LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 123:2003 „PATALPŲ IR ĮRANGOS, SKIRTŲ KŪNO KULTŪRAI IR SPORTUI, HIGIENOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2003 m. gruodžio 12 d. Nr. V-737

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ V skyriaus „Sveikatos apsauga“140 punktą (Žin., 2001, Nr. 86-3015):

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 123:2003 „Patalpų ir įrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai“ (pridedama).

2. Nustatau Lietuvos higienos normos HN 123:2003 „Patalpų ir įrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai“ įsigaliojimo datą – 2004 m. sausio 1 d.

3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui.

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro

2003 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-737

 

HN 123:2003 „PATALPŲ IR ĮRANGOS, SKIRTŲ KŪNO KULTŪRAI IR SPORTUI,

HIGIENOS REIKALAVIMAI“

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši higienos norma nustato pagrindinius uždarų sporto statinių, skirtų kūno kultūrai ir sportui, įrengimo ir eksploatavimo higienos reikalavimus.

2. Ši higienos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, eksploatuojantiems uždarus sporto statinius bei vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę.

 

II. NUORODOS

 

3. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170).

3.2. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 9-215).

3.3. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581).

3.4. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069).

3.5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).

3.6. Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 1998, Nr. 98-2706).

3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ patvirtinimas“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 285 „Dėl ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą–higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 54-1746).

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 288 „Dėl Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 63-2551).

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 437 „Dėl privalomojo sveikatos mokymo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3824).

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605).

3.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).

3.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898).

3.14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 200 „Dėl pasiūlymų keisti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį viešojo aptarnavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 54-2145).

3.15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 55-2203).

3.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475).

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 3 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 5-121).

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278).

3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957).

3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 390 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 109:2001 „Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 64-2376).

3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-64 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 71:2003 „Soliariumai. Įrengimas ir eksploatavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 21-918).

3.23. Lietuvos Respublikos vyriausiojo gydytojo higienisto 1994 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 2 „Dėl Lietuvos higienos norma HN 50-1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“ patvirtinimo“.

3.24. S. Stonkus. „Sporto terminų žodynas“. Kaunas, 2002.

3.25. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. 318 „Dėl kūno kultūros ir sporto specialisto licencijos įgyjimo tvarkos“ (KKSD informacinis biuletenis, 2002 m. lapkričio 14 d. Nr. 2).

3.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 687 „Dėl saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-946).

 

III. TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽIMAI

 

4. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:

4.1. sporto statiniai

Specialūs atskiri arba kompleksiniai statiniai kūno kultūros ir sporto pratyboms, varžyboms. Statiniai yra pagrindiniai (stadionai, sporto aikštynai, plaukimo ir irklavimo bazės, sporto rūmai, plaukyklos, maniežai, specializuotos sporto salės) ir pagalbiniai (pratybų aikštės, salės, administraciniai pastatai, medicinos punktai, teisėjų, trenerių patalpos) [3.24].

4.2. sporto klubas

Speciali patalpa, kurioje renkasi ribotas skaičius vienodo pomėgio žmonių, norinčių tobulinti savo meistriškumą arba turiningai leisti laisvalaikį [3.24].

4.3. kūno kultūros ir sporto mėgėjų klubas

Kurią nors sporto šaką (rungtį) pamėgusių žmonių grupė, reguliariai lankanti tos sporto šakos pratybas, turėdama tikslą stiprinti ir saugoti savo sveikatą, įdomiai leisti laisvalaikį, bendrauti, propaguoti ir diegti sveiką gyvenseną [3.24].

4.4. salė

Tam tikrų matmenų (dydžio) uždara (dengta) patalpa, turinti reikiamą įrangą, inventorių kūno kultūros pamokoms, sporto šakų pratyboms ir varžyboms saugiai rengti. Salės gali būti universalios (kelių sporto šakų pratyboms ir varžyboms) ir specialios (vienos sporto šakos, pvz., gimnastikos, pratyboms) [3.24].

4.5. sporto įranga

Prietaisai, įrenginiai ir įtaisai, būtini kūno kultūros, sporto pratyboms ir varžyboms, laisvalaikiui ir žaidimams. Sporto įranga yra stacionari (pvz., krepšiai, vartai, gimnastikos sienelės ir t. t.) ir kilnojamoji (treniruokliai, suoleliai, barjerai ir t. t.) [3.24].

