Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL NORMINIŲ STUDIJŲ KRYPTIES (STUDIJŲ PROGRAMŲ GRUPĖS) STUDIJŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ STUDIJŲ KAINAI VALSTYBĖS FINANSUOJAMOSE STUDIJŲ VIETOSE APMOKĖTI SKYRIMO TVARKOS APRAŠO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ SKYRIMO ASMENŲ, PRIIMTŲ Į VALSTYBINES AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS IKI 2009 METŲ, STUDIJOMS FINANSUOTI TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2009 m. gegužės 13 d. Nr. 402
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 69 straipsnio 3 dalimi, 70 straipsnio 11 dalimi, 76 straipsnio 4 dalimi ir 94 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą;
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 1272 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 151-5493);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 974 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1272 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 108-4114);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 975 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1272 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 100-4081);
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 854 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1272 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 104-3997);
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1355 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1272 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 150-6088).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 402
NORMINIŲ STUDIJŲ KRYPTIES (STUDIJŲ PROGRAMŲ GRUPĖS) STUDIJŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ STUDIJŲ KAINAI VALSTYBĖS FINANSUOJAMOSE STUDIJŲ VIETOSE APMOKĖTI SKYRIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) reglamentuoja norminių atitinkamos studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimą ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšų skyrimą asmenų, priimtų į aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip 2009 metais, studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.
2. Šiame apraše vartojama sąvoka norminė studijų kaina – tai dydis, parodantis maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš valstybės biudžeto metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti. Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140) vartojamas sąvokas.
II. NORMINIŲ STUDIJŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMAS
3. Norminę studijų kainą sudaro išlaidos:
3.1. dėstytojų ir mokslo darbuotojų (toliau vadinama – akademiniai darbuotojai) bei kitų su studijomis susijusių darbuotojų (toliau vadinama – aptarnaujantys darbuotojai) darbo užmokesčiui (toliau kartu vadinama – išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui);
3.2. prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis (toliau vadinama – išlaidos prekėms ir paslaugoms);
4. Norminė atitinkamos studijų krypties (studijų programų grupės) pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama norminės studijų kainos bazinį dydį padauginus iš atitinkamo studijų krypties (studijų programų grupės) koeficiento, nurodyto šio aprašo priede, ir pridėjus išlaidas studentams skatinti, nurodytas šio aprašo 5 punkte. Ją apskaičiuojant laikomasi šių nuostatų:
4.1. Norminės studijų kainos bazinis dydis apskaičiuojamas sudėjus bazines išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui ir bazines išlaidas prekėms ir paslaugoms.
4.2. Bazinės išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos prie bazinių išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui sumos pridėjus atitinkamas išlaidas valstybiniam socialiniam draudimui, apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
4.3. Bazinės išlaidos akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu bazinės mėnesinės algos dydžiu (toliau vadinama – BMA): 22,3 BMA (universitetinėms studijoms) arba 19 BMA (koleginėms studijoms) dauginama iš 12 mėnesių ir dalijama iš vienam akademiniam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris yra lygus 20.
4.4. Bazinės išlaidos aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 8,8 BMA padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam aptarnaujančiajam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris yra lygus 25.
6. Norminė atitinkamos studijų krypties (studijų programų grupės) antrosios pakopos nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama prie norminės atitinkamos studijų krypties (studijų programų grupės) pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų kainos pridėjus 28 BMA.
7. Norminė trečiosios pakopos ir rezidentūros nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama prie atitinkamų studijų išlaidų darbuotojų darbo užmokesčiui pridėjus atitinkamų studijų išlaidas prekėms ir paslaugoms bei išlaidas studentams skatinti, nurodytas šio aprašo 5 punkte. Išlaidos atitinkamų studijų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos prie atitinkamų studijų išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui sumos pridėjus atitinkamas išlaidas valstybiniam socialiniam draudimui, apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Apskaičiuojant norminę trečiosios pakopos nuolatinės formos studijų kainą, laikomasi šių nuostatų:
8.1. Išlaidos akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 29,7 BMA padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam akademiniam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris yra lygus 3. Išlaidos aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 8,8 BMA padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam aptarnaujančiajam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris yra lygus 4.
