Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. RUGSĖJO 14 D. NUTARIMO NR. 1080 „DĖL ALKOHOLIO IR TABAKO KONTROLĖS
2012–2014 Metų PROGRAMOS (TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO) PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. rugsėjo 19 d. Nr. 1154
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 1080 „Dėl Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų programos (tarpinstitucinio veiklos plano) patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 115-5415) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
nutarimas
DĖL ALKOHOLIO IR TABAKO KONTROLĖS PROGRAMOS (TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO) PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548) 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317) 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099; 2010, Nr. 139-7112) 701 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1080
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1154
redakcija)
ALKOHOLIO IR TABAKO KONTROLĖS PROGRAMA (TARPINSTITUCINIS VEIKLOS PLANAS)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Alkoholio ir tabako kontrolės programa (tarpinstitucinis veiklos planas) (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548) (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317) (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 24 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099; 2010, Nr. 139-7112) 701 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
2. Programos paskirtis – mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių suvartojimą Lietuvoje, įgyvendinant Alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo, Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574), nuostatas, Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
3. Programa siekiama skatinti Lietuvos Respublikos piliečius saugoti sveikatą – mesti rūkyti, vartoti mažiau alkoholio; mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prieinamumą, tobulinti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų kvalifikaciją, alkoholio vartojimo ir rūkymo prevenciją, plėtoti sveikatos priežiūros paslaugas, remti nevyriausybinių institucijų veiklą, susijusią su laisvos nuo alkoholio vartojimo ir rūkymo aplinkos kūrimu.
4. Rengiant Programą, atsižvelgta į:
4.1. Europos Komisijos Generalinio sveikatos ir vartotojų direktorato 2009 m. Europos Sąjungos alkoholio strategijos įgyvendinimo progreso pirmojo pranešimo (http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/index_en.htm) nuostatas, kad veiksmingiausios alkoholio kontrolės priemonės nacionaliniu lygiu yra teisės aktų, susijusių su alkoholiu ir vairavimu, priėmimas ir įgyvendinimas, mokesčių ir kainų reguliavimo priemonės, alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimas, o visuomenės informuotumo apie alkoholio žalą didinimas veiksmingas tik kartu su kitomis alkoholio kontrolės politikos priemonėmis;
4.2. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kaip mažinti alkoholio vartojimo žalą, kurios pateiktos 2009 metais Europos regiono biuro išleistame vadove; šiame vadove pateikti pasiūlymai dėl alkoholio kontrolės politikos tikslų, veiksmų, jų įgyvendinimo galimybių ir vykdytojų (http://www.euro.who.int);
4.3. Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje (Žin., 2004, Nr. 152-5538) (toliau – Konvencija), kurią Lietuva ratifikavo 2004 m. rugsėjo 28 d., pateiktas veiksmingiausias rūkymo paplitimo mažinimo priemones;
5. Norint pasiekti Programos tikslą ir tinkamai įgyvendinti 1 priede numatytus uždavinius ir priemones, turėtų būti apsvarstyta galimybė parengti teisės aktų projektus ir kitus dokumentus šiais klausimais:
5.1. Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo siekiama apriboti tabako gaminių pardavimą tiesiogiai prieinamu būdu, projektą (atsakinga institucija – Sveikatos apsaugos ministerija);
5.2. Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo siekiama reglamentuoti bendrinės (standartizuotos) pakuotės taikymą Lietuvoje realizuojamiems tabako gaminiams, projektą (atsakinga institucija – Ūkio ministerija);
5.3. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) papildymo įstatymo, kuriuo siekiama įteisinti nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pirkėjų atsakomybę, projektą (atsakinga institucija – Teisingumo ministerija);
6. Programą įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija (Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir Lietuvos statistikos departamentas.
II. ESAMA SITUACIJA
7. Lietuvoje alkoholio ir tabako kontrolės politika pradėta vykdyti priėmus Alkoholio kontrolės įstatymą ir Tabako kontrolės įstatymą, Valstybės alkoholio kontrolės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603), Valstybės tabako kontrolės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 954 (Žin., 1998, Nr. 69-2010), taip pat Blaivybės metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 19 (Žin., 2008, Nr. 8-277). Šiose programose numatyti tikslai pagrįsti Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), tikslais – iki 2010 metų alkoholio vartojimą sumažinti 25 procentais, rūkymo paplitimą – 10 procentų.
8. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais dėl alkoholio vartojimo mirė 927 asmenys, tai 46,8 procento mažiau nei 2007 metais (1 741). 2010 metais dėl alkoholio vartojimo mirė 962 asmenys, 2009 metais – 1 019 asmenų, o 2008 metais – 1 475 asmenys. 2011 metais dažniausia šių mirčių priežastis – alkoholinė kepenų liga (454 atvejai, 49 procentai), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (308 atvejai, 33,2 procento) ir alkoholinė kardiomiopatija (118 atvejų, 12,7 procento). Palyginti su 2007 metais, 2011 metais mirusiųjų nuo alkoholinės kardiomiopatijos sumažėjo 2,6 karto, nuo alkoholinės kepenų ligos – 1,9 karto, atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu – 1,6 karto. Mažėja alkoholinių psichozių: Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2011 metais dėl alkoholinės psichozės į gydymo įstaigas pirmą kartą kreipėsi 698, 2010 metais – 798, 2009 metais – 835 asmenys, 2008 metais – 1 217 asmenų, 2007 metais – 1 456 asmenys. Alkoholinių psichozių atvejų 100 tūkst. gyventojų sumažėjo nuo 111,3 atvejo 2007 metais iki 102,6 atvejo 2011 metais. Ligotumas ir sergamumas priklausomybės ligomis vartojant alkoholį toks pat: 2009 metais buvo 1 829,9 ligotumo atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2011 metais – 1 725 ligotumo atvejai 100 tūkst. gyventojų, o sergamumo atvejų 100 tūkst. gyventojų 2009 metais buvo 62,3 atvejo, 2011 metais – 67 atvejai.
9. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, alkoholinių gėrimų (tik legalių) suvartojimas, didėjęs nuo 1999 metų, 2008 metais stabilizavosi, o 2009 metais netgi sumažėjo, tačiau 2010–2011 metais jis vėl pradėjo augti. Per 2011 metus ir taip didelis alkoholio suvartojimas išaugo net 9,2 procento: 1999 metais vienam Lietuvos gyventojui teko 9,3 litro, 2007 ir 2008 metais – po 11,2 litro, 2009 metais – 10,6 litro, 2010 metais – 10,9 litro, o 2011 metais – 11,9 litro absoliutaus (100 procentų) alkoholio.
10. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 metais užregistruoti 505 kelių eismo įvykiai, kuriuos sukėlė neblaivūs asmenys. Šiuose eismo įvykiuose žuvo 67, sužeisti – 785 asmenys. 2010 metais užregistruoti 528 (2009 metais – 428, 2008 metais – 674, 2007 metais – 1 013) kelių eismo įvykiai, kilę dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 63 asmenys (2009 metais – 48, 2008 metais – 63, 2007 metais – 98), sužeisti 699 asmenys (2009 metais – 552, 2008 metais – 946, 2007 metais – 1 450). Palyginti su 2007 metais, 2011 metais neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo perpus, žuvusiųjų – 1,5 karto, sužeistųjų – 1,8 karto.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 metais užregistruoti 279 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Juose žuvo 24, sužeisti – 398 asmenys. 2010 metais užregistruoti 286 (2009 metais – 312, 2008 metais – 509, 2007 metais – 811) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Juose žuvo 32 asmenys (2009 metais – 39, 2008 metais – 50, 2007 metais – 74), sužeisti – 397 asmenys (2009 metais – 426, 2008 metais – 772, 2007 metais – 1 222). Palyginti su 2007 metais, 2011 metais kelių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės sumažėjo 2,9 karto, o žuvusiųjų ir sužeistųjų – po 3,1 karto.
11. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sumažėjo užregistruotų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, kai asmenys buvo neblaivūs, – nuo 29 atvejų 2007 metais iki 8 atvejų 2011 metais.
12. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktų suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų duomenimis, iki 2000 metų rūkymo paplitimas didėjo visoje populiacijoje, tarp moterų išaugo 2,3 karto (1 lentelė). Vėlesniais metais rūkančių vyrų dalis sumažėjo 1, karto, o moterų – nepasikeitė. 1994 metais kasdien rūkė 44 procentai 20–64 metų vyrų ir 7 procentai 20–64 metų moterų, 2000 metais – atitinkamai 52 procentai ir 16 procentų, 2010 metais – 34 procentai ir 15 procentų.
