvejus metus nuo priemonės įgyvendinimo) |
I |
|
|
| 1.3. Kirsti ir pašalinti ąžuolus stelbiančius medžius (beržus, drebules, egles ir kt.) (tvarkymo plotai Nr. 3, 4, 5, 7, 12, 13, 14, 16, 17, 19) |
Neries regioninio parko direkcija, VĮ Vilniaus miškų urėdija |
I plano įgyvendinimo metai |
I |
|
|
| 1.4. Periodiškai kirsti ir pašalinti traką (tvarkymo plotai Nr. 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 22) |
Neries regioninio parko direkcija, VĮ Vilniaus miškų urėdija |
I, III, V, VII, IX plano įgyvendinimo metai (ne rečiau kaip kas dvejus metus nuo priemonės įgyvendinimo) |
|
|
|
| 1.5. Pasodinti ąžuoliukus (tvarkymo plotai Nr. 4, 5, 8, 10, 13, 16). |
Neries regioninio parko direkcija, VĮ Vilniaus miškų urėdija |
II plano įgyvendinimo metai |
I |
|
|
| 1.6. Uždengti pasodintus arba natūraliai atželiančius ąžuoliukus apsaugomis nuo kanopinių žvėrių (tvarkymo plotai Nr. 1, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 13, 16, 18) |
Neries regioninio parko direkcija, VĮ Vilniaus miškų urėdija |
II plano įgyvendinimo metai |
I |
|
|
| 2. Atkurti ir palaikyti gerą 9510 Šienaujamos mezofitų pievų ir 9450 Aliuvinių pievų buveinių būklę |
2.1. Periodiškai šienauti ir pašalinti nušienautą biomasę mezofitų ir aliuvinių pievų buveinėse (tvarkymo plotai Nr. 23, 25–27) |
Neries regioninio parko direkcija |
I, III, V, VII, IX plano įgyvendinimo metai (ne rečiau kaip kas dvejus metus nuo priemonės įgyvendinimo) |
I |
Ganymas |
| 2.2. Periodiškai kirsti ir pašalinti menkavertę sumedėjusią augaliją aliuvinių ir šienaujamų mezofitų pievų buveinėse (tvarkymo plotai Nr. 23, 25–27) |
Neries regioninio parko direkcija |
I, III, V, VII, IX plano įgyvendinimo metai (ne rečiau kaip kas dvejus metus nuo priemonės įgyvendinimo) |
II |
Kontroliuojamas deginimas |
|
| 3. Sumažinti niūriaspalvio auksavabalio buveinių užtamsinimą žinomose vabalo radimvietėse |
3.1. Periodiškai kirsti ir pašalinti traką 25 m spinduliu apie ąžuolus, kuriuose buvo rasta niūriaspalvio auksavabalio veiklos pėdsakų (tvarkymo plotai Nr. 2, 20, 21, 31–39, esant poreikiui – ir kitose Gamtotvarkos plano teritorijos vietose) |
Neries regioninio parko direkcija, VĮ Vilniaus miškų urėdija |
I, IV, VII ir X plano įgyvendinimo metai (ne rečiau kaip kas trejus metus nuo priemonės įgyvendinimo) |
I |
|
| 4. Padidinti slėptuvių skaičių didžiajai miegapelei bei šikšnosparniams |
4.1. Pagaminti ir iškelti 80 vnt. inkilų su nukeliamu stogeliu didžiosioms miegapelėms. Dūkštų girininkijos 322, 312 miško kvartaluose. |
Neries regioninio parko direkcija |
I plano įgyvendinimo metai |
I |
|
| 4.2. Pagaminti ir išilgai Dūkštų girininkijos 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 miško kvartalų kvartalinių linijų iškelti įvairius inkilus šikšnosparniams (100 vnt.) |
Neries regioninio parko direkcija |
I plano įgyvendinimo metai |
I |
|
|
| 5. Atkurti ir palaikyti gencijoninio melsvio buveinių gerą apsaugos būklę |
5.1. Periodiškai šienauti ir pašalinti nušienautą biomasę iš gencijoninio melsvio buveinių (tvarkymo plotai Nr. 24, 28–30) |
Neries regioninio parko direkcija |
II, IV, VI, VIII ir X plano įgyvendinimo metai (ne rečiau kaip kas dvejus metus nuo priemonės įgyvendinimo) |
II |
|
| 5.2. Periodiškai kirsti ir pašalinti sumedėjusią augmeniją iš gencijoninio melsvio buveinių (tvarkymo plotai Nr. 24, 28–30) |
Neries regioninio parko direkcija VĮ Vilniaus miškų urėdija |
II, IV, VI, VIII ir X plano įgyvendinimo metai (ne rečiau kaip kas dvejus metus nuo priemonės įgyvendinimo) |
III |
|
|
| 5.3. Paruošti plotelius melsvojo gencijono užsėjimui dirbtinai praardant velėną ir juose įsėjant melsvąjį gencijoną |
Neries regioninio parko direkcija |
II plano įgyvendinimo metai |
III |
|
|
| 6. Vystyti edukacinę veiklą apie gamtines vertybes ir gamtotvarkos priemonių būtinumą siekiant jas išsaugoti |
6.1. Parengti kabančio tilto per Dūkštos upelį techninį projektą |
Neries regioninio parko direkcija |
I plano įgyvendinimo metai |
I |
|
| 6.2 Įrengti kabantį tiltą per Dūkštos upelį |
Neries regioninio parko direkcija |
II plano įgyvendinimo metai |
I |
|
|
| 6.3. Įrengti informacinius stendus (3 vnt.) apie gamtotvarkos priemonių poreikį, jų vykdymo metodus ir eigą |
Neries regioninio parko direkcija |
III plano įgyvendinimo metai |
II |
|
|
| 7. Inicijuoti vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus – Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštų upės slėnio duomenų tikslinimą |
7.1. Parengti pasiūlymą dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, papildymo prioritetinės svarbos Europos bendrijos buveine – 9080* Pelkėtų lapuočių miškai ir kitų buveinių plotų patikslinimo |
Neries regioninio parko direkcija |
I plano įgyvendinimo metai |
I |
|
| 7.2. Gamtotvarkos plane nurodytų saugomų rūšių augavietes ir radavietes įtraukti į Saugomų rūšių informacinę sistemą |
Neries regioninio parko direkcija |
I plano įgyvendinimo metai |
I |
|
1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.