LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL NACIONALINĖS IMUNOPROFILAKTIKOS 2006–2008 METŲ PROGRAMOS IR JOS KOORDINAVIMO TARYBOS SUDĖTIES PATVIRTINIMO
2006 m. rugpjūčio 8 d. Nr. V-682
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), 2.5.4 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 507 priemonę:
1. Tvirtinu pridedamas:
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 251 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos programos koordinavimo tarybos sudarymo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d.
įsakymu Nr. V-682
NACIONALINĖ IMUNOPROFILAKTIKOS 2006–2008 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Skiepijimas laikomas viena didžiausių sėkmių visuomenės sveikatos istorijoje bei būtina asmens sveikatos priežiūros sudedamąja dalimi, įgalinančia apsaugoti vaikus bei suaugusiuosius nuo susirgimų, jų komplikacijų bei mirčių.
2. Vaikų profilaktinis skiepijimas – tai viena iš sveikatos priežiūros sričių, visame pasaulyje finansuojamų iš valstybės biudžeto, nepriklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Apsauga nuo užkrečiamųjų ligų skiepijimu – tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, bet ir svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys.
3. Visame pasaulyje imunizacijos strategija įvardijama kaip prioritetinė sveikatos priežiūros sritis. Pasaulio Sveikatos Asamblėjoje, įvykusioje 2005 m. gegužės mėn., oficialūs kiekvienos šalies atstovai pritarė pasaulinei imunizacijos strategijai – kovoti su vakcinomis valdomomis užkrečiamosiomis ligomis, nuo kurių pasaulyje kasmet miršta 2 milijonai žmonių, didžioji dauguma iš jų – vaikai, paskiepijant kuo daugiau žmonių bei įtraukiant į skiepijimo kalendorių kaip įmanoma daugiau naujų vakcinų.
4. Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuota Išplėstinė imunizacijos programa pasaulyje įgyvendinama nuo 1974 m., kai pagrindinis tikslas buvo apsaugoti vaikus nuo 6 užkrečiamųjų ligų (difterijos, stabligės, kokliušo, tymų, poliomielito, tuberkuliozės). Laikui bėgant į imunizacijos programas buvo įtraukiama vis daugiau užkrečiamųjų ligų, plėtėsi skiepijimo mastas, todėl šiandien daugelio šalių imunizacijos programos apima ir skiepijimą nuo raudonukės, epideminio parotito, hepatito B, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, kai kuriose šalyse į nacionalinį skiepijimo kalendorių jau įtraukiamas skiepijimas nuo meningokokinės bei pneumokokinės infekcijų, vėjaraupių ir t. t.
5. Kaip didžiausi visuomenės sveikatos apsaugos laimėjimai įvardijami raupų išnaikinimas pasaulyje bei Europos regiono, kaip „laisvo“ nuo poliomielito sukėlėjo, sertifikavimas. Šiuo metu vykdant profilaktinį skiepijimą bei užkrečiamųjų ligų priežiūrą iki 2010 m. Europos regione siekiama pašalinti tymus bei užkirsti kelią susirgimams įgimtu raudonukės sindromu.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
7. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-646 (Žin., 2004, Nr. 142-5210), skiepijama nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos.
8. Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus kaita ir pagrindiniai aspektai:
8.1. nuo 1993 m. Lietuvoje naudojamos tik tarptautinius kokybės standartus atitinkančios vakcinos, vaikai pradėti skiepyti nuo raudonukės, naudojamos monovalentinės ar divalentinės tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos;
8.2. nuo 1996 m. 15-16,5 mėn. amžiaus vaikai pradėti skiepyti kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, o 12 metų vaikai – tymų, raudonukės vakcina, atsisakyta skiepyti nuo tuberkuliozės 16-17 metų vaikus. Greta valstybės lėšomis apmokamų vakcinų pradėtos naudoti kitos šalyje registruotos vakcinos, jeigu skiepijimo sąnaudas apmoka vaikų tėvai ar globėjai;
8.3. nuo 1998 m. pradėti skiepyti naujagimiai ir kūdikiai nuo hepatito B bei 12 metų vaikai – nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės;
8.5. 2002 m. nuo hepatito B pradėti skiepyti 12 metų vaikai, antrąja tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos doze pradėta skiepyti 6-7 metų vaikus, prieš jiems pradedant lankyti mokyklą;
9. Keičiant ir tobulinant Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pasiekta, kad šiuo metu galiojantis skiepijimo kalendorius atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas dėl imunizacijos programų vykdymo bei yra maksimaliai priartintas prie kitose Europos Sąjungos šalyse naudojamų vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių.
10. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pasiekiamas pakankamai didelis skiepijimo mastas (1 priedas), leidžiantis suvaldyti užkrečiamąsias ligas.
11. Kadangi Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, skiepijama dideliu mastu, mažėja sergamumas užkrečiamosiomis ligomis (2 priedas). Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje smarkiai sumažėjo sergamumas kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke. Jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu ar naujagimių stablige, registruojami tik pavieniai difterijos ir stabligės atvejai tarp vyresnio amžiaus žmonių, sergamumui hepatitu B būdinga mažėjimo tendencija.
12. Valstybės biudžeto lėšomis nuo pasiutligės skiepijami asmenys, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, o po traumų – nuo stabligės.
13. Pasaulyje kasmet kokliušu suserga apie 45 milijonus žmonių, apie 400 tūkst. iš jų miršta, dauguma susirgimų ir mirčių registruojama besivystančiose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulio mastu paskiepijant apie 80 procentų vaikų kasmet, taip išsaugoma apie 760 tūkst. gyvybių. Skiepijimas nuo kokliušo – vienintelė efektyvi šios užkrečiamosios ligos valdymo priemonė. Ląstelinės kokliušo vakcinos pasaulyje naudojamos jau keletą dešimtmečių, skiepijant vaikus ryškiai sumažėjo sergamumas kokliušu bei jo sukeltomis komplikacijomis, tačiau skiepijant ląsteline kokliušo vakcina dažnai pasireiškia nepageidaujamos reakcijos į skiepijimą. Dažniausiai nustatomos šios nepageidaujamos reakcijos į skiepijimą vakcina su ląsteliniu kokliušo komponentu: reakcijos injekcijos vietoje, karščiavimas, neįprastas verksmas, traukuliai ir kt. Palyginti didelis nepageidaujamų reakcijų į ląstelinį kokliušo vakcinos komponentą skaičius buvo pagrindinė priežastis tobulinti šias vakcinas. Neląstelinės kokliušo vakcinos nepageidaujamų reiškinių sukelia žymiai mažiau. Nors abiejų (ląstelinių ir neląstelinių) kokliušo vakcinų efektyvumas labai panašus, vakcinos su ląsteliniu kokliušo komponentu yra pigesnės už naujos kartos vakcinas su neląsteliniu kokliušo komponentu. Pasaulio sveikatos organizacija pareiškė savo poziciją dėl kokliušo vakcinų naudojimo: nors įrodyta, kad vakcinos su ląsteliniu kokliušo komponentu yra efektyvios, tačiau dėl dažnų nepageidaujamų reakcijų į skiepijimą šalys skatinamos naudoti vakcinas su neląsteliniu kokliušo komponentu. Kiekvienu atveju atsižvelgiama į vakcinų kainas, nepageidaujamų reakcijų į skiepijimą vakcina su ląsteliniu kokliušo komponentu skaičių, visuomenės nuomonę ir t. t.
14. Lietuvoje skiepijant nuo kokliušo, kaip ir kitose šalyse, pastebimas jaunesnio amžiaus vaikų sergamumo mažėjimas. Kokliušas tampa vyresnio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų užkrečiamąja liga. Nors Lietuvoje kokliušas suaugusiems diagnozuojamas ypač retai, realus sergamumas, ypač lengvomis, kliniškai neišreikštomis formomis, yra žymiai didesnis. Todėl, siekiant veiksmingai ir saugiai valdyti sergamumą kokliušu, vakcina su neląsteliniu kokliušo komponentu būtina skiepyti vaikus, prieš jiems pradedant lankyti mokyklą.