1 lentelė. Kasdien rūkančių Lietuvos gyventojų dalis 1994–2010 metais
| Metai |
1994 |
1996 |
1998 |
2000 |
2002 |
2004 |
2006 |
2008 |
2010 |
| Kasdien rūkančių vyrų dalis (procentais) |
44 |
48 |
47 |
52 |
43 |
39 |
44 |
39 |
34 |
| Kasdien rūkančių moterų dalis (procentais) |
7 |
10 |
12 |
16 |
13 |
14 |
15 |
14 |
15 |
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktų suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų duomenimis, metusiųjų rūkyti nuo 1994 iki 2010 metų padaugėjo: vyrų – nuo 12 procentų iki 19,6 procento, moterų – nuo 3 iki 12 procentų.
13. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo susijusių su rūkymu piktybinių navikų mirė 2011 metais 1 645 (51,1 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2010 metais – 1 577 (48 mirties atvejai 100 tūkst. gyventojų), 2009 metais – 1 638 asmenys (49 mirties atvejai 100 tūkst. gyventojų); dėl lūpų, burnos ertmės ir ryklės piktybinių navikų mirė 2011 metais 255, 2010 metais – 275, 2009 metais – 256 asmenys; dėl trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 2011 metais 1 390 asmenų, 2010 metais – 1 302, 2009 metais – 1 382 asmenys.
14. Alkoholio ir kitų narkotikų Europos mokyklose (toliau – ESPAD 2011) tyrimo duomenimis, 15–16 metų moksleivių, vartojusių tabaką bent kartą gyvenime, nuo 2003 iki 2007 metų itin sumažėjo, tačiau nuo 2007 iki 2011 metų keliais procentais padidėjo (iki 74 procentų), 2011 metais bent kartą gyvenime rūkiusių berniukų buvo 79 procentai, mergaičių – 70 procentų (2 lentelė). Berniukų ir mergaičių tabako vartojimas padidėjo maždaug tiek pat. Tabako vartojimas per paskutines 30 dienų per pastaruosius 4 metus tarp berniukų paplitęs tiek pat (2011 metais siekė 39 procentus), o tarp mergaičių padidėjo nuo 29 procentų. 2007 metais iki 35 procentų 2011 metais (2 lentelė).
2 lentelė. Rūkymo paplitimas tarp 15–16 metų Lietuvos mokinių 1995–2011 metais
| Metai |
1995 |
1999 |
2003 |
2007 |
2011 |
| Bent kartą gyvenime rūkiusių berniukų (procentai) |
79 |
86 |
87 |
76 |
79 |
| Bent kartą gyvenime rūkiusių mergaičių (procentai) |
53 |
68 |
73 |
66 |
70 |
| Bent kartą gyvenime rūkiusių 15–16 metų moksleivių (procentai) |
65 |
77 |
80 |
71 |
74 |
| Per paskutines 30 dienų rūkiusių berniukų (procentai) |
34 |
49 |
49 |
39 |
39 |
| Per paskutines 30 dienų rūkiusių mergaičių (procentai) |
18 |
30 |
33 |
29 |
35 |
| Per paskutines 30 dienų rūkiusių 15–16 metų moksleivių (procentai) |
25 |
40 |
41 |
34 |
37 |
15. ESPAD 2011 tyrimo duomenimis, alkoholio vartojimas tarp 15–16 metų moksleivių tebėra labai paplitęs – maždaug toks pat kaip 2007 metais. Abstinentų – per savo gyvenimą visai nevartojusių alkoholio – mokinių skaičius tarp šios grupės moksleivių nuo 2007 metų beveik nesikeitė: 2007 metais – 4,5, 2011 metais – 4,7 procento. Abstinentų berniukų tebėra šiek tiek daugiau negu mergaičių. Alkoholio vartojimo paplitimas per paskutines 30 dienų per pastaruosius 4 metus tarp 15–16 metų amžiaus berniukų ir mergaičių šiek tiek sumažėjo ir 2011 metais siekė atitinkamai 63 ir 64 procentus (3 lentelė).
