LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO

 

Į S A K Y M A S

 

1991 m. birželio 24 d. Nr. 79/76

Vilnius

 

VANDENS VARTOJIMO NORMOS RSN 26-90

 

Lietuvos Respublikos vandens vartojimo normas RSN 26-90 parengė Valstybinio projektavimo instituto „Lietprojektas“ vyriausiasis vandentvarkos specialistas E. Povilaitis. Naudingus patarimus teikė ir talkino doc. techn. m. k. V. Šulga.

RSN 26-90 parengtos įvertinus literatūros duomenis apie kai kurių pasaulio miestų vandens vartojimą, SSSR vandens vartojimo normas, Žemės ūkio statybos projektavimo instituto sudarytas normas sodyboms, o taip pat Lietuvos vandentiekio, nuotekynės, vandenruošos ir vandenvalos įrenginių eksploatacijos patyrimą.

RSN 26-90 suderintos su:

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniu higienos centru (1990 12 21, raštas Nr. 1-720)

Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutu (1991 01 02, raštas Nr. 05-ŠS)

Lietuvos Respublikos Gamybiniu susivienijimu „Vanduo“ (1991 01 18, raštas Nr. 7-21)

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija (1991 02 03)

 

 

Pateikė tvirtinti

Patvirtinta:

Įsigalioja nuo

Projektavimo ir statybos

Lietuvos Respublikos Statybos ir

1991 m. spalio mėn. 1 d.

normatyvų departamentas

urbanistikos ministerijos

 

 

1991 m birželio mėn. 24 d.

 

 

įsakymu Nr. 79

 

 

Lietuvos Respublikos

 

 

Aplinkos apsaugos departamento

 

 

1991 m. birželio mėn. 08d

 

 

įsakymu Nr. 76

 

______________

 

 

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas

Respublikinės statybos normos

RSN 26-90

 

Vandens vartojimo normos

Netenka galios:RSN 26- 77; RSN 63-77; SSSR SNiT 2.04.01-85 3 priedas; SNiT 2.04.02- 84 2.1+2.10 poskyriai; SniT 2.04.03-85 2.1+2.9 poskyriai

 

1. ĮVADAS

 

1.1. Lietuvos Respublikos vandens vartojimo normos yra privalomos visoms organizacijoms, projektuojančioms, statančioms ir eksploatuojančioms vandentiekio, nuotekynės, vandenruošos ir vandenvalos įrenginius bei sprendžiančios inžinerinės įrangos ir aprūpinimo vandeniu klausimus.

1.2. Vandens vartojimo normos taikomos sudarant miestų, miestelių ir gyvenviečių generalinius planus, žemėtvarkos schemas, gyvenamųjų rajonų ir mikrorajonų detalaus suplanavimo projektus, miestų, miestelių, gyvenviečių ir pramonės rajonų vandentiekio ir nuotekynės schemas, atskirų objektų projektus bei techninius etaloninius skaičiavimus.

1.3. Vandens vartojimo norma arba vandens reikmės norma – tai vienam naudotojui tenkantis skaičiuojamasis vandens kiekis. Jos dydis neapriboja vandens sunaudojimo, o yra priemonė vandens reikmei skaičiuoti projektuojant naujus ar plečiant esamus vandentiekius ir nuotekynes.

1.4. Šios normos gali būti taikomos atsiskaitant su vartotojais, kai nėra vandens apskaitos prietaisų.

1.5. Skirtingiems tikslams naudojamo vandens kokybei keliami nevienodi reikalavimai, todėl teikiamas vanduo skirstomas į buitinį, gamybinį, girdomąjį ir priešgaisrinį.

1.6. Buitiniu vandeniu vadinamas vanduo, vartojamas gerti, maistui gaminti, praustis, skalbti, buities tarnybų (siuvyklų, skalbyklų, kirpyklų, dirbtuvių, parduotuvių, taisyklų ir kt.) poreikiams, civilinių pastatų švarai palaikyti ir gyvenvietėms tvarkyti (želdiniams ir gatvėms laistyti, fontanams ir plaukykloms papildyti ir kt.). Buitinis vanduo turi būti nekenksmingas sveikatai, jame negali būti ligas sukeliančių bakterijų, jis turi būti skaidrus, bekvapis, gero skonio. Tik laistymui galima naudoti ir prastesnės kokybės vandenį.

Buitinio vandens naudojimo vietos:

1) gyvenamieji namai (daugiabučiai, bendrabučiai, sodybos;

2) pramonės ir žemės ūkio įmonės bei gamybinės įstaigos (darbuotojų poreikiai);

3) viešieji pastatai (bažnyčios, teatrai, muziejai, koncertų ir sporto salės, mokyklos ir kitos įstaigos, o taip pat aptarnavimo sfera: siuvyklos, skalbyklos, kirpyklos, dirbtuvės, parduotuvės, taisyklos ir t. t.);

4) viešosios vietos (gatvės, aikštės, želdynai).

Buitinio vandens vartojimo normos yra šios:

a) bendrosios, apimančios visų keturių aukščiau nurodytų vietų vandens reikmes, o taip pat nežinomuosius ištėkius (1/d. gyv.),

b) sąlyginės, apimančios pirmos ir trečios aukščiau nurodytų vietų vandens reikmes (1/d. gyv.),

c) grynosios, apimančios:

- pavienių gyvenamųjų trobesių vandens reikmes (1/d. žm.),

- pavienių įmonių darbuotojų vandens reikmes (1/d. žm.),

- pavienių viešųjų pastatų vandens reikmes (1/d. vart.),

- vandens reikmes viešųjų vietų tvarkymui (1/d. m2 arba 1/d. gyv.).

1.7. Gamybiniu vandeniu vadinamas vanduo, kuris naudojamas pramonės, transporto, energetikos, žemės ūkio ir kitų įmonių įvairiems procesams: produkcijai gaminti, žaliavoms ir dirbiniams plauti, įrengimams aušinti, garui gaminti, drėkinti ir kt.

Gamybinio vandens reikmė nustatoma remiantis technologiniais skaičiavimais. Vandens poreikiai produkcijos vienetui gaminti labai nevienodi, nes priklauso nuo žaliavos rūšies, gamybinių įrengimų ir aparatų tipo, technologinio proceso schemos, vietinių sąlygų, todėl čia nepateikiami. Lietuvoje šios vandens reikmės svyruoja nuo 0 iki 2500,0 m3/d. gyv. Tikslius gamybinio vandens poreikius galima nustatyti tik vadovaujantis tos šakos technologo nurodymais.

Gamybinio vandens reikmę apytikriai galima įvertinti naudojantis sustambintomis, gautomis apibendrinus eksploatacinę patirtį, vandens normomis produkcijos vienetui (5).

Gamybinis vanduo gali būti geriamos arba techninės kokybės. Geriamos kokybės vanduo dėl jo ribotų išteklių gali būti naudojamas tik tam, kur negalima panaudoti techninės kokybės vandens.

1.8. Girdomuoju vandeniu vadinamas vanduo, vartojamas naminių gyvulių, paukščių ir žvėrelių girdymui, priežiūrai, patalpų tvarkymui ir pašarų ruošimui. Šio vandens kokybė paprastai turi prilygti geriamojo vandens kokybei.

1.9. Priešgaisriniu vandeniu vadinamas bet koks vanduo, skirtas gaisrams gesinti. Priešgaisrinio vandens reikmės matas – skaičius gaisrų, galinčių vienu metu kilti miesto, miestelio, gyvenvietės, pramonės rajono ar grupės įmonių teritorijoje. Vandens kiekis taip pat priklauso nuo miesto didumo, trobesių aukščio, didumo, atsparumo ugniai, pastatuose vykstančios gamybos pobūdžio, todėl yra skaičiuojamas pagal atitinkamas priešgaisrines normas.

1.10. Leidinyje pateikiamos šios vidutinės vandens vartojimo normos:

a) jungtinės – tai pramonės geriamos kokybės vandens apytikrių sąnaudų ir bendrųjų buitinio vandens vartojimo normų bei nežinomų ištėkių suma (1/d., gyv.);

b) buitinio vandens vartojimo normos (jų išskaidymą žiūr. p.1.6) (1/d. gyv.),

c) girdomojo vandens reikmės normos (1/d. vart.),

d) sodybų vasaros metu suvartojamo vandens normos (1/d. sod.),

f) sodinių ir gėlynų laistymui vartojamo vandens normos (1/d. m2).

1.11. nežinomuosius vandens ištėkius Lietuvos miestams ir miesteliams rekomenduojama priimti 12% (Hamburgo – 6%; Kopenhagos -7,4%, Ciuricho – 10%; Helsinkio – 10%; Roterdamo – 11%; Vienos – 12%; Briuselio – 12%; Antverpeno – 16,1% ir t. t.), o infiltraciją į nuotekų tinklus taip pat – 12%.

Šiuo dydžiu turi būti didinami tiekiamo vandens ir kanalizuojamų nuotekų kiekiai.

1.12. Suvartojamo vandens kiekis priklauso ne tik nuo naudotojų skaičiaus, bet ir nuo daugybės kitų sąlygų: tai pastatų techninės įrangos (kuo komfortiškesnis pastatas, tuo daugiau reikia vandens), miesto pobūdžio (kultūros ir regionų centruose, kurortiniuose miestuose dėl žmonių sambūrių ir švytuoklinės migracijos vandens suvartojama daugiau, negu to paties didumo kituose miestuose), tiekiamo vandens kokybės, vandens tiekimo tolygumo, slėgio (kuo didesnis slėgis, tuo daugiau sunaudojama vandens), karšto vandens ruošimo būdo ir tolygumo, vandens apskaitos ir t. t.

