Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL MARIJAMPOLĖS KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2009 m. balandžio 15 d. Nr. 304
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 8 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Įgalioti Marijampolės kolegijos direktorių pasirašyti ir pateikti Juridinių asmenų registrui Marijampolės kolegijos statutą, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su Marijampolės kolegijos statuto registravimu.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. balandžio 15 d.
nutarimu Nr. 304
MARIJAMPOLĖS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Marijampolės kolegija (toliau vadinama – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurios steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Kolegija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1035 „Dėl valstybinių Klaipėdos, Lietuvos jūreivystės ir Marijampolės kolegijų steigimo“ (Žin., 2001, Nr. 74-2604), reorganizavus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą ir Marijampolės aukštesniąją žemės ūkio mokyklą.
3. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija).
4. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga. Kolegija turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegijos buveinės adresas: Marijampolė, V. Kudirkos g. 61 / Sodžiaus g. 1. Kolegijos juridinio asmens kodas – 211967140.
5. Kolegijoje vyrauja aukštosios neuniversitetinės studijos, pagrindinės nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos; studentų daugumą sudaro studijuojantys pagal neuniversitetines studijų programas; čia plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, mokslo taikomoji veikla ir profesionalus menas. Kolegija turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių juridiniais bei fiziniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose.
6. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) (toliau vadinama – Aukštojo mokslo įstatymas), kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministerijos išleistų teisės aktų ir Marijampolės kolegijos statuto (toliau vadinama – šis Statutas, Statutas).
II. KOLEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS
9. Pagrindinis Kolegijos tikslas – rengti įvairių sričių į praktinę veiklą orientuotus specialistus, įgyjančius aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, profesinio bakalauro laipsnį ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius mokslo ir naujausių technologijų lygį, taip pat Pietvakarių Lietuvos regiono ir visos Lietuvos socialinius ekonominius ir rinkos poreikius.
10. Kiti tikslai:
10.1. plėtoti Pietvakarių Lietuvos regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, mokslo taikomąją veiklą, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;
10.2. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis;
11. Kolegijos uždaviniai:
11.1. sudaryti sąlygas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją socialinių, technologijos, humanitarinių, biomedicinos, meno studijų srityse;
11.2. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, organizuoti asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą pagal jų poreikius ir pasirinkimą;
12. Pagrindinė Kolegijos veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) – aukštasis neuniversitetinis mokslas, kodas 85.42.10.
13. Kitos veiklos, kurios gali imtis Kolegija, rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA IR JOS KEITIMAS
15. Kolegija, įgyvendindama savo viziją, tikslus ir uždavinius, pasirenka organizacinę ir valdymo struktūrą.
16. Kolegijos struktūrą sudaro Verslo ir technologijų fakultetas bei Edukologijos ir socialinio darbo fakultetas. Fakultetai – tai mokslo ir studijų padaliniai, kurie užtikrina tinkamą akademinės veiklos, taikomųjų mokslinių tyrimų ar mokslo taikomosios veiklos kokybę. Verslo ir technologijų fakulteto paskirtis ir kompetencija yra rengti specialistus socialinių, technologijos, biomedicinos ir kitose studijų srityse. Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto kompetencija yra rengti specialistus humanitarinių, socialinių ir meno studijų srityse. Fakultetų veiklą reglamentuoja šis Statutas ir Kolegijos direktoriaus įsakymu tvirtinami nuostatai. Kolegijoje veikia praktinio rengimo firma, kuri nėra padalinys. Tai imitacinė verslo praktinio mokymo bazė, nevykdanti realios veiklos ir neturinti juridinio asmens teisių.
IV. KOLEGIJOS VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS
18. Kolegijoje veikia Akademinė taryba, Kolegijos taryba, fakultetų tarybos, Studentų atstovybė, kurių veiklą reglamentuoja jų nuostatai.
20. Akademinė taryba yra aukščiausioji Kolegijos akademinės savivaldos institucija, sudaroma šiame Statute nustatyta tvarka 5 metų laikotarpiui.
