CIVILINĖS SAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL KONVENCIJOS DĖL TARPVALSTYBINIO PRAMONINIŲ AVARIJŲ POVEIKIO IR EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVOS DĖL DIDELIŲ SU PAVOJINGOMIS MEDŽIAGOMIS SUSIJUSIŲ AVARIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ DOKUMENTŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-131
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio, Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) nuostatas ir geriau organizuoti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimų nuostatų įgyvendinimą:
1. Tvirtinu pridedamas:
1.1. Pavojingo objekto saugos ataskaitos parengimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 17–24 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijas.
1.2. Pavojingo objekto tikrinimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų VIII sk. 43–47 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) 18 straipsnio reikalavimus rekomendacijas.
PAVOJINGO OBJEKTO TIKRINIMO PAGAL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ VIII SK. 43–47 P. IR TARYBOS DIREKTYVOS 96/82/EB (SEVESO II) 18 STRAIPSNIO REIKALAVIMUS REKOMENDACIJOS
Pavojingo objekto tikrinimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų VIII sk. 43–47 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) 18 straipsnio reikalavimus rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) yra parengtos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintais „Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais“, kurie buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, 1996 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB ir paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/105/EB reikalavimais, taip pat atsižvelgiant į Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtą rekomendacinio pobūdžio instrukciją.
Šiose rekomendacijose pateikiamas detalesnis tikrinimo tvarkos aprašymas, atitinkantis tiek nuostatus, tiek Tarybos direktyvos (SEVESO II) reikalavimus, tiek Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtas rekomendacijas.
TURINYS
4. Tikrinimų sistema
6. Tikrinimų/kontrolės priemonių „turinys“
7. Kiti susiję reikalai
7.4. Sąsaja tarp tikrinimų/kontrolės priemonių ir veiklos draudimo
I priedas. Tarybos direktyvos 96/82/EC/ 18 straipsnis ir kiti atitinkami fragmentai
II priedas. Tikrinimo turinio klausimų pavyzdžiai
A. Didelio masto avarijų prevencijos politika ir valdymo sistema
B. Organizaciniai ir personalo klausimai
C. Didelių pavojų nustatymas bei įvertinimas
D. Operatyvios kontrolės klausimai (įskaitant techninę priežiūrą)
E. Pakeitimų valdymo klausimai
F. Ekstremalios situacijos planavimas
G. Monitoringo atlikimas
H. Auditas ir apžvalga
1. ĮVADAS
Tarybos direktyvos 96/82/EC (SEVESO II) (toliau – Direktyva) tikslas yra didelių avarijų, kurias sukelia pavojingos medžiagos, prevencija ir jų padarinių žmonėms bei aplinkai apribojimas, siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį Europos Sąjungoje tinkamu ir efektyviu būdu. Direktyvoje pateikiami reikalavimai Seveso II programos vykdytojams, kad būtų imtasi priemonių, užtikrinančių didelių avarijų prevenciją ir jų padarinių apribojimą žmonėms bei aplinkai. Direktyvoje taip pat yra pateikiami reikalavimai siekiant užtikrinti, kad kompetentingos valdžios institucijos organizuotų nuolatinius tikrinimus arba kitas kontrolės priemones, išaiškinančias, ar vykdytojai atitinka savo užimamas pareigas, kurios nurodytos Direktyvoje. Pastarasis reikalavimas yra šių rekomendacijų objektas.
Rekomendacijų reikalavimai dėl kompetentingos valdžios atsakomybės yra tokia sritis, kuri buvo patobulinta ir gerokai sugriežtinta Seveso II Direktyvoje. Seveso I Direktyvoje buvo tik trumpa pastraipa apie tikrinimą, o naujojoje Direktyvoje apie tai yra visas straipsnis. Šis patobulinimas buvo padarytas pastebėjus, kad efektyvus tikrinimo režimas yra būtinas, norint įgyvendinti Direktyvos tikslus. Todėl šioje Direktyvoje aiškiai apibrėžiami tikrinimo režimo, kurį atliks kompetentingos valdžios institucijos ir kuris bus priderintas prie esamo europinio lygio, bruožai. Jos tikslas yra suformuluotas Direktyvos 16 skirsnyje, kuriame teigiama:
Kadangi kompetentingų valdžios institucijų atliekamų tikrinimų skirtumai gali sąlygoti skirtingą saugos lygį, yra būtina suderinti Europos Sąjungoje pagrindinių reikalavimų lygį su tais, kurie atitiktų šalių narių sukurtas tikrinimo sistemas.
Šiose rekomendacijose ketinama pateikti tolesnius aiškinimus, kurie padėtų interpretuoti „Tikrinimų“, pateiktų Direktyvos 18 straipsnyje, reikalavimus. Rekomendacijos skirtos Seveso II Direktyvos, kurioje daugiausia kalbama apie tikrinimų organizavimą bei principus, reikalavimams aptarti, bet čia neturima tikslo pateikti instrukcijas, kaip atlikti patį tikrinimą.
Šios rekomendacijos specialiai buvo parengtos taip, kad atitiktų Seveso II Direktyvos reikalavimus, taip pat, kad atitiktų ir atskleistų kitas panašias iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos Sąjungos aplinkos įstatymo įgyvendinimo bei sugriežtinimo tinklo (AĮĮST) atliekamą darbą, rengiant minimalius kriterijus (aplinkos) tikrinimams. AĮĮST darbų apimtis yra platesnė ir yra susijusi ir su kitais aplinkos apsaugos įstatymais.
Rekomendacijos parodo tokią Direktyvos interpretaciją, kuri buvo sutarta Europos Komisijos ir šalių narių valdžios institucijų. Šios rekomendacijos nėra įstatymas – jos neturėtų būti vertinamos kaip privalomos ir neatmeta kitų pagrįstų Direktyvos reikalavimų interpretacijų.
2. TIKRINIMŲ/KONTROLĖS PRIEMONIŲ TIKSLAI
Rekomendacijose aptariami tikrinimai/kontrolės priemonės, kurių vykdymas priklauso kompetentingų valdžios institucijų atsakomybės sričiai, o tai atitinka Direktyvos 18 straipsnio reikalavimus. Kompetentingų organizacijų atliekami tikrinimai/kontrolės priemonės bet kuriuo atveju nesumažins vykdytojo įsipareigojimo užtikrinti, kad būtų naudojamos visos priemonės, siekiant išvengti didelių avarijų bei likviduojant jų padarinius.
Svarbiausias tikrinimų/kontrolės priemonių tikslas yra periodiškai patikrinti, ar personalo pajėgos yra naudojamos pagal Direktyvos nurodymus, kitaip sakant, ar yra pasiektas aukštas žmonių ir aplinkos apsaugos lygis ir ar buvo imtasi priemonių, siekiant jį išlaikyti.
Tikrinimai/kontrolės priemonės turi būti pakankamos, norint planingai ir sistemingai ištyrinėti sistemas, kurias naudoja personalas: tiek techninis, tiek organizacinis, tiek vadovaujantis.
18 straipsnyje reikalaujama, kad tikrinimai/kontrolės priemonės užtikrintų, kad:
• vykdytojas galėtų pademonstruoti, jog ėmėsi tinkamų priemonių, susijusių su įvairia personalo veikla, kuria siekiama išvengti didelių avarijų;
• vykdytojas galėtų pademonstruoti, kad parengė tinkamas priemones, sušvelninančias didelių avarijų padarinius tiek avarijos vietoje, tiek už jos ribų;
• duomenys ir informacija, esantys saugos ataskaitoje ar bet kurioje pateiktoje kitoje ataskaitoje, adekvačiai parodo įstaigos padėtį;
• informacija bus paskelbta visuomenei remiantis 13 (1) straipsniu.
18 straipsnio reikalavimai
9 straipsnis: bent vienas tikrinimas vietoje kas 12 mėnesių, jeigu sisteminio vertinimo metu nebuvo įrodyta, kad tinka kitoks variantas
10. Atitikimo Direktyvai patikrinimas
Vykdytojas turi pademonstruoti, kad:
• ėmėsi atitinkamų priemonių didelėms avarijoms išvengti;
• ėmėsi atitinkamų priemonių padariniams sušvelninti;
• saugos ataskaitos duomenys parodo esamą padėtį;
• informacija visuomenei teikiama pagal 13 straipsnio reikalavimus.
3. TIKRINIMŲ/KONTROLĖS PRIEMONIŲ ORGANIZAVIMAS
Lietuvos Vyriausybės sprendimu Lietuvoje kompetentinga institucija yra pripažinta Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Tuo pačiu sprendimu yra patvirtinti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai. Minėtais nuostatais bei šiomis rekomendacijomis vadovaujantis ir yra organizuojamas tikrinimas.
Kompetentingos organizacijos gali nuspręsti užsiimti tam tikru mastu veikla, nurodyta 18 str. Kitaip sakant, jos gali sukurti ir „tikrinimų sistemą“, ir „kitas kontrolės priemones“, naudojamas didesniu ar mažesniu mastu priklausomai nuo to, kiek jos atitinka poreikius, tačiau panašu, kad 18 straipsnio tikslams pasiekti reikėtų kiek žymesnio tikrinimų sistemos išvystymo. Jeigu yra naudojamos „kitos kontrolės priemonės“, jos turėtų užtikrinti bent tokį pat kontrolės lygį, kurio tikimasi iš tikrinimų sistemos.
Direktyvoje reikalaujama, kad tikrinimai ar kitos kontrolės priemonės nepriklausytų nuo saugos ataskaitos ar kitų pateiktų ataskaitų, tačiau naudingiausia yra visapusiška informacija, kuriai priklauso ir šiose ataskaitose pateikiami duomenys.
4.1. Bendrieji reikalavimai
Tikrinimų sistema turi atitikti šias sąlygas (18 str. (2) punktas):
• turi pateikti tikrinimų programą visoms organizacijoms (žr. 4.2 ir 4.3 punktus);
• po kiekvieno tikrinimo atitinkama kompetentinga organizacija turi parengti ataskaitą (žr. 4.4 punktą);
• esant reikalui, bet kuris kompetentingos organizacijos atliekamas tikrinimas pagrįstą laikotarpį turi būti tęsiamas (žr. 4.5 punktą) kartu su tikrinamos organizacijos vadovybe.
Tikrinimų sistema turi apimti organizacinę struktūrą, atsakomybės sritis, praktinius klausimus bei procedūras, taip pat veiksmingos ir išsamios tikrinimų programos parengimo bei įgyvendinimo išteklius.
4.2. Tikrinimų programos parengimas
Direktyvoje reikalaujama, kad tikrinimų programa tiktų visoms organizacijoms, t. y. tiek nurodytoms 7 straipsnyje („žemesniosios grandies“), tiek nurodytoms 9 straipsnyje („aukštesniosios grandies“). Šiame kontekste yra būtina, kad kompetentingos organizacijos parengtų ir nuolat atnaujintų visų organizacijų, atitinkančių Direktyvą, sąrašą.
Tikrinimų programoje turi būti atsižvelgta į:
a) LR įstatymų, Vyriausybės nutarimų, nuostatų, taisyklių ir administracinių nurodymų, susijusių su Direktyvos įgyvendinimu, reikalavimus;
b) vietinius ar valstybinius prioritetus, į kuriuos prireikus atsižvelgiama įvertinant svarbiausius klausimus, susijusius su didelio masto pavojais;
c) prireikus atliekamas bendras ankstesnių tikrinimų arba kitų informacijos šaltinių duomenų bei žinių įvertinimas arba egzistuojančių organizacijų atitikimo oficialius reikalavimus, susijusius su didelių avarijų pavojumi, įvertinimas;
d) įvertinama, kur labiausiai reikalingas tikrinimas. Tolesni svarstymai, pavyzdžiui, gali turėti įtakos konkrečios organizacijos prioritetų pasirinkimui arba konkrečių struktūrų/sistemų pasirinkimui organizacijos viduje, grindžiant juos informacija, susijusia su didelio masto avarijų rizika.
Pavojingumo ar rizikos potencialo įvertinimas:
- pavojingumo ir rizikos įvertinimas;
- organizacijos dydis ir sudėtis;
- 9 straipsnyje minimose organizacijose tikrinimai gali būti susiję su saugos ataskaitos studijavimu ir atitinkamu darbų tęsimu;
- išvados iš panašios veiklos/organizacijų patirties, susijusios su avarijomis, incidentais ar panašiomis nelaimėmis.
Informacijos ir atlikimo įvertinimas:
- organizacijos ar įrenginiai, kurie anksčiau nebuvo tikrinti;
- ankstesnių tikrinimų arba įvertinimo procedūrų, susijusių su ataskaitomis ir leidimais, patirtis;
- ataskaitos apie atlikimo monitoringą bei auditą ir vykdytojo saugos valdymo sistemos apžvalga;
- ataskaita apie avariją;
- ataskaitos apie incidentus ir panašias nelaimes;
- gauti skundai;
- naujos mokslinės ir techninės žinios.
Pasikeitimų įvertinimas:
- detalus pasikeitimų vaizdas pagal Direktyvos 10 straipsnį;
- nuosavybės pasikeitimas;
- atskaitos apie pakeitimus, perstatymus, gamyklų išplėtimą ir kt.;
- organizacijos, kuriose dažnai keičiamas cheminis procesas;
- dideli personalo sudėties pakeitimai.
Tikrinimų programa turi apimti visas organizacijas, tačiau toliau išvardyti faktoriai gali lemti tikrinimo metodikos skirtumus, taikant skirtingus tikrinimo būdus, kai tikrinimas atliekamas organizacijose, atitinkančiose 7 ir 9 straipsnius:
- būtinybė naudoti išteklius taupiai ir efektyviai gali lemti skirtingų taktikų bei strategijų taikymą organizacijoms, minimoms 7 ir 9 straipsniuose, siekiant atlikti proporcingus ir tikslingus tikrinimus;
- gali tekti įdėti daugiau pastangų renkant informaciją tikrinimo metu 7 straipsnyje minimoms organizacijoms, tuo tarpu 9 straipsnyje minimose organizacijose būna mažiau dokumentacijos;
- 7 straipsnyje minimoms organizacijoms 4.2 d punkto nurodymai padės nustatyti tinkamą tikrinimų dažnį;
- smulkesnės informacijos šaltiniai, susiję su pasirengimu tikrinimams, pavyzdžiui, saugos ataskaita, tinka 9 straipsnyje minimoms organizacijoms;
- į 9 straipsnyje minimų organizacijų programą įtraukiamas bent vienas patikrinimas vietoje, atliekamas kompetentingos valdžios institucijos kas 12 mėnesių, arba tikrinimų dažnis nustatomas, atliekant sistemingą didelės avarijos pavojaus atitinkamai organizacijai vertinimą. Pastaruoju atveju saugos ataskaitos įvertinimas ir anksčiau minėtų (4.2 d punktas) faktorių aptarimas gali būti prilyginami sisteminiam įvertinimui;
- kai sisteminis įvertinimas naudojamas nustatant 9 straipsnyje minimų organizacijų tikrinimų dažnį, kompetentingos valdžios institucijos turi pateikti aiškią ir struktūriškai pagrįstą tokių įvertinimų atlikimo metodiką, įskaitant ir sprendimo kriterijus.
4.3. Tikrinimų programos įgyvendinimas
Tikrinimų programa arba programos gali būti rengiamos nacionaliniu, regioniniu ar vietiniu lygiu, tačiau valstybė turi užtikrinti, kad bendra programa ar programos būtų taikomos visoms organizacijoms jų teritorijose ir kad tokiems tikrinimams atlikti būtų skiriamos kompetentingos valdžios institucijos.
Programa bus pakankama, planingai ir sistemiškai tiriant sistemas:
- Technines sistemas
- Organizacines ir valdymo, kurias naudoja kiekviena organizacija.
Visa programa turi būti skirta trims kiekvienos organizacijos elementams (techninio, organizacinio ir valdymo) tirti. Kiekvienas atskiras „tikrinimo/kontrolės“ veiksmas nebūtinai turi apimti tris elementus, tačiau daugeliu atvejų visi trys elementai turėtų būti sujungti ir atskiri tyrinėjimai praktikoje neturėtų būti taikomi.
Tikrinimų programoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:
- teritorijos, kurioje vykdoma programa, geografiniai duomenys;
- programos vykdymo laikotarpio trukmė;
- visų organizacijų identifikacija toje geografinėje teritorijoje, kurioje vykdoma programa;
- planuojamas kiekvienos organizacijos tikrinimų grafikas;
- planuojama kiekvienos organizacijos tikrinimų apimtis;
- programos apžvalgos detalės, nuorodos, vykdymo būdai ir procedūros (prireikus).
Turi būti numatyta ir „neeilinių“ arba „reagavimo“ tikrinimų detalės, vykdymo būdai ir procedūros (pavyzdžiui, reaguojant į avarijas, incidentus, skundus). Valstybė turėtų atlikti panašius tikrinimus, pavyzdžiui, tokiais atvejais:
a) tiriant rimtus skundus, susijusius su didelio masto avarijų pavojumi, kuo greičiau reaguojant į tokius skundus, kai tik juos gauna valdžios institucijos;
b) tiriant didelio masto avarijas, incidentus ir rimtus atsitikimus, kuo greičiau į juos reaguojant, kai tik apie juos pranešama atitinkamoms valdžios institucijoms.
Programa gali būti vykdoma, derinant planuotus patikrinimus, kai apie juos pranešama vykdytojui iš anksto, ir netikėtus vizitus, kai vykdytojas apie juos iš anksto neperspėjamas. Iš anksto paskelbtų vizitų pranašumas yra tas, kad vykdytojo turimi ištekliai gali būti panaudoti kuo taupiau. Be to, gali būti atliekami tam tikru dažniu pasikartojantys tikrinimai, kuo naudingiau ir tikslingiau juos panaudojant, pavyzdžiui, tikrinant priežiūros kokybę per tam tikrą nustatytą laikotarpį arba prisiderinant prie vykdytojo planuoto vidinio ar išorinio audito arba saugos valdymo sistemos peržiūros. Tačiau netikėtų vizitų galimybė taip pat turėtų išlikti ir gali būti taikoma prireikus.
