LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 71:1999 „GYDYTOJAS GERIATRAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
1999 m. spalio 18 d. Nr. 453
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1998, Nr. 112-3099),
1. Tvirtinu:
1.1. Lietuvos medicinos normą MN 71:1999 „Gydytojas geriatras. Teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė“ (pridedama);
2. Pavedu:
2.1. sveikatos priežiūros įstaigų vadovams organizuoti šios normos įgyvendinimą nuo įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ ir užtikrinti gydytojų geriatrų darbą, vadovaujantis normos nurodymais;
GYDYTOJAS GERIATRAS
Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė
1. Taikymo sritis
2. Nuorodos
Šioje medicinos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:
2.1. Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymas, 1996 09 25, Nr. I-1555; 1998 05 19, Nr. VIII-749.
2.2. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, 1996 10 03, Nr. I-1562.
2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, 1996 05 21, Nr. I-1343; 1998 12 15, Nr. VIII-972.
2.4. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, 1996 06 06, Nr. I-1367; 1998 11 24, Nr. VIII-940.
2.5. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, 1994 07 19, Nr. I-552; 1998 12 01, Nr. VIII-946.
2.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl asmens sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašo“, 1999 02 05, Nr. 61.
2.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas „Dėl gydytojų rengimo rezidentūroje pertvarkymo“, 1993 06 16, Nr. 151-K.
3. Terminai ir apibrėžimai
Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
3.1. gydytojas geriatras
specialistas, išmanantis senėjimą, pagyvenusių žmonių ligas ir jų profilaktiką, mokantis kompleksiškai šiuos žmones tirti, vertinti ir gydyti
3.2. ligos atpažinimas
ligos priežasčių ir požymių išmanymas bei gebėjimas atpažinti pagyvenusių žmonių konkrečią ligą ir nustatyti diagnozę
3.3. gydymo principai ir taktika
pagrindiniai gydytojo veiksmai ir jų seka, kuriais siekiama pašalinti (arba susilpninti) ligos priežastį, palengvinti ligos poveikį žmogui, sugrąžinti arba pagerinti sutrikusias funkcijas
4. Bendrosios nuostatos
4.1. Gydytojas geriatras – specialistas, baigęs pirminę medicinos gydytojo, antrinę terapijos ir tretinę geriatrijos rezidentūrą ir turintis gydytojo geriatro licenciją bei galintis savarankiškai teikti skubiąją ir planinę kvalifikuotą bei specializuotą geriatrinę pagalbą.
4.2. Gydytojas geriatras turi gerai išmanyti pagyvenusių žmonių bendrąją ir specialiąją fiziologiją bei patologiją.
4.3. Gydytojas geriatras dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitų specialybių gydytojais, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitais specialistais.
4.4. Gydytojas geriatras, kitiems specialistams diagnozavus jo kompetencijai nepriskirtas ligas, privalo įvykdyti jų nurodytą tyrimo ir gydymo planą, išmanyti taikomų metodų parodymus, priešparodymus ir galimas komplikacijas arba perduoti pacientą tiems specialistams tirti ir gydyti.
4.5. Gydytojas geriatras privalo išmanyti pirminę bei antrinę ligų profilaktiką ir ją rekomenduoti savo pacientams.
5. Teisės
Gydytojas geriatras turi teisę:
5.1. Dirbti sveikatos priežiūros įstaigose (geriatrijos ir terapijos skyriuose, konsultacinėse poliklinikose ir slaugos namuose) pagal šios normos 7 skyriuje nurodytą kompetenciją.
5.2. Atlikti pacientams diagnostines ir gydomąsias procedūras pagal kvalifikaciją ir šios normos 7 skyriuje nurodytą kompetenciją.
5.3. Nustatyta tvarka išrašyti receptus, mirties liudijimus bei kitus medicininius dokumentus, turėti asmens spaudą, kuriame įrašyta gydytojo vardas, pavardė, miestas (rajonas), spaudo numeris, telefonas.
5.5. Dalyvauti pasitarimuose, konferencijose, kur nagrinėjami gerontologijos ir geriatrijos ligonių sveikatos priežiūros bei kiti klausimai.
6. Pareigos
Gydytojas geriatras privalo:
6.2. Teikti ligoniams kvalifikuotą ir specializuotą geriatrinę medicinos pagalbą, numatytą šios normos 7 skyriuje.
6.3. Diagnozuoti ligas, gydyti pacientus bei rekomenduoti prevencijos priemones. Paciento tyrimo, gydymo bei prevencijos rezultatus žymėti medicinos dokumentuose.
6.4. Visapusiškai ištirti geriatrinį ligonį – įvertinti fizinę, funkcinę, psichologinę paciento būklę bei jo socialines sąlygas, naudotis standartinėmis anketomis ir skalėmis.
6.5. Įvertinti paciento būklę, atsižvelgiant į pagyvenusių žmonių laboratorinių ir klinikinių duomenų ypatumus.
