LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 117:2002 „KIRPYKLOS, KOSMETIKOS IR TATUIRUOČIŲ KABINETAI, SALONAI. ĮRENGIMO IR EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO
2002 m. gegužės 21 d. Nr. 225
Vilnius
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 117: 2002 „Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“;
2. Nustatau:
2.1. Lietuvos higienos normos HN 117: 2002 „Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ įsigaliojimo datą – 2002 m. liepos 1 d.
3. Laikau netekusiomis galios Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1991 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 1-6/3 patvirtintas „Kirpyklų ir kosmetikos kabinetų įrengimo ir eksploatacijos higienines taisykles“ nuo 2002 m. liepos 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2002 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 225
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 117: 2002
KIRPYKLOS, KOSMETIKOS IR TATUIRUOČIŲ KABINETAI, SALONAI.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma taikoma projektuojamoms, įrengiamoms, rekonstruojamoms ir veikiančioms kirpykloms, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetams bei salonams, kuriuose teikiamos kosmetinės paslaugos.
2. Ši higienos norma nustato pagrindinius kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų bei salonų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus.
II. NUORODOS
4. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:
4.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968).
4.2. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099).
4.3. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449, Nr. 106-2353; 2000, Nr. 56-1639).
4.5. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581).
4.7. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726).
4.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1307 „Dėl specialių patalpų (vietų), kuriose leidžiama rūkyti, įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2541).
4.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).
4.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 285 „Dėl ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą – higienos pasą, sąrašo bei leidimo – higienos paso išdavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 54-1746).
4.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 316 „Dėl reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 84-2510).
4.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 335 „Dėl STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projektų rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių statybos įteisinimo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 90-2667).
4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 416 „Dėl privalomojo higienos ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 66-1996).
4.15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 383 „Dėl reglamento STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 79-2401).
4.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 432 „Dėl reglamento STR 1.12.04:2000 „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros, administravimo įmonių atestavimas“ ir Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo projektų ir pasiūlymų keisti daugiabučio namo patalpų paskirtį viešojo aptarimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 96-3050).
4.17. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1997 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 2 „Dėl HN 69-1997 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai“ patvirtinimo“.
4.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 684 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926).
4.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
4.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 288 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 64-1:2001 „Kosmetikos ir asmens higienos gaminiai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 43-1526).
4.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 384 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 62:2001 „Kosmetikos gaminiai. Bendrieji reikalavimai. Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 64-2372).
4.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 645/169 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 110-4008).
4.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2001 m. gruodžio 29 d. Nr. 692 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-301).
4.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 176 „Dėl pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 25-838).
4.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2000 m. spalio 24 d. Nr. 571 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2000 „Kenkėjų kontrolė. Higienos normos ir taisyklės“ (Žin., 2000, Nr. 95-3001).
4.26. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4069).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
5. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:
5.1. kosmetikos gaminys
Medžiaga ar preparatas, skirtas išorinėms kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims, burnos ertmės gleivinei tik/ar daugiausia valyti, kvėpinti, keisti išvaizdą ar kvapą, apsaugoti ir/ar palaikyti jų gerą būklę [4.21].
5.2. paslauga
Bet kokios veiklos rezultatas, kuriuo siūloma tenkinti ar tenkinamas konkretus vartotojo poreikis [4.5].
5.3. saugi paslauga
Bet kokia paslauga, kuri teikiama pagal numatytas sąlygas ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų, jos teikimo metu ar po to nekelia jokios rizikos arba kelia žmonių gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina [4.6].
5.4. paslaugos teikėjas
Fizinis arba juridinis asmuo, nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis paslaugas [4.6].
5.5. klientas
Aptarnaujamas asmuo (paslaugos vartotojas), kuris naudojasi kirpykloje, kosmetikos ar tatuiruočių kabinete bei salone teikiamomis paslaugomis.
5.9. mikrobinis užterštumas
Mikroorganizmų skaičius tam tikrame tūrio, masės arba ploto vienete [4.20].
