Administracinė byla Nr. A146-196/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03192-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 17.2; 35.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gintarui Stundžiai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas, pareiškėjas) pareiškimu, kurį papildė (b. l. 1–5, 72–73), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) ištirti, ar Širvintų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-165) 186 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik Reglamento 188 punkte nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams, ir 188 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito savivaldybės administracijai už kiekvieną ketvirtį pateikdamas ketvirčio išmokų avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6 dalies ir 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms;
2) ištirti, ar Sprendimo Nr. 1-165 187.3, 187.4, 187.6 papunkčiai ta apimtimi, kuria numatyta, kad išmoka naudojama Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui, 187.10 papunktis neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms;
3) ištirti, ar Sprendimo 187.5 papunktis neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies ir 26 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatoms;
4) ištirti, ar Sprendimo Nr. 1-165 187.8 papunktis neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatoms;
5) ištirti, ar Sprendimo Nr. 1-165 188 punktas ta apimtimi, kur nustatyta, kad Tarybos narys, kuris įsigijo knygų, gėlių ar suvenyrų, kartu su nurodytais dokumentais pateikia ir aiškinamąjį raštą, kuriuo nurodo, kokiems tikslams (renginio pavadinimas, renginio programa, kokiems asmenims priimti ar pasveikinti teiktos knygos, gėlės ar suvenyrai) panaudotos išmokos, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms;
6) ar Sprendimo Nr. 1-165 187.2 papunktis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išmokos gali būti naudojamos pašto prekėms apmokėti, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 5 punkto ir 30 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatoms.
Paaiškino, kad Taryba 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimu Nr. 1-165 papildė Reglamentą 186 punktu, kuriame nustatė, jog Tarybos nariui, išskyrus Savivaldybės merą ir mero pavaduotoją, su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama 300 Lt dydžio išmoka atsiskaitytinai. Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik Reglamento 188 punkte nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams. Minėtame Sprendimo Nr. 1-165 punkte nustatyta, kad Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Savivaldybės administracijai už kiekvieną ketvirtį pateikdamas ketvirčio išmokų avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos. Kartu su išmokų avanso apyskaita Savivaldybės administracijai pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Tarybos narys, kuris įsigijo knygų, gėlių ar suvenyrų, kartu su nurodytais dokumentais pateikia ir aiškinamąjį raštą, kuriuo nurodo, kokiems tikslams (renginio pavadinimas, renginio programa, kokiems asmenims priimti ar pasveikinti įteiktos knygos, gėlės ar suvenyrai) panaudotos išmokos.
Pareiškėjui kilo abejonių dėl šių Reglamento nuostatų atitikties Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui ir 26 straipsnio 2 daliai. Vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 13, 16, 19, 20, 26, 30, 21, 32, 34, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnyje buvo pakeista Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis ir nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma Reglamente. Pareiškėjo manymu, Tarybos nariui kas mėnesį gali būti skiriama nustatyto dydžio išmoka, už kurios panaudojimą Tarybos narys privalo atsiskaityti. Atsiskaitymo principas suponuoja tai, kad Tarybos nariui negali būti išmokama didesnė pinigų suma, negu yra jo faktiškai patirtos išlaidos, o nuostata, numatanti, kad kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, kurios dydis nustatomas Reglamente, reiškia tai, jog kiekvieną mėnesį gali būti atlyginamos tik to mėnesio išlaidos, už kurias pateikiami to mėnesio jas pagrindžiantys dokumentai ir kurios negali viršyti Tarybos nustatyto išmokos dydžio. Tarybai nustačius, kad mėnesiui skirtos lėšos pervedamos pasibaigus ketvirčiui, o Tarybos nariui už išmokų panaudojimą atsiskaitant Savivaldybės administracijai už kiekvieną ketvirtį pateikiant ketvirčio išmokų avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos, pažeidžiama Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kas mėnesį gali būti skiriama Reglamente nustatyto dydžio išmoka atsiskaitytinai. Įtvirtinus mėnesiui skirtų lėšų naudojimą ketvirčiais bei galimybę už lėšas atsiskaityti iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos, nebetenka prasmės mėnesio limito nustatymas, nes per pirmą ir antrą mėnesį nepatyrus jokių išlaidų, trečią mėnesį gali būti panaudojama visų 3 mėnesių išmokų suma, ir mėnesio limitas (išmokos dydis) šiuo atveju nebėra taikomas. Savivaldybės institucijos, įgyvendindamos savo įgaliojimus, privalo vadovautis aukštesnės galios teisės aktais ir bendraisiais teisės principais. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, kuris reiškia, kad savivaldybės veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti užtikrinamas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Teisėtumo principas reiškia, kad savivaldybės institucijų ir jų pareigūnų veiklą reglamentuojantys teisės aktai turi būti priimti ne tik teisėtai, bet ir turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, nekeliantys abejonių dėl jų turinio ir taikymo, nedviprasmiški. Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas teigė, kad minėtas Tarybos nustatytas reglamentavimas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai bei principams, nustatantiems, jog savivaldybės turtas turi būti naudojamas efektyviai ir racionaliai.
