LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL SEIMO EKONOMINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO KOMISIJOS REGLAMENTO
1993 m. birželio 10 d. Nr. I-181
Vilnius
1. Komisijos paskirtis
Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos (toliau – Komisijos) paskirtis – tirti valstybės pareigūnų ekonominius ir pareiginius nusikaltimus bei korupcijos atvejus, taip pat rengti sprendimus dėl šių nusikaltimų kontrolės bei ribojimo.
2. Komisijos uždaviniai
Komisijos uždaviniai yra:
1) tirti valstybinių institucijų sprendimus, sąlygojančius ekonominių bei pareiginių nusikaltimų ar korupcijos plitimą, ir imtis priemonių tokiems sprendimams panaikinti;
2) teikti pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybinėms institucijoms dėl klausimų, susijusių su ekonominiais, pareiginiais nusikaltimais ar korupcija, tyrimo;
3. Komisijos ir laikinųjų tyrimo grupių sudarymas
Komisija sudaroma vadovaujantis Seimo statuto 622 straipsniu.
Konkrečiam atvejui tirti Komisija sudaro laikinąją tyrimo grupę. Be jos narių, gali būti patelkti prokuratūros, Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos Finansų revizijos departamentų, Vidaus reikalų ministerijos bei kitų žinybų darbuotojai. Jie vykdo Komisijos narių įpareigojimus. Laikinosios tyrimo grupės vadovu skiriamas vienas iš komisijos narių.
Komisija sprendžia, ar reikia atskiram klausimui tirti sudaryti laikinąją tyrimo grupę, ir nustato to klausimo nagrinėjimo terminą.
4. Komisijos teisės
Komisija bendradarbiauja su prokuratūros, vidaus reikalų, kitais teisėsaugos organais, turi teisę, suderinusi su prokuratūra, susipažinti su baudžiamąja byla arba medžiaga, esančia šiuose organuose, tačiau nesikiša į jų veiklą, susijusią su prokurorinės priežiūros, kvotos, tardymo ar teisingumo vykdymu. Ji tariasi su Generaline prokuratūra, Valstybės kontrolės departamentu, Saugumo tarnyba, Vidaus reikalų ministerija dėl pavedimų jų darbuotojams.
Generalinė prokuratūra, Valstybės kontrolės departamentas, Saugumo tarnyba bei Vidaus reikalų ministerija Komisijos pirmininko ar laikinosios grupės vadovo raštišku pareiškimu Komisijai pateikia pažymas apie turimą medžiagą.
Komisija turi teisę kviesti į posėdžius buvusius ar esamus valstybės pareigūnus, Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo narius, išklausyti jų pranešimus, reikalauti iš jų informacijos raštu ar žodžiu apie jų veiklą Komisijos tiriamu klausimu.
Komisija tikrinimams ir revizijoms atlikti turi teisę pasitelkti kitų įstaigų, įmonių ar organizacijų specialistus ir apmokėti jiems už darbą nustatyta tvarka. Už atliktą darbą taip pat apmokama ir laikinųjų tyrimo grupių nariams.
Komisija gali kreiptis į piliečius per masinės informacijos priemones, prašydama jų pagalbos dėl tiriamo klausimo.
Komisija įvertina gautą informaciją, nusprendžia, ar ji atitinka tikrovę. Po to sprendžiamas klausimas dėl šio atvejo priskyrimo Komisijos kompetencijai ir jo tyrimo.
5. Komisijos narių teisės
Vykdydami savo funkcijas, Komisijos nariai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka:
2) gauti pirminius dokumentus, sąmatas, sutartis, įsakymus, potvarkius ir kitus dokumentus, rodančius ūkinę ir komercinę veiklą;
3) gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų bei kitų darbuotojų žodinius, raštiškus pasiaiškinimus ar pažymas tiriamais klausimais;
4) gauti iš Lietuvos banko, kredito ir komercinių bankų, įstaigų, įmonių ir organizacijų duomenis, informaciją apie akcininkus, finansines ir kitas operacijas, susijusias su tikrinamu objektu.
Tais atvejais, kai atsisakoma pasiaiškinti, duoti parodymus ar pateikti prašomą informaciją, surašomas aktas, kuris svarstomas Komisijoje.
