LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL RSN 133-91 „PRIEŠGAISRINĖ SAUGA. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. gruodžio 6 d. Nr. 581
Vilnius
Atsižvelgdamas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą ir vadovaudamasis Aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353):
1. Keičiu Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 02 17 įsakymu Nr. 25 (publikacijų neužregistruota) patvirtinto RSN 133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“:
1.1. 1.3 punktą išdėstau taip:
„1.3. Statybinių konstrukcijų atsparumas ugniai nustatomas pagal LST EN 1363-1:2000 „Atsparumo ugniai bandymai – 1-oji dalis: Pagrindiniai reikalavimai“ ir LST EN 1363-2:2000 „Atsparumo ugniai bandymai – 2-oji dalis: Pakaitinės ir papildomos procedūros“ standartų reikalavimus. Bandymo metu nustatomas laikas, per kurį tiriamoji konstrukcija geba išlaikyti apkrovas, yra vientisa (sandari) ir nepraranda izoliacinių savybių. Kai kurių konstrukcijų atsparumas ugniai ir ugnies plitimo ribos nurodytos 5 priede“;
1.2. 1.4 punktą išdėstau taip:
„1.4. Pagal degumą statybinės medžiagos skirstomos į tris grupes: į nedegiąsias, sunkiai degias ir degiąsias. Degiosios statybinės medžiagos gali būti sunkiai užsiliepsnojančios, vidutinio užsiliepsnojimo ir lengvai užsiliepsnojančios.
Statybinių medžiagų degumo bandymai atliekami pagal standartus:
- LST ISO 1182:1996. Gaisriniai bandymai. Statybinės medžiagos. Nedegumo bandymas;
- LST 1531:1998 /1K:2001. Gaisriniai bandymai. Degumo grupės nustatymo metodas ir įvertinimo rodikliai;
- LST ISO 11925-2+AC: 2001. Degumo bandymai. Statybinių gaminių užsidegamumas nuo tiesioginio liepsnos poveikio. 2 dalis. Bandymas pavieniu liepsnos šaltiniu.
Liepsnos plitimo statybinėmis medžiagomis indeksas nustatomas pagal standartą LST 1532:1998/1K:2001 „Gaisriniai bandymai. Liepsnos plitimo indekso nustatymo metodas ir įvertinimas“. Kai kurių statybinių medžiagų degumo grupės nurodytos 6 priede“;
1.3. 1.8 punktą išdėstau taip:
„1.8. Visuose pastatuose stogo danga, grindys, durys, vartai, langai ir stoglangiai gali būti degūs. Pastatuose naudojamos medinės gegnės ir grebėstai (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus) turi būti sunkiai degūs, o stogo danga tokiuose pastatuose su pastogėmis turi būti nedegi. Patalpose, kuriose gaminami, naudojami ar laikomi degūs skysčiai, grindys turi būti nedegios. Visų pastatų (išskyrus V atsparumo ugniai) bendro naudojimo koridoriuose, laiptinėse, vestibiuliuose, holuose ir fojė draudžiama įrengti degių skydų, plokščių, polimerinių plėvelių sienų ir lubų apdailą, o vestibiuliuose, laiptinėse ir liftų holuose – degias grindis. Įgilintų į sienas bei pertvaras gaisrinių čiaupų spintų durys gali būti degios.
I–III atsparumo ugniai pastatams išorinių sienų apdailai iš lauko draudžiama naudoti degiąsias ar sunkiai degias medžiagas. Tokių pastatų išorės sienų apdailos fragmentams galima naudoti degiąsias, sunkiai užsiliepsnojančias medžiagas, jei tai sudaro iki 15% išorės sienos (fasado) bendro ploto, ir sunkiai degias medžiagas – iki 30% išorės sienos (fasado) bendro ploto. Preišgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turi teisę, įvertinęs esamus normatyvinius atstumus tarp pastatų, jų paskirtį, vietovės aplinkybes bei kompensacines priemones, degių sunkiai užsiliepsnojančių ir sunkiai degių apdailos medžiagų panaudojimo plotą padidinti.
I–III atsparumo ugniai visuomeninių pastatų iki 17 m (išskyrus stacionarias gydymo įstaigas, vaikų namus, prieglaudas, globos namus ir pan.) ir I–III atsparumo ugniai gyvenamųjų namų iki 25m aukščio išorines sienas (fasadus) galima šiltinti degiosiomis sunkiai užsiliepsnojančiomis medžiagomis, padengiant jas ne plonesniu kaip 6 mm, o angokraščiuose – 10 mm nedegiųjų medžiagų sluoksniu. Šiltinant anksčiau minėtomis medžiagomis III atsparumo ugniai pastatus, sienos viršus 1,2 m atstumu iki degiųjų stogo konstrukcijų turi būti šiltinamas nedegiosiomis medžiagomis. Apšiltinimo konstrukcijos darbų technologija turi tenkinti anksčiau išdėstytas sąlygas“;
1.4. 3.3 punktą išdėstau taip:
„3.3. Priešgaisrinių durų, vartų, liukų ir įstiklintų priešgaisrinių elementų atsparumas ugniai nustatomas pagal standartą LST EN 1634-1:2000 „Durų ir užtvarų rinkinių atsparumo ugniai bandymai. 1 dalis. Priešgaisrinės durys ir užtvaros“, o priešgaisrinių vožtuvų atsparumas ugniai – pagal standartą LST EN 1366-2:2000 „Aptarnavimo įrenginių atsparumo ugniai bandymai. 2-oji dalis. Priešgaisrinės sklendės“. Priešgaisriniai langai turi atitikti atsparumo ugniai vientisumui (sandarumui) kriterijų, o liftų šachtų priešgaisrinės durys – vientisumo (sandarumo) ir izoliacinių savybių atsparumo ugniai kriterijus“;
1.5. 4.28 punktą išdėstau taip:
„4.28. RSN 134-92 „Visuomeniniai pastatai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“ 1 priede nurodytuose bei gamybiniuose pastatuose ir statiniuose, kai juose vienu metu būna daugiau nei 100 žmonių, turi būti įrengta pranešimo apie gaisrą sistema. Pranešimo būdas nustatomas, atsižvelgiant į pastato paskirtį, tūrinio planavimo ir konstrukcinius ypatumus (4 priedas).“
2. Šis įsakymas įsigalioja:
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „statyba“, „reglamentas“.