Atsižvelgiant į tai, o taip pat į būsimą vandentiekio ir nuotekynės išvystymą bei į pramonės ir žemės ūkio įmonių įtaką, Lietuvos Respublikos miestai, miesteliai ir gyvenvietės yra suskirstyti į šešias kategorijas.

1.13. Vandens vartojimo normos nustatytos kiekvienai miesto ar miestelio kategorijai. Normos tinka bet kuriam skaičiuojamam laikotarpiui.

1.14. Kurortų žiemą suvartojamo vandens kiekis skiriasi nuo vasarą suvartojamo vandens kiekio, todėl vandens reikmės turi būti skaičiuojamos dviems sezonams.

1.15. Vandens sąnaudų žinojimui, nenaudingų ištekėjimų mažinimui ir įmonių bei gyventojų tiksliam apmokestinimui visuose gyvenamuosiuose, viešuosiuose, įmonių ir bendrovių pastatuose, ir, esant galimybei, butuose turi būti įrengiami vandens kiekio matavimo skaitikliai.

 

2. RESPUBLIKOS MIESTŲ IR MIESTELIŲ KATEGORIJOS

 

2.1. Lietuvos miestai ir miesteliai pagal vandens vartojimą skirstomi į šešias kategorijas. Skirstymo kriterijai nurodyti p. 1.12. Toks suskirstymas yra rekomenduojamas. Ruošiant naują atitinkamo miesto ir miestelio generalinį planą ir patikslinus kai kuriuos kriterijus, kategoriją galima pakeisti.

2.2. Pirmos kategorijos miestai ir kurortai:

1. Vilnius

2. Kaunas

3. Klaipėda

4. Šiauliai

5. Panevėžys

6. Alytus

7. Marijampolė

8. Telšiai

9. Druskininkai

10. Palanga

11. Neringa

12. Birštonas

 

2.3. Antros kategorijos miestai:

1. Elektrėnai

2. Jonava

3. Kėdainiai

4. Mažeikiai

5. Plungė

6. Sniečkus

7. Tauragė

8. Trakai

9. Ukmergė

10. Utena

 

2.4. Trečios kategorijos miestai:

1. Anykščiai

2. Biržai

3. Jurbarkas

4. Kaišiadorys

5. Kretinga

6. N. Akmenė

7. Radviliškis

8. Rokiškis

9. Šilutė

10. Varėna

 

2.5. Ketvirtos kategorijos miestai ir miesteliai:

1. Gargždai

2. Garliava

3. Grigiškės

4. Ignalina

5. Joniškis

6. Juodupė

7. Kalvarija

8. Kazlų Rūda

9. Kelmė

10. Kybartai

11. Kupiškis

12. Kuršėnai

13. Lazdijai

14. Lentvaris

15. Molėtai

16. Pabradė

17. Pakruojis

18. Pasvalys

19. Prienai

20. Raseiniai

21. Skuodas

22. Šakiai

23. Šalčininkai

24. Šilalė

25. Širvintos

26. Švenčionys

27. Švenčionėliai

28. Vilkaviškis

29. Vievis

30. Zarasai

 

2.6. Penktos kategorijos miestai ir miesteliai:

1. Akmenė

2. Antalieptė

3. Ariogala

4. Balbieriškis

5. Baltoji Vokė

6. Baisogala

7. Daugai

8. Dotnuva

9. Dūkštas

10. Dusetos

11. Eišiškės

12. Ežerėliai

13. Gelgaudiškis

14. Grinkiškis

15. Gruzdžiai

16. Išlaužas

17. Jieznas

18. Joniškėlis

19. Kačerginė

20. Kavarskas

21. Kudirkos Naumiestis

22. Kulautuva

23. Linkuva

24. Likėnai

25. Naujamiestis

26. Nemenčinė

27. Obeliai

28. Pagėgiai

29. Pandėlys

30. Priekulė

31. Panemunė

32. Ramygala

33. Raudondvaris (Nevėžio)

34. Rietavas

35. Rūdiškės

36. Rusnė

37. Salantai

38. Seda

39. Simnas

40. Skaudvilė

41. Smalininkai

42. Subačius

43. Šeduva

44. Tyruliai

45. Tytuvėnai

46. Troškūnai

47. Turmantas

48. Užventis

49. Vabalninkas

50. Varniai

51. Veisiejai

52. Viekšniai

53. Vilkija

54. Virbalis

55. Žagarė

56. Žemaičių Naumiestis

57. Žiežmariai

 

2.7. Šeštai kategorijai priskirtini smulkesni miesteliai ir gyvenvietės, kurie turi arba ateityje turės savas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemas.

 

3. JUNGTINĖS VANDENS VARTOJIMO NORMOS

 

3.1. Jungtinės vandens vartojimo normos nustatytos remiantis SN ir T 2.04.02-84 p.2.9 rekomendacijomis, Lietuvos miestų generaliniais planais bei eksploatacijos patyrimų.

3.2. Jungtinės vandens vartojimo normos jungia visas tik geriamos kokybės vandens mieste, miestelyje ar gyvenvietėje reikmes. Jos taikomos sudarant perspektyvines rajonines kompleksinio vandens išteklių naudojimo schemas.

3.3. Jungtinės vandens vartojimo normos – tai pramonės geriamos kokybės vandens apytikrių sąnaudų, sąlyginai tenkančių vienam gyventojui, ir bendrųjų buitinio vandens vartojimo normų (žiūr. p.4) suma (1/d. gyv.).

3.4. Jungtinės metų vidutinės vandens reikmės paros normos

 

1 lentelė

Eil. Nr.

Vandens paskirtis

Mato vnt.

Miestų ir miestelių kategorijos

I

II

III

IV

V

VI

1.

Geriamos kokybės vandens buitinės ir pramonės reikmės bei nežinomieji ištėkiai

1/d. gyv.

500

430

360

290

230

180

 

4. BENDROSIOS BUITINIO VANDENS VARTOJIMO NORMOS

 

4.1. Bendrosios vandens vartojimo normos – tai geriamos kokybės vandens sąnaudos gyvenamuosiuose trobesiuose, pramonės ir žemės ūkio įmonėse bei gamybinėse įstaigose (darbuotojų poreikiai), viešuosiuose pastatuose (bažnyčios, teatrai, muziejai, koncertų ir sporto salės, viešbučiai, mokyklos ir kitos įstaigos, o taip pat aptarnavimo sfera: siuvyklos, skalbyklos, kirpyklos, dirbtuvės, parduotuvės, taisyklos ir t. t.) ir viešose vietose (gatvės, aikštės, želdynai).

4.2. Bendrosios vandens vartojimo normos apima visas miesto, miestelio ar gyvenvietės buitinio vandens apytikrias sąnaudas ir nežinomuosius ištėkius, todėl jos naudojamos tik apytikriems skaičiavimams.

4.3. Bendrosios vidutinės buitinio vandens vartojimo normos

 

2 lentelė

Eil. Nr.

Vandens paskirtis

Mato vnt.

Miestų ir miestelių kategorijos

I

II

III

IV

V

VI

1.

Geriamos kokybės vandens buitinės reikmės ir nežinomieji ištėkiai

1/d. gyv.

370

320

270

230

190

160

 

5. SĄLYGINĖS BUITINIO VANDENS VARTOJIMO NORMOS

 

5.1. Sąlyginės buitinio vandens vartojimo normos taikomos visiems generaliniams planams, vandentiekio ir nuotekynės schemoms, detalaus suplanavimo projektams, gyvenamųjų rajonų projektams, techniniams ekonominiams bei kitiems tiksliems skaičiavimams. Jos tinka ir nuotekų debitams skaičiuoti.

5.2. Sąlyginės buitinio vandens vartojimo normos jungia buitinio vandens reikmes gyvenamuosiuose trobesiuose ir viešuosiuose pastatuose. Jose nėra pramonės įmonių darbuotojų vandens reikmių, vandens sąnaudų viešųjų vietų priežiūrai bei nežinomųjų ištėkių.

5.3. Sąlyginės buitinio vandens vartojimo normos pateiktos pagal gyvenamųjų trobesių techninę įrangą. Kitas sąlygas, turinčias įtakos vandens suvartojimui, apsprendžia miesto ir miestelio kategorija.

5.4. Vanduo skirtingomis metų paromis vartojamas netolygiai. Didžiausios metų vandens reikmės per parą santykis su vidutine reikme yra išreiškiamas vandens vartojimo netolygumo paros koeficientu Kd. max. Jis priklauso nuo miesto dydžio, inžinerinės įrangos, įmonių darbo ir kitų specifinių veiksnių. Rekomenduojamas K d. max= 1,2+1,4 (Helsinkio – 1,18; Stokholmo – 1,25; Roterdamo – 1,20; Miuncheno – 1,33; Hamburgo – 1,40; Ciuricho – 1,51).

5.5. Sąlyginės buitinio vandens vartojimo normos

 

3 lentelė

Eil. Nr.

Gyvenamųjų trobesių santechninė įranga

Mat. vien. ir žymėjimas

Vandens normos

Miestų ir miestelių kategorijos

ženklas

1 gyv.

I

II

III

IV

V

VI

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

1.

Namai be vandentiekio ir kanalizacijos, o vanduo imamas iš vandens kolonėlių

q vid K d. max

1/d -

50 1,30

45 1,32

40 1,34

35 1,36

32 1,38

30 1,40

2.

Namai su vandentiekiu, tačiau be kanalizacijos

q vid K d. max

1/d -

75 1,28

70 1,30

65 1,32

60 1,34

55 1,36

50 1,38

3.

