LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 56:2004 „KARINĖ TERITORIJA. STATINIŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO
2004 m. rugpjūčio 11 d. Nr. V-568
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą (Žin., 2002, Nr. 56-2225) ir siekdamas užtikrinti saugias ir sveikas karių tarnybos ir gyvenamosios aplinkos sąlygas:
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 56:2004 „Karinė teritorija. Statinių įrengimo ir priežiūros taisyklės“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1996 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 8 „Dėl higienos normos HN 56-1996 „Karinis dalinys. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ tvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2004 m. rugpjūčio 11 d.
įsakymu Nr. V-568
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 56:2004
„KARINĖ TERITORIJA. STATINIŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma taikoma visiems naujai statomiems, rekonstruojamiems, remontuojamiems ir naudojamiems karinių teritorijų statiniams.
2. Ši higienos norma nustato pagrindinius higienos reikalavimus, taikomus įrengiant karinės teritorijos statinius ir patalpas, sudarant saugias ir sveikas karo tarnybos bei gyvenamosios aplinkos sąlygas.
3. Į šios higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant standartus, techninių sąlygų aprašus, instrukcijas, metodikas, kitus teisės aktus, susijusius su karine teritorija ir joje esančiais statiniais.
4. Ši higienos norma privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems projektavimo, statybos technine veikla, pastatų ir įrangos eksploatacija bei priežiūra, karinių vienetų vadams, kitiems krašto apsaugos sistemos atsakingiems pareigūnams, viešojo administravimo subjektams, sveikatos priežiūros darbuotojams, vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos priežiūrą ir saugos kontrolę karinėse teritorijose.
II. NUORODOS
5. Higienos normos nuorodose pateikti šie teisės aktai:
5.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617).
5.3. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 49-1325).
5.4. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995).
5.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 187 „Dėl civilinių institucijų pareigūnų funkcijų atlikimo karinėse teritorijose“ (Žin., 2000, Nr. 17-413).
5.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1178 „Dėl karių mitybos fiziologinių normų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 98-2491).
5.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43).
5.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).
5.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 501 „Dėl buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų“ (Žin., 2003, Nr. 40-1820).
5.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957).
5.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
5.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106).
5.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-392 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena“ tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 70-3205).
5.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 3 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 5-121).
5.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 512 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726).
5.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 645/169 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 110-4008).
5.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 361 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHZ-300 GHZ dažnių juostose“ (Žin., 2000, Nr. 53-1548).
5.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 785 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 81:1998 „Judriojo korinio radijo ryšio sistemų bazinės stotys“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 3-71).
5.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).
5.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213).
5.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 32-1027).
5.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 225 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2002 „Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 53-2099).
5.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. 356 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 58-2095).
5.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-201 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 42-1957).
5.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 621 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 104-3719).
5.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 681 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 34(1)-1269; 2002, Nr. 34(2)-1270).
5.27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 123:2003 „Patalpų ir įrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 119-5456).
5.28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“ ir HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1490).
5.29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-770 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1485).
5.30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 258 „Dėl ūkinės ir komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 54-1746).
5.31. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 416 „Dėl privalomojo higienos ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 66-1996).
5.32. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. V-51 „Dėl asmenų, kurie privalo įgyti žinių sveikatos klausimais, profesijų sąrašo, ir asmenų, kurie dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašo bei mokymo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-795).
5.33. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 437 „Dėl privalomojo sveikatos mokymo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3824).
5.34. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. 10 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 5-152).
5.35. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 10 „Dėl higieninės (visuomenės sveikatos saugos) ekspertizės atlikimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 25-721).
5.36. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 228 „Dėl privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 63-2551).
5.37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 596 „Dėl mažų nuotekų kiekių tvarkymo“ (Žin., 2002, Nr. 115-5159)
5.38. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).
5.39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 410 „Dėl reglamento STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 112-3260).
5.40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 17-424).
5.41. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999m gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 420 „Dėl reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 8-215).
5.42. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl reglamentų STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ ir STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216).
5.43. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 399 „Dėl reglamento STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ patvirtinimo“ (Žin.,1999, Nr. 107-3120).
5.44. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 387 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3614).
5.45. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804).
5.46. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475).
5.47. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1997 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 148 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 21-97 „Buitinių nuotekų filtravimo įrenginių projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo gamtosauginės taisyklės“ tvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 81-2045).
5.48. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 417 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 4-99 „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 112-3263).
5.49. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 507/637/1313 „Dėl uždarųjų biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės, valstybinio medicininio audito bei valstybinės paslaugų kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjai yra Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 102-2934).
5.50. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 449/561/1138 „Dėl visuomenės sveikatos priežiūros priemonių, kurias vykdo Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos uždarosios biudžetinės sveikatos priežiūros įstaigos, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 88-2608).
5.51. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 85/233 „Dėl darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 44-1224).
5.52. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A1-159/V-612 „Dėl profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 100-4504).
III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
6. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
6.1. karinė teritorija – krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ir (ar) naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje kariuomenė atlieka karinius mokymus ar pratybas, sprogmenų kenksmingumo pašalinimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėms skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu;
6.2. karinis vienetas – bet kokio dydžio kiekvienas patvirtintos struktūros kariuomenės vienetas, turintis bendrą užduotį;
6.3. karinis dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų) patvirtintos nuolatinės struktūros kariuomenės karinis vienetas;
6.4. karys – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių karo tarnybą;
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
7. Karinės teritorijos steigiamos, jose statiniai projektuojami, statomi, rekonstruojami pagal Lietuvos Respublikos įstatymų [5.1–5.3], kitų teisės aktų [5.39–5.43] bei šios higienos normos reikalavimus.
