TARPTAUTINĖS MUITINĖS PROCEDŪRŲ SUPAPRASTINIMO IR SUDERINIMO KONVENCIJOS PAKEITIMO PROTOKOLAS
(priimtas 1999 m. birželio 26 d. Briuselyje)
Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (priimtos 1973 m. gegužės 18 d. Kiote ir įsigaliojusios 1974 m. rugsėjo 25 d.), toliau – Konvencija, kuri buvo parengta Muitinių bendradarbiavimo tarybos, toliau – Taryba, iniciatyva, Susitariančiosios Šalys,
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad siekiant:
– panaikinti skirtumus tarp Susitariančiųjų Šalių taikomų muitinės procedūrų ir jų taikymo praktikos, kurie gali kliudyti tarptautinei prekybai ir kitiems tarptautiniams mainams;
– patenkinti tarptautinės prekybos ir muitinės reikmes, susijusias su muitinės procedūrų ir praktikos palengvinimu, supaprastinimu ir suderinimu;
– užtikrinti atitinkamus muitinio tikrinimo standartus; ir
– sudaryti galimybes muitinei atsiliepti į reikšmingiausius verslo ir administravimo metodų bei technologijų pasikeitimus,
Konvenciją privalu pakeisti,
taip pat ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad pakeista Konvencija:
– turi numatyti, kad pagrindiniai tokio supaprastinimo ir suderinimo principai tampa privalomi pakeistos Konvencijos Susitariančiosioms Šalims;
– turi pasiūlyti muitinei veiksmingas procedūras, paremtas atitinkamais ir veiksmingais priežiūros metodais; ir
– sudarys galimybes pasiekti pagrindinį Tarybos tikslą – gerokai supaprastinti ir suderinti muitinės procedūras bei praktiką ir taip labai prisidėti prie tarptautinės prekybos palengvinimo,
susitarė:
1 straipsnis
2 straipsnis
3 straipsnis
1. Kiekviena Konvencijos Susitariančioji Šalis gali pareikšti, kad ji sutinka būti saistoma šiuo Protokolu, įskaitant jo I ir II priedėlius:
2. Šį Protokolą iki 2000 m. birželio 30 d. Tarybos būstinėje Briuselyje gali pasirašyti Konvencijos Susitariančiosios Šalys. Vėliau prie jo galima prisijungti.
3. Šis Protokolas, įskaitant jo I ir II priedėlius, įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai keturiasdešimt Susitariančiųjų Šalių jį pasirašė be ratifikavimo išlygos arba deponavo savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus.
4. Po to, kai keturiasdešimt Susitariančiųjų Šalių, vadovaudamosi 1 dalimi, pareiškė, kad sutinka būti saistomos šiuo Protokolu, Konvencijos Susitariančioji Šalis priima Konvencijos pakeitimus vien tik tapdama šio Protokolo Šalimi. Tokiai Susitariančiajai Šaliai šis Protokolas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai ji pasirašė šį Protokolą be ratifikavimo išlygos arba deponavo savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą.
4 straipsnis
Bet kuri Konvencijos Susitariančioji Šalis, pareikšdama, kad sutinka būti saistoma šiuo Protokolu, gali priimti bet kuriuos Specialiuosius priedus arba jų skyrius, išdėstytus III priedėlyje, ir apie tokį jų priėmimą praneša Tarybos generaliniam sekretoriui nurodydama kiekvieną rekomenduojamą praktiką, dėl kurios ji daro išlygas.
5 straipsnis
6 straipsnis
7 straipsnis
8 straipsnis
9 straipsnis
Vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsniu, šis Protokolas ir jo priedėliai Tarybos generalinio sekretoriaus prašymu registruojami Jungtinių Tautų sekretoriate.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.
Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt devintų metų birželio dvidešimt šeštą dieną Briuselyje vienu originalo egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis, abu tekstai yra autentiški. Šis originalo egzempliorius deponuojamas Tarybos generaliniam sekretoriui, kuris jo patvirtintas kopijas siunčia visiems subjektams, nurodytiems šio Protokolo I priedėlyje išdėstyto 8 straipsnio 1 dalyje.
______________
PREAMBULĖ
Šios Muitinių bendradarbiavimo tarybos iniciatyva sudarytos Konvencijos Susitariančiosios Šalys,
SIEKDAMOS panaikinti skirtumus tarp Susitariančiųjų Šalių taikomų muitinės procedūrų ir jų taikymo praktikos, kurie gali kliudyti tarptautinei prekybai ir kitiems tarptautiniams mainams,
NORĖDAMOS veiksmingai prisidėti prie tokios prekybos ir mainų plėtros, supaprastindamos bei suderindamos muitinės procedūras ir jų naudojimo praktiką bei skatindamos tarptautinį bendradarbiavimą,
PAŽYMĖDAMOS, kad tarptautinę prekybą galima gerokai palengvinti neatsisakant atitinkamų muitinio tikrinimo standartų,
PRIPAŽINDAMOS, kad tokio supaprastinimo ir suderinimo galima pasiekti visų pirma taikant šiuos principus:
– įgyvendinant programas, kurių tikslas – nuolatinis muitinės procedūrų bei jų naudojimo praktikos modernizavimas, didinantis jų našumą bei efektyvumą,
–taikant muitinės procedūras ir jų naudojimo praktiką nuspėjamu būdu, nuosekliai ir skaidriai,
– teikiant suinteresuotoms šalims visą būtiną informaciją apie muitinės įstatymus, kitus teisės aktus, administracinius nurodymus, procedūras ir jų naudojimo praktiką,
– diegiant šiuolaikinius metodus, kaip antai, rizikos valdymą ir audito metodais pagrįstą tikrinimą, bei maksimaliai naudojant praktiniam darbui informacines technologijas,
– visada, kai tai naudinga, bendradarbiaujant su kitomis nacionalinėmis institucijomis, kitomis muitinės administracijomis ir verslo bendrijomis,
– įgyvendinant atitinkamus tarptautinius standartus,
– suteikiant sprendimų pasekmes patyrusioms šalims galimybes paprastu ir prieinamu būdu pasinaudoti administracinio ir teisminio peržiūrėjimo procesais,
ĮSITIKINUSIOS, kad tarptautinis dokumentas, įteisinantis pirmiau minėtus tikslus ir principus, kuriuos Susitariančiosios Šalys įsipareigoja taikyti, leistų įgyvendinti vieną iš svarbiausių Muitinių bendradarbiavimo tarybos tikslų – gerokai supaprastinti ir suderinti muitinės procedūras bei jų naudojimo praktiką ir tuo veiksmingai prisidėtų prie tarptautinės prekybos palengvinimo,
susitarė:
I SKYRIUS
Sąvokos
1 straipsnis
Šioje Konvencijoje:
a) „Standartas“ – nuostata, kurios įgyvendinimas laikomas būtinu muitinės procedūrų ir jų taikymo praktikos suderinimui ir supaprastinimui pasiekti;
b) „Standartas su pereinamuoju laikotarpiu“– Bendrajame priede išdėstytas standartas, kurį leidžiama įgyvendinti per ilgesnį laikotarpį;
c) „Rekomenduojama praktika“ – Specialiajame priede išdėstyta nuostata, kuri laikoma užtikrinančia pažangą siekiant muitinės procedūrų ir jų taikymo praktikos suderinimo bei supaprastinimo ir kurią pageidautina kuo plačiau taikyti;
d) „Nacionaliniai teisės aktai“ – įstatymai, kiti teisės aktai ir kitos priemonės, kuriuos priima arba kurių imasi Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija ir kurie taikomi visoje atitinkamos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, įskaitant galiojančias sutartis, kurių toji Šalis yra saistoma;
e) „Bendrasis priedas“ – nuostatų, kurios taikytinos visoms šioje Konvencijoje nurodytoms muitinės procedūroms ir jų taikymo praktikai, sąvadas;
f) „Specialusis priedas“ – nuostatų, kurios taikytinos vienai ar kelioms šioje Konvencijoje nurodytoms muitinės procedūroms ir jų taikymo praktikai, sąvadas;
g) „Gairės“ – Bendrojo priedo, Specialiųjų priedų ir jų skyrių nuostatų paaiškinimų sąvadas, kuriame nurodyti keli įmanomi standartų, standartųsu pereinamuoju laikotarpiuir kiekvienos rekomenduojamos praktikos taikymo būdai ir, visų pirma, pateikiami geriausios jų taikymo praktikos aprašymai bei rekomenduojami didesnių lengvatų suteikimo pavyzdžiai;
ij) „Taryba“ – organizacija, įsteigta vadovaujantis 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudaryta Konvencija dėl Muitinių bendradarbiavimo tarybos įsteigimo;
k) „Muitų arba ekonominė sąjunga“ – ją sudarančių valstybių sukurta sąjunga, kurios kompetencijai priklauso teisė priimti savo teisės aktus šios Konvencijos reguliavimo srityje, privalomus minėtoms valstybėms, ir taikant savo vidaus procedūras priimti sprendimą dėl šios Konvencijos pasirašymo, ratifikavimo ar prisijungimo prie jos.
II SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS IR SANDARA
Konvencijos taikymo sritis
2 straipsnis
Susitariančioji Šalis įsipareigoja siekti muitinės procedūrų supaprastinimo bei suderinimo ir tuo tikslu, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, laikytis šios Konvencijos prieduose išdėstytų standartų, standartų su pereinamuoju laikotarpiu standartų ir rekomenduojamos praktikos. Tačiau jokios šios Konvencijos nuostatos nekliudo Susitariančiajai Šaliai teikti didesnes lengvatas, negu numatytosios šioje Konvencijoje, ir kiekvienai Susitariančiajai Šaliai yra rekomenduojama tokias didesnes lengvatas taikyti kuo plačiau.
Konvencijos sandara
4 straipsnis
2. Šios Konvencijos Bendrąjį priedą ir kiekvieną Specialųjį priedą paprastai sudaro skyriai, į kuriuos suskirstomas atitinkamas priedas ir kuriuose išdėstomi:
5 straipsnis
Taikant šią Konvenciją bet kuris jos Specialusis priedas (priedai) ar jo (jų) skyrius (skyriai), kuriuos Susitariančioji Šalis yra įsipareigojusi taikyti, laikomi sudarančiais neatskiriamą šios Konvencijos dalį, ir tai Susitariančiajai Šaliai kiekviena nuoroda į šią Konvenciją kartu laikoma ir nuoroda į tokį priedą (tokius priedus) ar jo (jų) skyrių (skyrius).
III SKYRIUS
KONVENCIJOS TAIKYMO VALDYMAS
Valdymo reikalų komitetas
6 straipsnis
1. Šios Konvencijos įgyvendinimo klausimams, bet kurioms priemonėms, kuriomis siekiama vienodo Konvencijos aiškinimo ir taikymo, bei bet kuriems siūlomiems jos pakeitimams nagrinėti steigiamas Valdymo reikalų komitetas.
3. Valdymo reikalų komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis leidžiama dalyvauti bet kurio subjekto, atitinkančio pagal šios Konvencijos 8 straipsnio nuostatas keliamus reikalavimus norint tapti jos Susitariančiąja Šalimi, ir bet kurios Pasaulio prekybos organizacijos narės kompetentingai administracijai. Tokių stebėtojų statusas ir teisės nustatomi Tarybos sprendimu. Minėtomis teisėmis negalima naudotis iki atitinkamo sprendimo įsigaliojimo.
4. Valdymo reikalų komitetas gali kviesti savo posėdžiuose stebėtojų teisėmis dalyvauti tarptautinių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.
5. Valdymo reikalų komitetas:
ii) Bendrojo priedo, Specialiųjų priedų ir jų skyrių pakeitimus bei įtraukti naujus skyrius į Bendrąjį priedą; ir
b) vadovaudamasis 16 straipsniu gali priimti sprendimą pakeisti bet kurią rekomenduojamą praktiką arba į Specialiuosius priedus ar jų skyrius įtraukti naujas rekomenduojamos praktikos nuostatas;
c) vadovaudamasis 13 straipsnio 4 dalimi nagrinėja šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimo klausimus;
6. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos administracijos Tarybos generaliniam sekretoriui teikia pasiūlymus dėl šio straipsnio 5 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytų dalykų, nurodydamos tokių pasiūlymų priežastis, taip pat visus prašymus įtraukti svarstytinus klausimus į Valdymo reikalų komiteto posėdžių dienotvarkes. Tarybos generalinis sekretorius su gautais pasiūlymais supažindina Susitariančiųjų Šalių kompetentingas administracijas ir stebėtojus, nurodytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.
7. Valdymo reikalų komitetas posėdžiauja bent kartą per metus. Jis kasmet renka savo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos generalinis sekretorius ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki Valdymo reikalų komiteto posėdžio išsiunčia kvietimus į šį posėdį ir jo darbotvarkės projektą Susitariančiųjų Šalių kompetentingoms administracijoms ir stebėtojams, nurodytiems šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.
8. Jeigu sprendimo neįmanoma priimti bendru sutarimu, sprendimai dėl Valdymo reikalų komiteto svarstomų klausimų priimami posėdyje dalyvaujančioms Susitariančiosioms Šalims balsuojant. Pasiūlymams dėl šio straipsnio 5 dalies a, b arba c punktuose nurodytų dalykų turi būti pritarta dviejų trečdalių balsuojančiųjų balsų dauguma. Valdymo reikalų komiteto sprendimai dėl visų kitų klausimų priimami balsuojančiųjų balsų dauguma.
9. Tada, kai taikoma šios Konvencijos 8 straipsnio 5 dalis, muitų arba ekonominės sąjungos, kurios yra Susitariančiosios Šalys, balsuodamos turi tik tiek balsų, kiek jų, kartu paėmus, tenka visoms tokių sąjungų narėms, esančioms Susitariančiosiomis Šalimis.
10. Prieš baigdamas savo posėdį, Valdymo reikalų komitetas patvirtina jo protokolą, kuris išsiunčiamas Tarybai ir Susitariančiosioms Šalims bei stebėtojams, nurodytiems šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.
7 straipsnis
Valdymo reikalų komitetas atskirai balsuoja dėl kiekvieno Specialiojo priedo ir kiekvieno tam tikro Specialiojo priedo skyriaus.
a) Susitariančioji Šalis turi teisę balsuoti dėl klausimų, susijusių su šios Konvencijos pagrindinės dalies ir Bendrojo priedo aiškinimu, taikymu ar keitimu.
b) Dėl klausimų, susijusių su jau įsigaliojusiu Specialiuoju priedu ar tam tikro Specialiojo priedo skyriumi, teisę balsuoti turi tik tą Specialųjį priedą ar jo skyrių priėmusios Susitariančiosios Šalys.
IV SKYRIUS
SUSITARIANČIOJI ŠALIS
Konvencijos ratifikavimas
8 straipsnis
1. Bet kuri Tarybos narė ir bet kuri Jungtinių Tautų arba jos specializuotųjų agentūrų narė gali tapti šios Konvencijos Susitariančiąja Šalimi:
b) deponuodama ratifikavimo dokumentą po to, kai šią Konvenciją pasirašė su ratifikavimo išlyga; arba
2. Šią Konvenciją iki 1974 m. birželio 30 d. Tarybos būstinėje Briuselyje gali pasirašyti valstybės – šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organizacijų narės. Vėliau šių organizacijų narės galės prie jos prisijungti.
3. Susitariančioji Šalis, pasirašydama ar ratifikuodama šią Konvenciją arba prie jos prisijungdama, nurodo Specialiuosius priedus ar jų skyrius, kuriuos ji priima, jeigu priima bent vieną iš jų. Vėliau ji gali depozitarui pranešti, kad priima vieną arba daugiau kitų Specialiųjų priedų ar jų skyrių.
4. Priimdamos naują Specialųjį priedą arba kiekvieną naują kurio nors Specialiojo priedo skyrių, Susitariančiosios Šalys apie tai praneša depozitarui vadovaudamosi šio straipsnio 3 dalimi.