Namai su vandentiekiu ir kanalizacija, tačiau be vonių

q vid K d. max

1/d -

150 1,26

140 1,28

130 1,30

125 1,32

120 1,34

115 1,36

4.

Namai su vandentiekiu, kanalizacija ir voniomis bei vietiniu vandens ruošimu

q vid K d. max

1/d -

230 1,23

210 1,25

195 1,27

180 1,29

170 1,31

160 1,33

5.

Namai su vandentiekiu, kanalizacija ir centralizuotu karšto vandens tiekimu

q vid K d. max

1/d -

300 1,20

280 1,22

260 1,24

250 1,26

240 1,28

230 1,30

 

Pastaba: Visų kategorijų miestų ir miestelių gyvenamuosiuose rajonuose su vandens kolonėlėmis arba tik su vandentiekiu nuotekų vidutinė norma 30 1/d/gyv.

 

6. PAVIENIŲ GYVENAMŲJŲ TROBESIŲ GRYNOSIOS VANDENS SUVARTOJIMO NORMOS

 

6.1. Šios normos pakeičia SSSR SN ir T 2.04.01-85 dalį 3-čio priedo.

6.2. Gyvenamuosiuose trobesiuose vanduo vartojamas maistui gaminti, gerti, praustis, maudytis, skalbti, indams plauti, tvarkyti kambarius, valyti sanitarinius prietaisus, laistyti kambarinius augalus, drėkinti orą ir kt.

6.3. Šios normos taikomos skaičiuojant pavienio vienabučio ar bendrabučio namo vandens reikmes ir nuotekų kiekį.

6.4. Vienabučio, daugiabučio ir bendrabučio namo gyventojų vandens suvartojimo normos

 

4 lentelė

Eil. Nr.

Santechninė įranga

Mato vnt.

Šalto ir karšto vandens norma, 1

San. prietaiso debitas 1/s (1/h)

paros

valandos

sum q vid

k q vid

sum q max

k q max

sum q max

k q max

sum qt pt

š q pt arba k q pt

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

Viešbučiai ir daugiabučiai namai

1.

Namas be vandentiekio ir kanalizacijos, o vanduo imamas iš šulinio arba iš gatvės vandens kolonėlės

1 gyv.

30

-

42

-

10, 0

-

-

 

2.

Namas su vandentiekiu, tačiau be kanalizacijos

„

50

-

69

-

6,0

-

0,2 (50)

0,2 (50)

3.

Namas su vandentiekiu ir kanalizacija be vonių

„

90

-

120

-

6,5

-

0,2 (50)

0,2 (50)

4.

Taip pat su dujinėmis viryklėmis

„

105

-

140

-

7,0

-

0,2 (50)

0,2 (50)

5.

Namas su vandentiekiu ir kanalizacija, su voniomis ir kieto kuro vandens šildymo kolonėlėmis

„

140

-

180

-

8,1

-

0,3 (300)

0,3 (300)

6.

Namas su vandentiekiu ir kanalizacija, su voniomis ir dujiniais vandens šildytuvais

„

160

-

205

-

10, 5

-

0,3 (300)

0,3 (300)

7.

Namas su vandentiekiu ir kanalizacija, su voniomis, praustuvais ir greitaeigiais dujiniais vandens šildytuvais

„

180

-

230

-

13, 0

-

0,3 (300)

0,3 (300)

8.

Namas su vandentiekiu ir kanalizacija, su centralizuotu karšto vandens tiekimu, su praustuvais, plautuvėmis ir dušais (be vonių)

„

185

75

230

92

12, 5

7,9

0,2 (100)

0,14 (60)

9.

Taip pat su sėdimomis voniomis

„

210

85

270

110

14, 3

9,2

0,3 (300)

0,2 (200)

10.

Taip pat su 1500-:-1700 mm voniomis

1 gyv.

230

92

300

120

15, 6

10,0

0,3 (300)

0,2 (200)

11.

Taip pat pagerintos įrangos

„

250

100

315

125

20, 0

10,9

0,3 (300)

0,2 (200)

Bendrabučiai

1.

Namas su vandentiekiu ir kanalizacija, su bendrais praustuvais, išpuodžiais ir dušais

„

85

50

110

65

10, 4

6,3

0,2 (100)

0,14 (60)

2.

Taip pat su praustuvais ir išpuodžiais šalia kambarių ir bendrais dušais

„

110

60

140

75

12, 5

8,2

0,2 (100)

0,14 (60)

3.

Taip pat su praustuvais, išpuodžiais ir dušais šalia kambarių

„

140

80

175

100

13, 0

8,5

0,2 (100)

0,14 (60)

 

7. PAVIENIŲ ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ GRYNOSIOS VANDENS SUVARTOJIMO NORMOS

 

7.1. Šios normos apima įmonės darbuotojų vandens reikmes, o taip pat vandens kiekį, reikalingą darbuotojų buitinių ir poilsio patalpų tvarkymui.

7.2. Įmonės administracijos, inžinerijos ir komercijos darbuotojų vandens reikmės skaičiuojamos kaip administracinio pastato darbuotojų (p.8.6).

7.3. Šiose normose nepriimtos įmonės gamybinio vandens reikmės, valgyklų vandens sąnaudos, o taip pat vandens kiekis, reikalingas specifiniams sanitariniams prietaisams (kojų ar rankų vonelėms ir kt.) (p.1.7).

7.4. Įmonių darbuotojų buities reikalams naudojamo vandens norma priklauso nuo oro temperatūros darbo vietoje. Taikomos dvi vandens normos, o jų skiriamoji riba yra 84 kJ kiekvienam patalpos m3 per valandą technologinių įrengimų išskiriamos šilumos. Kai šilumos išsiskiria daugiau kaip 84 kJ/m3/h, tai cechas vadinamas karštuoju.

Dušų skaičius įmonėse priklauso nuo darbo pobūdžio kokių ir kiek yra teršiančių medžiagų ir išsiskiria dulkių, šlapi ar drėgni procesai, tepasi drabužiai ar rankos ir kt. Technologinį procesą, o taip pat dušų skaičių nustato tos šakos technologas. Kiekvienam dušui skiriama 500 l vandens. Jis turi būti pateiktas per valandą kiekvienai pamainai pasibaigus.

7.5. Vandens vartojimo karštuose cechuose netolygumo valandos koeficientas kh. max =2,5, o paprastuose cechuose – k h. max= 3,0. Vandens vartojimo netolygumo paros koeficientas kh. max =1,3.

7.6. Pavienių įmonių darbuotojų grynosios vandens suvartojimo normos

 

5 lentelė

Eil. Nr.

Įmonės patalpa

Mato vnt.

Šalto ir karšto vandens norma

San. prietaiso 1/s(1/h)

paros

valandos

sum q pt

 

sum q max

k q max

sum q h. max

k q h. max

 

1.

Buitinės su dušais

1 dušas

500

270

500

270

0,2 (500)

0,14 (270)

Pastaba: Paros debitas proporcingas pamainų skaičiui

2.

Karštieji cechai (šilumos išsiskiria 84 kJ/m3/h)

1 darb.

45

24

14,1

8,4

0,14 (60)

0,1 (40)

3.

Paprastieji cechai

„

25

11

9,4

4,4

0,14 (60)

0,1 (40)

 

8. PAVIENIŲ VIEŠŲJŲ PASTATŲ GRYNOSIOS VANDENS SUVARTOJIMO NORMOS

 

8.1. Šios normos pakeičia SSSR SN ir T 2.04.01-85 dalį 3-io priedo.

8.2. Viešųjų pastatų vandens reikmės skaičiuojamos sąlyginai priimant vienetinį vandens suvartojimą, tenkantį vienam darbuotojui, vienai ligoninės lovai ar vienam valgyklos patiekalui. Iš tikrųjų vandenį vartoja aptarnaujantis personalas, kiti darbuotojai, interesantai, lankytojai, o taip pat vanduo naudojamas visoms tos paskirties pastato reikmėms: patalpoms, daiktams ir įrankiams plauti, maistui ruošti ir t. t.

8.3. Šios normos taikomos skaičiuojant pavienio pastato vandens reikmes ir nuotekų kiekį.

8.4. Vandens procedūrų ir gydyklų, projektuojamų ligoninėse, sanatorijose ar poliklinikose, o taip pat specifinių sanitarinių prietaisų (dušinių, kojų vonelių, baseinėlių, fontanų), įrengiamų viešuosiuose pastatuose, vandens reikmes turi nustatyti technologas.

8.5. Kai 6 lentelėje nepateiktas projektuojamas objektas, vandens reikmės skaičiuojamos pagal analoginį pastatą.

8.6. Pavienių viešųjų pastatų grynosios vandens suvartojimo normos

 

6 lentelė

Eil. Nr.

Pastatas

Mato vienetas.

Šalto ir karšto vandens norma, 1

San. prietaiso debitas 1/s (1/h)

paros

valandos

sum q vid

k q vid

sum q max

k q max

sum q hmax

k q h. max

sum q pt

š q pt arba k q pt

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1.

Administraciniai pastatai.

1 darbuotojas

12

5

16

7

4,0

2,0

0,14 (80)

0,1 (60)

2.

Aukštosios ir aukštesniosios mokyklos su sporto salėmis ir bufetais.

1 studentas ar dėstytojas

17,2

6

20

8

2,7

1,2

0,14 (100)

0,1 (60)

3.

Taip pat, laboratorijos

1 prietaisas per pamainą

224

112

260

130

43,2

21,6

0,2 (200)

0,2 (200)

4.

