LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRISIJUNGIMO PRIE ŽENEVOS VEKSELIŲ IR ČEKIŲ KONVENCIJŲ

1992 m. birželio 30 d. Nr. I-2688

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Atnaujinti Lietuvos Respublikos prisijungimą prie Ženevos Konvencijos dėl Vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, pasirašytos 1930 metais, ir Ženevos Konvencijos dėl Vieningo čekių įstatymo, pasirašytos 1931 metais.

2. Pratęsti Lietuvos Respublikos 1938 m. spalio 1 d. Vekselių ir Čekių įstatymų (naujų redakcijų), kurių tekstai pateikiami šio nutarimo 1 ir 2 priedėliuose, galiojimą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos

1992 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. I-2688

1 priedėlis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VEKSELIŲ

ĮSTATYMAS

Įstatymas reglamentuoja vekselių išdavimo, laidavimo, apmokėjimo, indosavimo (perdavimo), vekselių naudojimo ir iš to atsirandančių pretenzijų bei pasekmių reguliavimo tvarką.

Įstatyme vartojama sąvoka „asmuo“ taikoma tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims.

BENDRIEJI NUOSTATAI

Vekselis yra vertybinis popierius – dokumentas, kuriuo išrašantis jį asmuo besąlygiškai įsipareigoja (pasižada) tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam.

Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis).

Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui.

Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats pasižada mokėti jame nurodytą sumą.

I DALIS. ĮSAKOMASIS VEKSELIS (TRATA)

I SKYRIUS. VEKSELIO SUDARYMAS IR FORMA

1 straipsnis. Vekselio įforminimas

Įsakomajame vekselyje turi būti:

1) žodis „vekselis“ dokumento tekste ta kalba, kuria jis išrašytas;

2) besąlygiškas pavedimas sumokėti nurodytą sumą;

3) mokėtojo pavadinimas;

4) apmokėjimo terminas;

5) apmokėjimo vieta;

6) nurodymas, kam arba kieno įsakymu turi būti sumokėta;

7) vekselio išrašymo vieta ir data;

8) vekselio davėjo parašas.

Jeigu davėjas (trasantas) dėl kurios nors priežasties pats negali vekselio pasirašyti, jo prašymu gali pasirašyti kitas asmuo. Šiuo atveju vekselyje turi būti notarine tvarka patvirtinta, kad jis pasirašytas davėjo prašymu.

2 straipsnis. Vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimas

Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš 1 straipsnyje išvardintų rekvizitų, išskyrus toliau šiame įstatyme numatytuosius, neturi įsakomojo vekselio galios.

Vekselis, kuriame apmokėjimo terminas nenurodytas, laikomas apmokėtinu jį pateikus.

Jei nėra atskiro įrašo, vieta, pažymėta šalia mokėtojo pavadinimo, laikoma apmokėjimo vieta ir kartu mokėtojo gyvenamąja vieta.

Vekselis, kuriame neįrašyta jo išrašymo vieta, laikomas išrašytu (išduotu) toje vietoje, kuri pažymėta šalia davėjo pavadinimo.

3 straipsnis. Vekselio išrašymas

Vekselis gali būti išrašytas paties davėjo (trasanto) įsakymu.

Jis gali būti išrašytas į patį davėją arba trečiojo asmens sąskaita.

4 straipsnis. Apmokėjimo vieta

Vekselis gali būti pateiktas apmokėti trečiojo asmens arba mokėtojo gyvenamosiose vietose arba kitoje vietoje.

5 straipsnis. Palūkanos

Vekselyje, mokėtiname pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo, davėjas gali nustatyti, kad už vekselio skolos sumą mokamos palūkanos. Kitokiuose vekseliuose įrašas apie palūkanas neturi galios.

Palūkanų norma turi būti nurodyta vekselyje. Jei šito nurodymo nėra, įrašas apie palūkanų mokėjimą negalioja.

Palūkanos skaičiuojamos nuo vekselio išdavimo dienos, jeigu nenurodyta kita data.

6 straipsnis. Vekselio suma

Jeigu vekselio suma, įrašyta žodžiais ir skaitmenimis, nesutampa, galioja žodžiais įrašytoji suma.

Kai vekselio suma įrašyta keletą kartų žodžiais arba skaitmenimis, tačiau sumos skiriasi, galioja mažiausioji suma.

7 straipsnis. Negaliojantys parašai

Jeigu vekselyje yra parašų asmenų, negalinčių vekseliu įsipareigoti, suklastotų arba išgalvotų asmenų parašų arba pasirašyta už asmenis kitokiais tikslais, arba pasirašyta kitų asmenų pavardėmis, visa tai kitų parašų galiojimui įtakos neturi.

8 straipsnis. Įgaliotinis be įgaliojimo teisių

Asmuo, kuris pasirašo vekselyje kaip kito asmens įgaliotinis, tačiau tam nėra įgaliotas, pats tampa atsakingas už vekselį ir, išpirkęs vekselį, įgyja tas pačias teises, kurias turėtų jo tariamai atstovaujamasis asmuo. Tas pat taikoma ir įgaliotiniui, kuris viršijo savo atstovavimo teises.

9 straipsnis. Davėjo atsakomybė

Vekselio davėjas yra atsakingas už jo akceptą ir apmokėjimą. Jis gali panaikinti savo atsakomybę už vekselio akceptą, tačiau negali atsisakyti atsakomybės už jo apmokėjimą. Bet kuris įrašas apie atsisakymą nuo atsakomybės už vekselio apmokėjimą neturi galios.

10 straipsnis. Nevisiškai užpildytas vekselis

Jeigu vekselis išduodant buvo nevisiškai užpildytas ir vėliau papildytas pažeidžiant priimtus susitarimus, tai tokių susitarimų nesilaikymas vekselio turėtojui nelaikomas pažeidimu, nebent jis vekselį įsigijo neteisėtai arba įsigydamas, nors ir nežinojo, tačiau galėjo žinoti, kad asmuo, iš kurio įsigijo vekselį, neturėjo teisės jo perleisti kitam.

II SKYRIUS. INDOSAMENTAS (VEKSELIO PERDAVIMAS)

11 straipsnis. Indosamento tvarka

Kiekvienas vekselis gali būti perduotas indosamentu, net jeigu jame nėra įrašo „įsakymu“.

Jeigu vekselio davėjas įrašė jame ne „įsakymu“ arba kitus analogiškus žodžius, tai vekselis gali būti indosuotas tik laikantis įprastinių indosamento įforminimo taisyklių.

Indosuoti vekselį galima net mokėtojo naudai, nepaisant to, ar jis vekselį akceptavo ar ne, taip pat vekselio davėjo ar kurio nors kito vekseliu įsipareigojusio asmens naudai. Šie asmenys gali tokį vekselį indosuoti toliau.

12 straipsnis. Negaliojantis indosamentas

Vekselio indosamentas turi būti besąlyginis. Bet kurios sąlygos, galinčios turėti įtakos indosamentui, neturi galios.