21. Akademinę tarybą sudaro 15 asmenų, iš jų:
21.3. trys kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai, atstovaujantys Kolegijoje veikiančioms studijų sritims (akademinės bendruomenės susirinkimo sprendimu kreipiamasi į atitinkamas institucijas, kurios deleguoja atstovus į Akademinę tarybą);
21.6. trys asmenys, deleguoti Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimo sprendimu;
23. Akademinės tarybos pirmininką renka jos nariai. Akademinės tarybos pirmininku negali būti Kolegijos direktorius.
24. Akademinės tarybos eiliniai posėdžiai šaukiami Akademinės tarybos pirmininko (jeigu jo nėra – pirmininko pavaduotojo) iniciatyva. Akademinės tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per akademinius metus, kiekvieną semestrą. Apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę Akademinės tarybos nariai turi būti informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki posėdžio dienos. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvavusių jos narių balsų dauguma. Akademinės tarybos nutarimai skelbiami viešai Kolegijos interneto svetainėje www.marko.lt. ir skelbimų lentose. Akademinė taryba tvirtina savo darbo reglamentą.
25. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis gali būti šaukiamas ne mažiau kaip 1/3 jos narių teikimu, Akademinės tarybos pirmininko, Kolegijos direktoriaus siūlymu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teikimo. Šiuo atveju pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Akademinės tarybos narys. Atskirais atvejais skubūs klausimai gali būti sprendžiami elektroninės konferencijos būdu.
26. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
26.8. nagrinėja Kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, teikia jį Ministerijai;
26.9. svarsto Kolegijos direktoriaus pateiktas metines ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina;
26.10. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles (toliau vadinama – Vidaus tvarkos taisyklės) ir Kolegijos akademinę veiklą reglamentuojančius dokumentus;
26.11. Kolegijos direktoriaus iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Akademinės tarybos narių reikalavimu šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės (Kolegijos akademinė bendruomenė – tai visi Kolegijos dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir studentai) arba fakultetų akademinių bendruomenių (fakulteto akademinė bendruomenė – tai visi fakulteto dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir studentai) susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti;
27. Akademinės tarybos pareigos:
27.1. pasinaudojant Kolegijos informacine sistema, per 3 darbo dienas informuoti Kolegijos akademinę bendruomenę apie savo sprendimus;
28. Akademinės tarybos teisės:
28.2. gauti iš Kolegijos bendruomenės narių (Kolegijos bendruomenė – tai Kolegijos darbuotojai ir studentai) informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti;
28.6. svarstyti vyresnių kaip 65 metų dėstytojų ar mokslo darbuotojų galimybę dirbti Kolegijoje pagal terminuotas darbo sutartis;
29. Kolegijos taryba sudaroma iš 9 narių 4 metų kadencijai. Kolegijos taryba formuojama iš trijų dalių: 3 narius skiria Akademinė taryba; 3 narius (ne Kolegijos darbuotojus), atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, savivaldybių ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras (toliau vadinama – ministras); dar 3 nariai skiriami bendru Kolegijos direktoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Akademinės tarybos skirtų narių turi būti Kolegijos direktorius ir vienas studentų atstovas, kurio kandidatūrą teikia Studentų atstovybė.
30. Kolegijos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
31. Ministras įsakymu skelbia Kolegijos tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į Kolegijos direktoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Kolegijos tarybos pirmininku negali būti Kolegijoje dirbantis asmuo.
32. Kolegijos taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Kolegijos tarybos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki posėdžio informuoja Kolegijos tarybos narius apie numatomą posėdį, pranešdamas jiems posėdžio datą, laiką, vietą, trukmę ir darbotvarkę. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Kolegijos tarybos narių. Kolegijos taryba priima sprendimus visų Kolegijos tarybos narių balsų dauguma.