Amatų mokyklos su sporto salėmis ir valgyklomis

1 moksleivis ar dėstytojas

20

8

23

9

3,5

1,4

0,14 (100)

0,1 (60)

5.

Internatinės mokyklos su sporto salėmis

-“-

9

2,7

10,5

3,2

3,1

1,0

0,14 (100)

0,1 (60)

6.

Taip pat su miegamaisiais

1 vietai

70

30

70

30

9,0

6,0

0,14 (100)

0,1 (60)

7.

Vidurinės mokyklos su sporto salėmis ir valgyklomis

1 moksleivis ar mokytojas

10

3

11,5

3,5

3,1

1,0

0,14 (100)

0,1 (60)

8.

Taip pat su popamokiniais užsiėmimais

-“-

12

3,4

14

4

3,1

1,0

0,14 (100)

0,1 (60)

9. Mokslinio tyrimo institutas ir laboratorijos

 

a) chemijos,

1 darb.

460

60

570

80

55,8

8,0

0,2 (300)

0,2 (200)

b) biologijos,

-“-

310

55

370

75

32,0

8,2

0,2 (300)

0,2 (200)

c) fizikos,

-“-

125

15

155

20

12,9

1,7

0,2 (300)

0,2 (200)

d) teoriniai.

-“-

12

5

16

7

3,5

1,7

0,14 (60)

0,1 (60)

10.

Kino teatrai

1 vietai

č

1,5

č

1,5

1,5

0,2

0,14 (80)

0,1 (50)

11.

Klubai

-“-

8,6

2,6

10

3

0,9

0,4

0,14 (80)

0,1 (50)

12. Teatrai

 

a) žiūrovas,

1 žm.

10

5

10

5

0,9

0,3

0,14 (60)

0,1 (40)

b) artistas.

-“-

40

25

40

25

3,4

2,2

0,14 (80)

0,1 (50)

13. Sporto salės ir stadionai:

 

a) žiūrovas,

1 žm.

3

1

3

1

0,3

0,1

0,14 (60)

0,1 (40)

b) sportininkas mėgėjas,

-“-

50

30

50

30

4,5

2,5

0,2 (80)

0,14 (50)

c) sportininkas profesionalas

-“-

100

60

100

60

9,0

3,0

0,2 (80)

0,14 (50

14. Plaukyklos:

 

a) papildymas,

%/d tūrio

10

-

-

-

-

-

-

-

b) žiūrovas,

1 žm.

3

1

3

1

0,3

0,1

0,14 (60)

0,1 (40)

c) sportininkas

-“-

100

60

100

60

9,0

5,0

0,20 (80)

0,14 (50)

15. Viešbučiai ir pensionatai:

 

a) su bendrom voniom ir dušais,

1 gyv.

120

70

120

70

12,5

8,2

0,3 (300)

0,2 (200)

b) su dušais kiekvienam kambariui,

-“-

230

140

230

140

19,0

12,0

0,2 (115)

0.14 (80)

c) su voniomis 25% kambarių,

-“-

200

100

200

100

22,4

10,4

0,3 (150)

0,2 (180)

d) su voniomis 75% kambarių,

-“-

250

150

250

150

28,0

15,0

0,2 (280)

0,2 (190)

e) su voniomis 100% kambarių

-“-

300

180

300

180

30,0

16,0

0,3 (300)

0,2 (200)

16. Ligoninės:

 

a) su bendrom voniom ir dušais,

1 lovai

115

75

115

75

8,4

5,4

0,2 (100)

0,14 (60)

b) su palatų sanmazgais,

-“-

200

90

200

90

12

7,7

0,3 (300)

0,2 (200)

c) infekcinės

-“-

240

110

240

110

14

9,5

0,2 (200)

0,14 (120)

17. Vaistinės:

 

a) prekybos,

1 darb.

12

5

16

7

4

2,0

0,14 (60)

0,1 (40)

b) vaistų ruošimo laboratorijos.

-“-

310

55

370

75

32

8,2

0,2 (300)

0,2 (200)

18.

Poliklinikos ir ambulatorijos

1 pamainos ligoniui

13

5,2

15

6

2,6

1,2

0,2 (80)

0,14 (60)

19. Sanatorijos ir poilsio namai:

 

a) su voniomis šalia visų kambarių,

1 lova

200

120

200

120

10

4,9

0,3 (300)

0,2 (200)

 

b) su dušais šalia visų kambarių

-“-

150

75

150

75

12,5

8,2

0,2 (100)

0,14 (60)

20. Vaikų stovyklos

 

a) su vietinėmis valgyklomis ir skalbyklomis,

1 vieta

200

40

200

40

18

8,0

0,2 (100)

0,14 (60)

b) su atvežamais skalbiniais ir atvežamu, stovykloje baigiamu ruošti, maistu

-“-

55

30

55

30

10

4,5

0,14 (100)

0,10 (60)

21. Vaikų darželiai:

 

a) dieniniai su atvežamais skalbiniais ir atvežamu, darželyje baigiamu ruošti, maistu,

1 vaikas

21,5

11, 5

30

16

9,5

4,5

0,14 (100)

0,1 (60)

b) dieniniai su vietinėmis valgyklomis ir skalbyklomis,

-“-

75

25

105

35

18

8,0

0,2 (100)

0,14 (60)

c) savaitiniai su atvežamais skalbiniais ir atvežamu, darželyje baigiamu ruošti, maistu,

-“-

59

21, 4

55

30

10

4,5

0,14 (100)

0,1 (60)

d) savaitiniai su vietinėmis valgyklomis ir skalbyklomis.

-“-

93

28, 5

130

40

18

8,0

0,2 (100)

0,14 (60)

22. Parduotuvės:

 

a) maisto,

1 pamainos darb.

250

65

250

65

57

9,6

0,3 (300)

0,2 (200)

 

b) pramoninių prekių.

-“-

12

5

16

7

4

2,0

0,14 (?)

0,1 (60)

23. Kavinės, restoranai ir valgyklos, ruošiantys maistą ir realizuojantys:

 

a) salėje,

1 patiekalas

12

4

12

4

12

4

0,3 (300)

0,3 (200)

b) išsinešant į namus.

-“-

10

3

10

3

10

3

0,3 (300)

0,2 (200)

 

Pastaba: Patiekalų kiekis yra skaičiuojamas:

U = 2,2 x n x m,

čia n – sėdimų vietų skaičius

m – pasikeitimų skaičius

restoranams m = 1,5

kavinėms ir miesto valgykloms m = 2

pramonės ir student7 valgyklos m = 3

24.

Kirpyklos

1 pam.

darbuotojui

56

33

60

35

9

4,7

0,14 (60)

0,1 (40)

25.

Pirtys:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

a) paprastos,

1 lankytojas

-

-

180

120

180

120

0,4 (180)

0,4 (120)

b) su procedūromis,

-“-

-

-

290

190

290

190

0,4 (290)

0,4 (190)

c) su individualiomis dušinėmis,

-“-

-

-

360

240

360

240

0,2 (360)

0,14 (240)

d) su individualiomis voniomis.

-“-

-

-

540

360

540

360

0,3 (540)

0,2 (360)

26.

Skalbyklos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

a) mechanizuotos,

1 kg skalbinių

75

25

75

25

75

25

Tech duo

ologo enys

b) rankinės.

-“-

40

15

40

15

40

15

0,3 (300)

0,2 (200)

 

Pastaba: Pastaba: Neautomatizuotoms skalbykloms ir specifiniams skalbiniams karšto vandens normą galima padidinti 30%/kg skalbinių

 

9. VIEŠŲJŲ VIETŲ TVARKYMUI VARTOJAMO VANDENS NORMOS

 

9.1. Viešosioms vietoms tvarkyti tinka buitinis vanduo. Gali būti naudojamas ir gamybinis vanduo, tačiau jame neturi būti ligas sukeliančių bakterijų. Gamybinio vandens tinkamumą viešųjų vietų tvarkymui turi nustatyti Higienos tarnyba.

9.2. Gatvės plaunamos ir želdiniai laistomi vieną kartą per parą. Dalis plotų laistomi vieną kartą per parą. Dalis plotų laistomi iš ryto (apie 3 valandas), kita dalis – vakare (taip pat apie 3 valandas), tačiau ne didžiausios vandens reikmės valandomis.

9.3. Sudarant generalinius planus, vandens tiekimo schemas, t. y. tada, kai nežinomi konkretūs tvarkomieji plotai, viešosioms vietoms prižiūrėti suvartojamą vandens kiekį galima nustatyti pagal vieno gyventojo vidutinę vandens reikmę tvarkymo reikalams per parą.

9.4. Viešosioms vietoms tvarkyti naudojamo vandens normos.

 

7 lentelė

Eil. Nr.

Paskirtis

Mato vnt.

Vandens norma, 1/d

1

2

3

4

1.

Kietadangių aikščių ir gatvių mechanizuotas plovimas

m2

1,2

2.

Aikščių ir gatvių mechanizuotas laistymas

„

0,3

3.

Šaligatvių ir įvažiavimų rankinis laistymas

„

0,4

4.

Skverų laistymas

„

3,0

5.

Žolynų laistymas

„

4,0

6.

Gėlynų laistymas

„

5,0

7.

Futbolo aikščių laistymas

„

3,0

8.

Kitų sportinių įrengimų laistymas

„

1,5

9.

Čiuožyklų išliejimas

„

0,5

10.

Žolynų, aikščių ir gatvių laistymas

Gyvent.

