LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. LIEPOS 2 D. NUTARIMO NR. 825 „DĖL VALSTYBINIŲ MOKSLO INSTITUTŲ SVARBIAUSIŲJŲ VEIKLOS KRYPČIŲ“ PAKEITIMO

2002 m. liepos 10 d. Nr. 1102

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 825 „Dėl valstybinių mokslo institutų svarbiausiųjų veiklos krypčių“ (Žin., 1998, Nr. 61-1767; 1999, Nr. 67-2143) ir išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintas valstybinių mokslo institutų svarbiausiąsias veiklos kryptis (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 825

(Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d.

nutarimo Nr. 1102 redakcija)

VALSTYBINIŲ MOKSLO INSTITUTŲ SVARBIAUSIOSIOS VEIKLOS KRYPTYS

1. Svarbiausiosios Biochemijos instituto veiklos kryptys yra šios:

1.1. mikroorganizmų genų struktūros ir ekspresijos bei ląstelės metabolinių sistemų reguliavimo tyrimai;

1.2. eukariotinės ląstelės signalinių sistemų veikimo ir reguliavimo tyrimai;

1.3. biologinių katalizatorių struktūros, funkcionavimo ir praktinio naudojimo tyrimai;

1.4. aminorūgščių, angliavandenių ir heterociklų darinių – biologinių procesų moduliatorių sintezės ir savybių tyrimai.

2. Svarbiausiosios Biotechnologijos instituto veiklos kryptys yra šios:

2.1. įvairios paskirties rekombinantinių baltymų cheminiai, biologiniai ir technologiniai tyrimai;

2.2. genų veiklos tyrimai mielėse;

2.3. restrikcijos ir modifikacijos reiškinio molekuliniai genetiniai tyrimai.

3. Svarbiausiosios Botanikos instituto veiklos kryptys yra šios:

3.1. Lietuvos botaninė įvairovė: identifikavimas ir apibendrinimas bendrijų lygiu;

3.2. genetiniai ir fiziologiniai augalų produktyvumo pagrindai: augimą ir produktyvumą lemiančių genetinių ir fiziologinių procesų valdymo galimybių tyrimai;

3.3. Lietuvos mikobiotos įvairovė: identifikavimas ir apibūdinimas rūšių lygiu; mikroorganizmų bendrijų formavimosi dėsningumai.

4. Svarbiausiosios Chemijos instituto veiklos kryptys yra šios:

4.1. elektrocheminių, katalizinių ir sorbcinių procesų tirpaluose tyrimas ir jų praktinis naudojimas;

4.2. medžiagotyra ir metalų korozija;

4.3. ekologinė chemija;

4.4. organinių junginių spektroelektrochemija, sintezė ir tyrimas.

5. Svarbiausiosios Fizikos instituto veiklos kryptys yra šios:

5.1. aplinkos fizika ir chemija: vyksmai atmosferoje ir hidrosferoje, aplinkos taršos dėsningumų tyrimai, foninės ir antropogeninės taršos bei radioekologinis monitoringas;

5.2. molekulinė biofizika ir cheminė fizika: dinaminiai vyksmai baltymuose, polimeruose ir organizuotose molekulinėse struktūrose;

5.3. branduolinės spektroskopijos metodų plėtojimas bei naudojimas, aplinkos radionuklidų ir radioekologinio monitoringo tyrimai;

5.4. netiesinės optikos bei spektroskopijos metodų plėtojimas ir naudojimas, lazerių kūrimas ir taikymas.

6. Svarbiausiosios Geologijos ir geografijos instituto veiklos kryptys yra šios:

6.1. žemės gelmių sandaros sudėties, savybių, jų raidos ir išteklių susidarymo tyrimai;

6.2. Lietuvos kraštovaizdžio ir geologinės aplinkos struktūros, būklės ir kaitos tyrimai, apsaugos bei tausojančio naudojimo pagrindimas ir geotechnologijos;

6.3. Baltijos jūros bei kranto zonos geosistemų tyrimai ir kaitos prognozavimas;

6.4. gamtinių ir visuomeninių geografinių procesų analizė ir prognozė, kartografinis modeliavimas ir teritorijų planavimo mokslinis pagrindimas.

7. Svarbiausiosios Lietuvių kalbos instituto veiklos kryptys yra šios:

7.1. lietuvių kalbos leksikologija, leksikografija ir gramatinės sandaros tyrimai;

7.2. lietuvių kalbos istorijos, tarmių ir sociolingvistiniai tyrimai;

7.3. lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje ir terminologijos tyrimai;

7.4. lietuvių onomastikos tyrimai.

8. Svarbiausiosios Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto veiklos kryptys yra šios:

8.1. Lietuvos literatūros istorijos tyrimai;

8.2. dabartinio literatūros proceso bei literatūros teorijos tyrimai;

8.3. lietuvių tautosakos (dainuojamosios, pasakojamosios ir smulkiosios) istorinių ir teorinių problemų bei tipologinių sistemų ir varijavimo procesų tyrimai.

