LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS IR MAISTO PRODUKTŲ KAINŲ LIBERALIZAVIMO
1992 m. sausio 3 d. Nr. 1
Vilnius
Atsižvelgdama į tai, kad dėl padidėjusių kaimyninėse valstybėse žemės ūkio produkcijos rinkos kainų daugiau maisto produktų išvežama iš Lietuvos Respublikos, ir siekdama liberalizuoti kainodarą, skatinti konkurenciją žemės ūkio produkcijos supirkimo, perdirbimo bei prekybos maisto produktais srityje, sudaryti žemdirbiams palankesnes ekonomines sąlygas plėtoti gamybą ir mažinti maisto produktų valstybinį dotavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad nuo 1992 m. sausio 8 dienos:
1.1. Respublikos žemės ūkio įmonių, organizacijų, ūkininkų ir kitų gyventojų pagaminta žemės ūkio produkcija (išskyrus pieną) superkama sutartinėmis (rinkos) kainomis.
Padidinti superkamąją pieno kainą 1,5 koeficientu ir nustatyti pieno ir pieno produktų (išskyrus pieną, kefyrą, varškę, grietinę, sviestą) mažmenines kainas be dotacijos iš Lietuvos valstybės biudžeto.
Nuo 1992 m. vasario 1 d. superkamosios pieno kainos bus liberalizuotos.
Pavesti Žemės ūkio ministerijai įgyvendinti antimonopolines gyvulių supirkimo priemones, numatant perduoti gyvulių supirkimo punktus žemesniosios pakopos savivaldybių reguliavimo sferon, taip pat kontroliuoti, kad tarp įmonių nebūtų sudaromi monopoliniai susitarimai.
Įspėti asociaciją „Lietuvos maistas“, valstybinę akcinę įmonę „Pieno centras“, pieno ir mėsos perdirbimo įmones, kad jos negali spręsti klausimų dėl monopolinių žemės ūkio produktų superkamųjų kainų ir paruošų veiklos zonų. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją imtis griežtų antimonopolinių priemonių pažeidusių šį reikalavimą asociacijų ir įmonių atžvilgiu;
1.2. sutartinės (rinkos) kainos priklauso nuo partnerių – ūkinių subjektų laisvo susitarimo ir taikomos žemės ūkio įmonių, organizacijų, ūkininkų, kitų gyventojų atsiskaitymams su visais žemės ūkio produkcijos pirkėjais nepriklausomai nuo paruošų veiklos zonų, atsižvelgiant į produkcijos pasiūlą, paklausą bei kokybę.
Žemės ūkio produkcijos supirkimo organizacijos superkamąsias kainas skelbia žemės ūkio produkcijos gamintojams valstybės laikraštyje „Lietuvos aidas“ ir vietos laikraščiuose, taip pat per Lietuvos radiją ir televiziją ne vėliau kaip prieš 5 dienas ir ne trumpesniam kaip 10 dienų laikotarpiui;
1.3. visi Respublikos teritorijoje esantys ūkiniai subjektai gali supirkti, perdirbti ir realizuoti žemės ūkio produkciją, laikydamiesi veterinarinių ir sanitarinių, taip pat normatyvinių techninių dokumentų reikalavimų;
1.4. taikomos grūdų, vėlyvųjų maistinių bulvių, cukrinių runkelių, linų stiebelių ir šiaudelių, galvijų, kiaulių valstybės palaikomos superkamosios, o pieno – valstybės nustatytos superkamosios kainos pagal 1 ir 2 priedėlius.
Šios kainos taikomos, kai nurodytosios produkcijos sutartinės (rinkos) kainos susiformuoja mažesnės už valstybės palaikomas superkamąsias kainas.
Kai rinkos kainos yra mažesnės už valstybės palaikomas superkamąsias kainas, žemės ūkio produkcijos gamintojams mokamos subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto.