50,0

 

10. SODINIŲ IR GĖLYNŲ LAISTYMUI VARTOJAMO VANDENS NORMOS

 

10.1. Augalų laistymui tinka buitinis ir gamybinis vanduo. Pastarojo tinkamumą turi nustatyti Higienos tarnyba.

Gamybinis vanduo laistymui turėtų būti specialiai ruošiamas, atsižvelgiant į dirvožemį ir auginamą kultūrą.

10.2. Laistoma iš ryto (apie 3 valandas) arba vakare.

Užėjus kaitroms, kai kurie plotai gali būti laistomi keletą kartų per dieną.

10.3. Sodinių ir gėlynų laistymo vandens normos

 

8 lentelė

Eil. Nr.

Paskirtis

Mato vnt.

Vandens norma, 1/d

1.

Vaismedžių laistymas

m2

10,0

2.

Gėlynų laistymas

„

5,0

3.

Žolynų laistymas

„

4,0

4.

Lauko daržovių laistymas

„

4,0

5.

Sodinukų priežiūra gruntiniuose pavasariniuose šiltnamiuose ir inspektuose

„

6,0

6.

Taip pat, stelažiniuose šiltnamiuose

„

6,0

7.

Sodinukų priežiūra gruntiniuose šiltnamiuose

„

15,0

 

11. GIRDOMOJO VANDENS REIKMĖS NORMOS

 

11.1. Girdomojo vandens normos jungia vandens reikmes pašarams ruošti, pienui šildyti, indams plauti, patalpoms tvarkyti bei naminiams gyvuliams, paukščiams ir žvėreliams girdyti.

11.2. Girdomojo vandens kokybė turi prilygti geriamojo vandens kokybei.

11.3. Girdomojo vandens vartojimo netolygumo valandos koeficientas k h. max= 2,5, paros koeficientas K d. max = 1,3.

11.4. Gyvulių ir paukščių vandens reikmės normos

 

9 lentelė

Eil. Nr.

Vandens vartotojas

Vidutinė vandens reikmės paros norma, sum q (1/d) vid

1

2

3

1.

Žirgas arba arklys

45

2.

Žindanti kumelė

50

3.

Kumelys (virš 1,5 m)

40

4.

Kumeliukas (iki 1,5 m)

27

5.

Melžiama karvė

60

6.

Bulius arba mėsinė karvė

45

7.

Buliukas arba telyčaitė (iki 2 metų)

18

8.

Veršelis (iki 6 mėn.)

12

9.

Paršavedė su paršiukais

42

10.

Paršavedė be paršiukų arba kuilys

17,5

11.

Bekoninė kiaulė meitėlis

10,5

12.

Atjunkintas paršiukas

3,5

13.

Avis arba ožka

7

14.

Ėriukas arba ožiukas

4,2

15.

Šuo arba lapė

5

16.

Triušis

2,1

17.

Sabalas arba audinė

2,1

18.

Žąsis arba antis

1,4

19.

Kalakutas

1,0

20.

Višta

0,7

21.

Viščiukas

0,3

 

12. SODYBŲ VASAROS METU SUVARTOJAMO VANDENS BENDROS REIKMĖS NORMOS

 

12.1. Sodybų vasaros metu vartojamo vandens bendros vidutinės normos yra orientacinės. Jos priimtos pagal dabartiniu metu susiklosčiusią sodybų struktūrą.

12.2. Tikslias vandens reikmes ir nuotekų kiekius ūkininko (fermerio) sodybai reikia skaičiuoti pagal 4,5,6,7,8 ir 9 lentelių duomenis ir atsižvelgiant į ūkininkavimo kryptį, formą bei turimą techniką.

12.3. Sodybų vasaros metu suvartojamo vandens bendros vidutinės reikmės normos

 

10 lentelė

Eil. Nr.

Vandens vartotojas

2 ha sklypo sodybos

0,25 ha sklypo sodyba

0,15 ha sklypo sodyba

0,06 ha sklypo sodyba

Kiekis

Vidutinė vandens norma, 1/d. vnt

Suvartojamo vandens kiekis 1/d

Kiekis

Vidutinė vandens norma 1/d. vnt.

Suvartojamo vandens kiekis 1/d

Kiekis

Vidutinė vandens norma, 1/d. vnt

Suvartojamo vandens kiekis 1/d

Kiekis

Vidutinė vandens norma, 1/d. vnt

Suvartojamo vandens kiekis 1/d

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

1.

Sodyba su vidaus vandentiekiu ir kanalizacija, su voniomis ir vietiniais (tūriniais) vandens šildytuvais

3,3 žm.

160

530

3,3 žm.

160

530

3,3 žm.

160

530

3,3 žm.

160

530

2.

Pavasarinis gruntinis šiltnamis daržovėms ir gėlėms

40 m2

6

240

20 m2

6

120

20 m2

6

120

-

-

-

3.

Daržas ir sodas

600 m2

4

2400

400m2

4

1600

250 m2

4

1000

100 m2

4

400

4.

Gėlynas ir žalioji veja

200 m2

3

600

200m2

3

600

100 m2

3

300

25 m2

3

75

5.

Įvažiavimas ir šaligatvis su kieta danga

50 m2

0,4

20

25 m2

0,4

10

-

-

-

-

-

-

6.

Melžiama karvė

1

60

60

-

-

-

-

-

-

-

-

-

7.

Buliukas iki 2 metų

1

18

18

-

-

-

-

-

-

-

-

-

8.

Veršelis iki 6 mėnesių

1

12

12

-

-

-

-

-

-

-

-

-

9.

Bekoninė kiaulė

2

10,5

21

2

10,5

21

-

-

-

-

-

-

10.

Paršavedė su paršiukais

1

42

42

1

42

42

-

-

-

-

-

-

11.

Višta

20–30

0,7

14–21

20-30

0,7

14–21

20–30

0,7

14–21

-

-

-

12.

Avis arba ožka

2–3

7

14–21

-

-

-

-

-

-

-

-

-

13.

Triušis

10–20

2,1

21–42

10–20

2,1

21–42

10–20

2,1

21–42

-

-

-

Vidutinis suvartojamo vandens debito kiekis (qvid)sum (1/d)

 

 

4000

 

 

3000

 

 

2000

 

 

1000

 

13. SKAIČIUOJAMIEJI VANDENS DEBITAI

 

13.1. Miesto ar miestelio skaičiuojamųjų geriamos kokybės vandens debitų nustatymui reikia žinoti naudotojų skaičių, sąlyginę vidutinę buitinio vandens vartojimo paros normą, pramonės ir žemės ūkio įmonių darbuotojų skaičių bei geriamos kokybės vandens reikmes technologijai, tavrkomų gatvių, iakščių ir želdynų plotus, o kartais naminių gyvulių ir paukščių skaičių.

13.2. Kiekvienas miestas ar miestelis yra aptatytas savitais viešaisiais pastatais, įvairios santechninės įrangos namais, kiekvienoje įmonėje dirba skirtingas žmonių skaičius, skirtinga įmonių technologija, todėl turi būti skaičiuojama kiekvienos būdingos naudotojų grupės vandens reikmė.

13.3. Rajonuose, susidedančiuose iš „n“ gyvenamųjų ir viešųjų pastatų, paros vandens reikmė yra:

 

Qd. gyv. vid. = suma(i=1... n) qsąl. vid. i x U1 (kišt/1000) (m3/d) arba

Qd. gyv. max = suma(i=1... n) Qd. gyv. vid. i x Kd. max. i (m3/d)

čia:

U – rajono su atitinkama santechnine trobesių įranga gyventojų skaičius

Qsąl. vid – sąlyginė buitinio vandens vartojimo norma (1/d. gyv.)

kišt – vandens ištėkio (netekties) koeficientas (p.1.11).

kd. max. – vandens vartojimo netolygumo paros koeficientas

 

13.4. Pramoninio rajono, susidedančio iš „n“ pramonės ir žemės ūkio įmonių darbuotojų paros vandens reikmė:

 

Qd. drb. max = suma(i=1... n) (0,045 x Ukc. i + 0,025 x Upc. i + 0,016 x Uad. i + 0,500 x ndš. i x npam. i) x kišt (m3/d)

čia:

Ukc – karštųjų cechų darbuotojų skaičius

Upc – paprastųjų cechų darbuotojų skaičius

Uad – administracijos, konstravimo ir komercijos darbuotojų skaičius

ndš – įmonės dušų skaičius

npam – darbo pamainų skaičius

 

13.5. Viešosioms vietoms tvarkyti tiektinio vandens kiekis:

 

Qd. tvr. vid. = suma(i=1... n) qi x Ai x kišt (m3/d) arba

 

Qd. tvr. vid. = qtvr (U x kišt)/1000 (m3/d)

 

čia:

qi – viešajai vietai tvarkyti naudojamo vandens norma (1/m2d)

A – teritorijos plotas (tūkst. m2)

qtvr – miesto ar rajono gyventojų aplinkos tvarkymui vandens reikmė (1/d. gyv.)

 

Didžiausias viešųjų vietų tvarkymui sunaudojamo vandens kiekis lyginant su vidutiniu gali padidėti 1,5 karto, todėl

 

Qd. tvr. max = 1,5 x Qd. tvr. vid. (m3/d)

 

13.6. Kartais vandens reikmes gali tekti skaičiuoti tik gyvenamaisiais trobesiais apstatytam kvartalui. Tuomet,

 

Qd. gp. vid. = suma(i=1... n) (qgp. vid. i)sum x Ui (kišt/1000) (m3/d)

arba

 

Qd. gp. max = suma(i=1... n) (qgp. max. i)sum x Ui (kišt/1000) (m3/d)

čia:

qgp. vid; qgp. max -vidutinė arba dižiausia grynoji pavieniame vienabutyje, daugiabutyje ar bendrabutyje name gyventojų vandens suvartojimo norma (1/d. gyv.) (4 lentelė)

 

Jeigu vandens reikmes reikia skaičiuoti viešųjų pastatų kvartalui, tai pagal 6 lentelės duomenis yra nustatomas kiekvieno pastato skaičiuojamasis vandens kiekis (Qd. vp. max), o gauti debitai susumuojami.