5. a) Kiekviena muitų arba ekonominė sąjunga gali tapti šios Konvencijos Susitariančiąja Šalimi vadovaudamasi šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Tokia muitų arba ekonominė sąjunga praneša depozitarui apie savo kompetenciją šios Konvencijos taikymo srityje. Tokia muitų arba ekonominė sąjunga taip pat praneša depozitarui apie kiekvieną esminį jos kompetencijos ribų pasikeitimą.
b) Muitų arba ekonominė sąjunga, esanti šios Konvencijos Susitariančiąja Šalimi, sprendžiant jos kompetencijai priklausančius klausimus savo vardu naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas, kurias pagal Konvenciją gauna tokios sąjungos narės – šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys. Tokiu atveju tokios sąjungos narės nebeturi teisės atskirai naudotis nurodytomis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti.
9 straipsnis
1. Susitariančioji Šalis, ratifikuojanti šią Konvenciją ar prie jos prisijungianti, yra saistoma visų šios Konvencijos ir Bendrojo priedo pakeitimų, įsigaliojusių iki šio Susitariančiosios Šalies ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo dienos.
2. Susitariančioji Šalis, kuri priima kurį nors Specialųjį priedą ar jo skyrių, yra saistoma ir visų tame Specialiajame priede ar jo skyriuje išdėstytų standartų pakeitimų, įsigaliojusių iki atitinkamo pranešimo depozitarui apie tokių nuostatų priėmimą dienos. Kiekviena Susitariančioji Šalis, kuri priima kurį nors Specialųjį priedą ar jo skyrių, taip pat yra saistoma ir visų juose išdėstytų rekomenduojamos praktikos nuostatų pakeitimų, įsigaliojusių iki pranešimo depozitarui apie tokių nuostatų priėmimą dienos, jeigu nepadaro išlygų dėl vienos ar kelių tokių rekomenduojamos praktikos nuostatų laikydamasi šios Konvencijos 12 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Konvencijos taikymas
10 straipsnis
1. Susitariančioji Šalis, pasirašydama šią Konvenciją be ratifikavimo išlygos arba deponuodama savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą, arba bet kuriuo metu vėliau, gali pareikšti, pateikdama depozitarui pranešimą, kad ši Konvencija taip pat taikoma visose arba kai kuriose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji atsako. Toks pranešimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai jį gauna depozitaras. Tačiau ši Konvencija pranešime nurodytoms teritorijoms netaikoma tol, kol ji nėra įsigaliojusi atitinkamai Susitariančiajai Šaliai.
2. Susitariančioji Šalis, pateikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą apie šios Konvencijos taikymą bet kurioje teritorijoje, už kurios tarptautinius santykius ji atsako, gali, laikydamasi šios Konvencijos 19 straipsnio nustatytos tvarkos, depozitarui pranešti, kad atitinkama teritorija šios Konvencijos nebetaikys.
Nuostatų priėmimas ir išlygos
12 straipsnis
2. Susitariančioji Šalis gali priimti vieną ar daugiau Specialiųjų priedų arba vieną ar daugiau kiekvieno iš jų skyrių. Susitariančioji Šalis, priimanti Specialųjį priedą ar jo skyrių (skyrius), yra saistoma visų jame (juose) išdėstytų standartų. Susitariančioji Šalis, priimanti Specialųjį priedą ar jo skyrių (skyrius), taip pat yra saistoma visų jame (juose) išdėstytų rekomenduojamos praktikos nuostatų, jeigu jį (juos) priimdama ar kada nors vėliau nepraneša depozitarui apie kiekvieną rekomenduojamą praktiką, dėl kurios ji daro išlygas, nurodydama skirtumus tarp jos nacionalinių teisės aktų nuostatų ir atitinkamų kiekvienos rekomenduojamos praktikos nuostatų. Kiekviena išlygas padariusi Susitariančioji Šalis gali bet kuriuo metu jas visai ar iš dalies atšaukti, apie tai pranešdama depozitarui ir nurodydama tokio išlygų atšaukimo įsigaliojimo datą.
3. Susitariančioji Šalis, saistoma kurio nors Specialiojo priedo ar jo skyriaus (skyrių), ne rečiau kaip kartą per trejus metus, skaičiuojant nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai Susitariančiajai Šaliai dienos, įvertina galimybę atšaukti išlygas, padarytas dėl kiekvienos rekomenduojamos praktikos laikantis 2 dalyje nustatytų sąlygų, ir praneša Tarybos generaliniam sekretoriui tokios peržiūros rezultatus, nurodydama savo nacionalinių teisės aktų nuostatas, kurios, jos nuomone, kliudo atšaukti išlygas.
Nuostatų įgyvendinimas
13 straipsnis
1. Susitariančioji Šalis įgyvendina Bendrojo priedo standartus ir jos priimto (-ų) Specialiojo priedo (priedų) ar jo (jų) skyriaus (skyrių) standartus per 36 mėnesius nuo tokio (-ų) priedo (priedų) ar skyriaus (skyrių) įsigaliojimo tai Susitariančiajai Šaliai.
2. Susitariančioji Šalis įgyvendina Bendrojo priedo standartus su pereinamuoju laikotarpiu per 60 mėnesių nuo Bendrojo priedo įsigaliojimo tai Susitariančiajai Šaliai dienos.
3. Kiekviena Susitariančioji Šalis įgyvendina jos priimtame (-uose) Specialiajame priede (prieduose) ir jo (jų) skyriuje (skyriuose) išdėstytas rekomenduojamos praktikos nuostatas per 36 mėnesius nuo tokio (-ų) Specialiojo priedo (priedų) ar jo (jų) skyriaus (skyrių) įsigaliojimo tai Susitariančiajai Šaliai, jeigu ji nebuvo padariusi išlygų dėl vienos ar kelių tokių rekomenduojamos praktikos nuostatų.
4. a) Jeigu paaiškėtų, kad kuriai nors Susitariančiajai Šaliai nepakanka šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų laikotarpių Bendrojo priedo nuostatoms įgyvendinti, ta Susitariančioji Šalis dar nepasibaigus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje minėtam laikotarpiui gali prašyti Valdymo reikalų komiteto tą laikotarpį pratęsti. Tokiame prašyme Susitariančioji Šalis nurodo Bendrojo priedo nuostatą (nuostatas), kurios (-ių) įgyvendinimo laiką prašo pratęsti, ir tokio prašymo priežastis.
b) Susidarius ypatingoms aplinkybėms Valdymo reikalų komitetas gali tokį laikotarpį pratęsti. Valdymo reikalų komiteto sprendime, kuriuo pratęsiamas minėtas laikotarpis, nurodomos ypatingos aplinkybės, kuriomis grindžiamas toks sprendimas, tačiau šis laikotarpis jokiu būdu negali būti pratęstas ilgiau kaip metams. Baigiantis pratęstam laikotarpiui, Susitariančioji Šalis praneša depozitarui apie nuostatų, kurių įgyvendinimo laikas buvo pratęstas, įgyvendinimą.
Ginčų sprendimas
14 straipsnis
1. Dviejų arba daugiau Susitariančiųjų Šalių ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo kiek įmanoma sprendžiamas jų tarpusavio derybomis.
2. Neišspręstą derybomis ginčą besiginčijančios Susitariančiosios Šalys perduoda Valdymo reikalų komitetui, kuris išnagrinėja ginčą ir pateikia rekomendacijas dėl jo sprendimo.
Konvencijos pakeitimai
15 straipsnis
1. Bet kurio pakeitimo, kurį Valdymo reikalų komitetas, vadovaudamasis 6 straipsnio 5 dalies a punkto i ir ii papunkčiais, rekomenduoja Susitariančiosioms Šalims, tekstą Tarybos generalinis sekretorius perduoda visoms Susitariančiosioms Šalims ir toms Tarybos narėms, kurios nėra Susitariančiosios Šalys.