3 lentelė. Alkoholio vartojimo paplitimas tarp 15–16 metų Lietuvos mokinių
1995–2011 metais
| Metai |
1995 |
1999 |
2003 |
2007 |
2011 |
| Berniukų, vartojusių alkoholį bent 1–2 kartus per gyvenimą (procentai) |
94,5 |
96,9 |
98,2 |
95 |
94,2 |
| Mergaičių, vartojusių alkoholį bent 1–2 kartus per gyvenimą (procentai) |
95 |
96,1 |
97,7 |
96 |
96,3 |
| Moksleivių, vartojusių alkoholį bent 1–2 kartus per gyvenimą (procentai) |
94,8 |
96,5 |
97,9 |
95,5 |
95,3 |
| Berniukų, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų (procentai) |
57 |
76 |
78 |
65 |
63 |
| Mergaičių, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų (procentai) |
62 |
71 |
76 |
65 |
64 |
| Moksleivių, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų (procentai) |
59 |
73 |
77 |
65 |
63 |
16. Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais, 2010 metais mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse vienam gyventojui parduota vidutiniškai 37 pakeliai cigarečių, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 43 pakeliai, tai atitinkamai 23 ir 28 pakeliais mažiau nei 2008 metais. Lietuvos statistikos departamento išankstiniais skaičiavimais, 2011 metais mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse vienam gyventojui parduoti vidutiniškai 42 pakeliai cigarečių, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 49 pakeliai, tai atitinkamai 5 ir 6 pakeliais daugiau nei 2010 metais.
17. Palankūs esamos situacijos veiksniai:
17.2. Tabako gaminių mažmeninės kainos 2008 metais, palyginti su 2007 metais, padidėjo 21,6 procento, 2009 metais, palyginti su 2008 metais, – 26,1 procento. 2009 metais cigarečių kainų didėjimą lėmė du kartus didinti akcizo (nuo kovo 1 d. ir rugsėjo 1 d.) ir pridėtinės vertės mokesčio (nuo sausio 1 d. ir rugsėjo 1 d.) tarifai. Tabako gaminių mažmeninės kainos 2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 26,5 procento, o 2011 metais, palyginti su 2010 metais, – 3,1 procento. 2010 metais, palyginti su 2009 metais, daugiausia (31,4 procento) pabrango pigiausių cigarečių kainų segmentui priklausančios cigaretės su filtru, o 2011 metais, palyginti su 2010 metais, daugiausia (5,5 procento) pabrango pigiausių cigarečių kainų segmentui priklausančios cigaretės su filtru ir pypkinis tabakas (10,8 procento).
17.3. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, gali priimti motyvuotą sprendimą neišduoti licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais ir riboti prekybos jais laiką. Jos turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis.
17.4. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama:
17.4.1. laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, mažmeninės prekybos įmonėse, kuriose vaikams ir paaugliams skirtų prekių dalis sudaro 30 ar daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos, masiniuose renginiuose ir mugėse (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų), parodose (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų);
17.4.4. nestacionariose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse (yra išimčių), mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo įmonėse ir kioskuose, įrengtuose didmeninės prekybos įmonių ir importuotojų sandėliuose, kuriuose verčiamasi didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, mažmeninės prekybos įmonėse, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu;
17.4.5. sporto varžybų metu (šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų);
17.4.7. nuo 22 iki 8 valandos mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus) (yra išimčių) ir viešojo maitinimo vietose, turinčiose mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas (šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje).
17.5. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose.
17.6. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 9 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Valstybinė eismo saugumo komisija parengė Valstybinę saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programą. Ši programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 257 (Žin., 2011, Nr. 29-1368). Siekiant užtikrinti eismo dalyvių švietimą saugaus eismo klausimais ir aktyviau kontroliuoti apsvaigusius nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojus, numatyta rengti saugaus eismo akcijas – informuoti visuomenę apie gresiantį pavojų sveikatai ir gyvybei, gresiančias bausmes tiems asmenims, kurie vairuoja apsvaigę. Aktyviau bus tikrinami ir vairuotojai, ar jie neapsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
17.7. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių eismo saugumo darbo grupė (WP.1) 2010 metais paskelbė jungtinę rezoliuciją dėl kelių eismo saugumo užtikrinimo. Rezoliucijoje vyriausybėms rekomenduojama numatyti naujas veiksmų priemones, siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų padaromą žalą: teisės aktais riboti arba uždrausti alkoholinių gėrimų pardavimą šalia automagistralių ir greitkelių esančiose viešojo maitinimo įstaigose, automobilių techninės priežiūros ir aptarnavimo įmonėse, taip pat įteisinti automobiliams skirtų alkoholio matuoklių naudojimą kelių transporto priemonėse.