13.7. Pramonės ir žemės ūkio įmonių gamybos reikalams suvartojamo geriamos kokybės vandens paros reikmė yra apskaičiuojama kaip atskirų įmonių pagal jų technologiją suvartojamo vandens debitų suma:

 

Q d. gmb. vid = ((Qd. gmb. vid.)1 + (Qd. gmb. vid.)2... +(Qd. gmb. vid.)n) x kišt (m3/d)

arba

 

Q d. gmb. max = ((Qd. gmb. max)1 + (Qd. gmb. max)2... +(Qd. gmb. max)n) x kišt (m3/d)

 

Taip pat yra skaičiuojama techninės kokybės vandens reikmė, kurią reikia gauti iš gamybinio vandentiekio.

13.8. Vandens reikmė gaisrams gesinti

 

(Qd. max)gsn = 3x3,6(qišr + qvd) x ngsr (m3/d)

 

čia

qišr – debitas, reikalingas gaisrui gesinti iš išorės (1/s)

qvd – vandens debitas, reikalingas gaisrui gesinti pastate įrengtomis priemonėmis (1/s)

ngsr – skaičiuojamasis gaisrų skaičius objekte.

 

Miesto, miestelio, pramonės rajono, kvartalo ar atskiros įmonės vienu metu galimų gaisrų skaičius, o taip pat gaisrui gesinti reikalingas vandens debitas skaičiuojamas pagal priešgaisrines normas.

13.9. Miesto, miestelio ar atskiro rajono, turinčio savistovią vandentiekos sistemą, vidutinė paros vandens reikmė:

 

(Qd. vid.)sum = (Qd. gyv. vid + Qd. drb. vid +Qd. tvr. vid +Q d. gmb. vid.)kvnd (m3/d)

 

čia

 

kvnd – vandentiekos poreikių koeficientas. Jis priklauso nuo vandens tiekimo ir gerinimo technologijos. Kai vandentiekos sistemą sudaro tik siurblinės, talpyklos ir vamzdynai, tai K = 1,02; kai sistema yra su požeminio vandens gerinimo (geležies, sieros vandenilio ir kt. Šalinimo) įrenginiais, K = 1,05; kai vanduo imamas iš atvirų vandens šaltinių ir ruošiamas kaip geriamasis, K = 1,07. Šie dydžiai, priklausomai nuo konkrečių sąlygų, gali būti tikslinami.

 

Vandens kiekis gaisrų gesinimui į bendrą vidutinę paros vandens reikmę netraukiamas. Skaičiuojant miesto ar rajono metinį vandens kiekį, vandens sąnaudos gaisrų gesinimui įvertinamos pagal gaisrų kilimo per metus tikimybę ir pridedamas prie kitų reikmių.

13.10. Miesto ar miestelio tam tikru metų laiku sunaudojamo vandens kiekis priklauso nuo naudotojų poreikių sutapimo tikimybės. Vandentiekio pajėgumas turi atitikti metų didžiausią tikėtiną per parą sunaudojamo vandens kiekį. Tai skaičiuojamoji paros vandens reikmė.

 

(Qd. max)bdr = (Qd. gyv. max + Qd. drb. max +Qd. tvr. max +Qd. gmb. max) x kvnd + (Qp. max)gar. (m3/d)

 

13.11. Mažiausioji paros vandens reikmė:

 

(Qd. min)sum = [(Qd. gyv. vid. + Qd. drb. vid.) x kd. min + Qd. gmb. min)] x kvnd

 

čia

kd. min – mažiausios metų buitinio vandens reikmės per parą koeficientams kd. min=0,7+0,9

Qg. gmb. min – mažiausias gamybinio geriamos kokybės vandens kiekis per parą, nustatomas technologiniais skaičiavimais.

 

13.12. Didžiausias gyvenamųjų ir viešųjų pastatų rajonuose suvartojamo buitinio vandens valandos debitas:

 

Qh. gyv. max = suma(i=1... n) Qd. gyv. max. i/24 x kh. max (m3/h)

 

Taip pat mažiausias valandos debitas:

 

Qh. gyv. min = suma(i=1... n) Qd. gyv. vid(i)xkd. min/24 x

x kh. min (m3/h)

 

Skaičiuojamasis sekundės debitas:

 

Qgyv. max = Qh. gyv. max/3,6 (1/s)

 

Skaičiuojant tinklus, patogiausia rasti kiekvieno tinklo mazgo aprėpiamą plotą ir, jį padauginus iš lyginamojo debito, nustatyti mazginį skaičiuojamąjį sekundės debitą.

Lyginamasis sekundės debitas nustatomas kiekvienam kvartalui ar rajonui su skirtingu gyventojų tankumu.

 

Qlyg = Qgyv. max/A (1/sxha)

čia

A – kvartalo ar rajono plotas (ha)

 

Gyvenamųjų ir viešųjų pastatų rajonuose vandens naudojimo netolygumas yra išreiškiamas koeficientais kh. max ir kh. min

 

Vandens vartojimo netolygumo koeficientai

11 lentelė

EilNr

Gyventojų skaičius tūkst. žm.

Didžiausias koeficientas

Mažiausias koeficientas

Pastabos

amax

bmax

kh, max= amax x bmax

amin

bmin

kh, min= amin x bmin

1

2

3

4

5

6

7

8

9

1

0,10

1,33

4,5

6,00

0,5

0,10

0,05

 

2

0,15

„

4,0

5,32

„

0,11

0,06

 

3

0,20

„

3,5

4,65

„

0,12

0,06

 

4

0,30

„

3,0

3,99

„

0,13

0,06

 

5

0,50

„

2,5

3,32

„

0,14

0,07

 

6

0,75

„

2,2

2,93

„

0,15

0,08

 

7

1,00

„

2,0

2,66

„

0,16

0,08

 

8

1,50

„

1,8

2,34

„

0,17

0,08

 

9

2,50

„

1,6

2,13

„

0,18

0,09

 

10

4,00

„

1,5

2,00

„

0,20

0,10

 

11

6,00

„

1,4

1,86

„

0,25

0,12

 

12

10,0

„

1,3

1,69

„

0,40

0,20

 

13

20,0

„

1,2

1,60

„

0,50

0,25

 

14

50,0

„

1,15

1,53

„

0,60

0,30

 

15

100

„

1,10

1,46

„

0,70

0,35

 

16

300

„

1,05

1,50

„

0,80

0,40

 

17

600

„

1,03

1,37

„

0,90

0,45

 

18

1000

„

1,00

1,33

„

1,00

0,50

 

 

 

Pastaba: 1. Koeficientai amax ir amin yra sąlyginiai, todėl gali būti pakeisti priklausomai nuo pramonės darbo ir kitų konkrečių sąlygų intervalu amax = 1,2+1,4; amin = 0,4+0,6.

2. Koeficientas bmin negali būti mažesnis už 0,10, nes vandens netektis naktį nebūna mažesnė už 5% vidutinio debito. Koeficientas „b“ kiekvienai zonai ar siurblinei toks, kokį gyventojų skaičių ji aprėpia.

 

13.13. Miesto ar miestelio didžiausias geriamojo vandens reikmės valandos debitas:

 

(Qh. max)suma = /Qh. gyv. max + (Qh. drb. max + Qh. gmb. max) x kns/ x kvnd (m3/h)

 

Didžiausias gesinant gaisrus geriamojo vandens reikmės valandos debitas:

 

(Qh. max)bdr = (Qh. max)sum + (Qh. max)gsr. (m3/h)

 

Miesto ar miestelio visų pramonės ir žemės ūkio įmonių didžiausieji valandos vandens debitų nesutapimo koeficientas kns. Jis gyvuoja nuo 1 iki 0,8.

Orientacinės kns reikšmės:

- kai kelių įmonių debitų (Qh. drb. max + Qh. gmb. max) suma neviršija 300 m3/h ir įmonių skaičius mažesnis arba lygus 3, tai kns = 1,0.

- kai debitų (Qh. drb. max + Qh. gmb. max) suma viršija 1000 m3/h, tai kns = 0,8.

- tarpiniams valandos debitams kns skaičiuojamas interpoliuojant.

13.14. Vandens kiekių santrauka daroma 13 ir 14 lentelėse.

 

14. SKAIČIUOJAMIEJI NUOTEKŲ DEBITAI

 

14.1. Miesto, miestelio ar rajono užterštų nuotekų debitai skaičiuojami analogiškai vandens debitams. Taikomos tos pačios vandens vartojimo normos. Įvertinama infiltracija (gruntinio vandens patekimas į tinklus, ištėkiai iš vandentiekio čiaupų ir kt.) į nuotekų tinklus. Ji siekia 12% (Kinf = 1,12). Skaičiuojant didžiausius paros debitus, taikomas buitinių nuotekų netolygumo paros koeficientas kd. max = 1,2 + 1,4.

14.2. Vandenvalos įrenginių ir nuotekų siurblinių pajėgumas bei tinklų skaičiuojamasis pralaidumas neturi būti mažesnis už metų didžiausią paros ir didžiausią valandos debitą.