2. Konvencijos pagrindinės dalies pakeitimai visoms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai buvo deponuoti Susitariančiųjų Šalių, dalyvavusių Valdymo reikalų komiteto posėdyje, kurio metu buvo rekomenduoti pakeitimai, priėmimo dokumentai, jei nė viena iš Susitariančiųjų Šalių per dvylika mėnesių nuo tokių pakeitimų perdavimo joms dienos nepareiškia apie savo nepritarimą pakeitimams.
3. Kiekvienas rekomenduojamas Bendrojo priedo, Specialiųjų priedų arba jų skyrių pakeitimas laikomas priimtu praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai rekomenduojamas pakeitimas buvo perduotas Susitariančiosioms Šalims, išskyrus atvejus, kai:
a) Susitariančioji Šalis arba, Specialiojo priedo ar jo skyriaus keitimo atveju, –Susitariančioji Šalis, saistoma atitinkamo Specialiojo priedo ar jo skyriaus, pareiškia apie savo nepritarimą rekomenduojamam pakeitimui; arba
4. Jei Susitariančioji Šalis atsiunčia Tarybos generaliniam sekretoriui šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą pranešimą, ji gali apie savo nepritarimą rekomenduojamam pakeitimui pareikšti per aštuoniolikos mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo šio straipsnio 3 dalyje minėto šešių mėnesių laikotarpio pabaigos, tačiau iki tol, kol nėra pranešusi Tarybos generaliniam sekretoriui apie to pakeitimo priėmimą.
5. Jei apie nepritarimą rekomenduojamam pakeitimui pranešta laikantis šio straipsnio 3 dalies a punkte arba 4 dalyje nustatytų sąlygų, pakeitimas laikomas nepriimtu ir nesukelia jokių padarinių.
6. Jei kuri nors Susitariančioji Šalis yra atsiuntusi šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą pranešimą, pakeitimas laikomas priimtu nuo ankstesnės iš dviejų toliau nurodytų datų:
a) datos, kai visos Susitariančiosios Šalys, atsiuntusios tokius pranešimus, jau yra pranešusios Tarybos generaliniam sekretoriui apie rekomenduojamo pakeitimo priėmimą, tačiau jei apie visus tokius priėmimus buvo pranešta iki šio straipsnio 3 dalyje minėto šešių mėnesių laikotarpio pabaigos, tokia data laikoma paskutinė nurodytojo šešių mėnesių laikotarpio diena;
7. Priimtu laikomas Bendrojo priedo, Specialiųjų priedų arba jų skyrių pakeitimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai jis buvo laikomas priimtu, arba, jei rekomenduojamame pakeitime nurodytas kitas laikotarpis, pasibaigus atitinkamam laikotarpiui nuo tos dienos, kai pakeitimas buvo laikomas priimtu.
8. Tarybos generalinis sekretorius šios Konvencijos Susitariančiosioms Šalims kuo greičiau praneša apie kiekvieną nepritarimą rekomenduojamam pakeitimui, pareikštą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies a punktu, ir apie kiekvieną pranešimą, gautą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies b punktu. Vėliau Tarybos generalinis sekretorius Susitariančiosioms Šalims praneša apie tai, ar Susitariančioji Šalis arba Šalys, atsiuntusios tokį pranešimą, pareiškė, kad nepritaria rekomenduojamam pakeitimui, ar kad jį priima.
16 straipsnis
1. Nepaisydamas šios Konvencijos 15 straipsnyje nustatytos jos pakeitimų priėmimo tvarkos, Valdymo reikalų komitetas, vadovaudamasis 6 straipsniu, gali nuspręsti pakeisti kiekvieną rekomenduojamą praktiką arba įtraukti naujas rekomenduojamos praktikos nuostatas į bet kurį Specialųjį priedą ar jo skyrių. Tarybos generalinis sekretorius kviečia visas Susitariančiąsias Šalis dalyvauti tokių pakeitimų svarstymuose Valdymo reikalų komitete. Tarybos generalinis sekretorius perduoda kiekvieno tokiu sprendimu padaryto pakeitimo ar naujos rekomenduojamos praktikos tekstą Susitariančiosioms Šalims ir toms Tarybos narėms, kurios nėra šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys.
2. Visi pakeitimai ir papildymai naujomis rekomenduojamos praktikos nuostatomis, padaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais sprendimais, įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai apie juos praneša Tarybos generalinis sekretorius. Kiekviena Susitariančioji Šalis, saistoma Specialiojo priedo ar jo skyriaus, kuris yra tokių pakeitimų ar papildymo naujomis rekomenduojamos praktikos nuostatomis objektas, laikoma priėmusia tuos pakeitimus ar naujas rekomenduojamos praktikos nuostatas, jei ji nepadaro išlygos laikydamasi šios Konvencijos 12 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Prisijungimo trukmė
17 straipsnis
1. Ši Konvencija galioja neribotą laiką, tačiau kiekviena Susitariančioji Šalis gali ją denonsuoti bet kuriuo metu po to, kai ji jau yra įsigaliojusi pagal jos 18 straipsnį.
3. Denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai depozitaras gauna denonsavimo dokumentą.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taip pat taikomos Specialiesiems priedams ar jų skyriams, kurių priėmimą bet kuriuo metu po to, kai jie jau yra įsigalioję, bet kuri Susitariančioji Šalis gali atšaukti.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Konvencijos įsigaliojimas
18 straipsnis
1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai penki 8 straipsnio 1 ir 5 dalyse minėti subjektai ją pasirašė be ratifikavimo išlygos arba deponavo savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus.
2. Susitariančiajai Šaliai ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai ji pagal 8 straipsnio nuostatas tapo Susitariančiąja Šalimi.
3. Šios Konvencijos Specialusis priedas ar jo skyrius įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai tą Specialųjį priedą arba tą skyrių priėmė penkios Susitariančiosios Šalys.
4. Susitariančiajai Šaliai, priimančiai bet kurį Specialųjį priedą ar jo skyrių po to, kai jis jau yra įsigaliojęs pagal šio straipsnio 3 dalį, tas Specialusis priedas ar jo skyrius įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai ji praneša apie jo priėmimą. Tačiau joks Specialusis priedas ar jo skyrius Susitariančiajai Šaliai neįsigalioja iki tol, kol tai Susitariančiajai Šaliai nėra įsigaliojusi ši Konvencija.
Konvencijos depozitaras
19 straipsnis
1. Ši Konvencija, visi parašai, kuriais ji pasirašyta su ratifikavimo išlyga arba be jos, taip pat visi šios Konvencijos ratifikavimo ar prisijungimo prie jos dokumentai deponuojami Tarybos generaliniam sekretoriui.
2. Depozitaras:
b) parengia šios Konvencijos tekstų originalų patvirtintas kopijas ir siunčia jas Susitariančiosioms Šalims ir Tarybos narėms, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, bei Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui;
c) gauna visus parašus, kuriais ši Konvencija pasirašyta su ratifikavimo išlyga arba be jos, bei šios Konvencijos ratifikavimo ar prisijungimo prie jos dokumentus, taip pat gauna ir saugo visus su šia Konvencija susijusius dokumentus, pareiškimus ir pranešimus;
d) tikrina, ar parašas, kuriuo ši Konvencija pasirašyta, arba kuris nors su ja susijęs dokumentas, pareiškimas arba pranešimas yra tinkamai įforminti, ir prireikus atkreipia į tokius dalykus atitinkamos Susitariančiosios Šalies dėmesį;
e) praneša Susitariančiosioms Šalims, Tarybos narėms, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui apie:
– pasirašymus, ratifikavimus, prisijungimus ir priedų bei jų skyrių priėmimus pagal šios Konvencijos 8 straipsnį;
– naujus Bendrojo priedo skyrius ir naujus Specialiuosius priedus ar jų skyrius, kuriais Valdymo reikalų komiteto sprendimu rekomenduojama papildyti šią Konvenciją;
– šios Konvencijos, Bendrojo priedo ir kiekvieno Specialiojo priedo ar jo skyriaus įsigaliojimo vadovaujantis šios Konvencijos 18 straipsniu datą;
3. Kilus bet kuriam nesutarimui tarp Susitariančiosios Šalies ir depozitaro dėl jo atliekamų funkcijų, depozitaras arba toji Susitariančioji Šalis atkreipia į šį klausimą kitų Susitariančiųjų Šalių ir šią Konvenciją pasirašiusių Šalių dėmesį arba, atitinkamais atvejais, Valdymo reikalų komiteto arba Tarybos dėmesį.