Subsidijos žemės ūkio produkcijos gamintojams mokamos tik tuo atveju, jeigu žemės ūkio produkcija realizuojama žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms;
1.5. parduodamos valstybei aukščiausiosios kokybės produkcijos maksimalios superkamosios kainos neturi viršyti (rubliais už gyvojo svorio toną):
galvijų – 13000;
kiaulių – 17000;
1.6. superkamosios sutartinės (rinkos) kainos nustatomos franko ūkio sąlygomis. Ūkinių subjektų susitarimu gali būti nustatytos ir kitos žemės ūkio produkcijos tiekimo ir transportavimo sąlygos;
1.7. sumažinamas mėsos, pieno ir kitų maisto produktų valstybinis dotavimas ir įvedama nauja maisto produktų kainų formavimo tvarka;
1.8. maisto produktai, išskyrus nurodytus šio nutarimo 3 priedėlyje, parduodami rinkos mažmeninėmis kainomis;
1.9. mėsa ir mėsos produktai (išskyrus rūkytas bei parūkytas dešras ir kitus delikatesinius gaminius bei mėsos konservus) valstybinėse, valstybinėse akcinėse, vartotojų kooperacijos ir 1991 metais privatizuotose mažmeninės prekybos įmonėse gyventojams parduodami tik pagal bendruosius talonus, 2/3 jų mažmeninės kainos apmokant rubliais ir kartu pateikiant tiek pat bendrųjų talonų. Nutraukti šių produktų pardavimą tik už rublius (be bendrųjų talonų);
1.10. sviestas (nuo 1992 m. sausio 13 d.), cukrus, druska ir miltai parduodami gyventojams pagal vienkartinius talonus.
Prekybos ir materialinių išteklių ministerija turi nustatyti šių produktų pardavimo vienam gyventojui kiekį ir sugriežtinti prekybos pagal vienkartinius talonus tvarką, o miestų ir rajonų valdybos – sustiprinti vienkartinių talonų apskaitos kontrolę;
2. Nustatyti, kad nuo 1992 m. sausio 8 d. bendrasis akcizas neskaičiuojamas ir į biudžetą nemokamas:
2.1. už parduotą žemės ūkio produkciją, išskyrus švelniaplaukius žvėrelius bei žuvis ir jų produkciją;
2.2. už duoną ir duonos gaminius, miltus, kruopas, makaronus, mėsą (galvijų, kiaulių skerdieną), kiaulinius taukus, mėsos pusfabrikačius (išskyrus naminių paukščių), virtas dešras, dešreles, sardeles, koldūnus, subprodukčius, normalizuotą pieną, nenugriebto pieno produkciją (kefyrą, grietinę, grietinėlę, varškę, varškės sūrį, sviestą).
3. Pripažinti netekusiomis galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 541 „Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrąjį akcizą“ 1 priedo šeštąją ir septintąją pastraipas.
4. Nustatyti, kad gaminančioms šio nutarimo 2 punkte nurodytą produkciją įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, sumokėjusioms bendrąjį akcizą už įsigytas prekes ir gautas paslaugas, subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto už tai nemokamos.
Jeigu šiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose tuo pačiu metu gaminama ir tokia produkcija, už kurią skaičiuojamas bendrasis akcizas, subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto už įsigytas prekes ir gautas paslaugas skaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kiek procentų bendros parduotų prekių sumos sudaro apmokestinamos prekės.
5. Pavesti Ekonomikos ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija ir Prekybos ir materialinių išteklių ministerija nuo 1992 m. sausio 8 dienos:
5.1. nustatyti mėsos ir mėsos produktų (išskyrus rūkytas bei parūkytas dešras ir kitus delikatesinius mėsos gaminius bei konservus) apdirbimo vertę.
Atsižvelgti į tai, kad šių produktų rinkos pardavimo kainos formuojamos prie įmonių – gamintojų apskaičiuotos maisto produktų žaliavos vertės pridėjus nustatytą apdirbimo vertę, o rinkos mažmeninės kainos valstybinėse, valstybinėse akcinėse, vartotojų kooperacijos ir kitose įmonėse, kurios prekiauja Respublikos mėsos kombinatų, agrofirmų cechų ir Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos įmonių produkcija, formuojamos prie rinkos pardavimo kainų pridėjus ne didesnį kaip 10 procentų maksimalų prekybos antkainį savo komercinei veiklai užtikrinti;
6. Statistikos departamentas kartu su Ekonomikos ministerija ir Žemės ūkio ministerija turi parengti žemės ūkiui skirtų materialinių techninių išteklių kainų bei jam suteiktų paslaugų tarifų indeksavimo tvarką ir kas ketvirtį teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybės palaikomų
superkamųjų kainų tikslinimo indeksus.
7. Įpareigoti Prekybos ir materialinių išteklių ministeriją nustatytąja tvarka organizuoti maisto produktų likučių prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse perkainojimą pagal 1992 m. sausio 8 d. būklę ir atsiskaityti su Lietuvos valstybės biudžetu iki 1992 m. vasario 1 dienos.