9. Apskaičiuojant norminę rezidentūros studijų kainą, laikomasi šių nuostatų:
9.1. Išlaidos akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 23,1 BMA padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam akademiniam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris yra lygus 4.
9.2. Išlaidos aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 8 BMA (medicinos, veterinarinės medicinos studijoms) arba 10 BMA (odontologijos studijoms) padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam aptarnaujančiajam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris yra lygus 3.
10. Norminė ištęstinės formos studijų kaina yra 1,5 karto mažesnė už atitinkamą nuolatinės formos studijų kainą.
11. Norminė vientisųjų studijų kaina apskaičiuojama taip: pirmosios studijų dalies (240 kreditų) norminė studijų kaina apskaičiuojama kaip norminė universitetinių pirmosios pakopos studijų kaina, o antrosios (t. y. baigiamosios) studijų dalies norminė studijų kaina – kaip norminė antrosios pakopos studijų kaina.
12. Norminė universitetinių laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) kaina apskaičiuojama kaip atitinkama norminė antrosios pakopos studijų kaina. Norminė koleginių laipsnio nesuteikiančių studijų kaina apskaičiuojama kaip atitinkama norminė pirmosios pakopos koleginių studijų kaina.
III. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ STUDIJŲ KAINAI VALSTYBĖS FINANSUOJAMOSE STUDIJŲ VIETOSE APMOKĖTI SKYRIMAS
13. Valstybės biudžeto lėšų suma, kurios reikia biudžetiniams metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti (toliau vadinama – lėšų suma studijoms), apskaičiuojama mokslo ir studijų institucijos tam tikro kurso, tam tikros studijų programos tam tikros studijų formos ir pakopos studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose (toliau vadinama – studentai), skaičių padauginus iš aukštosios mokyklos nustatytos atitinkamos studijų kainos, o tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą – padauginus iš norminės studijų kainos (toliau vadinama – studijų kaina).
14. Tais atvejais, kai apskaičiuojama lėšų suma baigiamųjų kursų studentų studijoms (išskyrus trečiosios pakopos ir rezidentūros studijas), studentų skaičius dauginamas iš 2/3 studijų kainos.
15. Tais atvejais, kai studentas teisės aktų nustatyta tvarka pakeičia studijų programą toje pačioje studijų srityje ir jo ankstesniųjų studijų kaina skiriasi nuo naujųjų studijų kainos, apskaičiuojant lėšų sumą studijoms, imama mažesnioji studijų kaina.
16. Studentų skaičius, pagal kurį apskaičiuojama mokslo ir studijų institucijos lėšų suma studijoms, apskaičiuojamas iš mokslo ir studijų institucijai patvirtinto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus atėmus valstybės finansuojamų vietų, kuriose studijavę studentai buvo pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos, neteko valstybės finansavimo studijoms arba nutraukė studijas ir kurios nebuvo užpildytos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka, skaičių ir pridėjus arba atėmus studentų, teisės aktų nustatyta tvarka pakeitusių studijų programą, skaičių.
17. Tais atvejais, kai keičiami BMA arba BSI dydžiai, apskaičiuojant lėšų sumą studijoms ankstesniaisiais metais nustatytų studijų kainų dydžiai yra indeksuojami. Indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas (atskirai kolegijoms ir kitoms mokslo ir studijų institucijoms) lėšų sumą studijoms, apskaičiuotą pagal normines studijų kainas, nustatytas taikant naujuosius BMA ir BSI dydžius, padalijus iš lėšų sumos studijoms, apskaičiuotos pagal normines studijų kainas, nustatytas taikant BMA ir BSI dydžius, nustatytus iki jų pakeitimo. Valstybės biudžeto sudarymą reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti numatyta ir kita ankstesniaisiais biudžetiniais metais nustatytų studijų kainų dydžių indeksavimo tvarka.
