LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. LIEPOS 2 D. NUTARIMO NR. 825 „DĖL VALSTYBINIŲ MOKSLO INSTITUTŲ SVARBIAUSIŲJŲ VEIKLOS KRYPČIŲ“ PAKEITIMO
2003 m. kovo 10 d. Nr. 304
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758) 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 825 „Dėl valstybinių mokslo institutų svarbiausiųjų veiklos krypčių“ (Žin., 1998, Nr. 61-1767; 2002, Nr. 72-3050) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS MOKSLO INSTITUTŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPČIŲ
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti valstybės mokslo institutų mokslinių tyrimų kryptis (pridedama)“.
MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. liepos 2 d. nutarimu
Nr. 825
(Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d.
nutarimo Nr. 304 redakcija)
VALSTYBĖS MOKSLO INSTITUTŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTYS
1. Biochemijos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
1.1. mikroorganizmų genų struktūros ir ekspresijos bei ląstelės metabolinių sistemų reguliavimo tyrimai;
1.2. eukariotinės ląstelės signalinių sistemų veikimo ir reguliavimo tyrimai;
1.3. biologinių katalizatorių struktūros, funkcionavimo ir praktinio naudojimo tyrimai;
1.4. aminorūgščių, angliavandenių ir heterociklų darinių – biologinių procesų moduliatorių sintezės ir savybių tyrimai.
2. Biotechnologijos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
2.1. įvairios paskirties rekombinantinių baltymų cheminiai, biologiniai ir technologiniai tyrimai;
2.2. genų veiklos tyrimai mielėse;
2.3. restrikcijos ir modifikacijos reiškinio molekuliniai genetiniai tyrimai.
3. Botanikos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
3.1. Lietuvos botaninė įvairovė: identifikavimas ir apibendrinimas bendrijų lygiu;
3.2. genetiniai ir fiziologiniai augalų produktyvumo pagrindai: augimą ir produktyvumą lemiančių genetinių ir fiziologinių procesų valdymo galimybių tyrimai;
3.3. Lietuvos mikobiotos įvairovė: identifikavimas ir apibūdinimas rūšių lygiu; mikroorganizmų bendrijų formavimosi dėsningumai.
4. Chemijos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
4.1. elektrocheminių, katalizinių ir sorbcinių procesų tirpaluose tyrimas ir jų praktinis naudojimas;
4.2. medžiagotyra ir metalų korozija;
4.4. organinių junginių spektroelektrochemija, sintezė ir tyrimas.
5. Fizikos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
5.1. aplinkos fizika ir chemija: vyksmai atmosferoje ir hidrosferoje, aplinkos taršos dėsningumų tyrimai, foninės ir antropogeninės taršos bei radioekologinis monitoringas;
5.2. molekulinė biofizika ir cheminė fizika: dinaminiai vyksmai baltymuose, polimeruose ir organizuotose molekulinėse struktūrose;
5.3. branduolinės spektroskopijos metodų plėtojimas ir naudojimas, aplinkos radionuklidų ir radioekologinio monitoringo tyrimai;
5.4. netiesinės optikos bei spektroskopijos metodų plėtojimas ir naudojimas, lazerių kūrimas ir taikymas.
6. Geologijos ir geografijos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
6.1. Žemės gelmių sandaros, savybių, jų raidos ir išteklių susidarymo tyrimai;
6.2. klimato, hidrosferos ir geologinės aplinkos struktūros, būklės ir kaitos tyrimai, procesų analizė ir prognozė, apsaugos bei tausojančio naudojimo pagrindimas ir geotechnologijos;
6.3. Baltijos jūros ir kranto zonos geosistemų tyrimai, kaitos prognozavimas;
6.4. Lietuvos kraštovaizdžio ir visuomeninių geografinių procesų analizė bei prognozė, kartografinis modeliavimas ir teritorijų planavimo mokslinis pagrindimas.
7. Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
7.1. Lietuvos kultūros formavimosi ir raidos tyrimai;
7.2. komparatyvistiniai kultūros ir filosofijos tyrimai;
7.3. Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai;
7.4. šiuolaikinės filosofijos tyrimai;
7.5. Lietuvos meno raidos tyrimai.
8. Lietuvių kalbos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
8.1. lietuvių kalbos leksikologija, leksikografija ir gramatinės sandaros tyrimai;
8.2. lietuvių kalbos istorijos, tarmių ir sociolingvistiniai tyrimai;
8.3. lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje ir terminologijos tyrimai;
8.4. lietuvių onomastikos tyrimai.
9. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
9.1. Lietuvos literatūros istorijos tyrimai;
9.2. dabartinio literatūros proceso ir literatūros teorijos tyrimai;
9.3. lietuvių tautosakos (dainuojamosios, pasakojamosios ir smulkiosios) istorinių ir teorinių problemų, tipologinių sistemų ir varijavimo procesų tyrimai.
10. Lietuvos energetikos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
10.1. energetikos ūkio planavimo metodų kūrimas, energetikos objektų saugumo, patikimumo, poveikio aplinkai, efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tyrimai;
10.2. tyrimai šiluminės fizikos, skysčių ir dujų mechanikos ir metrologijos srityse;
10.3. sudėtingų sistemų modeliavimas, jų valdymo metodikų ir kontrolės techninių priemonių kūrimas;
10.4. energetikos sistemų konstrukcinių elementų ilgaamžiškumo ir naujų daugiafunkcinių medžiagų technologijų tyrimai;
10.5. degimo ir plazminių procesų tyrimai kuro taupymo, aplinkos taršos mažinimo ir medžiagų terminio nukenksminimo srityse.
11. Lietuvos istorijos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
11.1. Lietuvos visuomenės ir valstybės raida iki XXI amžiaus pradžios (istorija ir istoriografija, pagalbiniai istorijos mokslai ir t. t.);
11.2. Lietuvos archeologija, proistorės tyrimai;
11.3. etnologija: kultūrinis, socialinis ir teritorinis tapatumas;
11.4. Lietuvos Metrikos ir kitų Lietuvos istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas;
11.5. Lietuvos miestų atsiradimas, raida ir visuomeninė reikšmė.
12. Lietuvos miškų instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
12.1. miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai;
12.2. miškų atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos;
12.3. miškų genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių selekcijos, miškų turtinimo ir miško atkūrimo technologijų tyrimai;
12.4. miškų politika, socialinės ir ekonominės problemos nuosavybės rūšių kaitos sąlygomis.
13. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
13.1. augalų biologijos ir biotechnologijos pagrindų plėtojimas, sodo ir daržo augalų veislių išvedimas, jų genofondo tyrimas, saugojimas ir turtinimas;
13.2. sodo ir daržo augalų agrobiologiniai ir ekologiniai tyrimai, dauginimo ir auginimo technologijų kūrimas;
13.3. vaisių, uogų ir daržovių kokybės tyrimai, jų laikymo ir perdirbimo būdų optimizavimas, biologiškai vertingų produktų kūrimas naudojant sodo ir daržo augalų bioįvairovę.
14. Lietuvos žemdirbystės instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
14.1. dirvožemio fizikinių, cheminių, biologinių savybių ir augalų mitybos procesų tyrimai, jų dėsningumų atskleidimas;
14.2. augalų genetikos, biotechnologijos, fiziologijos, biochemijos ir selekcijos tyrimai, genetinių išteklių įvairovės išsaugojimas ir plėtra;
14.3. kultūrinių augalų derliaus formavimosi ypatumų, agroekologijos ir regioninių žemdirbystės sistemų tyrimai.
15. Matematikos ir informatikos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
15.1. tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, finansų ir draudos matematikos, diferencialinių lygčių ir jų skaitmeninių sprendimo metodų bei matematinės logikos ir algoritmų teorijos problemų tyrimai;
15.2. atpažinimo procesų ir duomenų analizės, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei multimedijos technologijų ir interaktyvių sistemų tyrimai;
15.3. informatikos teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų, kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimai ir taikymas naujoms informacinėms technologijoms kurti.
16. Puslaidininkių fizikos instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
16.1. naujų medžiagų tyrimas ir nanotechnologijų kūrimas;
16.2. medžiagos ir elektromagnetinės spinduliuotės sąveikos, fliuktuacijų ir chaoso tyrimai;
16.3. kietakūnių jutiklių ir energiją tausojančių technologijų kūrimas;
16.4. informacinių technologijų, matavimo vienetų valstybinių etalonų ir pirminių matavimo metodų kūrimas.
17. Socialinių tyrimų instituto mokslinių tyrimų kryptys yra šios:
17.1. socialinių ekonominių procesų tyrimų teorija ir metodologija;
17.2. makroekonominių procesų tyrimai;
17.3. socialinės gerovės tyrimai;
17.4. stratifikacinių procesų tyrimai;
17.5. sociodemografinių procesų tyrimai;
17.6. etnosocialinių procesų tyrimai.