ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
S P R E N D I M A S
DĖL PUBLIKACIJOJE „LENKIŠKŲ MOKYKLŲ LIETUVOJE GYNIMUI“ (WWW.WILNOTEKA.LT) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2012 m. liepos 11 d. Nr. SPR-69
Vilnius
Š. m. birželio 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Teismas) nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2028/2012 panaikino Žurnalistų etikos inspektorės sprendimą Nr. SPR-76 „Dėl publikacijoje „W obronie polskich szkół na Litwie” (www.wilnoteka.lt) paskelbtos informacijos“ ir perdavė Kazimiero Garšvos skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nagrinėti iš naujo.
2011 m. sausio 26 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjo Kazimiero Garšvos (toliau – pareiškėjas) skundas dėl publikacijoje „Lenkiškų mokyklų Lietuvoje gynimui” (www.wilnoteka.lt) paskelbtos informacijos. Skunde pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje paskelbta informacija yra neteisinga ir vienašališka, todėl yra pažeidžiamos Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pareiškėjo teigimu, joje dauguma teiginių yra neteisingi, tokia informacija kursto piliečių ir valstybių nesantaiką bei nusikalstamai apgaudinėja pasaulio lenkus, kurie dažnai neturi pakankamai galimybių įsigilinti ir patikrinti šios publikacijos teiginių apie Seimo planus „pakeisti galiojančius Lietuvos švietimo įstatymus“. 2011 m. liepos 11 d. pareiškėjas savo skundą papildė prašymu įpareigoti viešosios informacijos rengėją rezoliucinę žurnalistų etikos inspektoriaus priimto sprendimo dalį viešai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).
Tirdama pareiškėjo skundą žurnalistų etikos inspektorė paaiškinimų dėl publikacijoje paskelbtos informacijos kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją).
Interneto tinklalapio www.wilnoteka.lt redaktorė Edita Maksimovič savo paaiškinimuose nurodė, kad skundžiama publikacija buvo parašyta remiantis tėvų, kurių vaikai lanko mokyklas lenkų dėstoma kalba, atviru laišku. Anot redaktorės, tai yra laiško santrauka, kuri atspindi tėvų nerimą, abejones bei įtarimus dėl Švietimo įstatymo pataisų. E. Maksimovič teigimu, pateikta informacija nėra vienašališka ar neatitinkanti tikrovės, nes nuomonę, kad minėtos pataisos gali turėti neigiamų pasekmių tautinių mažumų ir Lietuvos lenkų bendruomenės švietimui, daug kartų viešai skelbė ir Seimo nariai, ir lenkų švietimo bei visuomeninių organizacijų atstovai, taip pat mokytojai, tėvai, mokiniai. Šie teiginiai, anot redaktorės, nė karto nebuvo pripažinti melu. Anot E. Maksimovič, tuo metu, kai publikacija buvo publikuojama, būtent tokias pataisas, apie kurias rašyta, numatė Švietimo įstatymo projektas Nr. XIP-1814, todėl tai yra objektyvi informacija. Redaktorė atkreipė dėmesį, kad lenkų visuomenės nuomonės ir požiūriai labai retai yra nušviečiami Lietuvos žiniasklaidos, todėl portalo redakcija šiai sričiai skiria daug dėmesio. Pasak redaktorės, publikacijoje aptariant siūlomas Švietimo įstatymo pataisas, bandyta informuoti Lietuvos ir pasaulio bendruomenes apie kylantį protestą ir visuomenės dalies nepasitenkinimą kartu pažymint ir kitos pusės – pataisų rengėjų – motyvus, kuriais remiantis siūlomos pataisos turėtų pagerinti kitataučių mokymo sąlygas. E. Maksimovič nuomone, demokratinėje visuomenėje visos nuomonės yra skelbtinos viešai. Viešosios informacijos skleidėjas taip pat nurodė, kad redakcija, teikdama informaciją, visada laikosi žurnalistų etikos principų. Redaktorės teigimu, pateikdamas informaciją minėtos publikacijos autorius vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymu, ypač 3, 4 ir 9 straipsniais. Redaktorė savo paaiškinimuose taip pat prašė sukonkretinti, dėl ko skundėsi pareiškėjas, kad galėtų pateikti išsamesnį paaiškinimą žurnalistų etikos inspektorei. 2011 m. balandžio 15 d. žurnalistų etikos inspektorė rašte E. Maksimovič nurodė konkrečius pareiškėjo argumentus, tačiau redaktorė papildomų paaiškinimų nepateikė.
Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė
n u s t a t ė:
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neobjektyvios, neteisingos, nesantaiką kurstančios informacijos paskelbimo.
Žurnalistų etikos inspektorė pažymi, kad skundžiamoje publikacijoje yra paskelbta viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuomonė apie Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Švietimo įstatymo pataisas. Sprendžiant iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) publikacijoje pateiktos informacijos, Švietimo įstatymo pataisose numatyta, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba turėtų vykti pamokos, kuriose dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo bei mokoma pilietiškumo pagrindų, be to, įstatyme numatyta užtikrinti lietuviškų mokyklų viršenybę, t. y. reorganizacijos metu lenkiškos mokyklos būtų uždaromos, neatsižvelgiant į tai, kad jose mokosi daugiau mokinių nei lietuviškose mokyklose. Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) vertinimu, tokiu būdu būtų diskriminuojamos tautinės mažumos ir bloginama jų padėtis Lietuvoje.
