LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO KOLEGIJOS
SPRENDIMAS ADMINISTRACINĖJE BYLOJE Nr. I4-08-01
Vilnius, 2001 m. gegužės 7 d.
pirmininkaujančios N. Piškinaitės,
teisėjų A. Taminsko ir B. Janavičiūtės,
sekretoriaujant Ž. Steponavičienei,
dalyvaujant atsakovo Aplinkos ministerijos atstovei I. Sabaliūtei,
trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Breskui ir jo atstovei advokato padėjėjai I. Maskoliūnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ir
nustatė:
Pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas – nagrinėjo administracinę bylą, kurioje buvo prašoma panaikinti Utenos apskrities viršininko įsakymą.
Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 „Dėl reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinio išdavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkos“ (toliau – Tvarkos) 26.2 punkto 2 dalis neprieštarauja Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 daliai.
Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais: Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis (1997 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. VIII-326 redakcija) ir aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtintos Tvarkos 26 punktas nustato sąrašą atvejų, kai apskrities viršininkas gali atšaukti leidimą statyti statinį, tačiau Tvarkos 26.2 punkto 2 dalyje nustatytas papildomas atvejis, kada leidimas statyti gali būti atšauktas apskrities viršininko įsakymu, kurio nenumato Statybos įstatymas. Pagal Tvarkos 26.2 punkto 2 dalį leidimas statyti gali būti atšaukiamas, kai leidimas išduotas statytojui pateikus fiktyvius (suklastotus) dokumentus, o pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą, jei leidimas statyti ar griauti išduotas pažeidžiant įstatymą ar nustatytą tvarką, jis atšaukiamas tik teismo sprendimu. Pareiškėjo nuomone, tarp šių teisės normų yra prieštaravimas. Aplinkos ministras, poįstatyminiu aktu nustatęs naują leidimo statyti atšaukimo atvejį, pažeidė įstatymo viršenybės principą.
Rengiant bylą Vyriausiojo administracinio teismo posėdžiui buvo gautas atsakovo aplinkos ministro H. Žukausko paaiškinimas. Jame išdėstomi argumentai, kad pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį Aplinkos ministerija galėjo nustatyti leidimo statyti ir griauti išdavimo tvarką, o tai kartu suteikia teisę nustatyti ir kitus reikalavimus, vykdant valstybinės statybos priežiūros funkcijas.
Vyriausiojo administracinio teismo posėdyje Aplinkos ministerijos atstovė I. Sabaliūtė iš esmės pakartojo ministro rašytiniame paaiškinime išdėstytus argumentus, taip pat informavo, kad Statybos įstatymas yra pakeistas. Jame patikslinta nuostata, kad apskrities viršininkas arba Vyriausybės įgaliota institucija gali atšaukti leidimą statyti statinį, jei paaiškėja, kad jis išduotas neteisėtai. Įstatymas įsigalios 2001 m. rugpjūčio 1 d.
Trečiojo suinteresuoto asmens R. Breskaus atstovė I. Maskoliūnaitė pažymėjo, kad Aplinkos ministerija, nustatydama naują leidimų statyti statinius atšaukimo atvejį, tuo išplėtė Statybos įstatyme nustatytų leidimų statyti statinius atšaukimo atvejų sąrašą, tuo viršydama savo kompetenciją. Mano, kad Tvarkos 26.2 punkto 2 dalis prieštarauja Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 daliai.
Vyriausiasis administracinis teismas konstatuoja:
Aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtintos Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkos“ (toliau – Tvarkos) 26 punktas nustato: „Leidimą statyti statinį gali atšaukti apskrities viršininkas tik šiais atvejais:
26.2. teismo sprendimu, jei leidimas statyti išduotas pažeidžiant įstatymą ar nustatytą leidimų išdavimo tvarką;
jei leidimas išduotas statytojui pateikus fiktyvius (suklastotus) dokumentus, inspekcijos tarnyba gali jį atšaukti ir perduoti medžiagą teisėsaugos organams;
26.3. kai nustatyta tvarka neištaisius nukrypimų nuo suderinto bei patvirtinto statinio projekto nusprendžiama paimti statinį valstybės arba savivaldybės nuosavybėn;
26.4. kai dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo arba suderinto projekto esminių pažeidimų atšaukiamas Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas pertvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę arba statyti jos teritorijoje [12.4].
Pareiškėjas abejoja, ar Tvarkos 26.2 punkto 2 dalis neprieštarauja Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 daliai.