Dalinis indosamentas negalioja.

Indosamentas vekselio savininkui tolygus blankiniam indosamentui.

13 straipsnis. Blankinis indosamentas

Indosamentas turi būti įrašytas vekselyje arba pratąsoje (pridėtame prie vekselio lape). Indosantas privalo jį pasirašyti.

Indosamente gali būti neįrašytas asmuo, kuriam jis indosuojamas, arba gali būti tik indosanto parašas (blankinis indosamentas). Šiuo atveju indosamentas, kad jis galiotų, įrašomas antrojoje vekselio pusėje arba pratąsoje.

14 straipsnis. Indosamento teisės

Indosamentu perduodamos visos vekselio teisės. Jeigu indosamentas yra blankinis, tai vekselio savininkas (turėtojas) gali:

1) užpildyti savo arba kito asmens vardu;

2) toliau perduoti vekselį blankiniu indosamentu kitam asmeniui;

3) perduoti vekselį trečiajam asmeniui, neįformindamas savo indosamento.

15 straipsnis. Indosanto atsakomybė

Indosantas yra atsakingas už vekselio akceptą ir apmokėjimą, jeigu nėra priešingo įrašo.

Indosantas gali uždrausti indosuoti vekselį toliau. Tokiu atveju jis nėra atsakingas tiems, kuriems šis vekselis vėliau indosuotas.

16 straipsnis. Vekselio savininkas

Vekselio turėtojas yra teisėtas jo savininkas, jeigu jis įrodo tą teisę nenutrūkstama indosamentų eile, nors paskutinysis iš jų būtų blankinis. Išbrauktieji indosamentai šiuo atveju laikomi neįrašytais. Jeigu po blankinio indosamento yra kitas indosamentas, tai laikoma, kad pastarąjį pasirašęs asmuo įsigijo vekselį blankiniu indosamentu.

Jeigu asmuo bet kuriuo būdu vekselį prarado, tai naujasis jo savininkas, įrodęs savo teisę į jį šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytu būdu, privalėtų vekselį atiduoti tik tada, jei įgijo jį nesąžiningai arba įgydamas jį nors ir nežinojo, tačiau galėjo žinoti, kad asmuo, iš kurio įsigijo vekselį, neturėjo teisės jį perleisti kitam.

17 straipsnis. Vekselio skolininko pretenzijos

Asmenys, kuriems pagal vekselį pateiktas ieškinys, negali reikšti savininkui jokių pretenzijų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio savininkų santykiais, nebent vekselio savininkas, įgydamas vekselį, būtų kaltai veikęs skolininko nenaudai.

18 straipsnis. Vekselio savininko teisės

Jeigu indosamente yra įrašas „pinigams išieškoti“, „inkasuoti“, „pagal įgaliojimą“ arba kitokie žodžiai, nusakantys paprastąjį perdavimą, tai savininkas gali naudotis visomis vekselio teisėmis, bet jį perduoti gali tik kitu įgaliojančiu indosamentu.

Tokiu atveju įsipareigojusieji vekseliu gali pareikšti savininkui tik tas pretenzijas, kurias jie turėtų indosantui.

Perdavimas įgaliojančiojo indosamentu galioja ir jam mirus arba tapus neveiksniu.

19 straipsnis. Užstato teisė

Kai indosamente yra įrašas „pinigams saugoti“, „pinigai užstatui“ arba kitokie analogiški žodžiai, nusakantys užstato teisę, savininkas gali naudotis visomis vekselio teisėmis, tačiau jo įrašytas indosamentas turi įgaliotinio padaryto indosamento galią.

Įsipareigojusieji vekseliu negali savininkui pareikšti pretenzijų, grindžiamų savo asmeniniais santykiais su indosantu, nebent savininkas, įgydamas vekselį, būtų kaltai veikęs skolininko nenaudai.

20 straipsnis. Indosamentas suėjus vekselio mokėjimo terminui

Indosamentas, padarytas mokėjimo terminui suėjus, turi tas pačias pasekmes kaip ir prieš mokėjimo terminą padarytasis. Tačiau indosamentas, padarytas po protesto dėl nesumokėjimo arba pasibaigus nustatytam protesto terminui, laikomas tik įprastu vekselio indosavimu.

Jeigu indosamento data nenurodyta, laikoma, kad jis padarytas iki protestui įforminti nustatyto termino, nebent būtų įrodyta buvus priešingai.

III SKYRIUS. AKCEPTAS

21 straipsnis. Pateikimas apmokėti

Vekselį iki jo apmokėjimo termino pabaigos savininkas arba kitas jį turintis asmuo gali pateikti mokėtojui (trasatui) akceptuoti jo gyvenamojoje vietoje.

22 straipsnis. Davėjo ir indosanto nurodymai

Davėjas gali kiekviename vekselyje įrašyti, kad jis turi būti pateiktas akceptuoti, nurodydamas akceptavimo terminą arba jo nenurodydamas.

Davėjas gali vekselyje uždrausti jį akceptuoti, jeigu tai nėra vekselis, mokėtinas pas trečiąjį asmenį arba vekselis, mokėtinas kitoje (ne davėjo gyvenamojoje) vietoje, arba vekselis, mokėtinas per apibrėžtą nuo jo pateikimo laiką.

Davėjas taip pat gali nustatyti, kad vekselis negali būti pateiktas akceptuoti anksčiau negu nurodytas terminas.

Kiekvienas indosantas gali nurodyti, kad vekselis turi būti pateiktas akceptuoti, nurodant ar nenurodant jo akceptavimo laiko, jeigu tik vekselio davėjas nenurodė, kad vekselis neakceptuotinas.

23 straipsnis. Pateikimo apmokėti laikas

Vekseliai, apmokėtini per tam tikrą laiką po pateikimo, turi būti pateikti akceptuoti per vienerius metus nuo jų išdavimo datos.

Vekselio davėjas gali terminą sutrumpinti arba prailginti. Indosantai turi teisę minėtuosius terminus sutrumpinti.

24 straipsnis. Pakartotinis pateikimas apmokėti

Mokėtojas gali reikalauti, kad vekselis antrą kartą būtų jam pateiktas kitą po pirmojo pateikimo dieną. Tokio reikalavimo nevykdymą suinteresuotieji asmenys gali motyvuoti tiktai tuo, kad apie tą reikalavimą nurodyta proteste.

Savininkas neprivalo palikti mokėtojui vekselio, pateikto akceptuoti.

25 straipsnis. Akcepto įforminimas

Akceptas įrašomas vekselyje. Jis reiškiamas žodžiu „akceptuotas“ arba kitu analogišku žodžiu ir pasirašomas mokėtojo. Vien mokėtojo parašas vekselio pirmojoje pusėje laikomas akceptu.

