LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL DUOMENŲ APIE PRIORITETINES PAVOJINGAS IR PAVOJINGAS MEDŽIAGAS RINKIMO BEI ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 696

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 (Žin., 2002, Nr. 25-910) patvirtintos Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 2002 metų plano 3.22.4 punktą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 38 bei 39 straipsniais,

1. T v i r t i n u Duomenų apie prioritetines pavojingas ir pavojingas medžiagas rinkimo bei ataskaitų teikimo tvarką (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. Aplinkos apsaugos agentūrai rinkti reikalingus duomenis apie prioritetines pavojingas ir pavojingas medžiagas, rengti ataskaitas bei metodiškai vadovauti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams pirminių duomenų rinkimo ir tvarkymo klausimais;

2.2. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams rinkti duomenis apie prioritetines pavojingas ir pavojingas medžiagas ir teikti ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai;

2.3. ministerijos sekretoriui E. Gustainiui įsakymo vykdymo kontrolę.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „valdymo sistema“, „vanduo“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 696

 

DUOMENŲ APIE PRIORITETINES PAVOJINGAS IR PAVOJINGAS MEDŽIAGAS RINKIMO BEI ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Duomenų apie prioritetines pavojingas ir pavojingas medžiagas rinkimo ir ataskaitų teikimo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja informacijos apie išleidžiamas į paviršinius vandens telkinius ir į nuotekų surinkimo sistemą prioritetines pavojingas bei pavojingas medžiagas surinkimą, ataskaitų rengimą ir jų pateikimą Europos Komisijai.

2. Tvarka suderinta su Europos Sąjungos Tarybos direktyva 91/692/EEB, standartizuojančia ir racionalizuojančia ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įdiegimą. Tvarkos nuostatos atitinka Europos Komisijos sprendimą 95/337/EB, papildantį Sprendimą Nr. 92/446/EEB „Dėl klausimynų ataskaitoms apie vandens sektoriaus direktyvas“.

3. Tvarkoje vartojamos sąvokos:

3.1. prioritetinės pavojingos medžiagos – Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių (Žin., 2002, Nr. 14-522, Nr. 62-2533) 1 priede nurodytos medžiagos. Jos atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 76/464/EEB „Dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų keliamos taršos“ nurodytas „1-ojo sąrašo“ medžiagas, todėl dėl toksiškumo, patvarumo ir biologinio kaupimosi jų išleidimas ateityje turi būti nutrauktas;

3.2. pavojingos medžiagos – Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių (Žin., 2002, Nr. 14-523, Nr. 62-2533) priede nurodytos medžiagos. Jos atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 76/464/EEB „Dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų keliamos taršos“ nurodytas „2-ojo sąrašo“ medžiagas ar jų grupes, todėl dėl toksiškumo, patvarumo ir biologinio kaupimosi jų išleidimas turi būti palaipsniui mažinamas.

Kitos šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėse (2001 m. gruodžio 21 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. 623) ir Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėse (2001 m. gruodžio 21 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. 624) vartotas sąvokas. Dėl teksto glaustumo terminas „nuotekų surinkimo sistema“ pakeistas terminu „nuotakynas“.

4. Tvarka taikoma įmonėms, išleidžiančioms su nuotekomis prioritetines pavojingas ir pavojingas medžiagas, nuotekų surinkimo ir valymo sistemas eksploatuojančioms įmonėms, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, Aplinkos apsaugos agentūrai ir kitoms Aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms.

5. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) surenka ataskaitoms reikalingus duomenis ir šios Tvarkos nustatytoje formoje pateikia juos Aplinkos apsaugos agentūrai elektroninėje (kompiuterinėje) laikmenoje.

6. Pagal 5 punktą surinktus duomenis Aplinkos apsaugos agentūra apibendrina, parengia ataskaitas ir, suderinusi su Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės bei Aplinkos strategijos departamentais, siunčia jas Europos Komisijai šios Tvarkos nustatyta tvarka. Jeigu trūksta duomenų ataskaitai parengti, Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pareikalauti jų iš regionų aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir kitų Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų.

7. Duomenys apie prioritetines pavojingas medžiagas renkami ir pateikiami „A“ raide pažymėtose lentelėse, o duomenys apie pavojingas medžiagas – „B“ raide pažymėtose lentelėse. „A“ ir „B“ lentelėse laikomasi tos pačios lentelių numeracijos tvarkos kaip ir Europos Komisijos Sprendime 95/337/EB, kuris papildo 92/446/EEB sprendimą.

 

II. DUOMENYS APIE LEIDIMUS IŠLEISTI PRIORITETINES PAVOJINGAS IR PAVOJINGAS MEDŽIAGAS

 

8. Regionų aplinkos apsaugos departamentai šios Tvarkos 32 punkte nustatytu laiku pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai duomenis apie vandens naudotojams ir vandens naudotojams abonentams išduotus leidimus išleisti su nuotekomis prioritetines pavojingas ir pavojingas medžiagas. Nuotekų šalinimo sutartis tarp vandens naudotojo abonento ir nuotekų surinkimo ir/ar valymo sistemą eksploatuojančios įmonės, pagal kurią prioritetinių pavojingų ir/ar pavojingų medžiagų išleidimas į nuotakyną, priskiriama leidimui, todėl duomenys apie šias sutartis taip pat turi būti teikiami.