15. Kombinuotų vakcinų naudojimas įgyvendinant nacionalines imunoprofilaktikos programas – tai pasaulyje pripažinta strategija, didinanti skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų mastą. Pagrindiniai kombinuotų vakcinų naudojimo privalumai: mažėja klaidų tikimybė, mažėja vizitų asmens sveikatos priežiūros įstaigose skaičius, vaikai ir jų tėvai patiria mažesnį psichologinį diskomfortą.
16. Pasaulyje vykdant ilgalaikį skiepijimą nuo poliomielito siekiama pašalinti susirgimus poliomielitu bei visiškai sustabdyti „laukinio“ poliomielito viruso cirkuliaciją. Oralinė (gyva) poliomielito vakcina, ilgą laiką buvusi viena pagrindinių poliomielito profilaktikos priemonių, šiandien jau traktuojama, kaip nepakankamai saugi. Pagrindinė to priežastis – galimos nepageidaujamos reakcijos į skiepijimą (povakcininis paralyžius) ir vakcininio poliomielito viruso cirkuliacija aplinkoje bei jo mutacijos. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad laikui bėgant visos šalys turės pradėti naudoti tik inaktyvuotą poliomielito vakciną.
17. Gresiant difterijos epidemijai Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, buvo vykdoma skiepijimo nuo difterijos kampanija, kurios tikslas – užkirsti kelią tolimesniam difterijos epidemijos plitimui. Skiepijimo kampanija buvo vykdoma 2 etapais: 1995 m. pabaigoje ir 1996 m. pradžioje. Kampanijos metu viena vakcinos doze paskiepyta per 1,5 mln. arba 76,7 procentai suaugusių Lietuvos gyventojų. Praėjus 10 metų po skiepijimo, būtina suaugusiuosius skiepyti nuo difterijos ir stabligės.
III. ATITIKTIS STRATEGIJAI IR PRIORITETAMS
18. Nacionalinė imunoprofilaktikos 2006–2008 metų programa (toliau – Programa) parengta atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos 2005-2010 metų Pasaulio imunizacijos viziją ir strategiją, priimtą Pasaulio Sveikatos Asamblėjos 2005 m. gegužės 25 d. rezoliucija, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir profilaktiką, nuostatas.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
20. Programos tikslai:
20.1. kiekvienam vaikui garantuoti vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų profilaktiką pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių;
21. Programos uždaviniai:
21.1. vykdyti profilaktinį skiepijimą pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių;
21.2. asmenis, nukentėjusius nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų, skiepyti nuo pasiutligės
21.6. nuo poliomielito skiepyti tik inaktyvuota poliomielito vakcina, atsisakant skiepijimo oraline (gyva) poliomielito vakcina;
21.8. vertinti naujų (dar neskiepijamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių) vakcinų (pavyzdžiui, erkinio encefalito, konjuguotos pneumokokinės infekcijos, konjuguotos meningokokinės infekcijos, vėjaraupių) įtraukimą į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
22. Programos įgyvendinimo priemonės:
22.1. profilaktinis skiepijimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių;
22.2. asmenų, nukentėjusių nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, skiepijimas nuo pasiutligės;
22.4. kūdikių ir vaikų profilaktinis skiepijimas kombinuotomis vakcinomis su neląsteliniu kokliušo komponentu; 22.5. 6 metų amžiaus vaikų profilaktinis skiepijimas nuo kokliušo, prieš jiems pradedant lankyti mokyklą;
22.6. skiepijimas inaktyvuota poliomielito vakcina (atsisakant skiepijimo oraline (gyva) poliomielito vakcina);
22.15. Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus tobulinimas, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kitų šalių patirtį, epidemiologinę situaciją, ekonominį efektyvumą;
VI. PROGRAMOS EFEKTYVUMO VERTINIMO KRITERIJAI
23. Programos efektyvumo vertinimo kriterijai:
23.1. sumažėjęs naujagimių, kūdikių ir mažų vaikų sergamumas sunkiomis hematogeninės diseminacijos būdu plintančiomis tuberkuliozės formomis;
23.3. sumažėjęs sergamumas difterija (ne daugiau 0,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų) bei ne mažesnis kaip 60 procentų suaugusiųjų skiepijimo nuo difterijos ir stabligės mastas atitinkamose amžiaus grupėse;
23.6. vaikų iki 5 metų sergamumo Haemophilus influenzae B tipo infekcijos sukeliamomis invazinėmis infekcijomis suvaldymas;
VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS, ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS
25. Programos 3 priede pateiktas preliminarus lėšų, reikalingų kiekvienam Programos uždaviniui įgyvendinti, poreikis.
26. Programą įgyvendina:
Nacionalinės imunoprofilaktikos
2006–2008 metų programos
1 priedas
VAIKŲ SKIEPIJIMO MASTAS 1996-2005 METAIS
(Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenys)
| Užkrečiamoji liga (amžiaus grupė) |
Skiepijimo mastas (procentais) |
|||||||||
| 1996 |
1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
2004 |
2005 |
|
| Tuberkuliozė (naujagimiai) |
98,4 |
98,4 |
99,1 |
99,3 |
99,0 |
99,3 |
99,3 |
99,4 |
98,9 |
99,4 |
| Difterija, stabligė (1 metų amžiaus vaikai) |
92,1 |
92,0 |
93,5 |
93,1 |
93,5 |
94,7 |
94,8 |
94,2 |
94,0 |
93,5 |
| Kokliušas (1 metų amžiaus vaikai) |
91,2 |
90,0 |
93,1 |
93,0 |
93,6 |
94,6 |
94,8 |
94,2 |
93,9 |
93,5 |
| Poliomielitas (1 metų amžiaus vaikai) |
92,6 |
94,8 |
96,6 |
96,9 |
96,9 |
97,5 |
97,0 |
97,0 |
96,4 |
96,9 |
| Tymai (2 metų amžiaus vaikai) |
96,3 |
95,9 |
96,5 |
96,9 |
97,0 |
97,4 |
97,9 |
97,7 |
97,7 |
97,2 |
| Epideminis parotitas (2 metų amžiaus vaikai) |
93,4 |
94,9 |
96,7 |
96,9 |
97,0 |
97,4 |
97,9 |
97,7 |
97,7 |
97,2 |
| Raudonukė (2 metų amžiaus vaikai) |
94,7 |
94,4 |
95,6 |
96,8 |
97,0 |
97,4 |
97,9 |
97,7 |
97,7 |
97,2 |
| Hepatitas B (naujagimiai) |
- |
- |
95,7 |
95,6 |
99,0 |
99,2 |
99,6 |
99,4 |
98,5 |
99,0 |
______________
Nacionalinės imunoprofilaktikos
2006–2008 metų programos
2 priedas
SUSIRGIMŲ VAKCINOMIS VALDOMOMIS UŽKREČIAMOSIOMIS LIGOMIS, NUO KURIŲ SKIEPIJAMA PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKŲ PROFILAKTINIŲ SKIEPIJIMŲ KALENDORIŲ, SKAIČIUS 1996-2005 METAIS
(Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenys)
| Užkrečiamoji liga |
Atvejų skaičius |
||||||||||
| 1996 |
1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
2004 |
2005 |
||
| Difterija |
11 |
2 |
2 |
6 |
2 |
0 |
3 |
0 |
0 |
0 |
|
| Kokliušas |
57 |
150 |
96 |
80 |
91 |
162 |
23 |
5 |
48 |
64 |
|
| Stabligė |
2 |
3 |
2 |
6 |
O |
1 |
1 |
4 |
1 |
4 |
|
| Poliomielitas |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
| Tymai |
35 |
30 |
18 |
23 |
19 |
7 |
103 |
1 |
1 |
1 |
|
| Epideminis parotitas |
397 |
632 |
1875 |
5646 |
4377 |
466 |
226 |
285 |
279 |
101 |
|
| Raudonukė |
1321 |
981 |
755 |
1322 |
1304 |
458 |
277 |
170 |
93 |
118 |
|
| Hepatitas B |
518 |
432 |
470 |
375 |
348 |
382 |
274 |
175 |
187 |
141 |
|
| Haemophilus influenzae B tipo infekcija (invazinės formos) |
– |
– |
6 |
7 |
11 |
15 |
16 |
4 |
8 |
22 |
|
______________
Nacionalinės imunoprofilaktikos
2006–2008 metų programos
3 priedas
LĖŠŲ POREIKIS NACIONALINĖS IMUNOPROFILAKTIKOS 2006 2008 METŲ PROGRAMOS UŽDAVINIAMS ĮGYVENDINTI
| Eil. Nr. |
Uždavinys |
Įgyvendinimo terminas |
Preliminarus valstybės biudžeto lėšų poreikis, litais |
