LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL NACIONALINĖS IMUNOPROFILAKTIKOS 2006–2008 METŲ PROGRAMOS IR JOS KOORDINAVIMO TARYBOS SUDĖTIES PATVIRTINIMO

 

2006 m. rugpjūčio 8 d. Nr. V-682

Vilnius

 

Įgyvendindamas Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), 2.5.4 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 507 priemonę:

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Nacionalinę imunoprofilaktikos 2006–2008 metų programą;

1.2. Nacionalinės imunoprofilaktikos 2006–2008 metų programos koordinavimo tarybą.

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 251 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos programos koordinavimo tarybos sudarymo“.

3. Pavedu kontroliuoti šio įsakymo vykdymą ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                            RIMVYDAS TURČINSKAS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d.

įsakymu Nr. V-682

 

NACIONALINĖ IMUNOPROFILAKTIKOS 2006–2008 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Skiepijimas laikomas viena didžiausių sėkmių visuomenės sveikatos istorijoje bei būtina asmens sveikatos priežiūros sudedamąja dalimi, įgalinančia apsaugoti vaikus bei suaugusiuosius nuo susirgimų, jų komplikacijų bei mirčių.

2. Vaikų profilaktinis skiepijimas – tai viena iš sveikatos priežiūros sričių, visame pasaulyje finansuojamų iš valstybės biudžeto, nepriklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Apsauga nuo užkrečiamųjų ligų skiepijimu – tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, bet ir svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys.

3. Visame pasaulyje imunizacijos strategija įvardijama kaip prioritetinė sveikatos priežiūros sritis. Pasaulio Sveikatos Asamblėjoje, įvykusioje 2005 m. gegužės mėn., oficialūs kiekvienos šalies atstovai pritarė pasaulinei imunizacijos strategijai – kovoti su vakcinomis valdomomis užkrečiamosiomis ligomis, nuo kurių pasaulyje kasmet miršta 2 milijonai žmonių, didžioji dauguma iš jų – vaikai, paskiepijant kuo daugiau žmonių bei įtraukiant į skiepijimo kalendorių kaip įmanoma daugiau naujų vakcinų.

4. Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuota Išplėstinė imunizacijos programa pasaulyje įgyvendinama nuo 1974 m., kai pagrindinis tikslas buvo apsaugoti vaikus nuo 6 užkrečiamųjų ligų (difterijos, stabligės, kokliušo, tymų, poliomielito, tuberkuliozės). Laikui bėgant į imunizacijos programas buvo įtraukiama vis daugiau užkrečiamųjų ligų, plėtėsi skiepijimo mastas, todėl šiandien daugelio šalių imunizacijos programos apima ir skiepijimą nuo raudonukės, epideminio parotito, hepatito B, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, kai kuriose šalyse į nacionalinį skiepijimo kalendorių jau įtraukiamas skiepijimas nuo meningokokinės bei pneumokokinės infekcijų, vėjaraupių ir t. t.

5. Kaip didžiausi visuomenės sveikatos apsaugos laimėjimai įvardijami raupų išnaikinimas pasaulyje bei Europos regiono, kaip „laisvo“ nuo poliomielito sukėlėjo, sertifikavimas. Šiuo metu vykdant profilaktinį skiepijimą bei užkrečiamųjų ligų priežiūrą iki 2010 m. Europos regione siekiama pašalinti tymus bei užkirsti kelią susirgimams įgimtu raudonukės sindromu.

 

II. SITUACIJOS ANALIZĖ

 

6. Lietuva sertifikuota kaip šalis, kurioje nebėra „laukinio“ poliomielito viruso cirkuliavimo.

7. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-646 (Žin., 2004, Nr. 142-5210), skiepijama nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos.

8. Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus kaita ir pagrindiniai aspektai:

8.1. nuo 1993 m. Lietuvoje naudojamos tik tarptautinius kokybės standartus atitinkančios vakcinos, vaikai pradėti skiepyti nuo raudonukės, naudojamos monovalentinės ar divalentinės tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos;

8.2. nuo 1996 m. 15-16,5 mėn. amžiaus vaikai pradėti skiepyti kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, o 12 metų vaikai – tymų, raudonukės vakcina, atsisakyta skiepyti nuo tuberkuliozės 16-17 metų vaikus. Greta valstybės lėšomis apmokamų vakcinų pradėtos naudoti kitos šalyje registruotos vakcinos, jeigu skiepijimo sąnaudas apmoka vaikų tėvai ar globėjai;

8.3. nuo 1998 m. pradėti skiepyti naujagimiai ir kūdikiai nuo hepatito B bei 12 metų vaikai – nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės;

8.4. nuo 2001 m. nuo tuberkuliozės neskiepijami 6-7 metų vaikai;

8.5. 2002 m. nuo hepatito B pradėti skiepyti 12 metų vaikai, antrąja tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos doze pradėta skiepyti 6-7 metų vaikus, prieš jiems pradedant lankyti mokyklą;

8.6. nuo 2004 m. pradėtas visuotinis kūdikių ir vaikų skiepijimas Haemophilus influenzae B tipo infekcijos vakcina.