18. Lėšų suma pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) studentų, ateinančiaisiais biudžetiniais metais priimamų į aukštąsias mokyklas, studijoms apskaičiuojama iš atitinkamiems metams numatytos bendros lėšų sumos studijoms atėmus lėšų sumą, apskaičiuotą pagal šio aprašo 13–17 punktų nuostatas. Šios lėšos numatomos Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose ir ateinančiaisiais biudžetiniais metais paskirstomos aukštosioms mokykloms teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) studentų, tais metais priimtų į aukštąsias mokyklas, skaičių ir studijų kainas. Apskaičiuojant aukštajai mokyklai skiriamą lėšų sumą šių studentų studijoms, studentų skaičius dauginamas iš 1/3 studijų kainos.
Norminių studijų krypties (studijų
programų grupės) studijų kainų
apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto lėšų studijų kainai
valstybės finansuojamose studijų vietose
apmokėti skyrimo tvarkos aprašo
priedas
STUDIJŲ KRYPČIŲ (STUDIJŲ PROGRAMŲ GRUPIŲ) KOEFICIENTAI
| Eil. Nr. |
Studijų kryptis (studijų programų grupė) |
Koeficientas |
| 1. |
Universitetinės pirmosios pakopos studijos: |
|
| 1.1. |
Humanitarinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus 1.3 ir 1.4 punktuose nurodytas studijas), socialinių mokslų srities studijų kryptys (išskyrus sportą, psichologiją, 1.2 ir 1.6 punktuose nurodytas studijas) |
1 |
| 1.2. |
Matematika, reabilitacija, slauga, sportas (išskyrus trenerius), teatras (mokytojai), edukologija (ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio ugdymo auklėtojai arba mokytojai, specialieji pedagogai) |
1,38 |
| 1.3. |
Filologija (lietuvių ir užsienio kalbų (išskyrus 1.4 punkte nurodytas studijas) specialistai) |
1,7 |
| 1.4. |
Architektūra, dailė (mokytojai), fizinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus matematiką), biomedicinos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus reabilitaciją, slaugą, mediciną, veterinarinę mediciną ir odontologiją), technologijos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus 1.7 punkte nurodytas studijas), psichologija, filologija (specifinių kalbų* specialistai, vertėjai) |
2,05 |
| 1.5. |
Medicina, veterinarinė medicina |
2,47 |
| 1.6. |
Dailė (išskyrus mokytojus), teatras (išskyrus mokytojus), audiovizualinis menas, muzika (mokytojai), sportas (treneriai), visuomenės saugumas, odontologija |
3,02 |
| 1.7. |
Transporto inžinerija (pilotai), muzika (išskyrus mokytojus) |
5 |
| 2. |
Koleginės studijos: |
|
| 2.1. |
Religijos mokslai, teisė, vadyba ir verslo administravimas, rekreacija ir turizmas, ekonomika |
1 |
| 2.2. |
Socialinis darbas, edukologija |
1,22 |
| 2.3. |
Slauga, reabilitacija, farmacija, visuomenės sveikata, elektros inžinerija, elektronikos inžinerija, statybos inžinerija, transporto inžinerija, aplinkos inžinerija, kraštotvarka, chemijos inžinerija, energetika, informatikos inžinerija, pramonės inžinerija, mechanikos inžinerija, matavimų inžinerija, informatika, ekologija ir aplinkotyra, žemės ūkis, miškininkystė |
1,5 |
| 2.4. |
Veterinarinė medicina, odontologija, dailė (mokytojai), filologija |
1,91 |
| 2.5. |
Teatras, audiovizualinis menas, muzika (mokytojai), dailė (išskyrus 2.4 punkte nurodytas studijas) |
2,6 |
| 2.6. |
Visuomenės saugumas |
3,03 |
| 2.7. |
Muzika (išskyrus mokytojus) |
5 |
––––––––––––––––––––
* Specifinėmis laikomos tos kalbos, kurių nemokoma bendrojo lavinimo mokykloje kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 402
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ SKYRIMO ASMENŲ, PRIIMTŲ Į VALSTYBINES AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS IKI 2009 METŲ, STUDIJOMS FINANSUOTI TVARKOS APRAŠAS
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijoms finansuoti tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšų skyrimą valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijoms studijų vietose, kuriose studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, finansuoti.