14.3. Miesto, miestelio ar rajono didžiausias užterštų nuotekų paros debitas:

 

(Qd. max)n. sum = ((Qd. gyv. max)n + (Qd. drb. max)n + (Qd. gmb. max)n) kvdv (m3/d)

 

arba didžiausias užterštų ir normatyviniai švarių nuotekų debitas

 

(Qd. max)n. bdr = (Qd. max)n. sum + (Qd. Nr. max)n (m3/d)

čia

(Qd. gyv. max)n – gyvenamųjų ir viešųjų pastatų didžiausias paros nuotekų kiekis arba gyventojų sąlyginis buitinių nuotekų paros debitas (m3/d)

(Qd. drb. max)n – pramonės ir žemės ūkio įmonių didžiausias buitinių nuotekų paros kiekis (m3/d)

(Qd. gmb. max)n – pramonės ir žemės ūkio įmonių didžiausias gamybinių nuotekų paros kiekis (m3/d)

(Qd. Nr. max)n – pramonės įmonių normatyviniai švarių gamybinių nuotekų didžiausias paros kiekis (m3/d)

kvdv – vandenvalos savas nuotekas įvertinantis koeficientas. Jis priklauso nuo vandenvalos įrenginių technologijos.

 

Kai nuotekos valomos mechaniškai ir dumblas sausinamas aikštelėse, kvdv = 1,03; kai nuotekos valomos biologiškai ir dumblas sausinamas mechaniškai, k = 1,07. Šie dydžiai priklausomai nuo konkrečių sąlygų, gali būti tikslinami.

14.4. Miesto ar miestelio didžiausias užterštų nuotekų valandos debitas:

 

(Qh. max)n =/(Qh. gyv. max)n + ((Qh. drb. max)n + (Qh. gmb. max)n) kįt x kns/x kvdv (m3/d)

 

Didžiausieji tiek gamybinių užterštų, tiek įmonių buitinių nuotekų valandos debitai skaičiuojami kaip atskirų objektų didžiausių valandos debitų suma, įvedant nesutapimo koeficientą, nurodytą p. 13.13.

kįt – lietaus ir polaidžio vandens įtekėjimo pro šulinių dangčius koeficientas k=1,10.

14.5. Didžiausias gyventojų sąlyginis buitinių nuotekų paros debitas:

 

(Qd. gyv. max)n = suma(i=1... n) qs1l. vid. i x Ui x kd. max. i x kinf/1000 (m3/d)

 

Taip pat valandos debitas:

 

(Qh. gyv. max)n = 3,6 x (Qgyv. vid)n x kbdr. max x kįt (m3/h)

 

čia:

kbdr. max – nuotekų didžiausio netolygumo metų valandomis koeficientas. Jis atvirkščiai proporcingas vidutiniam sekundės debitui.

 

(Qgyv. vid)n – nuotekų vidutinis sekundės debitas (1/s)

 

(Qgyv. vid)n = suma(i=1... n) qsąl. vid. i x Ui kinf/(24x3600)

(1/s)

 

Vienodo apstatymo kvartalo ar rajono nuotekynės projektavimui yra nustatomas skaičiuojamasis sekundės debitas

 

(Qgyv. max)n = (Qgyv. vid)n x kbdr. max x kįt (1/s)

 

ir lyginamasis sekundės debitas

 

(Qlyg.)n = ((Qgyv. max)n)/A (1/s. ha)

 

čia

A – kvartalo ar rajono plotas (ha).

 

14.6. Bendras nuotekų netolygumo metų valandomis koeficientas.

 

12 lentelė

Eil. Nr.

Nuotekų vidutinis sekundės debitas (Qgyv. vid)n (1/s)

Bendras netolygumo koeficientas

kbdr. max

kbdr. min

1

2

3

4

1.

1,0

4,3

0,25

2.

1,5

3,7

0,27

3.

2,0

3,3

0,30

4.

3,0

2,9

0,34

5.

5,0

2,5

0,38

6.

10

2,1

0,45

7.

20

1,9

0,50

8.

50

1,7

0,55

9.

100

1,6

0,59

10.

300

1,55

0,62

11.

500

1,50

0,66

12.

1000

1,47

0,69

13.

3000

1,46

0,70

14.

5000

1,44

0,71

 

Pastaba: Tarpiniams debitams koeficientai randami interpoliuojant.

 

14.6. Nuotekų debitų santrauka daroma 15 ir 16 lentelėse.

______________

 

PRIEDAI

 

Gyvenamaisiais ir viešaisiais trobesiais apstatyto rajono buitinio vandens reikmės

 

Pavyzdys

13 lentelė

Eil. Nr.

Vandens vartotojas

Mato vnt.

19......... metai

Kiekis

Sąlyginė buitinio vandens norma qsąl. vid 1/d. vnt

Kd. max

Kišt

Paros debitas Qd. max m3/d

Kh. max

Valandos debitas Qh. max m3/h

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

10

90

15

20

25

16

16

20

20

20

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

lentelės tęsinys

20......... metai

Kiekis

Sąlyginė buitinio vandens norma qsąl. vid 1/d. vnt

Kd. max

Kišt

Paros debitas Qd. max m3/d

Kh. max

Valandos debitas Qh. max m3/h

11

12

13

14

15

16

17

20

25

20

20

20

20

20

 

 

 

 

 

 

 

 

Pramonės ar žemės ūkio įmonių geriamojo ir gamybinio vandens didžiausieji debitai

 

14 lentelė

Eil. Nr.

Vandens vartotojas

19......... metai

Darbuotojų skaičius Žm.

Buitiniams reikalams

Gamybiniams reikalams

Iš viso

Geriamasis

Gamybinis

Geriamasis

Geriamasis ir gamybinis

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

10

80

15

14

14

14

14

14

14

14

14

14

14

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

lentelės tęsinys

20......... metai

Darbuotojų skaičius Žm.

Buitiniams reikalams

Gamybiniams reikalams

Iš viso

Geriamasis

Gamybinis

Geriamasis

Geriamasis ir gamybinis

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

14

14

14

14

14

14

14

14

14

14

14

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gyvenamaisiais ir viešaisiais trobesiais apstatyto rajono buitinių nuotekų debitai

 

15 lentelė

Eil. Nr.

Vandens vartotojas

Mato vnt.

19......... metai

Kiekis

Sąlyginė buitinių nuotekų norma qsąl. vid 1/d. vnt

Kinf

Qd. vid m3/d

Kd. max

Qd. max m3/d

Kbdrmax

Qh. max m3/d

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

10

80

15

18

18

18

18

18

18

18

18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

lentelės tęsinys

20......... metai

Kiekis

Sąlyginė buitinių nuotekų norma qsąl. vid 1/d. vnt

Kinf

Qd. vid m3/d

Kd. max

Qd. max m3/d

Kbdrmax

Qh. max m3/d

12

13

14

15

16

17

18

19

18

18

18

18

18

18

18

18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pramonės ir žemės ūkio įmonių nuotekų debitai

 

16 lentelė

Eil. Nr.

Vandens vartotojas

19......... metai

Darbuotojų skaičius Žm.

Gamybinės nuotekos

Visos nuotekos

 

 

Užterštos (Qgmb. max)n

Normatyviai švarios (QNr. max)n

Užterštos gamybinės ir buitinės (Qsut. max)n. sum

Gamybinės ir buitinės (Qsut. max)n. bdr

 

 

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

10

80

14

14

14

14

14

14

14

14

14

14

14

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

lentelės tęsinys

20......... metai

Darbuotojų skaičius Žm.

Gamybinės nuotekos

Visos nuotekos

 

 

Užterštos (Qgmb. max)n

Normatyviai švarios (QNr. max)n

Užterštos gamybinės ir buitinės (Qsut. max) n. sum

Gamybinės ir buitinės (Qsut. max)n. bdr

 

 

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

m3/d

m3/h

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

14

14

14

14

14

14

14

14

14

14

14

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15. KAI KURIE MATAVIMO VIENETAI

 

17 lentelė

Matuojamasis dydis

Mato vienetas

Pavadinimas

Žymėjimas

Pavadinimas

Žymėjimas

Ilgis

l

metras kilometras

m km

Plotas

A

kvadratinis metras hektaras

m2 ha

Tūris

V

kubinis metras litras

m3 l

Laikas

t

sekundė minutė valanda para

s min h d

Masė

m

gramas aktyviojo dumblio sausų medžiagų gramas aktyviojo dumblio sausų bepelenių medžiagų kilogramas tona

g gADSM gADSBM kg t

Slėgis

p

paskalis (1Mpa= 10 kgf/cm2) (1Pa = 1 N/m2)

Pa

Jėga

F

niutonas jėgos kilogramas (1 kgf=10N)

N kgf

Darbas

W

džaulis

J

Galia

N

vatas (1W = 0,86 kkal/h)

W

Greitis

v

metras per sekundę kilometras per valandą

m/s km/h

Debitas

Q

litras per sekundę litras per valandą litras per parą kubinis metras per sekundę kubinis metras per valandą kubinis metras per parą

l/s l/h 1/h m3/s m3/h m3/d

Temperatūra

T

kelvinas Celsijaus laipsnis

K oC

Aktyviojo dumblio apkrova

-

miligramai BDS5 vienam gramui aktyviojo dumblio sausų medžiagų per parą

MgBDS5/gADSM. d

Vienetinė vandens reikmė

q

litras per parą vienam vartotojui litras per valandą vienam vartotojui

l/d. vart l/h. vart

 

16. VANDENTVARKOS INDEKSAI, RAŠYTINI PRIE RAIDINIŲ SIMBOLIŲ

 

18 lentelė

Prasmė

Lietuviški indeksai

SSSR normose naudojami angliški indeksai

rašomi viršuje

rašomi apačioje

1

2

3

4

Anijonito (tūris ar kt.)