9. Svarbiausiosios Lietuvos energetikos instituto veiklos kryptys yra šios:

9.1. energetikos ūkio planavimo metodų kūrimas, energetikos objektų saugumo, patikimumo, poveikio aplinkai bei efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tyrimai;

9.2. tyrimai šiluminės fizikos, skysčių bei dujų mechanikos ir metrologijos srityse;

9.3. sudėtingų sistemų modeliavimas, jų valdymo metodikų ir kontrolės techninių priemonių kūrimas;

9.4. energetikos sistemų konstrukcinių elementų ilgaamžiškumo ir naujų daugiafunkcinių medžiagų technologijų tyrimai;

9.5. degimo ir plazminių procesų tyrimai kuro taupymo, aplinkos taršos mažinimo ir medžiagų terminio nukenksminimo srityse.

10. Svarbiausiosios Kultūros, filosofijos ir meno instituto veiklos kryptys yra šios:

10.1. Lietuvos kultūros formavimosi bei raidos tyrimai;

10.2. komparatyvistiniai kultūros ir filosofijos tyrimai;

10.3. Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai;

10.4. šiuolaikinės filosofijos tyrimai;

10.5. Lietuvos meno raidos tyrimai.

11. Svarbiausiosios Lietuvos istorijos instituto veiklos kryptys yra šios:

11.1. Lietuvos visuomenės ir valstybės raida iki XXI amžiaus pradžios (istorija ir istoriografija, pagalbiniai istorijos mokslai ir t.t.);

11.2. Lietuvos archeologija, proistorės tyrimai;

11.3. etnologija: kultūrinis, socialinis ir teritorinis tapatumas;

11.4. Lietuvos Metrikos ir kitų Lietuvos istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas;

11.5. Lietuvos miestų atsiradimas, raida ir visuomeninė reikšmė.

12. Svarbiausiosios Lietuvos miškų instituto veiklos kryptys yra šios:

12.1. miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai;

12.2. miškų atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos;

12.3. miškų genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių selekcijos, miškų turtinimo ir miško atkūrimo technologijų tyrimai;

12.4. miškų politika, socialinės bei ekonominės problemos nuosavybės rūšių kaitos sąlygomis.

13. Svarbiausiosios Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklos kryptys yra šios:

13.1. augalų biologijos ir biotechnologijos pagrindų plėtojimas, sodo ir daržo augalų veislių išvedimas, jų genofondo tyrimas, saugojimas ir turtinimas;

13.2. sodo ir daržo augalų agrobiologiniai ir ekologiniai tyrimai, dauginimo ir auginimo technologijų kūrimas;

13.3. vaisių, uogų ir daržovių kokybės tyrimai, jų laikymo ir perdirbimo būdų optimizavimas, biologiškai vertingų produktų kūrimas naudojant sodo ir daržo augalų bioįvairovę.

14. Svarbiausiosios Lietuvos žemdirbystės instituto veiklos kryptys yra šios:

14.1. dirvožemio fizikinių, cheminių, biologinių savybių ir augalų mitybos procesų tyrimai, jų dėsningumų atskleidimas;

14.2. augalų genetikos, biotechnologijos, fiziologijos bei biochemijos ir selekcijos tyrimai, genetinių išteklių įvairovės išsaugojimas ir plėtra;

14.3. kultūrinių augalų derliaus formavimosi ypatumų, agroekologijos ir regioninių žemdirbystės sistemų tyrimai.

15. Svarbiausiosios Matematikos ir informatikos instituto veiklos kryptys yra šios:

15.1. tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, finansų ir draudos matematikos, diferencialinių lygčių ir jų skaitmeninių sprendimo metodų bei matematinės logikos ir algoritmų teorijos problemų tyrimai;

15.2. atpažinimo procesų ir duomenų analizės, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei multimedijos technologijų ir interaktyvių sistemų tyrimai;

15.3. informatikos teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų, kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimai bei taikymas naujoms informacinėms technologijoms kurti.

16. Svarbiausiosios Puslaidininkių fizikos instituto veiklos kryptys yra šios:

16.1. naujų medžiagų tyrimas ir nanotechnologijų kūrimas;

16.2. medžiagos ir elektromagnetinės spinduliuotės sąveikos, fliuktuacijų ir chaoso tyrimai;

16.3. kietakūnių jutiklių ir energiją tausojančių technologijų kūrimas;

16.4. informacinių technologijų, matavimo vienetų valstybinių etalonų ir pirminių matavimo metodų kūrimas.

17. Svarbiausiosios Socialinių tyrimų instituto veiklos kryptys yra šios:

17.1. socialinių ekonominių procesų tyrimų teorija ir metodologija;

17.2. makroekonominių procesų tyrimai;

17.3. socialinės gerovės tyrimai;

17.4. stratifikacinių procesų tyrimai;

17.5. sociodemografinių procesų tyrimai;

17.6. etnosocialinių procesų tyrimai.

______________