Jeigu vekselis privalo būti apmokėtas per tam tikrą laiką po pateikimo arba jeigu jis turi būti pateiktas akceptuoti nustatytu terminu pagal atskirą susitarimą, akcepto data turi būti ta diena, kurią faktiškai padarytas įrašas, nebent vekselio savininkas reikalautų, kad būtų įrašyta pateikimo diena. Jei datos nėra, vekselio savininkas, siekdamas išsaugoti savo teises į indosantą ir vekselio davėją, privalo šį trūkumą paliudyti laiku įformintu protestu.

26 straipsnis. Akcepto deklaracija

Akceptas yra besąlyginis, tačiau mokėtojas gali akceptuoti vekselio sumos dalį.

Bet kuris kitas akceptu padarytas vekselio turinio pakeitimas laikomas atsisakymu jį akceptuoti. Akceptantas vis dėlto atskingas pagal savo akcepto turinį.

27 straipsnis. Domicilinis vekselis

Kai davėjas vekselyje nurodė kitą mokėjimo vietą negu vekselio mokėtojo gyvenamoji vieta (domicilinis vekselis), bet nenurodė trečiojo asmens vietos, kur turi būti mokama, tai mokėtojas gali tą asmenį nurodyti akceptuodamas vekselį. Jei nėra tokio nurodymo, laikoma, kad pats akceptantas įsipareigoja mokėti mokėjimo vietoje.

Jeigu vekselis turi būti apmokėtas mokėtojo gyvenamojoje vietoje, pastarasis gali akceptuodamas nurodyti bet kurį mokėjimo vietos adresą.

28 straipsnis. Akcepto veiksmingumas

Akceptuodamas vekselį, mokėtojas įsipareigoja sumokėti suėjus jo mokėjimo terminui.

Nesumokėjus savininkas, būdamas jo davėjas, turi teisę pateikti ieškinį tiesiogiai akceptantui pagal įsakomąjį vekselį ir reikalauti sumokėti jam šio įstatymo 48 ir 49 straipsniuose numatytas sumas.

29 straipsnis. Akcepto išbraukimas

Jeigu mokėtojas, prieš grąžindamas vekselį, išbraukia jame padarytą akcepto įrašą, laikoma, kad akceptuoti vekselį atsisakyta. Neįrodžius priešingo fakto, laikoma, kad įrašas išbrauktas prieš grąžinant vekselį.

Tačiau jeigu mokėtojas raštu pranešė apie akceptą vekselio savininkui arba kuriam nors iš vekselyje pasirašiusiųjų, tai jis įsipareigoja jiems pagal akcepto sąlygas (turinį).

IV SKYRIUS. LAIDAVIMAS (AVALIS)

30 straipsnis. Laidavimo esmė

Vekselio apmokėjimas gali būti garantuojamas laiduojant visą arba jo sumos dalį.

Laiduoja trečiasis asmuo arba net vekselį pasirašęs asmuo.

31 straipsnis. Laidavimo įforminimas

Laidavimas įforminamas vekselyje arba jo pratąsoje. Jis reiškiamas žodžiu „laiduota“ arba analogišku įrašu ir laiduotojo (avalisto) parašu.

Laidavimas yra jau ir laiduotojo parašas priekinėje vekselio pusėje, išskyrus mokėtojo arba davėjo parašą.

Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu tai nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją.

32 straipsnis. Laiduotojo atsakomybė ir teisės

Laiduotojas ir asmuo, už kurį jis laidavo, atsako solidariai. Įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai jis dėl kurios nors priežasties, išskyrus įforminimo defektą, atrodytų negaliojantis.

Laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja regreso teises į asmenį, už kurį laidavo, ir į tuos, kurie pastarajam atsakingi pagal vekselį.

V SKYRIUS. MOKĖJIMO TERMINAS

33 straipsnis. Vekselio mokėjimo terminai

Vekselis gali būti išrašytas mokėti:

1) jį pateikus;

2) per tam tikrą laiką po pateikimo;

3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos;

4) nustatytą dieną.

Vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai, negalioja.

34 straipsnis. Vekselis terminu „pateikus“

Vekselis, kurio terminas yra „pateikus“, turi būti apmokėtas jį pateikus. Jis turi būti pateiktas per vienerius metus nuo jo išrašymo datos. Vekselio davėjas gali šį laiką sutrumpinti arba pailginti. Šiuos terminus indosantai gali sutrumpinti.

Davėjas gali nustatyti, kad toks vekselis negali būti pateiktas apmokėti prieš nurodytą terminą. Tokiu atveju pateikimo laikas prasideda nuo šio termino.

35 straipsnis. Apmokėjimas per tam tikrą laiką

Vekselio, apmokėtino per tam tikrą laiką po pateikimo, mokėjimo terminas nustatomas pagal vekselio akcepto arba jo protesto datą.

Jei protesto nėra, nedatuotas akceptas laikomas pareikštu paskutiniąją akceptui skirtą dieną.

36 straipsnis. Apmokėjimo diena

Vekselio, apmokėtino per vieną ar kelis mėnesius nuo išrašymo arba pateikimo dienos, terminas sueina atitinkamą mokėjimo mėnesio dieną. Jei tą mėnesį nėra atitinkamos dienos, vekselio mokėjimo terminas yra paskutinioji mėnesio diena.

Jei vekselis išrašytas apmokėti per vieną ar kelis su puse mėnesio nuo išdavimo arba pateikimo dienos, pirmiausia suskaičiuojami pilnieji mėnesiai.

Jeigu kaip mokėjimo terminas nurodyta mėnesio pradžia, vidurys (sausio vidurys, vasario vidurys ir t. t.) arba pabaiga, tai šie posakiai reiškia pirmąją, penkioliktąją arba paskutiniąją mėnesio dieną.

Žodžiai „aštuonios dienos“, „penkiolika dienų“ nusako ne vieną arba dvi savaites, bet visų aštuonių arba penkiolikos dienų terminą. Žodžiai „pusė mėnesio“ nusako penkiolikos dienų terminą.

37 straipsnis. Apmokėjimo tvarka

Jeigu vekselį reikia apmokėti nustatytą dieną vietovėje, kur galioja ne toks kaip išdavimo vietovėje kalendorius, mokėjimo terminas nustatomas pagal mokėjimo vietovės kalendorių.

Kai vekselis turi būti apmokėtas per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos kitoje vietovėje, o pastarosios kalendorius yra kitoks negu išdavimo vietovėje, tai vekselio išrašymo diena pritaikoma atitinkamai mokėjimo vietos kalendoriaus dienai ir taip nustatomas mokėjimo terminas.

Vekselių pateikimo terminai apskaičiuojami laikantis šio straipsnio antrosios dalies taisyklių.

Šios taisyklės netaikomos, jeigu kuri nors nuoroda arba vekselio turinys nusako, jog reikia vadovautis kitokiomis taisyklėmis.

VI SKYRIUS. MOKĖJIMAS

38 straipsnis. Pateikimas apmokėti

Vekselį, kurį reikia apmokėti nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo arba po pateikimo, vekselio savininkas privalo pateikti mokėjimo dieną arba vieną iš tolesnių dviejų dienų.