4.4. Ataskaita, atlikus tikrinimą
Ataskaitos, rengiamos po tikrinimo, yra gyvybinės svarbos. Jos parodo Direktyvos atitikimą ir saugos sistemų, naudojamų vykdytojo organizacijos tikrinimo metu, įvertinimą. Ataskaitoje turi būti pateikti tokie duomenys:
- patikrinimo apimties ir tikrinamų organizacijos dalių apibūdinimas;
- naudojamų (patikrintų) sistemų įvertinimo duomenys;
- duomenys apie tai, kaip vykdytojas laikėsi LR įstatymų, nutarimų ir administracinių nurodymų reikalavimų, kurie yra pateikti Direktyvoje, ir kaip jis laikėsi kitų įstatymų numatytų reikalavimų, susijusių su didelio masto avarijų prevencija (t. y. reikalavimų, susijusių su įrangos/technikos konstrukcija ir patikrinimu);
- detali ataskaita apie priemones, dėl kurių buvo susitarta su vykdytoju, įskaitant laiko limitą, per kurį buvo atliekamas patikrinimas;
- išvada apie tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, kurios nors oficialaus suvaržymo formos, tolesnių diskusijų su vykdytoju, vėlesnių patikrinimų, įskaitant vėlesnius vizitus į vietą, ir kitokio grįžtamojo ryšio su operatoriumi priemonių, susijusių su atitinkamais klausimais bei atitaisymo priemonių reikalavimais, būtinybę. Turi būti parengtas tolesnių veiksmų planas, įskaitant laiko ribas (jis gali būti pateiktas kaip ataskaitos dalis arba kaip atskiras veiksmų planas).
Patikrinimų ataskaitos turi būti parengtos per nustatytą laiką, kad būtų galima sudaryti patikrinimų istoriją, kuri prireikus būtų naudojama nustatant programos prioritetus. Be to, gali iškilti būtinybė informaciją iš patikrinimų ataskaitų pasiųsti kitoms kompetentingoms valdžios institucijoms, kurias paskirs valstybė.
4.5. Tikrinimo pratęsimas prireikus
Ataskaitoje apie tikrinimą turi būti nurodyti atvejai, kai yra būtina kartu su vykdytoju parengti/suderinti veiksmų planą, siekiant parodyti, kad imamasi ar bus imtasi visų atitinkamų reikalingų atitaisymo veiksmų. Tokiais atvejais paprastai tolesni tikrinimai atliekami kartu su organizacijos vadovybe, siekiant patvirtinti, jog atitinkami veiksmai buvo atlikti. Bet kuriuo atveju numanoma, kad vykdytojui bus pranešti tikrinimo rezultatai. Taip pat yra rekomenduojama aptarti, kokiu tinkamu būdu bus pranešama organizacijos personalui apie tikrinimų rezultatus bei išvadas.
Apie tikrinimo pratęsimą paprastai pranešama oficialiai, pavyzdžiui, laišku, o esant reikalui, teisėtvarkos nustatyta tvarka. Atitinkamais atvejais koreguojančių veiksmų įgyvendinimo bei veiksmingumo tikrinimo planai realizuojami pagal ataskaitoje apie tikrinimą arba tolesnių tikrinimų plane nustatytą grafiką.
5. KITOS KONTROLĖS PRIEMONĖS
Direktyvoje yra aiškiai teigiama, kad tikrinimų sistemą arba kitas kontrolės priemones turi organizuoti kompetentingos valdžios institucijos. Be to, 18 straipsnio 2 pastraipoje sakoma:
„... patikrinimas, kurį atlikokompetentingos valdžios institucijos...“
„... ataskaita, kurią parengė kompetentingos valdžios institucijos...“
„... patikrinimas, kurį gavo kompetentingos valdžios institucijos...“
Organizacijos, padedančios kompetentingoms valdžios institucijoms
Direktyvos 16 straipsnis numato galimybę, kad šalys narės, esant reikalui, gali skirti organizacijas, padedančias kompetentingoms valdžios institucijoms techniniu lygmeniu. Šiame kontekste iš šalių narių bus tikimasi, kad jos vykdys tinkamą kontrolę, užtikrinančią tokių organizacijų kompetenciją ir nepriklausomybę. Yra žinoma, kad kai kuriose šalyse narėse vykdomi patikrinimai, pasitelkiant valdžios institucijas (t. y. vietinės ar regioninės valdžios), kurios neatitinka Direktyvoje nurodytų kompetentingų valdžios institucijų, arba pasitelkia privačias organizacijas konkretiems tikslams įgyvendinti. Direktyvos tekstas „kitos kontrolės priemonės“ leidžia tokį lankstumą, tačiau kompetentingos valdžios institucijos yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintos adekvačios ir pakankamos patikrinimų/kontrolės priemonės jų vykdymo vietose.
Ten, kur naudojamos „kitos kontrolės priemonės“, jų turi:
- pakakti atliekant planingą ir sistemingą organizacijos naudojamų sistemų, tiek techninių-organizacinių, tiek valdymo, ištyrimą;
Šios priemonės turi:
- užtikrinti kontrolės lygį, bent jau tokį, kokio tikimasi iš patikrinimo sistemų;
- būti nepriklausomos nuo saugos ataskaitos arba kokios nors kitos pateiktos ataskaitos išvadų (tačiau iš visos informacijos turi būti gaunama maksimali nauda, įskaitant ir tokias ataskaitas, jei yra galimybė).
Šio dokumento 7.3 punktas yra skirtas saugos valdymo sistemų audito ir apžvalgos, kurią atliko kiti, rezultatams įvertinti. Tokio tipo veikla taip pat gali būti įvertinta ir apžvelgta kaip „kitos kontrolės priemonės“.
6.1. Bendrosios nuostatos
Pagrindinis tikrinimų/kontrolės priemonių tikslas yra planingas ir sistemingas techninių, organizacinių ir valdymo sistemų, kurias naudoja organizacija, tyrimas, siekiant nustatyti, ar vykdytojas gali pademonstruoti, kad buvo imtasi visų priemonių didelio masto avarijoms išvengti ir jų padariniams sumažinti, užtikrinant aukštą žmonių ir aplinkos apsaugos lygį.
Iš kompetentingų valdžios institucijų tikimasi, kad joms atstovaus geras žinias turintys ir pasirengę inspektoriai, kad „patikrinimas“ būtų nuoseklus ir efektyvus. Ypač svarbu turėti omenyje kelis „kriterijus“, kad būtų galima įvertinti, ar vykdytojas gali pademonstruoti, jog buvo imtasi visų tinkamų priemonių. Iš kompetentingų valdžios institucijų tikimasi, kad jos sukurs ir/ar pritaikys tinkamus kriterijus tiriant technines, organizacines ar valdymo sistemas ir parengs specifines priemones bei metodus, kuriuos panaudos inspektoriai (t. y. instrukcijas, sąrašus, rizikos kriterijus, tinkamus duomenų bankus ir programinę įrangą ir t. t.), kas yra būtina užtikrinant vykdomų patikrinimų ir įvertinimų adekvatumą.
Direktyvoje reikalaujama, kad vykdytojas imtųsi visų būtinų priemonių didelio masto avarijoms išvengti bei jų padariniams sušvelninti, ir pateikiamos didelio masto avarijų prevencijos politikos bei jų valdymo sistemos gairės, kurių pagrindas yra šie elementai:
- organizacija ir personalas;
- didžiausių rizikų identifikacija ir įvertinimas;
- operatyvi kontrolė;
- pasikeitimų valdymas;
- ypatingosios padėties planavimas;
- monitoringo vykdymas;
- auditas ir apžvalga.
Patikrinimas gali būti efektyviai atliktas, ištyrus vykdytojo technines, organizacines ir valdymo sistemas, turint omenyje čia nurodytas ribas.
Visų pirma, bet kuriuo atveju yra būtina įsitikinti, ar buvo suformuota didelio masto avarijų prevencijos strategija. Antra, yra būtina įsitikinti, kad vykdytojas gali pademonstruoti, jog tą strategiją gerai įvaldė tinkamos valdymo sistemos. Atskirame Komisijos instrukcijos dokumente smulkiai aprašomi Direktyvos reikalavimai minėtoms strategijoms bei sistemoms, taikomi 7 straipsnyje minimoms organizacijoms („žemesnioji grandis“) ir 9 straipsnyje minimoms organizacijoms („aukštesnioji grandis“), kuriais, esant reikalui, tikrintojas taip pat gali vadovautis. Trečia, yra būtina įsitikinti, kad valdymo sistema pateikia tinkamas priemones bei įrangą praktikoje.
Valstybė turi užtikrinti, kad tikrinimai apimtų ir organizacinių bei valdymo sistemų atitikimo Direktyvos reikalavimus patikrinimą, vadovaujantis atitinkamu dokumentu, pavyzdžiui, Komisijos instrukcija* apie didelio masto avarijų prevencijos strategiją (DMAPP) ar saugos valdymo sistemas (SVS), kurios buvo minėtos anksčiau, arba kita tinkama instrukcija. Komisijos DMAPP/SVS instrukcija taip pat gali pateikti naudingų nurodymų, susijusių su tos „techninės sistemos“ dalies, kuri susijusi su procedūriniais dalykais, ištyrimu. Be to, „techninės sistemos“ patikrinimas turi apimti ir tai, ar vykdytojas identifikavo atitinkamą didelio masto avarijų riziką, taip pat techninių priemonių, kurių ėmėsi vykdytojas didelio masto avarijų prevencijai ir jų padarinių sumažinimui užtikrinti, įvertinimą.
Šiame kontekste kompetentingos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad tikrintojai disponuotų pakankama technine informacija bei žiniomis patikrinimų efektyvumui užtikrinti.
Vykdytojas turi pademonstruoti, kad buvo imtasi tinkamų avarijos prevencijos ir padarinių švelninimo priemonių. Taigi vykdytojas turi pademonstruoti, kad:
- visi didelio masto avarijų rizikos faktoriai buvo identifikuoti;
- buvo įvertinti padariniai žmonėms bei aplinkai;
- rizikos buvo išvengta arba ji buvo sumažinta, kiek tai praktiškai įmanoma;
- egzistuoja aiškus ryšys tarp identifikuotos rizikos ir prevencinių bei švelninančių priemonių, kurių buvo imtasi;
- prevencinėmis priemonėmis galima užkirsti kelią prognozuojamiems sutrikimams, kurie galėtų sukelti dideles avarijas;
- švelninančios priemonės leidžia sumažinti numatytų avarijų padarinius;
- šios priemonės apima visą jų naudojimo ciklą, per kurį eksploatuojami įrengimai.
Priemonės, naudojamos rizikos identifikacijoje, ir kai kurie analizės metodai yra išvardyti Komisijos instrukcijos dokumente, kuris naudojamas, rengiant saugos ataskaitą (žr. 13 šaltinio III priedą). Nors šis rekomendacijų dokumentas yra skirtas 9 straipsnio organizacijoms, nurodymai, susiję su rizikos identifikacija, taip pat puikiai tinka 7 straipsnio organizacijoms („žemesnės grandies“ organizacijoms).
II priede pateikiamas problemų, aptartinų tikrinimo metu, klausimų sąrašo pavyzdys, kuris galėtų būti kaip forma priimant tikrintojui sprendimus apie vykdytojo naudojamų sistemų efektyvumą. Šis priedas sudarytas, remiantis Komisijos parengta saugos ataskaitos instrukcija ir DMAPP bei SVS dokumentais, bei pavyzdžiais, pateiktais šią Instrukciją rengusių Darbo grupės ekspertų. Priedas yra sudarytas iš atitinkamų klausimų, iš kurių kyla naujų klausimų, o pastarieji savo ruožtu išprovokuoja naujus klausimus ir/arba dokumentų bei įrangos patvirtinimą. Pasiūlymai nepretenduoja būti išsamūs ar privalomi visiems patikrinimams, tačiau šios rekomendacijos galėtų padėti pagrindą tolesnėms instrukcijoms, skirtoms tikrintojams rengti.
Vienas išskirtinis naujos Direktyvos bruožas yra tas, kad iš vykdytojo reikalaujama pasirengti atlikti naudojamų valdymo sistemų monitoringą, auditą ir apžvalgą. Monitoringo, audito ir apžvalgos rezultatai gali būti pagrindinis informacijos šaltinis, padedantis kompetentingoms valdžios institucijoms apibrėžiant tikrinimo prioritetus, nustatymą, ar valdymo sistema yra efektyvi, ir galbūt tikrinimų dažnį. Esminiai parametrai, į kuriuos turi būti atsižvelgta, apima atitikimą, išsamumą, proaktyvių bei reaktyvių atlikimo priemonių kokybę ir kiekį ir sukelia veiksmus, kuriuos paskatina auditas ir apžvalga. Tolesnes detales apie pramonėje taikomą praktiką ir pagrindines atlikimo priemones galima rasti literatūroje (žr. III priedą). II priedo H skyriuje pateikiama smulkesnė informacija apie galimus tikrinimo klausimus, susijusius su vidiniu auditu.
III priede pateikiamos nuorodos į dokumentus, kuriuose pateikiama tolesnė informacija apie „tinkamų priemonių, kurių imamasi norint užkirsti kelią didelio masto avarijoms ir sumažinti jų padarinius, demonstravimą“.
6.3. Patikrinimai, patvirtinantys saugumo ataskaitos bei kitų ataskaitų duomenis
Duomenų ir informacijos, pateikiamų saugos ir visose kitose ataskaitose, patikimumo patvirtinimas gali būti atliekamas naudojantis:
a) pokalbiais, kurių metu būtų renkama informacija apie rizikos kontrolės sistemų veikimą bei vadovavimo praktiką;
b) dokumentais, kurie padėtų suprasti rizikos kontrolės sistemų veikimo mechanizmą ir priimti sprendimus apie tokių sistemų atitikimą, adekvatumą ir visapusiškumą;
c) vizualiniu fizinių sąlygų ir darbo sistemų stebėjimu, tyrinėjant įstatymų kelių reikalavimų atitikimą ir patvirtinant rizikos kontrolės priemonių efektyvumą.
Duomenų ir informacijos, pateikiamų saugos ir visose kitose ataskaitose, patikimumo patvirtinimas turėtų apimti specialų su saugumu susijusių skyrių ir svarbių saugumui sistemų bei komponentų aprašymą. Šie aprašymai yra esminiai, padedantys geriau suprasti rizikos analizę, aiškiai aprašantys ryšius tarp rizikos šaltinių ir jų prevencijos, kontrolės ir švelninančių priemonių, įskaitant testavimo, priežiūros ir tikrinimo sistemas ir atitinkamą dokumentaciją.
Duomenų ir informacijos, pateikiamų saugos ir visose kitose ataskaitose, patikimumo patvirtinimas taip pat turėtų apimti svarbių faktorių, susijusių su pagrindiniais rizikos analizės ir rizikos įvertinimo rezultatais, patvirtinimą. Originalūs įvertinimai turi būti pateikiami kompetentingoms valdžios institucijoms joms pareikalavus.
Patirtis, sukaupta rengiant saugos ataskaitas, ir atitinkamų įvertinimo priemonių naudojimas gali suteikti vertingą informaciją, kuri padėtų išvengti didelio masto avarijų arba sumažinti jų padarinius.
6.4. Patikrinimai, siekiant patvirtinti, ar informacija buvo pateikta visuomenei
Atitinkamas Direktyvos tekstas:
Direktyvos 13 (1) straipsnyje yra reikalaujama iš šalių narių užtikrinti, kad informacija apie saugos priemones ir privalomą elgesį avarijos atveju būtų pateikiama, net jos specialiai ir neprašant, asmenims, atsakingiems už stambios avarijos poveikį... ir t. t.
Tikrinant 9 straipsnyje minimas organizacijas, turi būti užtikrinta, kad tikrinimo sistemos ir kitos kontrolės priemonės atitiktų šiuos reikalavimus:
- atitinkama informacija buvo pateikta visuomenei;
- informacija buvo peržiūrima bent kas 3 metai ir atnaujinama bent kas 5 metai.
6.5. Patikrinimai, siekiant patikrinti ekstremalių situacijų planavimą
Bet kurių organizacijų DMAPP turi atsižvelgti į Direktyvos III priedo principus. Direktyvos III priedo (c)–(v) punktuose – ypatingosios padėties planavimas – yra reikalaujama, kad vykdytojas įdiegtų ir įgyvendintų prognozuojamų nelaimių identifikavimo tvarką, remdamasis sisteminga analize ir parengtų, išbandytų ir nuolat peržiūrėtų kritinių atvejų planus, skirtus atsakomiesiems veiksmams ypatingosios padėties atveju. Į tikrinimus įtraukiamas šių aspektų aptarimas, atsižvelgiama į organizacijų, minimų 7 straipsnyje („žemesnės grandies“ organizacijoms), reikalavimų pobūdį.
Organizacijų, minimų 9 straipsnyje („aukštesnės grandies“ organizacijų), ypatingosios padėties planams nustatomi papildomi reikalavimai, nurodyti Direktyvos 11 straipsnyje. Beje, 11 straipsnio (4) punkte yra reikalaujama, kad šalys narės užtikrintų vykdytojų ir paskirtų institucijų atliekamą vidinių ir išorinių ypatingosios padėties planų peržiūrėjimą, išbandymą ir, esant reikalui, keitimą bei atnaujinimą atitinkamais, ne didesniais kaip trejų metų, intervalais. Atliekant peržiūrėjimus atsižvelgiama į atitinkamose organizacijose arba atitinkamose ypatingosios padėties valdymo tarnybose įvykusius pokyčius, naujas technines žinias bei žinias apie atitinkamus atsakomuosius veiksmus didelių avarijų atvejais. Valstybė gali įvesti tikrinimus, kuriais siekiama įsitikinti, ar tikrinimų veikla atitinka 11 straipsnio reikalavimus.