33. Kolegijos taryba atlieka šias funkcijas:
33.2. svarsto ir rengia išvadas dėl Kolegijos direktoriaus pateiktų metinių ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, jų įvykdymo ataskaitų, ūkinės ir finansinės veiklos;
33.3. vertina, kaip naudojamas Kolegijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos, gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
33.4. vertina, kaip Kolegija vykdo savo uždavinius, kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
34. Kolegijos tarybos pareigos yra šios:
34.2. viešai skelbti visuomenei Kolegijos veiklos vertinimo rezultatus Kolegijos interneto tinklalapyje;
34.3. prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat Aukštojo mokslo įstatymo ir (ar) šio Statuto numatytais atvejais, nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, skelbti Akademinės tarybos, Kolegijos direktoriaus rinkimus;
35. Kolegijos tarybos teisės:
35.1. teikti Kolegijos direktoriui ir Akademinei tarybai siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl Kolegijos struktūros pakeitimų, kurių reikia toms programoms įgyvendinti;
36. Jeigu Akademinė taryba nepritaria Kolegijos tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, Kolegijos taryba juos svarsto pakartotinai. Jeigu ji tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa Akademinei tarybai privalomas.
37. Jeigu Kolegijos tarybos narys netinkamai vykdo Kolegijos tarybos darbo reglamente numatytas pareigas joje, Kolegijos tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Akademinę tarybą ar Kolegijos direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Kolegijos tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą, turi teisę teikti ministrui prašymą pakeisti Kolegijos tarybos pirmininką.
38. Kolegijos studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė, veikianti pagal studentų konferencijos patvirtintus įstatus. Studentų konferenciją sudaro Kolegijos fakultetų studentų deleguoti studentai, balsų dauguma išrinkti fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose. Studentų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė konferencijos delegatų. Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvaujančių studentų. Studentų atstovybę sudaro studentų konferencijos išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr.25-745), kitais teisės aktais, šiuo Statutu ir studentų konferencijos patvirtintais įstatais. Jeigu Studentų atstovybės nėra, jos funkcijas atlieka visuotinis studentų susirinkimas.
39. Studentų atstovai, deleguoti Studentų atstovybės, spendžiamojo balso teise dalyvauja Kolegijos savivaldos institucijų veikloje.
40. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių savivaldos institucijų visais studijų klausimais.
41. Kolegija remia Studentų atstovybę, skiria patalpas jos veiklai ir pagal galimybes – lėšų jos veiklai finansuoti.
42. Studentų atstovybė turi teisę pareikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir reikalauti pakartotinai svarstyti Kolegijos savivaldos institucijų priimtus sprendimus. Studentų atstovybės reikalavimai teikiami atitinkamai savivaldos institucijai, kuri juos svarsto posėdžiuose. Posėdžiai šaukiami ir sprendimai priimami šio Statuto nustatyta tvarka.
43. Studentų atstovybė turi teisę jungtis į asociacijas ar kitas organizacijas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
46. Kolegijos direktorius atlieka šias funkcijas:
46.2. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia viešus konkursus dėstytojų pareigoms, skiria į šias pareigas ir atleidžia iš jų;
46.3. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai skelbia viešai skelbimų lentose;
46.5. koordinuoja Kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis, socialiniais partneriais;
47. Kolegijos direktoriaus pareigos:
47.1. atsakyti už tai, kad Kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Statutą, kitus teisės aktus;
47.3. pasinaudojant Kolegijos informacine sistema, viešai skelbti ir teikti Akademinei tarybai, Kolegijos tarybai ir Ministerijai metinę Kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, jos įvykdymo ataskaitą per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos;
47.4. atstovauti Kolegijai Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje, kitose Lietuvos ir užsienio organizacijose;
47.5. sudaryti stojančiųjų į Kolegiją atrankos konkurso komisiją, priimti studentus ir fakultetų dekanų teikimu šalinti juos;
48. Kolegijos direktorių Ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka Kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip pusė visų Kolegijos tarybos narių. Konkurse Kolegijos direktoriaus pareigoms gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį.
50. Jeigu ministras nepatvirtina išrinkto Kolegijos direktoriaus, Kolegijos taryba skelbia naujus Kolegijos direktoriaus rinkimus.
51. Jeigu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama Kolegijos direktoriaus pateikta metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad Kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir (ar) šį Statutą, Kolegijos tarybos siūlymu ministras gali atleisti Kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai ir įpareigoti Kolegijos tarybą skelbti naujo Kolegijos direktoriaus rinkimus. Ministras, atleidęs Kolegijos direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti kitam Akademinės tarybos nariui.
52. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams. Kolegijos direktoriaus pareigas jo ligos, atostogų arba komandiruotės laikotarpiu eina direktoriaus pavaduotojas.
53. Kolegijos direktoratas yra Kolegijos direktoriaus kolegiali patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius ūkinius ir kitus klausimus. Direktoratą sudaro Kolegijos direktorius, jo pavaduotojai, fakultetų dekanai ir padalinių vadovai. Direktoratui vadovauja ir jo sudėtį tvirtina Kolegijos direktorius.
V. PADALINIŲ PASKIRTIS IR KOMPETENCIJA
54. Fakultetas yra giminingas studijų kryptis ir taikomuosius tyrimus vykdantis struktūrinis padalinys, kurio pagrindinė paskirtis ir kompetencija yra organizuoti studijas, atlikti taikomuosius tyrimus ir rengti įvairių sričių specialistus. Fakultetų veiklą reglamentuoja šis Statutas ir Kolegijos direktoriaus įsakymu tvirtinami fakultetų nuostatai.
56. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija. Fakulteto taryba renkama 5 metams. Tarp Fakulteto tarybos narių turi būti dekanas, prodekanai. Ne mažiau kaip 10 procentų Fakulteto tarybos narių turi sudaryti studentai, kuriuos deleguoja Studentų atstovybė, o kiti Fakulteto tarybos nariai renkami darbuotojų susirinkime. Fakulteto tarybos narių skaičių nustato fakulteto bendruomenės susirinkimas. Fakulteto taryba tvirtina savo darbo reglamentą.
57. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja Fakulteto tarybos pirmininkas, kurį renka Fakulteto tarybos nariai. Fakulteto dekanas negali būti Fakulteto tarybos pirmininku.
58. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia Fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Neeilinis Fakulteto tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo siūlymo pateikimo, pareikalavus 1/3 Fakulteto tarybos narių arba dekanui pasiūlius. Tokiu atveju posėdžiui pirmininkauja Fakulteto tarybos išrinktas asmuo.
59. Fakulteto tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Fakulteto tarybos narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
60. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:
60.2. siūlo Akademinei tarybai steigti ar panaikinti fakultetui priklausančias katedras arba kitus fakulteto padalinius;
61. Fakulteto tarybos nutarimai neturi prieštarauti Akademinės tarybos nutarimams ir yra privalomi visiems fakulteto ir jo struktūrinių padalinių vadovams, dėstytojams, darbuotojams, studentams. Prieštaraujančius nutarimus gali panaikinti Akademinė taryba.
62. Dekanatas yra dekano įsakymu sudaryta ir jo vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanai, skyrių vedėjai, katedrų vedėjai, fakulteto ūkio tarnybos vadovas. Dekanatas yra dekano patariamoji institucija, kuri svarsto ir teikia siūlymus fakulteto kompetenciją atitinkančiais organizaciniais, studijų, ūkio ir kitais klausimais, koordinuoja fakulteto darbą, teikia siūlymus Fakulteto tarybai ir Kolegijos direktoriui, įgyvendina Kolegijos tarybos, Akademinės tarybos, Kolegijos direktoriaus priimtus nutarimus.
63. Fakulteto dekaną Kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina Akademinė taryba. Fakulteto dekanas yra tiesiogiai pavaldus Kolegijos direktoriui. Fakulteto dekano pareigas jo ligos, atostogų ar komandiruotės laikotarpiu eina Kolegijos direktoriaus įsakymu paskirtas prodekanas.
64. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas:
64.2. koordinuoja ir organizuoja akademinę veiklą fakultete, rūpinasi fakultete organizuojamų studijų kokybe ir teikiamo išsilavinimo lygiu;
64.3. teikia Kolegijos direktoriui siūlymus dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo, skatinimo ir nuobaudų jiems skyrimo;
65. Fakulteto dekano pareigos:
66. Jeigu Fakulteto tarybos narių balsų dauguma ar fakulteto akademinės bendruomenės (fakulteto akademinė bendruomenė – tai fakulteto dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir studentai) sprendimu nustatoma, kad dekanas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar šį Statutą, Kolegijos direktorius, Akademinei tarybai pritarus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatyta tvarka gali atleisti dekaną iš pareigų. Kolegijos direktorius, atleidęs dekaną iš pareigų, iki naujojo dekano paskyrimo paveda jo pareigas eiti prodekanui.
67. Katedra yra pagrindinis fakulteto studijų ir mokslinių tyrimų padalinys. Katedra savo veikloje vadovaujasi Fakulteto nuostatais ir Kolegijos direktoriaus įsakymu patvirtintais Katedros nuostatais. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, kuris veikia katedros vardu ir jai atstovauja. Katedros vedėjas yra tiesiogiai pavaldus fakulteto dekanui.
68. Aukščiausiasis katedros savivaldos organas yra visuotinis katedros akademinio personalo susirinkimas. Katedros posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros akademinio personalo. Katedros akademinį personalą sudaro visi katedroje dirbantys dėstytojai. Katedros narių sąrašą kiekvienais mokslo metais fakulteto dekano teikimu tvirtina Kolegijos direktorius. Sprendimai katedroje priimami posėdyje dalyvaujančių narių paprasta balsų dauguma.
69. Katedros funkcijos:
VI. KOLEGIJOS PERSONALAS
70. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir kiti darbuotojai. Jų darbo ir darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai ir šis Statutas.
71. Kolegijos darbuotojai priimami į darbą Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Su Kolegijos darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jiems užtikrinamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos darbo sąlygos ir socialinės garantijos.
72. Kolegijos dėstytojai savo darbe privalo vadovautis Dėstytojų etikos kodeksu, kurį tvirtina Akademinė taryba.
73. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę:
73.2. išvykti laikinai dirbti (stažuotis) pedagoginį ar mokslo tiriamąjį darbą kitose mokyklose (Lietuvoje ir užsienyje);
73.5. tobulinti savo kvalifikaciją, nustatytąja tvarka būti atestuojami ir gauti pareigybę atitinkantį atlyginimą;
73.6. burtis į profesines sąjungas, asociacijas ir kitas organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
73.8. susipažinti su Kolegijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, jos valdymo ir savivaldos institucijų nutarimais ir susirinkimų protokolais;
73.10. dalyvauti mokslo taikomojoje, techninėje ir kūrybinėje veikloje, skelbti savo darbo rezultatus;
74. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigos:
74.1. dalyvauti studijų procese: skaityti paskaitas, dalyvauti popaskaitinėje veikloje, tenkinančioje studentų saviraiškos ir saviugdos poreikius, kultūrinius interesus;
74.2. vykdyti mokslo taikomuosius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose;
74.3. dalyvauti ekspertinėje, mokslinėje, eksperimentinėje veikloje, respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose ir apibendrinti šio darbo rezultatus;
74.6. rengti dėstomųjų dalykų programas, tobulinti jų turinį, siekti, kad studentai suvoktų dėstomąją medžiagą;
74.8. taisyklingai kalbėti ir rašyti, mokėti bent vieną užsienio kalbą ir naudotis informacinėmis technologijomis;
74.14. skaityti mokslinius pranešimus tarptautinėse ar vietinėse mokslinėse konferencijose, dalyvauti švietėjiškoje veikloje;
74.15. bendradarbiauti su specialistais, praktikais ir darbdaviams atstovaujančiomis asociacijomis, universitetų mokslininkais vykdant taikomąją mokslinę veiklą ir bendrus projektus;
75. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai atsako už:
VII. STUDIJOS
77. Kolegijoje organizuojamos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos. Nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė. Konkrečios krypties nuosekliųjų studijų formas, dėstomuosius dalykus ir jų santykį, studijų trukmę nustato Ministerijos patvirtintas atitinkamos studijų krypties reglamentas. Kolegijoje studijos vykdomos vadovaujantis Kolegijos direktoriaus patvirtintu, suderinus su Akademine taryba, Studijų reglamentu.