9. Keičiant ir tobulinant Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pasiekta, kad šiuo metu galiojantis skiepijimo kalendorius atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas dėl imunizacijos programų vykdymo bei yra maksimaliai priartintas prie kitose Europos Sąjungos šalyse naudojamų vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių.

10. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pasiekiamas pakankamai didelis skiepijimo mastas (1 priedas), leidžiantis suvaldyti užkrečiamąsias ligas.

11. Kadangi Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, skiepijama dideliu mastu, mažėja sergamumas užkrečiamosiomis ligomis (2 priedas). Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje smarkiai sumažėjo sergamumas kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke. Jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu ar naujagimių stablige, registruojami tik pavieniai difterijos ir stabligės atvejai tarp vyresnio amžiaus žmonių, sergamumui hepatitu B būdinga mažėjimo tendencija.

12. Valstybės biudžeto lėšomis nuo pasiutligės skiepijami asmenys, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, o po traumų – nuo stabligės.

13. Pasaulyje kasmet kokliušu suserga apie 45 milijonus žmonių, apie 400 tūkst. iš jų miršta, dauguma susirgimų ir mirčių registruojama besivystančiose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulio mastu paskiepijant apie 80 procentų vaikų kasmet, taip išsaugoma apie 760 tūkst. gyvybių. Skiepijimas nuo kokliušo – vienintelė efektyvi šios užkrečiamosios ligos valdymo priemonė. Ląstelinės kokliušo vakcinos pasaulyje naudojamos jau keletą dešimtmečių, skiepijant vaikus ryškiai sumažėjo sergamumas kokliušu bei jo sukeltomis komplikacijomis, tačiau skiepijant ląsteline kokliušo vakcina dažnai pasireiškia nepageidaujamos reakcijos į skiepijimą. Dažniausiai nustatomos šios nepageidaujamos reakcijos į skiepijimą vakcina su ląsteliniu kokliušo komponentu: reakcijos injekcijos vietoje, karščiavimas, neįprastas verksmas, traukuliai ir kt. Palyginti didelis nepageidaujamų reakcijų į ląstelinį kokliušo vakcinos komponentą skaičius buvo pagrindinė priežastis tobulinti šias vakcinas. Neląstelinės kokliušo vakcinos nepageidaujamų reiškinių sukelia žymiai mažiau. Nors abiejų (ląstelinių ir neląstelinių) kokliušo vakcinų efektyvumas labai panašus, vakcinos su ląsteliniu kokliušo komponentu yra pigesnės už naujos kartos vakcinas su neląsteliniu kokliušo komponentu. Pasaulio sveikatos organizacija pareiškė savo poziciją dėl kokliušo vakcinų naudojimo: nors įrodyta, kad vakcinos su ląsteliniu kokliušo komponentu yra efektyvios, tačiau dėl dažnų nepageidaujamų reakcijų į skiepijimą šalys skatinamos naudoti vakcinas su neląsteliniu kokliušo komponentu. Kiekvienu atveju atsižvelgiama į vakcinų kainas, nepageidaujamų reakcijų į skiepijimą vakcina su ląsteliniu kokliušo komponentu skaičių, visuomenės nuomonę ir t. t.

14. Lietuvoje skiepijant nuo kokliušo, kaip ir kitose šalyse, pastebimas jaunesnio amžiaus vaikų sergamumo mažėjimas. Kokliušas tampa vyresnio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų užkrečiamąja liga. Nors Lietuvoje kokliušas suaugusiems diagnozuojamas ypač retai, realus sergamumas, ypač lengvomis, kliniškai neišreikštomis formomis, yra žymiai didesnis. Todėl, siekiant veiksmingai ir saugiai valdyti sergamumą kokliušu, vakcina su neląsteliniu kokliušo komponentu būtina skiepyti vaikus, prieš jiems pradedant lankyti mokyklą.