39 straipsnis. Apmokėjusiojo asmens teisės

Apmokėdamas vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad grąžinamame vekselyje būtų jo savininko pakvitavimas, jog jis pinigus gavo.

Savininkas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies. Sumokėdamas dalį, mokėtojas gali reikalauti, kad apie tai būtų pažymėta vekselyje ir kad jam būtų išduotas atitinkamas pakvitavimas.

40 straipsnis. Apmokėjimas prieš terminą

Vekselio savininkas negali būti verčiamas priimti apmokėjimą prieš terminą. Mokėdamas prieš terminą, mokėtojas veikia savo rizika.

Sumokėjęs laiku, mokėtojas nustoja būti atsakingas už savo įsipareigojimus, jeigu tai padarė ne apgaulės būdu arba labai neatsargiai. Jis turi patikrinti indosamentų nuoseklumą, bet ne indosantų parašus.

41 straipsnis. Vekselio valiuta

Jeigu vekselio valiuta mokėjimo vietovėje nevartojama, jo sumą galima sumokėti šalies, kurioje mokama, pinigais laikantis mokėjimo dienos kurso. Kai vekselis apmokamas praėjus jo terminui, savininkas savo nuožiūra gali reikalauti, kad būtų mokama tos šalies pinigais pagal mokėjimo termino arba mokėjimo dienos kursą.

Nustatant užsienio valiutos kursą, laikomasi mokėjimo šalies tradicijų. Tačiau vekselio davėjas gali nustatyti, kad mokėtinoji suma būtų apskaičiuota pagal vekselyje nurodytą kursą.

Šios taisyklės netaikomos tada, kai vekselio davėjas yra nustatęs, kad turi būti apmokėta konkrečia vekselyje nurodyta valiuta.

Jeigu įsakomojo vekselio suma nurodyta valiuta, kurios vieneto pavadinimas davėjo ir mokėtojo šalyje yra vienodas, tačiau jų vertė skirtinga, laikoma, kad nurodyta mokėjimo šalies valiuta.

42 straipsnis. Vekselio sumos deponavimas

Nepateikus vekselio apmokėti šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytu terminu, skolininkas gali vekselio sumą deponuoti kompetentingoje įstaigoje laikytojo rizika ir lėšomis.

VII SKYRIUS. REIKALAVIMAI VEKSELIO NEAKCEPTAVUS

ARBA NEAPMOKĖJUS

43 straipsnis. Ieškinio pareiškimas

Laikytojas gali pareikšti ieškinį indosantams, davėjui ir kitiems įsipareigojusiesiems:

1) mokėjimo terminui suėjus;

2) jei nebuvo sumokėta;

3) net ir nesuėjus mokėjimo terminui:

a) jeigu buvo atsisakyta akceptuoti visą vekselio sumą arba jo dalį,

b) kai mokėtojo mokumas abejotinas, nepaisant to, ar jis akceptavo vekselį ar ne, jeigu jis sustabdė savo mokėjimus, nors tai ir neįrodyta teismo tvarka, arba kai priverstinis išieškojimas iš jo turto buvo be rezultatų,

c) kai neakceptuotino vekselio davėjo mokumas yra abejotinas.

44 straipsnis. Protestas

Atsisakymas vekselį akceptuoti arba apmokėti turi būti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti).

Protestas neakceptavimo atveju turi būti įformintas suėjus terminui, nustatytam pateikti vekselį akceptuoti. Jeigu šio įstatymo 24 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu atveju vekselis akceptuoti buvo pateiktas paskutinę dieną, tai protestas gali būti įformintas dar ir rytojaus dieną.

Jeigu buvo neapmokėtas vekselis, išrašytas mokėti konkrečiu mokėjimo terminu arba per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo ar pateikimo dienos, protestas turi būti įformintas per vieną dvi darbo dienas pasibaigus mokėjimo terminui. Kai buvo neapmokėtas vekselis terminu „pateikus“, protestas turi būti įformintas šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytu laiku.

Pareiškus protestą dėl neakceptavimo, nereikia pateikti vekselį mokėti nei protestuoti dėl neapmokėjimo.

Kai mokėtojas nepriklausomai nuo to, buvo jis akceptavęs vekselį ar ne, nutraukė mokėjimus arba kai priverstinis išieškojimas iš jo turto buvo nesėkmingas, savininkas gali naudotis savo teisėmis tik pateikęs mokėtojui vekselį apmokėti ir įforminęs protestą.

Jeigu mokėtojas pripažintas nemokiu, nepaisant to, akceptavo jis vekselį ar ne, jei vekselis neprivalėjo būti akceptuotas, savininkas gali naudotis savo teisėmis pateikęs tik teismo nutartį dėl mokėtojo pripažinimo nemokiu.

45 straipsnis. Informavimas neakceptavus arba neapmokėjus vekselio

Vekselio savininkas privalo pranešti savo tiesioginiam indosantui ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, – per keturias darbo dienas po protestavimo, o kai vekselyje yra įrašas „grąžinti be išlaidų“ – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo. Kiekvienas indosantas, gavęs žinią, per dvi darbo dienas turi pranešti apie tai savajam indosantui, nurodydamas pavadinimus (pavardes) ir adresus tų, kurie tokius pranešimus jau yra siuntę. Taip daroma, kol apie tai bus pranešta vekselio davėjui. Nurodytasis laikas skaičiuojamas nuo žinios gavimo pirmosios dienos.

Kai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta tvarka pranešta vekselio davėjui, per tokį pat laiką turi būti tai pranešta ir vekselio laiduotojams.

Jeigu kuris nors indosantas nėra nurodęs savo adreso arba jį įrašęs neįskaitomai, pakanka pranešti prieš jį pasirašiusiajam indosantui.

Pranešti galima bet kuria forma, net ir paprasčiausiai grąžinant vekselį. Įpareigotasis pranešti privalo įrodyti, kad jis tai padarė nustatytu laiku. Laikoma, kad terminas nepažeistas, jeigu informuojantis dokumentas nustatytu laiku buvo atiduotas paštui.

Šiame straipsnyje nurodytu laiku neišsiuntusysis pranešimo savo teisių nepraranda. Jis atsako už nuostolius, susidariusius dėl jo aplaidumo, tačiau nuostolių atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos.

46 straipsnis. Neprivalomas protestas

Vekselio davėjas, indosantas arba laiduotojas, įrašydami dokumente pastabą „grąžinti be išlaidų“, „neprotestuojamas“ arba analogiškos reikšmės žodžius ir pasirašydami, gali atleisti vekselio savininką nuo pareigos įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo.

Tokia pastaba neatleidžia savininko nei nuo pareigos pateikti vekselį nustatytu laiku, nei nuo pareigos teikti įstatymo numatytą informaciją. Kad nesilaikyta nustatytų terminų, turi įrodyti tas, kas nori tokiomis aplinkybėmis naudotis vekselio savininko atžvilgiu.