5.11. dezinfekcija
Daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus bakterijų sporas, sunaikinimas fizikinėmis ir cheminėmis priemonėmis.
5.14. antiseptika
Mikroorganizmų skaičiaus sumažinimas specialiomis priemonėmis (antiseptikais) veikiant odą ir gleivines.
5.15. biocidai
Veikliosios medžiagos ir preparatai, skirti sunaikinti, sulaikyti, nukenksminti, išvengti poveikio arba kitokiu būdu kontroliuoti bet kurį kenksmingą organizmą cheminėmis arba biologinėmis priemonėmis.
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
6. Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai projektuojami, statomi, įrengiami, pripažįstami tinkamais naudoti, eksploatuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais teisės aktais [4.3, 4.4, 4.11, 4.12, 4.15].
7. Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai gali būti įrengti visuomeniniuose, specialiai tam tikslui statytuose pastatuose, individualiuose namuose ir daugiabučių gyvenamųjų namų pirmuose arba cokoliniuose aukštuose [4.16].
8. Juridinis ar fizinis asmuo, prieš pradėdamas teikti kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, salonų paslaugas turi turėti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos įstaigos išduotą leidimą-higienos pasą [4.10].
9. Kosmetikos gaminiai, naudojami kirpyklose, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetuose, salonuose, turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus [4.20, 4.21]. Jie turi būti naudojami laikantis tinkamumo naudoti terminų ir naudojimo instrukcijų.
10. Kirpyklose, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetuose, salonuose naudojama įranga, jos priedai ir įvairūs elektros prietaisai, valikliai, dezinfekcinės medžiagos turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus; jie naudojami pagal gamintojo rekomendacijas.
11. Kirpyklose, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetuose, salonuose turi būti iškabinti teikiamų paslaugų sąrašai ir kainoraščiai.
12. Kirpyklose, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetuose, salonuose atliekos tvarkomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [4.7].
V. REIKALAVIMAI KIRPYKLŲ, KOSMETIKOS IR TATUIRUOČIŲ KABINETŲ, SALONŲ PATALPOMS
14. Kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, salonų patalpas sudaro laukiamasis, klientų aptarnavimo salė, personalo ir pagalbinės patalpos.
15. Laukiamajame turi būti įrengtos sėdimos vietos klientams ir drabužių kabykla. Vienam klientui skiriama ne mažiau kaip 0,8 m2 ploto. Jeigu nėra atskiro laukiamojo, tai aptarnavimo salėje turi būti atskira zona laukiantiems klientams.
16. Kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, salonų klientų aptarnavimo salėje turi būti praustuvė su karštu ir šaltu vandeniu. Virš praustuvės turi būti sumontuoti rankų higienos įrenginiai (dozatorius skystam muilui, dozatorius rankų dezinfektantui, vienkartiniai rankšluosčiai arba rankų džiovintuvas). Šalia praustuvės turi būti atliekų surinkimo talpykla.
17. Kirpyklos aptarnavimo salėje vienai plaukų kirpimo darbo vietai turi būti skirta ne mažiau kaip 5 m2 ploto.
18. Kirpykloje 1-3 darbo vietoms turi būti speciali plautuvė su karštu ir šaltu vandeniu plaukams plauti. Šalia jos turi būti įrengta spintelė švariems skalbiniams laikyti.
20. Manikiūrui turi būti skirta ne mažiau kaip 4 m2 ploto atskira zona, kurioje būtų darbo stalas, spintelė ir kėdės darbuotojui ir klientui.
21. Pedikiūrui turi būti atskira patalpa, kurios plotas ne mažesnis kaip 6 m2. Joje turi būti kėdės klientui ir darbuotojui, speciali vonelė kojoms mirkyti, praustuvė su šaltu ir karštu vandeniu rankoms plauti ir 1-2 spintelės švariems, steriliems instrumentams, kosmetikos gaminiams ir švariems skalbiniams laikyti bei talpyklos nešvariems skalbiniams ir panaudotiems instrumentams dėti.