15. Kombinuotų vakcinų naudojimas įgyvendinant nacionalines imunoprofilaktikos programas – tai pasaulyje pripažinta strategija, didinanti skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų mastą. Pagrindiniai kombinuotų vakcinų naudojimo privalumai: mažėja klaidų tikimybė, mažėja vizitų asmens sveikatos priežiūros įstaigose skaičius, vaikai ir jų tėvai patiria mažesnį psichologinį diskomfortą.

16. Pasaulyje vykdant ilgalaikį skiepijimą nuo poliomielito siekiama pašalinti susirgimus poliomielitu bei visiškai sustabdyti „laukinio“ poliomielito viruso cirkuliaciją. Oralinė (gyva) poliomielito vakcina, ilgą laiką buvusi viena pagrindinių poliomielito profilaktikos priemonių, šiandien jau traktuojama, kaip nepakankamai saugi. Pagrindinė to priežastis – galimos nepageidaujamos reakcijos į skiepijimą (povakcininis paralyžius) ir vakcininio poliomielito viruso cirkuliacija aplinkoje bei jo mutacijos. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad laikui bėgant visos šalys turės pradėti naudoti tik inaktyvuotą poliomielito vakciną.

17. Gresiant difterijos epidemijai Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, buvo vykdoma skiepijimo nuo difterijos kampanija, kurios tikslas – užkirsti kelią tolimesniam difterijos epidemijos plitimui. Skiepijimo kampanija buvo vykdoma 2 etapais: 1995 m. pabaigoje ir 1996 m. pradžioje. Kampanijos metu viena vakcinos doze paskiepyta per 1,5 mln. arba 76,7 procentai suaugusių Lietuvos gyventojų. Praėjus 10 metų po skiepijimo, būtina suaugusiuosius skiepyti nuo difterijos ir stabligės.

 

III. ATITIKTIS STRATEGIJAI IR PRIORITETAMS

 

18. Nacionalinė imunoprofilaktikos 2006–2008 metų programa (toliau – Programa) parengta atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos 2005-2010 metų Pasaulio imunizacijos viziją ir strategiją, priimtą Pasaulio Sveikatos Asamblėjos 2005 m. gegužės 25 d. rezoliucija, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir profilaktiką, nuostatas.

19. Programa atitinka Lietuvos sveikatos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069).

 

IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

20. Programos tikslai:

20.1. kiekvienam vaikui garantuoti vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų profilaktiką pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių;

20.2. valdyti, pašalinti ir išnaikinti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas;

20.3. didinti skiepijimo saugumą, veiksmingumą ir prieinamumą;

20.4. garantuoti skiepijimą kokybiškomis vakcinomis.

21. Programos uždaviniai:

21.1. vykdyti profilaktinį skiepijimą pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių;

21.2. asmenis, nukentėjusius nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų, skiepyti nuo pasiutligės

21.3. traumas patyrusius asmenis skiepyti stabligės vakcina;

21.4. skiepyti kūdikius ir vaikus kombinuotomis vakcinomis su neląsteliniu kokliušo komponentu;

21.5. pradėti skiepyti nuo kokliušo 6 metų amžiaus vaikus, prieš jiems pradedant lankyti mokyklą;

21.6. nuo poliomielito skiepyti tik inaktyvuota poliomielito vakcina, atsisakant skiepijimo oraline (gyva) poliomielito vakcina;

21.7. valstybės lėšomis skiepyti suaugusius asmenis nuo difterijos ir stabligės;

21.8. vertinti naujų (dar neskiepijamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių) vakcinų (pavyzdžiui, erkinio encefalito, konjuguotos pneumokokinės infekcijos, konjuguotos meningokokinės infekcijos, vėjaraupių) įtraukimą į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

 

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

22. Programos įgyvendinimo priemonės:

22.1. profilaktinis skiepijimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių;

22.2. asmenų, nukentėjusių nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, skiepijimas nuo pasiutligės;

22.3. traumas patyrusių asmenų skiepijimas stabligės vakcina;

22.4. kūdikių ir vaikų profilaktinis skiepijimas kombinuotomis vakcinomis su neląsteliniu kokliušo komponentu; 22.5. 6 metų amžiaus vaikų profilaktinis skiepijimas nuo kokliušo, prieš jiems pradedant lankyti mokyklą;

22.6. skiepijimas inaktyvuota poliomielito vakcina (atsisakant skiepijimo oraline (gyva) poliomielito vakcina);

22.7. suaugusiųjų asmenų skiepijimas nuo difterijos ir stabligės;

22.8. nepageidaujamų reakcijų į skiepijimą priežiūra;

22.9. skiepijimo saugumo užtikrinimas;

