LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR ARMĖNIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL ASMENŲ, KURIŲ BUVIMAS NETEISĖTAS, READMISIJOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Armėnijos Respublikos Vyriausybė, toliau – Susitariančiosios Šalys,

norėdamos išlaikyti ir stiprinti tarpusavio solidarumo ir bendradarbiavimo dvasią;

nusprendusios imtis priemonių prieš neteisėtą migraciją;

siekdamos supaprastinti asmenų, kurių buvimas yra neteisėtas, readmisiją bendradarbiavimo ir abipusiškumo dvasia;

siekdamos užtikrinti pagrindines teises bei laisves ir svarbiausia tarptautinių susitarimų ir nacionalinės teisės numatytą grąžintinų asmenų teisę kreiptis į teisines bei įgaliotas institucijas;

vadovaudamosi individualaus grąžintinų asmenų atvejų nagrinėjimo principu,

susitarė:

1 straipsnis

Susitarime vartojamos sąvokos

Šiame Susitarime toliau nurodytos sąvokos vartojamos tokiomis reikšmėmis:

prašančioji Susitariančioji Šalis – viena Susitariančioji Šalis, kuri pateikia prašymą kitai Susitariančiajai Šaliai dėl readmisijos leidimo arba dėl su readmisija susijusių tranzito operacijų;

prašomoji Susitariančioji Šalis – viena Susitariančioji Šalis, į kurią su readmisijos prašymu arba dėl su readmisija susijusių tranzito operacijų kreipiasi kita Susitariančioji Šalis;

asmenys, kurių buvimas neteisėtas – piliečiai ir užsieniečiai, kurie neatitinka arba jau nebeatitinka teisinių atvykimo į Susitariančiųjų Šalių valstybių teritoriją ar gyvenimo jose reikalavimų;

užsienietis – asmuo, kuris neturi nė vienos iš Susitariančiųjų Šalių valstybių pilietybės.

2 straipsnis

Savo piliečių readmisija

1. Viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies prašymu be jokių kitų formalumų, išskyrus tuos, kurie nustatyti šiame Susitarime, priima atgal bet kurį asmenį, kurio buvimas yra neteisėtas, jei įrodoma arba galima daryti pagrįstą prielaidą, kad jis turi prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės pilietybę.

2. Kai prašančioji Susitariančioji Šalis pateikia prašymą, prašomoji Susitariančioji Šalis nedelsdama grąžintiniems asmenims išduoda repatriacijai reikalingus kelionės dokumentus.

3. Vadovaudamasi tais pačiais reikalavimais, prašančioji Susitariančioji Šalis tokį asmenį pakartotinai priima atgal į savo valstybės teritoriją, jei tolesnis tyrimas atskleidžia, kad jis faktiškai neturėjo prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės pilietybės, kai išvyko iš prašančiosios Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijos.

3 straipsnis

Pilietybės įrodymas ar prielaida dėl pilietybės

1. Laikoma, kad pilietybė įrodyta, kai pateikiamas galiojantis nacionalinis pasas ar galiojantis asmens dokumentas, kurį išdavė prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės kompetentingos institucijos, jei šiuos dokumentus galima akivaizdžiai priskirti jų turėtojui. Jei pateikiami šie dokumentai, prašomosios Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos pripažįsta asmens pilietybę ir jokio tolesnio tikrinimo nereikia.

2. Pagrįstą prielaidą dėl pilietybės galima daryti, jei įrodymui pateikiama:

a) šio straipsnio 1 dalyje išvardyti dokumentai, kurių galiojimas yra pasibaigęs;

b) atitinkamo asmens rašytiniai parodymai;

c) trečiojo asmens rašytinis pareiškimas;

d) konkrečiais atvejais – kiti įrodymai, kuriuos prašomoji Susitariančioji Šalis pripažįsta.

Laikoma, kad pilietybė yra įrodyta remiantis pirmiau pateiktais įrodymais, jei prašomoji Susitariančioji Šalis tai patvirtina.