8. Nustatyti, kad:
8.1. Lietuvos Respublikos valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių pagaminti spiritas, degtinė, degtinės ir likerio gaminiai, šampanas, vynas, tabakas ir tabako gaminiai visose prekybos įmonėse (įskaitant privačias) parduodami gyventojams valstybės nustatytomis kainomis;
8.2. šio nutarimo 8.1 punkte nurodytos prekės visose visuomeninio maitinimo įmonėse (įskaitant privačias) parduodamos su miestų ir rajonų valdybų nustatytais antkainiais;
8.3. įmonėms, kurios gamina maisto produktus, parduodamus pagal bendruosius arba vienkartinius talonus, nustatomos laikinos šių produktų tiekimo vidaus rinkai užduotys.
Žemės ūkio ministerija kartu su Prekybos ir materialinių išteklių ministerija turi nustatyti įmonėms šias užduotis 1992 metų vasario mėnesiui, atsižvelgdamos į patvirtintas 1991 metų gruodžio mėnesio užduotis.
9. Pavesti Ekonomikos ministerijai kartu su Teisingumo ministerija ir Žemės ūkio ministerija iki 1992 m. sausio 8 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl kai kurių Vyriausybės sprendimų pripažinimo netekusiais galios ryšium su šiuo nutarimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 1
1 priedėlis
ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, ORGANIZACIJŲ, ŪKININKŲ IR KITŲ GYVENTOJŲ PARDUODAMŲ VALSTYBEI GRŪDŲ, VĖLYVŲJŲ MAISTINIŲ BULVIŲ, CUKRINIŲ RUNKELIŲ, LINŲ STIEBELIŲ IR ŠIAUDELIŲ VALSTYBĖS PALAIKOMOS SUPERKAMOSIOS KAINOS
Valstybės palaikomos superkamosios grūdų kainos*
| Produkcijos pavadinimas
|
Bazinės kondicijos grūdų kaina (rubliais už toną) |
| Minkštieji kviečiai, vertingų veislių, III klasės (glitimo daugiau kaip 23 procentai) |
1090 |
| Minkštieji kviečiai, IV klasės (glitimo nuo 18 iki 23 procentų) |
980 |
| Minkštieji kviečiai, IV klasės (glitimo mažiau kaip 18 procentų) |
930 |
| Rugiai ir kvietrugiai |
980 |
| Avižos, eilinės |
860 |
| Avižos, vertingų veislių |
990 |
| Miežiai, eiliniai |
920 |
| Miežiai, vertingų veislių (kruopos) |
1030 |
| Miežiai, salykliniai |
1390 |
Valstybės palaikomos superkamosios bulvių kainos**
| Produkcijos pavadinimas
|
Rubliais už toną |
| Vėlyvosios maistinės bulvės |
900 |
Valstybės palaikomos superkamosios cukrinių runkelių kainos***
| Produkcijos pavadinimas
|
Bazinis cukringumas (procentais) |
Rubliais už toną |
| Cukriniai runkeliai |
15,4 |
350 |
Valstybės palaikomos superkamosios
linų stiebelių ir šiaudelių kainos
| Linų stiebeliai
|
Linų šiaudeliai |
||
| Numeris |
Kaina (rubliais už toną) |
Numeris |
Kaina (rubliais už toną) |
| 0,75 |
1716 |
0,75 |
4563 |
| 1 |
2505 |
1 |
5388 |
| 1,25 |
3129 |
1,25 |
8968 |
| 1,5 |
5232 |
1,5 |
10800 |
| 1,75 |
6748 |
1,75 |
12480 |
| 2 |
7392 |
2 |
14500 |
| 2,5 |
8040 |
2,5 |
16400 |
| 3 |
9040 |
3 |
18240 |
* Už rugius su kviečių priemaiša iki 15 procentų mokama rugių kaina, o jeigu kviečių priemaiša didesnė kaip 15 procentų, – IV klasės minkštųjų kviečių (glitimo mažiau kaip 18 procentų) kaina.
** Vėlyvosios maistinės labai vertingų veislių bulvės superkamos 10 procentų didesnėmis valstybės palaikomomis superkamosiomis kainomis.
*** 1. Parduodant cukrinius runkelius valstybei, mokamas valstybės palaikomų superkamųjų kainų priedas už kiekvieną 0,1 cukringumo punkto, viršijančio bazinį cukringumą 3,5 rublio už vieną cukrinių runkelių toną, ir taikoma tokia pat valstybės palaikomų superkamųjų kainų nuolaida už kiekvieną 0,1 cukringumo punkto, sumažėjusio, palyginti su baziniu cukringumu.