Duomenys apie leidimus pateikiami A1, A2, A5 ir B5 lentelėse.

9. A1 lentelėje pateikiamas leidimų išleisti prioritetines pavojingas medžiagas į paviršinius vandens telkinius skaičius. Nurodomi leidimai, išduoti kiekvienai prioritetinei pavojingai medžiagai išleisti pagal šios Tvarkos priede nurodytus pramonės sektorius ar technologinius procesus.

10. A2 lentelėje pateikiamas leidimų išleisti prioritetines pavojingas medžiagas į nuotakyną skaičius kiekvienam šios Tvarkos priede nurodytam pramonės sektoriui ar technologiniam procesui.

A1 ir A2 lentelių rekvizitai sutampa.

 

A1/A2 lentelė.     Leidimų išleisti prioritetines pavojingas medžiagas į paviršinius vandens telkinius (pildoma lentelė A1) ir į nuotakyną (pildoma lentelė A2) skaičius

 

Pramonės sektorius ir/arba technologinis procesas*

2003

2004

2005

1. Gyvsidabris

1.1.....

1.2.....

Bendras leidimų skaičius sektoriuje

 

 

 

2. Kadmis

2.1....

2.2....

Bendras leidimų skaičius sektoriuje

 

 

 

............

 

 

 

17. Trichlorbenzenas (TCB)

17.1....

17.2.....

Bendras skaičius sektoriuje

 

 

 

*Lentelės 1-ojo stulpelio punktų užpildymui žiūrėti šios Tvarkos priede esančius paaiškinimus.

 

Pastabos:

1. Į lentelę įrašomi leidimai, kurių galiojimo terminas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dar nėra pasibaigęs.

2. Siekiant išvengti dvigubos apskaitos, leidimas išleisti tam tikrą prioritetinę pavojingą medžiagą į nuotakyną (A2 lentelė) neturi būti dar kartą įrašytas A1 lentelėje kaip leidimas išleisti šią medžiagą iš nuotekų valymo įrenginių į paviršinį vandens telkinį. Pavyzdžiui, komunalinių nuotekų valymo įrenginiams išduotas leidimas išleisti tam tikrą prioritetinę medžiagą neturi būti įtraukiamas į apskaitą A1 lentelėje, nors šiame leidime ir būtų suteikta teisė išleisti prioritetinę pavojingą medžiagą į vandens telkinį, nes leidimas išleisti šią medžiagą į nuotekų surinkimo sistemą jau įrašytas A2 lentelėje.

 

11. A5 lentelėje nurodomi leidimų išleisti prioritetines pavojingas medžiagas į paviršinius vandens telkinius arba į nuotakyną galiojimo laikas ir pagal gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas nustatyti terminai, nuo kada prioritetinių pavojingų medžiagų ribinės vertės negali būti viršijamos (jeigu laikinai buvo leista šias ribines vertes viršyti). Tais atvejais, kai veiklos vykdytojui nereikia gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, šiame punkte nurodyti terminai nustatomi pagal nuotekų šalinimo sutartyje tarp vandens naudotojo abonento ir nuotekų surinkimo ir/ar valymo sistemą eksploatuojančios įmonės nustatytas sąlygas.

 

A5 lentelė.    Leidimų išleisti prioritetines pavojingas medžiagas galiojimo laikas ir terminai, nuo kada nustatytos ribinės vertės negali būti viršytos

 

Pramonės sektorius ir/arba technologinis procesas

Metai, nuo kurių pradedant galiojančios ribinės vertės negali būti viršijamos visose konkretaus sektoriaus įmonėse

Leidimų išleisti prioritetines pavojingas medžiagas galiojimo laikas (nurodomas trumpiausias ir ilgiausias leidimų galiojimo laikas nuo 1 iki 4 metų)

1. Gyvsidabris

1.1. Iš chloridinės šarminės elektrolizės pramonės

1.2......

2. Kadmis

3....

17.2....

 

 

 

12. B5 lentelėje nurodomi leidimų išleisti pavojingas medžiagas į paviršinius vandens telkinius arba į nuotakyną galiojimo laikas ir pagal gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas nustatyti terminai, nuo kada prioritetinių pavojingų medžiagų ribinės vertės negali būti viršijamos (jeigu laikinai buvo leista šias ribines vertes viršyti). Tais atvejais, kai veiklos vykdytojui nereikia gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, terminai nustatomi pagal nuotekų šalinimo sutartyje tarp vandens naudotojo abonento ir nuotekų surinkimo ir/ar valymo sistemą eksploatuojančios įmonės nustatytas sąlygas.

