LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ BEI JŲ ŠEIMŲ NARIŲ SUGRĮŽIMO Į LIETUVĄ 2002–2007 METŲ PROGRAMOS IR GYVENAMŲJŲ PATALPŲ SUTEIKIMO NUOMOS PAGRINDAIS GRĮŽTANTIEMS Į LIETUVĄ NUOLAT GYVENTI POLITINIAMS KALINIAMS IR TREMTINIAMS BEI JŲ ŠEIMŲ NARIAMS TVARKOS PATVIRTINIMO
2002 m. kovo 5 d. Nr. 320
Vilnius
1. Patvirtinti pridedamas:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 19 „Dėl politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą bei aprūpinimo butais ir darbu Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos metmenų“ (Žin., 1992, Nr. 11-286; 1994, Nr. 76-1439) 4 punktą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 320
POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ BEI JŲ ŠEIMŲ NARIŲ SUGRĮŽIMO Į LIETUVĄ 2002–2007 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šioje programoje numatyta valstybės parama okupacijų metais neteisėtai represuotiems asmenims ir jų vaikų šeimoms – sudaryti jiems sąlygas sugrįžti nuolat gyventi į Lietuvą ir integruotis į šalies gyvenimą.
2. Šioje programoje numatyta valstybės parama naudotis turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir asmenys, išsaugoję teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, su savo šeimos nariais grįžtantys ar grįžę po 1990 m. kovo 11 d. nuolat gyventi į Lietuvą iš buvusios SSRS teritorijos (toliau vadinama – grįžtantys asmenys):
2.1. politiniai kaliniai ir tremtiniai, kurie pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymą (Žin., 1990, Nr. 14-386; 1998, Nr. 28-729) yra paskelbti nekaltais Lietuvos Respublikai ir kuriems atkuriamos visos jų pilietinės teisės;
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
4. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, okupaciniu laikotarpiu neteisėtai represuota apie 300–500 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Daugelis jų žuvo lageriuose, o išlikusiems ilgus metus buvo uždrausta grįžti į Lietuvą. Nors represuoti asmenys į Lietuvą grįžti pradėjo 1956 metais, šiuo metu buvusios SSRS teritorijoje gyvena tūkstančiai buvusių tremtinių ir jų palikuonių. Nemaža jų dalis verčiasi ypač sunkiai dėl pokomunistinių valstybių ekonomikos nuosmukio, karo veiksmų ir kitų nepalankių aplinkybių.
5. Atkūrus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi spręsti politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių grįžimo į Lietuvą klausimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 11 d. nutarime Nr. 19 „Dėl politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą bei aprūpinimo butais ir darbu Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos metmenų“ (Žin., 1992, Nr. 11-286) numatytos priemonės, užtikrinančios grįžtančių asmenų gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimą. Pastarąjį dešimtmetį grįžti pareiškė norą per du tūkstančius šeimų. Jau didesnė dalis jų pasinaudojo valstybės teikiama parama ir persikėlė nuolat gyventi į Lietuvą.
6. Numatytų priemonių įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir 5 punkte nurodytu nutarimu sudaryta nuolatinė komisija. Komisijos personalinė sudėtis patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 34 „Dėl nuolatinės komisijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 19 patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos metmenyse numatytoms priemonėms įgyvendinti sudėties patvirtinimo“, ją sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Tremtinių grįžimo fondo bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-977) 17 straipsnį Lietuvos Respublikos piliečiai bei asmenys, išsaugoję teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, su savo šeimų nariais gali atvykti į Lietuvos Respubliką gyventi netaikant jiems imigracijos reikalavimų, tačiau būtina spręsti grįžtančių asmenų būsto, darbo, pensinio aprūpinimo klausimus.