 

an

 

Apytakinis (debitas, siurblys)

apt

 

cit

Aptarnavimo sferos (reikmė)

 

asf

 

Atskyrimo (koeficientas)

 

ats

div

Bendrasis (koeficientas, debitas)

bdr

 

gan

Beslėgis

 

bsl

 

Buitinis (vanduo)

 

bt

 

Čiaupo (aukštis, slėgis)

 

č

 

Darbuotojų (vandens reikmė)

 

drb

 

Didžiausias

 

max

max

Dumblo (kiekis, debitas)

d

 

si, sl, mud

Dušų (skaičius, debitas)

 

dš

 

Ekvivalentinis (skersmuo)

 

e

 

Fiktyvusis

 

f

 

Filtro, filtravimo (greitis)

 

ftr

 

Gaisrinis (debitas, siurblys)

gsr

 

 

Galinis (proceso parametras)

 

g

 

Gamybos (reikmės)

 

gmb

 

Garavimo (nuostoliai)

 

gr

 

Geometrinis (aukštis)

 

geom

geom

Gyvenamasis pastatas

 

gp

 

Gyventojų (reikmės)

 

gyv.

 

Hidraulinių kelio nuostolių

 

l

 

Hidraulinių nuostolių (aukštis)

 

w

 

Infiltracija

 

inf.

 

Išnešamasis (vanduo, dumblas)

 

išn

 

Išorės (parametras)

 

išr

 

Ištekėjimo (parametras)

 

iš

ex

Ištėkis (netektis)

 

išt

 

Įtekėjimo (parametras)

 

įt

en

Kanalo (parametras)

 

kn

can

Karštasis (vanduo)

k

 

h

Katijonito (tūris ar kt.)

 

kat

 

Ketinis (debitas)

 

k

 

Koagulianto (kiekis)

kg

 

 

Koncentravimosi (trukmė)

 

knc

con

Laisvasis (slėgio aukštis)

 

lsv

f

Latako (parametras)

 

lat

can

Leistinasis (dydis)

 

lst

adm

Lietaus (debitas)

lt

 

 

Lyginamasis

 

lyg.

 

Mazginis (debitas)

 

m

 

Mažiausias

 

min

min

Mišrusis (vanduo)

mšr

 

mix

Nesutapimas

 

ns

 

Normatyvinis

 

nr

 

Nuosėdų (tūris, debitas)

nsd

 

se

Nuotekų (debitas)

n

 

s

Oro (tūris, debitas)

o

 

air

Pamainos (reikmė)

 

pam

 

Papildomasis (debitas)

 

pp

ad

Paprastasis (cechas, procesas)

 

pc

 

Paros (debitas)

 

d

d

Perteklinis

 

prt

red

Plovimo (trukmė, debitas)

 

pl

 

Pradinis (proceso parametras)

 

o

 

Prapūtimo (parametras)

 

pr

 

Prietaiso (debitas)

 

pt

o

Purenimo (trukmė, debitas)

 

prn

 

Regeneravimo (trukmė)

 

rgn

 

Reguliuojamasis (parametras)

 

rg

 

Ribinis (parametras)

 

rib

lim

Sąlyginis (debitas)

 

sąl.

 

Siurblinės (parametras)

 

s

 

Siurblio (parametras)

 

srb

p

Siurbliuojamo vandens (debitas)

 

sbv

np

Siurbliuojamų nuotekų (debitas)

 

sbn

sp

Slėginis

 

slg

 

Suminis (debitas)

sum

 

tot

Sutelktinis (debitas)

 

sut

 

Šaltasis (vanduo)

š

 

c

Šarmų (kiekis)

šr

 

 

Tranzitinis (debitas)

 

t

 

Tvarkymo (reikmės)

 

tvr

 

Ūkinis (kanalas, debitas)

ūkn

 

cit

Valandos (debitas)

 

h

h

Vamzdžio (parametras)

 

vmz

pi

Vandentiekos (reikmės)

 

vnd

 

Vandenvalos (reikmės)

 

vdv

 

Vidaus (parametras)

 

vd

 

Vidutinis

 

vid

mid

Viešasis pastatas

 

vp

 

Viešoji vieta

 

vv

 

Vietinės pramonės (reikmės)

 

vpr

 

 

18. KAI KURIE VANDENTVARKOS ŽYMĖJIMAI

 

19 lentelė

Eil. Nr.

Pavadinimas

Ženklas

Mato vnt.

Sutartiniai žymėjimai

Indeksas, rašomas viršuje

sum

h

š

n

bdn

apt

ūkn

lt

mišr

gsr

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

1.

Didžiausia vandens reikmės bei nuotekų paros norma

qmax

1/d. vnt

qmax (sum)

qmax (k)

qmax (š)

qmax (n)

 

 

 

 

 

 

2.

Vidutinė per metus vandens reikmės bei nuotekų paros norma

qvid

-“-

qvid (sum)

qvid (k)

qvid (š)

qvid (n)

 

 

 

 

 

 

3.

Didžiausia vandens reikmės bei nuotekų valandos norma

qh. max

1/h. vnt

qh. max (sum)

qh. max (k)

qh. max (š)

qh. max (n)

 

 

 

 

 

 

4.

Didžiausias per metus vandens reikmės paros debitas

Qd. max

m3/d

Qd. max (sum)

 

 

 

Qd. max (bdr)

 

Qd. max (ūkn)

 

 

 

5.

Didžiausias per metus nuotekų paros debitas

Qd. max (n)

-“-

Qd. max (n. sum)

 

 

Qd. max (n)

Qd. max (n. bdr)

 

Qd. max (n. ūkn)

 

 

 

6.

Vidutinis per metus vandens reikmės paros debitas

Qd. vid

-“-

Qd. vid (sum)

 

 

 

Qd. vid (bdr)

Qd. vid (apt)

Qd. vid (ūkn)

 

 

 

7.

Vidutinis per metus nuotekų paros debitas

Qd. vid (n)

-“-

Qd. vid (n. sum)

 

 

Qd. vid (n)

Qd. vid (n. bdr)

 

Qd. vid (n. ūkn)

 

 

 

8.

Mažiausias per metus vandens reikmės paros debitas

Qd. min

-“-

Qd. min (sum)

 

 

 

Qd. min (bdr)

 

Qd. min (ūkn)

 

 

 

9.

Didžiausias vandens valandos debitas

Qh. max

m3/h

Qh. max (sum)

Qh. max (k)

Qh. max (š)

 

Qh. max (bdr)

Qh. max (apt)

Qh. max (ūkn)

 

 

Qh. max (gar)

10.

Didžiausias nuotekų valandos debitas

Qh. max (n)

-“-

Qh. max (n. sum)

 

 

Qh. max (n)

Qh. max (n. bdr)

 

Qh. max (n. ūkn)

Qh. max (n. lt)

Qh. max (n. mrš)

 

11.

Vidutinis vandens valandos debitas

Qh. vid

-“-

Qh. vid (sum)

Qh. vid (k)

Qh. vid (š)

 

Qh. vid (bdr)

Qh. vid (apt)

Qh. vid (ūkn)

 

 

 

12.

Vidutinis nuotekų valandos debitas

Qh. vid (n)

-“-

Qh. vid (n. sum)

 

 

Qh. vid (n)

Qh. vid (n. bdr)

 

Qh. vid (n. ūkn)

Qh. vid (n. lt)

Qh. vid (n. mšr)

 

13.

Mažiausias vandens valandos debitas

Qh. min

-“-

Qh. min (sum)

Qh. min (k)

Qh. min (š)

 

Qh. min (bdr)

Qh. min (apt)

Qh. min (ūkn)

 

 

 

14.

Skaičiuojamasis vandens sekundės debitas

Qmax

1/s

Qmax (sum)

Qmax (k)

Qmax (š)

 

Qmax (bdr)

Qmax (apt)

Qmax (ūkn)

 

 

Qmax (gar)

15.

Skaičiuojamasis nuotekų sekundės debitas

Qmax(n)

1/s

Qmax (n. sum)

 

 

Qmax (n)

Qmax (n. bdr)

 

Qmax (n. ūkn)

Qmax (n. lt)

Qmax (n. mšr)

 

16.

Vidutinis nuotekų sekundės debitas

Qvid(n)

-“-

Qvid (n. sum)

 

 

Qvid (n)

 

 

 

 

 

 

17.

Mažiausias vandens sekundės debitas

Qmin

-“-

Qmin (sum)

 

 

 

Qmin (bdr)

 

Qmin (ūkn)

 

 

 

18.

Sanitarinio prietaiso vienetinis valandos debitas

qh. pt.

1/h

qh. pt (sum)

qh. pt(k)

qh. pt(š)

qh. pt(n)

 

 

 

 

 

 

19.

Sanitarinio prietaiso vienetinis sekundės debitas

qpt

1/s

qpt (sum)

qpt (k)

qpt (š)

qpt (n)

 

 

 

 

 

 

 

LITERATŪRA

 

1. A. Sakalauskas ir kt. „Vandentiekis“ Vilnius, 1982

2. B. Petrulis, S. Vabalevičius „Gyvenviečių vandentiekis ir kanalizacija“. Vilnius, 1962

3. F. A. Šaveliof i dr. „Vodosnabženyje bolšych gorodov zarubežnych stran“ maskva, 1987.

4. Statybos normos ir taisyklės SN ir T2.04.01-85; 2.04.02-84; 2.04.03-85

5. VNII VODGEO, Ukrupnennyje normy vodopotreblenija i vodootvedenija dlia rozličnych otraslej promyšlennosti“ Maskva, 1982.

______________