Jeigu pastabą įrašė vekselio davėjas, ji galioja visiems pasirašiusiems, o jeigu tai padarė indosantas arba laiduotojas, ji privaloma tik jam pačiam. Jeigu, nepaisydamas vekselio davėjo įrašytos pastabos, savininkas įformina protestą, tai dėl to susidariusios išlaidos tenka jam pačiam. Jei pastabą įrašė indosantas arba laiduotojas, protesto išlaidos gali būti išieškotos iš visų vekselį pasirašiusiųjų.

47 straipsnis. Atsakomybė pagal vekselį

Visi, išrašę, akceptavę, indosavę arba laidavę vekselį, jo savininkui atsako solidariai.

Savininkas turi teisę pareikšti ieškinį visiems minėtiems asmenims, kiekvienam iš jų atskirai ir visiems kartu, nesilaikydamas įsipareigojimų eiliškumo.

Tokia pat teise gali naudotis kiekvienas vekselį pasirašiusysis, kuris jį apmokėjo.

Ieškinys, pareikštas vienam iš įsipareigojusiųjų, nekliudo ieškoti iš kitų, net jeigu jie įsipareigojo vėliau už tą, kuriam ieškinys jau pareikštas.

48 straipsnis. Ieškinio teisės

Vekselio savininkas, pareikšdamas ieškinį, gali reikalauti sumokėti:

1) neakceptuoto arba neapmokėto vekselio sumą su palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos;

2) šešių procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino;

3) protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas;

4) trijų procentų vekselio sumos delspinigius, skaičiuojamus nuo mokėjimo termino.

Jeigu reikalaujama apmokėti prieš terminą, iš vekselio sumos atimama diskonto suma. Ji apskaičiuojama atsižvelgiant į laiką, likusį iki vekselio mokėjimo, ir diskonto palūkanų normą, kuri galioja tą dieną vekselio savininko vietovėje.

49 straipsnis. Pretenzijos regreso tvarka

Apmokėjęs vekselį asmuo regreso tvarka gali reikalauti iš ankstesniųjų indosantų:

1) visos jo sumokėtos sumos;

2) šešių procentų sumokėtosios sumos palūkanų, skaičiuojamų nuo sumokėjimo dienos;

3) visų jo turėtų išlaidų;

4) delspinigių, apskaičiuotų 48 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyta tvarka.

50 straipsnis. Apmokėjusio vekselį teisės

Kiekvienas įsipareigojusysis, kuriam pareikštas arba gali būti pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti atiduoti jam apmokėtą vekselį su protestu ir sumokėjimo pakvitavimu.

Kiekvienas indosantas, apmokėjęs vekselį, gali išbraukti savo ir po jo įrašytus indosamentus.

51 straipsnis. Teisė apmokėjus neakceptuotą vekselio sumą

Jeigu buvo akceptuota ne visa vekselio suma, sumokėjęs neakceptuotą (likusią) sumą asmuo gali reikalauti, kad būtų pažymėta vekselyje apie jos sumokėjimą ir išduotas atitinkamas pakvitavimas. Be to, savininkas turi duoti jam patvirtintą vekselio nuorašą ir protesto aktą, kad pastarasis galėtų savo ruožtu pareikšti ieškinį kitiems regreso tvarka.

52 straipsnis. Atgręžtinis vekselis (retrata)

Kiekvienas, turintis teisę pareikšti ieškinį, jeigu nėra susitarta kitaip, gali gauti tą sumą pagal atgręžtinį įsakomąjį vekselį (retratą), išrašydamas jį vienam iš savo ankstesniųjų indosantų terminu „pateikus“ apmokėti šio asmens gyvenamojoje vietoje.

Į tokį vekselį be sumų, nurodytų 48 ir 49 straipsniuose, įrašomos mokėjimų makleriui už tarpininkavimą bei vekselio valstybinio mokesčio (vekselio blanko kainos) sumos.

Jeigu atgręžtinį vekselį išrašo indosantas, tai jo suma nustatoma pagal kursą įsakomojo vekselio terminu „pateikus“, išrašyto toje vietoje, kur yra atgręžtinio vekselio davėjo nuolatinė gyvenamoji vieta.

53 straipsnis. Teisių netekimas praleidus terminą

Vekselio savininkas netenka savo teisių į jo davėją, indosantus ir kitus vekseliu įsipareigojusius, išskyrus akceptavusįjį, jei praleido terminus:

1) pateikti vekselį, mokėtiną „pateikus“ arba per tam tikrą laiką po pateikimo;

2) įforminti protestą dėl atsisakymo akceptuoti arba neapmokėjimo;

3) pateikti apmokėti, kai yra pastaba „grąžinti be išlaidų“.

Nepateikęs vekselio akceptuoti davėjo nustatytu laiku, savininkas netenka teisių, atsirandančių tiek dėl neapmokėjimo, tiek dėl atsisakymo akceptuoti, nebent iš įrašytųjų sąlygų būtų matyti, kad davėjas norėjo išvengti tik atsakomybės už vekselio akceptavimą.

Jeigu laikas pateikti vekselį nurodytas indosamente, tuo naudotis gali tik indosantas.

54 straipsnis. Nenugalimos kliūtys

Jeigu dėl nenugalimų kliūčių (kurios nors valstybės įstatymų nuostata arba stichinė nelaimė) nustatytu laiku nebuvo galima pateikti vekselio apmokėti arba įforminti protestą, tam skirtas laikas pratęsiamas.

Laikytojas nedelsdamas turi pranešti apie tas kliūtis savo indosantui ir pažymėti vekselyje arba pratąsoje, kad indosantui pranešta, nurodyti datą ir pasirašyti. Toliau elgiamasi 45 straipsnyje nurodyta tvarka.

Kai pašalinamos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos kliūtys, savininkas nedelsdamas turi pateikti vekselį akceptuoti arba apmokėti ir, jeigu reikia, įforminti protestą.

Jeigu minėtos kliūtys tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų po mokėjimo termino, ieškinį galima kelti nepateikiant vekselio mokėti ir neįforminus protesto.

Vekselių, mokėtinų „pateikus“ arba per tam tikrą laiką nuo pateikimo, trisdešimties dienų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią savininkas pranešė savo indosantui apie minėtąsias kliūtis. Toks pranešimas gali būti ir iki vekselio pateikimo termino pabaigos. Vekseliams, kurių mokėjimo terminas yra per tam tikrą laiką nuo pateikimo, prie trisdešimties dienų pridedamas vekselyje nurodytas pateikimo laikas.

Nenugalima kliūtimi nelaikomos aplinkybės, kliudančios vien tik savininkui arba tam, kuriam jis yra pavedęs pateikti vekselį arba įforminti protestą.