III. VALSTYBĖS PARAMA
Valstybės parama apsirūpinti būstu
7. Svarbiausia represuotų asmenų šeimoms – galimybė apsirūpinti būstu Lietuvoje. Tam reikia daugiausia investicijų.
8. Politinių kalinių ir tremtinių teisę į valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis lengvatinėmis sąlygomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (Žin., 1992, Nr. 14-378). Jame numatyta, kad tokie asmenys nustatytąja tvarka gali pasinaudoti viena iš šių paramos formų: gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba nuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus. Dažniausia grįžtantys asmenys pageidauja nuomotis savivaldybių gyvenamąsias patalpas. Butų nuomą grįžtantiems asmenims iki šio nutarimo įsigaliojimo reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1294 „Dėl grįžtančių į Lietuvą reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimo būstu“ (Žin., 1997, Nr. 109-2774). Grįžtantys asmenys turi teisę pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato apribojimų. Pateikę visus reikiamus dokumentus, grįžtantys asmenys nustatytąja tvarka įregistruojami atitinkamoje savivaldybėje. Savivaldybėse sudaryti atskiri grįžtančių asmenų, neturinčių galimybės savo lėšomis apsirūpinti gyvenamuoju plotu Lietuvoje ir norinčių sugrįžti nuolat gyventi į Tėvynę, sąrašai – nuomoti valstybės lėšomis įgytus butus.
9. 1992 metais 250 grįžtančių asmenų šeimų nustatytąja tvarka pageidavo nuomoti valstybės lėšomis įgytus butus, kasmet jų daugėjo, ir 2001 metų pradžioje jau buvo 948 tokios šeimos. Visą šį laiką buvo skiriamos atitinkamos lėšos grįžtančių asmenų butams įgyti, tačiau norinčiųjų nuomotis savivaldybių butus daugėjo kur kas sparčiau, negu buvo įgyjama ir nuomojama butų.
10. Savivaldybių nuomojami butai grįžtantiems asmenims įgyjami iš šiam tikslui skiriamų valstybės investicijų lėšų. Nuo 1992 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomos lėšos grįžtančių asmenų butams statyti ir pirkti. Nuo 1997 metų Europos Tarybos vystymo bankas (iki 2000 metų – Europos Tarybos socialinio vystymo fondas) Lietuvai teikia lengvatinėmis sąlygomis paskolą grįžtančių asmenų aprūpinimą gyvenamuoju plotu iš dalies finansuoti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir šio banko pasirašytą susitarimą numatyta gauti 12,5 mln. JAV dolerių (50 mln. litų) paskolą. Paskola sudarys 37 procentus visų investicijų, skiriamų grįžtančius asmenis aprūpinti būstu, ir bus grąžinama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
11. 1992–2001 metais grįžtančių asmenų būsto problemoms spręsti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Europos Tarybos vystymo banko skirta (ir panaudota) 60,2 mln. litų. Už šias lėšas būstu aprūpintos 1426 grįžtančių asmenų šeimos; 1995 metais įrengti 80 vietų globos namai „Tremtinių namai“; 1997 metais įrengtas 60 butų grįžtančių tremtinių laikino apgyvendinimo punktas.
12. 1992–1993 metais grįžtančių asmenų butams įgyti skirtomis lėšomis buvo statomi nauji butai. Kasmet statybos brango, dažnai buvo ilgam stabdomos, todėl siekiant racionaliau naudoti lėšas nuo 1994 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais suteikta galimybė butus grįžtantiems asmenims ne tik statyti, bet ir pirkti. Taip siekiama išlaikyti grįžtančių asmenų šeimų aprūpinimo butais tempą (apie šimtą butų per metus), nes perkamų nenaujų butų kainos kur kas mažesnės nei naujų.
Valstybės parama persikėlimui ir socialinei integracijai
13. Valstybės parama grįžtantiems asmenims persikelti ir socialinei jų integracijai skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kasmet numatomų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete politinių kalinių, tremtinių bei jų šeimų narių grįžimui į Lietuvą, aprūpinimui butais ir socialinei paramai. Socialinė parama grįžtantiems asmenims teikiama pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvirtinamą planą, vadovaujantis ministerijos nustatyta socialinės paramos teikimo grįžtantiems asmenims tvarka. 1992–1993 metais buvo dengiamos tik persikėlimo išlaidos. Nuo 1994 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete kasmet numatomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos leidžia jiems teikti platesnę socialinę paramą.