23. Kosmetikos kabinetuose, salonuose gali būti daromos tatuiruotės, veriami auskarai ir teikiamos dekoratyvinės bei higieninės kosmetikos paslaugos.
24. Kosmetikos kabinete kiekvienoje darbo vietoje turi būti kosmetinis staliukas su veidrodžiu, 1–2 spintelės su specialiais skyriais kosmetikos gaminiams, švariems įrankiams bei instrumentams, švariems skalbiniams laikyti, kosmetinė kėdė ir/arba kušetė klientui.
26. Kosmetikos ir tatuiruočių kabinetuose, salonuose turi būti atskira zona arba patalpa, skirta įrankių ir instrumentų valymui, dezinfekcijai bei sterilizacijai, kurioje turi būti plautuvė su karštu ir šaltu vandeniu įrankiams ir instrumentams plauti.
27. Personalo patalpose turi būti atskiros spintos darbuotojų asmeniniams viršutiniams ir darbo drabužiams laikyti.
28. Pagalbinėse patalpose turi būti džiovykla, spintelės kosmetikos gaminiams, valikliams, dezinfekcijos medžiagoms ir valymo inventoriui laikyti bei panaudotų skalbinių ir atliekų talpyklos, kurios kasdien ištuštinamos.
29. Kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, salonų patalpų grindys turi būti lygios, be plyšių, nelaidžios vandeniui, šilumai, lengvai valomos, atsparios cheminiams valikliams ir dezinfekcijos priemonėms.
31. Tualetiniai staleliai, padėklai, ant kurių dedami instrumentai, įrankiai ir priemonės privalo būti lygūs ir padengti drėgmei ir cheminiams valikliams atsparia medžiaga bei turi būti valomi aptarnavus klientą ar užteršus, o darbo pamainos pabaigoje ir dezinfekuojami.
32. Klientų kėdės, atramos galvai, kilimėliai ir kiti daiktai, prie kurių tiesiogiai liečiasi klientas atliekant paslaugą, turi būti nelaidūs drėgmei, atsparūs valikliams ir lengvai plaunami bei dezinfekuojami ne rečiau kaip vieną kartą per darbo pamainą ar užteršus.
33. Kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, salonų grindys, baldai, įrenginių ir kiti paviršiai turi būti valomi po kiekvienos pamainos, o prireikus ir darbo metu. Šiam tikslui gali būti naudojami buitiniai ir/ar profesionaliam naudojimui skirti valikliai su biocidiniu poveikiu.
34. Kirpyklose, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetuose, salonuose turi būti įrengta vandentiekio ir nuotekų sistema, prijungta prie centralizuotų tinklų arba prie vietinių valymo įrenginių. Turi būti įrengta autonominė vandens šildymo sistema, kuria naudojamasi nutraukus centralizuotą šilto vandens tiekimą.
35. Šalto ir karšto vandens kokybė turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus [4.18].
36. Kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, salonų apšvietimas turi būti natūralus ir dirbtinis [4.19].
37. Dirbtinis patalpų apšvietimas klientų aptarnavimo vietose turi būti ne mažesnis kaip 500 liuksų. Šviesa neturi būti per ryški ir sklisti taip, kad nebūtų šešėlių.
38. Kirpyklose, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetuose, salonuose oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti (21–23) °C, santykinė oro drėgmė – (40–60)%, oro judėjimo greitis – 0,1 m/s. Šiltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra – (22–24) °C, santykinė oro drėgmė – (40–60) %, oro judėjimo greitis – 0,2 m/s [4.17].
39. Kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, salonų vėdinimas projektuojamas ir įrengiamas pagal norminių dokumentų reikalavimus [4.9]. Jeigu kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai įrengiami individualiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, turi būti suprojektuotos ir įrengtos atskiros vėdinimo sistemos, izoliuotos nuo kitų pastato patalpų vėdinimo sistemų. Iš šių patalpų šalinamo oro kiekis turi būti didesnis už pritekančio oro kiekį.