3. Jei remiantis pateiktais įrodymais ir dokumentais pilietybės įrodyti negalima ir negalima daryti prielaidos dėl pilietybės, kad būtų nustatyta atitinkamo asmens pilietybė, Susitariančiosios Šalys gali skirti užsienio diplomatinės ar konsulinės misijos atstovą, kad šis su atitinkamu asmeniu surengtų pokalbį arba paskirtų ekspertus.

4 straipsnis

Užsieniečių readmisija

1. Viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies prašymu be jokių kitų formalumų, išskyrus tuos, kurie nustatyti šiame Susitarime, priima atgal į savo valstybės teritoriją užsienietį, kurio teisinis statusas jos valstybės teritorijoje galioja.

2. Jei readmisijos prašymas dėl užsieniečio priimamas, atsižvelgdama į konkretų atvejį, prašančioji Susitariančioji Šalis išduoda nustatytos formos kelionės dokumentą.

Dėl nustatytos formos kelionės dokumento pavyzdžių Susitariančiosios Šalys susitaria diplomatiniais kanalais.

3. Tačiau prašančioji Susitariančioji Šalis į savo valstybės teritoriją vėliau priima atgal bet kurį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą užsienietį, jei įrodoma, kad prašomoji Susitariančioji Šalis jam faktiškai nesuteikė galiojančio teisinio statuso, kai jis išvyko iš pastarosios valstybės teritorijos.

4. Šiame straipsnyje pateikiami readmisijos įsipareigojimai netaikomi trečiųjų valstybių, turinčių bendrą valstybės sieną su prašančiosios Susitariančiosios Šalies valstybe, piliečiams.

5 straipsnis

Terminai

1. Prašomoji Susitariančioji Šalis į readmisijos prašymą atsako nedelsdama ir daugiausia per trisdešimt dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos.

2. Prašomoji Susitariančioji Šalis nedelsdama ir daugiausia per trisdešimt dienų nuo atsakymo gavimo dienos pasirūpina kiekvienu asmeniu, kurio readmisijai yra pritarta. Jei prašančioji Susitariančioji Šalis pageidauja, šis terminas gali būti pratęstas tiek, kiek reikia teisiniams reikalavimams sutvarkyti ar praktinėms kliūtims pašalinti. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos raštu ir iš anksto susitaria dėl galutinės pervežimo datos.

3. Jei įrodoma, kad tas užsienietis su Susitariančiosios Šalies žinia nepertraukiamai gyveno jos valstybės teritorijoje ilgiau negu šešis mėnesius, ta Susitariančioji Šalis daugiau nebegali pateikti readmisijos prašymo. Išimtiniais atvejais – dėl didelių sveikatos problemų, teisinių reikalavimų ar svarbių praktinių kliūčių – šį terminą galima pratęsti iki dvylikos mėnesių.

6 straipsnis

Tranzitas

1. Viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies prašymu leidžia užsieniečiams vykti tranzitu kompetentingoms institucijoms prižiūrint (toliau – tranzitas), jei garantuojamas įvažiavimas į kitas tranzito valstybes ir į paskirties valstybę.

2. Leisti vykti tranzitu užsieniečiams galima atsisakyti, jei yra pakankamai įrodymų, jog paskirties valstybėje ar kitose tranzito valstybėse asmeniui kyla grėsmė dėl nežmoniško elgesio ar mirties bausmės arba kad jo gyvybei, fizinei gerovei ar laisvei kyla pavojus dėl jo pilietybės, religijos, rasės ar politinių įsitikinimų.

3. Taip pat galima atsisakyti leisti vykti tranzitu asmeniui, jeigu prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje, tranzito valstybėje arba paskirties valstybėje jis gali tikėtis baudžiamojo persekiojimo ar nuosprendžio vykdymo.

4. Prašymai dėl tranzito pateikiami ir į juos atsakoma per dešimt darbo dienų po to, kai gaunamas prašymas. Jei prašomoji Susitariančioji Šalis priima prašymą, tranzitas įvykdomas per trisdešimt dienų nuo atsakymo gavimo dienos.

5. Tranzitu vienu metu gali būti vežama daugiausia 20 žmonių.

6. Net jei anksčiau prašančiajai Susitariančiajai Šaliai buvo pateiktas atsakymas, bet kuris asmuo, kuriam buvo leista vykti tranzitu, gali būti grąžintas, jei vėliau nustatoma, kad nesilaikoma šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų reikalavimų. Tokiu atveju prašančioji Susitariančioji Šalis tą asmenį priima atgal.

7 straipsnis

Informacijos mainai ir jos apsauga

1. Jei vykdant šį Susitarimą perduodami asmens duomenys (toliau – duomenys), duomenys renkami, tvarkomi ir saugomi vadovaujantis nacionaline ir tarptautine teise. Svarbiausia laikomasi tokių principų:

a) duomenis gaunanti Susitariančioji Šalis gali juos panaudoti tik tam tikslui, kuris nurodytas šiame Susitarime, ir remdamasi duomenis perduodančios Susitariančiosios Šalies nustatytais reikalavimais;

b) paprašius duomenis gaunanti Susitariančioji Šalis praneša duomenis perduodančiai Susitariančiajai Šaliai, kaip duomenys bus panaudoti;

c) duomenis galima perduoti tik už šio Susitarimo vykdymą atsakingoms kompetentingoms institucijoms ir tik jos gali jais naudotis. Duomenis perduodanti Susitariančioji Šalis privalo duoti rašytinį sutikimą, prieš duomenis toliau perduodant kitoms įstaigoms;

d) duomenis perduodanti Susitariančioji Šalis užtikrina, kad jie būtų tikslūs, būtini ir neviršytų reikalavimų, susijusių su tikslu, kuriam jie yra perduodami. Duomenis perduodanti Susitariančioji Šalis laikosi visų nacionalinės teisės numatytų apribojimų dėl duomenų perdavimo. Jei duomenys netikslūs arba jie buvo perduoti neteisėtai, apie tai nedelsiant pranešama duomenis gaunančiai Susitariančiajai Šaliai, duomenys ištaisomi arba sunaikinami;

e) jei asmuo prašo, jam turi būti pranešama apie bet kokių su juo susijusių duomenų perdavimą ir numatomą jų panaudojimo tikslą vadovaujantis Susitariančiosios Šalies, iš kurios prašoma duomenų, nacionaline teise;

f) perduoti duomenys yra saugomi tik tiek, kiek reikalinga tikslui, kuriam jie buvo perduoti;

g) abi Susitariančiosios Šalys perduotus duomenis saugo, kad jais nebūtų neteisėtai pasinaudota, jie nebūtų pakeisti ar atskleisti.

2. Su asmenų readmisija susiję perduoti duomenys gali būti tik:

a) grąžintino (vykstančio tranzitu) asmens duomenys ir prireikus jo šeimos narių duomenys (pavardė, vardas, bet kokie turėti vardai, pravardės ar išgalvoti vardai, slapyvardžiai, gimimo data ir vieta, lytis, dabartinė ir visos ankstesnės pilietybės, paskutinis žinomas adresas ir t. t.);

b) asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kiti asmens tapatybės ir kelionės dokumentai (numeris, galiojimo trukmė, išdavimo data, dokumentą išdavusi institucija, išdavimo vieta ir t. t.);

c) kita informacija, pvz., nuotraukos, kurių reikia identifikuoti grąžintiną asmenį arba nustatyti, ar readmisijos reikalavimai pagal šį Susitarimą yra patenkinti;

d) sustojimo vietos ir maršrutai;

e) bet kokia susijusi informacija, įrodanti, kad asmuo be leidimo buvo vienos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje;

f) bet kokia susijusi informacija apie asmens sveikatos būklę;

g) informacija apie grąžintino ar tranzitu vykstančio asmens palydos būtinumą ir palydos pareigūnų duomenys.