14. Socialinė parama skiriama:
14.1. grįžtantiems asmenims:
14.4. finansinei paramai grįžtančių asmenų mokyklinio amžiaus vaikų vasaros poilsio stovykloms ir jiems skirtoms specializuotoms mokykloms Lietuvoje teikti;
15. Persikėlimo išlaidos padengiamos pagal pateiktus jas patvirtinančius dokumentus, remiantis oficialiu Lietuvos ir užsienio valstybių valiutų kursu, galiojusiu išlaidų padarymo dieną. Persikėlimo išlaidos padengiamos vieną kartą, persikėlus nuolat gyventi į Lietuvą visai grįžtančio asmens šeimai. Prie persikėlimo išlaidų priskiriama: kelionės keleiviniu traukiniu, lėktuvu ir autotransporto priemone bilietų kaina (tiesiu maršrutu nuo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos už Lietuvos ribų iki gyvenamosios vietos Lietuvoje); asmeninių buities daiktų gabenimo krovininiais traukiniais arba autotransporto priemonėmis išlaidos (jeigu persikelia vienas asmuo, apmokama už pervežimą daiktų, kurių svoris iki 5 tonų, jeigu šeima – iki 10 tonų); kitos persikėlimo išlaidos (mokestis už vizų, asmens dokumentų išdavimą, vertėjo paslaugas). Asmeninių daiktų draudimo išlaidos neatlyginamos.
16. Vienkartinės įsikūrimo pašalpos dydis vienam suaugusiam grįžusio asmens šeimos nariui – iki 3500 litų, vaikui (iki 18 metų) – iki 2500 litų. Ši pašalpa grįžusiojo šeimai gali būti padidinta 500 litų – sunkios ligos, invalidumo atveju, pensinio amžiaus asmenims, pateikusiems tai įrodančius dokumentus. Konkretus vienkartinės įsikūrimo pašalpos dydis gali būti tikslinamas (nesiekti maksimalaus) priklausomai nuo grįžtančių asmenų socialinei paramai skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
17. Lietuvių kalbos grįžtantys asmenys už valstybės paramos lėšas pradėti mokyti nuo 1994 metų. Tuo rūpinasi Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų profesinės raidos centras. Per keletą metų sukurta tam tikra mokymo sistema, padedanti grįžtantiems asmenims ne tik mokytis lietuvių kalbos, bet ir susipažinti su Lietuvos Respublikos Konstitucija, integruotis į visuomenės gyvenimą. Geras lietuvių kalbos mokėjimas šiems asmenims yra ir adaptavimosi bei integravimosi pagrindas, kadangi nelietuviškas mokyklas baigę asmenys, turintys jų pareigybėms nustatytas atitinkamas kalbos mokėjimo kvalifikacines kategorijas (I, II ar III), turi didesnę galimybę įsidarbinti. Grįžtantys asmenys pagal turimą išsilavinimą ir pageidaujamą darbą paprastai turėtų įsigyti I arba II kvalifikacines kategorijas. Neretai asmenys, baigę kursus, po kurio laiko vėl pageidauja pasitobulinti arba įgyti specialių, jų darbui reikalingų įgūdžių. Grįžtantys asmenys mokosi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, kitose vietovėse. Grįžtantys asmenys lietuvių kalbos mokosi ir suaugusiųjų mokymo centruose (Kaune, Klaipėdoje, Visagine, Šalčininkuose, Vilniaus rajone). Lietuvių kalbos kursų rengimo išlaidos padengiamos pagal sudarytas sutartis, pateiktus jų baigimo pažymėjimus ir kitus dokumentus.
18. Padengiamos neįgalių (senų, vienišų ir ligotų) grįžtančių asmenų parvežimo į Lietuvą išlaidos pagal pateiktus jas patvirtinančius dokumentus (papildomai apmokamos ne daugiau kaip vieno lydinčio asmens išlaidos).
19. Politinių kalinių ir tremtinių palaikų parvežimo iš buvusios SSRS teritorijos į Lietuvą išlaidos padengiamos pagal pateiktus jas patvirtinančius dokumentus (papildomai apmokamos ne daugiau kaip dviejų lydinčių asmenų išlaidos).