Registravimas ir autentiški tekstai
20 straipsnis
Vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsniu, ši Konvencija Tarybos generalinio sekretoriaus prašymu registruojama Jungtinių Tautų sekretoriate.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.
Priimta tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt trečių metų gegužės aštuonioliktą dieną Kiote vienu originalo egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis, abu tekstai yra autentiški. Šis originalo egzempliorius deponuojamas Tarybos generaliniam sekretoriui, kuris jo patvirtintas kopijas siunčia visiems šios Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams.
______________
| 1 skyrius |
Bendrieji principai |
|
|
|
| 2 skyrius |
Sąvokos |
|
|
|
| 3 skyrius |
Muitinis įforminimas ir kiti muitinės formalumai |
|
|
|
| 4 skyrius |
Muitai ir mokesčiai |
|
|
A. Muitų ir mokesčių apskaičiavimas, rinkimas ir mokėjimas |
|
|
B. Muitų ir mokesčių mokėjimo atidėjimas |
|
|
C. Muitų ir mokesčių grąžinimas |
|
|
|
| 5 skyrius |
Garantija |
|
|
|
| 6 skyrius |
Muitinės priežiūra |
|
|
|
| 7 skyrius |
Informacijos technologijų taikymas |
|
|
|
| 8 skyrius |
Muitinės ir trečiųjų asmenų santykiai |
|
|
|
| 9 skyrius |
Muitinės teikiama informacija, sprendimai ir nurodymai |
| A. |
Bendrojo pobūdžio informacija |
| B. |
Konkretaus pobūdžio informacija |
| C. |
Sprendimai ir nurodymai |
|
|
|
| 10 skyrius |
Skundai muitinės veiklos srityje |
|
|
A. Teisė apskųsti |
|
|
B. Skundo forma ir pagrindas |
|
|
C. Skundo nagrinėjimas |
1 SKYRIUS
BENDRIEJI PRINCIPAI
1.1. Standartas
Šio Priedo sąvokos, standartai ir standartai su pereinamuoju laikotarpiu taikomi šiame Priede nustatytoms muitinės procedūroms ir jų taikymo praktikai, taip pat, kiek jie taikytini, Specialiuosiuose prieduose nustatytoms procedūroms ir jų taikymo praktikai.
1.2. Standartas
Sąlygos, kurių turi būti laikomasi, ir formalumai, kuriuos reikia atlikti, taikant šiame Priede ir Specialiuosiuose prieduose nustatytas procedūras bei jų taikymo praktiką nustatomi nacionaliniuose teisės aktuose ir turi būti kuo paprastesni.
3 SKYRIUS
MUITINIS ĮFORMINIMAS IR KITI MUITINĖS FORMALUMAI
Kompetentingos muitinės įstaigos
3.1. Standartas
Muitinė paskiria muitinės įstaigas, kuriose galima pateikti prekes arba kuriose galima atlikti jų muitinį įforminimą. Nustatant tokių muitinės įstaigų kompetenciją, vietą ir darbo laiką, be kitų veiksnių visų pirma atsižvelgiama į verslo reikmes.
3.2. Standartas
Suinteresuoto asmens prašymu ir dėl, muitinės nuomone, svarbių priežasčių muitinė, atsižvelgdama į turimus išteklius, atlieka muitinės procedūrų atlikimo tvarkos ir jų taikymo praktikos apibrėžtas funkcijas ne nustatytu darbo laiku arba ne muitinės įstaigose. Bet kurių rinkliavų, kurias muitinė renka už tokias paslaugas, dydis turi neviršyti apytikslių paslaugų suteikimo išlaidų.
3.3. Standartas
Kai muitinės įstaigos veikia bendros sienos perėjimo punkte, atitinkamų muitinių administracijos suderina tų įstaigų darbo laiką ir kompetenciją.
3.4. Standartas su pereinamuoju laikotarpiu
Bendros sienos perėjimo punktuose atitinkamų muitinių administracijos, kai tai įmanoma, atlieka tikrinimą kartu.
Deklarantas
3.6. Standartas
Reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, turintis teisę būti deklarantu, nustato nacionaliniai teisės aktai.
3.7. Standartas
Teisę būti deklarantu turi kiekvienas asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis.
3.8. Standartas
Deklarantas atsako muitinei už prekių deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumą ir muitų bei mokesčių sumokėjimą.
3.9. Standartas
Prieš pateikiant prekių deklaraciją, deklarantui leidžiama laikantis muitinės nustatytų sąlygų:
Prekių deklaracija
3.11. Standartas
Prekių deklaracijos turinį nustato muitinė. Rašytinės prekių deklaracijos forma turi atitikti Jungtinių Tautų nustatytą pavyzdį.
Taikant automatizuoto muitinio įforminimo procesus, elektroniniu būdu pateikiamos prekių deklaracijos formatas nustatomas remiantis tarptautiniais elektroninių informacijos mainų standartais, nustatytais Muitinių bendradarbiavimo tarybos rekomendacijose dėl informacijos technologijų.
3.12. Standartas
Muitinė, nustatydama, kokius duomenis privaloma pateikti prekių deklaracijoje, apsiriboja duomenis, kurie laikomi būtinais muitams ir mokesčiams apskaičiuoti bei juos surinkti, statistikos duomenims sukaupti ir muitų teisės aktams taikyti.
3.13. Standartas
Kai dėl muitinės nuomone svarbių priežasčių deklarantas neturi visos informacijos, reikalingos prekių deklaracijai surašyti, leidžiama pateikti pirminę prekių deklaraciją arba prekių deklaraciją, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, jei joje pateikti duomenys, kuriuos muitinė laiko būtinais, ir jei deklarantas įsipareigoja per nustatytą laiką ją papildyti trūkstamais duomenimis.
3.14. Standartas
Jei muitinė užregistruoja pirminę prekių deklaraciją arba prekių deklaraciją, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, prekėms taikytinas muitų tarifų režimas neturi skirtis nuo to, kuris būtų taikomas tuo atveju, jei iš karto būtų pateikta tinkamai užpildyta deklaracija, kurioje nurodyta visa reikalaujama pateikti informacija.
Prekės turi būti nedelsiant išleidžiamos, jei pateikiama reikalaujama garantija, užtikrinanti, jog mokėtini muitai ir mokesčiai bus sumokėti.
3.15. Standartas
Muitinė reikalauja pateikti prekių deklaracijos originalą ir tik minimalų būtinų jo kopijų skaičių.
3.16. Standartas
Muitinė reikalauja kartu su prekių deklaracija pateikti tik tuos dokumentus, kurie yra būtini operacijai kontroliuoti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų, susijusių su muitų teisės aktų taikymu.
3.17. Standartas
Kai dėl, muitinės nuomone, svarbių priežasčių tam tikrų dokumentų neįmanoma pateikti kartu su prekių deklaracija, tokius dokumentus leidžiama pateikti vėliau per nustatytą laiką.
3.18. Standartas su pereinamuoju laikotarpiu
Muitinė leidžia pateikti papildomus dokumentus naudojantis elektroninėmis priemonėmis.
Prekių deklaracijos pateikimas, registravimas ir tikrinimas
3.20. Standartas
Muitinė leidžia pateikti prekių deklaraciją bet kurioje jos paskirtoje muitinės įstaigoje.
3.21. Standartas su pereinamuoju laikotarpiu
Muitinė leidžia pateikti prekių deklaraciją naudojantis elektroninėmis priemonėmis.
3.23. Standartas
Jei nacionaliniai teisės aktai nustato laiką, per kurį turi būti pateikta prekių deklaracija, to laiko deklarantui turi pakakti prekių deklaracijai užpildyti ir kartu su ja reikalaujamiems pateikti dokumentams gauti.