17.8. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą nuo 2009 m. sausio 1 d. alkoholio reklama uždrausta Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 iki 23 valandos.
17.9. 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata, kad Lietuvos Respublikoje asmenims iki 18 metų draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti.
17.10. 2008 metais sugriežtinta atsakomybė už vairavimą išgėrus. Ne tik padidintos piniginės baudos, bet ir pradėtos konfiskuoti transporto priemonės ir net taikomas administracinis areštas. Nuo 0,4 iki 0,2 promilės sumažinta leistina alkoholio koncentracija kraujyje pradedantiesiems vairuotojams.
17.11. Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama yra draudžiama.
17.12. Pagal Tabako kontrolės įstatymą draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir panašiai), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.
18. Nepalankūs esamos situacijos veiksniai:
18.1. Padidėjo alkoholinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių gamyba. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, spiritinių alkoholinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių gamyba, perskaičiavus į absoliutų (100 procentų) alkoholį, šalyje 2011 metais, palyginti su 2010 metais, išaugo 4,4 procento. Padidėjo ir alaus gamyba: 2010 metais jo pagaminta 29,2 mln. dekalitrų, o 2011 metais – 30,5 mln. dekalitrų, t. y. 4,6 procento daugiau.
18.2. Daugiau parduodama alkoholinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių: 2011 metais parduota 4,1 mln. dekalitrų spiritinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių, tai 675 tūkst. dekalitrų (19,9 procento) daugiau nei 2010 metais. 2010 metais parduota 3,4 mln. dekalitrų spiritinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių, tai 418 tūkst. dekalitrų (11 procentų) mažiau nei 2009 metais. Bendrai per 2 metus spiritinių alkoholinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių pardavimas išaugo 6,7 procento. 2011 metais vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 6,6 mln. dekalitrų, tai 222 tūkst. dekalitrų (3,5 procento) daugiau nei 2010 metais, nuo 2008 metų vyno ir kitų fermentuotų gėrimų pardavimas išaugo 363 tūkst. dekalitrų (5,8 procento). Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus: 2011 metais – 29,9 mln. dekalitrų, tai 644 tūkst. dekalitrų (2,2 procento) daugiau nei 2010 metais, 2010 metais – 29,3 mln. dekalitrų, tai 2661 tūkst. dekalitrų (10 procentų) daugiau nei 2009 metais. Nuo 2008 metų alaus parduota 12,3 procento daugiau.
18.3. Sumažėjo alkoholinių gėrimų kainos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos didėjo 2008–2009 metais: 2008 metais, palyginti su 2007 metais, – 12,6 procento, 2009 metais, palyginti su 2008 metais, – 9,2 procento. Kainų kilimas stabilizavosi 2010 metais – palyginti su 2009 metais, padidėjo tik 1,1 procento. 2011 metais, palyginti su 2010 metais, kainos sumažėjo 1,1 procento. 2011 metų alkoholinių gėrimų kainų mažėjimą lėmė importuotų alkoholinių gėrimų kainų mažėjimas. 2011 metais, palyginti su 2010 metais, alus atpigo 2,5 procento, spiritiniai alkoholiniai gėrimai – mažiausiai 0,3 procento, o vynas – 1,4 procento.
18.4. Alkoholio kontrolės klausimus reglamentuojančių teisės aktų, teikiamų svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, projektai ne visada atitinka valstybės alkoholio kontrolės politikos principus, nustatytus Alkoholio kontrolės įstatyme.
18.5. Nuolat daugėja ūkio subjektų, kurie verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011 m. liepos 1 d. duomenimis, galiojo apie 18,55 tūkst. savivaldybių išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir 16,9 tūkst. savivaldybių išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Dėl to alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai lengviau prieinami.