 

B5 lentelė.      Leidimų išleisti pavojingas medžiagas į paviršinius vandens telkinius arba į nuotakyną galiojimo laikas ir terminai, nuo kada nustatytos ribinės vertės negali būti viršytos

 

Medžiagos

Metai, nuo kurių pradedant nustatytos ribinės vertės negali būti viršytos visose įmonėse

Leidimų išleisti pavojingas medžiagas galiojimo laikas (nurodomas trumpiausias ir ilgiausias leidimų galiojimo laikas nuo 1 iki 4 metų)

1. Pavojingos medžiagos pavadinimas, kaip nurodyta Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių priede

2.............

 

 

 

III. DUOMENYS APIE PRIORITETINIŲ PAVOJINGŲ IR PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ RIBINES VERTES

 

13. Regionų aplinkos apsaugos departamentai šios Tvarkos 32 punkte nurodytu laiku pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai duomenis apie vandens naudotojams ir vandens naudotojams abonentams nustatytas prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų ribines vertes.

Duomenys pateikiami A3, A4, B3 ir B4 lentelėse.

14. A3 lentelėje pateikiamos išleidžiamų į paviršinį vandens telkinį prioritetinių pavojingų medžiagų ribinės vertės, kurios pagal Vandenų taršos pavojingomis prioritetinėmis medžiagomis mažinimo taisykles nustatytos šios Tvarkos priede nurodytiems pramonės sektoriams ar technologiniams procesams.

15. A4 lentelėje pateikiamos išleidžiamų į nuotakyną prioritetinių pavojingų medžiagų ribinės vertės, kurios pagal Vandenų taršos pavojingomis prioritetinėmis medžiagomis mažinimo taisykles nustatytos šios Tvarkos priede nurodytiems pramonės sektoriams ar technologiniams procesams.

A3 ir A4 lentelių rekvizitai sutampa.

 

A3/A4 lentelė.     Išleidžiamų į paviršinius vandens telkinius (pildoma A3 lentelė) ir išleidžiamų į nuotakyną (pildoma A4 lentelė) prioritetinių pavojingų medžiagų ribinės vertės

 

Pramonės sektorius ir/arba technologinis procesas

Bendra apkrova, kg/metus

Išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekis, tenkantis gaminio masės vienetui, g/tonai 1

Koncentracija, mg/l 1

1. Gyvsidabris

1.1. Iš chloridinės šarminės elektrolizės pramonės

1.2......

2. Kadmis

3....

...

17.2........

 

.............2, 3

.........2, 3

 

Pastabos:

1 Jeigu taršos šaltiniams nustatytos kitokios ribinės vertės, nei nurodytos Vandenų taršos pavojingomis prioritetinėmis medžiagomis mažinimo taisyklėse, nebūtina nurodyti ribines vertes, kurios įrašytos kiekvieno vandens naudotojo ar vandens naudotojo abonento leidimuose. Šiuo atveju užtenka nurodyti mažiausius ir didžiausius ribinių verčių dydžius.

2 Nurodoma data, nuo kada ribinės vertės taikomos, ir pagrindas, kuriuo remiantis atitinkamos teršalų ribinės vertės buvo nustatytos: a) geriausios prieinamos technologijos; b) vandens kokybės normos arba c) atsižvelgiant į tam tikras biologinio kaupimosi ir toksiškumo sąlygas.

3 Nurodomi matavimams nustatyti reikalavimai (etaloniniai metodai ar kt.).

 

16. B3 lentelėje nurodomos išleidžiamų į paviršinį vandens telkinį pavojingų medžiagų ribinės vertės, nustatytos pagal Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisykles.

17. B4 lentelėje nurodomos išleidžiamų į nuotakyną pavojingų medžiagų ribinės vertės, nustatytos pagal Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisykles.

B3 ir B4 lentelių rekvizitai sutampa.

 

B3/B4 lentelė.    Išleidžiamų į paviršinius vandens telkinius (pildoma B3 lentelė) ir išleidžiamų į nuotakyną (pildoma B4 lentelė) pavojingų medžiagų ribinės vertės

 

Medžiagos

Bendra apkrova, kg/metus

Išleidžiamų pavojingų medžiagų kiekis, tenkantis gaminio masės vienetui, g/tonai 1

Koncentracija, mg/l 1

Kita ribinė vertė

1. Pavojingos medžiagos pavadinimas, kaip nurodyta Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių priede

2.............

 

.............2, 3

.............2, 3

 

 

Pastabos:

1 Jeigu taršos šaltiniams nustatytos kitokios ribinės vertės, nei nurodytos Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėse, nebūtina nurodyti ribines vertes, kurios įrašytos kiekvieno vandens naudotojo ar vandens naudotojo abonento leidimuose. Šiuo atveju užtenka nurodyti mažiausius ir didžiausius ribinių verčių dydžius.