20. Buvusios SSRS teritorijoje nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams (pensinio amžiaus asmenims, asmenims su negale), norintiems grįžti į Lietuvą ir įrašytiems į savivaldybių sudaromus grįžtančių asmenų sąrašus butui išsinuomoti, gali būti skiriama iki 1000 litų vienkartinė pašalpa, kai jie laikinai atvyksta į Lietuvą spręsti klausimų, susijusių su buto nuoma, pensiniu aprūpinimu, gydymu.
21. Grįžtančių tremtinių laikino apgyvendinimo punkto šilumos energijos išlaidos iš dalies padengiamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka. Atlyginama 50 procentų šalto vandens pašildymo ir patalpų šildymo (šildymo sezono metu) išlaidų. Taigi šios įstaigos gyventojai apmoka tik pusę šilumos energijos išlaidų.
22. Buvusios SSRS teritorijoje veikiančioms lietuvių bendruomenėms, tremtinių organizacijoms finansinė parama teikiama rengiant suvažiavimus, konferencijas, kurių tikslas – skleisti informaciją neteisėtai represuotiems asmenims grįžimo, pensinio aprūpinimo, įsidarbinimo, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir kitais klausimais.
Socialinė apsauga
23. Grįžtantys asmenys, persikėlę nuolat gyventi į Lietuvą, turi teisę naudotis socialinėmis garantijomis, numatytomis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
24. Teisę į pensinį aprūpinimą grįžtantys asmenys įgyja po to, kai persikelia nuolat gyventi į Lietuvą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 101-2018) pensinio amžiaus arba tapusiems I ar II grupės invalidais politiniams kaliniams ir tremtiniams kartu su valstybine socialinio draudimo senatvės pensija nustatytąja tvarka skiriamos valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Šios kategorijos asmenims, neteisėto kalinimo arba tremties metu tapusiems invalidais, nepriklausomai nuo jų amžiaus skiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos: I grupės invalidams – 2 valstybinių pensijų bazių, II grupės – 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio. Asmeniui, kuriam pripažįstamas III grupės invalidumas, susietas su neteisėtu kalinimu arba tremtimi, skiriama 0,75 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, iki jis sukaks senatvės pensinį amžių.
Politiniams kaliniams ir tremtiniams, išbuvusiems kalėjimuose ir tremtyje buvusios SSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ir jiems prilygintose vietovėse ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų, skiriamos valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, likus 5 metams iki senatvės.
25. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 32-890) politiniams kaliniams ir tremtiniams numatyta teisė įgyti su 50 procentų nuolaida vienkartinius važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bilietus, taip pat vienkartinius arba mėnesinius vardinius važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus.
26. Nemaža dalis grįžtančių asmenų yra darbingo amžiaus. Asmenų užimtumo teises ir garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 2-25) ir kiti teisės aktai. Grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, be kitiems gyventojams taikomų užimtumo garantijų, numatytos lengvatinės išlygos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 76 (Žin., 1996, Nr. 65-1561) patvirtintoje Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarkoje numatyta, kad šie asmenys registruojami teritorinėse darbo biržose pagal jų pasirinktą gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. I-865 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1991, Nr. 2-26) 2 punkte nustatyta, kad tremtiniams ir jų šeimų nariams, reabilituotiems buvusiems politiniams kaliniams, grįžusiems į Lietuvos Respubliką nuolatos gyventi po šio įstatymo įsigaliojimo, atitinkamos bedarbio pašalpos ir stipendijos perkvalifikuojant mokamos nepriklausomai nuo ankstesniojo darbo pagal samdos sutartį trukmės. Bedarbio pašalpa skiriama 8-ąją dieną nuo užsiregistravimo darbo biržoje nepriklausomai nuo darbo netekimo priežasčių. Pageidaujantieji grįžtantys asmenys siunčiami mokytis profesijos (su profesine terminologija supažindinami lietuvių kalba), atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius, jiems nustatytąja tvarka skiriama mokymosi pašalpa. Prireikus numatyta rengti iš Užimtumo fondo finansuojamas užimtumo programas.