VIII SKYRIUS. TARPININKAVIMAS

1. Bendrieji nuostatai

55 straipsnis. Trečiojo asmens vekselyje pareigos

Vekselio davėjas, indosantas arba laiduotojas gali nurodyti asmenį (tarpininką), kuris prireikus akceptuotų arba apmokėtų.

Toliau nurodytomis sąlygomis vekselį gali akceptuoti arba apmokėti asmuo, atstovaujantis kuriam nors skolininkui, atsakingam regreso tvarka.

Tarpininku gali būti trečiasis asmuo, net mokėtojas arba kitas asmuo, jau įsipareigojęs vekseliu, išskyrus akceptantą.

Tarpininkas per dvi darbo dienas turi pranešti apie savo tarpininkavimą tam, kuriam jis atstovauja. To nurodytu laiku nepadaręs, jis atsako už dėl jo aplaidumo padarytą žalą, tačiau atlygintina žalos suma negali viršyti vekselio sumos.

2. Tarpininkavimo akceptas

56 straipsnis. Tarpininko akceptas

Tarpininkas gali akceptuoti vekselį visais atvejais, kada akceptuotino vekselio savininkas turi teisę pareikšti regreso ieškinį iki vekselio mokėjimo termino pabaigos.

Jeigu vekselyje nurodytas tarpininkas, galintis prireikus vekselį akceptuoti arba apmokėti mokėjimo vietoje, savininkas gali iki mokėjimo termino pabaigos pasinaudoti regreso teise tarpininką nurodžiusio asmens ir vėliau po šio nurodymo pasirašiusiųjų asmenų atžvilgiu, jeigu savininkas pateikė vekselį tarpininkui, o pastarojo atsisakymas jį akceptuoti įformintas protesto akte.

Kitais atvejais savininkas gali nepriimti tarpininko akcepto. Tačiau jeigu jis sutinka su tokiu akceptu, tai praranda regreso teisę, kuri jam priklauso prieš mokėjimo terminą į tą asmenį, už kurį buvo akceptuota, ir po jo pasirašiusius indosantus.

57 straipsnis. Akcepto įforminimas

Tarpininkas akceptą įrašo vekselyje ir pasirašo, nurodydamas, kieno vardu akceptuoja. Jei tokio nurodymo nėra, laikoma, kad akceptuota už davėją.

58 straipsnis. Akceptanto pareigos

Tarpininkas akceptantas įsipareigoja vekselio savininkui, kurio tarpininku jis buvo, ir po jo pasirašiusiems indosantams tais pat pagrindais kaip ir asmuo, jį įgaliojęs.

Nepaisant to, kad vekselis akceptuotas tarpininko, asmuo, už kurį buvo akceptuota, taip pat vekselio savininko ankstesnieji indosantai, sumokėję 48 straipsnyje nurodytas sumas, gali reikalauti atiduoti vekselį su protesto aktu ir sumokėjimo pakvitavimą.

2. Mokėjimas tarpininkaujant

59 straipsnis. Apmokėjimo galimumai

Tarpininkavimo tvarka vekselį galima apmokėti visais tais atvejais, kai po mokėjimo termino arba prieš jį savininkas turi teisę pareikšti regreso ieškinį.

Šia tvarka turi būti sumokėta visa suma, kurią būtų turėjęs mokėti tas, už kurį ji mokama.

Sumokėti galima vėliausiai kitą dieną, pasibaigus protesto dėl nemokėjimo įforminimo terminui.

60 straipsnis. Pateikimas apmokėti ir protestas

Jeigu vekselį akceptavo tarpininkai, kurių nuolatinė gyvenamoji ir mokėjimo vieta yra ta pati, arba jeigu toje pat vietoje gyvena kiti asmenys, kurie vekselyje nurodyti kaip turintys apmokėti prireikus, tai savininkas turi pateikti vekselį visiems tiems asmenims ir prireikus įforminti protestą dėl neapmokėjimo ne vėliau kaip kitą dieną po tos dienos, kurią leidžiama tai padaryti (įforminti protestą).

Jei protestas neįformintas anksčiau nurodytu laiku, asmuo, nurodęs tarpininką – mokėtoją prireikus, arba asmuo, kurio vardu vekselis buvo akceptuotas, bei vėlesnieji indosantai tampa neatsakingi už vekselį.

61 straipsnis. Atsisakymas priimti mokamą sumą

Savininkas, nepriėmęs mokėjimo tarpininkavimo tvarka, netenka regreso teisės į tuos, kurie būtų buvę atleisti nuo įsipareigojimų.

62 straipsnis. Apmokėjimo patvirtinimas

Tarpininko mokėjimas turi būti pažymėtas vekselyje ir nurodyta, už ką mokėta. Jei tokio nurodymo nėra, laikoma, kad mokėta už vekselio davėją.

Vekselis ir protesto aktas, jeigu šis buvo įformintas, turi būti atiduoti apmokėjusiam tarpininkui.

63 straipsnis. Tarpininko teisės

Apmokėjęs vekselį tarpininkas įgyja vekselio teises į asmenį, už kurį mokėjo, ir į tuos, kurie pagal vekselį atsakingi pastarajam. Tačiau toliau indosuoti vekselio jis negali.

Indosantai, pasirašiusieji vėliau už asmenį, už kurį buvo vekselis apmokėtas, atleidžiami nuo įsipareigojimo.

Jeigu apmokėti vekselį tarpininkavimo tvarka tuo pat metu siūlosi keli asmenys, pirmenybė suteikiama tam, kurio apmokėjimas atleistų nuo įsipareigojimų didesnį asmenų skaičių. Tarpininkas, žinojęs, kad jis pažeidžia šią taisyklę, nebeturi regreso teisės į tuos, kurie būtų atleisti nuo įsipareigojimų.

IX SKYRIUS. VEKSELIO EGZEMPLIORIAI IR NUORAŠAI

1. Egzempliorių skaičius

64 straipsnis. Vekselio vienodi egzemplioriai

Vekselis gali būti išrašytas keliais vienodais egzemplioriais.

Šių egzempliorių eilės numeriai turi būti įrašyti vekselio tekste, jei taip nėra, kiekvienas egzempliorius laikomas atskiru įsakomuoju vekseliu.

Jeigu vekselyje nenurodyta, kad jis išduotas vienu egzemplioriumi, savininkas gali reikalauti, kad jo lėšomis būtų išduoti keli egzemplioriai. Dėl to jis turi kreiptis į savo tiesioginį indosantą, kuris tuo reikalu privalo kreiptis į savąjį indosantą. Taip daroma, kol prieinamas vekselio davėjas. Indosantai privalo pakartoti indosamentus naujuosiuose vekselio egzemplioriuose.

65 straipsnis. Vieno egzemplioriaus apmokėjimas

Vekselio vieno egzemplioriaus apmokėjimas atleidžia nuo kitų apmokėjimų net ir tada, kai nebuvo nustatyta, kad vieną egzempliorių apmokėjus kiti egzemplioriai nebegalioja. Tačiau mokėtojas ir toliau atsako už kiekvieną jo akceptuotą negrąžintą egzempliorių.