2 Nurodoma data, nuo kada ribinės vertės taikomos, ir pagrindas, kuriuo remiantis atitinkamos teršalų ribinės vertės buvo nustatytos: a) geriausios prieinamos technologijos, b) vandens kokybės normos.

3 Nurodomi matavimams nustatyti reikalavimai.

 

IV. DUOMENYS APIE IŠLEIDŽIAMŲ Į VANDENS TELKINIUS – PRIIMTUVUS PRIORITETINIŲ PAVOJINGŲ IR PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ BENDRĄ KIEKĮ (APKROVAS)

 

18. Regionų aplinkos apsaugos departamentai šios Tvarkos 32 punkte nustatytu laiku pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai duomenis apie išleidžiamų į vandens telkinius – priimtuvus bendrą prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų kiekius (apkrovas).

Duomenys pateikiami A6 ir B6 lentelėse.

19. A6 lentelėje nurodomas prioritetinių pavojingų medžiagų, kurioms išleisti į vandens telkinį – priimtuvą išduotas leidimas, bendras kiekis. Bendras kiekis (apkrova) gaunamas sudedant iš visų taršos šaltinių į vandens telkinį išleidžiamus tam tikros medžiagos kiekius. Jeigu yra duomenų apie faktiškai išleistus medžiagų kiekius, jie nurodomi skliausteliuose. Tuo atveju, kai medžiagos išleidžiamos į nuotakyną, tai į vandens telkinį – priimtuvą išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų bendras kiekis (apkrova) apskaičiuojamas atsižvelgiant į nuotekų valymo įrenginių efektyvumą.

 

A6 lentelė.      Išleidžiamų į vandens telkinį – priimtuvą prioritetinių pavojingų medžiagų bendras kiekis (apkrova)

 

Metai

Į vandens telkinį išleidžiamų medžiagų kiekis, kg/metus

1. Hg

2. Cd

3.

...

17. TCB

2003

2004

.......... (1)

 

 

 

 

 

Metai

Į nuotakyną išleidžiamų medžiagų kiekis, kg/metus

1. Hg

2. Cd

3.

...

17. TCB

2003

2004

 

 

 

 

 

Pastaba:

1 Jeigu yra duomenų apie faktiškai išleistas medžiagas jie nurodomi skliausteliuose.

 

20. B6 lentelėje nurodomas pavojingų medžiagų, kurioms išleisti į vandens telkinį – priimtuvą išduotas leidimas, bendras kiekis (apkrova). Bendras kiekis (apkrova) gaunamas sudedant iš visų taršos šaltinių į vandens telkinį išleidžiamus tam tikros medžiagos kiekius. Jeigu turima duomenų apie faktiškaiišleistų medžiagų kiekius, jie nurodomi skliausteliuose. Tuo atveju, kai medžiagos išleidžiamos į nuotekų surinkimo sistemas, tai į vandens telkinį – priimtuvą išleidžiamų pavojingų medžiagų bendras kiekis (apkrova) apskaičiuojamas atsižvelgiant į nuotekų valymo įrenginių efektyvumą, apskaičiuojamą kiekvienai medžiagai.

 

B6 lentelė.    Išleidžiamų į vandens telkinį – priimtuvą pavojingų medžiagų bendras kiekis (apkrova)

 

Metai

Medžiagų kiekis, kg/metus

1. Cu

2. Zn

3.

...

...

2003

2004

.......... (1)

 

 

 

 

Pastaba:

1 Jeigu yra duomenų apie faktiškai išleistas medžiagas, jie nurodomi skliausteliuose.

 

V. DUOMENYS APIE VANDENS TELKINIUOSE ESANČIŲ PRIORITETINIŲ PAVOJINGŲ IR PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ KONCENTRACIJAS VANDENYJE, NUOSĖDOSE IR BIOTOJE

 

21. Regionų aplinkos apsaugos departamentai šios Tvarkos 32 punkte nustatytu laiku pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai duomenis apie prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų koncentracijas vandens telkiniuose ir, ten kur nustatyta, – nuosėdose ir biotoje.

Duomenys kiekvienai medžiagai pateikiami A8 ir B7 lentelėse.

22. A8 lentelėje nurodomos vandens telkiniuose – priimtuvuose esančių prioritetinių pavojingų medžiagų koncentracijos vandenyje, nuosėdose ir biotoje, nustatytos pagal Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisykles.

 

A8 lentelė.         `Vandens telkinyje – priimtuve esančių prioritetinių pavojingų medžiagų koncentracijos (didžiausios ir mažiausios) vandenyje, nuosėdose ir biotoje

 

Medžiagos pavadinimas

 

Vidaus vandenys

Estuarijos

Priekrančių vandenys

Teritoriniai vandenys

Vandenyje

(1)

()

()

()

Nuosėdose2

()

()

()

()

Biotoje2

.......

.......

()

()

()

()

Pastabos:

1 Skliausteliuose nurodomi metai, nuo kada įsigaliojo kokybės normos.

2 Koncentracijos nuosėdose ir biotoje nurodomos, jei jos nustatytos Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis taisyklėse.

