LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PAJŪRIO (KARKLĖS) REGIONINIO PARKO IR JO ZONŲ BEI PARKO APSAUGOS ZONOS RIBŲ PATVIRTINIMO
1997 m. kovo 17 d. Nr. 232
Vilnius
1. Patvirtinti Pajūrio (Karklės) regioninio parko ir jo zonų bei parko apsaugos zonos ribas pagal Aplinkos apsaugos ministerijos parengtą planą ir pritarti Pajūrio (Karklės) regioninio parko zonavimo pagrindinėms nuostatoms (pridedama).
2. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijai pateikti Pajūrio (Karklės) regioninio parko ir jo zonų bei parko apsaugos zonos ribas suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės valdymo institucijoms, taip pat Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėms.
MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS VAGNORIUS
APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS IMANTAS LAZDINIS
______________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 232
PAJŪRIO (KARKLĖS) REGIONINIO PARKO ZONAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS
TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
1. Pajūrio (Karklės) regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją funkcines zonas.
Konservacinė zona
2. Pajūrio (Karklės) regioninio parko konservacinę zoną sudaro Plazės gamtinis rezervatas, Nemirsetos, Olando kepurės ir Šaipės kraštovaizdžio draustiniai, Karklės talasologinis draustinis, Kalotės botaninis-zoologinis draustinis, Karklės botaninis ir Karklės etnokultūrinis draustiniai.
3. Pajūrio (Karklės) regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Plazės gamtinio rezervato - išsaugoti šiam kraštui būdingų rūšių augalus ir gyvūnus, savitą žemyninio pajūrio ruožo gamtinį kraštovaizdį, liekaninės kilmės Plazės ežerą;
3.2. Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio - išsaugoti mozaikišką kopų, smėlynų, pievų, miškų kompleksą, Nemirsetos litorininės jūros kopagūbrį, pajūrio kopų juostą su būdinga pajūrio augalija;
3.3. Olando kepurės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Didįjį pajūrio klifą - unikalų Lietuvos kraštovaizdžio elementą, pajūrio kraštovaizdžiui būdingą pušų miško ekosistemą;
3.4. Šaipės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti tipišką pajūrio žolinę augaliją, žemėnaudos struktūrą, Šaipės dubaklonio kraštovaizdį su giraitėmis, pelkėmis ir pievomis;
3.5. Karklės talasologinio draustinio – išsaugoti unikalų jūrinį kompleksą, pasižymintį didele biologine įvairove Lietuvos pajūryje, jūrinio riedulyno biotopus su midijų bendrijomis, banguolių kolonijomis, žuvų neršto ir maitinimosi vietomis;
3.6. Kalotės botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti augalų ir gyvūnų rūšis bei jų bendrijas, paukščių migracijos susitelkimo vietas, Kukuliškių girios biologinę įvairovę;
3.7. Karklės botaninio draustinio – išsaugoti mažai pažeistų, durpinių pievų mozaiką su augalais, būdingais vakarinei Lietuvos daliai, įrašytais į Lietuvos raudonąją knygą;