6.7. Nepriskirtais gydytojo geriatro kompetencijai, taip pat visais neaiškiais atvejais ar negerėjant paciento būklei, nedelsiant konsultuotis su kitais specialistais arba nukreipti pacientą ištirti bei gydyti į stacionarą.
6.8. Nustatyta tvarka pranešti teritoriniam visuomenės sveikatos centrui apie išaiškintą arba įtariamą ūminę infekciją, apsinuodijimą maistu bei profesinį apsinuodijimą arba namuose esančių infekcinių ligonių bei infekcinių ligų užkratų nešiotojų sanitarijos-epidemiologijos režimo pažeidimą.
6.9. Pateikti reikiamus medicinos praktikos duomenis Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų sveikatos priežiūros arba teisėtvarkos įstaigų prašymu.
7. Kompetencija
Gydytojas geriatras turi:
7.1. Išmanyti bendruosius socialinės medicinos, sveikatos apsaugos organizavimo principus, medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus, medicinos pagalbos bei veiklos kokybės rodiklius, darbo su dokumentais pagrindus.
7.2. Išmanyti pagyvenusių žmonių ligų rizikos faktorius, profilaktikos problemas ir būdus joms spręsti, slaugos principus, racionalios mitybos pagrindus.
7.5. Išmanyti pagyvenusių žmonių patologinių procesų priežastis, jų ląstelinius, biocheminius, imunologinius mechanizmus.
7.6. Mokėti interpretuoti pagyvenusių žmonių laboratorinių, rentgenologinių, endoskopinių ir ultragarsinių tyrimų rezultatus.
7.7. Atpažinti pagyvenusių žmonių lėtinių ligų paūmėjimą ir specifines būkles:
7.7.1. širdies ir kraujagyslių ligas: išeminę širdies ligą, širdies vožtuvų ligas, širdies nepakankamumą, hipertenziją ir komplikacijas;
7.7.2. kvėpavimo sistemos ligas: pneumoniją, bronchinę astmą, lėtinį bronchitą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, tuberkuliozę ir komplikacijas;
7.7.3. virškinimo sistemos ligas: stemplės ligas, gastritą, opaligę, žarnų ligas, mezenterinę išemiją, obstipacijas ir komplikacijas;
7.7.4. judėjimo-atramos aparato ligas: reumatoidinį artritą, osteoartrozę, ankilozinį spondilitą, podagrą, pseudopodagrą, osteoporozę, reumatinę polimialgiją, temporalinį arteritą ir komplikacijas;
7.7.5. endokrinines ligas: hipotirozę, hipertirozę, cukrinį diabetą, senatvinį sunykimo sindromą, pomenopauzinius sutrikimus ir komplikacijas;
7.7.6. inkstų ligas: pielonefritą, glomerulonefritą, inkstų akmenligę, angionefrosklerozę, ūminį ir lėtinį inkstų nepakankamumą ir komplikacijas;
7.7.7. lytinės funkcijos, klimakterinius, pomenopauzinius sutrikimus, impotenciją. Taikyti pakaitinę hormonų terapiją, impotencijos gydymo būdus;
7.7.9. centrinės nervų sistemos ligas: smegenų kraujotakos nepakankamumą, insultą, neurodegeneracines ligas, Parkinsono ligą ir komplikacijas;
7.7.10. psichikos sutrikimus: demenciją (Alzheimerio ligą, daugiainfarktinę demenciją), delyrą, afektinius sutrikimus, depresiją, nerimą, panikos sindromą ir komplikacijas;
7.7.11. specifines geriatrines problemas: eisenos sutrikimus ir griuvimą, nejudrumą ir nestabilumą, alpimą, miego sutrikimus, inkontinenciją (šlapimo ir išmatų), vaistų sukeltus organų pažeidimus ar būkles, senatvinį niežulį ir komplikacijas;
7.8. Sugebėti taikyti gydymo principus bei taktiką, paūmėjus pagyvenusių žmonių lėtinėms ligoms ir specifinėms būklėms, kurios išvardytos 7.7 skyriuje.
7.10. Išmanyti pagyvenusių žmonių reabilitacijos principus, fizinio gydymo metodus, ortopedines priemones ir kompensacinę techniką, sudaryti saugią ir funkcionalią aplinką.
8. Atsakomybė
Gydytojas geriatras už padarytas klaidas, aplaidumą ar netinkamą jam priklausančių funkcijų vykdymą, taip pat teisių viršijimą traukiamas drausminėn, materialinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
9. Literatūra
9.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 06 30 įsakymas Nr. 359 „Dėl stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo patvirtinimo“.
9.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 07 15 įsakymas Nr. 399 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų patvirtinimo“.
9.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1992 08 27 įsakymas Nr. 304 „Dėl naujo pavyzdžio gydytojo antspaudo“.
9.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 10 įsakymas Nr. 132 „Dėl skubių pranešimų ministerijai ir Respublikiniam higienos centrui“.
9.5. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų reorganizavimo į valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas įstatymas, 1997 06 24, Nr. VIII-297.