Nors publikacijoje išdėstyta viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuomonė, Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus ir leidėjus gerbti nuomonių įvairovę. Šis visuomenės informavimo principas detalizuotas įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informacijos priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, o įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas žurnalistus įpareigoja savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos reikalavimų. Pažymėtina, kad nešališkumo reikalavimas taikomas ne tik žinioms, bet ir nuomonėms.
Demokratinėje visuomenėje viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turėtų prisidėti prie pilietinės visuomenės formavimo ir užtikrinti demokratijos apsaugą, būtent todėl savo veiklą privalo grįsti pagrindiniais visuomenės informavimo principais. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), pateikdamas informaciją, paskelbė tik vienos pusės argumentus, kad Seime svarstomos Švietimo įstatymo pataisos diskriminuoja lenkų tautinę mažumą, jog tokiu būdu siekiama panaikinti lenkiškumą Lietuvoje. Skleisdamas tokį situacijos vertinimą viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neužtikrino kitai šaliai – Švietimo įstatymo pataisų iniciatoriams teisės pateikti savo argumentų ir paaiškinimų, pagrindžiančių Švietimo įstatymo nuostatų būtinumą bei jų esmę. Taigi darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskelbė vienpusišką informaciją, todėl pažeidė minėtus Visuomenės informavimo įstatymo nustatytus reikalavimus.
Žurnalistų etikos inspektorė neginčija Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsnyje numatytos asmenų, tarp jų ir visuomenės informavimo priemonių teisės viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą, tačiau pabrėžia, kad įgyvendindami šią teisę viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) privalo laikytis pagrindinių visuomenės informavimo principų bei užtikrinti objektyvios ir teisingos informacijos pateikimą, juo labiau, nušviečiant opius, kontroversiškus, daug diskusijų visuomenėje keliančius klausimus, kurių vienašališkas ir neteisingas pateikimas gali turėti neigiamos įtakos pačioje visuomenėje. Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) demokratinėje šalyje turi užtikrinti nuomonių įvairovę, formuojant žmonių asmenines nuostatas bei ugdant žmonių pakantumą, toleranciją, stiprinant ir demokratinės visuomenės plėtrą.
Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.
Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Nagrinėjamu atveju ginčo objektu esančioje publikacijoje paskelbta neobjektyvi informacija apie svarstomas Švietimo įstatymo pataisas, kurios, anot viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), stipriai pablogins tautinių mažumų mokyklų padėtį Lietuvoje.
Pažymėtina, kad tokia informacija ir jos pateikimo būdas visame publikacijos kontekste neskatina nepakantos (nesantaikos), priešiškumo ir nepagarbos jausmo konkrečios tautybės žmonėms, kadangi publikacijos teiginiuose esančiuose komunikaciniuose aktuose nėra išreikšta tokių ketinimų. Nagrinėjamos publikacijos antraštės ir (ar) teiginiai nėra skatinančio ar raginančio pobūdžio, jais nesiekiama paveikti skaitytojų, jiems sudarant pagrindą daryti tam tikro pobūdžio įtaką konkrečios tautybės žmonėms. Nors kai kurie ginčo publikacijoje paskelbti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) apibendrinimai yra kategoriški („<...> įvestas priverstinis nurodymas mokyti dalį dalykų valstybine kalba <...>„, „<...> Įstatymas taip pat įveda įstatymines lietuvių mokyklų dominavimo nuostatas. Jeigu tam tikroje vietovėje Vilniaus krašte veikia dvi mokyklos su dėstomomis lietuvių ir lenkų kalbomis, reorganizacijos metu bus uždaryta lenkų mokykla net gi tuo atveju, jei joje mokosi daugiau mokinių nei lietuvių mokykloje. Nuostatų, bloginančių tautinių mažumų mokyklų padėtį įstatyme yra žymiai daugiau <...>„, „<...> lenkų mokykloms Lietuvoje keliamas didelis pavojus <...>„, „<...> tai bus neišvengiama lenkų mokyklų pabaigos pradžia šioje šalyje <...>„), jie atspindi visuomenės dalyje vyraujančias nuomones ar nuogąstavimus, apie kuriuos visuomenė taip pat turi teisę žinoti.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, žurnalistų etikos inspektorė pripažįsta pareiškėjo skundą pagrįstu iš dalies. Vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi ir 50 straipsnio 3 dalies 1 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė
n u s p r e n d ė:
1. Į s p ė t i viešosios informacijos skleidėją – VšĮ „Informacijos rūmai „Vilmedia Group“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo.
2. V i e š a i p a s k e l b t i sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).
3. I š s i ų s t i sprendimą pareiškėjui, VšĮ „Informacijos rūmai „Vilmedia Group“ direktorei Česlavai Savinskai ir interneto portalo www.wilnoteka.lt redaktorei Editai Maksimovič.
Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta ir interneto tinklalapyje www.wilnoteka.lt.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 30 dienų nuo jo gavimo (paskelbimo) dienos.