 

23. B7 lentelėje pateikiami duomenys apie vandens telkiniuose – priimtuvuose esančių pavojingų medžiagų koncentracijas vandenyje, nuosėdose ir biotoje, nustatytas pagal Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisykles.

 

B7 lentelė. Vandens telkinyje – priimtuve esančių pavojingų medžiagų koncentracijos (didžiausios ir mažiausios) vandenyje, nuosėdose ir biotoje

 

Medžiagos pavadinimas

 

Vidaus vandenys

Estuarijos

Priekrančių vandenys

Teritoriniai vandenys

Vandenyje

(1)

()

()

()

Nuosėdose2

()

()

()

()

Biotoje2

.......

.......

()

()

()

()

Pastabos:

1 Skliausteliuose nurodomi metai, nuo kada įsigaliojo kokybės normos.

2 Koncentracijos nuosėdose ir biotoje nurodomos, jei jos nustatytos Vandens taršos pavojingomis medžiagomis taisyklėse.

 

VI. DUOMENYS APIE DIDŽIAUSIUS PRIORITETINIŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ IŠLEIDĖJUS

 

24. Regionų aplinkos apsaugos departamentai šios Tvarkos 32 punkte nustatytu laiku pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai duomenis apie 5 didžiausius 17-kos prioritetinių pavojingų medžiagų (nurodytų šios Tvarkos priede) išleidėjus.

Duomenys pateikiami A7 lentelėje.

25. A7 lentelėje nurodomi penki didžiausi taršos šaltiniai kiekvienai iš 17 prioritetinių pavojingų medžiagų, kurių sąrašas pateiktas Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėse. Kartu nurodoma taršos šaltinių vieta, medžiagų išleidimo sąlygos ir vandens telkiniai – priimtuvai, į kuriuos šios medžiagos išleidžiamos.

 

A7 lentelė. Didžiausi prioritetinių pavojingų medžiagų išleidėjai

 

Nr.

Objekto pavadinimas, pramonės sektoriaus ar technologinio proceso pavadinimas, leidimo išdavimo metai, vieta (vandens telkinys – priimtuvas, į kurį medžiaga išleidžiama)

Bendras teršalo kiekis (apkrova), kg/metus

Išleidžiamos prioritetinės pavojingos medžiagos kiekis, tenkantis gaminio vienetui, g/t

Koncentracija nuotekose, mg/l

Leidimo galiojimo laikas, metais

1. Gyvsidabris

1.

2.

3.

4.

5.

2. Kadmis

1.

2.

3.

4.

5.

...........

17. Trichlor-benzenas

1.

2.

3.

4.

5.

 

 

 

 

 

 

VII. DUOMENYS APIE MONITORINGĄ PRIORITETINĖMS PAVOJINGOMS IR PAVOJINGOMS MEDŽIAGOMS KONTROLIUOTI

 

26. Aplinkos apsaugos agentūra sudaro mėginių paėmimo (arba matavimo) vietų, kuriose atliekami kiekvienos prioritetinių pavojingų medžiagų ar pavojingų medžiagų koncentracijų tyrimai paviršinių vandens telkinių vandenyje, nuosėdose ir biotoje, sąrašą (naudojant Valstybinio, Ūkio subjektų ar kitokio monitoringo vietas) Į sąrašą turi būti įtrauktos ir tos mėginių paėmimo vietos, kurios parenkamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 617 patvirtintą Keitimosi informacija apie paviršinio vandens kokybę tvarką. Matavimo vietų skaičius prioritetinių pavojingų medžiagų koncentracijoms tirti (monitoringui atlikti) nurodomas A9 „a“ lentelėje, o pavojingų medžiagų koncentracijoms tirti – B8 „a“ lentelėje.

A9 „a“ ir B8 „a“ lentelių rekvizitai sutampa.

 

A9 „a“/B8 „a“ lentelė.      Prioritetinių pavojingų medžiagų (nurodomas A9 „a“ lentelėje) ir pavojingų medžiagų (nurodomas B8 „a“ lentelėje) koncentracijų vandens telkinių vandenyje, nuosėdose ir biotoje matavimo vietų skaičius

 

Pagrindinių upių baseinai

Nemunas

Nemunas

Nemunas

Venta

 

Vandens telkinys

Nemunas

Kuršių marios

 

Venta

 

Vandens telkinio tipas

Vidaus paviršinis vandens telkinys

Tarpiniai vandenys

 

 

Priekrančių vanduo

Matavimo (monitoringo) vietų skaičius

...

...

...

...

...

Monitoringas vykdomas nuo (metai)

 

 

 

 

 

Pastaba: prie vandens telkinio pavadinimo nurodomi monitoringo pradžios metai.

 

27. Aplinkos apsaugos agentūra, naudodama Valstybinio monitoringo ir Ūkio subjektų monitoringo duomenis, lentelėse A9 „b“ ir B8 „b“ nurodo monitoringo rezultatus kiekviename vandens telkinyje, kuriame vykdomi prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų tyrimai (monitoringas). Prioritetinių pavojingų medžiagų koncentracijos nurodomos lentelėje A9 „b“, o pavojingų medžiagų koncentracijos – lentelėje B8 „b“. Lentelėse taip pat nurodomi laboratorinės analizės metodai.

Lentelių A9 „b“ ir B8 „b“ rekvizitai sutampa.

 

A9 „b“/B8 „b“ lentelės.      Prioritetinių pavojingų medžiagų (nurodomi A9 „b“ lentelėje) ir pavojingų medžiagų (nurodomi B8 „b“ lentelėje) koncentracijų vandens telkinių vandenyje, nuosėdose ir biotoje matavimo rezultatai

 

Tyrimo vietos pavadinimas

Vieta, km nuo žiočių

Geografinės koordinatės (platuma, ilguma)

Vandens telkinio pavadinimas

Vandens telkinio tipas

Pagrindinės upės baseinas (arba priekrantės zona)

 

 

 

 

 

 

 

 

Vandenyje

 

Vidutinė metinė minimali, maksimali koncentracija, mg/l

 

 

Tyrimų skaičius per metus

Nuosėdose

 

Vidutinė metinė minimali, maksimali koncentracija, mg/kg

 

 

Tyrimų skaičius per metus

Biotoje1

 

Tiriamos biotos rūšis Vidutinė metinė minimali, maksimali koncentracija, mg/kg

 

Tyrimų skaičius per metus

2002

2003

2004

2002

2003

2004

2002

2003

2004

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

1. Gyvsidabris (Hg)

2. Kadmis (Cd)

3. Heksachlor-

cikloheksanas (HCH)

4. Tetrachlor-

metanas (CCl4, anglies tetrachlo-ridas)

5. DDT

6. Pentachlor-

fenolis (PCP)

7. Aldrinas

8. Dieldrinas

9. Endrinas

10. Izodrinas

11. Heksachlor-

benzenas (HCB)

12. Heksachlor-

butadienas (HCBD)

13. Trichlorme-

tanas (chloroformas)

14. 1,2-dichlor-

etanas (EDC)

15. Trichlor-

etilenas (TRI), (CAS 79-01-6)

16. Perchlor-

etilenas (PER)

Trichlor-

benzenai (TCB)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. 1 Tiriant gyvsidabrį, taip pat reikia nurodyti ir bendrą (neto) svorį.

 

VIII. DUOMENYS APIE PROGRAMAS PRIORITETINIŲ PAVOJINGŲ IR PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ IŠLEIDIMAMS MAŽINTI

 

28. Regionų aplinkos apsaugos departamentai šios Tvarkos 32 punkte nustatytu laiku parengia ir pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją apie esamas ar rengiamas programas prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų išleidimams mažinti.

29. Informacija apie programą prioritetinių pavojingų ar pavojingų medžiagų išleidimams mažinti pateikiama trumpoje ataskaitoje, kurioje turi būti:

29.1. medžiagos pavadinimas;

29.2. koncentruotos ir pasklidosios taršos šaltinių ar kitų šaltinių, nenurodytų A3 arba A4 lentelėse, sąrašas;

29.3. programos tikslas (pramonės sektoriui, pavojingai medžiagai, teritorijai ir t. t.);

29.4. geografinis vietovės pavadinimas, kuriai taikoma programa;

29.5. programos statusas (teisiškai privaloma programa ar indikacinė);

29.6. planuojamas taršos sumažinimas procentais ir bendru teršalo kiekiu (apkrova) teritorijoje, kuriai taikoma programa;

29.7. programos patvirtinimo metai (programos pradžia);

29.8. metai, nuo kada programa netenka galios (programos pabaiga);

29.9. trumpas naujos programos aprašymas, jeigu numatoma tokią programą rengti (po programos pabaigos).

 

IX. INFORMACIJA APIE NUOTEKŲ TVARKYMĄ

 

30. Regionų aplinkos apsaugos departamentai parengia ir kasmet pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją apie pirminį nuotekų, turinčių prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų, valymą taršos šaltinyje. Informacija pateikiama 10 lentelėje.

31. Regionų aplinkos apsaugos departamentai parengia ir pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją apie investicijas, susijusias su prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų išleidimo mažinimo priemonėmis. Informacija pateikiama 11 lentelėje.

 

10 lentelė. Ataskaitos apie pirminį nuotekų, turinčių prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų valymą taršos šaltinyje

 

Pirminių valymo įrenginių pavadinimas ir dislokacijos vieta

Šalinama medžiaga ir jos kiekis per metus, kg/metus

1.

 

2.

 

 

11 lentelė. Ataskaitos apie investicijas, susijusias su prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų išleidimo mažinimo priemonėmis

 

Ataskaitos laikotarpis

Sąnaudos, Lt

Pramonės sektorius

Savivaldybių sektorius

Nuotekų surinkimo sistemos

Nuotekų valymo įrenginiai

Nuotekų surinkimo sistemos

Nuotekų valymo įrenginiai

2002–2004

 

 

 

 

 

X. ATASKAITŲ ES KOMISIJAI RENGIMO TVARKA

 

32. Regionų aplinkos apsaugos departamentai šioje Tvarkoje nurodytus duomenis iš savo kontroliuojamų regionų renka nuo 2003 m. sausio 1 d. ir kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų sausio 25 d., pateikia juos Aplinkos apsaugos agentūrai.

33. Aplinkos apsaugos agentūra pirmą ataskaitą (už 2002–2004 metus) parengia, suderina su Aplinkos kokybės departamentu bei Aplinkos strategijos departamentu ir išsiunčia Europos Komisijai iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. Šioje ataskaitoje už 2002 metus pateikiama tiek duomenų, kiek jų surinkta, vadovaujantis Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarka (Žin., 2000, Nr. 8-213) ir kitais teisės aktais. Jeigu duomenų už 2002 metus nesurinkta, apie tai pažymima ataskaitoje.

34. Šios Tvarkos 31 punkte nurodyta ataskaita apie investicijas, susijusias su prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų išleidimo mažinimo priemonėmis (11 lentelė), apibendrinama šalies mastu ir pridedama prie Europos Komisijai siunčiamos ataskaitos.

35. Tam, kad būtų galima nustatyti, į kuriuos vandens telkinius patenka prioritetinės pavojingos ir/ar pavojingos medžiagos, ataskaitose turi būti nurodyta geografinė informacija apie pagrindinius upių baseinus ir priekrančių vandenis.

36. Europos Komisijai ataskaitos teikiamos kas 3 metai šiais ataskaitiniais laikotarpiais: už 2002–2004 metus; už 2005–2007 metus; už 2008–2010 metus ir už 2011–2013 metus. Ataskaitos turi būti parengtos ir išsiųstos Europos Komisijai iki kitų po ataskaitinio laikotarpio metų devinto mėnesio pabaigos.

______________


 

Duomenų apie prioritetines

pavojingas ir pavojingas

medžiagas rinkimo bei ataskaitų

teikimo tvarkos

priedas

 

Pramonės sektoriai ir/arba technologiniai procesai, kuriems nustatytos prioritetinių pavojingų medžiagų kontrolės priemonės

 

1.

Gyvsidabrio išleidimui (Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 2 priedas)

CAS 7439-97-6

1.1.

Iš chloridinės šarminės elektrolizės pramonės (regeneruotas sūrymas)

1.2.

Iš chloridinės šarminės elektrolizės pramonės (prarastas sūrymas)

1.3.

Chemijos pramonė, naudojanti gyvsidabrio katalizatorius gaminant vinilo chloridą

1.4.

Chemijos pramonė, naudojanti gyvsidabrio katalizatorius kitose cheminės pramonės procesuose

1.5.

Gamyba gyvsidabrio katalizatorių, naudojamų gaminant vinilo chloridą

1.6.

Kiti procesai, susiję su organinių ir neorganinių gyvsidabrio junginių gamyba

1.7.

Pirminių baterijų, turinčių gyvsidabrio, gamyba

1.8.

Spalvotųjų metalų pramonė (gyvsidabrio perdirbimo įmonės, spalvotųjų metalų gavyba ir gryninimas)

1.9.

Gyvsidabrio turinčių nuodingų atliekų tvarkymo įmonės

1.10.

Kita gamyba, susijusi su gyvsidabrio naudojimu, jeigu jai nustatytos gyvsidabrio išleidimo normos

2.

Kadmio išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 3 priedą)

CAS 7440-43-9

2.1.

Cinko gavyba, švino ir cinko gryninimas, kadmio metalų ir spalvotųjų metalų pramonė

2.2.

Kadmio junginių gamyba

2.3.

Pigmentų gamyba

2.4.

Stabilizatorių gamyba

2.5.

Pirminių ir antrinių baterijų gamyba

2.6.

Elektrocheminių dangų pramonė

2.7.

Fosforo rūgšties ir/arba fosforo trąšų iš fosforito gamyba

3.

Heksachlorcikloheksano (HCH) išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 4 priedą)

CAS 58-89-9

3.1.

Įmonės, gaminančios HCH

3.2.

Įmonės, ekstrahuojančios lindaną

3.3.

Įmonės, kuriose gaminamas HCH ir ekstrahuojamas lindanas

3.4.

Įmonės, kuriose suformuluojamas lindanas (augalų, medžio pluošto apsaugos priemonės)

4.

Tetrachlormetano (CCl4, anglies tetrachloridas) išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 5 priedą)

CAS 56-23-5

4.1.

Tetrachlormetano gamyba perchloravimo būdu, kai procesas susijęs su plovimu

4.2.

Tetrachlormetano gamyba perchloravimo būdu, kai procesas nesusijęs su plovimu

4.3.

Chlormetanų gamyba metano chlorinimo būdu (įskaitant chloro susidarymą aukšto slėgio elektrolizėje) ir iš metanolio

4.4.

Anglies chloridų ir fluoridų gamyba

4.5.

Įmonės, naudojančios tetrachlormetaną kaip tirpiklį

5.

DDT išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 6 priedą)

CAS 50-29-3

5.1.

DDT gamyba, įskaitant ir DDT maišymą toje pačioje vietoje

5.2.

Įmonės, kuriose suformuluojamas DDT kitoje vietoje, negu jis gaminamas

5.3.

Dicofolo gamyba

6.

Pentachlorfenolio (PCP) išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 7 priedą)

CAS 87-86-5

6.1.

Natrio pentachlorfenato gamyba hidrolizuojant heksachlorbenzeną

6.2.

Sodos pentachlorfenato gamyba (jeigu bus nustatyta išleidimo norma)

6.3.

Pentachlorfenato gamyba chlorinimo būdu (jeigu bus nustatyta išleidimo norma)

7.

Aldrino išleidimui

CAS 309-00-2

8.

Dieldrino išleidimui

CAS 60-57-1

9.

Endrino išleidimui

CAS 72-20-8

10.

Izodrino išleidimui

(pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 8 priedą)

CAS 465-73-6

7–10.

Aldrino, dieldrino ir/arba endrino gamyba, įskaitant jų maišymą toje pačioje vietoje

7–10.

Aldrino, dieldrino ir/arba endrino gamyba, kai jų maišymas atliekamas kitoje vietoje

11.

Heksachlorbenzeno (HCB) išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 9 priedą)

CAS 118-74-1

11.1.

HCB gamyba ir apdorojimas

11.2.

Perchloretileno (PER) ir tetrachlormetano (CCl4) gamyba perchlorinimo būdu

11.3.

Trichloretileno ir/arba perchloretileno kitokiu negu perchlorinimo būdu

11.4.

Kiti procesai, susiję su heksachlorbenzeno (HCB) naudojimu, jeigu jiems nustatytos išleidimo normos

12.

Heksachlorbutadieno (HCBD) išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 10 priedą)

CAS 87-68-3

12.1.

Perchloretileno (PER) ir tetrachlormetano (CCl4) gamyba perchlorinimo būdu

12.2.

Trichloretileno ir/arba perchloretileno gamyba kitokiu būdu

12.3.

Pramonės įmonės, naudojančios HCBD techninėms reikmėms

13.

Trichlormetano (CHCl3) išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 11 priedą)

CAS 67-66-3

13.1.

Chlormetanų gamyba iš metanolio ir iš metanolio bei metano

13.2.

Chlormetanų gamyba, chlorinant metaną

13.3.

Anglies chloridų ir fluoridų gamyba (CFC)

13.4.

Kitoks trichlormetano naudojimas, jeigu jo išleidimui nustatytos normos

14.

1,2-dichloretano (EDC) išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 12 priedą)

CAS 107-06-2

14.1.

Tik 1,2-dichloretano gamyba (neperdirbant ir nevartojant toje pačioje vietoje)

14.2.

1,2-dichloretano gamyba ir perdirbimas arba vartojimas toje pačioje vietoje, išskyrus 14.5 punkte apibrėžtą naudojimą

14.3.

1,2-dichloretano perdirbimas ne į vinilo chloridą, o į kitas medžiagas

14.4.

EDC naudojimas metalų nuriebalinimui (ne jo gamybos vietoje, kuriam taikomas 14.2 punktas)

14.5.

EDC naudojimas jonitų gamyboje

15.

Trichloretilenas (TRI) išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 13 priedą)

CAS 79-01-6

15.1.

Trichloretileno (TRI) ir perchloretileno gamyba

15.2.

TRI naudojimas metalų nuriebalinimui (ribinės vertės nustatytos tik pramonės įmonėms, kurios per metus su nuotekomis išleidžia daugiau kaip 30 kg šių teršalų)

16.

Perchloretileno (PER) išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 14 priedą)

CAS 127-18-4

16.1.

Trichloretileno (TRI) ir perchloretileno (PER) gamyba (TRI-PER procesai)

16.2.

Anglies tetrachlorido ir perchloretileno gamybos (TETRA-PER) procesai

16.3.

PER naudojimas metalų nuriebalinimui

16.4.

Anglies chlorido ir fluorido gamyba

17.

Trichlorbenzeno (TCB) išleidimui (pagal Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių 15 priedą)

EEB pavojingų medžiagų sąrašo Nr. 117 ir 118

17.1.

TCB gamyba dehidrochlorinant HCH ir/arba perdirbant TCB

17.2.

Chlorbenzeno gamyba ir/arba perdirbimas chlorinant benzeną

______________