40. Jeigu kirpyklose, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetuose, salonuose yra daugiau kaip 3 darbo vietos, būtina įrengti mechaninę vėdinimo sistemą.
41. Kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, salonų patalpose kenksmingų garų ar kitų cheminių medžiagų kiekiai neturi viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais [4.22].
42. Kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, salonų darbo ir besiribojančioje gyvenamojoje aplinkoje triukšmas neturi viršyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų reikalavimų [4.23].
43. Kirpyklose, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetuose, salonuose turi būti pirmosios pagalbos vaistinėlės.
VI. REIKALAVIMAI KIRPYKLOSE, KOSMETIKOS IR TATUIRUOČIŲ KABINETUOSE, SALONUOSE NAUDOJAMAI ĮRANGAI, INSTRUMENTAMS IR PRIEMONĖMS
45. Jei paslaugos teikimo metu nėra galimybės pažeisti kliento odą, turi būti naudojami išvalyti, dezinfekuoti ar kitais būdais efektyviai pašalinus kenksmingumą instrumentai ir/ar įrankiai [4.26].
46. Jeigu paslaugos teikimo metu gali būti pažeista kliento oda, turi būti naudojami dezinfekuoti, išvalyti, sterilūs ar kitais būdais efektyviai pašalinus kenksmingumą instrumentai ir/ar įrankiai.
47. Kiekvienas darbuotojas turi turėti tiek instrumentų, kad būtų galima tinkamai juos išvalyti, dezinfekuoti bei sterilizuoti ar kitais būdais efektyviai pašalinti kenksmingumą.
48. Instrumentus ir įrankius valyti ir dezinfekuoti galima tik valikliais ir dezinfekcijos medžiagomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus.
49. Valant ir dezinfekuojant instrumentus ir įrankius būtina vadovautis jų gamintojų rekomendacijomis.
50. Instrumentų valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos ar kito efektyvaus nukenksminimo taisyklės turi būti 26 punkte nurodytoje vietoje.
51. Instrumentai ir įrankiai, kurie neatsparūs cheminėms medžiagoms arba karščiui, gali būti dezinfekuojami bakteriocidiniame ultravioletinių spindulių (UV) įrenginyje (sanitizatoriuje), prieš tai juos tinkamai išvalius.
52. Instrumentams ir įrankiams sterilizuoti turi būti naudojami garo sterilizatoriai ir/ar karšto oro sterilizatoriai, aprobuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [4.24].
53. Įrankiai ir instrumentai yra sterilizuojami supakuoti. Sterilius vienos pakuotės instrumentus ir įrankius galima naudoti tik vienam klientui.
54. Nustatant instrumentų sterilizavimo trukmę ir temperatūrą būtina vadovautis sterilizatoriaus naudojimo instrukcija.
55. Kirpyklose, kosmetikos, tatuiruočių kabinetuose, salonuose, kur naudojami terminiai dezinfekatoriai, sterilizatoriai ar sanitizatoriai, turi būti jų techniniai dokumentai ir naudojimo aprašymai lietuvių kalba.
56. Techninės priežiūros, remonto darbai įforminami atliktų darbų aktais ir kitais dokumentais, kurie laikomi sterilizatoriaus darbo vietoje, kol jis naudojamas.
57. Kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, salonų, kuriuose naudojami sterilizatoriai, darbuotojai privalo vykdyti sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolę:
57.1. Sterilizatoriaus darbo efektyvumas tikrinamas fizikiniais (temperatūra, slėgis), cheminiais (indikatoriai) ir biologiniais (indikatoriai) metodais;
57.2. Darbuotojai, vykdantys sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolę, privalo stebėti sterilizacijos eigą, kontrolinių sterilizatoriaus prietaisų rodmenis, įvertinti cheminių ir biologinių indikatorių parodymus, nuolat registruoti juos žurnale (Sveikatos apsaugos ministerijos forma Nr. 257/a „Darbo su sterilizatoriais žurnalas“);
57.3. Sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolei gali būti naudojami įvairios paskirties bei formų (lipnios juostos, intarpai, kortelės, etiketės, juostelės, ampulės ir kt.) cheminiai indikatoriai. Cheminiai indikatoriai turi būti naudojami vadovaujantis gamintojų instrukcijomis;
57.4. Personalas turi mokėti pasirinkti tinkamus cheminius indikatorius. Cheminių indikatorių gamintojai turi lietuvių kalba pateikti vartojimo instrukciją, kurioje turi būti aprašyta indikatoriaus paskirtis (kokiam sterilizacijos būdui, koks indikatoriaus tipas, kokioms sąlygoms ir režimo parametrams), naudojimo būdas, rezultatų vertinimas, galiojimo laikas, laikymo sąlygos;
57.5. Po sterilizavimo turi būti patikrinama, ar pasikeitusi indikatoriaus spalva atitinka gamintojo nurodytą spalvą (etaloną). Vidinių indikatorių (juostelių) spalva tikrinama atidarius sterilizuotų gaminių pakuotes, prieš juos naudojant. Pasikeitusi, t. y. sutampanti su etalonu vidinių indikatorių (juostelių), spalva parodo, kad sterilizavimo proceso sąlygos (temperatūra, laikas, slėgis, garų koncentracija, pakavimas, pakrovimas) teisingos;
57.6. Vidiniai cheminiai indikatoriai įdedami į kiekvieną sterilizuojamą paketo, maišelio ar kitos pakuotės vidų;
57.7. Personalas, kuris naudos sterilizuotus gaminius, turi mokėti įvertinti cheminės kontrolės vidiniais indikatoriais rezultatus;
57.8. Paslaugų teikėjai privalo organizuoti naujų (sumontuotų), suremontuotų, taip pat veikiančių sterilizatorių, jeigu įtariami darbo defektai, keičiamos sterilizacijos proceso sąlygos (pakavimo medžiagos, gaminių vyniojimo būdai, krovinio forma ir kt.) bei planine tvarka ne rečiau kaip 2 kartus per metus darbo efektyvumo patikrinimą biologiniais metodais;
58. Instrumentai ir įrankiai, kurių negalima tinkamai dezinfekuoti ir sterilizuoti, turi būti vienkartiniai.
59. Instrumentai ar įrankiai, gamintojo pažymėti vienkartiniam naudojimui, išpakuojami klientui matant. Juos pakartotinai naudoti draudžiama.
60. Sterilizuotas instrumentas ar įrankis, kurio pakuotė pažeista ar pasibaigęs sterilizacijos galiojimo laikas, negali būti naudojamas.
62. Klientui reikalingą kosmetikos gaminio (kremo, losjono, dažų ar pudros) porciją būtina imti iš indelio su švaria lazdele.
63. Kiekvienam klientui turi būti naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės.
65. Panaudoti rankšluosčiai, užtiesalai turi būti surenkami į nešvariems skalbiniams skirtą talpyklą ir, prieš naudojant kitą kartą, išskalbiami skalbykloje ar tam skirtoje patalpoje, kurioje sumontuota skalbimo ir džiovinimo įranga.
VII. REIKALAVIMAI ASMENIMS, TEIKIANTIEMS PASLAUGAS
67. Kirpimo, kosmetikos, tatuiruočių paslaugas teikiantys asmenys (toliau – darbuotojai) gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [4.13].
68. Kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, salonų darbuotojai privalo turėti higienos ir pirmosios medicinos pagalbos žinių atestavimo pažymėjimus [4.14].