18.6. Per mažai lėšų skiriama visuomenės informavimo priemonių rengiamoms kampanijoms ir programoms, kurios gali ypač plačiai supažindinti bendruomenę su alkoholio vartojimo sukeliamomis problemomis ir padėti rengti dirvą tikslinėms intervencijoms (http://ec.europa.eu/health-eu/doc/alcoholineu_content_en.pdf).
18.7. Nors mokyklų ugdymo programos gali pasiekti plačią auditoriją, šių programų poveikis visuomenei per silpnas.
18.9. Alkoholinių gėrimų vartojimas visuomenės pripažįstamas kaip socialinė norma ir kultūros dalis. Blaivybės idėjos dar nėra populiarios visuose visuomenės sluoksniuose.
III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
20. Programos uždaviniai (1 priedas):
20.3. kurti sveiką gyvenamąją ir darbo aplinką: informuoti visuomenę apie alkoholio ir tabako vartojimo žalą, įgyvendinti alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos priemones;
IV. REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
21. Siekiami rezultatai:
21.2. pagerėjusi alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių rinkodaros kontrolė, didesnė visuomenės dalis informuota apie alkoholio ir tabako vartojimo žalą;
22. Rezultato vertinimo kriterijai (2 priedas):
23. Produkto vertinimo kriterijai (2 priedas):
23.1. 1 uždaviniui:
23.1.1. atliktas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietų išsidėstymo Lietuvos teritorijoje tankumo tyrimas (skaičius);
23.2. 2 uždaviniui:
23.2.1. atliktų Lietuvos rinkoje realizuojamų tabako gaminių sudėties atitikties jų ženklinimui kontrolinių tyrimų skaičius;
23.3. 3 uždaviniui:
23.3.1. psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos projektų, kuriems skirtas finansavimas, skaičius;
23.3.2. parengta ir pradėta įgyvendinti Žmogaus saugos ir sveikatos ugdymo bendroji programa (skaičius);
23.3.5. visuomenė elektroninio ryšio priemonėmis informuojama apie visų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, padarinius (procentai);
23.4. 4 uždaviniui:
23.4.1. parengtų informacinių biuletenių apie alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių (išskyrus nelegalius) gamybą, importą, eksportą, pardavimą, mažmenines kainas ir jų pokyčius, įsigijimo išlaidas, vartojimą ir jo padarinius skaičius;
V. FINANSAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
24. Programa įgyvendinama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už Programos priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, o esant galimybei – ir iš kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
25. Programą įgyvendinančios institucijos kasmet iki vasario 1 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prašymu atsiskaito už praėjusiais ataskaitiniais metais įgyvendintas Programos priemones.
26. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas koordinuoja Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą ir kiekvienais metais iki kovo 1 d. parengia Programos įgyvendinimo priemonių vykdymo ataskaitą. Ši ataskaita teisės aktų nustatyta tvarka pateikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybei, suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, asociacijoms, pristatoma visuomenei – joje nurodoma, ar vykdomos priemonės veiksmingos.
Alkoholio ir tabako kontrolės programos (tarpinstitucinio
veiklos plano)
1 priedas
2013–2015 metų Tarpinstitucinio veiklos pLANO TIKSLAs, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI IR Įgyvendinančios institucijos
(tūkst. litų)
| Eil. Nr. |
Tikslų, uždavinių ir priemonių pavadinimai |
2013 metų asignavimai |
2014 metų asignavimai |
2015 metų asignavimai |
Įgyvendinanti institucija |
|||||||||
| iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
|||||||||
| išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
|||||||||
| iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
|||||||||
|
|
Tikslas – mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą Lietuvoje |
415,7 |
415,7 |
16 |
0 |
303 |
303 |
16 |
0 |
190 |
190 |
8 |
0 |
|
| 1. |
Uždavinys – riboti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prieinamumą |
20 |
20 |
0 |
0 |
10 |
10 |
0 |
0 |
60 |
60 |
0 |
0 |
|
| 1.1. |
Priemonė – atlikti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais vietų išdėstymo Lietuvos teritorijoje tankumo tyrimą |
10 |
10 |
0 |
0 |
10 |
10 |
0 |
0 |
10 |
10 |
0 |
0 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
| 1.2. |
Priemonė – parengti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietų tinklo tankumo įvertinimo rekomendacijas |