Indosantas, atidavęs vekselio egzempliorius įvairiems asmenims, ir po jo pasirašiusieji indosantai atsako pagal visus negrąžintus egzempliorius, kuriuose yra jų parašai.

66 straipsnis. Akceptavimas

Nusiuntusysis vieną vekselio egzempliorių akceptuoti privalo kituose egzemplioriuose nurodyti pavadinimą asmens, kuris turi tą egzempliorių. Pastarasis turi atiduoti jį teisėtam kito egzemplioriaus laikytojui.

Jeigu jis atsisako tai padaryti, vekselio laikytojas gali naudotis regreso teise tik patvirtinęs protesto aktu, kad:

1) pasiųstasis akceptuoti vekselio egzempliorius nebuvo jam reikalaujant atiduotas;

2) kitas egzempliorius negalėjo būti akceptuotas arba apmokėtas.

2. Nuorašai

67 straipsnis. Teisė turėti vekselio nuorašą

Kiekvienas vekselio savininkas turi teisę pasidaryti jo nuorašą.

Nuorašas turi visiškai atitikti originalą su indosamentais ir visais kitais jame esančiais įrašais. Nuoraše turi būti nurodyta, kur jis baigiasi.

Nuorašas gali būti indosuotas ir laiduotas ta pačia tvarka ir su pasekmėmis kaip ir originalas.

68 straipsnis. Vekselio originalo laikytojo pareigos

Nuoraše turi būti nurodytas originalo laikytojas. Pastarasis minėtąjį dokumentą turi atiduoti teisėtam nuorašo laikytojui.

Jeigu jis atsisako tai padaryti, vekselio laikytojas, patvirtinęs protesto aktu, kad originalas jam reikalaujant nebuvo atiduotas, gali pareikšti ieškinį asmenims, indosavusiems arba laidavusiems vekselio nuorašą.

Jeigu vekselio originale po paskutiniojo indosamento, įrašyto prieš padarant nuorašą, pažymėta, kad „nuo čia galioja tik nuorašo indosamentas“ arba yra kiti analogiškos reikšmės žodžiai, tai po to originale įformintas indosamentas negalioja.

X SKYRIUS. PAKEITIMAI

69 straipsnis. Atsakomybė pakeitus vekselio teksto turinį

Pakeitus vekselio tekstą, po to pasirašiusieji atsako pagal pakeistojo teksto turinį, o prieš tą pakeitimą pasirašiusieji – pagal pradinio teksto turinį.

XI SKYRIUS. SENATIES TERMINAI

70 straipsnis. Ieškinio pareiškimas

Visi vekselio ieškiniai gali būti pareikšti akceptantui per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos.

Vekselio savininkas gali pareikšti ieškinį indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo įrašyta „grąžinti be išlaidų“, – nuo mokėjimo termino dienos.

Indosantai gali pareikšti ieškinį vieni kitiems ir davėjui per šešis mėnesius nuo tos dienos, kada indosantas apmokėjo vekselį, arba nuo tos dienos, kada jam buvo iškeltas ieškinys.

71 straipsnis. Senaties nutraukimas

Senatis nutraukiama įstatymų numatytais atvejais, bet niekada negali būti sustabdyta. Senaties nutraukimu gali naudotis tik tas, kuriam ji buvo nutraukta.

XII SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI

72 straipsnis. Švenčių bei poilsio dienos

Vekselį, kurio mokėjimo terminas sueina įstatymų nustatytą nedarbo dieną, apmokėti galima reikalauti tik pirmąją po jos darbo dieną. Taip pat visi kiti veiksmai, susiję su vekseliu, skyrium imant, pateikimas akceptuoti ir protestui įforminti, gali būti daromi tik darbo dieną.

Jeigu kurie nors veiksmai turi būti įvykdyti per tam tikrą laiką, kurio paskutinioji diena yra įstatymų nustatyta nedarbo diena, tai tam laikas pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos. Įsiterpusios nedarbo dienos į trukmės laiką įskaičiuojamos.

73 straipsnis. Terminų nustatymas

Į šiame įstatyme arba vekseliuose numatytus laikotarpius pirmosios dienos neįskaičiuojamos.

74 straipsnis. Lengvatinės dienos

Nei įstatyminė, nei teisminė lengvatinė diena neleidžiama.

II DALIS. PAPRASTASIS (SOLO) VEKSELIS

75 straipsnis. Vekselio įforminimas

Paprastajame vekselyje yra:

1) žodis „vekselis“ tekste ta kalba, kuria jis išrašytas;

2) besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą;

3) mokėjimo terminas;

4) mokėjimo vieta;

5) kam arba kieno įsakymu turi būti sumokėta;

6) išrašymo vieta ir data;

7) vekselio davėjo parašas.

Jeigu davėjas dėl kurios nors priežasties pats negali paprastojo vekselio pasirašyti, jo prašymu gali pasirašyti kitas asmuo. Šiuo atveju vekselyje turi būti notarine tvarka patvirtinta, kad jis pasirašytas davėjo prašymu.

76 straipsnis. Vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimas

Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 75 straipsnyje išvardintų rekvizitų, išskyrus toliau šiame įstatyme numatytuosius, neturi paprastojo vekselio galios.

Paprastasis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus.

Jei atskiro įrašo nėra, vekselio išrašymo vieta laikoma mokėjimo vieta ir kartu vekselio davėjo gyvenamąja vieta.

Paprastasis vekselis, kuriame neįrašyta jo išdavimo vieta, laikomas pasirašytu toje vietoje, kuri pažymėta šalia davėjo pavadinimo.

77 straipsnis. Taikytini įsakomųjų vekselių nuostatai

Paprastajam vekseliui kaip neprieštaraujančios jo esmei (prigimčiai) taikomos įsakomųjų vekselių nuostatos dėl:

1) indosavimo (11–20 straipsniai);

2) mokėjimo termino (33–37 straipsniai);

3) apmokėjimo (38–42 straipsniai);

4) reikalavimų neakceptavus arba neapmokėjus kėlimo (43–50, 52–54 straipsniai);

5) apmokėjimo tarpininkavimo tvarka (55, 59-–3 straipsniai);

6) nuorašų (67 ir 68 straipsniai);

7) teksto pakeitimų (69 straipsnis);

8) senaties terminų (70 ir 71 straipsniai);

9) nedarbo dienų, terminų skaičiavimo (72, 73 ir 74 straipsniai).

Be to, paprastajam vekseliui taikomos ir laidavimo nuostatos (30–32 straipsniai). Paskutinėje 31 straipsnio dalyje numatytu atveju, kai laiduotojas nenurodo, už ką jis laiduoja, laikoma, kad laiduojama už paprastojo vekselio davėją.

78 straipsnis. Vekselio davėjo atsakomybė

Paprastojo vekselio davėjas atsako solidariai, kaip ir įsakomojo vekselio akceptantas.