2. Šiame apraše vartojamos sąvokos:
Kurso studentų skaičius – skaičius, lygus kurso priėmimo metais nustatytam studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičiui.
Studijų programų tipas – parametras, naudojamas studijų programoms klasifikuoti pagal studijų tikslus, sudėtingumo laipsnį, apimtį, įgyjamą kvalifikaciją. Studijų programų tipai yra šie: neuniversitetinių studijų ir universitetinių pagrindinių studijų (abu tipai priskiriami pagrindinėms studijoms), magistrantūros studijų ir specialiųjų profesinių studijų (abu tipai priskiriami antrosios pakopos studijoms), vientisųjų studijų (suderintos pirmoji ir antroji pakopos), doktorantūros studijų, meno aspirantūros studijų ir rezidentūros studijų (pastarieji 3 tipai priskiriami trečiosios pakopos studijoms)*.
3. Studijų išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į:
4. Studijų išlaidas sudaro:
4.2. išlaidos dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų valstybiniam socialiniam draudimui;
4.3. išlaidos prekėms ir paslaugoms, kurios yra susijusios su studijomis ir kurių reikia jų moksliniam lygiui palaikyti;
5. Metinės išlaidos dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui, tenkančios vienam atitinkamo studijų programos tipo studijų krypčių grupės dieninės studijų formos studentui (toliau vadinama – išlaidos darbo užmokesčiui), apskaičiuojamos laikantis šių nuostatų:
5.1. Išlaidos dėstytojų ir mokslo darbuotojų (toliau kartu vadinama – akademiniai darbuotojai) darbo užmokesčiui apskaičiuojamos teorinį vidutinį atitinkamo studijų programos tipo akademinio darbuotojo metinį atlyginimą padalijus iš norminio atitinkamos studijų krypčių grupės studentų skaičiaus vienam akademiniam darbuotojui.
5.2. Išlaidos kitų su studijomis susijusių darbuotojų (toliau vadinama – aptarnaujantys darbuotojai) darbo užmokesčiui apskaičiuojamos teorinį vidutinį aptarnaujančiojo darbuotojo metinį atlyginimą padalijus iš norminio atitinkamos studijų krypčių grupės studentų skaičiaus vienam aptarnaujančiajam darbuotojui.
5.3. Teorinis vidutinis atitinkamo studijų programos tipo akademinio darbuotojo metinis atlyginimas apskaičiuojamas sudėjus akademinių darbuotojų kvalifikacinės sudėties koeficientų, pateiktų šio aprašo 1 priede, ir teorinių vidutinių atitinkamų akademinių darbuotojų metinių atlyginimų sandaugas.
5.4. Teorinis vidutinis atitinkamo akademinio darbuotojo, nurodyto šio aprašo 1 priede, ir aptarnaujančiojo darbuotojo (specialisto, įgijusio aukštąjį universitetinį išsilavinimą) metinis atlyginimas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atitinkamai pareigybei nustatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų apatinės ir viršutinės ribos vidurkį padauginus iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto bazinės mėnesinės algos dydžio ir iš 12 mėnesių.
5.5. Universitetinių pagrindinių studijų norminiai studentų skaičiai ir studijų krypčių grupių koeficientai pateikti šio aprašo 2 priede, o neuniversitetinių studijų – 3 priede. Magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų norminiai studentų skaičiai vienam akademiniam darbuotojui ir vienam aptarnaujančiajam darbuotojui yra 30 procentų mažesni už universitetinių pagrindinių studijų norminius studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui ir vienam aptarnaujančiajam darbuotojui. Doktorantūros ir meno aspirantūros studijų norminis studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui nepriklauso nuo studijų krypčių grupės ir yra lygus 3, rezidentūros studijų norminis studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui yra lygus 4. Doktorantūros, meno aspirantūros ir rezidentūros studijų norminis studentų skaičius vienam aptarnaujančiajam darbuotojui yra 3 kartus mažesnis už universitetinių pagrindinių studijų atitinkamos studijų krypčių grupės norminį studentų skaičių vienam aptarnaujančiajam darbuotojui.
