LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALIUTINIŲ LĖŠŲ NAUDOJIMO VALSTYBINĖSE IR VALSTYBINĖSE AKCINĖSE ĮMONĖSE
1992 m. birželio 12 d. Nr. 457
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymu ir siekdama suvienodinti valiutinių lėšų naudojimą valstybinėse ir valstybinėse akcinėse įmonėse, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad:
1.1. specifinės paskirties įmonės privalo parduoti 20 procentų valiutinių įplaukų Lietuvos Respublikos valiutos fondui pagal skaičiuojamąjį rublio ir konvertuojamos valiutos kursą (1 JAV doleris prilyginamas 35 rubliams).
Sumokėjusi mokesčius, likusias valiutines lėšas įmonė naudoja savo nuožiūra (keičia bankuose į rublius, moka atlyginimus, perka žaliavas ir įrengimus).
Prireikus privalomas valiutos pardavimo procentas specifinės paskirties įmonei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti sumažintas;
1.2. valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės palūkanas už valstybinį kapitalą moka vidaus pinigais ir konvertuojama valiuta (priklausomai nuo to, kiek procentų visų įplaukų sudaro valiutinės įplaukos) Finansų ministerijos nustatyta tvarka;
1.3. valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių apskaitoje ir apyskaitose valiutinės įplaukos ir išlaidos turi būti nurodytos vidaus pinigais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą laikinąjį rinkos rublio ir konvertuojamos valiutos kursą (1 JAV doleris prilyginamas 120 rublių, išskyrus 1.1 punkte numatytas parduoti valstybei valiutines lėšas). Nuo 1992 m. liepos 1 d. valiutinės įplaukos ir išlaidos turi būti apskaitomos pagal Lietuvos banko paskelbtą valiutos supirkimo kainą, galiojusią valiutinių įplaukų gavimo ar išlaidų darymo dieną.
Tuo atveju, jeigu parduodant konvertuojamą valiutą susidaro skirtumas tarp faktinės kainos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto rublio ir konvertuojamos valiutos kurso (Lietuvos banko paskelbtos valiutos pardavimo kainos), lėšos, gautos dėl šio skirtumo, priskiriamos valstybinės įmonės pajamoms (pelnui). Valstybinė įmonė konvertuojamos valiutos negali parduoti mažesne negu Lietuvos banko paskelbta valiutos pardavimo kaina.
3. Nustatyti, kad valiutinių įplaukų ir išlaidų apskaita ir apyskaita vidaus pinigais ne valstybinėse įmonėse turi būti įgyvendinta iki 1992 m. rugsėjo 1 dienos.
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 487 „Dėl pajamų konvertuojama valiuta apskaičiavimo ir panaudojimo laikinosios tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 5-88) 1 punktą.