LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL BIOKURO GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMO 2004–2010 METAIS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2004 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 1056
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870) 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu
Nr. 1056
BIOKURO GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMO 2004–2010 METAIS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta vadovaujantis:
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75);
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474);
Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870);
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964);
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 98- 3482; 2004, Nr. 26-802);
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224);
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254);
Nacionaline energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130 (Žin., 2002, Nr. 99-4397);
Nacionaline energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa, patvirtinta ūkio ministro 2001 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 319 (Žin., 2004, Nr. 59-2094);
2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/30/EB dėl biodegalų ir kitų atsinaujinančiųjų degalų naudojimo transporte skatinimo.
2. Šios Programos paskirtis – užtikrinti biokuro gamybos iš Lietuvos Respublikos kilmės žaliavų ir naudojimo plėtrą, vykdant šios Programos organizacines, ekonomines ir teisines priemones.
4. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:
Atidėti žemės plotai – tai žemės ūkio paskirties žemės plotai, kurie nenaudojami žemės ūkiui ir juose neauginami jokie komerciniams tikslams skirti augalai. Atidėti žemės plotai gali būti naudojami medžiagoms, skirtoms produktams, kurie nėra tiesiogiai skirti žmonėms vartoti ar gyvūnams šerti, gaminti, jeigu taikomos veiksmingos kontrolės sistemos.
Atsinaujinantieji energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės, vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Ši energija atsiranda ir atsinaujina veikiama gamtos ar žmogaus sukurtų procesų, ją galima naudoti energijai gaminti.
Energetiniai augalai – augalai, auginami biokurui, elektros ir šiluminei energijai gaminti.
Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatyme vartojamas sąvokas.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra – vienas pagrindinių Europos Bendrijos energetikos politikos tikslų, apibrėžtų Bendrijos strategiją ir veiksmų planą numatančioje Baltojoje knygoje „Ateities energija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai“ (COM (97) 0599-C4-0047/98). Europos Sąjungos teisės aktais siekiama užtikrinti, kad iki 2010 metų energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, sudarytų nuo 6 iki 12 procentų visų energijos sąnaudų, taip pat įvykdyti įsipareigojimus pagal Kioto protokolą – sumažinti 8 procentais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Skatinama kombinuotoji šilumos ir energijos gamyba. Numatoma, kad taip iki 2010 metų Europos Sąjungoje bus sunaudotas trečdalis naudojamos naujos biomasės.
6. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas – vienas pagrindinių Lietuvos Respublikos energetikos politikos tikslų, nurodytų Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130, kurioje numatyta siekti, kad 2010 metais atsinaujinantieji energijos ištekliai sudarytų 12 procentų visų energijos sąnaudų.
7. Biokuro gamybą ir naudojimą skatinti numatyta Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatyme, kuriame nurodyta institucijų kompetencija. Įstatymas įpareigoja parengti priemones, užtikrinančias, kad iki 2005 m. gruodžio 31 d. biodegalai sudarytų ne mažiau kaip 2 procentus viso šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto transportui, energijos kiekio, o iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 5,75 procento. Biokuro gamyba priskirta naujoms, aplinkai nekenksmingoms technologijoms. Tokiai veiklai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti suteikiamas bandomojo projekto statusas. Leidžiama taikyti mokesčių lengvatas biokurui ir bandomiesiems projektams, skirtiems aplinkai nekenksmingų produktų technologinei plėtrai arba susijusiems su biokuru iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.
8. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme numatyti tam tikri elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius, atliekinius ar vietinius energijos išteklius, prioritetai.
9. Fiskalinės priemonės biokuro gamybai ir naudojimui remti numatytos šiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose:
9.1. Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme numatyta akcizo netaikyti elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Akcizų lengvatos taikomos biokuro daliai, atitinkančiai biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) produkto tonoje;
9.2. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatyta atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą fizinius ir juridinius asmenis, įgyvendinančius priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 10 procentų, skaičiuojant nuo nustatytojo didžiausios leistinos taršos normatyvo. Fiziniai ir juridiniai asmenys atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Įstatyme numatyta atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių fizinius ir juridinius asmenis, naudojančius nustatytuosius standartus atitinkančius biodegalus ir pateikusius biodegalų sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.
10. Atliekų perdirbimą energetikos reikmėms skatina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas.
11. Žaliavų biodegalams gaminti auginimas skatinamas 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams ir iš dalies pakeičiančiame reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/ 1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2592/ 2001. Už energetiniais augalais apsėtus plotus per metus numatyta mokėti paramą – 45 eurus už hektarą. Be to, energetiniai augalai gali būti auginami atidėtuose žemės plotuose (10 procentų dirbamosios žemės), už juos mokant tokias pat išmokas kaip už auginamus pagrindiniuose plotuose. Lietuvoje netaikomas reikalavimas atidėti dirbamąją žemę, kurioje galima auginti augalus ne maisto reikmėms, mokant tokias pat išmokas, kaip už pasėlius maisto reikmėms.