1996 m. kovo 19 d. buvo priimtas Statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788), kurio 18 straipsnio 4 dalyje (1997 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. VIII-326, įsigaliojusio nuo 1997 m. liepos 9 d., Žin., 1997, Nr. 65-1551, redakcija) nustatyta, kad: „Leidimą statyti ar griauti gali atšaukti apskrities viršininkas tik tais atvejais:
2) teismo sprendimu, jei leidimas statyti ar griauti išduotas pažeidžiant įstatymą ar nustatytą leidimų išdavimo tvarką;
3) kai nustatyta tvarka neištaisius nukrypimų nuo patvirtinto statinio projekto nusprendžiama paimti statinį valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.“
2000 m. rugsėjo 19 d. Seimas priėmė Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 84-2533), kuris įsigalios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Šio įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 3 punktas jau įtvirtino nuostatą, kad „Leidimas statyti, rekonstruoti, remontuoti statinį ar atlikti nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo darbus netenka galios: < IE> kai paaiškėjus, kad jis išduotas neteisėtai, ypatingos svarbos statinio leidimą atšaukia apskrities viršininkas arba Vyriausybės įgaliota institucija, o bet kurio kito statinio – savivaldybės meras (valdyba), apskrities viršininkas arba Vyriausybės įgaliota institucija.
Bylos nagrinėjimo metu galiojanti Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostata tokio leidimo statybai atšaukimo pagrindo, koks numatytas naujoje įstatymo redakcijoje, nenumato.
Pareiškėjas prašo ištirti Tvarkos 26.2 punkto 2 dalies atitikimą būtent šio įstatymo 18 straipsnio 4 punktui.
Vyriausiasis administracinis teismas ir tirs šios Tvarkos 26.2 punkto atitikimą šio Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 punktui.
Statybos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad leidimų statyti ar griauti išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija. Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų 1998 m. rugsėjo 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1138, 6.31 punktas įpareigoja Aplinkos ministeriją nustatyti tokių leidimų išdavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Aplinkos ministerija yra subjektas, turintis teisę nustatyti minėtą tvarką.
Lyginant Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje ir Tvarkos 26 punkte nustatytų normų turinį, matyti, kad pagal įstatymo 18 straipsnio 4 dalį apskrities viršininkas gali atšaukti leidimą statyti ar griauti tik trimis atvejais. Vienas iš jų – teismo sprendimas, jei leidimas statyti išduotas pažeidžiant įstatymą ar nustatytą leidimų išdavimo tvarką (Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pagal Tvarkos 26 punktą leidimą statyti galima atšaukti jau keturiais atvejais. Be 26.2 punkto 1 dalyje nustatyto leidimo atšaukimo „teismo sprendimu, jei leidimas statyti išduotas pažeidžiant įstatymą ar leidimų išdavimo tvarką“, 2 dalyje įtvirtinta nauja nuostata: „Leidimą statyti statinį galima atšaukti < IE>, jei leidimas išduotas statytojui pateikus fiktyvius (suklastotus) dokumentus < IE>“. Tuo administravimo subjektui suteikiama teisė pačiam savarankiškai, be teismo sprendimo, vertinti dokumentus, kurių pagrindu išduotas leidimas statyti, ir nuspręsti dėl jų tikrumo.
Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąvoka „< IE> jei leidimas statyti ar griauti išduotas pažeidžiant įstatymą ar nustatytą leidimų išdavimo tvarką“ apima ir leidimo išdavimą statytojui pateikus fiktyvius (suklastotus) dokumentus, o tam, kad būtų galima nustatyti tokius pažeidimus, įstatymas reikalauja teismo sprendimo.
Aplinkos ministerijos įsakymu patvirtinta Tvarka – poįstatyminis aktas, skirtas įgyvendinti teisės normų akto bendrus nurodymus ir negalintis prieštarauti tam įstatymui, keisti jo normų turinio ir nustatyti naujų bendro pobūdžio teisės normų. Tai yra konstatavęs ir Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1994 m. kovo 16 d. ir kituose).
Aplinkos ministerija, nustatydama Tvarkos 26.2 punkto 2 dalyje naują normą, pažeidė konstitucinį įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principą.
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtintos Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07. 01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkos“ 26.2 punkto 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 4 daliai.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 dalį norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia teismui, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, įvertinus neigiamą teisinių pasekmių tikimybę, sprendimu nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.
Vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinę bylą dėl Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo teisėtumo, galimas teisines pasekmes, taiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 2 dalies nuostatą ir nustato, kad Tvarkos 26.2 punkto 2 dalis netaikytina nuo jos priėmimo dienos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 116 straipsnio 2 dalimi ir 117 straipsniu, kolegija
nusprendė:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtintos Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkos“ 26.2 punkto 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 4 daliai, ir laikyti ją panaikinta.
Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtintos Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkos“ 26.2 punkto 2 dalis netaikytina nuo jos priėmimo dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas „Valstybės žiniose“.