3.24. Standartas
Deklaranto prašymu ir dėl, muitinės nuomone, svarbių priežasčių muitinė pratęsia nustatytą laiką, per kurį turi būti pateikta prekių deklaracija.
3.25. Standartas
Nacionaliniai teisės aktai numato, kad prekių deklaracija ir papildomi dokumentai gali būti pateikti bei užregistruoti arba tikrinami dar neatgabenus prekių.
3.26. Standartas
Kai muitinė negali užregistruoti prekių deklaracijos, ji nurodo deklarantui dėl kokių priežasčių ji negali to padaryti.
3.27. Standartas
Muitinė leidžia deklarantui pataisyti jau pateiktą prekių deklaraciją, jei tuo metu, kai gaunamas toks prašymas, ji dar nėra pradėjusi tikrinti prekių deklaracijos ar prekių.
3.28. Standartas su pereinamuoju laikotarpiu
Muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, jei, muitinės nuomone, deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos.
3.29. Standartas su pereinamuoju laikotarpiu
Deklarantui leidžiama atsiimti prekių deklaraciją ir prašyti, kad būtų įforminta kita muitinės procedūra, jei toks prašymas muitinei pateikiamas iki prekių išleidimo, ir, muitinės nuomone, jo pateikimo priežastys yra pateisinamos.
3.30. Standartas
Prekių deklaracija tikrinama tuo pat metu, kai ji užregistruojama, arba kiek įmanoma greičiau po jos užregistravimo.
Specialiosios procedūros, kuriomis gali naudotis įgalioti asmenys
3.32. Standartas su pereinamuoju laikotarpiu
Įgaliotiems asmenims, kurie atitinka muitinės nustatytus kriterijus, įskaitant tai, kad jie visuomet deramai laikosi muitinės reikalavimų ir naudoja tinkamą sistemą savo verslo dokumentams tvarkyti, muitinė sudaro galimybes:
– išleisti prekes pateikus minimalų kiekį informacijos, būtinos prekėms identifikuoti, ir leisti galutinę prekių deklaraciją užpildyti vėliau;
– atlikti muitinį įforminimą deklaranto patalpose ar kitoje muitinei priimtinoje vietoje;
be to, kiek įmanoma plačiau taikyti kitas specialias procedūras, kaip antai:
– leisti pateikti vieną prekių deklaraciją deklaruojant visas per tam tikrą laikotarpį importuotas ar eksportuotas prekes, kai tas pats asmuo dažnai importuoja ar eksportuoja prekes;
– leisti įgaliotiems asmenims naudojantis jų tvarkomais verslo apskaitos registrais patiems apskaičiuoti mokėtinus muitus ir mokesčius bei, atitinkamais atvejais, užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų muitinės reikalavimų;
– leisti pateikti prekių deklaraciją padarant įrašą įgalioto asmens tvarkomuose apskaitos registruose ir vėliau pateikti papildomą prekių deklaraciją.
Prekių tikrinimas
3.33. Standartas
Muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija.
3.34. Standartas
Nustatant tikrinimų eiliškumą, pirmenybė teikiama gyvų gyvūnų, greitai gendančių prekių ir kitų prekių, kurias, muitinės nuomone, būtina skubiai pristatyti, tikrinimui.
3.35 Standartas su pereinamuoju laikotarpiu
Jei prekes privalo tikrinti kitos kompetentingos institucijos, muitinė, taip pat planuodama jas tikrinti, užtikrina, kad tokie patikrinimai būtų koordinuojami ir, jei įmanoma, atliekami tuo pačiu metu.
3.36. Standartas
Muitinė išnagrinėja deklaranto prašymą dalyvauti arba būti atstovaujamam tikrinant prekes. Tokie prašymai patenkinami, jei nesusidaro ypatingos aplinkybės.
3.37. Standartas
Jei muitinė laiko, kad tai reikalinga, ji pareikalauja, kad deklarantas dalyvautų ar būtų atstovaujamas muitinei tikrinant prekes ir suteiktų pagalbą, reikalingą, tokiam tikrinimui palengvinti.
Klaidos
3.39. Standartas
Muitinė neskiria didelių baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Jeigu muitinė laiko, kad būtina užkirsti kelią tokių klaidų pasikartojimui, ji gali skirti baudą, bet ne didesnę, negu būtina tokiam tikslui pasiekti.
Prekių išleidimas
3.40. Standartas
Deklaruotos prekės išleidžiamos, kai tik muitinė jas patikrina arba nusprendžia jų netikrinti, jei:
– nenustatyta jokio teisės pažeidimo;
– pateikta importo ar eksporto licencija ar kiti būtini dokumentai;
– pateikti visi su atitinkama procedūra susiję leidimai; ir
– sumokėti visi muitai ir mokesčiai arba imtasi atitinkamų priemonių užtikrinančių, kad jie bus sumokėti.
3.41. Standartas
Jei muitinė yra įsitikinusi, kad deklarantas vėliau atliks visus formalumus, susijusius su muitiniu įforminimu, ji išleidžia prekes deklarantui pateikus muitinei priimtiną verslo ar oficialų dokumentą, kuriuose nurodyti svarbiausi atitinkamos prekių siuntos duomenys ir, jeigu reikia, garantiją, užtikrinančią, kad bus sumokėti mokėtini muitai ir mokesčiai.
3.42. Standartas
Nusprendusi, kad būtina prekių pavyzdžių (mėginių) laboratorinė analizė, detalūs techniniai dokumentai ar eksperto konsultacija, muitinė išleidžia prekes dar negavusi tokio tikrinimo rezultatų, jei pateikta reikalaujama garantija ir jei muitinė yra įsitikinusi, kad prekėms netaikomi jokie draudimai ar apribojimai.
3.43. Standartas
Nustačiusi, kad padarytas teisės pažeidimas, muitinė išleidžia prekes nelaukdama administracinio ar teismo proceso pabaigos, jei prekės nėra konfiskuotinos arba nusavintinos ir nebus reikalingos vėliau kaip įrodymai ir jei deklarantas sumoka muitus ir mokesčius bei pateikia garantiją, užtikrinančią, kad bus sumokėti visi papildomai apskaičiuoti muitai ir mokesčiai bei visos baudos, kurios gali būti paskirtos.
Prekių perdavimas valstybės nuosavybėn ar sunaikinimas
3.44. Standartas
Jei prekės dar neišleistos vidaus vartojimui arba jei joms įforminta kita muitinės procedūra, tuo atveju, kai nenustatytas joks teisės pažeidimas, suinteresuotam asmeniui leidžiama nemokėti muitų ir mokesčių arba pasinaudoti teise į jų grąžinimą:
– kai jam pateikus prašymą ir muitinei sutikus tos prekės muitinei prižiūrint perduodamos valstybės nuosavybėn, sunaikinamos arba paverčiamos komerciniu požiūriu bevertėmis. Visas su tuo susijusias išlaidas apmoka suinteresuotas asmuo;
– kai tokios prekės sunaikinamos arba negrįžtamai prarandamos dėl nelaimingo atsitikimo ar force majeure, tuo atveju, kai toks sunaikinimas ar praradimas deramai įrodytas muitinei priimtinu būdu;
– kai prekių trūkumas atsiranda dėl jų prigimties, jei toks trūkumas deramai įrodytas muitinei priimtinu būdu.
Jeigu po sunaikinimo likusios atliekos ar laužas paimami vidaus vartojimui arba eksportuojami, jie apmokestinami tokiais muitais ir mokesčiais, kokie būtų taikomi importuojant ar eksportuojant tokias atliekas ar laužą.
3.45. Standartas su pereinamuoju laikotarpiu
Jeigu muitinė parduoda per nustatytą laiką nedeklaruotas prekes arba prekes, kurios negalėjo būti išleistos, nors ir nebuvo išaiškintas joks teisės pažeidimas, pajamos, gautos pardavus tokias prekes, atskaičius visus muitus ir mokesčius bei visas kitas rinkliavas ir išlaidas, perduodamos turintiems teisę jas gauti asmenims arba, kai tai neįmanoma, tam tikrą laiką laikomos jų dispozicijoje.