12. Iš žemės ūkio ir maisto pramonės organinių atliekų ir miestų nuotekų dumblo 2002 metais pagaminta 0,04 TWh bendrosios energijos. Šiuo metu veikia 6 biodujų jėgainės, perdirbančios miestų nuotekų dumblą, maisto pramonės atliekas ir gyvulių mėšlą. Dviejose jėgainėse kartu su mėšlu perdirbamos maisto pramonės įmonių atliekos. Visos jėgainės gali perdirbti apie 350 tūkst. tonų organinių atliekų per metus. Bendra biodujų jėgainių energetinė galia – 16 MW, iš jų generuojama šiluminė galia – 13 MW, o elektrinė galia – 0,5 MW.
13. Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų. Biologiškai suyrančios atliekos per metus sudaro apie 0,3-0,5 mln. tonų visų komunalinių atliekų. Atskirtos nuo kitų rūšių komunalinių atliekų ir perdirbtos biodujų reaktoriuose jos gali būti naudojamos energijai gaminti. Energetinė komunalinių atliekų vertė – 0,10 TWh.
14. Metinis medienos kirtimų kiekis 2003 metais buvo 6,49 mln. kietmetrių, santykinis – 3,9 kub. metro iš hektaro. Iš medienos 2002 metais pagaminta 7,67 TWh energijos.
15. Lietuvoje kasmet nenaudojama apie 300-500 tūkst. hektarų ariamosios žemės, yra ir nederlingos žemės, kurioje gali būti auginami augalai energetikos reikmėms. Juos būtų galima auginti 10-15 procentų žemės ūkio naudmenų. Išankstiniais skaičiavimais, iš energetinių augalų galima pagaminti apie 0,72 TWh energijos per metus.
16. Lietuvoje 2003 metais buvo 2894,9 tūkst. tonų šiaudų. Techninis šiaudų potencialas 2002 metais siekė 250 tūkst. tonų (0,99 TWh). Šiuo metu šiaudais kūrenami 9 šildymo katilai 5 gyvenvietėse ir kaimuose. Bendra instaliuotoji galia – 5 MW.
17. Manoma, kad elektros energijos poreikis Lietuvoje padidės 10 procentų ir 2010 metais sudarys 12,36 TWh. Vykdant Lietuvos Respublikos įsipareigojimus pagal 2003 metų stojimo į Europos Sąjungą sutartį, 2010 metais iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių turės būti pagaminta ne mažiau kaip 7 procentai visos gaminamos elektros energijos (0,934 TWh). Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis elektros energijos gaunama iš vandens ir vėjo energijos, iš biokuro turės būti gaunama 0,204 TWh elektros energijos.
18. Pagrindinės žaliavos biodegalams gaminti Lietuvoje – rapsų sėklos ir javų grūdai. Iš 864,3 tūkst. hektarų javų pasėlių Lietuvoje 2003 metais gauta 2631,8 tūkst. tonų grūdų, iš 66,8 tūkst. hektarų rapsų pasėlių – 119,5 tūkst. tonų rapsų sėklų.
19. Vykdant Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo reikalavimus, Lietuvoje 2005 metais turės būti pagaminta 7,2 tūkst. tonų bioetanolio ir 13,8 tūkst. tonų biodyzelino (2 procentai visų sunaudojamų degalų). Iki 2010 metų gamybą teks padidinti – gaminti 20 tūkst. tonų bioetanolio ir 40 tūkst. tonų biodyzelino per metus.
20. Siekiant plėtoti biodyzelino gamybą, 2005 metais teks išauginti 55,2 tūkst. tonų rapsų sėklų, tam reikės skirti 29,05 tūkst. hektarų. Iki 2010 metų jų reikės išauginti 160 tūkst. tonų, o pasėlių plotus padidinti iki 66,7 tūkst. hektarų. Tai sudaro mažiau kaip 10 procentų rapsų auginimo plotų. Šiuo metu auginamų rapsų sėklų visiškai pakanka biodyzelino gamybos plėtros pirmajam etapui. Bioetanolio gamybai 2005 metais teks skirti 21,6 tūkst. tonų grūdų, išaugintų 6,75 tūkst. hektarų. Bioetanoliui gaminti 2010 metais reikės 60 tūkst. tonų grūdų (16,22 tūkst. hektarų dirvų). Šiuo metu auginamų grūdų visiškai pakanka bioetanolio gamybai plėtoti iki 2010 metų.
21. Degalams skirto bioetanolio ir biodyzelino gamyba Lietuvoje – nauja, neturinti tradicijų pramonės šaka. Biodegalus gaminti pasirengusios 2 stambios ir viena smulki įmonė. Bioetanolio gamybos pajėgumai – apie 8 tūkst. tonų per metus. Padvigubintų šių pajėgumų pakaktų biodegalų gamybai plėtoti iki 2008 metų. Biodyzelino gamybos pajėgumai – apie 12 tūkst. tonų per metus. Jų nepakaks įvykdyti Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo reikalavimams jau 2005 metais (2 procentus dyzelinių degalų pakeisti biodyzelinu).