6. Išlaidos akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų valstybiniam socialiniam draudimui apskaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Vienam atitinkamo studijų programos tipo studijų krypčių grupės dieninės studijų formos studentui tenkančios metinės išlaidos prekėms ir paslaugoms, kurios yra susijusios su studijomis ir kurių reikia jų moksliniam lygiui palaikyti (toliau vadinama – vienam studentui tenkančios išlaidos prekėms ir paslaugoms), apskaičiuojamos laikantis šių nuostatų:
7.1. Vienam universitetinių pagrindinių studijų studentui tenkančios išlaidos prekėms ir paslaugoms apskaičiuojamos humanitarinių mokslų studijų srities dieninės studijų formos studentui nustatytą išlaidų prekėms ir paslaugoms dydį padauginus iš atitinkamos studijų krypčių grupės koeficiento, nurodyto šio aprašo 2 priede. Humanitarinių mokslų studijų srities dieninės studijų formos studentui tenkančių išlaidų prekėms ir paslaugoms dydis sudaro 30 procentų universitetinių pagrindinių studijų humanitarinių mokslų studijų srities dieninės studijų formos studentui tenkančių metinių išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui, apskaičiuotų šio aprašo 5 punkte nustatyta tvarka.
7.2. Vienam neuniversitetinių studijų studentui tenkančios išlaidos prekėms ir paslaugoms apskaičiuojamos humanitarinių mokslų studijų srities (religijos mokslų krypties) dieninės studijų formos studentui nustatytą išlaidų prekėms ir paslaugoms dydį padauginus iš atitinkamos studijų krypčių grupės koeficiento, nurodyto šio aprašo 3 priede. Humanitarinių mokslų studijų srities (religijos mokslų krypties) dieninės studijų formos studentui tenkančių išlaidų prekėms ir paslaugoms dydis sudaro 15 procentų neuniversitetinių studijų humanitarinių mokslų studijų srities (religijos mokslų krypties) dieninės studijų formos studentui tenkančių metinių išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui, apskaičiuotų šio aprašo 5 punkte nustatyta tvarka.
7.3. Vienam magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų studentui tenkančios išlaidos prekėms ir paslaugoms yra 1,5 karto didesnės už atitinkamas universitetinių pagrindinių studijų išlaidas, apskaičiuotas šio aprašo 7.1 punkte nustatyta tvarka.
8. Išlaidos studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti, tenkančios vienam atitinkamo studijų programos tipo studijų krypčių grupės dieninės studijų formos studentui, sudaro 7 procentus išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui, valstybiniam socialiniam draudimui ir išlaidų prekėms ir paslaugoms, apskaičiuotų šio aprašo 5–7 punktuose nustatyta tvarka vienam universitetinių pagrindinių studijų (kolegijose – neuniversitetinių studijų) humanitarinių mokslų studijų srities (kolegijose – religijos mokslų krypties) dieninės studijų formos studentui. Kiekvienai iš šiame punkte nurodytų veiklos sričių tenka po trečdalį visų išlaidų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti. Išlaidoms studentų visuomeninei veiklai organizuoti priskiriamos ir studentų atstovybių veiklos užtikrinimo išlaidos.
9. Neuniversitetinių, universitetinių pagrindinių, magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų vakarinės ir neakivaizdinės studijų formos studijų išlaidos, tenkančios vienam studentui, sudaro 80 procentų atitinkamų dieninės studijų formos studijų išlaidų. Doktorantūros studijų neakivaizdinės studijų formos studijų išlaidos, tenkančios vienam studentui, sudaro 50 procentų atitinkamų dieninės studijų formos studijų išlaidų.
10. Vientisųjų studijų išlaidos priklauso nuo kurso: pirmosios studijų dalies (iki 160 kreditų I–IV kursų) studijų išlaidos apskaičiuojamos kaip universitetinių pagrindinių studijų išlaidos, o kitos studijų dalies (daugiau kaip 160 kreditų V ir aukštesnių kursų) studijų išlaidos – kaip magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų išlaidos.