8 straipsnis

Išlaidos

1. Visas transporto išlaidas, patirtas dėl readmisijos ir tranzito iki prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės sienos arba paskirties valstybės sienos, taip pat išlaidas, susijusias su šio Susitarimo 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje ir 6 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų grąžinimu, dengia prašančioji Susitariančioji Šalis.

2. Išlaidas, susijusias su pilietybės nustatymu, kaip nurodoma 3 straipsnio 3 dalyje, dengia prašančioji Susitariančioji Šalis.

9 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

1. Perduodamos šio Susitarimo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, Susitariančiosios Šalys:

a) praneša viena kitai apie šio Susitarimo įgyvendinimo kompetentingą instituciją ir jos adresą;

b) pateikia valstybės sienos kirtimo punktų, per kuriuos vyks readmisija ir tranzitas, sąrašą;

c) pasikeičia šio Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pavyzdžiais ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų su teisiniu statusu susijusių dokumentų pavyzdžiais.

2. Susitariančiosios Šalys nedelsdamos praneša viena kitai apie tai, kad pasikeitė kompetentinga institucija ir (arba) jos adresą bei valstybės sienos kirtimo punktus. Susitariančiosios Šalys nedelsdamos praneša viena kitai apie šiame Susitarime nurodytų dokumentų keitimą arba naujų dokumentų taikymą ir privalo pateikti naujų dokumentų pavyzdžius.

10 straipsnis

Gero bendradarbiavimo principai

1. Susitariančiosios Šalys remia viena kitą taikydamos ir aiškindamos šį Susitarimą. Jos nuolatos praneša viena kitai apie imigracijos reikalavimus. Visi dėl šio Susitarimo aiškinimo, taikymo ar įgyvendinimo kilę ginčai sprendžiami abipusėmis rašytinėmis ar žodinėmis Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų konsultacijomis ir keičiantis nuomonėmis.

2. Viena Susitariančioji Šalis gali prašyti, kad abiejų Susitariančiųjų Šalių ekspertai susitiktų tam, kad išspręstų su šio Susitarimo taikymu ar vykdymu susijusias problemas.

11 straipsnis

Kiti įsipareigojimai

Šis Susitarimas neturi poveikio kitiems Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimams, atsirandantiems iš tarptautinių susitarimų, ypač įsipareigojimams dėl:

a) 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinio civilinių ir politinių teisių pakto ir 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų, galiojančių abiem Susitariančiosioms Šalims;

b) 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos 1967 m. sausio 31 d. Protokolu dėl pabėgėlių statuso;

c) tarptautinių susitarimų dėl ekstradicijos.

12 straipsnis

Sustabdymas

1. Susitariančiosios Šalys gali visai ar iš dalies sustabdyti šio Susitarimo nuostatų taikymą dėl viešosios tvarkos, visuomenės sveikatos ar nacionalinio saugumo. Ši nuostata šio Susitarimo 2 straipsniui netaikoma.

2. Apie šio Susitarimo sustabdymą ar sustabdymo nutraukimą nedelsiant raštu pranešama kitai Susitariančiajai Šaliai. Sustabdymas arba sustabdymo nutraukimas įsigalioja kitą dieną po to, kai gaunamas toks pranešimas.

13 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikotarpiui ir įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo paskutinio rašytinio pranešimo, kuriuo Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai, jog atliktos jam įsigalioti reikalingos vidaus teisės procedūros, gavimo dienos.

2. Viena Susitariančioji Šalis bet kada gali nutraukti šį Susitarimą pateikdama rašytinį pranešimą kitai Šaliai. Tokiu atveju Susitarimas nustoja galioti praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

Pasirašytas 2003 m. rugsėjo 15 d. Jerevane dviem egzemplioriais lietuvių, armėnų ir anglų kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

Lietuvos Respublikos	Armėnijos Respublikos
Vyriausybės vardu	Vyriausybės vardu

______________