6. Komisijos narių pareigos
Komisijos nariai privalo:
1) laikyti paslaptyje žinias, kurias sužinojo vykdydami savo tarnybines pareigas, jeigu tos žinios yra valstybės, tarnybinės ar kitos įstatymo saugomos paslaptys. Tai privaloma ir Komisijos narių pasitelktiems asmenims;
7. Komisijos darbo organizavimas
Komisija dirba pagal išankstinį darbų planą-grafiką, kuris patvirtinamas Komisijos posėdyje.
Klausimą nagrinėti Komisijoje gali būti pradedama jos nario iniciatyva, remiantis masinės informacijos priemonėse skelbta informacija, piliečių skundais ar pareigūnų pateikta informacija. Komisija tiria Seimo kontrolierių jai perduotus piliečių skundus, jei skunde minimi asmenys ar dalykai viršija Seimo kontrolierių jurisdikciją 2 straipsnyje nurodytais klausimais.
8. Tyrimo rezultatai
Laikinoji tyrimo grupė per nustatytą laiką pateikia Komisijai pažymą apie savo surinktą medžiagą su išvadomis ir pasiūlymais.
Jei tiriama informacija nepasitvirtina, apie tai nurodoma pažymoje kartu išdėstant nustatytas aplinkybes ir apibūdinant atliktus tyrimo veiksmus.
Baigus tyrimą, su jo rezultatais supažindinamas įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas, taip pat pareigūnai, kurių veiksmai buvo tiriami.
Laikinosios tyrimo grupės pažyma ir išvados apsvarstomos Komisijos posėdyje.
Baigusi tyrimą, Komisija priima vieną iš šių siūlymų ar kitus įstatymus atitinkančius sprendimus:
2) pareikalauti atleisti iš užimamų pareigų nusižengusius pareigūnus; pareigūnui atleisti taikoma Valstybės kontrolės departamento statuto V skyriuje išdėstyta procedūra;
3) siūlyti įstaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas;
4) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimus;
5) atmesti skundą, jeigu nepasitvirtina jame nurodyti pažeidimai.
Perdavusi bylą kvotos ar parengtinio tardymo organams, Komisija toliau stebi jos tyrimo eigą. Jei Komisija nesutinka su kvotos ar parengtinio tardymo organo sprendimu, ji gali apsvarstyti tokį sprendimą dalyvaujant kvotos ar parengtinio tardymo organo atstovui ir generaliniam prokurorui.
Komisija gali siūlyti Lietuvos bankui taikyti komerciniams bankams sankcijas, numatytas Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatyme.
9. Sprendimų skelbimas
Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskiras nuomones, turi teisę patikslinti oficialią Komisijos išvadą.
Komisija, informavusi Seimą apie atliktų tyrimų rezultatus, informuoja masinės informacijos priemones. Neskelbiami duomenys, kurie yra valstybės, komercinė, tarnybinė ar privataus gyvenimo paslaptis.
Informaciją masinės informacijos priemonėms Komisijos vardu teikia pirmininkas ar jo įgaliotas Komisijos narys. Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirą nuomonę, turi teisę pateikti informaciją apie ją.
10. Darbo tvarka
Komisija sudaroma proporcingo frakcijų atstovavimo principu. Seimas gali nustatyti ir kitokią šios komisijos sudarymo tvarką, tačiau niekada jos negali sudaryti vienos frakcijos atstovai.
Komisijos nariai netrikdo įstaigų, organizacijų ar bankų darbo, privalo susilaikyti nuo viešų preliminarių vertinimų ir skubotų išvadų, kol nebaigtas tikrinimas ir nėra galutinių Komisijos išvadų.
Komisija, tikrindama gautą informaciją, turi išsiaiškinti:
1) ar buvo priimti informacijoje minimi sprendimai arba įvykdyta minima veika (veikimas ar neveikimas);
3) ar tiriamoje informacijoje minimi sprendimai arba veiksmai prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams, ar pareigūno veikoje yra piktnaudžiavimo;
4) kokie pareigūnai padarė pažeidimų, dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta ir kokia konkrečių pareigūnų kaltė;
5) kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytą nusižengimą.
Komisijos nariai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, laikosi nekaltumo prezumpcijos.
Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskiras nuomones, turi teisę patikslinti oficialią Komisijos išvadą.
Komisijos posėdžiai yra uždari. Juose gali dalyvauti Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimams, Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės departamento, Saugumo tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, Seimo komitetų atstovai. Komisijai sutikus, jos posėdžiuose gali dalyvauti ir kiti asmenys.