8. Visuomenės sveikatos saugos reikalavimai karinei teritorijai, karinėje teritorijoje esantiems statiniams, įstaigoms, įmonėms nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, NATO standartais bei šia higienos norma.
9. Karinių teritorijų planavimo, karinės paskirties statinių statybos, rekonstravimo, remonto projektų higieninę (visuomenės sveikatos saugos) ekspertizę atlieka Sveikatos apsaugos ministerijos institucija [5.36], nustatyta tvarka vykdanti karinių teritorijų valstybinę visuomenės sveikatos priežiūrą [5.5].
10. Pastatytą, rekonstruotą ar kapitaliai suremontuotą karinės paskirties statinį galima pradėti naudoti tik tada, kai komisija nustatyta tvarka [5.5, 5.46] įformino statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir šį aktą patvirtino komisiją paskyrusi institucija.
V. KARINĖS TERITORIJOS HIGIENOS REIKALAVIMAI
12. Žemės sklypas karinei teritorijai parenkamas teritorijų planavimo teisės aktų nustatyta tvarka [5.1].
13. Prieš parenkant sklypą karinei teritorijai turi būti atlikti ekologiniai, higieniniai, geofiziniai, entomologiniai teritorijos tyrimai.
14. Teritorijos įvairios paskirties pastatai, automobilių laikymo aikštelės, degalinės, vandens gręžiniai, valymo įrenginiai ir kiti statiniai privalo atitikti nustatytas sanitarinės apsaugos zonas [5.7, 5.34].
Karinės teritorijos kelių, šaligatvių, aikščių, pastatų laiptų ir grindų dangos turi būti saugios, atitikti joms keliamus funkcinius reikalavimus.
18. Buitinėms atliekoms surinkti kiemo teritorijoje įrengiamos aikštelės konteineriams laikyti ne arčiau kaip 25 metrų atstumu nuo kareivinių, mokymo korpuso, valgyklos. Konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais. Aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos. Atstumas nuo konteinerio iki betonuotos aikštelės krašto turi būti ne mažesnis kaip 1 metras.
19. Karių buvimo vietose teritorija turi būti apšviesta. Apšvietimo lygis žemės paviršiuje turi būti ne mažesnis kaip 20 lx.
20. Teritorija turi būti tvarkinga, įrengta pagal projektą, apželdinta ir aptverta arba pažymėta kitu būdu. Apželdinta teritorija turi būti periodiškai šienaujama.
VI. KAREIVINIŲ PATALPŲ ĮRENGIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI
23. Kareivinių architektūriniai sprendiniai, patalpų išdėstymas, izoliavimas, karių srautų judėjimo optimizavimas, sanitarinis techninis įrengimas, plotas, skirtas vienai lovai, turi užtikrinti karių sveikatos saugą, sudaryti tinkamas tarnybos ir buities sąlygas.
24. Kareivinių pagrindinių ir pagalbinių patalpų struktūra, patalpų plotai nurodomi statinio projektavimo užduotyje [5.2] pagal šios higienos normos reikalavimus.
25. Ekstremalių situacijų atvejais karių gyvenimo sąlygos turi atitikti būtiniausius higienos reikalavimus. Už higienos reikalavimų įgyvendinimą atsakingas karinio vieneto vadas.
26. Draudžiama keisti projektuose numatytą patalpų paskirtį, išplanavimą, nesuderinus su institucija, vykdančia karinių teritorijų valstybinę visuomenės sveikatos priežiūrą.
27. Miegamojo patalpoje lovos išdėstomos taip: lovos statomos eilėmis, tarpas nuo lovos iki sienos su langais neturi būti siauresnis kaip 0,9 m, tarp lovų galų – 1,6 m. Atstumas tarp šalia esančių lovų neturi būti siauresnis kaip 0,8 m. Jeigu lovos statomos dviem aukštais, atstumas tarp šalia esančių lovų neturi būti siauresnis kaip 1,5 m.
28. Kareivinių, mokymo ir bendrabučių patalpų ploto normos nurodytos 2 lentelėje.
2 lentelė. Kareivinių, mokymo ir bendrabučių patalpų minimali sudėtis ir ploto normos
| Patalpos pavadinimas |
Plotas, ne mažesnis kaip, m2 |
|
|
|
| 1. Kareivinių miegamoji patalpa (1 kariui): |
|
| 1.1. Vienaukštė lova |
6,0 |
| 1.2. Dviaukštė lova |
4,5 |
| 2. Bendrabučio gyvenamasis kambarys (1 kariui) |
6,0 |
| 3. Kuopos raštinė |
16,0 |
| 4. Būrių vadų kambarys (1 kariui) |
6,0 |
| 5. Ginklų saugojimo patalpa (1 kariui) |
0,35 |
| 6. Ginklų valymo ir išdavimo patalpa (1 kariui) |
0,35 |
| 7. Karių daiktų sandėlis (būriui) |
12,0 |
| 8. Kuopos inventoriaus sandėlis (1 kariui) |
0,35 |
| 9. Rūkymo patalpa (1 kariui) |
0,17 |
| 10. Buities darbų kambarys (1 kariui) |
0,14 |
| 11. Avalynės valymo patalpa (1 kariui) |
0,17 |
| 12. Avalynės džiovykla (būriui) |
4,5 |
| 13. Drabužių džiovykla (būriui) |
9,0 |
| 14. Valymo inventoriaus ir priemonių laikymo patalpa (būriui) |
3,0 |
| 15. Švarių skalbinių sandėlis (būriui) |
4,0 |
| 16. Nešvarių skalbinių sandėlis (būriui) |
4,0 |
| 17. Skalbimo patalpa (būriui) |
5,0 |
| 18. Sportui skirta patalpa (būriui) |
25,0 |
| 19. Svetainė (būriui) |
25,0 |
| 20. Mokymo klasės (1 kariui) |
2,0 |
| 21. Metodikos kabinetas (1 kariui) |
2,0 |
| 22. Dušas (vienas – 12 karių) |
2,0 |
| 23. Tualetas: |
|
| 23.1. Klozetas (vienas – 12 karių) |
1,5 |
| 23.2. Pisuaras (vienas – 25 kariams) |
1,0 |
| 24. Prausykla: |
|
| 24.1. Praustuvė (viena – 5 kariams) |
1.5 |
| 24.2. Kojų praustuvė (viena – 10 karių) |
1,0 |
1 PASTABA. Džiovykloje oro temperatūra avalynei džiovinti turi būti ne aukštesnė kaip 40 0C, vilnoniams ir kailiniams gaminiams – 600C, medvilniniams – 900C.