27. Grįžtantys pensinio amžiaus asmenys, kurie dėl senatvės, negalės ar tam tikrų socialinių aplinkybių negali savimi pasirūpinti, turi pirmenybę apsigyventi Vilniaus apskrities globos namuose „Tremtinių namai“, veikiančiuose nuo 1997 metų. Tai specialios paskirties stacionari socialinės globos įstaiga, skirta gyventi neteisėtai represuotiems pensinio amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiams (politiniams kaliniams, tremtiniams, rezistencijos dalyviams). Grįžtantys asmenys, kuriems reikia nuolatinės globos ar rūpybos, dėl apgyvendinimo nustatytąja tvarka taip pat turi teisę kreiptis ir į kitas savivaldybių ar apskričių socialinės globos įstaigas.
28. Valstybės paramos lėšų 2002-2007 metais grįžtantiems asmenims apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, persikelti ir jų socialinės integracijos priemonėms vykdyti poreikis pateikiamas lentelėje:
| Priemonės pavadinimas |
Lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Atsakingi vykdytojai |
||||||
| iš viso |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
||
| Iš viso |
69035 |
4535 |
10500 |
11500 |
13500 |
14500 |
14500 |
|
| iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. Apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, iš viso |
60000 |
3000 |
9000 |
10000 |
12000 |
13000 |
13000 |
savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos |
27500 |
1500 |
1000 |
2000 |
7000 |
8000 |
8000 |
|
| 1.2. Europos Tarybos vystymo banko paskola |
32500 |
1500 |
8000 |
8000 |
5000 |
5000 |
5000 |
|
| 2. Persikelti ir socialinės integracijos priemonėms vykdyti |
9035 |
1535 |
1500 |
1500 |
1500 |
1500 |
1500 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Lėšų poreikis tikslinamas kasmet, tvirtinant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir Valstybės investicijų programą.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Valstybės paramą grįžtantiems asmenims persikelti ir jų socialinei integracijai vykdyti įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal ministerijos nustatytą socialinės paramos teikimo grįžtantiems asmenims tvarką.
31. Valstybės paramą grįžtantiems asmenims apsirūpinti būstu – nuomoti savivaldybių gyvenamąsias patalpas įgyvendina savivaldybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais skiriamomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Tarybos vystymo banko paskolos lėšomis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 320
GYVENAMŲJŲ PATALPŲ SUTEIKIMO NUOMOS PAGRINDAIS GRĮŽTANTIEMS Į LIETUVĄ NUOLAT GYVENTI POLITINIAMS KALINIAMS IR TREMTINIAMS BEI JŲ ŠEIMŲ NARIAMS TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši tvarka reglamentuoja savivaldybių gyvenamųjų patalpų suteikimą nuomos pagrindais grįžtantiems nuolat gyventi į Lietuvą politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams, teikiant valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (Žin., 1992, Nr. 14-378).
2. Teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nuomos pagrindais turi Lietuvos Respublikos piliečiai ir asmenys, išsaugoję teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, su savo šeimos nariais grįžtantys ar grįžę po 1990 m. kovo 11 d. nuolat gyventi į Lietuvą iš buvusios SSRS teritorijos (toliau vadinama – grįžtantys asmenys):
2.1. politiniai kaliniai ir tremtiniai, kurie pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymą (Žin., 1990, Nr. 14-386; 1998, Nr. 28-729) paskelbti nekaltais Lietuvos Respublikai ir kuriems atkuriamos visos jų pilietinės teisės;
3. Grįžtančio asmens šeimos nariai yra kartu gyvenantys jo tėvai, sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat vyresni kaip 18 metų – viengungiai, jeigu jie yra mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai.
4. Jeigu grįžtančio asmens atskirai gyvenantys tėvai, turintys teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nuomos pagrindais, atitinkamai savivaldybei raštu pareiškia norą persikelti kartu, jie taip pat yra laikomi grįžtančio asmens šeimos nariais.
5. Grįžtantis asmuo dėl valstybės paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nuomos pagrindais turi teisę kreiptis į pasirinktą savivaldybę, kurios administruojamoje teritorijoje norėtų apsigyventi, jeigu jis ir jo šeimos nariai nuosavybės teise neturi gyvenamojo ploto Lietuvos Respublikos teritorijoje.