69. Darbuotojai, teikiantys kosmetines paslaugas, turi turėti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.
70. Darbuotojai privalo turėti paslaugų teikimo instrukcijas, mokėti įrangos, prietaisų priežiūros ir darbo saugos taisykles, žinoti instrumentų ir įrankių valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos principus bei aseptikos ir antiseptikos reikalavimus.
71. Darbuotojai paslaugų teikimo metu privalo dėvėti švarius, lengvai skalbiamus darbo drabužius, avėti darbo avalynę. Darbo drabužiai keičiami kas savaitę, o susitepus – nedelsiant.
72. Darbuotojai privalo plauti rankas prieš pradėdami ir baigę teikti paslaugą, kiekvieną kartą pasinaudoję tualetu, nosine, prieš ir po valgio. Rankos turi būti plaunamos skystu muilu, nuplaunamos tekančiu vandeniu ir netrinant nusausinamos švariu medžiaginiu arba vienkartiniu rankšluosčiu. Rankų nagai turi būti trumpi ir tvarkingi.
74. Prieš teikiant paslaugas, kurių metu gali būti pažeidžiama kliento oda, dirbant steriliais instrumentais arba užteršus rankas biologiniais skysčiais (pvz., krauju), būtina rankas dezinfekuoti.
75. Teikiant paslaugas, kurių metu gali būti pažeista kliento oda, darbuotojai turi mūvėti vienkartines pirštines. Suteikus paslaugą, prieš išmetant, jos turi būti dezinfekuojamos.
76. Darbuotojų rankų odos įbrėžimai, įpjovimai ar žaizdelės turi būti užklijuoti neperšlampamais pleistrais ir, esant reikalui, mūvimos pirštinės. Paslaugos teikimo metu susižeidus odą, ji plaunama tekančiu vandeniu ir dezinfekuojama odos antiseptiku. Panaudoti tamponėliai prieš išmetant turi būti dezinfekuojami.
77. Darbuotojai, dirbantys kosmetikos ir tatuiruočių kabinetuose, salonuose turi išmanyti teikiamų paslaugų metodikų ypatumus, paslaugų sekos ir kosmetikos gaminių derinimo principus ir teikiamų paslaugų šalutinį poveikį.
78. Procedūros metu pažeidus kliento odą, pažeista vieta nuvaloma antiseptiku suvilgytu vatos ar marlės tamponėliu.
1 priedas
DOKUMENTŲ, PANAUDOTŲ RENGIANT HIGIENOS NORMĄ HN 117:2002, SĄRAŠAS
1. Tarybos 1976 m. liepos 27 d. direktyva 76/768/EEB „Dėl valstybių narių priimtų įstatymų, taikomų kosmetikos gaminiams, suderinimo“ = Council Directive 76/768/EEB of 27 July 1976 on the approximation of the laws of the Member States relating to cosmetic products.
2. Tarybos 1979 m. lapkričio 30 d. direktyva 89/654/EEB „Dėl minimalių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų (pirmoji specialioji direktyva, kuri remiasi direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalimi)“ = Corrigendum to Council Directive 89/654/EEC of 30 November 1989 concerning the minimum safety and health requirements for the workplace (first individual directive within the meaning of article 16 (1) of directive 89/391/EEC).
3. Lietuvos Respublikos vyriausiojo gydytojo higienisto 1999 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 40 „Dėl sterilizatorių darbo kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 1997, Nr. 13-286).
4. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1998 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 6 „Dėl dezinfekcijos ir sterilizacijos metodinių rekomendacijų kirpykloms ir kosmetikos kabinetams tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1869).
5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 411 „Dėl Lietuvos sveikatinimo normos „Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ tvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 66-1637).
6. Kirpyklų ir kosmetikos kabinetų įrengimo ir eksploatacijos higieninės taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Vilnius, 1994.
8. LST EN 60335-2-8:1999. Buitinių ir panašios paskirties elektrinių prietaisų sauga. 2 dalis. Ypatingieji reikalavimai barzdos skustuvams, plaukų kirptuvams ir panašiems prietaisams.