2 PASTABA. Valymo inventoriaus ir priemonių laikymo patalpoje turi būti įrengtas mechaninis ištraukiamasis vėdinimas, plautuvė, elektrinis šluosčių džiovintuvas, lentynos valymo priemonėms laikyti, pakabos šepečiams.
3 PASTABA. Kareivinių ir mokymo įstaigų bendrabučių sanitarinių patalpų (prausyklų, tualetų, dušinių) valymo inventoriui, priemonėms ir dezinfekcinėms medžiagoms laikyti įrengiama atskira patalpa.
4 PASTABA. Moterims įrengiama higienos kabina, kurios plotas turi būti ne mažesnis kaip 3 m2. Viena higienos kabina įrengiama ne daugiau kaip 40 moterų.
VII. KARIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGA
29. Krašto apsaugos sistemos karių sveikatos priežiūros įstaiga steigiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [5.3, 5.4].
30. Karių sveikatos priežiūros įstaigos sudėtis ir patalpų plotai nustatomi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinus su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos institucija, vykdančia karinių teritorijų valstybinę visuomenės sveikatos priežiūrą [5.5].
31. Karių sveikatos priežiūros įstaigos sklypo ir teritorijos, patalpų insoliacijos, natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, vidinės patalpų apdailos, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų, medicininių atliekų surinkimo, saugojimo ir šalinimo, higieninės ir epidemiologinės priežiūros, medicinos personalo darbo ir buities sąlygų reikalavimus nustato teisės aktai [5.11, 5.12 5.14, 5.20, 5.23, 5.38].
32. Karių sveikatos priežiūros įstaiga privalo turėti leidimą-higienos pasą verstis ūkine komercine veikla [5.30] ir taikyti visuomenės sveikatos priežiūros priemones [5.50]. Šios įstaigos teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo ir efektyvumo kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos institucija [5.49].
VIII. KARIŲ MAITINIMAS. PAGRINDINIAI MAISTO RUOŠIMO REIKALAVIMAI. KARINĖS
TERITORIJOS MAITINIMO ĮMONĖS PATALPŲ ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA
33. Kariai maitinami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, laikantis fiziologinių mitybos normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės [5.6]. Karių maitinimosi laikas turi būti ne trumpesnis kaip 20 minučių.
34. Karinės teritorijos maitinimo įmonės, nepaisant jų nuosavybės formos, turi atitikti bendruosius privalomuosius maisto higienos reikalavimus [5.13].
35. Karinės teritorijos maitinimo įmonė privalo turėti leidimą-higienos pasą verstis ūkine komercine veikla [5.30].
36. Į maitinimo įmonę tiekiamos maisto žaliavos, produktai ir ingredientai privalo atitikti normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus, turėti kokybę liudijančius dokumentus, būti laikomi tinkamose patalpose ir sąlygomis, apsaugančiomis juos nuo užteršimo, saugos bei kokybės pablogėjimo, mechaninių pakenkimų. Maisto laikymo sąlygos bei tinkamumo vartoti terminai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, jei jų nėra – gamintojo nurodymus.
37. Kiekviena Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė, skirta maistui gabenti, turi turėti transporto priemonės maisto produktams gabenti higienos pasą (forma Nr. 400/a). Kai transporto priemonėmis ar konteineriais gabenamas ne tik maistas, jis turi būti tinkamai atskirtas nuo ne maisto gaminių, kad būtų išvengta maisto užteršimo ir pašalinių kvapų atsiradimo.
38. Realizuoti vietoje skirti patiekalai, kulinarijos, konditerijos gaminiai turi atitikti nustatytus reikalavimus pagal įmonėje patvirtintas receptūras, technologinius aprašymus arba nustatyta tvarka patvirtintus standartus.
39. Draudžiama gaminti ir realizuoti tokios sudėties ar kokybės maistą, kuris gali pakenkti karių sveikatai. Pagaminto maisto juslinės savybės, fizikiniai ir cheminiai nekenksmingumo sveikatai rodikliai turi atitikti teisės aktais nustatytus reikalavimus [5.13, 5.26].
42. Pagamintą maistą, kuris patiekiamas karštas, būtina laikyti ne žemesnėje kaip 680C temperatūroje. Atvėsintas karštas maistas laikomas šaldytuve, ne aukštesnėje kaip 40C temperatūroje ir ne ilgiau kaip 12 valandų. Po pakartotinio šiluminio apdorojimo maisto realizavimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip viena valanda.
44. Gaminant maistą, būtina griežtai laikytis gamybos technologijos proceso nuoseklumo. Vengiant kryžminio užterštumo, draudžiama, kad tvarkomas maistas tiesiogiai per naudotus daiktus ar darbuotojų rankas liestųsi su ankstesnių technologijos etapų produktais. Inventorius, keliantis kryžminio užteršimo grėsmę, turi būti aiškiai paženklintas ir naudojamas pagal paskirtį.