22.10. „šalčio grandinės“ užtikrinimas, stebėsena (monitoringas) ir efektyvumo vertinimas;

22.11. vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinė priežiūra;

22.12. skiepijimo masto stebėsena (monitoringas), analizė ir kontrolė;

22.13. vakcinų kokybės užtikrinimo kontrolė;

22.14. seroepidemiologiniai tyrimai, siekiant įvertinti kolektyvinį imunitetą;

22.15. Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus tobulinimas, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kitų šalių patirtį, epidemiologinę situaciją, ekonominį efektyvumą;

22.16. rekomendacijų dėl skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų, nefinansuojamo iš valstybės biudžeto, parengimas ir pateikimas visuomenei bei profilaktinio skiepijimo propagavimas.

 

VI. PROGRAMOS EFEKTYVUMO VERTINIMO KRITERIJAI

 

23. Programos efektyvumo vertinimo kriterijai:

23.1. sumažėjęs naujagimių, kūdikių ir mažų vaikų sergamumas sunkiomis hematogeninės diseminacijos būdu plintančiomis tuberkuliozės formomis;

23.2. sumažėjęs sergamumas kokliušu (ne daugiau 0,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų);

23.3. sumažėjęs sergamumas difterija (ne daugiau 0,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų) bei ne mažesnis kaip 60 procentų suaugusiųjų skiepijimo nuo difterijos ir stabligės mastas atitinkamose amžiaus grupėse;

23.4. užkirstas kelias naujagimių stabligei;

23.5. Lietuvos, kaip „laisvos“ nuo poliomielito sukėlėjo šalies, statuso išlaikymas;

23.6. vaikų iki 5 metų sergamumo Haemophilus influenzae B tipo infekcijos sukeliamomis invazinėmis infekcijomis suvaldymas;

23.7. tymų suvaldymas;

23.8. užkirstas kelias įgimtam raudonukės sindromui;

23.9. sumažėjęs sergamumas epideminiu parotitu (ne daugiau 0,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų);

23.10. sumažėjęs sergamumas hepatitu B bei hepatito B viruso nešiotojų skaičius, užkirstas kelias hepatito B viruso cirkuliavimui paskiepytose amžiaus grupėse (kohortose).

 

VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS, ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS

 

24. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų jai vykdyti.

25. Programos 3 priede pateiktas preliminarus lėšų, reikalingų kiekvienam Programos uždaviniui įgyvendinti, poreikis.

26. Programą įgyvendina:

26.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija;

26.2. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

26.3. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

26.4. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras;

26.5. Lietuvos AIDS centras;

26.6. visuomenės sveikatos centrai apskrityse;

26.7. asmens sveikatos priežiūros įstaigos;

26.8. Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas.

27. Programos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Programos vykdymo aspektai svarstomi Nacionalinės imunoprofilaktikos 2006–2008 metų programos koordinacinės tarybos posėdžiuose.

______________

 

 


Nacionalinės imunoprofilaktikos

2006–2008 metų programos

1 priedas

 

VAIKŲ SKIEPIJIMO MASTAS 1996-2005 METAIS

(Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenys)

 

Užkrečiamoji liga

(amžiaus grupė)

Skiepijimo mastas (procentais)

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

Tuberkuliozė (naujagimiai)

98,4

98,4

99,1

99,3

99,0

99,3

99,3

99,4

98,9

99,4

Difterija, stabligė (1 metų amžiaus vaikai)

92,1

92,0

93,5

93,1

93,5

94,7

94,8

94,2

94,0

93,5

Kokliušas (1 metų amžiaus vaikai)

91,2

90,0

93,1

93,0

93,6

94,6

94,8

94,2

93,9

93,5

Poliomielitas (1 metų amžiaus vaikai)

92,6

94,8

96,6

96,9

96,9

97,5

97,0

97,0

96,4

96,9

Tymai (2 metų amžiaus vaikai)

96,3

95,9

96,5

96,9

97,0

97,4

97,9

97,7

97,7

97,2

Epideminis parotitas (2 metų amžiaus vaikai)

93,4

94,9

96,7

96,9

97,0

97,4

97,9

97,7

97,7

97,2

Raudonukė (2 metų amžiaus vaikai)

94,7

94,4

95,6

96,8

97,0

97,4

97,9

97,7

97,7

97,2

Hepatitas B (naujagimiai)

-

-

95,7

95,6

99,0

99,2

99,6

99,4

98,5

99,0

______________

 


Nacionalinės imunoprofilaktikos

2006–2008 metų programos

2 priedas

 