| 1. |
Vykdyti profilaktinį skiepijimą pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių |
2006–2008 m. |
42,6 mln.: 2006 m. – 14,2 mln. |
| 2. |
Asmenis, nukentėjusius nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų, skiepyti nuo pasiutligės |
2006–2008 m. |
2007 m. – 14,2 mln. |
| 3. |
Traumas patyrusius asmenis skiepyti stabligės vakcina |
2006–2008 m. |
2008 m. – 14,2 mln. |
| 4. |
Skiepyti kūdikius ir vaikus kombinuotomis vakcinomis su neląsteliniu kokliušo komponentu |
2006–2008 m. |
3,6 mln.: 2006 m.-1,2 mln. 2007 m.-1,2 mln. 2008 m.-1,2 mln. |
| 5. |
Pradėti skiepyti nuo kokliušo 6 metų amžiaus vaikus, prieš jiems pradedant lankyti mokyklą |
2007-2008 m. |
1,14 mln.: 2007 m. – 570 tūkst. 2008 m. – 570 tūkst. |
| 6. |
Nuo poliomielito skiepyti tik inaktyvuota poliomielito vakcina, atsisakant skiepijimo oraline (gyva) poliomielito vakcina |
2007-2008 m. |
1,56 mln.: 2007 m. – 780 tūkst. 2008 m. – 780 tūkst. |
| 7. |
Skiepyti suaugusius asmenis nuo difterijos ir stabligės |
2007-2008 m. |
740 tūkst.: 2007 m. – 370 tūkst. 2008 m. – 370 tūkst. |
| 8. |
Vertinti naujų (dar neskiepijamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių) vakcinų (pavyzdžiui, erkinio encefalito, konjuguotos pneumokokinės infekcijos, konjuguotos meningokokinės infekcijos, vėjaraupių) įtraukimą į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių |
2006–2008 m. |
3,6 mln.: 2006 m.-1,2 mln. 2007 m.-1,2 mln. 2008 m.-1,2 mln. |
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d.
įsakymu Nr. V-682
NACIONALINĖS IMUNOPROFILAKTIKOS 2006–2008 METŲ PROGRAMOS KOORDINAVIMO TARYBA
Kęstutis Žagminas – Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto docentas (pirmininkas);
Giedrė Aleksienė – l. e. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pareigas;
Arvydas Ambrozaitis – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos katedros vedėjas;
Vytautas Bakasėnas – Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius;
Henrikas Čeida – Kauno apskrities gydytojas;
Algirdas Griškevičius – Lietuvos AIDS centro virusologinės laboratorijos vedėjas;
Stasė Jankūnienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė;
Nerija Kuprevičienė – Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro direktoriaus pavaduotoja;
Mykolas Mauricas – Vilniaus universiteto Imunologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams;
Daiva Razmuvienė – Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja epidemiologė (sekretorė);
Kęstutis Runkelė – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vedėjas;
Vytautas Usonis – Vilniaus universiteto Pediatrijos centro profesorius;
Janina Zupkauskienė – Vilniaus miesto VšĮ Naujininkų poliklinikos vaikų ligų gydytoja.
______________