Sprendimu Nr. 1-165 buvo nuspręsta papildyti Reglamentą 187 punktu, kuriame nustatyta, kad Reglamento 186 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota: Tarybos nario telefoniniams pokalbiams, interneto paslaugoms apmokėti; pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti; knygų, gėlių ir suvenyrų įsigijimo išlaidoms apmokėti; periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratai; Tarybos nario kompiuterinės technikos nuomai, techninei priežiūrai, remontui, eksploatavimui; Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietų įsigijimui; Tarybos nario ataskaitos spausdinimui, platinimui ir kitos informacijos, susijusios su jo kaip Tarybos nario veikla, parengimui, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų apmokėjimui; su Tarybos nario veikla susijusios kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms, kai šių išlaidų neapmoka kviečiančioji organizacija (institucija); kanceliarinių prekių įsigijimui; išmokai gauti atidarytų banko sąskaitų administravimo paslaugoms apmokėti. Pareiškėjui kilo abejonių dėl Sprendimo Nr. 1-165 187.2, 187.3, 187.4, 187.5, 187.6, 187.8, 187.10 papunkčių ir 188 punkto dalies atitikties Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatytas baigtinis sąrašas paslaugų, už kurias atsiskaityti skiriama tarybos nariui šiame straipsnyje numatyta išmoka, t. y. už kanceliarijos, pašto, telefono ir interneto ryšio paslaugas. Sprendimo Nr. 1-165 187.2 papunktyje nustatyta, kad Reglamento 186 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmoką galima naudoti pašto paslaugų išlaidoms apmokėti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalis nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pašto prekių įsigijimas negali būti laikomas pašto paslauga, kadangi jo metu pardavėjas perduoda materialius daiktus savivaldybės tarybos nario nuosavybėn už nustatytą kainą. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad tarybos narys turi teisę gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija atlieka sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą. Taigi, Savivaldybės administracija turi pareigą aprūpinti Tarybos narius visomis materialinėmis priemonėmis, reikalingomis Tarybos nario pareigoms atlikti. Tuo pačiu Tarybos narys Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka mokamą išmoką gali naudoti tik toms konkrečiai išvardytoms paslaugoms, kurių jam tiesiogiai nesuteikia Savivaldybės administracija, apmokėti. Todėl, pareiškėjo nuomone, abejotina ir dėl Sprendimo Nr. 1-165 187.2 papunkčio atitikties nurodytoms Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. Sprendimo Nr. 1-165 187.3 papunktyje nustatyta, kad išmoka gali būti panaudota knygų, gėlių ir suvenyrų įsigijimo išlaidoms apmokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 919 2 punktu patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklėmis, knygų, gėlių ir suvenyrų išlaidos priskiriamos reprezentacinėms išlaidoms. Taigi, Sprendimo Nr. 1-165 187.3 papunktyje numatytos išlaidos nepatenka nei į vieną paslaugų grupę, nustatytą Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo Nr. 1-165 188 punkto dalis ta apimtimi, kur numatyta, jog „Tarybos narys, kuris įsigijo knygų, gėlių ar suvenyrų, kartu su nurodytais dokumentais pateikia ir aiškinamąjį raštą, kuriuo nurodo, kokiems tikslams (renginio pavadinimas, renginio programa, kokiems asmenims priimti ar pasveikinti įteiktos knygos, gėlės ar suvenyrai) panaudotos išmokos“, yra neatsiejamai susijusi su Sprendimo Nr. 1-165 187.3 papunkčiu, todėl taip pat neteisėta. Sprendimo Nr. 1-165 187.4 papunktyje numatyta, jog išmoka gali būti panaudota periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratai. Vadovaujantis bendruoju viešųjų pirkimų žodynu (Komisijos 2007 m. lapkričio 28 d. reglamentas (EB) Nr. 213/2008, iš dalies keičiantis ir pataisantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 Dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno), laikraščiai, dienraščiai, periodiniai leidiniai ir žurnalai yra priskiriami bendrai spaudinių sąvokai. Todėl spaudinių (periodinių leidinių bei laikraščių) prenumeratos taip pat negalima pagrįsti nei viena paslaugų kategorija, nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje. Sprendimo Nr. 1-165 187.5 papunktyje numatyta, kad išmoka gali būti naudojama Tarybos nario kompiuterinės technikos nuomai, techninei priežiūrai, remontui, eksploatavimui. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad išmoką galima naudoti tik atsiskaitant už interneto ryšio paslaugas. Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija privalo suteikti tarybos nariui vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija atlieka sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą. Vadovaudamasis išvardytais straipsniais, pareiškėjas teigė, kad ir tarybos nario kompiuterinės technikos nuomos, techninės priežiūros, remonto, eksploatavimo išlaidas tiesiogiai turėtų apmokėti savivaldybės administracija. Be to, tai, kad išmoka gali būti naudojama interneto paslaugoms apmokėti, jau yra numatyta Sprendimo Nr. 1-165 187.1 papunktyje. Tokiu būdu Sprendimo Nr. 1-165 187.5 papunktis prieštarauja ne tik Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 5 punkto, 30 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatoms, bet ir to paties Sprendimo Nr. 1-165 187.1 papunktyje nustatytam reglamentavimui. Sprendimo Nr. 1-165 187.6 papunktyje numatyta, kad išmoka gali būti naudojama Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilieto įsigijimui. Pareiškėjo manymu, Sprendimo Nr. 1-165 nuostata, numatanti, kad išmoka gali būti naudojama transporto priemonės nuomai, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui bei draudimui, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai. Šioje įstatymo normoje yra numatyta išmoka tik už transporto paslaugų apmokėjimą. Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, esminis paslaugų sutarties dalyko požymis yra nematerialus paslaugų pobūdis, nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu, atliekami tam tikri veiksmai. Nuomos sutartimi daiktai perduodami laikinai valdyti ir jais naudotis už užmokestį, o pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinami daikto savininkui ar teisėtam jo valdytojui (CK 6.477 str. 1 d.). Nuomos sutarties dalykas yra nesunaudojami daiktai. Taigi, transporto priemonės nuoma ir transporto paslaugos yra priskiriamos skirtingoms sutarčių rūšims, todėl atsižvelgdamas į tai, jog tarybos narių išlaidos yra apmokamos iš savivaldybės biudžeto lėšų, kurios turi būti naudojamos efektyviai ir racionaliai, pareiškėjas mano, kad Taryba nepagrįstai išplėtė transporto paslaugų sąvoką. Be to, transporto paslaugoms nėra priskiriamos išlaidos, netiesiogiai susijusios su transporto priemonių naudojimu, t. y. techninio aptarnavimo, remonto, draudimo išlaidos. Sprendimo Nr. 1-165 187.8 papunktyje nustatyta, kad išmoka gali būti panaudota su Tarybos nario veikla susijusios kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms, kai šių išlaidų neapmoka kviečiančioji organizacija (institucija). Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, kad tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Taigi, Vietos savivaldos įstatyme jau yra nustatytas tarybos nario kelionės sąnaudų padengimo pagrindas. Todėl neaišku, kokios ir kokiu tikslu išvykusiam Tarybos nariui turėtų būti padengtos kelionės išlaidos, vadovaujantis Sprendimo Nr. 1-165 187.8 papunkčiu. Sprendimo Nr. 1-165 187.10 papunktyje nustatyta, kad išmoka gali būti panaudota išmokai gauti atidarytų banko sąskaitų administravimo paslaugoms apmokėti. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nustato konkrečias paslaugas, kurioms apmokėti galima naudoti išmoką, t. y. už kanceliarijos, pašto, telefono ir interneto ryšio paslaugas. Akivaizdu, kad išmokai gauti atidarytų banko sąskaitų administravimo paslaugų apmokėjimas nepatenka nei į vieną paslaugų kategoriją, nustatytą Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje.
Nustatant valstybės institucijų kompetenciją, viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“. Nei Vietos savivaldos įstatymas, nei kiti teisės aktai nesuteikė teisės Tarybai aiškinti plečiamai Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatų ta apimtimi, kur nustatyta, už kokias paslaugas savivaldybės tarybos narys gali atsiskaityti iš savivaldybės biudžeto gauta išmoka. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatas savivaldybės tarybos kompetencija apsiriboja tik išmokos dydžio ir atsiskaitymo tvarkos nustatymu. Todėl pareiškėjas mano, kad Sprendimo Nr. 1-165 187.2, 187.3, 187.4, 187.5, 187.6, 187.8, 187.10 papunkčiai ir 188 punkto dalis nepagrįstai išplečia išmokos panaudojimo būdus, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai ir viešosios teisės principams.
Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės taryba prašė atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose (b. l. 35–37, 81–82) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. birželio 30 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 13, 16, 19, 20, 26, 30, 31, 32, 34, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurio 13 straipsnio 2 dalyje įpareigojo tarybas iki 2010 m. rugsėjo 30 d. parengti ir patvirtinti įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5, 6, 7 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus Reglamentų pakeitimus.
Lietuvos savivaldybių asociacija 2010 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (11)-SD-742 pateikė savivaldybių merams Savivaldybių kontrolierių asociacijos nuomonę „Dėl vietos savivaldos įstatymo kai kurių nuostatų įgyvendinimo“. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimas parengtas atžvelgiant į minėtąją nuomonę ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Teigė, kad Reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-261 (Tarybos 2009 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1-159, 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 redakcija), 186 punkte yra aiškiai įtvirtinta nuostata, jog Tarybos nariui kas mėnesį skiriama 300 Lt dydžio išmoka atsiskaitytinai. Toliau dėstoma atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarka, t. y. pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik Reglamento 188 punkte nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams (Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Savivaldybės administracijai už kiekvieną ketvirtį pateikdamas ketvirčio išmokų avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos). Atsakovo nuomone, Reglamento 186 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, jog pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik Reglamento 188 punkte nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams, ir 188 punktas ta apimtimi, kur nustatyta, kad Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito savivaldybės administracijai už kiekvieną ketvirtį pateikdamas ketvirčio išmokų avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies bei 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Be to, atsakovo nuomone, Reglamento 186 punktas neprieštarauja Įstatymo 24 straipsnio 5 punkto ir 30 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatoms.
Atsakovo nuomone, Reglamento 187.3 papunktis, 187.4 papunktis, 187.6 papunktis ta apimtimi, kuria numatyta, jog išmoka naudojama Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui, 187.10 papunktis neprieštarauja Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms, 187.5 papunktis neprieštarauja Įstatymo 24 straipsnio 5 dalies ir 26 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 2 punkto, 7 punkto nuostatoms, 187.8 papunktis neprieštarauja Įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms, 188 punktas ta apimtimi, kur nustatyta, kad Tarybos narys, kuris įsigijo knygų, gėlių ar suvenyrų, kartu su nurodytais dokumentais pateikia ir aiškinamąjį raštą, kuriuo nurodo, kokiems tikslams (renginio pavadinimas, renginio programa, kokiems asmenims priimti ar pasveikinti įteiktos knygos, gėlės ar suvenyrai) panaudotos išmokos, neprieštarauja Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Be to, nurodė, kad Reglamento 187.2 papunktyje nustatyta, jog Reglamento 186 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti. Atsakovo nuomone, sąvokos „pašto prekė“ ir „pašto paslauga“ yra susijusios viena su kita, nes perkant pašto paslaugą yra reikalinga įsigyti ir pašto prekę, pavyzdžiui, siunčiant registruotą pašto siuntą (pašto paslauga), reikalinga įsigyti pašto ženklą ir voką (pašto prekė). Taigi, mano, kad Reglamento 187.2 papunktis neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 5 punkto bei 30 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatoms ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išmokos gali būti naudojamos pašto prekėms apmokėti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu (b. l. 87–92) pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą patenkino iš dalies, t. y.: 1) pripažino, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalinio pakeitimo“ 187.10 papunkčio nuostata, kad 186 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota išmokai gauti atidarytų banko sąskaitų administravimo paslaugoms apmokėti, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai; 186 punkto ir 188 punkto nuostatos dėl atsiskaitymo kas/už ketvirtį taip pat neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai; 2) pripažino, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalinio pakeitimo“ 187.2 papunkčio nuostata, kad 186 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota pašto reikmėms ir paslaugoms įsigyti, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 5 punktui, 26 straipsnio 2 daliai ir 30 straipsnio 2 dalies 7 punktui; 187.3 papunkčio nuostata, kad 186 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota knygų, gėlių ir suvenyrų įsigijimo išlaidoms apmokėti, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai; 187.4 papunkčio nuostata, kad 186 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratai, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai; 187.5 papunkčio nuostata, kad 186 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota tarybos nario kompiuterinės technikos nuomai, techninei priežiūrai, remontui, eksploatavimui, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 5 punktui, 26 straipsnio 2 daliai ir 30 straipsnio 2 dalies 7 punktui; 187.6 papunkčio nuostata, kad 186 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, draudimui, remontui, taksi paslaugoms ir viešojo transporto bilietų įsigijimui, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai; 187.8 papunkčio nuostata, kad 186 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota su tarybos nario veikla susijusios kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms, kai šių išlaidų neapmoka kviečiančioji organizacija (institucija), prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalims.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalies nuostatas norminis administracinis aktas yra viena iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų). Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą. Pažymėjo, kad tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi, bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina. ABTĮ 110 straipsnio 2 dalis nustato administracinių teismų kompetenciją tirti savivaldybių administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai teismai tiria tik norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams (ABTĮ 110 str. 1 d., 112 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams. Byloje taikytinų norminių administracinių aktų atitiktis žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant individualią bylą, jei tam yra būtinybė.