22. Europos Sąjungos valstybėse bioetanolio ir benzino mišiniai mažai naudojami. Bioetanolis naudojamas bioetiltretbutileteriui (ETBE) gaminti. Lietuva turėtų remtis užsienio valstybių patirtimi ir diegti ETBE gamybą. Metiltretbutileterio (MTBE) gamybos įranga be jokių esminių pakeitimų galima pradėti ETBE gamybą. Lietuvoje instaliuotais pajėgumais jo galima būtų pagaminti apie 45 tūkst. tonų per metus. Šių pajėgumų visiškai pakaktų 2010 metais reikalingam bioetanolio kiekiui perdirbti.
23. Biodegalų gamybos savikaina ir didmeninė kaina viršija mineralinių degalų kainą, todėl be paramos gamintojams plėsti biodegalų naudojimą neįmanoma.
24. Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas biokurą gaminti iš Lietuvos Respublikos kilmės žaliavų skatina per Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas programas, finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tiesioginė valstybės parama gali būti teikiama bandomiesiems projektams įgyvendinti.
25. Projektai, susiję su atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu, galėtų gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Pavyzdiniai, jie gali būti papildomai finansuojami iš Europos Sąjungos remiamų „Intelligent Energy“ ar 6-osios bendrosios programų lėšų.
26. Biokuro gamybos, vartojimo ir poveikio aplinkai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – nauja kryptis, kurią Europos Sąjunga remia per 6-ąją bendrąją programą, „ Intelligent Energy“, „Altener“, „Steer“, „Jouly“ ir kitas programas, tam skirdama apie 20 procentų visų mokslui remti skirtų lėšų. Susijusių su biokuru mokslo tiriamųjų darbų per mažas finansavimas Lietuvoje neleidžia mokslininkams vykdyti fundamentaliųjų tyrimų biokuro srityje, teikti įvairiapusišką pagalbą biokuro gamintojams ir naudotojams, įsitraukti į Europos Sąjungos vykdomas tyrimų programas.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
28. Šios Programos tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo ir Europos Bendrijos nuostatas dėl biokuro gamybos ir naudojimo plėtros – užtikrinti, kad:
28.1. iki 2010 metų energija, išgaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, sudarytų 12 procentų (tarp jų išgaunama iš biokuro, pagaminto iš lietuviškos kilmės žaliavų, – 10,5 procento) visų energijos sąnaudų;
28.2. iki 2010 metų elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių, sudarytų 7 procentus (tarp jų pagaminta iš biokuro – 1,65 procento) visų elektros energijos sąnaudų;
29. Svarbiausieji šios Programos uždaviniai yra:
29.1. iki 2010 metų padidinti gaunamos iš biodujų, medienos ir šiaudų elektros energijos gamybą iki 0,204 TWh, o bendrosios energijos – iki 10,31 TWh per metus;
29.2. iki 2010 metų padidinti biodyzelino iš lietuviškos kilmės žaliavų gamybą iki 40 tūkst. tonų per metus;
29.5. skatinti biokuro naudojimą, nustatyti privalomuosius mineralinių degalų ir biodegalų mišinių naudojimo rodiklius;
29.6. skatinti biokuro gamybos ir naudojimo mokslinius tyrimus – juos pripažinti prioritetine mokslinių tyrimų kryptimi;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ FINANSAVIMAS
30. Ši Programa bus įgyvendinama iš bendrųjų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, pagal valstybės finansines galimybes skirtų ją įgyvendinančioms institucijoms, taip pat Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kitų nacionalinių ir tarptautinių fondų (programų), privačių juridinių ir fizinių asmenų lėšomis.
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI (PROGNOZUOJAMI
REZULTATAI)
32. Šios Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai (prognozuojami rezultatai):
32.1. daugiau žemės ūkio produkcijos bus sunaudojama ne maisto reikmėms. 2010 metais rapsais, skirtais biodyzelinui gaminti, bus užsėta 66,7 tūkst. hektarų, o javais, skirtais bioetanoliui gaminti, – 16,22 tūkst. hektarų;
32.2. 2010 metais energija, išgaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, sudarys 12 procentų (tarp jų išgaunama iš biokuro, pagaminto iš Lietuvos Respublikos kilmės žaliavų, – iki 10,5 procento) visų energijos sąnaudų;
32.3. 2010 metais elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių, sudarys 7 procentus (tarp jų pagaminta iš biokuro – 1,65 procento) visų elektros energijos sąnaudų;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
33. Šią Programą įgyvendina ir kontroliuoja valstybės institucijos pagal kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatyme.
34. Šios Programos vykdymo rezultatus vertina valstybės institucijos pagal kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatyme.
35. Atsakingos už šios Programos vykdymą institucijos Ūkio ministerijai nustatytais terminais teikia jai informaciją apie lietuviškos kilmės biokuro gamybos ir naudojimo būklę, o ši apibendrinančią informaciją teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir prireikus siūlo tikslinti valstybės paramą, skirtą šios Programos uždaviniams įgyvendinti.
______________