2. Už kiekvieną parduotą valstybei bazinio cukringumo cukrinių runkelių toną jų augintojai gali nusipirkti rinkos pardavimo kainomis po 10 kg cukraus.
3. Už kiekvieną parduotą valstybei bazinio cukringumo cukrinių runkelių toną cukraus fabrikai jų augintojams parduoda po 15 kg melasos ir 700 kg išspaudų.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SEKRETORIUS K. ČILINSKAS
______________
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 1
2 priedėlis
ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, ORGANIZACIJŲ, ŪKININKŲ IR KITŲ GYVENTOJŲ
PARDUODAMŲ VALSTYBEI GALVIJŲ, KIAULIŲ IR PIENO VALSTYBĖS
NUSTATOMOS IR PALAIKOMOS SUPERKAMOSIOS KAINOS
Valstybės palaikomos superkamosios galvijų kainos*
| Kondicijų pavadinimas |
Rubliais už gyvojo svorio toną
|
| Aukščiausiojo įmitimo |
10344 |
| Vidutinio įmitimo |
8640 |
| Mažesnio negu vidutinio įmitimo |
6540 |
| Liesi (nestandartiniai) |
2844 |
Valstybės palaikomos superkamosios kiaulių kainos**
| Kategorijų pavadinimas |
Rubliais už gyvojo svorio toną
|
| Pirmoji (bekoninės) |
13720 |
| Antroji (mėsinės ir pusparšiai) |
12334 |
| Trečioji (riebios) |
10864 |
| Ketvirtoji (meitėliai ir paršavedės) |
8610 |
| Penktoji (žindukliai paršeliai) |
19278 |
| Liesos (nestandartinės) |
7266 |
Pieno superkamosios kainos***
| Rūšių pavadinimas |
Bazinio riebumo pienas (rubliais už toną)
|
| Aukščiausioji rūšis |
1950 |
| I rūšis |
1635 |
| II rūšis |
1500 |
| Nerūšinis |
570 |
* 1. Už I kategorijos veršelius mokama aukščiausiojo įmitimo galvijų kainomis, o už II kategorijos – vidutinio įmitimo kainomis.
2. Už valstybei parduodamą galvijų mėsą mokama rinkos pardavimo kainomis.
3. Už sergančius gyvulius, kurių mėsa be apribojimų arba po terminio apdorojimo gali būti panaudota maistui, mokama 30 procentų mažiau negu atitinkamo gyvulių įmitimo valstybės palaikomos superkamosios kainos.
** 1. Už paršelius nuo 8 iki 20 kg gyvojo svorio mokama liesų (nestandartinių) kiaulių kainomis.
2. Už valstybei parduodamą kiaulieną mokama rinkos pardavimo kainomis.
3. Už sergančias kiaules, kurių mėsa be apribojimų arba po terminio apdorojimo gali būti panaudota maistui, mokama 30 procentų mažiau negu atitinkamos kategorijos valstybės palaikomos superkamosios kainos.
*** 1. Už atitinkantį aukščiausiosios, I ir II rūšies reikalavimus pieną, kurio temperatūra aukštesnė kaip 8 laipsniai C priimant pirkėjui ir aukštesnė kaip 10 laipsnių C priimant įmonėje, mokama atitinkamos rūšies pieno superkamosiomis kainomis, taikant nuolaidą – 29 rublius už toną.
2. Už pieną, kuris priimamas iš gyventojų nenustatant rūšies, mokama II rūšies pieno superkamosiomis kainomis.
3. Pieno perdirbimo įmonės realizuoja liesą pieną žemės ūkio produkcijos gamintojams po 135 rublius už toną.
Kitiems vartotojams liesas pienas parduodamas po 493 rublius už toną.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SEKRETORIUS K. ČILINSKAS
______________
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 1
3 priedėlis
MAISTO PRODUKTAI, KURIŲ MAŽMENINĖS KAINOS VISŲ RŪŠIŲ ĮMONĖMS
TVARKOMOS TIESIOGINĖMIS VALSTYBINIO REGULIAVIMO PRIEMONĖMIS
Spiritas, degtinė, degtinės ir likerio gaminiai
Tabakas ir tabako gaminiai
Šampanas ir vynas
Kauno, Palangos, Dzūkų ir Dainavos duona (iki 1992 m. vasario 1 d.)
Normalizuotas pienas, nenugriebto pieno produkcija (kefyras, grietinė, grietinėlė, varškė, varškės sūris) ir sviestas
Cukrus
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SEKRETORIUS K. ČILINSKAS
______________