Remdamasis paminėtų teisės normų sistemine analize, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti savivaldybių administravimo subjekto priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams, Vyriausybės norminiams aktams (ABTĮ 110 str. 2 d.). Taip pat konstatavo, kad Reglamentas yra norminis aktas ABTĮ 2 straipsnio 13 dalies prasme, todėl jo nuostatų teisėtumas gali būti tiriamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) suformuluota doktrina, aiškinančia konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą teisėkūros procese. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų <...>“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Būtinybę laikytis įstatymų viršenybės principo savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris nurodė, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. I1-04/2006, Nr. I1‑02/2006).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) nustatyta, kad norminius administracinius aktus turi teisę leisti tik viešojo administravimo institucijos, turinčios įstatymų nustatytus įgaliojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. I1-02/2006, yra pažymėjęs, kad „turintys įstatymų numatytus įgaliojimus“ suponuoja draudimą viešojo administravimo subjektui priimti norminio pobūdžio teisės aktus, jeigu tokia teisė jam nesuteikta įstatymu, bei pareigą priimant norminio pobūdžio aktus laikytis apibrėžtų akto priėmimo procedūrų. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Taigi, viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti.
Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. spalio 1 d.) nustato, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos yra nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. To paties įstatymo 24 straipsnio 5 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad tarybos narys turi teisę <...> gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-971 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.) nustato, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma Reglamente. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 7 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. spalio 1 d.), nustatyta, kad savivaldybės administracija <...> atlieka sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.
Teismas nustatė, kad Taryba Sprendimu pakeitė Reglamentą (Tarybos 2009 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1-159 redakcija), patvirtintą Tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu. Sprendimo 9 punkte Reglamentą papildė 186 punktu, pagal kurį Tarybos nariui, išskyrus Savivaldybės merą ir mero pavaduotoją, su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama 300 Lt dydžio išmoka atsiskaitytinai. Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik Reglamento 188 punkte nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams. Sprendimo 10 punkte Reglamentą papildė 187 punktu, pagal kurį Reglamento 186 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota: 187.1. Tarybos nario telefoniniams pokalbiams, interneto paslaugoms apmokėti; 187.2. pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti; 187.3. knygų, gėlių ir suvenyrų įsigijimo išlaidoms apmokėti; 187.4. periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratai; 187.5. Tarybos nario kompiuterinės technikos nuomai, techninei priežiūrai, remontui, eksploatavimui; 187.6. Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietų įsigijimui; 187.7. Tarybos nario ataskaitos spausdinimui, platinimui ir kitos informacijos, susijusios su jo kaip Tarybos nario veikla, parengimui, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų apmokėjimui; 187.8. su Tarybos nario veikla susijusios kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms, kai šių išlaidų neapmoka perkančioji organizacija (institucija); 187.9. kanceliarinių prekių įsigijimui; 187.10. išmokai gauti atidarytų banko sąskaitų administravimo paslaugoms apmokėti. Sprendimo 11 punkte Reglamentas buvo papildytas 188 punktu, kuriame nustatyta, kad Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Savivaldybės administracijai už kiekvieną ketvirtį pateikdamas ketvirčio išmokų avanso iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos. Kartu su išmokų avanso apyskaita Savivaldybės administracijai pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Tarybos narys, kuris įsigijo knygų, gėlių ar suvenyrų, kartu su nurodytais dokumentais pateikia ir aiškinamąjį raštą, kuriuo nurodo, kokiems tikslams (renginio pavadinimas, renginio programa, kokiems asmenims priimti ar pasveikinti įteiktos knygos, gėlės ar suvenyrai) panaudotos išmokos.
Rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai, t. y. įstatymas šiuo atveju numato paslaugų, o ne daiktų įsigijimo išlaidų kompensavimą. Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 5 punktas nustato, kad tarybos narys turi teisę gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aprūpinti savivaldybės tarybos narį jo veikloje būtinomis priemonėmis, įskaitant kanceliarijos ir pašto prekes, turi savivaldybės administracija, o Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta išmoka gali būti naudojama tik paslaugoms apmokėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-92/2008 nurodė, kad aiškinant teisės normas preziumuojama, kad įstatymų leidėjas laikosi teisės kalbos ekonomijos principo ir nevartoja nereikalingų posakių ir žodžių, todėl įstatymo teksto negalima aiškinti taip, tarsi tam tikra dalis teksto neegzistuotų ar prarastų prasmę. CK 1.97 straipsnio, kuriame numatytos civilinių teisių objektų rūšys, 1 dalis nustato, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, t. y. įstatymas nustato, kad daiktai bei veiksmai ir veiksmų rezultatai yra skirtingi civilinių teisių objektai. Šiuo atveju įstatymas expressis verbis nustato, kokių civilinių teisių objektų įsigijimui gali būti naudojama Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta išmoka.
Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą ir konstatavo, kad Reglamento 186 punkte nustatytoms su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms priskiriamos daiktų (prekių) įsigijimo išlaidos prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms: 187.2 papunkčio nuostata, kad reglamento 186 punkte numatytoms su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms priskiriamos pašto prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos, – Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 5 punktui, 26 straipsnio 2 daliai ir 30 straipsnio 2 dalies 7 punktui; 187.3 papunktis, nustatantis, kad Reglamento 186 punkte numatytoms su tarybos nario veikla susijusios išlaidoms priskiriamos knygų, gėlių ir suvenyrų įsigijimo išlaidos, taip pat 188 punktas, nustatantis, kad tarybos narys, kuris įsigijo knygų, gėlių ir suvenyrų, kartu su šiame punkte nurodytais dokumentais pateikia ir aiškinamąjį raštą, kuriame išsamiai nurodo, kokiems tikslams (renginio pavadinimas, renginio programa, kokiems asmenims priimti ar pasveikinti įteiktos knygos, gėlės ar suvenyrai) panaudotos išmokos, – Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai (teismas iš esmės sutiko su pareiškėjo argumentais, kad tokio pobūdžio išlaidos yra reprezentacinės, jų apmokėjimas Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nėra numatytas); 187.4 papunktis, nustatantis, kad Reglamento 186 punkte numatytoms su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms priskiriamos periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratos išlaidos – Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai.
Įvertinęs tai, kad aprūpinti savivaldybės tarybos narį jo veikloje būtinomis priemonėmis turi savivaldybės administracija, kuri ir užtikrina tokių priemonių tinkamą funkcionavimą, Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta išmoka negali būti naudojama išlaidoms paslaugų, susijusių su tokių priemonių gavimu laikinai naudotis ar jų priežiūra, teismas padarė išvadą, kad atskiros Reglamento nuostatos prieštarauja pareiškėjo nurodytoms Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms: 187.5 papunkčio nuostata, kad Reglamento 186 punkte numatytoms su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms priskiriamos tarybos nario kompiuterinės technikos nuomos, techninės priežiūros, remonto ir eksploatavimo išlaidos, – Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 5 punktui, 26 straipsnio 2 daliai ir 30 straipsnio 2 dalies 7 punktui; Reglamento 187.6 papunkčio nuostata, kad Reglamento 186 punkte numatytoms su tarybos nario veikla susijusios išlaidoms priskiriamos tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomos, eksploatavimo, techninio aptarnavimo, draudimo, remonto, taksi paslaugų, viešojo transporto bilietų įsigijimo išlaidos, – Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad nustatyti, ar kompiuterinė technika ir transporto priemonė tarybos nario naudojama tik veiklai, susijusiai su tarybos nario veikla, realiai nėra įmanoma.
Konstatatvo, jog Reglamento 187.8 papunkčio nuostata, kad Reglamento 186 punkte numatytoms su tarybos nario veikla susijusios išlaidoms priskiriamos su tarybos nario susijusios kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, kai šių išlaidų neapmoka kviečiančioji organizacija (institucija), prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalims: Sprendimu padaryti Reglamento pakeitimai, t. y. Reglamento papildymas atitinkamais punktais, kuriais įgyvendintos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuoja išmokų Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusių kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugų išlaidų apmokėjimo, skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarką, o 187.8 papunktyje numatytos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos neapima kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugų išlaidų. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 3 dalis ir Reglamento 191 punktas nustato, kad tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas.
Reglamento 187.10 papunktis, nustatantis, kad Reglamento 186 punkte numatytoms su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms priskiriamos išmokai gauti atidarytų banko sąskaitų administravimo paslaugų apmokėjimo išlaidos, teismo vertinimu, savaime neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai. Remdamasis sistemine Reglamento 186 punkto, 187.10 papunkčio ir 188 punkto analize, teismas padarė išvadą, kad Reglamento 186 punkte nurodytos išmokos pervedamos į tarybos narių turimas banko sąskaitas. Taigi, tarybos nariai realiai patiria su tokios sąskaitos administravimu susijusias išlaidas, todėl išmokai gauti atidarytų banko sąskaitų administravimo paslaugų apmokėjimo išlaidos laikytinos kanceliarinės Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies prasme.