7.1. Sąsaja tarp tikrinimų ir saugos ataskaitų
Kaip buvo parodyta 6.3 punkte, į tikrinimo programą įtraukiamas saugos ataskaitos (apie 9 straipsnyje minimas organizacijas) duomenų bei informacijos tikrinimas. Faktiškai esama dvigubos sąsajos tarp „tikrinimo“ (18 straipsnis) ir saugos ataskaitos studijavimo (9(4) str.), t. y.:
• tikrinimo rezultatai padeda studijuoti ir vertinti saugos ataskaitą;
• saugos ataskaitos informacija padeda nustatyti tikrinimo mastą, metodus bei prioritetus.
Tikrinimai/kontrolė atliekami bet kuriuo atveju nepriklausomai nuo saugos ataskaitos gavimo, tačiau 9 straipsnyje nurodytų organizacijų atveju saugos ataskaitos studijavimas ir jos įvertinimo rezultatai gali padėti veiksmingai planuoti tikrinimus ir nustatyti jų mastą bei turinį. Kompetentinga organizacija turi koordinuoti abiejų šių veiklos sričių rezultatus. Tikrinimų veiklos prioritetų nustatymas gali ypač padėti studijuojant saugos ataskaitas arba nustatant tolesnius veiksmus po šių ataskaitų išvadų parengimo.
7.2. Tikrinimai po didelio masto avarijos
Direktyvoje reikalaujama, kad kompetentinga organizacija:
• rinktų (tikrinimo, tyrimo ir kitomis tinkamomis priemonėmis) informaciją, reikalingą visapusiškai techninių, organizacinių ir vadybinių didelės avarijos aspektų analizei;
• imtųsi atitinkamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad vykdytojas imtųsi skubių, nuosaikių ir ilgalaikių atsakomųjų priemonių;
• teiktų rekomendacijas, susijusias su prevencijos priemonėmis ateityje.
Informacija apie avarijas bei atitinkamos išvados turi būti efektyviai platinamos, siekiant išvengti panašių įvykių pasikartojimo. Ši informacija bei žinios taip pat turi būti naudojamos peržiūrint bendrą tikrinimų programą. Tai padės prireikus patikslinti tikrinimo prioritetus bei mastą.
7.3. Nepriklausomų auditorių atliekami saugos valdymo sistemų auditai ir apžvalgos
Šio dokumento 6.2 punkte paminėtas oficialus reikalavimas vykdytojui atlikti savo valdymo sistemos monitoringą bei jos auditą ir apžvalgą yra svarbus atitinkamos informacijos šaltinis. Instrukcijoje apie saugos valdymo sistemas yra minima, kad turi būti paskirti atitinkami darbuotojai auditui atlikti, turint omenyje ekspertizės būtinybę, nepriklausomą veikimą ir techninę paramą. Čia gali prireikti specialiai išmokytų tos pačios kompanijos darbuotojų arba trečios šalies organizacijos specialistų.
Saugos valdymo sistema gali būti susijusi su kita valdymo sistema, tvarkančia kitus dalykus. Tais atvejais, kai vykdytojas naudojasi integruota valdymo sistema, pavyzdžiui, aplinkosaugos, darbuotojų sveikatos apsaugos bei saugos ir galbūt kokybės valdymo sistema, galima naudotis atitinkamais nurodymais bei standartais, pavyzdžiui, EMAS, ISO 14001 arba ISO 9001. Monitoringo, audito ir apžvalgos rezultatai, gauti remiantis tokiais nurodymais, bus kitas potencialiai tinkamas ir vertingas informacijos šaltinis. Pagal kai kuriuos šių nurodymų, be vykdytojo atliekamo valdymo sistemos audito, ji turi būti tikrinama ir nepriklausomų auditorių. Kompetentinga organizacija turi atsižvelgti į tokią informaciją, siekdama maksimaliai padidinti tikrinimų veiksmingumą, tačiau vykdytojas turi pademonstruoti, kad jo valdymo sistema yra visiškai parengta didelėms avarijoms valdyti ir atitinka Direktyvos reikalavimus.
7.4. Sąsaja tarp tikrinimų/kontrolės priemonių ir veiklos draudimo
Tikrinimų sistema ar kitos kontrolės priemonės gali susidurti su situacija, kai tenka uždrausti naudotis (ar leisti kitiems naudoti) bet kuriuo pastatu, įranga arba saugojimo patalpa ar bet kuria jų dalimi, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad priemonės, kurių imasi vykdytojas, yra nepakankamos arba nebuvo pateiktos ataskaitos ar kita informacija.
______________
I Priedas
Tarybos direktyva 96/82/EC/ 18 straipsnis ir kiti atitinkami fragmentai:
1. Valstybė turi užtikrinti, kad kompetentingos organizacijos sukurtų tikrinimų arba kitų kontrolės priemonių sistemą, tinkamą atitinkamam organizacijų tipui. Šie tikrinimai ar kontrolės priemonės turi būti atliekami nepriklausomai nuo saugos ataskaitų arba bet kurių kitų pateiktinų ataskaitų gavimo. Šių tikrinimų ar kitų kontrolės priemonių turi pakakti planingam ir sistemingam sistemų, naudojamų organizacijoje tikrinimui techniniu, organizaciniu arba vadybiniu aspektu, t. y. užtikrinti, kad:
- vykdytojas galėtų pademonstruoti, kad jis ėmėsi atitinkamų priemonių, susijusių su įvairia organizacijos veikla, didelėms avarijoms išvengti;
- vykdytojas galėtų pademonstruoti, kad jis parūpino atitinkamas priemones didelių avarijų padariniams apriboti avarijų vietoje ir už jų ribų;
- saugos ataskaitoje ir bet kuriose kitose ataskaitose pateikti duomenys bei informacija tinkamai išryškina sąlygas organizacijoje;
- informacija buvo pateikta visuomenei, kaip yra numatyta 13 (1) straipsnyje.
2. Tikrinimų sistema, minima 1 punkte, turi atitikti šias sąlygas:
(a) turi būti parengta tikrinimų programa visoms organizacijoms. Kol kompetentinga organizacija nenustato tikrinimo programos, pagrįstos sistemingu didelių avarijų pavojaus įvertinimu atitinkamoje organizacijoje, į programą įtraukiamas bent vienas kiekvienos organizacijos, priskiriamos minimoms 9 straipsnyje, tikrinimas, atliekamas kompetentingos organizacijos kartą per dvylika mėnesių;
(b) po kiekvieno tikrinimo kompetentinga organizacija parengia ataskaitą;
(c) prireikus bet kuris kompetentingos organizacijos atliktas tikrinimas gali būti tęsiamas kartu su atitinkamos organizacijos vadovybe.
3. Kompetentinga organizacija gali reikalauti iš vykdytojo pateikti bet kurią papildomą informaciją, reikalingą didelės avarijos galimybei visapusiškai įvertinti bei didelių avarijų galimos tikimybės ir/arba pavojingumo padidėjimo laipsniui nustatyti, išoriniam ypatingųjų situacijų planui parengti ir dėmesiui atkreipti į medžiagas, kurias dėl jų fizinės formos, konkrečių sąlygų arba išsidėstymo gali tekti papildomai apsvarstyti.
Kita atitinkama Direktyvos ištrauka:
9(4) straipsnis (veiksmai, susiję su Saugos ataskaitos įvertinimu)
Vykdytojui dar nepradėjus statybos ar kitų darbų arba 3 paragrafo antroje, trečioje bei ketvirtoje pastraipose nurodytais atvejais, kompetentinga organizacija turi per priimtiną laikotarpį po ataskaitos gavimo:
- pranešti vykdytojui išvadas, padarytas išnagrinėjus saugos ataskaitą, esant reikalui, gavus paklausimą dėl papildomos informacijos;
- uždrausti pradėti arba tęsti atitinkamos organizacijos veiklą atsižvelgiant į 17 straipsnyje nurodytus įgaliojimus bei tvarką.
10 straipsnis (modifikacijos)
Tais atvejais, kai modifikuojama įranga, pati organizacija, sandėliavimo patalpos, gamybinis procesas arba pavojingų medžiagų, turinčių įtakos didelių avarijų tikimybei, rūšis ar kiekis, šalis turi užtikrinti, kad vykdytojas:
- peržiūrėtų ir prireikus pakeistų didelių avarijų prevencijos politiką ir valdymo sistemas bei tvarką, taikomus organizacijoms, priskiriamoms 7 ir 9 straipsniuose minimoms organizacijoms;
11(4) straipsnis (ypatingosios padėties planas)
Valstybė turi užtikrinti, kad vykdytojai ir paskirtos vadovaujančios organizacijos peržiūrėtų, išbandytų ir, esant reikalui, keistų bei papildytų vidinius ir išorinius ypatingosios padėties planus atitinkamais (ne mažesniais kaip trejų metų) intervalais. Peržiūros metu atsižvelgiama į pokyčius atitinkamoje organizacijoje arba atitinkamoje ypatingosios padėties tarnyboje, naujas technines žinias bei žinias, susijusias su atsakomaisiais veiksmais didelių avarijų atvejais.
14(2) straipsnis (po didelės avarijos)
(a) užtikrintų, jog būtų imtasi visų skubių, einamųjų ir ilgalaikių priemonių, kurios gali būti reikalingos;
(b) rinktų (tikrinimo, tyrimo ir kitomis tinkamomis priemonėmis) informaciją, reikalingą visapusiškai techninių, organizacinių ir vadybinių didelės avarijos aspektų analizei;
(c) imtųsi atitinkamų veiksmų, siekdama užtikrinti, kad vykdytojas imtųsi skubių, nuosaikių ir ilgalaikių atsakomųjų priemonių;
17 straipsnis (draudimas naudoti)
1. Valstybė uždraudžia naudotis (ar leisti kitiems naudotis) bet kuriuo pastatu, įranga arba saugojimo patalpa ar bet kuria jų dalimi, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad priemonių, kurių imasi vykdytojas, nepakanka.
Valstybė gali uždrausti naudotis (ar leisti kitiems naudotis) bet kuriuo pastatu, įranga arba saugojimo patalpa ar bet kuria jų dalimi, jeigu vykdytojas nustatytu laiku nepateikė pranešimo, ataskaitos ar kitos pagal šią Direktyvą reikalaujamos informacijos.
II Priedas
Tikrinimo turinio klausimų pavyzdžiai
Tolesniuose skyreliuose pateikiami pasiūlymai, susiję su vykdytojo naudojamų sistemų tikrinimo turiniu. Šis priedas yra pagrįstas informacija, paimta iš saugos ataskaitų ir DMAPP bei SVS parengimo rekomendacijų, taip pat darbo grupės, parengusios minėtą rekomendaciją, ekspertų pateiktų pavyzdžių. Priedas yra sudarytas iš atitinkamų klausimų. Daugelis jų sukelia papildomų klausimų ir/arba reikalauja dokumentų bei įrangos patvirtinimo. Pasiūlymai nepretenduoja būti išsamūs ar privalomi visiems patikrinimams. Tačiau šios rekomendacijos galėtų būti pagrindas rengiant rekomendacijas tikrintojams.
Egzistuoja ryšys tarp tikrinimo ir organizacijų, minimų 9 straipsnyje, saugos ataskaitos studijavimo, kaip yra nurodoma šio dokumento 7.1 punkte. Šiame kontekste numanomi tikrinimo punktai, pateikti šiame priede, gali kartotis kaip ir nagrinėjant saugos ataskaitą. Todėl kompetentinga organizacija gali kai kuriuos klausimus traktuoti kaip saugos ataskaitos įvertinimo dalį.
A. Didelio masto avarijų prevencijos politika ir valdymo sistema
• Ar DMAPP dokumentas buvo parengtas ir pateiktas (per saugos ataskaitą organizacijoms, minimoms 9 straipsnyje) kompetentingai organizacijai?
• Ar DMAPP dokumentas visapusiškai parodo vykdytojo tikslus ir veikimo principus?
• Ar DMAPP dokumente atsižvelgta į visus principus, pateiktus Direktyvos III priede?
• Ar esama įrodymų, kad DMAPP buvo parengta ir patvirtinta atitinkamu aukštu lygiu vykdytojo organizacijoje ir kad egzistuoja to lygio įsipareigojimas diegti ir periodiškai peržiūrėti DMAPP ir valdymo sistemą?
• Kas yra atsakingas už DMAPP įdiegimo užtikrinimą ir ar ji yra atnaujinama?
• Ar minėta politika (ir valdymo sistema) yra propaguojami ir aiškinami kompanijoje ir ar tam tikslui taikoma metodika yra efektyvi?
• Ar tai tėra tik politika? – t. y., ar minėta politika paverčiama aiškiais ir reikšmingais tikslais, kuriuos žino ir supranta visi atitinkami darbuotojai.
• Ar ši politika bei jos įgyvendinimas ir monitoringas yra nuolatinis vadovybės susirinkimų dienotvarkės punktas?
• Ar esama kokių nors standartų ar kitokių informacijos šaltinių (pavyzdžiui, instrukcijų), kurie padeda vadovybei kontroliuoti šios politikos diegimą bei monitoringą?
• Ar gali vykdytojas pademonstruoti, kad valdymo sistema ir kitos atitinkamos priemonės bei struktūros, skirtos didelių avarijų prevencijos programai (toliau – DMAPP) įgyvendinti, egzistuoja ir veikia organizacijoje?
• Ar esama instrukcijos ar kito dokumento, kur aprašoma saugos valdymo sistemos (toliau – SVS)?
• Ar į SVS įtrauktos programos, susijusias su šiomis procedūromis:
- atitinkamų techninių ir saugos standartų naudojimo užtikrinimas;
- dizainas ir įrengimų dizaino keitimas;
- atitinkamos kontrolės užtikrinimas, įskaitant naujos įrangos arba po pertraukos pradedamos naudoti įrangos tikrinimą prieš paleidžiant dirbti;
- modifikacijos;
- periodinis saugos tikrinimas;
- pirkimo procedūros;
- organizacinės taisyklės bei ryšiai;
- darbas su rangovais/trečiomis šalimis;
- darbo tvarka ir darbuotojų apsauga;
- leidimų dirbti sistema;
- periodinis tikrinimas;
- techninis aptarnavimas;
- ypatingosios padėties planavimas;
- avarijų ir panašių įvykių registravimas bei tyrimas;
- mokymas (vadovybės ir personalo);
- programos vertinimo tvarka.
• Ar valdymo sistema atitinka Direktyvos III priede nurodytas problemas?
Pastaba. Žemesniosios grandies organizacijoms III priedo nuostatų atitikimas yra nustatomas, atsižvelgiant į III priedo principų taikymą DMAPP ir atitinkamose rengiamose valdymo sistemose. Šis kiek lankstesnis ryšys turėtų būti proporcingas, ir jį reikėtų turėti omenyje atliekant tikrinimus.
B. Organizaciniai ir personalo klausimai
• Ar esama prireikus aiškaus konsultacijų saugos klausimais šaltinio (pavyzdžiui, specialūs konsultantai, saugos skyrius)?
• Ar esama kokių nors instrukcijų vadovybei saugos klausimais?
• Ar darbuotojų, dalyvausiančių didelių avarijų padarinių tvarkymo darbuose reikšmė bei atsakomybė yra aiškiai apibrėžti visais organizacijos lygiais?
• Kam atsiskaito saugos darbuotojai? – Ar tai yra tinkamas variantas?
• Ar visi asmenys, dalyvausiantys didelių avarijų padarinių tvarkymo darbuose yra identifikuoti, nurodant jų vaidmenis bei atsakomybės sritis?
• Ar esama pakankamų išteklių vykdytojo DMAPP veiksmingai įdiegti?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad buvo apibrėžti reikalingi poreikiai bei sugebėjimai ir buvo teisingai nustatyti vaidmenys bei atsakomybės sritys? – pavyzdžiui, ar esama įrodymų, kad asmenys, kuriems skirtas tam tikras vaidmuo bei atsakomybė, turi tinkamą kompetenciją tam vaidmeniui atlikti?
• Ar kompanija turi saugos komisiją, jeigu tokia yra numatyta? – Jeigu taip, ar ši komisija yra prisiėmusi visišką atsakomybę už programų parengimą bei koordinavimą ir monitoringo politiką?
• Ar su sauga susijusi veikla parodyta metiniuose saugos darbuotojų darbo vertinimuose?
• Ar su sauga susijusi veikla parodyta metinėse kompanijos ataskaitose?
• Kas gauna, patvirtina ir siunčia su sauga susijusią dokumentaciją?
• Ar yra apibrėžta atsiskaitomybė, įgaliojimai bei tarpusavio santykiai visiems darbuotojams, kurie vadovauja su sauga susijusiems darbams arba vykdo ar kontroliuoja juos, ypač darbuotojams, atsakingiems už:
- išteklių, įskaitant žmonių išteklius, organizavimą SVS parengimui bei diegimui;
- veiksmus, užtikrinančius darbuotojų informuotumą apie pavojus ir jų veiksmų atitikimą vykdytojo saugos politikai;
- koregavimo ar tobulinimo veiksmų nustatymą, registravimą bei atlikimą;
- nenormalių situacijų, įskaitant kritinius atvejus, kontrolę;
- mokymo poreikių nustatymą, mokymo organizavimą bei jo efektyvumo vertinimą;
- sistemos diegimo koordinavimą ir ataskaitų aukštesnei vadovybei parengimą bei pateikimą.
• Ar egzistuoja „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ procedūros, kurios leistų visiems darbuotojams identifikuoti saugos problemas, ir ar jos yra efektyvios?
• Ar vykdytojas gali parodyti, kad darbuotojai, o prireikus ir rangovai, dalyvavo apibrėžiant ir įdiegiant DMAPP?
• Ar vykdytojas gali parodyti, kad buvo atsižvelgta į žmogiškuosius faktorius, vertinant didelių avarijų prevencijos bei jų padarinių ribojimo priemones?
• Ar vykdytojas gali parodyti, kad buvo apibrėžti mokymo poreikiai ir kad toks mokymas buvo organizuotas?
• Ar vykdytojas gali parodyti darbuotojų, kurie buvo mokomi, sąrašus ir programas bei medžiagą, naudotas mokymo kursuose?
• Ar vykdytojas gali parodyti organizacines priemones, susijusias su praktiniu supažindinimu su atitinkamomis taisyklėmis bei kodeksais, kurių yra privaloma laikytis? (ar jie yra minimi vadovybės pareigybinėse instrukcijose?)
• Ar egzistuoja rangovų atrankos ir vadovavimo jiems tvarka?
• Ar vykdytojas gali parodyti, kad prireikus rangovai gauna reikalingą informaciją ir yra atitinkamai išmokomi, kad jie žinotų apie pavojus ir nepažeistų DMAPP?
• Ar vykdytojas gali parodyti organizacines priemones žinioms, susijusioms su incidentais ir „panašiais įvykiais“ rinkti bei dokumentuoti ir išvadoms diegti?
• Ar vykdytojas gali parodyti organizacines priemones, susijusias su naujausių techninių žinių apie saugą, gautas, pavyzdžiui, analizuojant avarijas ar sužinojus apie naujus pasiekimus pavojų vertinimo srityje, taikymu?
• Ar vykdytojas registruoja duomenis, susijusius su tokiomis žiniomis, gautomis veikiant organizacijai?
C. Didelių pavojų nustatymas bei įvertinimas
• Ar nustatyta tvarka aprėpia visą numatytą veiklą, įskaitant susijusią su bendradarbiavimu su rangovais/trečiomis šalimis?
• Ar darbo ir saugos personalas dalyvauja planavimo procese?
• Ar planavimo procedūroje yra nurodytos planuojamos įrangos dalys, kurios yra gyvybiškai svarbios saugos požiūriu?
• Ar planavimo procedūroje yra numatyta įrangos dalių, kurios yra gyvybiškai svarbios saugos požiūriu, atitinkamo tikrinimo bei priežiūros programa?
• Ar planavimo procedūroje yra numatytas preliminarus pavojaus įvertinimas, kuris pagreitintų pavojaus likvidavimą bei sumažinimą ir maksimaliai padidintų „būdingą saugą“, kur tai įmanoma?
• Ar gali vykdytojas tikrintojo pasirinktoje veikloje:
- nurodyti pavojus;
- nurodyti inicijuojančius įvykius bei scenarijus, kurie gali lemti didelę avariją;
- pateikti sistemingos saugos požiūriu kritinių elementų pavojingumo analizės įrodymų;
- parodyti priemones, kurių buvo imtasi;
- pagrįsti, kodėl šios priemonės buvo pripažintos tinkamomis, įskaitant nuorodas į rizikos vertinimo kriterijus.
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad svarstant priemonių tinkamumo klausimą buvo atsižvelgta į šiuos aspektus:
- kad egzistuoja akivaizdus ryšys tarp identifikuotų didelių avarijų pavojų ir priemonių, kurių buvo imtasi;
- kad pasirenkant priemones buvo taikomas hierarchijos metodas. Pavyzdžiui, pavojai turi būti eliminuoti, jeigu tai praktiškai įmanoma, arba sumažinti jų šaltinyje, taikant priimtos saugos praktikos metodus;
- įrodymus, kad numatytos priemonės galės padėti išvengti prognozuojamų klaidų, galinčių sukelti dideles avarijas.
• Ar gali vykdytojas paaiškinti savo vertinimo bei sprendimo priėmimo kriterijus nustatant atitinkamas priemones?
• Ar gali vykdytojas pademonstruoti, kodėl šie kriterijai yra tinkami? Pavyzdžiui, ar vykdytojas turi bendrų žinių apie įvairius galimus kriterijus bei požymius (geriausią technologiją, geriausią inžinerinio darbo praktiką, kokybinės ar kiekybinės rizikos matricas ar kriterijus ir t. t.) ir ar jis gali pagrįsti, kodėl buvo pasirinktas būtent šis analizės metodas?
• Ar gali vykdytojas prireikus parodyti, kad numanomas žmonių elgesys, taikant prevencines ir švelninimo priemones, yra pagrįstas?
• Ar gali vykdytojas parodyti atitiktį atitinkamoms taisyklėms bei praktikos kodeksams?
• Ar turi vykdytojas konkrečius kriterijus išsamumo, įvairumo ir konkretumo laipsniui, reikalingam prevencijos, kontrolės ir sušvelninimo priemonėms nustatyti?
• Ar turi vykdytojas konkrečius kriterijus taikomų komponentų bei sistemų patikimumui nustatyti?
• Ar turi vykdytojas nustatytus standartus, susijusius su pavojingų medžiagų turiniu?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad yra nustatytos įrangos bei įrengimų saugaus naudojimo ribos?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad buvo atitinkamai aptarti šie klausimai:
- įrangos išdėstymas apriboja pavojų darbo, tikrinimo, bandymų, techninės priežiūros, modifikacijos, remonto ir pakeitimo metu;
- įranga, reikalinga bet kuriai priemonei įgyvendinti, yra patikima, prieinama ir ilgalaikė;
- buvo imtasi atitinkamų priemonių pavojingų medžiagų išmetimui išvengti arba gerokai apriboti;
- projektuojant įrangą buvo atsižvelgta į visas prognozuojamas stambių avarijų priežastis;
- konstrukcijos yra suprojektuotos taip, kad atlaikytų apkrovas, išbandytas įprasto įrangos darbo režimo metu bei pagrįstai prognozuojamus jo nukrypimus numanomo konstrukcijos tarnavimo laikotarpiu;
- įrangos konstrukcijų medžiagos atitinka jos naudojimą;
- buvo naudojami įrangos bei sistemų konstrukcijų projektavimo kodeksai bei standartai, atsižvelgiant į atitinkamus reikalavimus sertifikacijai;
- yra imtasi atitinkamų apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti įrangą nuo projektavimo sąlygų nukrypimų;
- esama įrodymų, kad buvo suprojektuotos su sauga susijusios kontrolės sistemos saugai bei patikimumui užtikrinti;
- suprojektuotos signalizacijos sistemos bei parengta daugelio signalizacijos sistemų valdymo nenormalaus veikimo metu strategija;
- parodyta, kaip yra suprojektuotos sistemos, su kuriomis sąveikauja žmonės, atsižvelgiant į naudotojo poreikius bei sistemų patikimumą;
- yra įdiegtos toksiškų ir degių medžiagų galimo lokalizavimo sistemos; įranga suprojektuota, atsižvelgiant į galimus pavojus;
- buvo atlikti funkciniai skaičiavimai, reikalingi patvirtinti, kad priemonės atitinka projektus;
- įrengimai atitinka nustatytus standartus, siekiant išvengti didelių avarijų ir sumažinti nuostolius;
- bet kurio incidento ar panašaus įvykio tyrimų rezultatai yra visapusiškai aptariami ir siejami su galimomis didelių avarijų priežastimis, nustatant atitinkamas kontrolės priemones.
D. Operatyvios kontrolės klausimai (įskaitant priežiūrą)
• Ar gauti visi atitinkami leidimai dirbti, jeigu jie yra reikalingi?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad buvo nustatytos bei dokumentuotos darbo saugos procedūros, atitinkančios bet kurias pagrįstai prognozuojamas darbo sąlygas (normalias ir nenormalias)?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad nustatytos darbo saugos procedūros aprėpia svarbiausius su įranga susijusius pavojus?
• Ar numatytos darbo saugos procedūros įrangai pradėti eksploatuoti, darbui, tikrinimui, išbandymui, techninei priežiūrai ir eksploatavimui nutraukti?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad įrangos bei įrengimų saugaus darbo ribos yra neviršijamos tiek esant normalioms, tiek nenormalioms darbo sąlygoms?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad egzistuoja bet kurių nukrypimų už saugaus darbo ribų bei diegiamų išvadų stebėjimo, registravimo bei tyrimo tvarka?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad proceso kontrolės sistemos yra tinkamos, įskaitant nenormalias situacijas ir atsižvelgiant į žmogiškojo faktoriaus apribojimus?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad visiems saugos požiūriu rizikingiems įrengimams yra numatyta atitinkama (prevencinė) techninės priežiūros schema bei sistemos didelėms avarijoms išvengti arba jų padariniams apriboti, ypač tokia:
- įrangos, pavyzdžiui, elektros įrangos, apsauga nuo atmosferos poveikio;
- saugai skirtos kontrolės ir signalizacijos sistemos bei indikatoriai;
- komunalinės paslaugos (elektra, garas, vanduo ir kt.), būtinos saugiam darbui;
- ištraukimo ir vėdinimo sistemos;
- slėgio sistemos ir atitinkamos talpos rezervuarai pavojingoms medžiagoms;
- nutekėjimo nustatymo (aptikimo) sistemos.
• Ar egzistuoja išsamus saugos požiūriu rizikingų komponentų (įrangos, medžiagų, konstrukcijų ir kt.) sąrašas ir ar jis periodiškai atnaujinamas?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad saugos požiūriu rizikinga įranga bei sistemos yra tikrinami ir išbandomi atitinkamais laiko tarpais atitinkamos kompetencijos asmens?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad egzistuoja periodinių tikrinimų bei techninės apžiūros rezultatų analizės sistema, įskaitant prireikus tolesnių tyrimų atlikimą, remontą arba saugaus darbo ribų pakeitimą?
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad egzistuoja atitinkamos techninės priežiūros procedūros, kurias taikant atsižvelgiama į bet kurias rizikingas sąlygas darbo aplinkoje?
E. Pakeitimų valdymo klausimai
(smulkiau apie pakeitimų valdymo klausimus žr. III priedo literatūros sąraše)
• Ar gali vykdytojas parodyti, kad egzistuoja tinkamo pakeitimų apibūdinimo, parengimo, įdiegimo ir išbandymo sistema?
• Ar į minėtą sistemą yra įtraukti techniniai klausimai ir kiti reikalavimai?
• Ar yra pateiktas pakeitimo sąvokos apibrėžimas?
• Ar yra įtraukta pakeitimų rizikos analizė?
• Ar su tvarkomais ištekliais susiję pakeitimai atitinka saugos problemas?
• Ar sistemoje be nuolatinių pakeitimų atsižvelgiama į laikinus bei skubius operatyvius pakeitimus?
• Ar yra aiškiai apibrėžta, kas gali inicijuoti, planuoti, įgalioti ir įdiegti pakeitimus?
• Ar pakeitimai tinkamai dokumentuojami?
• Ar siūlomuose pakeitimuose esančios saugos nuostatos visuomet yra siejamos su darbo procedūromis, vėlesniu monitoringu ir t. t., įskaitant reikalavimus informacijai ir mokymui?
• Ar pakeitimų valdymo procedūros taikomos visiems atitinkamiems pakeitimams, įskaitant pakeitimus, padarytus naujos įrangos, procesų ir saugojimo patalpų projektavimo bei konstravimo metu?
• Ar minėtos procedūros leidžia vykdytojui peržiūrėti ir prireikus pakeisti DMAPP, valdymo sistemą ir saugos ataskaitą bei pranešti kompetentingai organizacijai, jeigu to reikalaujama pagal Direktyvos 10 straipsnį?
• Ar organizacijoje egzistuojančios organizacinės, techninės ar vadovavimo sistemos buvo pakeistos tiek, kad egzistuojantys įgaliojimai arba leidimai nustojo galioti?
F. Ekstremalios situacijos planavimas
(žr. 6.5 punkto pastabas)
Ar gali vykdytojas:
a. aprašyti atsakomųjų veiksmų organizavimą didelės avarijos atveju ir pateikti įrodymų, kad avarijos vietoje imtasi reikalingų priemonių;
b. pateikti įrodymų, kad yra surašytas ypatingosios padėties planas, apimantis visus galimus kritinius atvejus visiems didelių avarijų scenarijams;
c. pateikti įrodymų, kad yra numatytos tinkamos ir pakankamos koordinavimo bei ryšių operacijos atsakomųjų veiksmų metu;
č. pateikti įrodymų, kad yra numatytos alternatyvios tarnybos įprastų ypatingosios padėties sistemų sutrikimų atvejams;
d. aprašyti vidinius bei išorinius išteklius, kurie gali būti vykdytojo mobilizuojami didelės avarijos padariniams žmogui bei aplinkai apriboti;
e. parodyti, kad yra aptartas atsakomųjų veiksmų ypatingosios situacijos atveju veiksmingumas, siekiant maksimaliai sumažinti bendrą didelės avarijos poveikį žmogui bei aplinkai;
ę. pateikti įrodymų, kad pakankamas darbuotojų skaičius (kritinių situacijų komanda) gali atitinkamu laiku atlikti avarijos poveikio mažinimo veiksmus, numatytus vidinių ypatingosios padėties planų;
ė. pateikti įrodymų, kad įranga, kuri gali būti mobilizuojama atliekant didelėss avarijos padarinių mažinimo veiksmus, turėtų būti tinkama numatytam tikslui;
f. pateikti įrodymų, kad yra parūpinta tinkamų ir pakankamų asmeninės apsaugos priemonių ir gelbėjimo įrangos didelės avarijos atveju;
g. pateikti įrodymų, kad yra parūpinta tinkamų ir pakankamų priešgaisrinės apsaugos ir gaisrų gesinimo priemonių didelės avarijos atveju;
h. pateikti įrodymų, kad tinkamos ir pakankamos priemonės gali būti mobilizuotos toksiškų ir/arba degių medžiagų išmetimui maksimaliai sumažinti bei jų poveikiui sušvelninti didelės avarijos atveju;
i. pateikti įrodymų, kad tinkami ir pakankami ištekliai gali būti mobilizuoti pavojingų medžiagų patekimo į dirvą ar vandenis (įskaitant kontroliuojamus vandenis) padariniams maksimaliai sumažinti;
į. parodyti, kad buvo atitinkamai aptartas ugniagesių veiklos poveikis aplinkai;
y. pateikti įrodymų, kad tinkamos ir pakankamos priemonės, susijusios su monitoringu ir/arba pavyzdžių ėmimu, gali būti mobilizuotos didelės avarijos atveju;
j. parodyti, kad yra numatytos atitinkamos, tinkamos ir pakankamos priemonės, susijusios su vėjo greičio bei krypties ir kitų aplinkos sąlygų monitoringu didelės avarijos atveju;
k. pateikti įrodymų, kad yra numatytos tinkamos ir pakankamos priemonės, susijusios su aplinkos sutvarkymu bei išvalymu po didelės avarijos;
l. pateikti įrodymų, kad tinkamos ir pakankamos priemonės gali būti mobilizuotos skubiai medicinos pagalbai/gydymui atsakomųjų veiksmų metu;
m. pateikti įrodymų, kad yra numatytos tinkamos ir pakankamos priemonės bet kuriai papildomai įrangai, kuri gali būti reikalinga vykdant atsakomuosius veiksmus avarijos atveju, mobilizuoti;
n. pateikti įrodymų, kad yra numatytos atitinkamos priemonės, susijusios su atsakomiesiems veiksmams avarijos atveju mobilizuojamų išteklių bei kitos naudojamos įrangos technine priežiūra, tikrinimu bei išbandymu;
o. pateikti įrodymų, kad saugos valdymo sistemoje yra numatytos atitinkamos priemonės, susijusios su žmonių mokymu vietoje, vykstant atsakomiesiems veiksmams avarijos atveju;
p. pateikti įrodymų, kad yra parengtos ir patvirtintos ypatingosios padėties planų išbandymų ir peržiūrėjimų procedūros. (Pastaba. Kompetentinga organizacija gali norėti stebėti bandymus kaip atliekamo tikrinimo dalį);
r. pateikti informaciją apie išorines tarnybas bei organizacijas, kurios gali suteikti pagalbą, pradedant vykdyti ir veiksmingai vykdant ypatingosios padėties planą;
s. apibendrinti šias apsaugos bei kišimosi priemones, kurios turi būti naudojamos kaip pagrindas rengiant vidinius ypatingosios padėties planus.
G. Monitoringo atlikimas
- Ar vykdytojas atlieka savo veiklos monitoringą, kaip tai numatyta Direktyvos III priedo (vi) punkte?
- Ar gali vykdytojas parodyti, kad atitikimo ir DMAPP valdymo sistemos nurodytiems tikslams vertinimo tvarka yra patvirtinta ir įdiegta praktikoje?
- Ar gali vykdytojas parodyti, kad jo veiksmų išsamumas bei kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai atitinka reikalavimus?
- Ar gali vykdytojas parodyti, kad jo vykdomos priemonės/monitoringas atitinka visus valdymo sistemos elementus?
- Ar gali vykdytojas parodyti, kad bet kuris neatitikimas ir DMAPP valdymo sistemai yra nustatomas ir tiriamas ir po to imamasi atitinkamų koreguojančių veiksmų?
- Ar gali vykdytojas parodyti, kad yra įdiegta praktikoje pranešimų apie dideles avarijas ir panašius įvykius, ypač susijusių su apsaugos priemonių netinkamumu, tvarka bei tolesnių veiksmų, pagrįstų turima patirtimi, tvarka?
- Ar yra aišku, kas atsako už tyrimus bei koreguojančius veiksmus neatitikimo atveju?
- Ar monitoringo atlikimo rezultatai yra dokumentuojami, saugojami ir pateikiami kaip svarbus indėlis auditams bei apžvalgoms?
H. Auditas ir apžvalga
Ar buvo atliekami auditai bei apžvalgos, kaip tai numatyta Direktyvos III priedo (vii) punkte?
• Kokie valdymo sistemos elementai buvo įtraukti į auditus ir apžvalgas?
• Kokie monitoringo atlikimo rezultatai, susiję su šia organizacija, buvo pateikiami kaip svarbus indėlis auditams bei apžvalgoms?
• Ar buvo įvertinamas atitikimas standartams, praktiniams kodeksams ir t. t.?
• Ar esama auditorių kompetencijos, patyrimo, mokymo lygio, prireikus – nepriklausomybės įrodymų?
• Ar auditų atlikimo dažnis yra priimtinas?
• Ar esama aiškios dokumentacijos apie audito atlikimo tvarką, metodiką bei rezultatus, ypač šiais klausimais:
- audito apimtis;
- audito tikslai;
- šaltiniai, nurodymai ir standartai;
- atliekami tikrinimai bei patikslinimai;
- auditui reikalingi ištekliai.
• Vidinis auditas įvertinamas, pavyzdžiui, tokiu būdu:
- diskutuojant su audito grupės vadovais/nariais;
- imant interviu iš vadovybės bei personalo, siekiant patikrinti jų dalyvavimą audite;
- aptariant, ar audito išvados yra pagrįstos.
• Ar auditų rezultatai buvo tinkamai naudojami rengiant bendros vykdytojo politikos bei strategijos didelių avarijų pavojaus srityje apžvalgas?
• Ar už apžvalgas buvo atsakinga aukštesniosios grandies vadovybė?
• Ar esama įrodymų, kad prireikus, buvo daromi pakeitimai, siekiant patobulinti darbų atlikimą?
• Ar apžvalgoje buvo tinkamai įvertintas išteklių paskirstymas?
______________
PAVOJINGO OBJEKTO SAUGOS ATASKAITOS PARENGIMO PAGAL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ III SK. 17–24 P. IR TARYBOS DIREKTYVOS 96/82/EB (SEVESO II) REIKALAVIMUS REKOMENDACIJOS
Pavojingo objekto saugos ataskaitos parengimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 17–24 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) yra parengtos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintais „Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais“, kurie buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, 1996 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB ir paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/105/EB reikalavimais, taip pat atsižvelgiant į Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtą rekomendacinio pobūdžio instrukciją.
Pagrindiniai reikalavimai saugos ataskaitai rašyti yra apibūdinti jau minėtuose Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose.
Šiose rekomendacijose detaliau aprašomi minėti reikalavimai, kuriais remiantis galima parengti išsamią, nuostatus ir Tarybos direktyvos reikalavimus atitinkančią saugos ataskaitą. Tai taip pat palengvina darbą kompetentingai organizacijai ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms.
Pastaba. Rekomendacijose minimi priedai yra Tarybos direktyvų 96/82/EB ir 2003/105/EB (toliau – Direktyva) priedai.
1 SKYRIUS
Bendroji informacija
Organizacijos aprašymas
1. Saugos ataskaitoje pateikiamas atitinkamas organizacijos aprašymas, siekiant, kad kontroliuojančios įstaigos susidarytų aiškų jos tikslų, išsidėstymo, veiklos bei įprastų rizikos faktorių, taip pat tarnybų bei techninės įrangos, užtikrinančių saugų darbą, vaizdą. Aprašymo apimtis priklauso nuo tiriamos organizacijos keliamo pavojaus. Aprašyme taip pat atskleidžiami ryšiai tarp skirtingos įrangos bei sistemų organizacijoje, bent jau tiek, kiek jie yra susiję su bendromis tarnybomis ir bendru organizacijos valdymu.
2. Įvadiniame skyriuje pateikiama bendra informacija apie organizaciją:
• organizacijos tikslas;
• pagrindinė veikla ir produkcija;
• veiklos istorija bei raida, taip pat jau sutartų ir/arba suteiktų įgaliojimų veikti statusas;
• organizacijoje dirbančių žmonių skaičius (t. y. vidaus ir pagal sutartis dirbantis personalas, nurodant darbo laiką, lankytojus ir kt.);
• bendri teiginiai, apibūdinantys organizaciją pagrindinių jos keliamų pavojų, susijusių su atitinkamomis medžiagomis bei procesais, aspektu.
Vadovavimas ir organizavimas
Buveinė
4. Organizacijos aprašyme turi būti pateikti organizacijos buveinės topografiniai duomenys ir paaiškinta, kaip ją pasiekti; aiškinimų išsamumas proporcingas organizacijos keliamam pavojui bei jos aplinkos pažeidžiamumui.
5. Pateikiami topografiniai žemėlapiai turi būti atitinkamo mastelio, juose turi būti pavaizduota organizacijos buveinė su ją supančia teritorija, kurios plotas atitinka galimo didelės avarijos poveikio plotą (turi būti nurodytas žemėlapių mastelis; prognozuojant poveikį dideliu atstumu gali prireikti įvairių mastelių žemėlapių).
6. Tokiuose žemėlapiuose aiškiai nurodomas žemėnaudos tipas (pramonė, žemės ūkis, miesto gyvenamieji rajonai, jautrios aplinkos objektai ir kt.) ir svarbiausi statiniai bei infrastruktūros elementai (ligoninės, mokyklos, kiti pramonės objektai, plentų/geležinkelių tinklai, stotys ir pėsčiųjų takai, oro uostai, uostai ir kt.).
Išsidėstymas
8. Visos organizacijos ir jos atitinkamų skyrių išsidėstymas turi būti aiškiai pavaizduotas atitinkamo mastelio planuose. Didesnio mastelio schemose ir/arba paveiksluose vaizduojami atskiri skyriai ir/arba įrengimai.
9. Plane turi būti aiškiai parodyti įrengimai ir su veikla susijusios struktūros, tarp jų:
• pagrindinės sandėliavimo patalpos;
• su gamybos procesu susiję įrengimai;
• atitinkamų medžiagų laikymo vietos bei jų kiekis;
• atitinkama įranga (taip pat talpyklos ir vamzdžiai);
• įrengimų išdėstymas ir pagrindiniai skyriai;
• tarpai tarp degių skysčių saugojimo talpyklų daugiaaukščiuose statiniuose ir kt.;
• komunalinės paslaugos ir vandens atsargos gaisrams gesinti;
• evakuacijos keliai iš atskirų skyrių ir visos organizacijos buveinės;
• kontrolės kabinetai ir raštinės.
Organizacijos aplinka ir ją supanti teritorija
10. Gamtinės aplinkos ir organizacijos buveinę supančios teritorijos aprašymo detalizacija yra proporcinga organizacijos keliamam pavojui. Turi būti parodyta, kad vykdytojas atliko pakankamai išsamią gamtinės aplinkos ir organizacijos buveinę supančios teritorijos analizę, kad galėtų nustatyti, kiek jos trukdys saugos operacijoms, ir kartu jų pažeidžiamumo laipsnį didelės avarijos atveju.
11. Kai jau yra nustatyti žemėnaudos tipai teritorijoje aplink organizacijos buveinę, juos galima pateikti didesnės teritorijos oficialiuose žemėnaudos planuose. Ši informacija bus naudinga, kai bus imamasi priemonių potencialiam didelės avarijos poveikiui kaimyninių teritorijų gyventojams, ekosistemoms, turtui bei veiklai išvengti.
12. Priklausomai nuo avarijos masto ir jos padarinių, kurie gali turėti įtakos supančiai teritorijai, pateikiama informacija apie:
a. gyvenamąsias zonas (aprašomos tankiai apgyvendintos teritorijos);
b. masinio žmonių susibūrimo (reguliaraus ar epizodinio) vietas;
c. svarbesnius visuomeninius objektus (mokyklas, ligonines, bažnyčias, policijos nuovadas, telefono mazgus ir kt.);
d. saugomas teritorijas, registruotus paminklus ir turistų lankomas vietas;
e. arti esančius komunalinio ūkio objektus, kuriems gali turėti įtakos avarijos padariniai (elektros bei dujų tiekimo sistemos, telefono ryšiai, vandentiekis, kanalizacija, vandens valymo įrengimai ir kt.).
13. Išorinė veikla taip pat gali būti organizacijos keliamo pavojaus šaltinis ir veikiama avarijų, kurių priežastys glūdi pačioje organizacijoje. Saugos ataskaitoje turi būti aiškiai parodyta, kad yra įvardyti abiejų rūšių pavojai. Aprašyme pateikiama:
• pramoninė veikla už organizacijos ribų (jos pobūdis ir mastas, atsižvelgiant į kitų organizacijų sąlygotus apribojimus);
• eismo keliai ir svarbiausi transporto centrai (keliai, geležinkeliai, vandens keliai, uostai, oro uostai, pėsčiųjų takai ir kt.).
14. Kadangi organizacijos buveinės gamtinėje aplinkoje gali būti potencialūs pavojaus šaltiniai, be to, organizacijos buveinės gamtinė aplinka gali turėti įtakos avarijos brendimui ir pati būti veikiama avarijos padarinių, atitinkamiems aplinkos faktoriams apibūdinti reikalingi toliau nurodyti duomenys. Bendruoju atveju jiems priklauso meteorologiniai duomenys, pvz.:
• vidutiniai ir didžiausi kritulių (lietaus, sniego, krušos) indeksai;
• perkūnijos, žaibai;
• drėgmė, rūkas, speigas;
• vėjai (kryptis, greitis);
• stabilumo klasės;
• didžiausia ir mažiausia registruota temperatūra
taip pat geologiniai, hidrologiniai ir hidrografiniai vietovės duomenys, pvz.:
• bendrasis geologinis kontekstas;
• žemės paviršiaus/gilesnių sluoksnių tipai ir būklė;
• seisminiai duomenys;
• potvyniai ir nuošliaužos;
• kiti specifiniai gamtiniai vietovės pavojai (nekontroliuojami gaisrai, ir t. t.).
Kai kurie duomenys gali būti praleisti, tačiau turi būti paaiškinta, kodėl taip pasielgta.
Saugos ataskaitoje taip pat turi būti pateikti duomenys apie gamtinės aplinkos pažeidžiamumą didelės avarijos atveju. Gali būti nagrinėjami šie aplinkos faktoriai:
• paviršiniai ir gruntiniai vandenys;
• vandens kokybė ir naudojimas;
• pakrančių ir jūros aplinka;
• su tam tikrais gamtosaugos interesais susijusios teritorijos, pavyzdžiui, gamtosaugos zonos, saugomų gyvūnų ir augalų rūšys, greitai pažeidžiamos ekosistemos, ypatingo gamtos grožio teritorijos ir kt.
Pavojingos medžiagos
15. Saugos ataskaitoje turi būti pateikti atitinkami duomenys apie pavojingų medžiagų, kurioms taikoma Direktyva, tipus bei kiekius organizacijoje. Medžiaga gali priklausyti vienai iš šių kategorijų:
• žaliavų;
• tarpinių produktų;
• gatavos produkcijos;
• pašalinių produktų;
• atliekų ir pagalbinių produktų;
• produktų, susidariusių dėl nekontroliuojamų cheminių procesų.
Apie pasirinktas pavojingas medžiagas pateikiami šie duomenys:
a. medžiagos tipas ir kilmė (CAS numeris, IUPAC pavadinimas, prekybinis pavadinimas, empirinė formulė, cheminė sudėtis, grynumo laipsnis, jeigu tai svarbu, pagrindiniai teršalai ir kt.);
b. fizinės bei cheminės savybės (būdingos temperatūros bei slėgiai, koncentracijos ir fazės normaliomis ir nenormaliomis sąlygomis, pusiausvyros duomenys ir darbo charakteristikos, jeigu tai yra svarbu, termodinaminės ir transportavimo charakteristikos, duomenys apie fazių pokyčius, įsiliepsnojimo temperatūras, užsidegimo temperatūras, kietųjų medžiagų degumą, savaiminio užsidegimo temperatūras, sprogumo ribas, terminio stabilumo duomenys, duomenys apie reakcijas bei jų mastą, irimą ir kt.);
c. toksikologinės, įsiliepsnojimo ir sprogumo charakteristikos (toksiškumas, pastovumas, dirginantis poveikis, ilgalaikis poveikis, poveikių visuma, pavojingi simptomai, poveikis aplinkai, ekotoksiniai duomenys ir kt.);
d. kita (pvz., korozijos charakteristika, ypač medžiagoms, naudojamoms tarai).
Žymi šios informacijos dalis gali būti randama saugos duomenų lentelėse (tarp jų ir didžiausios leistinos darbo koncentracijos, atitinkami ribiniai dydžiai, duomenys, reikalingi sveikatos apsaugai darbo vietose, medžiagų aptikimo darbo vietose metodai bei priemonės ir/arba joms pasklidus ir kt.).
Pavojinga įranga ir veikla
16. Pavojingos veiklos (procesų/saugojimo) aprašyme turi būti nurodyti atitinkamų operacijų organizacijoje tikslai bei pagrindiniai bruožai, kurie turi įtakos saugai ir gali sukelti didelės avarijos pavojų. Jiems priklauso:
a. pagrindinės operacijos;
b. cheminės reakcijos, cheminės ir biologinės konversijos bei transformacijos;
c. laikinojo saugojimo vietos;
d. kita su saugojimu susijusi veikla, t. y. pakrovimas/iškrovimas, transportavimas, įskaitant perdavimą vamzdynais, ir kt.;
e. likučių bei atliekų pašalinimas, saugojimas, pakartotinis naudojimas bei perdirbimas arba tvarkymas;
f. naudotų dujų pašalinimas arba valymas;
g. kiti procesų etapai, ypač valymo ir apdorojimo operacijos.
17. Analizuojant rizikos faktorius, gali būti reikalingi papildomi duomenys, turintys įtakos saugai. Šiame aprašyme pateikiami gana išsamūs duomenys apie proceso techniką bei saugumą; taip pat ir apie saugos sistemas. Jiems gali priklausyti šie duomenys:
a. gamybos linijų ir vamzdynų bei įrangos schemos;
b. gamybos linijų bei įrangos, naudojamų procese, tipai; reikalingų talpyklų bei vamzdynų tipai bei pagrindiniai matmenys;
c. proceso sąlygos, t. y. slėgis, temperatūra, koncentracija (saugaus darbo diapazonas) ir bet kurios atitinkamos termodinaminės bei transportavimo savybės, svarbios proceso sėkmei užtikrinti, pvz.:
• normalūs ir didžiausi srautai, naudojamų reagentų kiekis, tarpiniai/galutiniai/šalutiniai produktai (bendras ir medžiagų masės balansas);
• vidutiniai ar tipiniai kiekiai, kurie dažniausiai ar kartais gali būti naudojami, saugojami arba apdorojami;
• pašalinių produktų arba neplanuotų pavojingų produktų susidarymo sąlygos;
• galutinių produktų saugojimas;
d. speciali įranga, kontrolės/signalizacijos ir kitos saugos sistemos;
e. atitinkama kokybinė bei kiekybinė informacija apie energijos ir masės pernešimą procesuose, pvz., medžiagų ir energijos balansą:
• normalaus darbo metu;
• paleidimo ar stabdymo metu;
• nenormalių operacijų metu;
f. būdingos proceso sąlygos ir medžiagų parametrai (temperatūra/slėgis/ koncentracija/išgaravimo nukrypimai ir kt.).
Saugos ataskaitoje pateikiama informacija turi būti pakankama, kad kompetentinga organizacija galėtų deramai įvertinti kontrolės sistemų būklę, o jai pareikalavus, gali būti nurodyti papildomi informacijos šaltiniai.
18. Saugos ataskaitoje taip pat bendrais bruožais aprašomos saugaus darbo užtikrinimo procedūros visuose proceso etapuose, būtent:
a. darbo metu (pavyzdžiui, esant normaliam darbui, paleidimui ir sustabdymui, išimtinės operacijos, kritinės ir saugos procedūros);
b. konkrečios atsargumo priemonės saugojimo, transportavimo ir naudojimo metu, atsižvelgiant į specifines medžiagos savybes (pvz., apsauga nuo vibracijų arba aplinkos drėgmės).
19. Pavojingų medžiagų saugojimo ar perdirbimo įrangos konstrukcijos ir kt. charakteristikos pateikiamos pagal atitinkamus standartus, naudotus ją projektuojant. Įrangos dalims, susijusioms su didelės avarijos rizika, gali būti reikalaujama labiau analizuotų duomenų. Aprašymas neturi būti labai smulkus, tačiau jame turi būti pateikta nuorodų į kitus dokumentus, kuriuos tektų pateikti pareikalavus kompetentingai organizacijai, pavyzdžiui, tokiais klausimais:
• medžiagų, svarbių saugai užtikrinti, pasirinkimas;
• pamatai;
• įrangos, dirbančios esant dideliems slėgiams ar aukštoms temperatūroms, konstrukcija bei atramos;
• matmenys;
• stabilumas (statiniai skaičiavimai, sąlygos ir grindų atitikimas apkrovoms);
• konstrukcijos apsaugai nuo išorinių poveikių.
Paslaugos
20. Pristatant organizacijos tarnybas, reikia nurodyti svarbiausias šių tarnybų (skubaus reagavimo tarnybų, pirminės/antrinės pagalbos tarnybų ir kt.) charakteristikas. Aprašyme turi būti aiškiai nurodyta, kurios tarnybos yra bendros daugeliui ar visiems padaliniams ir kurios yra skirtos konkrečiam padaliniui ir turi atitinkamas pagalbines sistemas. Turi būti išnagrinėtos šios temos:
Tiekimas iš išorės:
• elektros ir kitų energijos rūšių tiekimas;
• vandens tiekimas iš išorinių šaltinių;
• kitų skysčių ar kietų medžiagų tiekimas iš išorinių šaltinių.
Komunalinės paslaugos organizacijos viduje:
• energijos gamyba viduje, kuro tiekimas ir saugojimas;
• vidaus elektros skirstymo tinklas;
• rezervinis (avarinis) elektros energijos šaltinis;
• priešgaisrinės ir ugnies gesinimo įrangos atsargos;
• karšto vandens ir kitų skysčių paskirstymo tinklai;
• ryšių sistemos.
Kitos tarnybos:
• sveikatos apsaugos ir saugos (darbo aplinkos) tarnyba;
• medicinos tarnyba;
• kontrolės centrai, avarinės prieglaudos, tikrinimo punktai;
• gelbėjimo tarnyba (ypatingosios situacijos atvejui);
• sargybos ir įėjimo kontrolės tarnyba;
• aplinkosaugos tarnyba;
• įrangos kontrolės tarnyba;
• techninės kontrolės ir remonto baras;
• laboratorija ir kt.
Atliekų tvarkymo sistemos:
• kanalizacijos tinklas ir nutekamojo vandens sistemos;
• nutekančio gaisrams gesinti skirto vandens kontrolė ir surinkimas.
Monitoringo tarnybos:
• meteorologinės stotys;
• toksiškų produktų aptikimo ore tarnybos;
• toksiškų produktų aptikimo nutekamuosiuose vandenyse/paviršinėse bei požeminėse nuotekose tarnybos;
• gaisro/sprogios aplinkos aptikimo tarnybos/signalizacijos sistemos;
• įėjimo monitoringo ir įsiveržimo nustatymo tarnybos.
2 SKYRIUS
Pavojaus identifikavimas ir rizikos įvertinimas
Įvadas
1. Saugos ataskaitoje turi būti parodyta, kad vykdytojas identifikavo didelių avarijų pavojus ir įvertino riziką, susijusią su įrengimais bei organizacijos veikla. Saugos ataskaitoje pateikiami vykdytojo atliktų pavojaus analizės ir rizikos įvertinimo rezultatai, kurių išdėstymo išsamumas proporcingas potencialiai rizikai. Bendruoju atveju atliekant pavojaus analizę yra dokumentuojami pavojaus šaltiniai, įvertinama santykinė didelės avarijos tikimybė bei jos pasekmės.
2. Egzistuoja keli (tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai) pavojaus analizės ir rizikos įvertinimo metodai, kurių kiekvienas, taikant jį nuosekliai, gali būti naudingas saugai užtikrinti. Šiose rekomendacijose neketinama bandyti aprašyti ar įvertinti šias metodikas, kurių pavyzdžių galima rasti įvairiuose šaltiniuose, išvardytuose šio dokumento prieduose.
3. Konkrečios technikos pasirinkimas gali priklausyti nuo vietos arba nuo rizikos tipo. Bet kuriuo atveju numanomos pastangos turi būti proporcingos galimo pavojaus mastui. Kiekybiniai argumentai yra patogiausias saugos ataskaitos apimties ribojimo būdas, kuriuo parodoma, kad arba nepalankaus įvykio tikimybė yra labai menka, arba konkretus padarinys yra palyginti nežymus. Rizikos įvertinimo kontekste kiekybiniai argumentai nebūtinai reiškia kiekybinį rizikos įvertinimą mirties tikimybės prasme. Gali būti aptariama ir socialinė žala arba žala aplinkai. Kiekybinis padarinių ir/arba įvykių dažnio įvertinimas kai kuriais atvejais gali būti pakankamas pagrindas sprendimui priimti.
4. Nepriklausomai nuo naudojamo metodo, atliekant pavojaus analizę, siekiama šių keturių tikslų:
I. su sauga susijusių poskyrių (įrengimų arba jų dalių) identifikacijos;
II. pavojaus šaltinių identifikacijos;
III. potencialių didelių avarijų padarinių įvertinimas;
IV. prevencijos, kontrolės ir poveikio mažinimo priemonių planavimo bei įvertinimo.
5. Paprastai pavojaus analizė yra pasikartojantis procesas siekiant šių keturių tikslų. Čia pateikiame galimą procedūros tvarką:
| A žingsnis |
Didžiausias dėmesys skiriamas skyrių, turinčių didžiausią didelių avarijų potencialą, identifikacijai bei analizei, tačiau neignoruojant ir kitų skyrių saugos problemų. Taigi skyriai, turintys didelį didelių avarijų potencialą dėl to, kad juose dirbama su pavojingomis medžiagomis arba jos yra apdorojamos, yra identifikuojami kaip skyriai, susiję su sauga. |
| B žingsnis |
Identifikuojami pavojaus šaltiniai, kurie gali sukelti didelę avariją su sauga susijusiuose skyriuose. Be to, nustatomos sąlygos, kurioms esant gali įvykti didelės avarijos ir tokių avarijų padariniai. |
| C žingsnis |
Įvertinamos numatytos prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonės. |
Rizikos įvertinimas gali siekti nustatyti didelių avarijų tikimybę ir parodyti žmonių, turto bei aplinkos apsaugos priemonių tinkamumą. Rizikos įvertinimo technika, pagrįsta kokybiniais metodais, pusiau kiekybiniais kriterijais ir grynai kiekybiniais metodais, yra pateikiama D.2, D.3, D.4 ir D.5 prieduose.
Preliminari pavojaus analizė
6. Atliekant preliminarią pavojaus analizę ((toliau – PPA), identifikuojami organizacijos skyriai, apsprendžiantys jos saugą. Šie skyriai apibūdinami, nurodant pavojingų medžiagų kiekius bei jų būdingas savybes ir/arba atitinkamus procesus, ir yra organizacijos dalis, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio dėl jos potencialaus pavojingumo. PPA atliekama įvairiais pavojų tyrimo metodais; jų pavyzdžiai pateikiami D.2 priede.
7. Koks bebūtų pasirinktas tyrimo metodas, įvertinant padės ir per ankstesnius incidentus sukaupta patirtis.
8. Skyrių identifikavimas gali būti atliekamas pavojų indeksų metodais, taikant ribinių dydžių kriterijus, pavyzdžiui, atitinkamą pavojingos medžiagos frakcijos kiekį pagal Direktyvos I priedą, ir kt. atitinkamais metodais. Nustatant kriterijus, atsižvelgiama į chemines bei fizines medžiagų savybes ir pavojaus padarinių potencialą proceso sąlygomis. Todėl ribinių kriterijų dydžiai gali būti mažesni už Direktyvos pateiktas ribas. Pagal šią procedūrą aptariamos visos organizacijos dalys, kuriose gali susidaryti sąlygos, palankios didelei avarijai.
Pavojaus šaltinių identifikacija
10. Pavojaus šaltiniai gali būti apibūdinti kaip sąlygos arba įvykiai, kurie gresia saugiam organizacijos, jos įrengimų ar įrangos veikimui. Šie šaltiniai identifikuojami visuose jų veikimo etapuose (paleidimo, normalaus veikimo, darbo nutraukimo, pakrovimo, iškrovimo ir kt.).
11. Pavojaus šaltiniai gali būti susiję su:
Veikimu, t. y. žmonių klaidomis dirbant su įranga, ją prižiūrint bei aptarnaujant, pačios įrangos gedimais bei defektais, neteisingu saugojimu, fiziniais arba cheminiais parametrais, peržengiančiais nustatytas ribas, komunalinio ūkio įrangos gedimais ir kt.
Išoriniais įvykiais, t. y. kaimynų veikla, transportu, gamtos sukeliamais pavojais ir kt.
Saugumu, t. y. neleistinu įsibrovimu.
Kitomis priežastimis, susijusiomis su konstrukcija, statyba bei saugos valdymu, t. y. konstrukcijos netinkamumas, projektavimo klaidos, veikimo tvarkos netinkamumas, įrangos ar proceso pakeitimai, netinkama leidimų dirbti sistema, netinkama techninė priežiūra ir kt.
12. Pavojaus šaltinių identifikavimas yra lemiamas analizės etapas. Saugos ataskaitoje nurodomi pavojaus šaltinių identifikavimo principai bei tvarka. Kokia sistema bebūtų naudojama pavojui identifikuoti, reikia konsultuotis avarijų duomenų bazėse ir naudotis žiniomis apie praeities incidentus. Jeigu konkretūs pavojaus šaltiniai jau buvo sąlygoję avariją, tikėtina, kad analogiški procesai bei sąlygos gali vėl ją sukelti.
Su darbu susiję pavojaus šaltiniai
14. Priklausomai nuo potencialių didelių avarijų padarinių masto pavojaus šaltiniai gali būti nustatomi paprastomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant kontrolinius sąrašus, ir sudėtingesniais metodais, pavyzdžiui, HAZOP, FMEA ir t. t. Nuorodas į įvairius metodus galite rasti D.3 priede.
15. Naudojant kontrolinius sąrašus, nereikalaujama, kad jie būtų išsamūs. Kontroliniuose sąrašuose turi būti aptarti bent šie aspektai:
a. fizinių ir cheminių procesų parametrų ribos;
b. pavojai, esant konkretiems darbo režimams (pvz., paleidimo/stabdymo);
c. taros defektai;
d. įrengimų ir sistemų gedimai ir techninės klaidos;
e. kitos įrangos poveikis;
f. komunalinių tinklų gedimai;
g. žmogiškieji faktoriai, susiję su darbu, bandymais ir technine priežiūra;
h. cheminis suderinamumas ir tarša;
i. elektrostatiniai krūviai ir kiti užsidegimo šaltiniai.
16. Turi būti ištirta šių faktorių įtaka toms organizacijos dalims, kur jie gali sukelti avariją, t. y. toksiškų dujų išsiveržimą, sprogimą, degių medžiagų išsiveržimą su užsidegimu ir be užsidegimo, didelio masto gaisrus, nevaldomas reakcijas ir pavojingų medžiagų išsiveržimą į aplinką. Atitinkamą aprašymą bei nuorodas į labiausiai paplitusius pavojų identifikacijos metodus egzoterminių ir nevaldomų reakcijų atvejui Jūs rasite saugos ataskaitoje ir B priede, o apie avarijos vystymosi įvertinimo techniką (priežasčių-pasekmių diagramas, gerą medį – defektinį medį ir kt.) – D.5 priede.
Išoriniai pavojų šaltiniai
18. Išorinė veikla ar įvykiai yra svarbus pavojaus šaltinis. Saugos ataskaitoje turi būti nurodyti tokie šaltiniai bei jų lokalizacija ir aptartas jų galimas poveikis. Istoriniai duomenys gali būti naudingi, nurodant tokių įvykių tikimybę bei poveikį. Kompetentingai organizacijai pareikalavus, ataskaitoje turi būti aptartas grandininės reakcijos efekto sukeltų avarijų poveikis. C priede pateikiame galimų išorinių pavojaus šaltinių sąrašą bei žinias apie atitinkamus tyrimų ir analizės metodus.
Kiti šaltiniai, susiję su konstrukcija, statyba ir saugos valdymu
20. Kiti pavojaus šaltiniai yra susiję su visu organizacijos bei jos įrengimų gyvavimo ciklu (projektavimu, statyba, instaliacija, eksploatacijos pradžia, pašalinimu iš eksploatacijos, įrangos ar procesų pakeitimais, leidimų dirbti sistema, technine priežiūra ir kt.). Saugos ataskaitoje turi būti aptartos tokių pavojų kontrolės priemonės (žr. 3 skyrių). Alternatyviu atveju saugos ataskaitoje pateikiamos nuorodos į kitą dokumentą, kuriame aprašoma didelių avarijų prevencijos politika ir saugos valdymo sistema.
Padarinių įvertinimas
21. Avarijos padarinių įvertinimas žmonėms bei aplinkai yra esminis kelių analizės etapų aspektas, ir saugos ataskaitoje turi būti apibendrintos ir dokumentuotos tokios analizės išvados:
a. Padarinių įvertinimas yra neatskiriama sistemingos pavojų analizės dalis, kuri padeda nustatyti technines/organizacines apsaugos priemones didelėms avarijoms išvengti arba avarijų padariniams sušvelninti. Toks įvertinimas gali būti atliekamas pasikliaujant sveiku protu, taikant kokybinius ar supaprastintus modelius, išskyrus atvejus, kai reikalaujama kiekybinio tikslumo.
b. Įvertinant padarinius aprašomi pasirinktų scenarijų avarijų rezultatai, siekiant pateikti informaciją, reikalingą bendrai didelių avarijų pavojų kontrolei, ypatingosios padėties planavimui (vidiniam ir išoriniam) ir žemėnaudos planavimui aplink organizacijos buveinę. Tokie įvertinimai grindžiami atitinkamais kiekybiniais modeliais.
Esama įvairių priemonių šiam uždaviniui nuosekliai vykdyti. Atitinkamą informaciją šiais klausimais galima rasti literatūroje (D.5 priedas), kur taip pat pateikiami aplinkos parametrai (fauna, flora, oras, dirva, paviršiniai ir požeminiai vandenys) bei poveikio analizės metodai (D.6 priedas).
Prevencijos, kontrolės ir poveikio švelninimo priemonės
23. Pavojus galima likviduoti arba sumažinti jų kilimo šaltinyje, taikant atitinkamas saugos praktikos priemones. Tokios priemonės:
a. leidžia išvengti gedimų;
b. leidžia išvengti nenormalaus funkcionavimo, kuris gali sąlygoti didelę avariją;
c. sumažina didelių avarijų poveikį žmonėms ir aplinkai.
24. Prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonėms gali priklausyti:
• proceso kontrolės sistema, įskaitant grįžtamąjį ryšį;
• apsaugos nuo gaisro ir sprogimo sistema;
• atsitiktinių išsiliejimų masto ribojimo įtaisai, pavyzdžiui, dujų valymo sistemos, vandens čiurkšlės;
• garų ekranai, avariniai gaudytuvai arba surinkimo talpyklos, avariniai užtveriantieji vožtuvai;
• signalizacijos sistemos, taip pat dujų nustatymo sistemos;
• automatinio uždarymo (išjungimo) sistemos;
• neutralizuojančios sistemos;
• apsaugos nuo gedimų sistemos;
• avarinis dujų pašalinimas, įskaitant apsaugos nuo sprogimo plokštes;
• greitojo išjungimo ir kitos avarinės procedūros;
• specialios atsargumo priemonės prieš neįgaliotus veiksmus, susijusius su įmonės sauga (pateikiame konfidencialiuose pranešimuose kompetentingai organizacijai pareikalavus).
Prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių įvertinimas
25. Prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių įvertinimas atliekamas kartu su bendros rizikos įvertinimu. Saugos ataskaitoje aptariami bendri priimti kriterijai (t. y. geriausia prieinama technologija, gera inžinerinio darbo praktika, kiekybiniai rizikos kriterijai), paaiškinama, kodėl iš visų galimų variantų buvo pasirinktas būtent naudojamas metodas, ir nurodoma:
a. kriterijai, naudoti nustatant išsamumo, įvairumo ir savitumo laipsnį, reikalaujamą iš prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių;
b. komponentų bei sistemų patikimumas ir organizacinių priemonių efektyvumas;
c. funkciniai skaičiavimai, reikalingi patvirtinti, kad priemonės bus pakankamos su konstrukcija susijusioms avarijoms įveikti (konstrukcijos kriterijai ir numanomos apkrovos – pagal atitinkamą gero inžinerinio darbo praktiką; priemonių įsigaliojimo laikas bei tvarka ryšium su proceso/avarijos evoliucija ir žmogaus-mašinos sąsaja ir t. t.);
d. grįžtamasis ryšys tarp priemonių ir visos sistemos;
e. atitinkamų šalyje nustatytų taisyklių ir atitinkamų praktinių kodeksų atitiktis.
Dokumentacija
27. Saugos ataskaitoje turi būti smulkiai aprašyti organizacijos skyriai bei padaliniai, kurie apsprendžia jos saugą. Šis aprašymas neturi dubliuoti 1 skyriaus reikalavimų ir gali būti pateiktas saugos ataskaitos priede. Iš aprašymo turi būti lengvai suprantama:
a. kurios proceso ar įrangos dalys turi pavojingų medžiagų, ir jų išsidėstymas;
b. kuriuose organizacijos padaliniuose vyksta pavojingi procesai;
c. kas atlieka saugos funkcijas, t. y. įgyvendina prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemones;
d. vidinės priežastys, galinčios sukelti didelę avariją.
Toks aprašymas turi padėti geriau suprasti pavojaus analizę, jame turi būti aiškiai aprašytas ryšys tarp pavojaus šaltinių ir jų prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių, įskaitant bandymų, techninės priežiūros ir tikrinimo sistemas bei atitinkamą dokumentaciją.
28. Aprašyme turi būti pateiktos aiškios nuorodos į kitus organizacijos padalinius, kad galima būtų nustatyti sąveiką. Esant reikalui, galima pateikti nuorodų į kitus dokumentus, pateiktinus kompetentingoms organizacijoms pareikalavus (pvz., P&I grafikus). Saugos požiūriu svarbūs komponentai, procesai ir kontroliniai parametrai gali būti pateikiami atskirame saugos ataskaitos priede.
Pavojaus analizės ir rizikos įvertinimo pateikimas
29. Saugos ataskaitoje pateikiami pagrindiniai pavojaus analizės ir rizikos įvertinimo rezultatai bei argumentai. Įvertinimų originalai pateikiami kompetentingai organizacijai jai pareikalavus. Saugos ataskaitoje turi būti atitinkamų nuorodų į dokumentus, kuriais remiantis buvo atlikta pavojaus analizė ir rizikos įvertinimas. Be kita ko, turi būti aiškių nuorodų į dokumentus, kuriais remiantis buvo daromos prielaidos, ir į naudotus kriterijus.
3 SKYRIUS
Informacija, susijusi su didelių avarijų prevencijos politika ir ypatingosios situacijos planavimu
Didelių avarijų prevencijos politika ir saugos valdymo sistemos
1. Tampa vis aiškiau, kad giluminės pramoninių avarijų priežastys gali būti glaudžiai susijusios su valdymo aspektais. Todėl žmogaus ir aplinkos saugos valdymui turi būti skirtas reikiamas dėmesys saugos ataskaitoje.
2. Saugos valdymas gali būti apibūdintas kaip bendro valdymo funkcijos aspektas, apibrėžiantis ir įgyvendinantis saugos politiką. Jis apima įvairias veiklos rūšis, iniciatyvas, programas ir kt., sutelktus į techninius, žmogiškuosius ir organizacinius aspektus, ir visą atitinkamą individualią veiklą organizacijos viduje, ir paprastai vadinamas saugos valdymo sistema (toliau – SVS).
3. Saugos ataskaitoje turi būti pateiktas vykdytojo organizacijos didelių avarijų prevencijos politikos (toliau – DAPP) ir atitinkamos SVS, skirtų didelės avarijos pavojui įveikti, aprašymas arba nuoroda į dokumentą, kur jie yra aprašomi. Saugos ataskaitoje turi būti aprašyta ta bendros valdymo sistemos dalis, kuri yra susijusi su DAPP apibrėžimu ir įgyvendinimu susijusi organizacinė struktūra, atsakomybės sritys, praktiniai reikalai, procedūros, procesai ir ištekliai (A priedo 37 psl.).
Apsaugos ir įsikišimo priemonės avarijos padariniams apriboti
5. Analizuojant didelių avarijų pavojus ankstesniuose skyriuose, buvo aptariamos įvairios prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonės kaip bendro organizacijos sukeliamos rizikos įvertinimo dalis. Saugos ataskaitoje taip pat turi būti pateikta aiški informacija apie bet kurias svarbias poveikio sumažinimo priemones, minimas analizėje, kurios yra reikalingos didelių avarijų padariniams apriboti, kaip yra nurodyta Direktyvos II priedo V dalyje (žr. A priedą), būtent:
• įmonėje instaliuotos didelių avarijų padarinių ribojimo įrangos aprašymas;
• pavojaus paskelbimas ir įsikišimas;
• mobilizuojamų išteklių (vidinių ar išorinių) aprašymas;
• minėtų elementų santrauka, reikalinga vidiniam kritinės situacijos planui parengti.
Įrangos aprašymas
Pavojaus paskelbimas ir reagavimas
7. Turi būti aprašyta pavojaus paskelbimo ir reagavimo į pavojų tvarka. Į ją įtraukiami tokie punktai:
a. atsakomųjų veiksmų avarijos atveju organizavimas, atsakomybės paskirstymas bei tvarka;
b. personalo ir atsakomųjų veiksmų komandų mokymas ir informavimas;
c. įspėjimai bei signalai vietiniam organizacijos personalui, išorinėms vadovaujančioms organizacijoms, kaimyninėms įmonėms ir, esant reikalui, visuomenei;
d. įrengimų, kuriems reikia apsaugos ar gelbėjimo, įvardijimas;
e. gelbėjimo maršrutų, evakuacijos kelių, avarinių išėjimų, slėptuvių, apžiūros ir kontrolės punktų įvardijimas;
f. nurodymai dėl procesų, komunikacijos paslaugų tiekimo linijų ir įrangos, kurie gali apsunkinti avarijos padarinius, išjungimo.
Mobilizuojamų išteklių aprašymas
8. Ataskaitoje turi būti atitinkamai aprašyti visi ištekliai, kurie gali būti mobilizuoti didelės avarijos atveju. Ataskaitoje aprašoma:
a. išorinių atsakomųjų veiksmų suaktyvinimas ir jų koordinavimas su vidiniais atsakomaisiais veiksmais;
b. tarpusavio pagalbos sutartys su kaimyniniais vykdytojais ir išorinių išteklių mobilizavimas;
c. ištekliai, esantys vietoje arba gaunami pagal sutartis (techniniai, organizaciniai, informaciniai, pirmosios pagalbos, specializuotos medicinos pagalbos ir kt.).
Elementų, reikalingų vidiniam ypatingosios padėties planui, santrauka
9. Ataskaitoje turi būti pateikta anksčiau aprašytų elementų, reikalingų vidiniam ypatingosios padėties planui parengti, santrauka, siekiant pasirengti didelėms avarijoms arba prognozuojamoms aplinkybėms ar įvykiams, kurie gali būti reikšmingi didelei avarijai atsirasti. Būtų naudinga patikrinti parengto vidinio plano atitikimą Direktyvos 11 straipsniui. Atitinkamų šaltinių sąrašą rasite D.7 priede.
Pavojingos reakcijos
Jeigu įmonėje vykstantys procesai yra susiję su pavojingomis reakcijomis1, saugos ataskaitoje turi būti pateikiama pakankamai informacijos, kuria parodoma, kad vykdytojas yra nustatęs didelės avarijos pavojų šaltinius ir įvertino su procesu susijusią riziką. Joje pateikiama:
• Cheminio proceso aprašymas;
• Atitinkamų praeities įvykių aptarimas;
• Pavojų identifikacija ir rizikos įvertinimas, įskaitant didelės avarijos padarinių įvertinimą ir prevencijos, kontrolės bei poveikio sumažinimo priemonių įvertinimą.
Cheminio proceso įvertinimas
Jame aptariami šie klausimai, jeigu jie yra aktualūs, ir pateikti atitinkami duomenys:
a. atitinkami cheminiai duomenys:
• reakcijų tipas, pvz., kompleksinė, autokatalizinė, antrinė ir kt.;
• reakcijos stabilumas ir generuojamos šilumos kiekiai atitinkamomis (pavyzdžiui, nevaldomos reakcijos) sąlygomis;
• reagentų savybės, tarp jų ir terminis nestabilumas, irimas, priemaišos ir kt.;
b. reaktoriai ir procesai:
• projektiniai reaktoriaus ir kitos atitinkamos įrangos parametrai (pvz., slėgis ir temperatūra) ir, jeigu žinomi, duomenys apie jų patikimumą;
• srauto kortos (technologijos aprašymas) arba P&I, susiję su procesais;
• normalios/saugios, nenormalios ir kritinės operacijos, sąlygos bei procedūros, įskaitant egzoterminių reakcijų parametrinį jautrumą;
• reagentų kokybės ir priemaišų kontrolė;
• rezervinės kontrolės ir saugos sistemos;
• techninės priežiūros programos bei tvarka;
• svarbių pakeitimų saugos užtikrinimo tvarka ir procesų apžvalga;
• mokymo programos ir saugos instrukcijos.
Nekontroliuojami įvykiai ir avarijas sukeliantys faktoriai praeityje
Nekontroliuojamų reakcijų sukeliamos avarijos dažnai lydimos žiaurių ir negrįžtamų padarinių, pavyzdžiui, mirties atvejų, pažeidimų, dėl kurių įrengimus tenka visiškai sunaikinti, nes jie tampa nebenaudotini. Be to, patirtis liudija, kad pramonėje nekontroliuojamos reakcijos gali kilti tiek vidutinio/mažo pavojaus įmonėse, tiek didelio. Todėl, be teisingos metodikos atitinkamiems pavojams nustatyti pasirinkimo, yra svarbu nagrinėti ir praeities įvykių analizės rezultatus.
Dažniausios tiesioginės ir netiesioginės priežastys, kurios sukeldavo nekontroliuojamas reakcijas praeityje vykusiose avarijose:
• nepakankamas reakcijos cheminių pagrindų išmanymas;
• nepakankamas įvertinimas ir apžvalgos;
• neteisingos darbo procedūros, pavyzdžiui, neteisingai parinkti reakcijoje dalyvaujančių medžiagų kiekiai;
• nepakankamas sumaišymas;
• prasta reagentų kokybė;
• saugos požiūriu svarbūs pakeitimai nėra įvertinti, jų pavojingumas yra nepakankamai ištirtas arba nedokumentuotas;
• netinkama reaktoriaus techninė priežiūra;
• nepakankamos reaktoriaus naudojimo instrukcijos, atitinkamos procedūros bei apmokymas.
Pavojų identifikacija ir rizikos įvertinimas
Saugos ataskaitoje pateikiami pavojų, susijusių su nekontroliuojamomis reakcijomis, identifikacijos principai bei tvarka. Pavojų identifikacija bei rizikos įvertinimas yra nepaprastai svarbūs ir turi būti atliekami atitinkamos kvalifikacijos asmenų (inžinierių chemikų arba chemikų) grupės, naudojant įvairius metodus. Atsijojimo metodas yra taikytinas šiais atvejais:
A. reaguojančių sistemų klasifikacija;
B. pavojų testai;
C. rizikos įvertinimas, lydint prevencijos ir poveikio sumažinimo priemonėms.
A. Reaguojančių sistemų klasifikacija
Reaguojančių sistemų klasifikacija gali padėti atpažinti pavojus, kurie jau buvo aptikti panašiose sistemose. Čia gali būti naudojami keli kriterijai, pavyzdžiui, Areniaus ar ne-Areniaus tipo reakcijos, homogeninio ar heterogeninio tipo reakcijos, kombinuojant inicijuojančius veiksnius, įskaitant reagentų kaupimąsi, aušinimo nutraukimą, išorinį šildymą, skiediklio garavimą ir kt.
B. Pavojaus testai
Pavojaus testai yra labai svarbūs ir atliekami naudojant įvairius atsijojimo metodus būdingiems nekontroliuojamų procesų parametrams įvertinti. Pavojaus identifikacijos metodams gali reikėti tokių duomenų:
• cheminės formulės;
• pavojingi medžiagų mišiniai;
• pavojingų reakcijų sąrašas;
• deguonies balanso skaičiavimas;
• kai kurie nustatyti indeksai, pvz., CHETAN indeksai;
• termocheminiai parametrai.
Toliau pateikiamas galimų termocheminių parametrų, kurie gali būti įvertinami, sąrašas ir tam tikslui naudojami metodai:
Parametrai:
• pirminės ir antrinės egzoterminės reakcijos pradinė temperatūra ir išskiriama šiluma;
• reagentų irimas, t. y. irimo temperatūros, kai susidaro dujos ir mažėja svoris terminio irimo metu (termogravimetrija);
• adiabatiniu2 keliu generuojamos šilumos kiekiai atitinkamomis (pavyzdžiui, nekontroliuojamo proceso) sąlygomis;
• generuojamų dujų kiekiai atitinkamomis (pavyzdžiui, nekontroliuojamo proceso) sąlygomis;
• slėgio efektas;
• standartinių darbo sąlygų diapazonas (pavyzdžiui, saugios temperatūros);
• reagentų priemaišos.
Pavojų identifikacijos metodai:
• terminės analizės metodai, pvz., DSC/DTA;
• izoterminiai, izoperiboliniai, dinaminiai, adiabatiniai ir pseudoadiabatiniai kalorimetriniai metodai;
• nekontroliuojamų reakcijų modeliavimas naudojant kompiuterinius modelius;
• nustatyti indeksai, pavyzdžiui, DOW indeksas.
Vykdytojai turi kuo geriau naudoti turimus duomenis apie pavojus, ir, jeigu jų nepakanka, atlikti laboratorinius ir stendinius bandymus pavojaus mastui įvertinti. Perkeliant iš laboratorijos į realius mastelius, reikia įvertinti atitinkamų reakcijos parametrų neapibrėžtumą ir būtiną jų ekstrapoliaciją.
C. Rizikos įvertinimas – prevencijos ir poveikio sumažinimo priemonės
Rizikos įvertinimas yra svarbus nustatant nekontroliuojamo įvykio tikimybę bei jo potencialių padarinių mastą. Rizikos analizės mastas ir prevencinių bei švelninimo priemonių intensyvumas turi atitikti nagrinėjamą riziką. Ne visuomet gali pakakti paprastų pavojų identifikacijos modelių. Čia gali padėti tipinių netinkamų modelių sąrašas.
Rizikos įvertinimas gali būti atliekamas keliais metodais. Tam tikros technikos pasirinkimas priklauso nuo proceso specifikos. Nors kai kuriais atvejais patartina atlikti detalų įvertinimą, naudojant, pavyzdžiui, CHETAN indikatorius, jis ne visuomet yra reikalingas, jeigu esama pigesnių analizės metodų. Kita vertus, paprasti atrankos metodai gali būti pakankami tik tuo atveju, jeigu yra atliktos įprastos partijos masto ir dažnio nustatymo operacijos, kurios gali būti pakankamu pagrindu tolesnio vertinimo būtinybės kriterijams nustatyti.
Saugos užtikrinimo projektuose numatomi atitinkami pakeitimai. Tarpiniame procese numatomas prevencijos ir kontrolės priemonių, pvz., daviklių, klaidų detektorių, signalizacijos sistemų, kontrolės sistemų, ir apsaugos bei sušvelninimo priemonių, pvz., reaktoriaus kritinių parametrų „išlyginimo“, avarinio aušinimo, reakcijos sutvarkymo ir kt., diegimą.
Projektuose numatytos reaktoriaus parametrų „išlyginimo“ taisyklės yra nevienodos įvairiomis aplinkybėmis. Užblokavimas (neišleidimas) yra priimtinas, kai rizika yra sumažinta iki leistino lygio. Kai kurių priemonių, pvz., sprogimo angos, būtinybė kartais gali nusverti tokius argumentus, kaip sąnaudos arba su aplinka, įranga susiję apribojimai.
Ypatingosios padėties planuose, be kitų dalykų, turi būti aptartas pagrindinio ypatingosios padėties veikiančio personalo sustiprinimo klausimas. Jeigu pavojai yra netinkamai identifikuoti, gali tekti peržiūrėti numatytas priemones. Čia gali prisidėti atliktų auditų duomenys, laikantis oficialių reikalavimų saugos ataskaitai apie įmonę, kurios įrengimai yra susiję su pavojingomis reakcijomis, atnaujinti.
Atitinkamą medžiagą galima rasti šiuose šaltiniuose:
1. „Sauga ir nekontroliuojamos reakcijos“, sudarytojai N. Mitchison ir B. Smeder, Europos Komisijos seminaro pavojų, susijusių su nekontroliuojamomis reakcijomis, klausimais, medžiaga, JRC, Frankfurtas, 1994 m. spalis.
2. Seminaras „Nutrūkstančių egzotermų metodas pramonės įrengimuose“, Kelnas, 1993 m. gegužės 18 ir 19 d., BPU – Konsultacijų ir planavimo bendrovė aplinkosaugos technikos ir pramonės įrenginių saugos klausimais, CDCIR 1444.
Išorinio pavojaus šaltiniai
Išorinė veikla ar įvykiai yra svarbūs pavojaus šaltiniai. Saugos ataskaitoje turi būti nurodyti tokie pavojai, gresiantys organizacijos buveinės vietai. Čia pateikiamas galimų pavojaus šaltinių sąrašas.
a. Kaimyninėse įmonėse ir transporto tinkluose įvykusių nelaimingų atsitikimų (gaisro, sprogimo, toksiškų medžiagų išmetimo) poveikis:
• nepriklausomos įmonės yra toje pačioje teritorijoje;
• tos įmonės yra už nagrinėjamos įmonės tvoros;
• pavojingų medžiagų transportavimas į teritoriją ir iš jos (t. y. keliais, geležinkeliais, vamzdynais, laivais, naftos ar dujų saugyklos ir kt.);
b. Funkcinė kaimyninių įmonių veiklos tarpusavio nepriklausomybė:
• įrengimai;
• vamzdynai;
• įprastos komunikacijos;
• kita.
c. Transporto tinklai ir mazgai:
• darbo tikslams naudojami keliai, tarp jų ir privažiavimo keliai;
• bendro naudojimo keliai arti įrengimų ir/arba įmonės;
• geležinkeliai;
• oro uostai.
d. Gamtiniai pavojaus šaltiniai:
• gausūs krituliai (lietus, sniegas, kruša);
• vėjas, uraganas, audra ir t. t.;
• labai aukšta ar labai žema temperatūra;
• žaibas ir statinė elektra;
• potvyniai;
• seisminis aktyvumas;
• nuošliaužos, grunto nusėdimas;
• gamtiniai gaisrai.
e. Kaimyniniai/gretutiniai tinklai:
• kanalizacijos tinklai;
• hidrauliniai tinklai;
• kita.
Atitinkamą medžiagą apie išorinius pavojus (pvz., transportavimą, gamtinius pavojus, staigius efektus) galite rasti keliuose šaltiniuose. Atitinkamų pavadinimų sąrašas pateikiamas leidinyje: „Nuostolių prevencija ir saugos užtikrinimas pramonės procesuose“ (3-iasis tarptautinis simpoziumas, Bazelis, Šveicarija, 1980 metų rugsėjis), 1527–1540 p., Inžinierių chemikų asociacija, Londonas, Jungtinė Karalystė, CDCIR 480.
PAVOJINGO OBJEKTO DIDELIO MASTO AVARIJŲ PREVENCIJOS POLITIKOS
IR SAUGOS VALDYMO SISTEMOS FORMAVIMO PAGAL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ III SK. 15–16 P. IR TARYBOS DIREKTYVOS 96/82/EB (SEVESO II) REIKALAVIMUS REKOMENDACIJOS
Pavojingo objekto didelio masto avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos formavimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 15–16 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) yra parengtos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, kurie buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, 1996 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB ir paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/105/EB reikalavimais, taip pat atsižvelgiant į Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtą rekomendacinio pobūdžio instrukciją.
Pagrindiniai didelio masto avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos formavimo principai yra išdėstyti jau minėtuose Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose, tačiau šiose rekomendacijose minėti principai išdėstomi išsamiau. Tai įgalins veiklos vykdytojus parengti detalesnius ir geresnius planus, o kompetentingajai institucijai ir valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms padės vykdyti atitinkamą kontrolę ir priežiūrą.
Pastaba. Rekomendacijose minimi priedai yra Tarybos direktyvų 96/82/EB ir 2003/105/EB (toliau – Direktyva) priedai.
1. Įvadas į saugos valdymo sistemas
Yra pripažinta, kad saugus organizacijos funkcionavimas priklauso nuo jos bendro valdymo. Saugus organizacijos darbas šios bendros valdymo sistemos viduje reikalauja struktūrų, atsakomybės ir procedūrų sistemos parengimo, naudojant atitinkamus išteklius ir priimant technologinius sprendimus. Ši sistema žinoma kaip saugos valdymo sistema (toliau – SVS).
Taigi bet kokia saugos valdymo sistema yra sudedamoji bendros organizacijos valdymo sistemos dalis, kuri savo ruožtu gali priklausyti didesnio vieneto, pvz., kompanijos ar kompanijų grupės, valdymo sistemai. Tai yra ypač svarbu, kai detaliai įgyvendinamos čia pateiktos instrukcijos; kompanijos ją įgyvendina skirtingai, išreikšdamos bendrą valdymo filosofiją, sistemą ir kultūrą priklausomai nuo turimos darbo jėgos bei savo technologinių procesų.
Saugos valdymo sistema taip pat gali integruoti valdymo sistemą, skirtą kitiems dalykams: darbuotojų sveikatai, aplinkai, produkcijos kokybei ir t. t. Galima tobulinti saugos valdymo sistemą, plečiant jau esančią sistemą, tačiau vykdytojai privalo užtikrinti ir pademonstruoti prireikus, kad valdymo sistema visiškai parengta vykdyti didelio masto avarijų kontrolę ir atitinka Direktyvos reikalavimus.
Kita valdymo sistemos tema apima klausimą „Kas yra valdymas?“ Nors esama skirtingų terminų ir detalių apibrėžimų, šiuo metu yra laikoma, kad bet kokio masto valdymas yra pagrįstas „valdymo grandinės“ idėja, kuri apima susitarimą dėl tikslo, plano, kuris reikalingas tam tikslui pasiekti, parengimą, suformuluojant darbo kryptis, įgyvendinant šį planą, darbo atlikimą, plano rezultatų patikrinimą ir tinkamų koreguojančių veiksmų planavimą bei įvykdymą. Saugos valdymas nėra šio bendro principo išimtis. Tai reiškia, kad be tikslų, kuriuos sau kelia SVS, ir sričių, kurias ji apima, esminiai dalykai yra valdymo grandinės vientisumas ir valdymo sistemos visapusiškumas bei tikslus funkcionavimas.
Šiose rekomendacijose aprašomi septyni fundamentalūs elementai, kuriuos turėtų apimti SVS. Čia neaprašoma visa SVS, nes tokia saugumo sistema apims kitus saugos aspektus ir parodys konkrečios kompanijos kultūrą bei struktūrą. Vykdytojas atsako už tai, kad visi septyni elementai būtų įtraukti į sistemą, įskaitant monitoringą, auditą ir apžvalgos procesus, kurie yra esminiai sistemos komponentai. Atitinkamuose šio dokumento skyriuose pateikiama patarimų, užtikrinančių pakankamą nepriklausomybę nuo vykdančios organizacijos asmenims, atliekantiems auditą ar apžvalgas. Tačiau tik vykdytojas atsako už nepriklausomo audito ir apžvalgos atlikimo užtikrinimą.
Kompetentingų institucijų atliekami tikrinimai, remiantis Direktyvos 18 straipsniu, neatmeta paties vykdytojo atsakomybės už būtino valdymo sistemos monitoringo, audito ir apžvalgos atlikimą, tačiau vykdytojo atlikto audito ir apžvalgos rezultatai gali būti įdomūs ir tikrinimą atliekančioms organizacijoms.
2. Didelio masto avarijų prevencijos politikos (DMAPP) parengimas
Vykdytojas turi parengti dokumentą, kuriame išdėstoma jo didelio masto avarijų prevencijos politika (DMAPP). Šio dokumento tikslas yra pateikti apžvalgą apie tai, kaip vykdytojas užtikrina aukštą žmonių ir aplinkos apsaugos lygį. Dokumentas turi įvertinti, kaip laikomasi principų, išdėstytų SEVESO II Direktyvos III priede šiose septyniose srityse:
• organizavimo ir personalo
• didelio masto pavojų identifikavimo ir įvertinimo
• vykdymo kontrolės
• pasikeitimų valdymo
• kritinių atvejų pavojų planavimo
• monitoringo atlikimo
• audito ir apžvalgos.
Tolesniuose šių rekomendacijų skyriuose minėti elementai aprašomi saugos valdymo sistemoje, bet kiekvieno jų aprašymas tinka ir naudojant juos DMAPP.
DMAPP gali būti mažiau detalizuotas dokumentas, negu tas, kuris aprašo SVS, tačiau turi aiškiai nurodyti pasirengimo, struktūros ir valdymo sistemas, reikalingas visose septyniose srityse. DMAPP nėra sumažinta saugos ataskaita ir prireikus turi būti pateiktos nuorodos į kitus detalesnius dokumentus. Aišku, kad paprastai egzistuoja dokumentų hierarchija; šios hierarchijos viršuje DMAPP pateikia didelių pavojų prevencijos planavimą bei principus, o kitais lygiais detaliau paaiškinamas šių principų taikymas. Baigiama darbo dokumentais bei instrukcijomis.
DMAPP taikymo diapazonas turi būti aiškiai apibrėžtas ir turi apimti visus didelio masto avarijų rizikos šaltinius.
Veiklos vykdytojai jau gali turėti raštu išdėstytus saugos strategijos teiginius, galbūt susijusius su teiginiais apie sveikatos ir aplinkos apsaugos strategiją. Tokiais atvejais vykdytojas gali išreikšti pageidavimą peržiūrėti esamos strategijos dokumentą ir jį revizuoti, prireikus įtraukdamas į jį Direktyvoje išvardytus DMAPP reikalavimus. Kai kuriais atvejais DMAPP galima parengti kaip esamos strategijos dokumentų priedą.
Organizacija ir personalas
SVS turi atskleisti vykdytojo organizacijos įsipareigojimus ir saugos kultūrą, paremtą reikalingais ištekliais ir tiesiogine visų organizacijos lygių personalo, dalyvaujančio didelės rizikos valdyme, atsakomybe. Vykdytojas turi identifikuoti tokio personalo įgūdžius ir galimybes ir užtikrinti jų panaudojimą.
Viso personalo, kuris valdo, atlieka ar patvirtina darbą, susijusį su sauga, reikšmė, atsakomybė, valdymas ir tarpusavio ryšiai turi būti apibrėžti, paskirstant, už ką personalas yra atsakingas:
- ištekliai, įskaitant žmonių išteklius, SVS parengti ir įgyvendinti;
- veiksmai, užtikrinantys personalo informuotumą apie riziką, ir jų atitikimas vykdytojo saugos politiką;
- koreguojančių ar tobulinančių veiksmų identifikavimas, registravimas ir vykdymas;
- ekstraordinarinių situacijų, įskaitant ekstremalias situacijas, kontrolė;
- parengimo poreikių nustatymas, rengimo programų sudarymas ir jų efektyvumo įvertinimas;
- sistemos įgyvendinimo koordinavimas ir atsiskaitymas aukštesnei valdymo struktūrai.
Vykdytojas turi užtikrinti samdomų darbuotojų dalyvavimą, esant reikalui, pasitelkti asmenis, dirbančius pagal sutartis, arba kitus asmenis, dalyvaujančius organizacijos veikloje, tiek apibrėžiant saugos politiką, tiek ją įgyvendinant. Vykdytojas turi užtikrinti, kad asmenys, dirbantys pagal sutartis, gautų reikiamą informaciją ir susipažintų su iškilusia rizika bei atitiktų saugos politiką.
Pavojų identifikavimas ir rizikos įvertinimas
Vykdytojas turi parengti ir įgyvendinti procedūras, kurios leistų sistemingai prognozuoti, nustatyti ir įvertinti pavojus, kuriuos sukelia jo veikla ir medžiagos, kurias jis laiko ar gamina. Procedūros, taikomos rizikai identifikuoti ir įvertinti, turi būti formalios, sistemingos ir kritiškos. Taip pat turi būti numatytos sistemingos procedūros, apibrėžiančios priemones, tiek taikomas incidentų prevencijai, tiek jų padariniams sušvelninti.
Detalus rizikos įvertinimo ir identifikavimo turinys apžvelgiamas šiame rekomendacijų dokumente. Taigi „valdymo sistema“ turėtų apimti reikalingų įgūdžių ir žinių įvertinimą, pasitelkiant, kur reikia, papildomas pajėgas, kad būtų galima sudaryti reikalingą teorinę ir praktinę žinių kombinaciją ir spektrą, gerinant ir įgyvendinant tinkamas procedūras.
Rizikos identifikavimas ir įvertinimas turi būti taikomas visais atitinkamais lygiais nuo projekto koncepcijos iki jo įgyvendinimo, įskaitant:
- potencialią riziką, susidariusią ar nustatytą planavimo, projektavimo, gamybos, konstravimo, pardavimo ir parengimo metu;
- įprastą proceso vykdymo sąlygų spektrą, įprastinių ir neįprastinių situacijų riziką, ypač paleidimo, priežiūros ir išjungimo metu;
- incidentus ir galimus pavojus, įskaitant tokius, kurie kyla dėl sudėtinių dalių ar medžiagų gedimo, išorinių įvykių ar žmogiškojo faktoriaus, įskaitant pačios SVS sutrikimus;
- gedimo, aplaidumo ar neteisingo tvarkymo riziką;
- potencialią riziką, susijusią su ankstesne veikla;
- išorinę riziką, įskaitant ir tokią, kurią sukelia gamtiniai rizikos faktoriai (neįprasta temperatūra, gaisrai, potvyniai, žemės drebėjimai, stiprūs vėjai, potvynių bangos), transporto operacijos, įskaitant pakrovimą ir iškrovimą, kaimynų veikla, ir tokia, kurią sukelia piktavališki ar neleistini veiksmai.
Turi būti pasimokyta iš ankstesnių incidentų ir avarijų (tiek minėtoje organizacijoje, tiek kitose panašiose organizacijose), iš vykdymo patirties ir iš ankstesnių saugos patikrinimų ir auditų.
Vykdymo kontrolė
Vykdytojas turi parengti ir laikyti parengtą informaciją apie rizikos procesus ir jų susidarymą bei vykdymo limitus ir kontrolę, prasidedančią rizikos identifikavimo ir jos įvertinimo procedūromis. Tuo remiantis, turi būti parengtos ir įgyvendintos dokumentuotos procedūros, užtikrinančios saugų projektavimą ir įmonės veikimą, procesus, įrangą ir saugojimo galimybes. Šios procedūros turi apimti:
- eksploatavimo pradžią;
- įjungimą ir įprastinį periodišką išjungimą;
- visas įprastinio veikimo fazes, įskaitant testavimą, priežiūrą ir patikrinimą;
- nukrypimo nuo įprastinių veikimo sąlygų nustatymą ir reakciją į gedimus;
- laikinas ar ypatingas veiklos rūšis;
- veikimą priežiūros sąlygomis;
- avarinį veikimą;
- išjungimą.
Turi būti apibrėžta visų atitinkamų lygių saugaus darbo praktika laikantis veikimo saugumo.
Procedūros, instrukcijos ir darbo metodai turi būti parengti bendradarbiaujant su žmonėmis, kurie turės jų laikytis, ir turi būti išreikšti jiems suprantama forma. Vykdytojas turi užtikrinti šių procedūrų įgyvendinimą ir prireikus organizuoti pasirengimą joms.
Šios raštu išdėstytos procedūros turi būti prieinamos visam tiesiogiai ar netiesiogiai valdyme dalyvaujančiam personalui, taip pat ir kitiems dalyviams (priežiūros personalui). Jos taip pat turi būti periodiškai peržiūrimos, užtikrinant jų šiuolaikiškumą ir tikslumą. Be to, jų iš tiesų privaloma laikytis.
Pasikeitimų valdymas
Vykdytojas turi įsisavinti ir įgyvendinti valdymo procedūras, planuodamas ir kontroliuodamas visus žmonių ir įrengimų pasikeitimų procesus bei medžiagų, technikos, procedūrų, įrangos, dizaino ar išorinių aplinkybių procesus, kurie gali paveikti didelio masto avarijų rizikos kontrolę. Taip turi būti reaguojama į nuolatinius, laikinus ar staigius vykdymo pasikeitimus siekiant apimti:
- apibrėžimą, kas sudaro pasikeitimą;
- atsakomybės sričių nustatymą ir įgaliojimų suteikimą inicijuoti pakeitimus;
- siūlomo pasikeitimo nustatymą bei dokumentavimą ir jo įgyvendinimą;
- planuojamų tinkamų saugos priemonių apibrėžimą, prireikus paaiškinimą, dokumentavimą ir įgyvendinimą, įskaitant informaciją ir pasirengimo reikalavimus, taip pat ir reikalingus pasikeitimus valdymo procedūrose;
- tinkamų po pasikeitimų atliekamos apžvalgos procedūrų ir korekcinių mechanizmų apibrėžimą ir įgyvendinimą ir po to atliekamą monitoringą.
Pasikeitimų procedūrų valdymas taip pat gali būti taikomas naujų įrengimų, procesų ir saugojimo sąlygoms sudaryti ir parengti.
Kritinių atvejų planavimas
Detalus kritinių atvejų plano turinys nėra apžvelgiamas šiose rekomendacijose. (Duomenų ir informacijos detalės, įtrauktos į avarijų likvidavimo planą, išvardytos Direktyvos IV priede.) Į SVS įeina būtinos procedūros, užtikrinančios adekvataus avarijų likvidavimo plano parengimą, patvirtinimą, įgyvendinimą, peržiūrėjimą, patikrinimą ir, esant reikalui, revizavimą bei patobulinimą. Šios procedūros apibrėžia reikalingus įgūdžius ir galimybes, įskaitant pagalbinę komandą, kuri pasitelkiama sudarant reikalingą teorinių ir praktinių žinių kombinaciją. Vykdytojas turi parengti ir sudaryti procedūras, kurios leistų identifikuoti, taikant sistemingą analizę nuo pat rizikos identifikavimo proceso pradžios, atpažinti numatomus kritinius atvejus, susijusius su jo veikla ar iš jo kylančius, ir išsaugoti bei parengti reikiamai datai analizės rezultatus. Turi būti parengti planai, kaip susitvarkyti su potencialiais kritiniais atvejais, taip pat testavimu ir apžvalga, kurie turi sudaryti nuolatinį SVS pagrindą. Procedūros turi apimti būtinus pasirengimus perduoti planus visiems, kuriuos gali paveikti kritinis atvejis.
Monitoringo atlikimas
Vykdytojas turi sukurti procedūras, kurios užtikrintų, kad saugos sistemos veikimą būtų galima patikrinti ir palyginti su suformuluotais saugos sistemos tikslais. Tai turi apimti išvadą apie tai, ar įgyvendinti planai ir tikslai ir ar prieš incidentui ar avarijai atsitinkant, buvo įgyvendinti pasirengimai kontrolės rizikai (aktyvusis monitoringas), taip pat ataskaitą apie nelaimes, įvykusias incidentų ar avarijų metu, bei jų ištyrimą (reaktyvinis monitoringas).
Aktyvusis monitoringas apima kritinės įmonės, įrangos ir įrankių saugos patikrinimą, taip pat atitikimo su parengimu, instrukcijomis ir saugaus darbo praktika įvertinimą.
Reaktyviam monitoringui reikalinga efektyvi pranešimo apie incidentus ir avarijas sistema bei tyrimo sistema, kurios nustato ne tik pačius atvejus, bet ir nuostolius, kurie lydi patį įvykį. Turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys į apsaugos priemonių gedimo atvejus (įskaitant vykdymo ir valdymo nesėkmes) ir turi apimti tyrimą, analizę ir tolesnį stebėjimą (įskaitant informacijos dalyvaujančiam personalui perdavimą), kurie užtikrintų, kad padarytos klaidos nebūtų kartojamos vėlesnėse operacijose.
Vykdytojas turi apibrėžti, jei pasitaikytų neatitikimo su kokia nors SVS dalimi atvejis, pradinio tyrimo ir korekcinių veiksmų atsakomybės sritis. Prireikus turi būti atliekama ypatinga procedūrų ar sistemų revizija, kad būtų išvengta pasikartojimo. Informacija apie atlikimo monitoringą turi būti reikšmingas indėlis į audito ir apžvalgos procesus (žr. žemiau).
Auditas ir apžvalga
Terminai „auditas“ ir „apžvalga“ čia vartojami dviem skirtingoms veiklos rūšims apibūdinti. Auditas turi užtikrinti, kad organizacija, procesai ir procedūros taip, kaip jos apibrėžtos ir šiuo metu atliekamos, atitiktų saugos valdymo sistemą; jį turi atlikti žmonės, nepriklausomi nuo įmonės, kurioje atliekamas auditas, operatyvinio valdymo, taip užtikrinant, kad jų įvertinimas bus objektyvus.
Apžvalga yra svarbi studija apie tai, ar saugos valdymo sistema tinka įgyvendinti vykdytojo strategiją ir tikslus ir gali būti išplėsta, sprendžiant, ar strategija ir tikslai turėtų būti pakeisti.
Auditas
Be nuolatinių atlikimo monitoringų, vykdytojas turi periodiškai atlikti savo SVS auditą kaip įprastą savo verslo veiklos dalį. Auditu turi būti apibrėžiama, ar visas SVS veikimas atitinka reikalavimus, tiek išorinius, tiek vykdytojo keliamus. Šių auditų rezultatai turi būti panaudojami sprendžiant, kaip patobulinti SVS elementus ir jų įgyvendinimą.
Šiuo tikslu vykdytojas turi įgyvendinti audito plano 1–6 punktus. Šis planas, kurį reikia vykdyti tinkamais intervalais, turi apibrėžti:
- sritis ir veiklos rūšis, kurios turi būti patikrintos audito būdu;
- kiekvienos srities audito dažnumą;
- kiekvieno audito atsakomybės sritį;
- išteklius ir personalą, reikalingus kiekvienam auditui, turint omenyje ekspertizių, vykdymo nepriklausomumo ir techninės paramos būtinybę;
- audito protokolus, kurie turi būti panaudoti (kurie gali apimti klausimynus, patikrinimo sąrašus, tiek struktūrinius, tiek atvirus interviu, priemones ir pastabas);
- ataskaitinio audito išvadų procedūras;
- nuoseklumo procedūras.
Apžvalga
Aukštesnė valdymo grandis turi nustatytais intervalais peržiūrėti bendrą vykdytojo saugos politiką ir strategijąkontroliuojant didelio masto avarijų riziką ir visus SVS aspektus, kad būtų užtikrintas jų tarpusavio atitikimas. Apžvalga taip pat turi apimti SVS įgyvendinimo resursų dislokavimą ir parengti pasikeitimus organizacijoje bei technologijose, standartuose ir įstatymuose.
1 Yra du pagrindiniai pavojingų reakcijų tipai: planuotos reakcijos, kurios darbo metu tampa nestabilios bei nekontroliuojamos, ir nepageidaujamos reakcijos (dažniausiai irimo reakcijos). Pastarosios gali būti susijusios ne tik su procesu, bet ir su medžiagų saugojimu bei transportavimu, jeigu nėra numatytos atitinkamos kontrolės bei prevencijos priemonės.
2 Testai turi būti adiabatiniai reaktoriaus turinio atžvilgiu; šilumos nuostoliai sienelėse gali būti labai svarbūs.