10 |
10 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
50 |
50 |
0 |
0 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
| 2. |
Uždavinys – vykdyti tabako gaminių rinkodaros kontrolę |
20 |
20 |
0 |
0 |
20 |
20 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
| 2.1. |
Priemonė – tirti Lietuvos rinkoje realizuojamų tabako gaminių sudėtį: ar juose esančių dervų, nikotino, anglies monoksido kiekis atitinka nustatytas normas |
20 |
20 |
0 |
0 |
20 |
20 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Ūkio ministerija |
| 3. |
Uždavinys – kurti sveiką gyvenamąją ir darbo aplinką: informuoti visuomenę apie alkoholio ir tabako vartojimo žalą, įgyvendinti alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos priemones |
253 |
253 |
8 |
0 |
263 |
263 |
8 |
0 |
120 |
120 |
0 |
0 |
|
| 3.1. |
Priemonė – organizuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos projektų konkursą ir skirti lėšų konkursą laimėjusiems projektams įgyvendinti, vykdant sveikatos apsaugos ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. V-256 „Dėl Nevyriausybinių organizaci-jų, dalyvaujančių sveikatos stiprinimo veikloje, skatinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 41-2009) |
50 |
50 |
0 |
0 |
50 |
50 |
0 |
0 |
50 |
50 |
0 |
0 |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 3.2. |
Priemonė – įgyvendinti alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos priemones, ypač daug dėmesio skirti vaikams ir jaunimui, remti prevencijos projektus, skirtus jaunimo blaivybei ir sveikai gyvensenai skatinti |
50 |
50 |
0 |
0 |
50 |
50 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 3.3. |
Priemonė – parengti ir pradėti įgyvendinti Žmogaus saugos ir sveikatos ugdymo bendrąją programą (1–12 klasėms) |
100 |
100 |
0 |
0 |
100 |
100 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 3.4. |
Priemonė – per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais skleisti informaciją apie alkoholio vartojimo ir rūkymo žalą sveikatai – rengti ir platinti informacinę medžiagą apie tabako ir alkoholio žalą sveikatai |
30 |
30 |
0 |
0 |
40 |
40 |
0 |
0 |
60 |
60 |
0 |
0 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
| 3.5. |
Priemonė – plačiau supažindinti darbdavius, darbuotojus su neigiamais alkoholio vartojimo darbe padariniais darbuotojų saugai ir sveikatai, skleisti informaciją apie nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, padarinius, pateikti šių atvejų aprašymus Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, tiesiogiai elektroninio ryšio priemonėmis informuoti apie tai subjektus; skelbti ūkio subjektų, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, sąrašus |
10 |
10 |
8 |
0 |
10 |
10 |
8 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 3.6. |
Priemonė – rinkti informaciją ir vertinti Lietuvoje įgyvendinamus alkoholio vartojimo ir rūkymo prevencijos projektus |
3 |
3 |
0 |
0 |
3 |
3 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
| 3.7. |
Priemonė – organizuoti ir atlikti alkoholio vartojimo ir rūkymo prevencijos priemonių poreikio ir taikymo jaunimo tikslinėse grupėse galimybių tyrimą |
10 |
10 |
0 |
0 |
10 |
10 |
0 |
0 |
10 |
10 |
0 |
0 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
| 4. |
Uždavinys – vykdyti situacijos ir veiksmų, kuriais siekiama mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą, stebėseną |
122,7 |
122,7 |
8 |
0 |
10 |
10 |
8 |
0 |
10 |
10 |
8 |
0 |
|
| 4.1. |
Priemonė – rengti statistinę informaciją apie alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių (išskyrus nelegalius) gamybą, importą, eksportą, pardavimą, mažmenines kainas ir jų pokyčius, įsigijimo išlaidas, vartojimą ir jo padarinius ir skelbti ją informaciniame biuletenyje „Alkoholio ir tabako gaminių vartojimas ir jo padariniai“ |
10 |
10 |
8 |
0 |
10 |
10 |
8 |
0 |
10 |
10 |
8 |
0 |
Lietuvos statistikos departamentas |
| 4.2. |
Priemonė – atlikti alkoholio kontrolės politikos ir alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimą (įgyvendinti Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamą projektą „Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas“ Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-05-001, 2011-03-29 finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-05-001) |
112,7 |
112,7 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas |
303 |
303 |
16 |
0 |
303 |
303 |
16 |
0 |
190 |
190 |
8 |
0 |
|
|
|
Iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