Kaip minėta, Reglamento 186 punktas inter alia nustato, kad Tarybos nariui, išskyrus Savivaldybės merą ir mero pavaduotoją, su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama 300 Lt dydžio išmoka atsiskaitytinai. Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik Reglamento 188 punkte nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams. Reglamento 188 punkte nustatyta, kad Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Savivaldybės administracijai už kiekvieną ketvirtį pateikdamas ketvirčio išmokų avanso iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos. Kartu su išmokų avanso apyskaita Savivaldybės administracijai pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Tarybos narys, kuris įsigijo knygų, gėlių ar suvenyrų, kartu su nurodytais dokumentais pateikia ir aiškinamąjį raštą, kuriuo nurodo, kokiems tikslams (renginio pavadinimas, renginio programa, kokiems asmenims priimti ar pasveikinti įteiktos knygos, gėlės ar suvenyrai) panaudotos išmokos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nenustato paslaugoms apmokėti skirtos išmokos, kuri skiriama kas mėnesį ir atsiskaitytinai, panaudojimo laikotarpio ir atsiskaitymo už ją tvarkos, todėl paminėtos Reglamento nuostatos dėl atsiskaitymo kas/už ketvirtį neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai.
III.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje apeliaciniu skundu (b. l. 96–97) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą ir pripažinti, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalinio pakeitimo“ 186 punkto ir 188 punkto nuostatos dėl lėšų skyrimo ir atsiskaitymo kas/už ketvirtį prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai.
Vyriausybės atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje, kuria pripažino, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalinio pakeitimo“ 186 punkto ir 188 punkto nuostatos dėl atsiskaitymo kas/už ketvirtį neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmoka gali būti skiriama tarybos nariui, kad ji skiriama su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti, kad ji gali būti skiriama kas mėnesį ir atsiskaitytinai. Savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką, tačiau savivaldybės tarybos nustatyta atsiskaitymo tvarka neturi paneigti esminių įstatymo reikalavimų. Išmoka tarybos nariui gali būti skiriama paslaugoms apmokėti kas mėnesį atsiskaitytinai, todėl Širvintų rajono savivaldybės tarybai nustačius, kad lėšos pervedamos pasibaigus ketvirčiui ir tai, kad tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito už kiekvieną ketvirtį pateikdamas ketvirčio išmokų avanso apyskaitą, pareiškėjo nuomone, iškreipia Vietos savivaldos įstatyme nustatytą reguliavimą, kadangi įtvirtina, jog išmoka skiriama kas ketvirtį. Išmokos skyrimas kas mėnesį suponuoja, kad ji turi būti skiriama tą mėnesį tarybos nario gautoms su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti. Todėl nustatant atsiskaitymo už išmokos panaudojimą tvarką negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuris leistų tarybos nariui atsiskaitant už vieno mėnesio skirtą išmoką pateikti kitą mėnesį gautus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė klaidingą išvadą, jog Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalinio pakeitimo“ 186 punkto ir 188 punkto nuostatos dėl atsiskaitymo kas/už ketvirtį neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai.
Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės taryba su Vyriausybės atstovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 101–102) nurodo, kad Reglamento 186 punkte yra aiškiai įtvirtina nuostata, jog Tarybos nariui kas mėnesį skiriama 300 Lt dydžio išmoka atsiskaitytinai. Toliau dėstoma pati atsiskaitymo tvarka už panaudotas lėšas, t. y. pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik Reglamento 188 punkte nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams (Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Savivaldybės administracijai už kiekvieną ketvirtį pateikdamas ketvirčio išmokų avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos). Tam, kad būtų teisingai apskaitomos išmokos, Tarybos narys „Išmokų avanso apyskaitos“ eilutėje „Dokumento išrašymo data“ turi nurodyti dokumento (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kvito) išrašymo datą. Pažymi, kad Tarybos nariui kas mėnesį skiriama 300 Lt dydžio išmoka, tik atsiskaitymas už šių lėšų panaudojimą atliekamas kas ketvirtį. Todėl mano, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 186 punkto ir 188 punkto nuostatos dėl lėšų skyrimo ir atsiskaitymo kas ketvirtį neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamą ginčą Vyriausybės atstovas iškėlė dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalinio pakeitimo“, kuriuo buvo iš dalies pakeistas Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, 9,10,11 punktų, kuriais Reglamentas buvo papildytas 186, 187 ir 188 punktais, nustatančiais savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimą, atitinkamų nuostatų teisėtumo.
Pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą toje dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas nepatenkino Vyriausybės atstovo prašymo pripažinti, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 nuostatos dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento papildymo 186 ir 188 punktais, kuriuose, be kita ko, numatytas lėšų tarybos narių paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti pervedimo ir atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą periodiškumas – kiekvieną ketvirtį – prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šį įstatymo reikalavimą.
Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl apskųstos teismo sprendimo dalies.
Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 priėmimo metu galiojusios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nustatė: „2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka.“ Ši Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies redakcija galiojo iki 2010 m. spalio 1 d.
Analogišką teisinį reguliavimą dėl savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo periodiškumo (kas mėnesį) įstatymų leidėjas nustatė ir kitose (vėlesnėse) Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies redakcijose.
Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis (2010 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XI-971), kurioje nustatyta, kad: „2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente.“
2011 m. balandžio 19 d. įstatymu Nr. XI-1327 dar kartą buvo pakeista Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstyta taip „2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente.“
2010 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-971 ir 2011 m. balandžio 19 d. įstatymu Nr. XI-1327 nustatyti Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies pakeitimai nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktualūs, nes atsakovui priimant 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 1-165 šie įstatymai negaliojo, tačiau jais nustatytas teisinis reguliavimas patvirtina nuoseklią įstatymų leidėjų valią įtvirtinti, kad tarybos nario su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, lėšos gali būti skiriamos ir už jas apmokama ne bet kokiais periodais, o kas mėnesį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, kad savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai, tačiau Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos ( Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Konstitucinė nuostata, kad vietos savivalda grindžiama savivaldybių savarankiškumu ir veiklos laisve pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinta kaip vienas pagrindinių vietos savivaldos principų (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas). Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti vietos savivaldos principai reikalauja laikytis teisėtumo principo – savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas). Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės institucijos gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai pagal įstatymų jiems suteikta kompetenciją, tačiau ši veiklos laisvė ir savarankiškumas yra neatsiejama nuo įstatymų nustatytos pareigos užtikrinti, kad priimtais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat, kad juos priimant būtų laikomasi teisės aktų nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Konstitucinis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 normos dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento papildymo 186 ir 188 punktais, kuriuose, be kita ko, numatytas lėšų tarybos narių paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti pervedimo ir atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą periodiškumas – kiekvieną ketvirtį – neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to šioje dalyje buvo neteisingai išspręsta byla, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas (ABTĮ 143 str.).
Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.), kuria atsakovas turėjo vadovautis priimdamas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 1-165, nustatytu teisiniu reguliavimu yra visiškai aiškiai nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti numatytas periodiškumas yra kiekvienas mėnuo. Įstatymų leidėjas nesuteikė diskrecijos savivaldybių taryboms pačioms nustatyti, kokiais periodais gali būti mokamos tarybos nariams išmokos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatytai paskirčiai. Šiuo įstatymu savivaldybių taryboms buvo suteikta kompetencija nustatyti reglamentu tik išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką, tačiau nustatant atsiskaitymo tvarką, kuri yra reikalinga lėšų panaudojimo kontrolei užtikrinti, negalėjo būti nustatytas teisinis reguliavimas, kuris nesiderina su įstatymo nuostata, kad atitinkama lėšų suma skiriama apmokėti už kiekvieną mėnesį suteiktas paslaugas. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-165 nustatė kas mėnesį skiriamos išmokos dydį pagal įstatymų leidėjo suteiktą kompetenciją. Tačiau šio sprendimo 9 punktu (juo Reglamentas papildytas 186 punktu) ir 11 punktu (juo Reglamentas papildytas 188 punktu) nustatydama šių išmokų mokėjimą (taip pat ir atsiskaitymą už jų panaudojimą) ne kas mėnesį, o ketvirčiais, t. y. nustatydamas konkuruojantį su Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi teisinį reguliavimą, viršijo savo kompetenciją, neužtikrino priimamo sprendimo teisėtumo.
Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstoje dalyje keistinas (ABTĮ 143 str.).
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą likusioje dalyje išsprendė teisingai. Todėl likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti, kad Širvintų rajono tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalinio pakeitimo“ 9 punktu nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas papildytas 186 punktu, ta apimtimi, kuria šiuo punktu numatyta, kad „Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik Reglamento 188 p. nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams“, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai.
Pripažinti, kad Širvintų rajono tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-165 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalinio pakeitimo“ 11 punktu nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas papildytas 188 punktu, ta apimtimi, kuria šiuo punktu numatyta, kad „Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Savivaldybės administracijai kiekvieną ketvirtį pateikdamas ketvirčio išmokų avanso apyskaitą (Priedas Nr. 1) iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 12 dienos“, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai.
Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
| Teisėjai |
Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis |