LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. SPALIO 23 D. NUTARIMO NR. 1162 „DĖL LENGVATINIŲ PASKOLŲ GYVENAMIESIEMS NAMAMS, BUTAMS STATYTI ARBA PIRKTI TEIKIMO IŠ BANKŲ KREDITO IŠTEKLIŲ PILIEČIAMS, TURINTIEMS TEISĘ Į VALSTYBĖS PARAMĄ“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. kovo 12 d. Nr. 278
Vilnius
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1162 „Dėl lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą“ (Žin., 1997, Nr. 97-2458; 2000, Nr. 72-2229) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
Dėl paskolų LENGVATINĖMIS SĄLYGOMIS TEIKIMO iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti tvarką (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. Finansų ministerijos apklausos būdu atrinkti bankai, nustatytąja tvarka įgiję teisę teikti paskolas, jas teikia Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Žin., 1992, Nr.14-378) nustatytomis sąlygomis;
2.2. Finansų ministerija, sudariusi su banku sutartį dėl paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo, iš specialiosios Valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai (toliau vadinama – finansavimo programa) įgyvendinti skirtų lėšų pagal sutartyje nustatytą tvarką už paskolos gavėją moka bankui 6 procentus metinių palūkanų pirmąją paskolos sutartyje nustatytą termino pusę, bet ne ilgiau kaip 10 metų, skaičiuojant nuo paskolos (ar pirmosios jos dalies – statybos atveju) išdavimo dienos. Paskolų palūkanų norma, mokama iš finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti pakeista atsižvelgiant į infliaciją, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus šių paskolų subsidijoms padengti, taip pat į komercinių bankų nustatytų palūkanų normų pasikeitimus;
2.3. skirtumą tarp rinkos palūkanų, nustatytų atrenkant bankus šio nutarimo 2.1 punkte nustatyta tvarka, ir 2.2 punkte nustatytų 6 procentų metinių palūkanų pirmąją paskolos termino pusę moka paskolos gavėjas. Antrąją paskolos termino pusę paskolos gavėjas moka bankui palūkanas, nustatytas pasirašytoje su juo paskolos sutartyje;
2.4. paskola turi būti apdrausta uždarojoje akcinėje bendrovėje „Būsto paskolų draudimas“ sudarant paskolos draudimo sutartį pagal Būsto paskolų draudimo taisykles ir finansų ministro patvirtintą Draudimo įmokos apmokėjimo iš specialiosios Valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų tvarką;
2.5. tais atvejais, kai paskola, dėl kurios buvo suteikta valstybės garantija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 141 „Dėl valstybės garantijos“ (Žin., 1998, Nr. 15-341), 1998 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 916 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir teikiamų 1998 metais lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti limito paskirstymo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1953), 1999 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 54 „Dėl valstybės garantijos“ (Žin., 1999, Nr. 9-195) arba 2000 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 222 „Dėl lengvatinių paskolų teikimo gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti 2000 metais“ (Žin., 2000, Nr. 18-440), naudojama ne pagal paskirtį arba pažeidžiant paskolos sutartyje nurodytas sąlygas, taip pat paaiškėjus, kad paskola pasinaudojo pilietis, neturėjęs teisės į valstybės paramą, valstybės garantija dėl šios paskolos sutarties nutraukiama ir paskola neįskaitoma į savivaldybės paskolų metinį limitą, o kompensuotų palūkanų suma išieškoma iš šią paskolą gavusio piliečio Finansų ministerijos ir banko sutartyje dėl paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo nustatyta tvarka ir pervedama į finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų sąskaitą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1162
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 278redakcija)
Paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti tvarka.
1. Ši tvarka reglamentuoja paskolų lengvatinėmis sąlygomis (toliau vadinama – paskolos) teikimą iš bankų ar banko (toliau vadinama – bankai) kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (Žin., 1992, Nr. 14-378), gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti (toliau vadinama – įsigyti) ir yra privaloma valstybės valdymo ir savivaldybių vykdomosioms institucijoms, Finansų ministerijos apklausos būdu atrinktiems bankams, nustatytąja tvarka įgijusiems teisę teikti paskolas ir pagal šią tvarką jas teikiantiems, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ (toliau vadinama – draudimo bendrovė), draudžiančiai paskolas, taip pat piliečiams, gaunantiems šias paskolas.
2. Metinis paskolų limitas nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus paskolų subsidijoms padengti.
3. Finansų ministerija ir Finansų ministerijos apklausos būdu atrinkti bankai, nustatytąja tvarka įgiję teisę teikti paskolas, pasirašo sutartis dėl paskolų teikimo sąlygų ir tvarkos, atsižvelgdami į šias paskolų teikimo sąlygas:
3.1. paskolos dydis neturi viršyti sumos, apskaičiuotos padauginus Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme nustatytą maksimalią valstybės remiamo bendrojo naudingojo ploto normą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto bendrojo naudingojo ploto vieno kvadratinio metro statybos ir pirkimo kainos normatyvo ir atėmus pradinio įnašo sumą.
Paskolos dydis turi atitikti paskolos gavėjo (jo šeimos) grynąsias metines pajamas pagal teikiančio šias paskolas banko ir Finansų ministerijos pasirašytoje sutartyje nustatytas sąlygas;
3.3. paskolos gavėjas turi būti sukaupęs pradinį įnašą, kurio dydis – 5 procentai už paskolą įsigyjamų gyvenamųjų patalpų vertės;
3.4. paskola gyvenamajam namui statyti suteikiama pateikus nustatytąja tvarka suderintą namo statybos techninį projektą ar kitą projektinę dokumentaciją (pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus), taip pat žemės ir kito nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pažymėjimą apie registre įregistruotą žemės sklypą;
3.5. paskolos gavėjas, užtikrindamas šios paskolos grąžinimą, turi įkeisti bankui:
nupirktą gyvenamąjį namą arba butą, – jeigu paskola suteikta būstui pirkti;
statomą gyvenamąjį namą ir turimą žemės sklypą, – jeigu paskola suteikta gyvenamajam namui statyti;
kitą nekilnojamąjį turtą (banko reikalavimu);
3.6. paskola gyvenamajam namui, butui pirkti pradedama grąžinti ne vėliau kaip po vienerių metų nuo paskolos gavimo, o gyvenamajam namui, butui statyti – ne vėliau kaip po dvejų metų nuo pirmosios paskolos dalies išdavimo paskolos sutartyje nustatyta tvarka. Paskolos gavėjas turi teisę grąžinti paskolą anksčiau paskolos sutartyje numatyto laiko;
4. Piliečių gautų paskolų grąžinimo riziką prisiima draudimo bendrovė ir šias paskolas teikiantys bankai pagal draudimo sutarčių sąlygas.
5. Socialiai remtiniems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 4 priedėlyje, savivaldybės teikia papildomas lengvatas – padengia šią paskolos dalį:
5.1. 20 procentų banko suteiktos paskolos sumos našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, pasibaigus jų buvimo vaikų įstaigose ar pas globėją (rūpintoją) laikui, jeigu jie negali apsigyventi anksčiau turėtose gyvenamosiose patalpose arba tokių patalpų apskritai neturi;
5.2. 10 procentų banko suteiktos paskolos sumos: šeimoms, kuriose yra I grupės invalidas, II grupės invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad jam būtina nuolatinė slauga; šeimoms, kuriose yra asmenų, sergančių kai kurių lėtinių ligų, įrašytų į Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą, sunkiomis formomis; šeimoms, kuriose abu sutuoktiniai yra pensinio amžiaus ir kuriose nėra kartu gyvenančių darbingų šeimos narių; šeimoms, auginančioms 4 ir daugiau kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų arba paėmusioms auginti ne mažiau kaip 2 našlaičius arba likusius be tėvų globos vaikus; motinai arba tėvui (globėjui, globėjai), vieniems (be kito sutuoktinio) auginantiems 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų.
6. Asmenims, kurie paskolos suteikimo metu nebuvo socialiai remtini, bet jais tapo vėliau, papildomos lengvatos teikiamos nuo jų kreipimosi dėl šių lengvatų teikimo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, jeigu pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą priskirtinas prie socialiai remtinųjų. Asmuo iki tos dienos turi būti įvykdęs paskolos sutarties, pasirašytos su paskolą išdavusiu banku, sąlygas: grąžinęs skoliniuose įsipareigojimuose nurodytą paskolos dalį, sumokėjęs palūkanas ir delspinigius.
7. Savivaldybių vykdomosios institucijos ir paskolas teikiantys bankai sudaro sutartis dėl papildomų lengvatų teikimo socialiai remtiniems asmenims. Jose turi būti nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi iš banko rašytinį pranešimą apie įsiskolinimą už socialiai remtinus asmenis, sutartyje nustatytu terminu iš savo finansinių išteklių, skirtų šioms išlaidoms finansuoti (pritrūkus išteklių – iš Finansų ministerijos pervedamų specialiosios Valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai (toliau vadinama – finansavimo programa) įgyvendinti skirtų lėšų), perveda bankui visą sumą, privalomą sumokėti pagal šios tvarkos 5 punkte nurodytas lengvatas.
8. Finansų ministerijai apklausos būdu atrinkus bankus, bankų teikiamų paskolų metiniai limitai paskirstomi savivaldybėms proporcingai savivaldybėse įregistruotų piliečių, pageidaujančių gauti paskolas, skaičiui, kurį skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
9. Savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šios tvarkos 8 punkte nurodytu paskolų metinių limitų paskirstymu, nustato įrašytų į eiles valstybės paramai gauti piliečių, kuriems, neviršijant šių limitų, galėtų būti suteiktos paskolos, skaičių ir raštu praneša piliečiams apie galimybę suteikti jiems paskolas – nurodo bankus ir laiką, per kurį šie piliečiai turi kreiptis dėl paskolų. Pilietis, gavęs šį savivaldybės vykdomosios institucijos pranešimą, turi per 15 kalendorinių dienų kreiptis į banką. Jeigu pilietis per nurodytąjį laiką nesikreipia į banką su rašytiniu prašymu suteikti paskolą, laikoma, kad jis šiuo metu atsisako paskolos. Savivaldybės vykdomoji institucija praneša pagal eilę kitam piliečiui, pageidaujančiam gauti valstybės paramą, kad jis kreiptųsi į banką.
10. Kai pilietis pateikia bankui savivaldybės vykdomosios institucijos pranešimą, nurodytą šios tvarkos 9 punkte, ir prašymą suteikti paskolą, bankas per 10 darbo dienų prašymą išnagrinėja ir įvertinęs piliečio finansines galimybes grąžinti paskolą priima sprendimą. Jeigu bankas sutinka suteikti paskolą, jis išduoda piliečiui tai patvirtinantį dokumentą, o jeigu nesutinka – informuoja apie tai pilietį ir atitinkamą savivaldybės vykdomąją instituciją.
11. Gautą iš banko dokumentą, nurodytą šios tvarkos 10 punkte, ir dokumentus, patvirtinančius teisę į valstybės paramą, pilietis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai. Vadovaudamasi šiais dokumentais, savivaldybės vykdomoji institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų įregistravimo savivaldybėje priima sprendimą dėl valstybės paramos teikimo šiam piliečiui. Sprendime nurodomas asmens kodas, adresas, šeimos sudėtis, paskolos norminis dydis ir paskirtis, teiktinos papildomos lengvatos, nurodytos šios tvarkos 5 punkte. Remdamasis šiuo savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, bankas priima galutinį sprendimą suteikti paskolą ir pasirašyti su paskolos gavėju paskolos sutartį. Jeigu pilietis per 45 kalendorines dienas nuo savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo priėmimo dienos nepasirašo su banku paskolos sutarties, laikoma, kad jis šiuo metu atsisako paskolos. Dėl svarbių priežasčių piliečio praleistą nurodytąjį terminą savivaldybės vykdomoji institucija gali pratęsti dar 45 kalendorinėmis dienomis.
12. Jeigu paskola suteikiama gyvenamajam namui, butui pirkti, pirkėjas su pardavėju sudaro namo, buto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje įrašoma, kad pirkėjas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo turi įkeisti bankui už šią paskolą įsigytą namą, butą ir (arba) kitą kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą (bankui sutikus), sudaręs su banku įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą). Po to, kai namo, buto pirkimo-pardavimo sutartį ir turto įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą) patvirtina notaras, taip pat kai namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis įregistruojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, o turto įkeitimo sutartis (hipotekos lakštas) – Lietuvos Respublikos hipotekos registre, bankas per 5 darbo dienas perveda paskolos sutartyje įrašytą lėšų sumą į namo, buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą pardavėjo sąskaitą.
13. Paskola individualiam gyvenamajam namui statyti išduodama dalimis ir užtikrinama nekilnojamojo turto įkeitimu. Įkeičiamas turtas turi būti įvertintas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672) nustatyta tvarka ir suderintas su paskolą teikiančiu banku. Bankas už rangovo atliktus ir nustatytosios formos aktu priimtus namo statybos darbus, įsigytas medžiagas ir inžinerinę įrangą sumoka tik gavęs tai patvirtinančius dokumentus. Grynais pinigais paskolos neišmokamos.
14. Paaiškėjus, kad bankas paskolą piliečiui suteikė pažeisdamas šią tvarką ir pasirašytos su Finansų ministerija sutarties sąlygas, palūkanos, nurodytos nutarimo 2.2 punkte, ir draudimo įmoka, nurodyta nutarimo 2.4 punkte, nemokamos. Jeigu palūkanos ir draudimo įmoka jau sumokėtos, bankas sumokėtas palūkanas grąžina ir savo lėšomis padengtą draudimo įmoką perveda į finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų sąskaitą.
15. Paaiškėjus, kad paskola naudojama ne pagal paskirtį arba pažeidžiant paskolos sutartyje nurodytas sąlygas, kad paskola pasinaudojo pilietis, neturėjęs teisės į valstybės paramą, paskola neįskaitoma į savivaldybės paskolų metinį limitą. Sumokėtų palūkanų, nurodytų nutarimo 2.2 punkte, ir papildomų lengvatų, nurodytų šios tvarkos 5 punkte, suma išieškoma iš šią paskolą gavusio piliečio įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pervedama atitinkamai į finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų sąskaitą arba savivaldybei.
16. Jeigu paskola naudojama ne pagal paskirtį arba ja pasinaudojo pilietis, neturėjęs teisės į valstybės paramą, nurodytą nutarimo 2.4 punkte draudimo įmoką, sumokėtą už pilietį sudarant paskolos draudimo sutartį pagal Būsto paskolų draudimo taisykles ir finansų ministro patvirtintą Draudimo įmokos apmokėjimo iš finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų tvarką, iš šio piliečio įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išieško draudimo bendrovė ir per 3 darbo dienas po išieškojimo perveda į finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų sąskaitą.
17. Paaiškėjus, kad paskola piliečiui suteikta nepagrįstai dėl savivaldybės vykdomosios institucijos kaltės, sumokėtas palūkanas, nurodytas nutarimo 2.2 punkte, ir draudimo įmoką, nurodytą nutarimo 2.4 punkte, padengia savivaldybė savo lėšomis, pervesdama jas į finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų sąskaitą.
18. Sutartyje, nurodytoje šios tvarkos 3 punkte, turi būti numatyta, kad pasibaigus kiekvienam ketvirčiui bankas teikia Finansų ministerijai duomenis apie išduotas paskolas ir valstybės įsiskolinimą bankui (susidariusį vykdant nutarimo 2.2 punkte nurodytą įsipareigojimą mokėti palūkanas).
19. Bankas ne rečiau kaip kartą per mėnesį teikia savivaldybių vykdomosioms institucijoms informaciją apie išduotas paskolas pagal jų teikimus ir sąrašą piliečių, kuriems bankas pagrįstai atsisakė suteikti šias paskolas arba kurie atsisakė jas imti.
20. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi iš banko sąrašą piliečių, kuriems suteiktos paskolos, išbraukia juos iš eilės valstybės paramai gauti. Iš eilės taip pat išbraukiami piliečiai, už kuriuos įsigyjant nuosavą būstą buvo sumokėta draudimo įmoka. Tokių piliečių sąrašą draudimo bendrovė pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai per 5 darbo dienas nuo draudimo sutarties įsigaliojimo.