45. Žaliavos ir jų apdorojimo vietos nuo gatavo maisto turi būti atskirtos fiziškai arba laiko požiūriu, po kiekvieno maisto tvarkymo etapo efektyviai išvalant ir išplaunant patalpas bei inventorių. Visi įrenginiai, lietęsi su žaliava arba su užteršta medžiaga, turi būti gerai išvalyti ir dezinfekuoti, jei yra tikimybė jiems susiliesti su gatavais produktais.
46. Kiaušiniai, prieš naudojant juos maisto gamybai, turi būti plaunami, dezinfekuojami Sveikatos apsaugos ministerijos leidžiamomis medžiagomis.
47. Draudžiama eksploatuoti maisto tvarkymo patalpas įvykus statinio inžinerinių sistemų (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, elektros) avarijai, sugedus šaldymo įrenginiams, taip pat atliekant šių patalpų remontą, dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją.
50. Patiekalai turi būti pateikiami sausuose, švariuose, maistui laikyti skirtuose induose be įtrūkų.
51. Maisto saugos valdymui ir savikontrolei užtikrinti sudaroma specialistų grupė (mažose įmonėse paskiriamas atsakingas asmuo), kuri įdiegia rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (toliau – RVASVT) principais pagrįstą maisto tvarkymo savikontrolės sistemą ir atsako už jos funkcionavimą. RVASVT grupė turi užtikrinti, kad visi maisto tvarkymo ar jo sąlygų pokyčiai būtų išanalizuoti ir įvertinti:
52. Vieną kartą per savaitę turi būti atliekamas visų maitinimo įmonės patalpų pagrindinis valymas, plovimas, dezinfekavimas. Dezinsekcija, deratizacija atliekama pagal poreikius.
53. Asmenys, kurie tvarko maistą, turi pasitikrinti sveikatą prieš pradėdami dirbti ir tikrintis periodiškai [5.8], įgyti žinių sveikatos klausimais [5.32] pagal privalomojo higieninio mokymo programą [5.33] ir turėti sveikatos žinių pažymėjimą [5.31].
54. Maisto tvarkymo vietose turi būti įrengtos vaistinėlės. Susižeidęs darbuotojas neturi teisės toliau tvarkyti maisto arba liesti su maistu besiliečiančių paviršių tol, kol nebus sutvarkyta žaizda ir uždėtas drėgmei atsparus tvarstis.
55. Maitinimo įmonės darbuotojai turi laikytis asmens higienos reikalavimų, dėvėti tinkamus, švarius darbo drabužius, dengiančius asmeninius drabužius, galvos apdangalą, dengiantį plaukus, ir avalynę. Prijuostės ir darbo drabužiai neturi siekti grindų.
56. Maisto tvarkymo vietose turi būti iškabinti užrašai, reikalaujantys plauti ir dezinfekuoti rankas, ir prižiūrima, ar visi darbuotojai laikosi šių reikalavimų. Rankų plovimo, dezinfekcijos ir džiovinimo įranga turi būti visur, kur technologija to reikalauja.
57. Maitinimo įmonės darbuotojų tualetų prieangiuose turi būti įrengta darbo drabužių kabykla, pakankamai praustuvių su šiltu ir šaltu vandeniu, rankų plovimo ir džiovinimo priemonių. Tualetų durys neturi atsidaryti tiesiai į patalpas, kuriose tvarkomas maistas. Turi būti iškabinti įspėjamieji užrašai, primenantys darbuotojams, kad jie, pasinaudoję tualetu, nusiplautų rankas.
58. Darbuotojų buities, sanitarinių, higienos patalpų įrengimas, darbo vietų apšvietimas, patalpų šildymas ir vėdinimas turi atitikti teisės aktų [5.9, 5.11, 5.29, 5.38] nustatytus reikalavimus.
59. Maitinimo įmonėje turi būti įrengta patalpa valymo inventoriui, plovimo ir dezinfekcijos priemonėms laikyti. Patalpoje turi būti plautuvė, šluosčių džiovintuvas, mechaninis ištraukiamasis vėdinimas, lentynos priemonėms laikyti, pakabos šepečiams. Maisto ruošimo patalpų, valgomosios salės ir sanitarinių patalpų valymo inventoriui ir priemonėms laikyti turi būti įrengtos atskiros patalpos.
60. Maisto atliekų tara turi būti švari, sandari, pagaminta iš drėgmei atsparių medžiagų, pažymėta skiriamaisiais ženklais ir sandariai uždengta. Šią tarą draudžiama naudoti maistui laikyti. Atliekomis gali būti pripildoma ne daugiau kaip du trečdaliai taros talpos, ji turi būti kasdien valoma ir dezinfekuojama.
61. Karinės teritorijos maitinimo įmonės patalpų sudėtis ir jų paskirtis:
61.14. Šaldymo kameros:
61.15. Plovyklos:
IX. KARINIO DALINIO ŠTABO ĮRENGIMAS
64. Karinio dalinio štabo patalpų minimali sudėtis ir ploto normos nurodytos 3 lentelėje.
3 lentelė. Karinio dalinio štabo patalpų minimali sudėtis ir ploto normos
| Patalpos pavadinimas |
Plotas, ne mažesnis kaip, m2 |
|
|
|
| 1. Bataliono vado kambarys |
18,0 |
| 2. Bataliono vado pavaduotojo kambarys |
12,0 |
| 3. Bataliono štabo viršininko kambarys |
12,0 |
| 4. Dalinio budinčiojo kambarys |
12,0 |
| 5. Dalinio budinčiojo poilsio kambarys (1 kariui) |
3,0 |
| 6. Juristo kambarys |
12,0 |
| 7. Kapeliono kambarys |
12,0 |
| 8. Archyvaro kambarys |
12,0 |
| 9. Finansininko kambarys |
12,0 |
| 10. Kasa |
6,0 |
| 11. Pasirengimo pratyboms ir pasitarimų kambarys |
40,0 |
| 12. Štabo darbo kambarys (1 darbo vietai) |
6,0 |
| 13. Dokumentų dauginimo ir kopijavimo patalpa (1 aparatui) |
5,0 |
| 14. Darbo su slaptais dokumentais kambarys |
15,0 |
| 15. Ginklų saugojimo patalpa (1 kariui) |
0,35 |
| 16. Ginklų valymo patalpa (1 kariui) |
0,5 |
| 17. Biblioteka |
15,0 |
| 18. Ryšių su visuomene kambarys |
20,0 |
| 19. Leidimų biuras |
6,0 |
| 20. Radijo ryšio postas |
6,0 |
| 21. Laidinio ryšio postas |
6,0 |
| 22. Ryšių budinčiojo poilsio patalpa (1 kariui) |
3,0 |
| 23. Serverinė |
6,0 |
PASTABA. Jeigu karinio dalinio štabo pastatas daugiaaukštis, vyrų ir moterų tualetai bei valymo inventoriaus laikymo patalpos įrengiamos kiekviename aukšte. Tualeto patalpoje turi būti įrengta rankų praustuvė, skysto muilo dozatorius, rankų džiovinimo priemonė. Moterų tualete turi būti įrengta bidė.
X. KONTROLINIO PRALEIDIMO PUNKTO IR SARGYBINĖS ĮRENGIMAS
65. Karinės teritorijos kontrolinio praleidimo punkto ir sargybinės patalpų sudėtis ir ploto normos nurodytos 4 lentelėje.
4 lentelė. Karinės teritorijos kontrolinio praleidimo punkto ir sargybinės patalpų sudėtis ir ploto normos
| Statinio, patalpos pavadinimas |
Plotas, ne mažesnis kaip, m2 |
|
|
|
| 1. Kontrolinio praleidimo punktas |
|
| 1.1. Praėjimo koridorius |
5,0 |
| 1.2. Kontrolierių kambarys (1 kariui) |
6,0 |
| 1.3. Lankytojų kambarys |
12,0 |
| 1.4. Valymo inventoriaus laikymo patalpa |
3,0 |
| 1.5. Tualeto patalpa (klozetas, praustuvė) |
4,0 |
| 2. Sargybinė |
|
| 2.1. Sargybos viršininko ir pavaduotojo kambarys |
12,0 |
| 2.2. Bendras kambarys visai sargybai (1 kariui) |
4,0 |
| 2.3. Sargybos pamainos poilsio patalpa (1 kariui) |
3,0 |
| 2.4. Ginklų valymo patalpa |
6,0 |
| 2.5. Avalynės valymo patalpa |
4.0 |
| 2.6. Valgomasis |
8.0 |
| 2.7. Drabužių ir avalynės džiovykla |
6,0 |
| 2.8. Rūkomasis |
4.0 |
| 2.9. Valymo inventoriaus laikymo patalpa |
3,0 |
| 2.10. Tualeto patalpa (klozetas, praustuvė) |
4,0 |
PASTABA. Prie sargybinės pastato turi būti įrengta apšviesta (ne mažiau kaip 50 lx) aikštelė ginklui užtaisyti ir šoviniams išimti.
XI. KARIŲ AREŠTINĖS ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA
70. Karių areštinės pastate ar patalpose turi būti įrengtos inžinerinės sistemos, užtikrinančios viso pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius [5.2].
71. Patalpose, išskyrus kameras, gali būti įrengtos vaizdo stebėjimo priemonės. Jų skleidžiami elektromagnetiniai laukai neturi viršyti teisės akto [5.17] nustatytų leidžiamų verčių arba turi būti įrengti apsauginiai ekranai.
72. Areštinės kamerų dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 100 lx, natūralaus apšvietimo koeficientas (NAK) – 0,5 proc.
73. Areštinės kamerų grindys, sienos ir lubos turi būti lygios. Grindų ir sienų danga turi būti atspari drėgno valymo bei dezinfekcijos medžiagų poveikiui.
74. Kamerose turi būti metalinės lovos su mediniu dugnu, individualios spintelės arba lentynėlės higienos priemonėms laikyti, sieninės pakabos drabužiams, stalas, suolas arba taburetės. Visi baldai turi būti pritvirtinti prie grindų.
76. Kariai, laikomi areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas karių fiziologines mitybos normas [5.6].
77. Paruošti patiekalai pristatomi termosuose arba sandariuose induose, duona – polietileniniuose maišuose ar uždaruose induose.
79. Areštinėje turi būti sukomplektuoti stalo indai ir įrankiai pagal esamų vietų skaičių kiekvienam asmeniui – 1 lėkštė, 1 lėkštutė, 1 šaukštas, 1 arbatinis šaukštelis, 1 puodelis.
80. Maistą areštuotiems kariams išduoda budintis sargybinis, dėvėdamas švariais darbo drabužiais, dengiančiais tarnybos drabužius.
81. Maistą išduodantis areštinės sargybinis turi nustatyta tvarka [5.8] pasitikrinti sveikatą ir privalo laikytis asmens higienos taisyklių.
82. Maisto išdavimo ir indų plovimo patalpoje turi būti maisto išdavimo stalas, spintos ir kiti įrenginiai maisto produktams laikyti, inventorius maistui išduoti, 2 plautuvės stalo indams bei įrankiams ir 1 plautuvė, pritaikyta termosams ir kitiems maisto gabenimo indams plauti, trapas, autonominis vandens šildytuvas.
83. Kiekvienam kariui, laikomam areštinėje, turi būti išduotas minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė) ir švarūs lovos skalbiniai (paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai, 2 rankšluosčiai).
85. Karių areštinės patalpos ir jų ploto normos nurodytos 5 lentelėje.
5 lentelė. Karių areštinės patalpos ir jų ploto normos
| Patalpos pavadinimas |
Plotas, ne mažesnis kaip, m2 |
|
|
|
| 1. Areštinės viršininko kambarys |
12,0 |
| 2. Sargybos viršininko kambarys |
10,0 |
| 3. Sargybos poilsio kambarys (1 kariui) |
3,0 |
| 4. Areštinės budėtojų kambarys (1 kariui) |
4,0 |
| 5. Kamera (1 kariui) |
5,0 |
| 6. Ginklų saugojimo patalpa (1 kariui) |
0,35 |
| 7. Ginklų valymo patalpa (1 kariui) |
0,5 |
| 8. Maisto išdavimo patalpa ir indų plovykla |
10,0 |
| 9. Valgomasis (1 kariui) |
2,0 |
| 10. Valymo inventoriaus ir dezinfekcinių medžiagų laikymo patalpa |
4,0 |
| 11. Dušas (vienas – 15 karių) |
2,0 |
| 12. Tualetas: |
|
| 12.1. Klozetas (vienas – 12 karių) |
1,5 |
| 12.2. Pisuaras (vienas – 25 kariams) |
1,0 |
| 12.3. Praustuvė (viena – 5 kariams) |
1.5 |
| 13. Batų valymo patalpa (vieta) |
4,0 |
XII. UŽDAROSIOS ŠAUDYKLOS ĮRENGIMAS, EKSPLOATAVIMAS IR HIGIENINĖ KONTROLĖ
87. Virš šaudyklos įėjimo durų turi būti įtaisyta raudona įspėjamoji lemputė, kuriai šviečiant įeiti draudžiama.
88. Kai kitos patalpos, kuriose vykdoma tam tikra veikla ribojasi su šaudykla – visos skiriamosios konstrukcijos turi būti neperšaunamos, padengtos garsą slopinančiomis medžiagomis.
89. Uždarųjų šaudyklų mechaninės ištraukiamosios ir pritekamosios vėdinimo sistemos įrengimas ir darbo efektyvumas turi atitikti teisės aktų [5.16, 5.38] reikalavimus.
90. Prie šaudyklos įrengiamos patalpos valymo inventoriui, individualioms apsaugos priemonėms laikyti, praustuvė rankoms nusiplauti, rankų džiovinimo priemonė.
91. Šaudyklos sienos, grindys, lubos turi būti padengtos sandaria, lygia, lengvai valoma danga. Apdaila turi būti atspari drėgnam valymui siekiant neutralizuoti ir pašalinti švino dulkes ir nesudegusias sprogstamąsias medžiagas.
92. Uždarosios šaudyklos patalpos valomos kiekvieną dieną, pasibaigus pratyboms, drėgnu būdu ar naudojant dulkių siurblį. Sausas valymas draudžiamas. Pagrindinis šių patalpų valymas atliekamas vieną kartą per metus.
93. Pratybų (šaudymo) metu kariai ir instruktoriai privalo naudotis individualiomis klausos apsaugos priemonėmis (antifonais, ausinėmis, kamštukais ir kt.) triukšmui slopinti.
94. Individuali apsauginė apranga ir kaukės nuo dulkių privalomos tikrinant ir valant kulkų gaudykles ar vietas prie jų, keičiant išraukiamosios vėdinimo sistemos filtrus ir atliekant patalpų valymo darbus.
95. Uždarojoje šaudykloje susidaro įvairios atliekos, kurios gali būti užterštos švinu ir nesudegusiu paraku. Jos laikomos specialiomis atliekomis, kurių negalima šalinti kaip įprastinių. Jos turi būti sudėtos į sandarius konteinerius ar maišus, pažymimos tam tikru ženklu ir laikomos saugioje vietoje. Specialiąsias atliekas sudaro:
96. Švino koncentracijos ore tyrimas ir vertinimas, vadovaujantis teisės aktu [5.35], atliekamas naudojant uždarąją šaudyklą ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
XIII. KARINĖ LAUKO STOVYKLA
99. Karinės lauko stovyklos palapinėse ilgesniam kaip 3 parų gyvenimui arba kai oro temperatūra mažesnė kaip 10 laipsnių šilumos įrengiamos 15 cm pakeltos nuo žemės paviršiaus grindys. Trumpesniam kaip 3 parų gyvenimui arba kai oro temperatūra aukštesnė kaip 10 laipsnių šilumos palapinių dugnas išklojamas drėgmei atsparia danga. Palapinėse turi būti įrengtas šildymas.
100. Karinėje lauko stovykloje įrengiami kilnojamieji biotualetai arba lauko surenkamieji tualetai. Lauko surenkamųjų tualetų bei rankų praustuvių nuotekos kaupiamos nuotekų kaupimo talpykloje, skirtoje laikinai nuotekoms kaupti, periodiškai, užpildžius iki 2/3 talpos, jas išvežti ir sutvarkyti kitoje, tam skirtoje vietoje [5.37]. Atstumas nuo biotualetų arba lauko surenkamųjų tualetų iki gyvenamųjų palapinių turi būti ne mažesnis kaip 50 m, iki maisto tvarkymo vietos ir valgyklos – 100 m. Prie tualetų turi būti įrengta rankų praustuvė (1 rankų praustuvė – 25 kariams) su rankų džiovinimo priemone.
101. Karinėje lauko stovykloje maisto atliekos renkamos į švarias, sandarias, pažymėtas, padarytas iš metalo arba iš kitos drėgmei atsparios medžiagos talpyklas su dangčiais, kurias lengva valyti ir dezinfekuoti. Šias talpyklas draudžiama naudoti maistui laikyti. Maisto atliekos turi būti šalinamos kasdien ir utilizuojamos tokioje vietoje ir tokiu būdu, kad netaptų maisto, vandens ar aplinkos teršimo priežastimi [5.13].
XIV. KITŲ KARINĖS TERITORIJOS STATINIŲ, PATALPŲ IR DARBO VIETŲ ĮRENGIMAS
102. Karinės teritorijos kirpyklos įrengimas ir priežiūra turi atitikti teisės akto [5.22] nustatytus reikalavimus.
103. Karininkų ramovės įrengimas turi atitikti teisės aktų [5.14, 5.23, 5.38-5.43] nustatytus reikalavimus.
104. Karinės teritorijos statinių esamos ir steigiamos darbo vietos turi atitikti privalomus darboviečių [5.51] saugos ir sveikatos reikalavimus.
105. Dirbančiųjų su videoterminalais darbo aplinka, videoterminalų įrenginiai, darbo, poilsio ir sveikatos saugos režimas turi atitikti teisės akto [5.21] nustatytus reikalavimus.
106. Uždarų patalpų, skirtų kūno kultūrai ir sportui, įrengimas ir priežiūra turi atitikti teisės akto [5.27] nustatytus reikalavimus.
XV. PATALPŲ INSOLIACIJA, NATŪRALUS IR DIRBTINIS APŠVIETIMAS
108. Karinės teritorijos pastatai orientuojami pagal pasaulio šalis taip, kad patalpose būtų optimali insoliacija, nurodyta 6 lentelėje.
6 lentelė. Karinės teritorijos patalpų orientavimas pagal pasaulio šalis
| Patalpos pavadinimas |
Patalpos orientavimas |
|||||
| 1. Karių miegamosios patalpos |
PV |
V |
R |
PR |
P |
ŠR |
| 2. Karių (kariūnų) mokymo klasės |
PV |
V |
R |
|
PR |
|
| 3. Karštų patiekalų gaminimo patalpos |
ŠV |
Š |
ŠR |
|
|
|
| 4. Tarnybiniai kabinetai |
PV |
PR |
R |
|
|
|
PAAIŠKINIMAS. PV – pietvakariai, V – vakarai, R – rytai, PR – pietryčiai, P – pietūs, ŠR – šiaurės rytai, ŠV – šiaurės vakarai, Š – šiaurė.
109. Visose karinės teritorijos tarnybinėse, mokymo, gyvenamosiose, poilsio patalpose turi būti įrengtas natūralus apšvietimas.
110. Natūralaus apšvietimo koeficientas (NAK) turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc. esant patalpos šoniniam apšvietimui.
111. Natūralaus apšvietimo gali nebūti sandėliuose, ūkio inventoriaus ir valymo priemonių laikymo patalpose, dušinėse ir tualetuose, ginklų saugyklose.
112. Tarnybinėse patalpose, gydytojų kabinetuose, skaityklose, remonto dirbtuvėse be bendro patalpų dirbtinio apšvietimo turi būti numatytas vietinis apšvietimas. Darbo vietų dirbtiniam apšvietimui naudojamos dujinio išlydžio lempos. Šviestuvai turi būti su neperšviečiamais reflektoriais (atšvaitais).
113. Patalpų ir darbo vietų dirbtinio apšvietimo ribinės vertės turi atitikti teisės akto [5.11] nustatytus reikalavimus.
XVI. PATALPŲ ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
115. Karinės teritorijos pastatuose, atsižvelgiant į jų paskirtį, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos projektuojamos ir įrengiamos vadovaujantis SRT 2.09.02:1998 [5.38] reikalavimais.
116. Šiluma į karinės teritorijos patalpas tiekiama iš centralizuotų arba vietinių šilumos šaltinių. Šildymo sistemos turi užtikrinti tolygų oro įšilimą, neteršti oro kenksmingomis medžiagomis ir kvapais.
117. Radiatorių paviršius turi būti lygus, lengvai valomas. Radiatorių temperatūra neturi viršyti 85 0C, turi būti įrengti termoreguliatoriai.
118. Karinės teritorijos gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų patalpose mikroklimatas, atsižvelgiant į šiltojo ir šaltojo metų laikotarpius, turi atitikti teisės akto [5.14] nustatytus reikalavimus.
XVII. VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKŲ ŠALINIMAS
121. Karinės teritorijos pastatuose vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos projektuojamos ir įrengiamos vadovaujantis STR 2.07.01:2003 [5.45] reikalavimais.
123. Vandentiekio statybos produktai (rezervuarai, vamzdžiai, armatūra), kurie liečiasi su geriamuoju vandeniu, vandens gabenimo bei laikymo talpos turi būti pagamintos iš tokių medžiagų, kad į vandenį negalėtų išsiskirti sveikatai kenksmingos medžiagos ir kad nebūtų sudarytos sąlygos mikroorganizmams augti vandentiekyje bei nesuteiktų vandeniui jokio kvapo ir skonio [5.45].
124. Maisto ruošos patalpų nuotekų valymo sistemai būtinas riebalų rinktuvas. Draudžiama riebalų rinktuvus įrengti gamybinėse patalpose.
125. Karinės teritorijos nuotekos valomos ir nukenksminamos miesto, gyvenvietės ar kituose valymo įrenginiuose. Jeigu nėra bendrų miesto ar gyvenvietės valymo įrenginių, turi būti įrengiami vietiniai valymo įrenginiai. Vietinių valymo įrenginių kompleksas priklauso nuo nuotekų kiekio, teritorijos dydžio, sanitarinės apsauginės zonos, klimatinių ir hidrologinių sąlygų, išvalyto vandens išleidimo sąlygų ir kitų aplinkybių [5.47].
126. Karinės teritorijos pastatuose, atsižvelgiant į jų paskirtį (sveikatos priežiūros, maisto tvarkymo patalpose, kirpyklose, skalbyklose, dušinėse (pirtyse), prausyklose, remonto dirbtuvėse ir kt.), turi būti suprojektuota ir įrengta karšto vandens tiekimo sistema.
127. Vandens suvartojimo normos, taikomos vienam lauko sąlygomis tarnaujančiam kariui, nurodytos 7 lentelėje.
7 lentelė. Vandens suvartojimo normos, litrais per parą, taikomos vienam lauko sąlygomis tarnaujančiam kariui
| Vandens vartojimo būdas |
Vėsiu oru (iki +18°C), litrais per parą, ne mažiau kaip |
Karštu oru (+18°C ir daugiau), litrais per parą, ne mažiau kaip |
|
|
|
|
| 1. Karštam gėrimui ruošti ir vandens |
|
|
| atsargoms gertuvėse |
2,5 |
4,0 |
| 2. Maistui gaminti ir virtuvės inventoriui plauti |
3,5 |
3,8 |
| 3. Individualiems indams plauti |
1,0 |
1,2 |
| 4. Praustis |
3,0 |
6,0 |
| Iš viso: |
10,0 |
15,0 |
PASTABA. Jei yra ypatinga padėtis (ne ilgiau kaip trims paroms), vandens per parą, esant vėsiam orui, skiriama 5 litrai, o esant karštam orui – 8 litrai.
128. Karinėse lauko stovyklose, kuriose nėra centralizuoto vandens tiekimo, taip pat ir ekstremalių situacijų atvejais, vanduo imamas iš artimiausių šachtinių ar gręžtinių šulinių ir atvežamas specialiose talpose, skirtose vandeniui gabenti ir laikyti. Tiekiamas vanduo turi atitikti žalio vandens kokybės reikalavimus [5.25].
129. Stacionariomis sąlygomis, nesant nuotekų šalinimo tinklų, skystos atliekos pilamos į 10 –15 m3 talpos, betonuotas, sandariai uždarytas, paaukštintais kraštais duobes. Skystos atliekos išvežamos, kai duobė užpildyta iki 2/3 talpos. Atstumas nuo išgriebimo duobės iki gyvenamųjų ir administracinių pastatų turi būti ne mažesnis kaip 25 m, iki maitinimo įmonės pastato – 50 m.
XVIII. KARIŲ SVEIKATOS APSAUGA NUO TRIUKŠMO, VIBRACIJOS IR CHEMINĖS TARŠOS
130. Karinės teritorijos pastatų vidaus ir išorės aplinka turi būti apsaugota nuo triukšmo vadovaujantis teisės aktų [5.42, 5.44] nustatytais reikalavimais.
131. Akustinio triukšmo, visą kūną veikiančios vibracijos parametrai ir cheminės taršos ribinės vertės karinėse teritorijose, karinėse teritorijose esančiuose statiniuose, pastatuose, patalpose, transporto priemonėse, darbo ir gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti teisės aktų [5.10, 5.15, 5.16, 5.28,] nustatytų leistinų lygių.
XIX. ELEKTROMAGNETINIO SPINDULIAVIMO ŽALOS RIBOJIMAS
133. Karinės teritorijos radiotechninių objektų projektavimas ir įrengimas, elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumas darbo ir gyvenamojoje aplinkoje turi atitikti teisės aktų [5.17, 5.18] nustatytus reikalavimus.
134. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrai matuojami ir vertinami vadovaujantis teisės aktu [5.17]:
134.4. atlikus radiotechninio objekto remonto darbus, kurie galėtų nulemti elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo pokyčius;
XX. KARINĖS TERITORIJOS PATALPŲ VALYMAS, DEZINFEKAVIMAS IR PRIEŽIŪRA
136. Visos karinės teritorijos patalpos turi būti valomos. Kareivinių grindys turi būti valomos drėgnu būdu ne rečiau kaip du kartus per dieną. Prie įėjimo į kareivines turi būti įrengti vandens čiaupai ir kitos batų valymo priemonės.
137. Tualetų, prausyklų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės turi būti plaunami šiltu vandeniu naudojant plovimo priemones ir dezinfekuojančias medžiagas kiekvieną dieną.
140. Vieną kartą per mėnesį būtina atlikti visų kareivinių patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, inventoriaus), taip pat išpurtyti ir išvėdinti minkštąjį inventorių.
141. Patalpų apdaila turi atitikti patalpų funkcinę paskirtį. Patalpos turi būti švarios, tvarkingos, langai ir durys sandarūs. Prausyklų, dušinių, tualetų (higienos kabinų), valymo inventoriaus laikymo patalpų sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis ar kita drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Patalpos remontuojamos pagal poreikį.
XXI. Karių higiena
143. Kiekvienas karys turi būti aprūpintas minkštuoju inventoriumi (čiužinys, pagalvė, antklodė) ir švariais lovos skalbiniais (paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai, 2 rankšluosčiai). Draudžiama neišdezinfekuotą minkštąjį inventorių ir neišskalbtus lovos skalbinius perduoti kitam kariui.
144. Lovos skalbiniai turi būti keičiami pagal jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
145. Kariai turi praustis dušinėje (pirtyje) pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
XXII. SVEIKATOS MOKYMAS
147. Karinio vieneto vadas organizuoja ir atsako už privalomosios pradinės ir profesinės karo tarnybos karių privalomąjį higienos ir pirmosios medicinos pagalbos mokymą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [5.31, 5.32] bei remdamasis savo žinybos norminiais dokumentais.
148. Karių sveikatos mokymas organizuojamas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Privalomojo higienos ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo programas [5.33].