4 SKYRIUS
MUITAI IR MOKESČIAI
A. MUITŲ IR MOKESČIŲ APSKAIČIAVIMAS, RINKIMAS IR MOKĖJIMAS
4.1. Standartas
Nacionaliniai teisės aktai apibrėžia aplinkybes, kurioms susidarius atsiranda prievolė mokėti muitus ir mokesčius.
4.2. Standartas
Nacionaliniai teisės aktai nustato laiką, per kurį apskaičiuojami mokėtini muitai ir mokesčiai. Muitai ir mokesčiai apskaičiuojami kiek įmanoma greičiau po to, kai pateikiama prekių deklaracija arba kai kitu būdu atsiranda prievolė juos sumokėti.
4.3. Standartas
Veiksnius, kuriais remiamasi apskaičiuojant muitus ir mokesčius, bei jų nustatymo sąlygas nustato nacionaliniai teisės aktai.
4.5. Standartas
Nacionaliniai teisės aktai nustato laiko momentą, į kurį atsižvelgiama nustatant taikytinas muitų ir mokesčių normas.
4.7. Standartas
Nacionaliniai teisės aktai nustato asmenį (asmenis), atsakingą (-us) už muitų ir mokesčių sumokėjimą.
4.9. Standartas
Jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta, kad muitai ir mokesčiai gali būti sumokėti jau išleidus prekes, jų sumokėjimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip dešimt dienų nuo prekių išleidimo. Už laikotarpį nuo prekių išleidimo iki mokesčių sumokėjimo termino delspinigiai neskaičiuojami.
4.10. Standartas
Nacionaliniai teisės aktai nustato laiką, per kurį muitinė gali imtis teisės aktuose numatytų priemonių iki nustatyto termino nesumokėtiems muitams ir mokesčiams išieškoti.
4.11. Standartas
Nacionaliniai teisės aktai nustato delspinigių, skaičiuojamų iki nustatyto termino nesumokėjus muitų ir mokesčių, normą ir tokių delspinigių taikymo sąlygas.
4.12. Standartas
Sumokėjusiam muitus ir mokesčius mokėtojui išduodamas kvitas, kuris yra jų sumokėjimo įrodymas, išskyrus atvejus, kai naudojami kiti sumokėjimo įrodymai.
4.13. Standartas su pereinamuoju laikotarpiu
Nacionaliniai teisės aktai nustato mažiausią vertę ir (arba) mažiausią muitų ir mokesčių sumą, kurios nepasiekus muitai ir mokesčiai neimami.
4.14. Standartas
Jei muitinė nustato, kad dėl prekių deklaracijoje ar apskaičiuojant muitus ir mokesčius padarytų klaidų bus arba jau buvo sumokėti ar išieškoti muitai ir mokesčiai, mažesni už vadovaujantis teisės aktais mokėtinus muitus ir mokesčius, ji ištaiso klaidas ir pareikalauja sumokėti nepriemokas. Tačiau jei tokia suma yra mažesnė už nacionalinių teisės aktų nustatytą mažiausią sumą, muitinė jos nereikalauja sumokėti ir neišieško.
B. MUITŲ IR MOKESČIŲ MOKĖJIMO ATIDĖJIMAS
4.15. Standartas
Jeigu nacionaliniuose teisės aktuose numatyta galimybė atidėti muitų ir mokesčių mokėjimą, juose turi būti nustatytos ir naudojimosi tokia galimybe sąlygos.
C. MUITŲ IR MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS
4.18. Standartas
Muitai ir mokesčiai grąžinami, jeigu nustatoma, kad per didelė jų suma sumokėta dėl apskaičiavimo klaidos.
4.19. Standartas
Už importuotas ar eksportuotas prekes sumokėti muitai ir mokesčiai grąžinami, jei nustatoma, kad importo ar eksporto metu jos turėjo defektų arba dėl kitų priežasčių neatitiko suderintų specifikacijų ir dėl to yra grąžinamos tiekėjui arba kitam tiekėjo nurodytam asmeniui, su sąlyga, kad:
– šalyje importuotojoje prekės nebuvo apdorojamos, remontuojamos ar naudojamos ir yra reeksportuotos per pagrįstai tam reikalingą laiką;
– šalyje, į kurią prekės buvo eksportuotos, jos nebuvo apdorojamos, remontuojamos ar naudojamos ir yra reimportuotos per pagrįstai tam reikalingą laiką.
Tačiau prekių naudojimas nekliudo grąžinti už jas sumokėtų muitų ir mokesčių, jei nenaudojant prekių tokiu būdu nebūtų įmanoma nustatyti defektų arba kitų aplinkybių susidarymo, dėl ko prekės buvo reeksportuotos ar reimportuotos.
Kita reeksporto ar reimporto alternatyva – prekės gali būti muitinei priėmus atitinkamą sprendimą ir jai prižiūrint perduotos valstybės nuosavybėn, sunaikintos arba paverstos komerciniu požiūriu bevertėmis. Valstybė neatlygina jokių tokio prekių perdavimo jos nuosavybėn ar sunaikinimo išlaidų.
4.20. Standartas su pereinamuoju laikotarpiu
Jeigu muitinė leidžia prekėms, jau deklaruotoms muitinės procedūrai, kurią taikant mokami muitai ir mokesčiai, įforminti kitą muitinės procedūrą, grąžinami visi muitai ir mokesčiai, viršijantys sumą, mokėtiną taikant naująją procedūrą.
4.21. Standartas
Sprendimai dėl prašymų grąžinti muitus ir mokesčius priimami ir apie juos suinteresuotiems asmenims raštu pranešama nedelsiant; permokėtos muitų ir mokesčių sumos grąžinamos kiek įmanoma greičiau po to, kai patikrinamas prašymo pagrįstumas.
4.22. Standartas
Jei muitinė nustato, kad per didelė muitų ir mokesčių suma sumokėta dėl muitinės padarytos jų apskaičiavimo klaidos, tokia suma grąžinama pirmumo tvarka.
4.23. Standartas
Jei yra nustatyti terminai, kuriems pasibaigus prašymai grąžinti sumokėtus muitus ir mokesčius nebepriimami, tokie terminai turi būti pakankamai ilgi, kad būtų įmanoma įvertinti su kiekvienu atveju, kai gali būti grąžinti muitai ir mokesčiai, susijusias aplinkybes.
5 SKYRIUS
GARANTIJA
5.1. Standartas
Nacionaliniai teisės aktai nustato atvejus, kai reikalaujama garantijos, ir pateikiamos garantijos formas.
5.3. Standartas
Kiekvienam asmeniui, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją, leidžiama pasirinkti bet kurią muitinei priimtiną garantijos formą.
5.4. Standartas
Jei tai numatyta nacionaliniuose teisės aktuose, muitinė nereikalauja garantijos, jei yra įsitikinusi, kad muitinės atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai bus įvykdyti.
5.5. Standartas
Jeigu garantijos reikalaujama siekiant užtikrinti, kad su muitinės procedūra susiję įsipareigojimai bus įvykdyti, muitinė priima bendrąją garantiją, ypač iš deklarantų, kurie reguliariai deklaruoja prekes įvairiose muitų teritorijos vietose veikiančiose muitinės įstaigose.
5.6. Standartas
Jei reikalaujama garantijos, pateikiamos garantijos dydis turi būti kiek įmanoma mažesnis, ir jei garantija užtikrina muitų ir mokesčių sumokėjimą, jos dydis neturi viršyti pinigų sumos, kurią gali būti pareikalauta sumokėti.
6 SKYRIUS
MUITINĖS PRIEŽIŪRA
6.1. Standartas
Muitinė prižiūri visas prekes, įskaitant transporto priemones, kurios įvežamos į muitų teritoriją ar iš jos išvežamos, neatsižvelgiant į tai, ar jos apmokestinamos muitais ir mokesčiais, ar ne.