|
1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
|
1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
|
2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos) |
112,7 |
112,7 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
|
Iš viso Programai finansuoti (1+2) |
415,7 |
415,7 |
16 |
0 |
303 |
303 |
16 |
0 |
190 |
190 |
8 |
0 |
|
Alkoholio ir tabako kontrolės programos
(tarpinstitucinio veiklos plano)
2 priedas
2013–2015 METŲ TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO PRIEMONIŲ VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS
| Eil. Nr. |
Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai |
Vertinimo kriterijų reikšmės |
Įgyvendinanti institucija |
|||
| 2013 metų |
2014 metų |
2015 metų |
||||
| 1. |
Tarpinstitucinio veiklos plano tikslui: mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą Lietuvoje |
|
|
|
|
|
|
|
Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis (ne daugiau kaip x atvejų 100 tūkst. gyventojų) (duomenų šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerija) |
21 |
20 |
19,5 |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
|
18–64 metų Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad rūko tabako gaminius, dalis (ne daugiau kaip x procentų) (duomenų šaltinis – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) |
34 |
34 |
34 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
|
|
18–64 metų Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad vartojo alų arba kitus alkoholinius gėrimus per paskutinius 12 mėnesių, dalis (ne daugiau kaip x procentų) (duomenų šaltinis – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) |
86,9 |
86,9 |
86,9 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
| 1.1. |
1 uždaviniui: riboti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prieinamumą |
|
|
|
|
|
| 1.1.1. |
Atliktas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais vietų išsidėstymo Lietuvos teritorijoje tankumo tyrimas (skaičius) |
1 |
1 |
1 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
| 1.1.2. |
Parengtos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietų tinklo tankumo įvertinimo rekomendacijos (skaičius) |
1 |
|
1 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
| 1.2. |
2 uždaviniui: vykdyti tabako gaminių rinkodaros kontrolę |
|
|
|
|
|
| 1.2.1. |
Atlikta Lietuvos rinkoje realizuojamų tabako gaminių sudėties atitikties jų ženklinimui kontrolinių tyrimų (skaičius) |
30 |
30 |
|
Ūkio ministerija |
|
| 1.2.2. |
Atliktas galimybės taikyti bendrinę (standartizuotą) pakuotę tabako gaminiams Lietuvoje įvertinimas (skaičius) |
|
1 |
|
Ūkio ministerija |
|
| 1.3. |
3 uždaviniui: kurti sveiką gyvenamąją ir darbo aplinką: informuoti visuomenę apie alkoholio ir tabako vartojimo žalą, įgyvendinti alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos priemones |
|
|
|
|
|
| 1.3.1. |
Projektų, kuriems skirtas finansavimas, skaičius |
8 |
8 |
8 |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
| 1.3.2. |
Parengta ir pradėta įgyvendinti Žmogaus saugos ir sveikatos ugdymo bendroji programa (skaičius) |
1 |
1 |
|
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| 1.3.3. |
Įgyvendintų alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos priemonių skaičius |
1 |
1 |
|
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| 1.3.4. |
Parengtos ir išplatintos informacinės medžiagos skaičius |
2 |
3 |
4 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
| 1.3.5. |
Visuomenė elektroninio ryšio priemonėmis informuojama apie visų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, padarinius (procentai) |
100 |
100 |
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
| 1.3.6. |
Atliktas alkoholio vartojimo ir rūkymo prevencijos priemonių poreikio ir taikymo jaunimo tikslinėse grupėse galimybių tyrimas (skaičius) |
1 |
1 |
1 |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas |
|
| 1.4. |
4 uždaviniui: vykdyti situacijos ir veiksmų, kuriais siekiama mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą, stebėseną |
|
|
|
|
|
| 1.4.1. |
Parengtų informacinių biuletenių apie alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių (išskyrus nelegalius) gamybą, importą, eksportą, pardavimą, mažmenines kainas ir jų pokyčius, įsigijimo išlaidas, vartojimą ir jo padarinius skaičius |
1 |
1 |
1 |
Lietuvos statistikos departamentas |
|
| 1.4.2. |
Parengtų projekto įgyvendinimo ataskaitų skaičius |
1 |
|
|
Sveikatos apsaugos ministerija |
|