78. Kolegijoje gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualią studijų programą, sudarytą Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
79. Ministerijos nustatyta tvarka Kolegijoje gali būti įskaitomi studijų rezultatai, įgyti kitose mokslo ir studijų institucijose.
80. Tenkindama visuomenės ir ūkio poreikius, Kolegija gali organizuoti studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas Akademinės tarybos nustatytomis sąlygomis.
81. Į Kolegiją priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Studentų priėmimo į Kolegiją taisykles tvirtina Kolegijos direktorius.
83. Kolegijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma tais atvejais, kai: studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai ir kitų užsienio institucijų specialistai; to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.
84. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Kolegijai gali būti suteikta teisė organizuoti tam tikros krypties universitetines pagrindines studijas. Šiuo atveju ne mažiau kaip pusę studijų programų apimties turi dėstyti mokslininkai.
85. Asmeniui, išėjusiam Kolegijoje bet kurią nuosekliųjų studijų programą, išduodamas tai patvirtinantis nustatytos formos diplomas.
86. Asmeniui, studijavusiam Kolegijoje tik pavienius dalykus arba nenuosekliosiose studijose, išduodamas tai patvirtinantis Akademinės tarybos nustatytos formos pažymėjimas.
87. Nuosekliosios studijos Kolegijoje vykdomos pagal studijų programas, įregistruotas Studijų ir mokymo programų registre.
88. Kolegija gali vykdyti jungtinių studijų programas kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir teikti jungtinę profesinę kvalifikaciją, vadovaudamasi Ministerijos nustatytais bendraisiais jungtinių studijų programų reikalavimais.
89. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavus leidimą, Kolegijoje gali būti vykdomos studijos pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas, jeigu tose valstybėse yra nacionalinė vertinimo (akreditavimo) sistema, pagal kurią yra įvertintos (akredituotos) tos aukštosios mokyklos arba jų programos.
90. Tenkindama visuomenės ir ūkio poreikius, Kolegija gali organizuoti tęstines asmenų perkvalifikavimo, jų kvalifikacijos ir profesinių įgūdžių tobulinimo studijas. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas studijų sutartyse, sudaromose tarp studentų ir Kolegijos, nustatytomis sąlygomis. Tęstinių studijų rezultatai Kolegijos nustatyta tvarka gali būti įvertinami kreditais. Asmenims, tęstinėse studijose surinkusiems pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija.
VIII. STUDENTŲ IR KLAUSYTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
91. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas. Studentų studijų sąlygos apibrėžiamos jų sutartyse su Kolegija. Sutarčių sudarymo tvarką, mokėjimo sąlygas ir mokėjimo lengvatas Kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina Akademinė taryba Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
92. Kolegijos klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų studijų programas. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Kolegija. Atsiradus laisvai vietai studentų sąraše, klausytojas, atsižvelgiant į studijų rezultatus, gali į ją pretenduoti, įgyti studento statusą.
93. Kolegijos studentai turi teisę:
93.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, centrais, laboratorijomis, studijų įranga ir priemonėmis;
93.2. pasirinkti studijų programas, Studijų reglamento nustatyta tvarka studijuoti pagal individualų studijų grafiką, pasirinkti dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai);
93.6. siūlyti Akademinei tarybai įtraukti į studijų programą naujus dalykus, steigti naujas specializacijas;
93.7. nutraukti ir atnaujinti studijas (esant motyvuotam rašytiniam prašymui ir Kolegijos direktoriaus įsakymui);
93.13. burtis į studentų asociacijas, klubus, draugijas ir kitas organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
93.16. gauti akademines atostogas arba studijų pertrauką pablogėjus sveikatai arba dėl kitų svarbių priežasčių (esant motyvuotam studento prašymui ir Kolegijos direktoriaus įsakymui);
93.17. neišlaikę egzamino, įskaitos ar kitaip neatsiskaitę už studijų programoje numatytus dalykus, nemokamai perlaikyti (atsiskaityti) Kolegijos nustatyta tvarka;
93.20. naudotis žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisve, nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šio Statuto;
94. Studentų pareigos:
94.1. sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo gebėjimus, plėsti ir gilinti savo kultūrinius interesus;
94.2. gerbti Kolegijos bendruomenės narius ir tinkamai atstovauti savo Kolegijai viešajame gyvenime;
94.3. laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, šio Statuto, Studentų etikos kodekso, kitų teisės aktų ir Vidaus tvarkos taisyklių;
94.5. vykdyti Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų teisėtus reikalavimus, jos savivaldos institucijų ir Kolegijos direktoriaus sprendimus;
95. Už studentų pareigų pažeidimus fakultetų dekanų teikimu Kolegija gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:
96. Už kiekvieną drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jeigu paskyrus drausminę nuobaudą studentas toliau pažeidžia drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.
97. Drausminė nuobauda, išklausius studento paaiškinimus, skiriama ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai paaiškėja apie studento padarytą pareigų pažeidimą.
98. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas Studentų atstovybės sutikimas (išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą). Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda jos nariui gali būti paskirta Akademinės tarybos sprendimu.
99. Jeigu per vienus metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, studentui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.
IX. GINČŲ NAGRINĖJIMAS
101. Kolegijoje ginčus, prašymus ir skundus nagrinėja šios komisijos:
101.1. Darbo ginčų komisija, nagrinėjanti darbo ginčus tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų;
102. Kolegijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, gavę Kolegijos studentų rašytinius prašymus ar skundus dėl šiame Statute ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 kalendorinių dienų (jeigu teisės aktai nenustato trumpesnių terminų) juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
103. Ginčus tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėja Darbo ginčų komisija, sudaroma ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą.
104. Ginčų komisiją, nagrinėjančią ginčus tarp Kolegijos administracijos ir studentų, sudaro 6 asmenys: 3 – Kolegijos administracijos darbuotojai, 3 – Studentų atstovybės įgalioti asmenys. Šią komisiją tvirtina Akademinė taryba. Komisijos pirmininką jos nariai renka paprasta balsų dauguma. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją studentai kreipiasi raštu dėl savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimų arba tada, kai yra nepatenkinti Kolegijos administracijos ar jos įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negauna per 30 kalendorinių dienų. Ginčų nagrinėjimo komisija gautą skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo. Ginčų nagrinėjimo komisija teikia sprendimus Kolegijos administracijai. Jeigu Kolegijos administracija per 10 kalendorinių dienų sprendimo neįvykdo (nevykdo), Ginčų nagrinėjimo komisija kreipiasi į Akademinę tarybą, kurios sprendimas yra galutinis.
105. Apeliacinė komisija, nagrinėjanti studentų gebėjimų vertinimo klausimus, tvirtinama Akademinės tarybos sprendimu. Komisiją sudaro 6 asmenys: 2 – Kolegijos administracijos darbuotojai, 2 – Studentų atstovybės įgalioti asmenys, 2 – dėstytojai. Apeliacinės komisijos pirmininką jos nariai renka paprasta balsų dauguma. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių.
106. Apeliacinė komisija per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo ar skundo gavimo dienos jį išnagrinėja ir priima sprendimą. Sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvavusių komisijos narių. Jeigu susitarti nepavyko, toliau ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
X. LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
108. Kolegijos turtą sudaro turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių) ir kitas teisėtai įgytas turtas.
109. Kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
110. Kolegijos lėšas sudaro:
110.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšos, skirtos:
110.1.1. studijoms organizuoti ir plėtoti pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;
111. Kolegijos lėšos, gautos kaip studentų studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą, pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos, iš teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos Kolegijos specialiosioms programoms finansuoti. Kolegija šiame Statute nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja ir disponuoja jomis teisės aktų nustatyta tvarka.
112. Kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gegužės 1 d., Kolegijos administracija viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.
113. Už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą atsiskaitoma teisės aktų nustatyta tvarka. Kolegija sudaro iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų naudojimo sąmatą.
XI. STATUTO PRIĖMIMAS IR KEITIMAS
115. Šį Statutą ir jo pakeitimus priima Akademinė taryba, o tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.