II. DOKUMENTŲ PATEIKIMAS SAVIVALDYBĖMS
6. Kad būtų įrašytas į pasirinktos savivaldybės grįžtančių asmenų, pageidaujančių nuomos pagrindais apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, sąrašą (toliau vadinama – grįžtančių asmenų sąrašas), grįžtantis asmuo savivaldybei turi pateikti prašymą ir:
6.1. politiniai kaliniai ir tremtiniai – Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotą dokumentą (reabilitacijos pažymėjimą), patvirtinantį jų teisių atkūrimą; politinių kalinių ir tremtinių vaikai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pažymėjimą, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų vienam iš jo tėvų išduotą reabilitacijos pažymėjimą ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus;
III. GRĮŽTANČIŲ ASMENŲ SĄRAŠAI
8. Grįžtančių asmenų sąrašus savivaldybių institucijos sudaro, tvirtina ir tikslina vadovaudamosi Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, šia tvarka ir kitais teisės aktais.
9. Prašymas aprūpinti butu įregistruojamas vienoje savivaldybėje. Grįžtantis asmuo, dėl valstybės paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nusprendęs kreiptis į kitą savivaldybę, privalo raštu kreiptis į savivaldybę, kurioje įregistruotas, su prašymu išbraukti jį iš grįžtančių asmenų sąrašo. Grįžtančio asmens, kuris pakartotinai kreipiasi į kitą savivaldybę dėl aprūpinimo būstu, prašymas įregistruojamas pagal prašymo padavimo kitai savivaldybei datą.
10. Jeigu į kitą savivaldybę dėl valstybės paramos apsirūpinti nuomos pagrindais gyvenamosiomis patalpomis kreipiasi grįžtantis asmuo, gyvenantis grįžtančių tremtinių laikino apgyvendinimo punkte, jis su šeima išsikelia iš užimamų patalpų, nutraukęs laikinos nuomos sutartį, per mėnesį nuo savivaldybės institucijos sprendimo dėl įrašymo į grįžtančių asmenų sąrašą priėmimo.
IV. GYVENAMŲJŲ PATALPŲ ĮGIJIMAS, PASKYRIMAS IR NUOMOS SUTARTIES SUDARYMAS
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl lėšų skirstymo savivaldybėms, savivaldybių institucijos:
11.1. įstatymų nustatyta tvarka įgyja gyvenamąsias patalpas. Įgyjamos gyvenamosios patalpos, skirtos nuomoti grįžtantiems asmenims, turi būti atskiri butai, kurių bendrasis naudingasis plotas turi atitikti Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 straipsnyje nurodytus dydžius, o gyvenamosios sąlygos – atitikti techninius ir higienos reikalavimus;
12. Jeigu per mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo grįžtantis asmuo nepateikia rašytinio apsisprendimo, siunčiamas dar vienas pranešimas. Jeigu grįžtantis asmuo neatsiliepia per mėnesį nuo antrojo pranešimo išsiuntimo, savivaldybė apie numatomas nuomoti gyvenamąsias patalpas tokia pat tvarka informuoja kitą sąraše įrašytą asmenį, neišbraukdama iš jo pirmojo.
13. Savivaldybės, prieš priimdamos sprendimą nuomoti grįžtančio asmens šeimai gyvenamąsias patalpas:
13.1. patikrina, ar grįžtančiam asmeniui ir visiems jo šeimos nariams, kurie persikelia kartu, nuo 1990 metų nepriklausė nuosavybės teise nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, jo dalis, butas), įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, nebuvo suteiktas kreditas lengvatinėmis sąlygomis gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti;
14. Paaiškėjus, kad grįžtančiam asmeniui ar jo šeimos nariui priklausė gyvenamasis plotas ar buvo skirta parama gyvenamajam plotui įgyti, priimamas sprendimas išbraukti jį iš grįžtančių asmenų sąrašo.
15. Savivaldybės institucija sprendimą nuomoti gyvenamąsias patalpas priima atsižvelgdama į patikslintą grįžtančio asmens šeimos narių skaičių.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
17. Prašymai įrašyti į grįžtančių asmenų sąrašus su reikiamais dokumentais priimami iki 2002 m. gruodžio 31 dienos.
18. Savivaldybių institucijos kasmet iki: