LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 M. SPALIO 4 D. ĮSAKYMO Nr. D1-509 „DĖL BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO BEI TVARKYMO 2007–2013 M. PROGRAMOS, SKIRTOS EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS STRATEGIJOS PRIORITETAMS ĮGYVENDINTI, PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. rugpjūčio 11 d. Nr. D1-633
Vilnius
P a k e i č i u Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programą, skirtą Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. D1-509 „Dėl Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 107-4391; 2010, Nr. 155-7900):
1. Įrašau 1 punkte po žodžio „parengta“ žodžius „siekiant užtikrinti kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimą, prisidėti prie kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo reglamentavimo plėtros,“.
2. Išdėstau 4 punktą taip:
3. Išdėstau 5 punktą taip:
„5. Pagrindinės apsaugos ir tvarkymo priemonės numatytos Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 (Žin., 1996, Nr. 103-2347), Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 (Žin., 2004, Nr. 174-6443), Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909 (Žin., 2005, Nr. 103-3808), ir Lietuvos Respublikos biologinės įvairovės išsaugojimo strategijoje ir veiksmų plane, 2006 m. parengtais 15 saugomų rūšių apsaugos planais, nustatančiais rūšių išsaugojimo veiksmų prioritetines kryptis.“
4. Įrašau 8 punkte vietoj oficialaus paskelbimo šaltinio „Žin., 2001, Nr. 110-3988“ oficialų paskelbimo šaltinį „Žin., 2010, Nr. 81-4218“.
5. Papildau šiuo 121 punktu:
„121. Kraštovaizdžio būklė:
121.1. Kraštovaizdžio sąvoka yra daugiareikšmė. Ji apima visą šalies erdvę – miestus ir kaimus, miškus, vandenis, laukus, išskirtines ir utilitarias, apleistas teritorijas. Kraštovaizdis sąlygoja visuomenės gyvenimą ir veiklą, yra tautinio identiteto pamatas, reikšminga gyvenimo kokybės dalis. Kraštovaizdžio savasties ir sampratos, kaip dinaminio reiškinio suvokimas, jo apsauga, tvarkymas ir formavimas tenkinant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius ir estetinius visuomenės poreikius yra vienas prioritetinių valstybės tikslų, nurodytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215).
121.2. Lietuvos teritorija, remiantis Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija, skirstoma į 9 kraštovaizdžio morfologinius ruožus, juose – 19 sričių, 42 rajonai, 564 parajoniai, kurie yra saviti pamatinių uolienų, pažemio oro, vandenų, dirvožemio, antropogeninių darinių pobūdžiu ir savybėmis. Pagal medžiaginį pamatą (geologinius darinius ir reljefą), kuris lemia kraštovaizdžio įvairumą, Lietuvoje skiriami 5 pagrindiniai žemėvaizdžių tipai: molingosios lygumos (55,2 % visos teritorijos), smėlingosios lygumos (17,8%), kalvotosios moreninės aukštumos (21,2 %), pajūrio lygumos (2,2 %) ir upių slėniai (3,6 %).
121.3. Lietuvos kraštovaizdžio istorinė raida labai dinamiška, su evoliucinės raidos ir staigių permainų laikotarpiais. Tai susiję su politinių, ekonominių sąlygų raida, žemės reformomis, kurios lėmė žemės naudmenų struktūros, naudmenų sudėties ir sąskaidos kaitą, skirtingomis kryptimis veikė gamtinių procesų eigą ir pobūdį.
121.4. Lietuvoje vyrauja kaimiškojo tipo kraštovaizdis (užima apie 75 % šalies teritorijos). Didesni gamtinio kraštovaizdžio arealai išlikę šalies rytinėje ir pietrytinėje dalyje, vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, stambiųjų deltų zonose ir neviršija 15% Lietuvos teritorijos. Apie 10 % užima sparčiai besiplečiantis miestiškas, urbanizuotas kraštovaizdis. Yra 11 miestų, kurių plotas didesnis kaip 1000 ha. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai aktyviai formuoja aglomeruotas metropolines teritorijas. Tauragės, Telšių, Utenos, Marijampolės apskritys pasižymi 3–5 kartus mažesniu urbanizuoto kraštovaizdžio plotu nei didžiųjų miestų apskritys.
121.5. Didžiausiu natūralumu pasižymi miškingiausios šalies teritorijos, išsidėsčiusios šiaurrytinėje, pietrytinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse. Labiausiai antropogenizuotos ir apleistos agrarinio kraštovaizdžio zonos plyti Žiemgalos ir Šešupės lygumose.
121.6. Lietuvoje vyrauja vidutinio ir žemo vizualinio raiškumo teritorijos, o vidutinį ir aukštą estetinį potencialą turintys arealai užima apie 1/3 šalies teritorijos, kurie koncentruojasi Baltijos ir Žemaičių aukštumų kalvynuose, Kuršių nerijoje ir didžiausiuose stačiašlaičiuose Nemuno, Nėries, Dubysos, Šventosios, Nevėžio, Minijos ir kituose slėniuose. Santykinai raiškų estetinį potencialą turi tik 8 % šalies teritorijos: Kuršių nerijos (Pervalkos–Juodkrantės) ruožas, Barstyčių–Alsėdžių–Viešvėnų ruožas, Laukuvos– Girgždutės–Kražių arealas, Minijos–Salanto senslėnis, Dubysos vidurupis, Nemuno žemupio (Vilkijos–Gelgaudiškio) ruožas, Kauno marių ir Didžiųjų Nemuno kilpų zonos, Gražiškių ir Sangrūdos kalvynas Sūduvos aukštumose, Verstaminų, Užuguosčio, Pipiriškių ir Sudervės kalvynai Dzūkų aukštumose, Balninkų, Suginčių, Antalgės, Vaiskūnų, Juknėnų, Tauragnų, Atalksnės, Junkūnų ir Zarasų kalvoti ruožai Aukštaičių aukštumose.
121.7. Lietuvai priklauso trumpas (90,6 km ilgio) Baltijos jūros ruožas: 51 km Kuršių nerijoje ir 38,5 km žemyniniame krante, 1,1 km Klaipėdos sąsiauris. Dabartinė jūros kranto būklė priklauso nuo gamtinių ir antropogeninių faktorių tarpusavio sąveikos. Globaliniai klimato pasikeitimai, dažnesnės uraganinės audros, Pasaulinio vandenyno lygio kilimas, smėlio išteklių mažėjimas skatina krantų ardymą. Lietuvos Baltijos jūros krantų raidai didelę įtaką turi jūrinės industrijos plėtra, kurios nesubalansuotas vykdymas itin neigiamai veikia krantodaros procesus.
121.8. Lietuvos Baltijos jūros krantai pagal savo genezę ir ypatumus priklauso dviem skirtingoms atkarpoms, t. y. žemyno ir Kuršių nerijos krantams: žemyno krantas priskiriamas išlyginto akumuliacinio-abrazinio kranto tipui. Krantą sudaro skirtingos geologinės sandaros ruožai, kuriuose vyrauja smėlis arba moreninis priemolis. Krante kaitaliojasi ardomos ir stabilaus kranto atkarpos. Kuršių nerijos jūros krantas priskiriamas išlygintų akumuliacinių krantų tipui ir yra susiformavęs dėl intensyvios smėlio pernašos iš Sambijos pusiasalio šiaurės kryptimi.
121.9. Nuo XX a. pradžios iki šių dienų Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros krante vyrauja akumuliacinio tipo kranto ruožų bendro ilgio mažėjimo ir išplaunamo tipo ruožų didėjimo tendencijos. Per pastaruosius 30 metų (1976–2006 m.) Lietuvos pakrantėje bendras akumuliacinio tipo kranto ruožų ilgis kasmet sutrumpėdavo po 1100 m, o išplaunamų krantų ilgis kasmet padidėdavo 367 m. Labiausiai ardomi Šventosios–sienos su Latvija, Ošupio rajono, Ražės–Birutės kalno, Nemirsetos–Olando Kepurės, I Melnragės ir gretimas Klaipėdos uosto šiauriniam molui kranto ruožai. Kuršių nerijoje – Kopgalio, Juodkrantės, Preilos, Nidos krantai. Įdiegus krantotvarkos programose numatytas priemones, kranto būklė keliuose ruožuose pagerėjo, tačiau tikėtina, kad bendras išplaunamų kranto ruožų ilgis nuo 25 km (2008 m) padidės iki 32 km (2023 m).
121.10. Kraštovaizdžio monitoringas vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo 2011–2017 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603). Kraštovaizdžio stebėsena vykdoma šiais blokais: kraštovaizdžio struktūros pokyčių monitoringas (visoje Lietuvoje), Pajūrio juostos ir Baltijos jūros krantų dinamikos monitoringas, valstybinių parkų monitoringas, Šiaurės karstinio rajono kraštovaizdžio būklės ir gipso cheminės denudacijos monitoringas.
121.11. Nacionaliniu lygmeniu kraštovaizdžio išsaugojimą tiesiogiai reglamentuoja Kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, kuriame pateiktos pagrindinės sąvokos kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo srityje, kraštovaizdžio istorinės kaitos analizė, jo formavimosi bruožai ir tipai nuo paleogeografinių laikų iki šių dienų, esamos kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir planavimo situacijos analizė (stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės). Siekiant įgyvendinti Lietuvos kraštovaizdžio politiką, patvirtintos Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės iki 2020 m. Strateginiai kraštovaizdžio formavimo, apsaugos tikslai ir kryptys yra nustatyti Lietuvos Respublikos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852).
121.12. Kraštovaizdžio apsaugą taip pat reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, Pajūrio juostos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3091), Želdynų įstatymas (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir jų įgyvendinamieji teisės aktai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin., 2007, Nr. 22-858; 2010, Nr. 87-4619).
121.13. Lietuvos kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo teisinio reglamentavimo nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Lietuvos Respublikos miškų, Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos statybos, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymus ir į kitus teisės aktus.
121.14. Kraštovaizdžio būklė įvertinama, jo apsaugos ir tvarkymo priemonės konkrečiose teritorijose numatomos visų lygmenų bendraisiais (kompleksiniais) ir kraštovaizdžio specialiaisiais planais, specialiaisiais saugomų teritorijų ir jų tinklų (gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo) planais, kaimo žemėtvarkos planais ir kitais teritorijų planavimo dokumentais. Ypač reikšmingi Lietuvos Respublikos bendrojo plano, apskričių, rajonų savivaldybių bendrųjų planų sprendiniai.
121.15. Vienas kertinių kraštovaizdžio srities teisės aktų yra Europos kraštovaizdžio konvencija (Žin., 2002, Nr. 104-4621), kuria vadovaujantis buvo patvirtintas Lietuvos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas ir kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės. Šios konvencijos tikslas – skatinti kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą, planavimą ir organizuoti Europos bendradarbiavimą šiais klausimais.“
6. Papildau šiuo 122 punktu:
„122. 2007–2013 m. veiklos prioritetai kraštovaizdžio srityje yra šie:
122.1. organizuoti priemones, kurios užtikrintų kraštovaizdžio apsaugą, naudojimą, tvarkymą, planavimą darnios plėtros sąlygomis, krašto saviraiškos bruožus ir padėtų geriau koordinuoti veiksmus kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo srityse;
122.2. skatinti pažinti šalies kraštovaizdį, didinti visuomenės supratingumą apie kraštovaizdžio vertę ir vaidmenį;
122.3. apibrėžti siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslus ir parengti šalies kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą;
7. Papildau šiuo 201 punktu:
„201. Kraštovaizdžio srities problemos.
201.1. Nesuformuota teisinė sistema, reglamentuojanti Lietuvos kraštovaizdžio politikos ir Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimą. Europos kraštovaizdžio konvencija reikalauja analizuoti kraštovaizdį keičiančius veiksnius, atkreipti dėmesį į pokyčius ir juos įvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir atitinkamų gyventojų grupių jiems priskiriamą ypatingą vertę, įpareigoja po konsultacijų su visuomene nustatytiems ir įvertintiems kraštovaizdžiams apibrėžti kraštovaizdžio kokybės tikslus ir priimti kraštovaizdžio apsaugai, tvarkymui ir (arba) planavimui skirtus teisės aktus. Šios nuostatos perkeltos ir į Lietuvos kraštovaizdžio politiką. Galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniai nepakankami kraštovaizdžio politikai realizuoti, juos būtina konkretizuoti ir detalizuoti pagal prisiimtus įsipareigojimus ratifikavus Europos kraštovaizdžio konvenciją. Visa tai atlikti galima rengiant specialųjį Lietuvos kraštovaizdžio planą, kurio parengimas numatytas ir Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonėse. Esama teisinė ir metodinė bazė nepakankama nacionaliniam kraštovaizdžio tvarkymo planui rengti. Prieš rengiant šį planą turi būti moksliškai pagrįsta, visuomenei pristatyta ir patvirtinta polifunkcinė siektinų kraštovaizdžio kokybės tikslų formavimo, etalonų (plėtojimo vizijų) nustatymo metodika, išplėtota ir patvirtinta visuomenės pasiūlymų teikimo ir jų aptarimo tvarka.
201.2. Nėra metodinio pobūdžio dokumentų, rekomendacijų, kurios padėtų užtikrinti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealų apsaugą, kraštovaizdžio identiteto išsaugojimą, skatintų tinkamą kraštovaizdžio tvarkymą, naudojimą ir planavimą. Siekiant sudaryti sąlygas įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealų išsaugojimui, užtikrinti tinkamą jų tvarkymą, naudojimą ir darnią plėtrą, kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo nuostatas būtina integruoti į šalies teritorijų planavimą ir visas kitas sritis, galinčias daryti poveikį kraštovaizdžiui. To siekta rengiant ir šalies bendrąjį planą, ir apskričių ir rajonų savivaldybių bendruosius planus, kuriuose išanalizuota kraštovaizdžio būklė, nurodomos bendrosios kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo kryptys ir principai, nustatyti strateginiai jo formavimo ir apsaugos tikslai, suformuotas gamtinis karkasas ir ekologinis tinklas. Tačiau šiuose planuose nenumatyta konkrečių būdų ir priemonių šioms teritorijoms tvarkyti, todėl bendrosios kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo kryptys ir principai sunkiai įgyvendinami konkrečiose vietovėse. Labai trūksta metodinio pobūdžio dokumentų, kurie padėtų teritorijų planavimo procese tinkamai įvertinti kraštovaizdžio ypatumus, saugoti kraštovaizdžio teritorinių vienetų ir jų dalių įvairovę, tinkamai atlikti teritorijų planavimo dokumentų ir programų sprendinių pasekmių vertinimą, poveikio kraštovaizdžiui vertinimą, nurodytų būdus ir priemones, kaip integruoti kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo priemones į žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir kitus projektus.
201.3. Nepakankamas dėmesys vizualinei kraštovaizdžio apsaugai. Vizualinei kraštovaizdžio apsaugai, jos estetinio potencialo plėtojimui galiojančiuose teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose neskiriama reikiamo dėmesio, trūksta poveikio kraštovaizdžio estetinei vertei nustatymo metodikų. Pastaruoju metu gerėja eismo saugumas, tačiau prie svarbiausių automagistralių intensyvėja reklaminių stendų statyba, naikinami pakelių želdiniai, nėra rekomendacijų pakelės infrastruktūrai, kelių apželdinimui formuoti. Skatinant elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energetikos išteklių, didėja atskirų kraštovaizdžio erdvių vizualinė tarša, trūksta vėjo jėgainių parkų plėtojimo vertinguose kraštovaizdžiuose ir estetinių išteklių apsaugos rekomendacijų.
201.4. Želdynų projektų rengimo ir želdinių tvarkymo metodikų trūkumas. Želdynų ir želdinių, kaip gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą užtikrinančio, gyvenimo kokybę gerinančio kraštovaizdžio komponento apsauga ir teisinio reguliavimo pagrindai įtvirtinti Želdynų įstatyme. Tačiau trūksta profesionalių rekomendacijų, kurios padėtų kelti želdynų projektavimo ir želdinių tvarkymo kokybę, užtikrintų, kad želdinių ir želdynų ekosistemos būtų formuojamos ir tvarkomos kokybiškai.
201.5. Šalyje lėtai įgyvendinama Europos integruoto kranto zonos valdymo strategija (EK 2002/413/EC). Tai labiausiai susiję su Lietuvos Respublikos pajūrio juostos ir Kuršių marių krantais. Iki šiol nesuformuota Kuršių marių žemyninio kranto apsaugos ir tvarkymo vizija – moksliškai nepagrįstos ir teisiškai nenustatytos šio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos, nenustatytas jų apsaugos ir naudojimo režimas, nepatvirtintos galimos potvynio metu užliejamų teritorijų ribos, nereglamentuojami uostų plėtros, statinių statybos klausimai, nenumatytos krantotvarkos priemonės, būklės stebėsenos sistema. Pajūrio juostoje, siekiant išvengti pajūrio kraštovaizdžio sunykimo, būtina vykdyti konkrečias Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo priemones, numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, įskaitmeninti ir pakoreguoti pajūrio juostos ribas, numatyti pajūrio juostos valstybinėje žemėje pajūrio rekreacinių išteklių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos priemones, sukurti darnią informacinių ženklų sistemą.
201.6. Nepakankama visuomenės samprata apie kraštovaizdį kaip žmonių gyvenamąją aplinką. Visuomenės žinios apie kraštovaizdį, jo ekologinę, estetinę, socialinę, ekonominę vertę, jos išsaugojimo reikmes ir būdus dar menkos. Esant mažam visuomenės susidomėjimui kraštovaizdžio apsauga, sunku padidinti jos aktyvumą sprendžiant vietines kraštovaizdžio vystymo problemas, taikyti konkrečias tvarkymo priemones, užtikrinti jau įdiegtųjų palaikymą. Todėl visuomenės švietimas ir specialistų kvalifikacijos kėlimas yra labai aktualus kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo srityse.
201.7. Nepakankamas kraštovaizdžio apsaugos monitoringas, menkas kraštovaizdžio mokslinių ir tiriamųjų darbų finansavimas. Šalies kraštovaizdžio moksliniai ir tiriamieji darbai per menkai finansuojami, nesukurtas kraštovaizdžio planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo monitoringas. Informacija apie kraštovaizdį kaupiama pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą, kurią sistemina Aplinkos apsaugos agentūra, tačiau kraštovaizdžio duomenų sistemingumo laipsnis, prieinamumas yra pernelyg mažas, monitoringo duomenys nepateikiami geografiškai, neveikia žemės naudojimo apribojimų sistema ir kt.“
8. Įrašau 21 punkte po žodžio „pagerinta“ žodžius „kraštovaizdžio ir“, po žodžio „būklė“ žodžius „visoje Lietuvoje“.
9. Papildau šiuo 231 punktu:
„231. Programos tikslui pasiekti kraštovaizdžio išsaugojimo srityje numatyti šie uždaviniai:
231.1. Kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo skatinimas darnios plėtros sąlygomis, siektinų kraštovaizdžio kokybės tikslų apibrėžimas;
231.2. Vertingų ir ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas ir planavimas;
10. Papildau 28 punktą šia antrąja pastraipa:
12. Papildau šiuo 321 punktu:
„321. Veiksmai, skirti kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo optimizavimui pagerinti:
321.1. 2011–2013 m. pagal Programos dalies, skirtos kraštovaizdžiui, pirmąjį uždavinį – kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo skatinimas darnios plėtros sąlygomis, siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslų apibrėžimas – numatyta įgyvendinti šiuos projektus:
321.1.2. Lietuvos Respublikos teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano (esamos šalies kraštovaizdžio teritorinės erdvinės būklės analizė, koncepcijos parengimas, sprendinių konkretizavimas, visuomenės įtraukimas į plano rengimo procesą, sprendinių aptarimas, plano eigos ir rezultatų viešinimas) ir šio plano įgyvendinimo metodinių rekomendacijų parengimas.
321.2. Pagal Programos dalies, skirtos kraštovaizdžiui, antrąjį uždavinį – vertingų ir ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas ir planavimas – numatyta įgyvendinti šiuos projektus:
321.2.2. Lietuvos pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinės rekomendacijos parengimas;
321.3. Pagal Programos dalies, skirtos kraštovaizdžiui, trečiąjį uždavinį – metodinio pobūdžio dokumentų, užtikrinančių kraštovaizdžio vertingųjų savybių išsaugojimą, parengimas – numatyta įgyvendinti šiuos projektus:
321.3.1. Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairių valstybiniams keliams ir geležinkeliams parengimas;
13. Papildau šiuo 322 punktu:
16. Papildau šiuo 37 punktu:
„37. Laukiami rezultatai kraštovaizdžio srityje. Bendras veiksmų, numatytų kraštovaizdžio srityje, tikslas – optimizuoti kraštovaizdžio apsaugą ir tvarkymą, sudaryti sąlygas visuomenei aktyviai dalyvauti Lietuvos kraštovaizdžio politikos įgyvendinime ir užtikrinti Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatų ir nacionalinės kraštovaizdžio politikos vykdymą.
37.1. Įvykdžius kraštovaizdžiui skirtos Programos dalies veiksmus, skirtus pirmojo uždavinio – kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo skatinimas darnios plėtros sąlygomis, siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslų apibrėžimas – įgyvendinimui, bus pasiekti šie rezultatai:
37.1.1. parengus Kraštovaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalonų) metodiką, bus sukurti kraštovaizdžio planų rengimo metodiniai nurodymai, kuriais vadovaujantis nacionalinio, regioninio, rajoninio ir vietinio lygmens kraštovaizdžio teritoriniams vienetams apibrėžiami siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslai ir kriterijai, nustatomos jų realizavimo planavimo procese gairės;
37.1.2. parengus šalies teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą bus nustatyti ir, po konsultacijų su kompetentingomis visuomeninėmis organizacijomis, patvirtinti veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį, planavimo priemonėmis užtikrinti siekiamų kraštovaizdžio kokybės etalonų formavimą, įgyvendinti Europos kraštovaizdžio konvenciją ir Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politiką. Parengus Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano įgyvendinimo metodines rekomendacijas, bus sukurta metodinė priemonė, kurioje pateikti paaiškinimai padės pritaikyti plano sprendinius vykdant teritorijų planavimą, poveikio kraštovaizdžiui vertinimą, kraštovaizdžio monitoringą ir kitas veiklas. Tai reikšminga priemonė padėsianti stiprinti institucijų ir organizacijų kompetenciją kraštovaizdžio darnaus vystymo srityse, tobulinti visuomenės, viešųjų ir privačių asmenų, valstybės institucijų sampratą apie kraštovaizdžio vertę, vaidmenį ir pokyčius, atsakomybę už kraštovaizdžio politikos įgyvendinimą.
37.2. Įvykdžius Programos dalies, skirtos kraštovaizdžiui, veiksmus, skirtus antrojo uždavinio – vertingų ir ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas ir planavimas – įgyvendinimui, bus pasiekti šie rezultatai:
37.2.1. parengus pajūrio juostos valstybinėje žemėje esančių pliažų rekreacinį planą, bus detalizuoti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniai ir numatytos valstybinėje žemėje esančių pajūrio juostos rekreacinių ir kitų išteklių tvarkymo ir naudojimo priemones, bus užtikrintas subalansuotas pajūrio juostos naudojimas visuomenės ir valstybės reikmėms, išsaugotas pajūrio rekreacinis potencialas, sudarytos sąlygos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui, sureguliuoti turistiniai srautai, sudarytos palankios sąlygos visuomenei naudotis rekreaciniais, kultūriniais, gamtiniais pajūrio ištekliais ir susipažinti su jais;
37.2.2. įskaitmeninus ir pakoregavus pajūrio juostos ribas, bus išvengta vertingų ekosistemų ir kraštovaizdžio nykimo dėl urbanizacijos, pajūrio juostos ribos atitiks Pajūrio juostos įstatymo nuostatas ir privačių žemės savininkų interesus, bus išvengta klaidingo pajūrio juostos ribų nustatymo rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir kitus projektus, bus sudarytos geresnės sąlygos pajūrio juostos ribų žymėjimui natūroje;
37.2.3. parengus pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinę rekomendaciją, bus sudarytos sąlygos kurti tinkamą, visuomenės ir valstybės siekius atitinkančią informacinių ženklų sistemą ir viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą, kuri užtikrins pajūrio kraštovaizdžio vertybių apsaugą, prisidės prie darnios pajūrio regiono plėtros ir teigiamo Lietuvos pajūrio juostos įvaizdžio formavimo. Parengtose rekomendacijose bus įvertinti savitais kraštovaizdžio elementais, išskirtiniais kultūriniais-istoriniais bruožais pasižymintys pajūrio ruožai, todėl jų parengimas padės išsaugoti pajūrio kraštovaizdžio identitetą, išskirtinumą, formuoti visavertį, informatyvų, estetišką ir patogų pajūrio juostos kraštovaizdį;
37.2.4. parengus Kuršių marių krantų apsaugos ir naudojimo studiją, bus išanalizuota Kuršių marių krantų charakteristika, vertybės, būklė, įvertinta užliejimo rizika, galimos pasekmės, pateikti siūlymai dėl teisės aktų keitimo ir tobulinimo, dėl apsaugos juostos ir zonos nustatymo žemyniniame krante, veiklos šiose teritorijose reglamentavimo, dėl Kuršių marių žemyninės dalies krantotvarkos programos sudarymo. Šios studijos pagrindu bus keičiami teisės aktai, esant poreikiui, inicijuojamas naujų dokumentų, tarp jų ir teritorijų planavimo dokumentų, rengimas.
37.3. Įvykdžius Programos dalies, skirtos kraštovaizdžiui, veiksmus, skirtus trečiojo uždavinio – metodinio pobūdžio dokumentų, užtikrinančių kraštovaizdžio vertingųjų savybių išsaugojimą, parengimas – įgyvendinimui, bus pasiekti šie rezultatai:
37.3.1 parengus Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gaires valstybiniams keliams ir geležinkeliams, bus susisteminti esami ir sukurti nauji kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo reikalavimų modeliai, suformuota kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo nuostatų integravimo į šį sektorių strategija, suformuluoti svarbiausi kelių ir geležinkelių derinimo prie kraštovaizdžio principai, parengti pakelės statinių ir kelio elementų tipiniai projektai, pateikta didžiųjų reklaminių stendų statybos prie valstybinių kelių ir geležinkelių koncepcija ir reikalavimai, sukurtas nacionalinis kraštovaizdžio informacinės sistemos stilius. Šių nuostatų taikymas praktikoje padės mažinti vertingųjų kraštovaizdžio savybių praradimą, pateikti kelių ir geležinkelių derinimo prie kraštovaizdžio principai, kurių taikymas padėtų užtikrinti kraštovaizdžio estetinių ir kitų vertingųjų savybių išsaugojimą;
37.3.2 parengus želdynų projektų rengimo ir želdinių tvarkymo metodikas, bus sudarytos sąlygos kelti želdynų projektavimo ir želdinių tvarkymo kokybę, apžvelgti esami tvarkymo projektai, išanalizuotos jų klaidos, pateiktos rekomendacijos kaip teisingai, nepažeidžiant kraštovaizdžio kompleksų ekosistemų stabilumo, projektuoti želdynus, pateikti pagrindiniai želdynų formavimo gamtinio karkaso teritorijose principai, suformuluoti želdinių tvarkymo reikalavimai. Šios metodinės priemonės taikymas praktikoje padės siekti geros želdinių ir želdynų ekosistemų būklės urbanizuotame kraštovaizdyje.“
17. Išdėstau 1 priedo 1 punktą taip:
| „1. |
25 retų rūšių 153 buveinių apsaugai būtinų veiksmų planų ir sąmatų parengimas (kraujalakinio melsvio (5 buveinės), pleištinės skėtės (5 buveinės), purpurinio plokščiavabalio (5 buveinės), vijūno (5 buveinės), ežerinės rainės (2 buveinės), lūšies (9 buveinės), natuzijaus šikšniuko (2 buveinės), vandeninio pelėausio (2 buveinės), kūdrinio pelėausio (5 buveinės), paprastosios jūros kiaulės (1 buveinė), kurtinio (15 buveinių), juodojo gandro (50 buveinių), meldinės nendrinukės (3 buveinės), mažosios žuvėdros (5 buveinės), stulgio (5 buveinės), jūrinio erelio (3 buveinės), žuvininko (3 buveinės), gaiduko (3 buveinės), tikučio (3 buveinės), dirvinio sėjiko (3 buveinės), vėjalandės šilagėlės (5 buveinės), plačialapės klumpaitės (5 buveinės), pelkinės uolaskėlės (5 buveinės), pūslėtosios aldrūnės (1 buveinė), melisalapės medumėlės (3 buveinės)). |
|
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas (toliau – AMGAD)“. |
18. Išdėstau priedo 6 punktą taip:
| „6. |
23 retų rūšių apsaugos priemonių vykdymas 148 buveinių (kraujalakinio melsvio (5 buveinės), pleištinio žirgelio (5 buveinės), purpurinio plokščiavabalio (5 buveinės), vijūno (5 buveinės), lūšies (9 buveinės), natuzijaus šikšniuko (2 buveinės), vandeninio pelėausio (2 buveinės), kūdrinio pelėausio (5 buveinės), paprastosios jūros kiaulės (1 buveinė), kurtinio (15 buveinių), juodojo gandro (50 buveinių), meldinės nendrinukės (3 buveinės), mažosios žuvėdros (5 buveinės), stulgio (5 buveinės), jūrinio erelio (3 buveinės), žuvininko (3 buveinės), gaiduko (3 buveinės), tikučio (3 buveinės), dirvinio sėjiko (3 buveinės), vėjalandės šilagėlės (5 buveinės), plačialapės klumpaitės (5 buveinės), pelkinės uolaskėlės (5 buveinės), pūslėtosios aldrūnės (1 buveinė). |
|
AMGAD“. |
20. Papildau 1 priedą šiais 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40 ir 41 punktais:
| „Kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo skatinimas darnios plėtros sąlygomis, siektinos kraštovaizdžio kokybės tikslų apibrėžimas ir kriterijų nustatymas |
|
|
|
|||
| 33. |
Kraštovaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalonų) metodikos parengimas – bus parengti metodiniai nurodymai, kuriais vadovaujantis būtų apibrėžiami siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslai |
|
AMSTKD |
|||
| 34. |
Lietuvos Respublikos teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, apimančio, esamos šalies kraštovaizdžio teritorinės erdvinės būklės analizę, koncepcijos parengimą, sprendinių konkretizavimą, visuomenės įtraukimą į plano rengimo procesą, sprendinių aptarimą viešinimui skirtuose renginiuose (ne mažiau kaip 4), derinimo procedūras, patvirtinto plano sprendinių viešinimą atskiruose leidiniuose, ir plano įgyvendinimo metodinių rekomendacijų parengimas |
|
AMSTKD |
|||
|
|
Iš viso: |
870,000 |
|
|||
| Vertingų ir ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas ir planavimas |
|
|
|
|||
| 35. |
Pajūrio juostos pliažų rekreacinio plano parengimas – teisės aktų nustatyta tvarka parengiamas pajūrio juostos žemyninės dalies pliažų rekreacijos planas, apimanti Palangos miesto, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miestų savivaldybių teritorijas, kurioje bus numatytos konkrečios pajūrio juostos rekreacinių, gamtinių išteklių apsaugos, tvarkymo ir naudojimo priemonės: viešosios rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymas, nustatyti konkretūs rekreacinių teritorijų tvarkymo, išteklių apsaugos ir ūkinės veiklos reguliavimo reglamentai, kraštovaizdžio formavimo priemonės |
|
AMSTKD |
|||
| 36. |
Lietuvos pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinės rekomendacijos parengimas – parengiama metodinė rekomendacija, kurioje pateikiamos pajūrio juostos ženklinimo lauke (informacinių stendų, nuorodų, apžvalgos aikštelių įrengimo) ir viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros kūrimo rekomendacijos |
|
AMSTKD |
|||
| 37. |
Pajūrio juostos ribų plano koregavimas ir ribų įskaitmeninimas – parengiamas specialiojo planavimo dokumento – pajūrio juostos ribų plano pakeitimas: pajūrio juostos ribos patikslinamos pagal valstybės registro duomenis ir atliekamas pajūrio juostos ribų įskaitmeninimas valstybinėje koordinačių sistemoje |
|
AMSTKD |
|||
| 38. |
Kuršių marių krantų apsaugos ir naudojimo studijos parengimas – parengiama studija, kurioje pateikiami siūlymai dėl Kuršių marių apsaugos ir naudojimo reglamentavimo |
|
AMSTKD |
|||
|
|
Iš viso: |
660,000 |
|
|||
| Metodinio pobūdžio dokumentų, užtikrinančių kraštovaizdžio vertingųjų savybių išsaugojimą, parengimas |
|
|
|
|||
| 39. |
Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairių valstybiniams keliams ir geležinkeliams parengimas ir išleidimas – parengiamas metodinio pobūdžio dokumentas ir išleidžiamas leidiniu |
|
AMSTKD |
|||
| 40. |
Želdynų projektų rengimo metodikos parengimas ir išleidimas– parengiama metodika, kuri išleidžiama leidiniu |
|
AMSTKD |
|||
| 41. |
Želdinių tvarkymo metodikos parengimas ir išleidimas – parengiama metodika, kuri išleidžiama leidiniu |
|
AMSTKD |
|||
|
|
Iš viso: |
262,000“. |
|
|||