LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PABĖGĖLIŲ REIKALŲ TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. gegužės 31 d. Nr. 647
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 647
PABĖGĖLIŲ REIKALŲ TARYBOS NUOSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Pabėgėlių reikalų taryba (toliau vadinama – taryba) yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta kolegiali institucija, pagal savo kompetenciją sprendžianti klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. I-1004 „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ vykdymu.
2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, šiais nuostatais, Jungtinių Tautų 1951 metų konvencija ir 1967 metų protokolu dėl pabėgėlių statuso.
TARYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
3. Svarbiausieji tarybos uždaviniai yra:
3.1. spręsti klausimus, susijusius su pabėgėlių statuso suteikimu užsieniečiams, pateikusiems prašymus suteikti pabėgėlio statusą ir atitinkantiems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ 2 straipsnio reikalavimus;
4. Taryba, vykdydama jai pavestus uždavinius:
4.1. nagrinėja užsieniečių skundus dėl vidaus reikalų ministro atsisakymo užsieniečiui suteikti pabėgėlio statusą ir šiuo klausimu priima atitinkamus sprendimus;
4.2. nagrinėja vidaus reikalų ministro sprendimus dėl pabėgėlio statuso užsieniečiui suteikimo ar šio statuso išnykimo ir teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus;
4.3. nagrinėja užsieniečių, gyvenančių Pabėgėlių priėmimo centre, prašymus dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimų panaikinti laikiną prieglobstį pakeitimo, teikia Vidaus reikalų ministerijai išvadas ir pasiūlymus;
4.4. nagrinėja pranešimus ir skundus dėl pabėgėlių ir jų statuso siekiančių asmenų žmogaus teisių pažeidimo faktų, bendradarbiauja šioje srityje su kitomis valstybės institucijomis ir ne Vyriausybės įstaigomis;
4.5. analizuoja pabėgėlių priėmimo būklę Lietuvos Respublikoje ir kasmet nustatytąja tvarka teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlymus dėl pabėgėlių priėmimo kvotos;
4.6. analizuoja informaciją apie žmogaus teisių laikymąsi kitose valstybėse, teikia Lietuvos įgaliotoms valstybės institucijoms informaciją apie valstybes, kuriose šios teisės pažeidžiamos;
4.7. svarsto klausimus, susijusius su pabėgėlių statusą gavusių asmenų socialinės integracijos procesu, teikia šiais klausimais pasiūlymus atitinkamoms valstybės institucijoms;
4.8. teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl teisės aktų ir kitų su pabėgėlių reikalais susijusių dokumentų rengimo bei tobulinimo;
4.9. teikia pasiūlymus dėl humanitarinės pagalbos pabėgėliams skyrimo iš tam tikslui steigiamų fondų;
4.10. analizuoja Pabėgėlių reikalų tarybos sekretoriato darbą ir teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlymus dėl sekretoriato veiklos krypčių;
TARYBOS TEISĖS IR PAREIGOS
5. Įgyvendindama pavestus uždavinius, taryba turi teisę:
5.1. kreiptis į valstybės institucijas, kad jos pateiktų reikiamus dokumentus ir pareikštų motyvuotą išvadą dėl tarybos nagrinėjamo prašymo ar skundo;
5.2. gauti pagal įstatymus reikiamą informaciją apie užsienietį, kuris ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir nustatytąja tvarka yra pateikęs prašymą suteikti pabėgėlio statusą;
6. Taryba privalo:
6.1. užtikrinti turimų dokumentų saugumą. Esama informacija apie pabėgėlius negali būti skelbiama, jeigu pabėgėlio statuso prašytojas to nepageidauja;
TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS
7. Į tarybos sudėtį įeina po vieną Lietuvos Respublikos Seimo narį iš Sveikatos, Socialinių reikalų ir darbo, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetų, Respublikos Prezidento atstovas, Kultūros ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Raudonojo kryžiaus draugijos, Žmogaus teisių centro atstovai, Pabėgėlių reikalų tarybos sekretoriato, kurį steigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovas.
9. Tarybos sprendimai priimami posėdžiuose, kurie šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Posėdžius šaukia ir jiems vadovauja tarybos pirmininkas, o jo nesant – pirmininko pavaduotojas. Nesant pirmininko ir pavaduotojo, posėdį gali sušaukti sekretoriato vadovas, o posėdžio vadovas renkamas tarybos narių balsavimu.
10. Posėdžio darbotvarkę rengia tarybos sekretoriato vadovas, ją tvirtina tarybos pirmininkas, jo nesant – pirmininko pavaduotojas arba pirmininko pavedimu vienas iš tarybos narių, pasirašo sekretoriato vadovas.
11. Tarybos posėdžiams medžiagą rengia tarybos sekretoriatas. Sekretoriatas ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pateikia tarybos nariams sprendimų bei kitų dokumentų projektus.
12. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio vadovo balsas. Tarybos nariai, nesutinkantys su priimtu sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo.
13. Į tarybos posėdžius paprastai kviečiami:
13.1. Vidaus reikalų ministerijos įgalioti atstovai (kai svarstomi klausimai, susiję su Vidaus reikalų ministerijos darbu);
13.2. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų valdybos atstovo Baltijos ir Šiaurės šalims įgaliotas atstovas (kai svarstomi pabėgėlio statuso suteikimo klausimai);
13.3. savivaldybių ir kitų valstybės institucijų įgalioti atstovai bei ekspertai (kai svarstomi klausimai, susiję su pabėgėlių socialine integracija);
14. Tarybos narių diskusijos nagrinėjamu klausimu ir balsavimas dėl priimamo sprendimo vyksta dalyvaujant tik tarybos nariams.