SUSIRGIMŲ VAKCINOMIS VALDOMOMIS UŽKREČIAMOSIOMIS LIGOMIS, NUO KURIŲ SKIEPIJAMA PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKŲ PROFILAKTINIŲ SKIEPIJIMŲ KALENDORIŲ, SKAIČIUS 1996-2005 METAIS

(Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenys)

 

Užkrečiamoji liga

Atvejų skaičius

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

Difterija

11

2

2

6

2

0

3

0

0

0

Kokliušas

57

150

96

80

91

162

23

5

48

64

Stabligė

2

3

2

6

O

1

1

4

1

4

Poliomielitas

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

Tymai

35

30

18

23

19

7

103

1

1

1

Epideminis parotitas

397

632

1875

5646

4377

466

226

285

279

101

Raudonukė

1321

981

755

1322

1304

458

277

170

93

118

Hepatitas B

518

432

470

375

348

382

274

175

187

141

Haemophilus influenzae B tipo infekcija (invazinės formos)

6

7

11

15

16

4

8

22

______________

 

 


Nacionalinės imunoprofilaktikos

2006–2008 metų programos

3 priedas

 

LĖŠŲ POREIKIS NACIONALINĖS IMUNOPROFILAKTIKOS 2006 2008 METŲ PROGRAMOS UŽDAVINIAMS ĮGYVENDINTI

 

Eil. Nr.

Uždavinys

Įgyvendinimo terminas

Preliminarus valstybės biudžeto lėšų poreikis, litais

1.

Vykdyti profilaktinį skiepijimą pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių

2006–2008 m.

42,6 mln.:

2006 m. – 14,2 mln.

2.

Asmenis, nukentėjusius nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų, skiepyti nuo pasiutligės

2006–2008 m.

2007 m. – 14,2 mln.

3.

Traumas patyrusius asmenis skiepyti stabligės vakcina

2006–2008 m.

2008 m. – 14,2 mln.

4.

Skiepyti kūdikius ir vaikus kombinuotomis vakcinomis su neląsteliniu kokliušo komponentu

2006–2008 m.

3,6 mln.:

2006 m.-1,2 mln.

2007 m.-1,2 mln.

2008 m.-1,2 mln.

5.

Pradėti skiepyti nuo kokliušo 6 metų amžiaus vaikus, prieš jiems pradedant lankyti mokyklą

2007-2008 m.

1,14 mln.:

2007 m. – 570 tūkst.

2008 m. – 570 tūkst.

6.

Nuo poliomielito skiepyti tik inaktyvuota poliomielito vakcina, atsisakant skiepijimo oraline (gyva) poliomielito vakcina

2007-2008 m.

1,56 mln.:

2007 m. – 780 tūkst.

2008 m. – 780 tūkst.

7.

Skiepyti suaugusius asmenis nuo difterijos ir stabligės

2007-2008 m.

740 tūkst.:

2007 m. – 370 tūkst.

2008 m. – 370 tūkst.

8.

Vertinti naujų (dar neskiepijamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių) vakcinų (pavyzdžiui, erkinio encefalito, konjuguotos pneumokokinės infekcijos, konjuguotos meningokokinės infekcijos, vėjaraupių) įtraukimą į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių

2006–2008 m.

3,6 mln.:

2006 m.-1,2 mln.

2007 m.-1,2 mln.

2008 m.-1,2 mln.

______________

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d.

įsakymu Nr. V-682

 

NACIONALINĖS IMUNOPROFILAKTIKOS 2006–2008 METŲ PROGRAMOS KOORDINAVIMO TARYBA

 

Kęstutis Žagminas – Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto docentas (pirmininkas);

Giedrė Aleksienė – l. e. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pareigas;

Arvydas Ambrozaitis – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos katedros vedėjas;

Vytautas Bakasėnas – Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius;

Henrikas Čeida – Kauno apskrities gydytojas;

Algirdas Griškevičius – Lietuvos AIDS centro virusologinės laboratorijos vedėjas;

Stasė Jankūnienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė;

Nerija Kuprevičienė – Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro direktoriaus pavaduotoja;

Mykolas Mauricas – Vilniaus universiteto Imunologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams;

Daiva Razmuvienė – Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja epidemiologė (sekretorė);

Kęstutis Runkelė – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vedėjas;

Vytautas Usonis – Vilniaus universiteto Pediatrijos centro profesorius;

Janina Zupkauskienė – Vilniaus miesto VšĮ Naujininkų poliklinikos vaikų ligų gydytoja.

______________