11. Tam tikro studijų programos tipo tam tikros studijų krypčių grupės tam tikros studijų formos studijų išlaidos apskaičiuojamos vienam studentui tenkančias studijų išlaidas padauginus iš visų kursų studentų skaičiaus. Bendros studijų išlaidos apskaičiuojamos susumavus visų studijų programų tipų visų studijų krypčių grupių visų studijų formų studijų išlaidas.
12. Valstybės biudžeto lėšos asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijoms studijų vietose, kuriose studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, finansuoti (toliau vadinama – lėšos studijoms) skiriamos atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir paskirstomos tarp mokslo ir studijų institucijų (atskirai tarp kolegijų ir tarp kitų mokslo ir studijų institucijų) proporcingai pagal šio aprašo nuostatas apskaičiuotoms kiekvienos mokslo ir studijų institucijos studijų išlaidoms.
13. Kolegijose 0,3 procento ateinantiesiems metams numatytos lėšų studijoms sumos skiriama taikomajai konsultacinei veiklai ir meninei kūrybai plėtoti (kolegijose vykdomiems tyrimams, leidybos veiklai, konferencijoms, seminarams, parodoms, kvalifikacijos tobulinimo kursams organizuoti ir kitiems darbams, kurie vykdomi šalies ir užsienio juridinių ir fizinių asmenų užsakymu pagal sutartis). Šios lėšos tarp kolegijų paskirstomos proporcingai lėšų sumoms, praėjusiais kalendoriniais metais gautoms už atliktus užsakomuosius darbus (jų atlikimas patvirtinamas sutarčių ir finansinių pavedimų (banko išrašų) kopijomis).
14. Iki 3 procentų kolegijoms skirtų lėšų studijoms gali būti perskirstoma tarp kolegijų proporcingai atskirų kolegijų lėšų studijoms, vidutiniškai tenkančių vienam visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamam studentui, sumažėjimo, palyginti su einamaisiais metais, dydžiams.
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
lėšų skyrimo asmenų, priimtų į
valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009
metų, studijoms finansuoti tvarkos
aprašo
1 priedas
AKADEMINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACINĖS SUDĖTIES KOEFICIENTAI
| Eil. Nr. |
Studijų programų tipas |
Profesorių, vyriausiųjų mokslo darbuotojų |
Docentų, vyresniųjų mokslo darbuotojų |
Lektorių, mokslo darbuotojų |
| 1. |
Neuniversitetinės studijos |
0 |
0,1 |
0,9 |
| 2. |
Universitetinės pagrindinės studijos |
0,1 |
0,5 |
0,4 |
| 3. |
Magistrantūros, specialiosios profesinės studijos |
0,4 |
0,5 |
0,1 |
| 4. |
Doktorantūros, meno aspirantūros studijos |
0,75 |
0,25 |
0 |
| 5. |
Rezidentūros studijos |
0,2 |
0,4 |
0,4 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
lėšų skyrimo asmenų, priimtų į
valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009
metų, studijoms finansuoti tvarkos
aprašo
2 priedas
UNIVERSITETINIŲ PAGRINDINIŲ STUDIJŲ NORMINIAI STUDENTŲ SKAIČIAI IR STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPIŲ KOEFICIENTAI
| Eil. Nr. |
Studijų krypčių grupė |
Norminis studentų skaičius |
Studijų krypčių grupės koeficientas |
|
| vienam akademiniam darbuotojui |
vienam aptarnaujančiajam darbuotojui |
|||
| 1. |
Humanitarinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus 2 ir 3 punktuose nurodytas studijas) |
20 |
40 |
1 |
| 2. |
Filologija (lietuvių ir užsienio kalbų (išskyrus 3 punkte nurodytas studijas) specialistai) |
12 |
30 |
1 |
| 3. |
Filologija (specifinių kalbų* specialistai, vertėjai) |
7 |
30 |
1 |
| 4. |
Socialinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus sportą, psichologiją, 7 ir 9 punktuose nurodytas studijas) |
20 |
24 |
1,5 |
| 5. |
Fizinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus matematiką), biomedicinos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus reabilitaciją, slaugą, mediciną, veterinarinę mediciną ir odontologiją), technologijos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus 12 punkte nurodytas studijas), psichologija |
12 |
10 |
3,5 |
| 6. |
Matematika |
14 |
20 |
1,5 |
| 7. |
Visuomenės saugumas (policijos pareigūnai) |
7 |
6 |
3,5 |
| 8. |
Reabilitacija, slauga, sportas (išskyrus trenerius) |
14 |
17 |
1,5 |
| 9. |
Teatras (mokytojai), edukologija (ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio ugdymo auklėtojai arba mokytojai, specialieji pedagogai) |
13 |
12 |
1,5 |
| 10. |
Architektūra, dailė (mokytojai) |
10 |
10 |
2 |
| 11. |
Medicina, veterinarinė medicina |
9 |
10 |
4 |
| 12. |
Transporto inžinerija (pilotai, laivavedžiai) |
7 |
6 |
15 |
| 13. |
Dailė (išskyrus mokytojus), teatras (išskyrus mokytojus), audiovizualinis menas, muzika (mokytojai), sportas (treneriai) |
7 |
5 |
2 |
| 14. |
Odontologija |
7 |
8 |
5 |
| 15. |
Muzika (išskyrus mokytojus) |
3 |
5 |
1,5 |
––––––––––––––––
* Specifinėmis laikomos tos kalbos, kurių nemokoma bendrojo lavinimo mokykloje kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos.
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
lėšų skyrimo asmenų, priimtų į
valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009
metų, studijoms finansuoti tvarkos
aprašo
3 priedas
NEUNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ NORMINIAI STUDENTŲ SKAIČIAI IR STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPIŲ KOEFICIENTAI
| Eil. Nr. |
Studijų krypčių grupė |
Norminis studentų skaičius |
Studijų krypčių grupės koeficientas |
|
| vienam akademiniam darbuotojui |
vienam aptarnaujančiajam darbuotojui |
|||
| 1. |
Religijos mokslai |
20 |
46 |
1 |
| 2. |
Filologija |
7 |
25 |
1 |
| 3. |
Muzika (mokytojai) |
6 |
11 |
1,5 |
| 4. |
Muzika (išskyrus mokytojus) |
3 |
6 |
1,5 |
| 5. |
Dailė (mokytojai) |
8 |
14 |
1,5 |
| 6. |
Dailė (grafinis dizainas, interjero dizainas) |
11 |
22 |
1,5 |
| 7. |
Dailė (išskyrus 5 ir 6 punktuose nurodytas studijas) |
6 |
10 |
1,5 |
| 8. |
Teatras |
7 |
10 |
1,2 |
| 9. |
Audiovizualinis menas (interaktyvusis dizainas, fotografijos technologija) |
15 |
31 |
1,2 |
| 10. |
Audiovizualinis menas (išskyrus 9 punkte nurodytas studijas) |
7 |
10 |
1,2 |
| 11. |
Teisė, vadyba ir verslo administravimas, rekreacija ir turizmas, ekonomika |
15 |
31 |
1,25 |
| 12. |
Socialinis darbas, edukologija |
14 |
25 |
1,5 |
| 13. |
Informatika, ekologija ir aplinkotyra, žemės ūkis |
13 |
12 |
1,75 |
| 14. |
Odontologija |
10 |
16 |
2 |
| 15. |
Farmacija, visuomenės sveikata |
13 |
20 |
1,75 |
| 16. |
Slauga, reabilitacija |
13 |
30 |
1,5 |
| 17. |
Veterinarinė medicina |
11 |
12 |
2 |
| 18. |
Miškininkystė |
13 |
12 |
1,75 |
| 19. |
Elektros inžinerija, elektronikos inžinerija, statybos inžinerija, transporto inžinerija, aplinkos inžinerija, kraštotvarka, chemijos inžinerija, energetika, informatikos inžinerija, pramonės inžinerija, mechanikos inžinerija, matavimų inžinerija |
11 |
22 |
1,75 |
| 20. |
Visuomenės saugumas (policijos pareigūnai) |
7 |
6 |
3,5 |
* Studijų skirstymas į tipus ir pakopas – pagal iki 2009 m. gegužės 11 d. galiojusį Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 27-715).