6.2. Standartas
Muitinės priežiūra vykdoma apsiribojant priemonėmis, būtinomis muitų teisės aktų laikymuisi užtikrinti.
6.4. Standartas
Muitinė taiko rizikos analizės metodus pasirinkdama tikrintinus asmenis ir prekes, įskaitant transporto priemones, bei tikrinimo detalumą.
6.5. Standartas
Siekdama užtikrinti rizikos valdymo sistemos funkcionavimą, muitinė nusistato teisės aktų laikymosi vertinimo strategiją.
6.7. Standartas
Muitinė siekia bendradarbiauti su kitomis muitinės administracijomis ir sudaryti susitarimus dėl administracinės tarpusavio pagalbos, didinančius muitinės priežiūros veiksmingumą.
6.8. Standartas
Muitinė siekia bendradarbiauti su verslu ir sudaryti susitarimo memorandumus, didinančius muitinės priežiūros veiksmingumą.
6.9. Standartas su pereinamuoju laikotarpiu
Siekdama padidinti muitinės priežiūros veiksmingumą, muitinė kiek įmanydama plačiau naudoja informacijos technologijas ir elektroninės prekybos metodus.
7 SKYRIUS
INFORMACIJOS TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS
7.1. Standartas
Didindama muitinės atliekamų operacijų efektyvumą, muitinė taiko informacijos technologijas, kai jas taikyti ekonomiškai naudinga ir efektyvu ir muitinei, ir verslui. Muitinė nustato šių technologijų taikymo sąlygas.
7.2. Standartas
Diegdama taikomąsias kompiuterines programas, muitinė naudoja atitinkamus pripažintus tarptautinius standartus.
7.3. Standartas
Diegiant informacijos technologijas kiek įmanoma plačiau konsultuojamasi su visais tiesiogiai susijusiais asmenimis.
7.4. Standartas
Nauji arba peržiūrėti nacionaliniai teisės aktai numato:
– elektroninės prekybos metodų naudojimą kaip reikalavimų, taikomų popieriniams dokumentams, alternatyvą;
– elektroninių ir popieriniams dokumentams taikomų tikrumo ir tapatumo nustatymo būdų derinimą;
– muitinės teisę saugoti informaciją savo reikmėms ir, atitinkamais atvejais, naudojant elektroninės prekybos metodus keistis tokia informacija su kitomis muitinės administracijomis ir visais kitais atitinkamai teisiškai įgaliotais asmenimis.
8 SKYRIUS
MUITINĖS IR TREČIŲJŲ ASMENŲ SANTYKIAI
8.1. Standartas
Suinteresuoti asmenys pasirenka, ar santykiuose su muitine veikti tiesiogiai, ar per jų įgaliotus trečiuosius asmenis, veikiančius jų vardu.
8.2. Standartas
Nacionaliniai teisės aktai nustato sąlygas, kurių laikydamasis asmuo santykiuose su muitine gali veikti kito asmens įgaliotas ir jo vardu, ir trečiųjų asmenų atsakomybę muitinei už muitų ir mokesčių sumokėjimą bei už bet kuriuos pažeidimus.
8.3. Standartas
Muitinės operacijoms, kurias atliekant suinteresuotas asmuo apsisprendžia veikti savo vardu, neturi būti taikomos mažiau palankios sąlygos ar griežtesni reikalavimai už tuos, kurie taikomi muitinės operacijoms, kurias atliekant suinteresuoto asmens vardu veikia trečiasis asmuo.
8.4. Standartas
Įgaliotas trečiasis asmuo santykiuose su muitine naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kaip ir jį įgaliojęs asmuo.
8.5. Standartas
Muitinė sudaro galimybes tretiesiems asmenims dalyvauti jos rengiamose oficialiose konsultacijose su verslu.
8.6. Standartas
Muitinė nustato aplinkybes, kurioms susidarius santykiuose su muitine neleidžiama veikti tretiesiems asmenims.
9 SKYRIUS
MUITINĖS TEIKIAMA INFORMACIJA, SPRENDIMAI IR NURODYMAI
A. BENDROJO POBŪDŽIO INFORMACIJA
9.1. Standartas
Muitinė užtikrina, kad visa svarbi bendrojo pobūdžio informacija, susijusi su muitų teisės aktų taikymu, būtų lengvai prieinama bet kuriam suinteresuotam asmeniui.
9.2. Standartas
Kai informaciją, kuri jau yra prieinama, būtina pakeisti dėl muitų teisės aktų, administracinių procedūrų ar reikalavimų pasikeitimo, muitinė pasirūpina, kad atnaujinta informacija būtų lengvai prieinama likus pakankamai laiko iki pakeitimų įsigaliojimo, idant suinteresuoti asmenys galėtų į juos atsižvelgti, išskyrus atvejus, kai esama kliūčių paskelbti išankstinę informaciją.
B. KONKRETAUS POBŪDŽIO INFORMACIJA
9.4. Standartas
Suinteresuoto asmens prašymu muitinė kiek įmanydama greičiau suteikia kiek įmanoma tikslesnę informaciją konkrečiais suinteresuoto asmens iškeltais klausimais, susijusiais su muitų teisės aktais.
9.5. Standartas
Muitinė suteikia ne tik tą informaciją, kurios konkrečiai prašoma, bet ir visą kitą susijusią informaciją, kurią, jos nuomone, suinteresuotas asmuo turėtų žinoti.
9.6. Standartas
Teikdama informaciją muitinė užtikrina, kad nebūtų atskleisti muitinei ar tretiesiems asmenims reikšmingi privataus ar konfidencialaus pobūdžio duomenys, išskyrus atvejus, kai juos atskleisti reikalauja arba tai padaryti leidžia nacionaliniai teisės aktai.
C. SPRENDIMAI IR NURODYMAI
9.8. Standartas
Suinteresuotam asmeniui pateikus rašytinį prašymą, muitinė apie savo sprendimą praneša raštu per nacionalinių teisės aktų nustatytą laiką. Jei sprendimas yra nepalankus suinteresuotam asmeniui, jam nurodomi tokio sprendimo motyvai ir pranešama apie asmens teisę sprendimą apskųsti.
10 SKYRIUS
SKUNDAI MUITINĖS VEIKLOS SRITYJE
A. TEISĖ APSKŲSTI
10.1. Standartas
Nacionaliniai teisės aktai numato galimybę naudotis teise apskųsti muitinės veiklos srityje.
10.2. Standartas
Teisę apskųsti turi visi asmenys, su kurių interesais tiesiogiai susijęs muitinės sprendimas ar neveikimas.
10.3. Standartas
Asmeniui, su kurio interesais tiesiogiai susijęs muitinės sprendimas ar neveikimas, pateikus atitinkamą prašymą, muitinė per nacionalinių teisės aktų nustatytą laiką nurodo tokio sprendimo ar neveikimo motyvus, kuriais remiantis galima pateikti skundą arba jo neteikti.
10.4. Standartas
Nacionaliniai teisės aktai numato galimybę pasinaudoti teise apskųsti pirmiausia kreipiantis į muitinę.
10.5. Standartas
Jeigu muitinė atmeta jai pateiktą skundą, skundo pateikėjas turi teisę toliau skųstis nuo muitinės administracijos nepriklausomai institucijai.
B. SKUNDO FORMA IR PAGRINDAI
10.8. Standartas
Skundui dėl muitinės sprendimo pateikti nustatomas terminas, kurio skundo pateikėjui turi pakakti ginčijamam sprendimui išnagrinėti ir skundui parengti.
C. SKUNDO NAGRINĖJIMAS
10.10. Standartas
Muitinė kiek įmanoma greičiau priima sprendimą dėl jai pateikto skundo ir apie jį raštu praneša skundo pateikėjui.
10.11. Standartas
Atmetusi jai pateiktą skundą, muitinė raštu nurodo jo atmetimo motyvus ir praneša skundo pateikėjui apie jo teisę toliau skųstis administracinei ar nepriklausomai institucijai, nurodydama tokio skundo pateikimo terminą.