4.6. sporto inventorius (sporto reikmenys)

Visuma kūno kultūros pamokoms, sporto pratyboms bei varžyboms būtinų daiktų ir įrangos, atitinkančios sporto šakų taisykles, sportinio rengimo tikslus (pvz., dviračiai, rituliai, štanga su skridiniais ir t. t.) [3.24].

4.7. sporto įrankiai

Sporto šakos ir varžybų taisyklių nurodyti daiktai, instrumentai fiziniams pratimams daryti, varžytis; daiktai, su kuriais atliekama mankšta, fiziniai pratimai (pvz., raketės, ietis, diskas, kūjis, kartis, kaspinas, lankas, šokdynė, virvutė ir t. t.) [3.24].

4.8. paslauga

Paslaugos teikėjo veiklos, skirtos kliento poreikiams tenkinti, rezultatas [3.3].

4.9. saugi paslauga

Bet kokia paslauga, kuri teikiama pagal numatytas sąlygas ir nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų paslaugos saugos reikalavimų, jos teikimo metu ar po to nekelia jokios rizikos arba kelia žmonių gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina.

4.10. paslaugos teikėjas

Fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis paslaugas.

4.11. paslaugos vartotojas (klientas)

Asmuo, kuris sporto statinyje, kur teikiamos kūno kultūros ir sporto paslaugos, naudojasi teikiamomis paslaugomis, įranga, inventoriumi bei įrankiais.

4.12. kūno kultūros ir sporto specialistas

Asmuo, atliekantis teorinį arba praktinį mokymą, treniravimo ir organizacinį darbą kūno kultūros ir sporto srityje [3.2].

4.13. kūno kultūros ir sporto specialisto licencija

Dokumentas, suteikiantis teisę ribotą laiką atlikti teorinį arba praktinį mokymo, treniravimo darbą kūno kultūros ir sporto srityje[3.25].

4.14. valymas

Teršalų pašalinimas šluostant, šveičiant, mirkant, plaunant valiklių tirpalais.

4.15. dezinfekcija

Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų pašalinimas iš aplinkos ir jų sunaikinimas, naudojant specialius metodus ir priemones [3.9].

 

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

5. Sporto statiniai ir patalpos, skirtos kūno kultūrai ir sportui, projektuojami, statomi, rekonstruojami, pripažįstami tinkamais naudoti vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais teisės aktais [3.5, 3.13, 3.14, 3.15, 3.16].

6. Fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys kūno kultūros ir sporto paslaugas, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti užsiregistravę paslaugų registre, turėti šiai veiklai išduotą pažymėjimą ir leidimą-higienos pasą [3.25, 3.8].

7. Patalpose, kur vyksta sportiniai užsiėmimai, turi būti viešai pateikta informacija paslaugų vartotojui apie saugų įrangos ir inventoriaus bei įrankių naudojimą. Sporto įrangos ir inventoriaus techniniai pasai ir eksploatavimo instrukcijos lietuvių kalba turi būti pas atsakingus asmenis.

8. Sporto įranga, inventorius bei įrankiai turi būti techniškai tvarkingi, turėti atitinkamus eksploatavimo ir saugos dokumentus ir naudojami tik pagal paskirtį, gamintojo rekomendacijas.

9. Patalpų, įrangos ir inventoriaus priežiūrai, valymui naudojami valikliai ir dezinfekcinės medžiagos turi būti įteisintos, paženklintos teisės aktų nustatyta tvarka, turėti saugos duomenų lapą lietuvių kalba, saugiai laikomos specialioje pritaikytoje patalpoje ir turi būti naudojamos pagal gamintojo instrukcijas.

10. Naujai įrengiami ar rekonstruojami sporto statiniai ir patalpos, skirtos kūno kultūrai ir sportui, turi būti pritaikytos paslaugų vartotojams su fizine negalia ir įrengiami pagal teisės aktuose nurodytus reikalavimus [3.6, 3.13].

 

V. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI PATALPOMS, SKIRTOMS

KŪNO KULTŪRAI IR SPORTUI, ĮRENGTI

 

11. Kūno kultūrai ir sportui skirtos patalpos yra: sporto salės, administracinės, buities, pagalbinės ir kitos patalpos.

12. Sporto salėje vienai įrangai plotas skiriamas pagal pasą arba toks, kad būtų užtikrinti saugos reikalavimai sportuojantiems, minimalus plotas vienam sportuojančiam žmogui 3,5 m2.

13. Sporto salėse turi būti tik ta įranga bei inventorius, kurie reikalingi užsiėmimams. Neturi būti pašalinių daiktų ar sugadintos įrangos.

14. Sporto salių konstrukcijos, tarp jų ir grindys, turi būti patvarios ir saugios, kad prie jų būtų galima tvirtinti stacionarią ar pernešamą įrangą. Sienos turi būti lygios, be nišų ir išsikišimų. Jeigu yra nišos, jose rekomenduojama įmontuoti sportinę įrangą arba radiatorius, kurie uždengiami taip, kad paviršiai būtų lygūs su siena.

15. Grindys turi būti lygios, neslidžios, be plyšių, nelaidžios vandeniui, lengvai valomos drėgnu būdu ir atsparios cheminiams valikliams bei dezinfekcijos medžiagoms.

16. Sienos ir lubos turi būti padengtos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia medžiaga.

17. Sporto salėse, kur žaidžiama su kamuoliu, langai, šviestuvai apsaugomi specialia įranga.

18. Administracinių patalpų (direktoriaus, kūno kultūros ir sporto specialistų, gydytojo arba slaugytojo kabinetai ir kt.) skaičius priklauso nuo personalo skaičiaus ir projektavimo užduoties.

19. Buities patalpos: drabužinės, persirengimo kambariai, dušai, tualetai, poilsio ir personalo kambariai. Šių patalpų plotai nustatomi pagal projektavimo užduotis.

19.1. Persirengimo kambariai turi tiesiogiai jungtis su dušų ir tualetų patalpomis. Persirengimo kambariuose drabužiai gali būti laikomi dvigubose spintelėse arba kabinami atvirai ant kabliukų virš persirengimui skirtų suolų.

19.2. Dušų kabinų skaičius nustatomas skaičiuojant 1 ragelį penkioms persirengimo vietoms. Dušinėse dušų rageliai išdėstomi atvirai arba atskiriami pertvaromis be durų.

19.3. Tualetai su praustuvėmis įrengiami skaičiuojant: moterims – 1 unitazas ir 1 praustuvė 30 persirengimo vietų; vyrams – 1 unitazas, ne mažiau kaip 2 praustuvės 135 persirengimo vietoms ir 1 pisuaras 45 persirengimo vietoms.

19.4. Poilsio patalpa turi būti skaičiuojama 1,5 m2 vienai vietai, o vietų skaičius priklauso nuo patalpų pralaidumo. Poilsio vietas leidžiama įrengti vestibiulyje arba apšviestose koridoriaus dalyse.

19.5. Personalo kambarys turi būti ne mažesnis kaip 9 m2, skaičiuojant 1,5 m2 vienam dirbančiajam.

20. Pagalbinės patalpos:

20.1. nešiojamo sportinio inventoriaus ir įrankių laikymo patalpa;

20.2. avalynės laikymo, dezinfekcijos ir išdavimo patalpa;

20.3. patalpa, skirta techninės priežiūros darbams atlikti ir atsarginėms dalims laikyti;

20.4. valymo inventoriaus ir valymo bei dezinfekcinių medžiagų laikymo patalpa.

21. Kitos patalpos: baseinai, pirtys, saunos, soliariumai, masažo kambariai, rūkymo patalpa, bufetas, kavinė ir kt. [3.21, 3.22].

22. Sporto statiniuose turi būti vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, prijungtos prie vidaus arba centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.

23. Į sporto statinių buities patalpas turi būti tiekiamas ir karštas geriamasis vanduo ūkio buities poreikiams.

24. Šalto ir karšto vandens kokybė turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus [3.17].

25. Sporto statinių šildymo ir vėdinimo sistemos turi būti projektuojamos ir įrengiamos pagal norminių teisės aktų reikalavimus [3.12].

26. Patalpų temperatūra: sporto salėse – (15–17) °C, persirengimo kambariuose – (20–21) °C, dušuose – (25–26) °C, kitose patalpose – (18–19) °C [3.18].

27. Oro kaita – ne mažiau kaip 80 m3/h vienam žmogui, oro judėjimo greitis – (0,2–0,5) m/s ir oro drėgmė (30–60) %.

28. Naujai įrengiamuose ar rekonstruojamuose sporto statiniuose turi būti tiekiamoji ir ištraukiamoji vėdinimo sistemos, gali būti ir oro kondicionavimas. Jeigu sporto salės įrengiamos individualiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, turi būti suprojektuotos ir įrengtos atskiros vėdinimo sistemos. Į patalpas turi būti tiekiamas ne mažesnis kaip 80 m3/val. šviežio oro kiekis 1 asmeniui pagal projekte numatytą maksimalų galimą lankytojų ir darbuotojų skaičių.

29. Sporto statiniai turi turėti reikiamą natūralų ir dirbtinį apšvietimą [3.19]. Salėse gali būti projektuojamas šoninis vienpusis, dvipusis, viršutinis natūralus apšvietimas arba salės gali būti apšviečiamos dirbtine šviesa. Buities patalpose gali būti tik dirbtinis apšvietimas. Patalpų minimalus horizontalus apšviestumas grindų lygyje turi būti ne mažesnis kaip 150 lx.

30. Sporto statiniuose ir daugiabučiuose namuose įrengtose sporto salėse triukšmas ir vibracija neturi viršyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų reikalavimų [3.20, 3.23].

31. Sporto salėse turi būti pirmosios pagalbos rinkinys gerai matomoje vietoje, lengvai pasiekiamas, jo sudėtis ir apimtis turi atitikti Lietuvos Respublikos aktų nustatytą tvarką [3.11].

 

VI. PATALPŲ, SPORTO ĮRANGOS IR INVENTORIAUS PRIEŽIŪRA

 

32. Sporto salės turi būti valomos ne rečiau kaip du kartus per dieną naudojant valymo priemones ir po kiekvieno užsiėmimo papildomai vėdinamos.

33. Persirengimo kambariai, dušai, tualetai turi būti švarūs visą laiką ir valomi drėgnu būdu naudojant Lietuvoje leidžiamus valiklius su dezinfekcijos medžiagomis.

34. Sporto įranga, inventorius ir įrankiai turi atitikti vartotojų amžių, ūgį, svorį bei darbo saugos reikalavimus.

35. Sporto įranga, inventorius ir įrankiai turi būti reguliariai techniškai prižiūrimi ir prieš kiekvieną užsiėmimą profilaktiškai patikrinami.

36. Sporto įranga, inventorius ir įrankiai turi būti valomi po kiekvieno užsiėmimo ir darbo dienos pabaigoje, naudojant valiklius su dezinfekcijos priemonėmis.

37. Drabužiai kiekvienam klientui, jeigu jie yra paslaugų teikėjų, turi būti švarūs ir pateikiami vartotojui įpakuoti.

38. Avalynė, jeigu ji yra paslaugų teikėjų, turi būti švari, sausa, po kiekvieno panaudojimo dezinfekuota ir įpakuota.

39. Patalpose turi būti atliekama kenkėjų kontrolė ir prireikus privalomasis profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas [3.9].

 

VII. REIKALAVIMAI PASLAUGŲ TEIKĖJAMS

 

40. Sporto statinių savininkai ir administracija privalo užtikrinti tinkamą techninę sporto statinių, sporto įrangos, inventoriaus ir įrankių būklę pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytus reikalavimus ir įstatymų nustatyta tvarka atsako už vartotojui padarytą žalą [3.2, 3.3].

41. Kūno kultūros ir sporto paslaugas teikiantys asmenys turi turėti specialųjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą arba atitinkamą licenciją (leidimą). Licencijų išdavimo tvarką nustato ir jas išduoda Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [3.25].

42. Darbuotojai privalo turėti privalomojo higienos mokymo ir privalomojo pirmosios medicinos pagalbos mokymo žinių atestavimo pažymėjimus [3.10].

43. Darbuotojai gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [3.7].

44. Darbuotojai turi gerai žinoti sporto įrangos ir inventoriaus naudojimo instrukcijas, priežiūros ir darbo saugos taisykles, išmanyti teikiamų paslaugų ypatumus ir jų neigiamą poveikį bei žinoti įrangos, inventoriaus ir įrankių valymo, dezinfekcijos reikalavimus.

46. Darbuotojai, dirbantys su valymo, plovimo, dezinfekcijos priemonėmis, turi laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų saugos sveikatai reikalavimų [3.26].

47. Darbuotojai privalo stebėti kliento užsiėmimus ir užtikrinti jo saugumą.

48. Darbuotojai, teikdami paslaugas, privalo dėvėti švarius, lengvai skalbiamus darbo drabužius, avėti darbo avalynę.

49. Darbuotojams negalima darbo vietoje laikyti asmeninių daiktų.

50. Darbuotojams negalima valgyti ir rūkyti darbo vietoje.

51. Sporto statinių patalpose draudžiama laikyti, prekiauti ir naudoti steroidinius ir kitus medikamentinius preparatus-stimuliatorius.

______________