Paprastieji vekseliai, apmokėtini per tam tikrą laiką po pateikimo, 23 straipsnyje numatytais terminais, turi būti pateikti davėjui vizuoti. Laikas, per kurį turi būti apmokėta po pateikimo, pradedamas skaičiuoti nuo vizavimo dienos. Davėjo atsisakymas vizuoti ir nurodyti to datą patvirtinamas protesto aktu (25 straipsnis), nuo kurio datos skaičiuojamas laikas, įvardintas šios dalies antrajame sakinyje.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos

1992 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. I-2688

2 priedėlis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ČEKIŲ

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas reglamentuoja čekių išdavimo, jų galiojimo, indosavimo (perdavimo), laidavimo, apmokėjimo tvarką ir iš to atsirandančias pasekmes bei pretenzijų reguliavimo tvarką.

Įstatyme vartojama sąvoka „asmuo“ taikoma tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims.

I SKYRIUS. ČEKIS, JO FORMA IR SUDARYMAS

1 straipsnis. Čekio samprata ir jo turinys

Čekis yra vertybinis popierius – tam tikra teisine forma sudarytas pavedimas bankui besąlygiškai išmokėti jame įrašytą pinigų sumą.

Teisinė čekio forma reikalauja, kad jame būtų:

1) žodis „čekis“ dokumento tekste ta kalba, kuria jis išrašytas;

2) besąlygiškas pavedimas sumokėti nurodytą sumą;

3) įrašytas mokėtojas;

4) mokėjimo vieta;

5) čekio išrašymo vieta ir data;

6) čekio davėjo parašas.

2 straipsnis. Čekio išrašymo ir mokėjimo vieta

Dokumentas, kuriame nėra nors vieno 1 straipsnyje nurodyto rekvizito, išskyrus atvejus, numatytus tolesniuose šio įstatymo straipsniuose, neturi čekio galios.

Jei nėra atskiro nurodymo, vieta, pažymėta greta mokėtojo pavadinimo, laikoma mokėjimo vieta. Jei greta mokėtojo pavadinimo nurodytos kelios vietos, tai čekis mokėtinas pirmoje iš nurodytų vietų.

Jei nėra šių ar bet kurio kito nurodymų, čekis mokėtinas toje vietoje, kur mokėtojas turi savo pagrindinę įstaigą.

Čekis, kuriame nenurodyta jo išrašymo vieta, laikomas pasirašytu toje vietoje, kuri pažymėta greta jo davėjo pavadinimo.

3 straipsnis. Čekis išrašomas tik į banką

Čekis gali būti išrašomas tiktai į banką, laikantį davėjo lėšas, kurias bendra tvarka davėjas turi teisę čekiu tvarkyti.

Dokumentas, išrašytas ne į banką, nelaikomas čekiu, nors jame ir būtų čekio pavadinimas.

4 straipsnis. Čekio akceptas

Čekis negali būti akceptuojamas. Įrašas čekyje apie akceptą neturi jokios galios.

5 straipsnis. Čekio sumos gavėjas

Čekis gali būti išrašytas mokėti:

1) konkrečiam asmeniui su įsakmia pastaba „įsakymu“ arba be šios pastabos;

2) konkrečiam asmeniui su pastaba „ne įsakymu“ arba su tolygia pastaba;

3) jo pateikėjui.

Čekis, išrašytas mokėti konkrečiam asmeniui su įrašu „arba pateikėjui“ ar su kitu panašiu įrašu, galioja kaip pateikėjo čekis.

Čekis, kuriame nenurodytas pinigų gavėjas, laikomas pateikėjo čekiu.

6 straipsnis. Kam gali būti išrašytas čekis

Čekis gali būti išrašytas paties davėjo įsakymu. Jis gali būti išrašytas trečiojo asmens sąskaita.

Čekis negali būti išrašytas į patį davėją, išskyrus tą atvejį, kai išrašomas iš vienos į kitą to paties davėjo įstaigą. Toks čekis negali būti išrašytas pateikėjo vardu.

7 straipsnis. Palūkanos už čekio sumą

Bet koks įrašas čekyje apie palūkanų mokėjimą laikomas negaliojančiu.

8 straipsnis. Čekio mokėjimo vieta

Čekis gali būti pateiktas apmokėti trečiajam asmeniui mokėtojo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietovėje tik tuo atveju, jeigu tas trečiasis asmuo yra bankas.

9 straipsnis. Čekio suma žodžiais ir skaitmenimis

Jeigu čekio suma žodžiais ir skaitmenimis nesutampa, galioja žodžiais įrašytoji čekio suma.

Kai čekio suma įrašyta kelis kartus žodžiais arba kelis kartus skaitmenimis, bet sumos skiriasi, galioja tik mažiausioji čekio suma.

10 straipsnis. Parašai čekyje

Jei čekyje yra parašų asmenų, negalinčių įsipareigoti čekiu, arba suklastotų parašų, arba išgalvotų asmenų parašų, arba parašų asmenų, kurie visiškai nesusiję su čekį pasirašiusiais asmenimis arba kurių vardu jis yra pasirašytas, kitų pasirašiusiųjų asmenų pareigos ir teisės dėl to nesikeičia.

11 straipsnis. Čekio davėjo įgaliotiniai

Asmuo, pasirašęs čekyje kaip kito asmens įgaliotinis, tačiau tam visai nebuvęs įgaliotas, pats įsipareigoja tuo čekiu ir, jei jis sumoka, įgyja tas pačias teises, kurias turėtų tariamai atstovaujamasis. Tas pats taikoma ir atstovui, kuris viršija savo įgaliojimus.

12 straipsnis. Atsakomybė už čekio sumos išmokėjimą

Davėjas atsako už čekio sumos išmokėjimą. Bet kuri pastaba, kuria davėjas atsisako šios atsakomybės, laikoma negaliojančia.

13 straipsnis. Nevisiškai įformintas čekis

Jeigu čekis išduodant nebuvo visiškai įformintas ir po to, pažeidžiant susitarimus, papildytas, tai dėl šitų susitarimų nesilaikymo negalima neigti laikytojo teisių, nebent jis būtų čekį įsigijęs neteisėtu būdu arba jį įgydamas nors ir nežinojo, tačiau galėjo žinoti, kad ankstesnysis savininkas to čekio neturi teisės perleisti kitam.

II SKYRIUS. ČEKIŲ INDOSAVIMAS (PERDAVIMAS)

14 straipsnis. Indosamentas

Čekis, išrašytas konkrečiam asmeniui su įsakmia pastaba „įsakymu“ arba be jos, gali būti perduodamas indosamentu.

Čekis, išrašytas mokėti konkrečiam asmeniui su pastaba „ne įsakymu“ arba panašia pastaba, gali būti indosuotas tik laikantis įprastinio perdavimo įforminimo taisyklių.

Indosuoti galima net davėjo arba kurio kito įsipareigojusiojo naudai. Šitie asmenys čekį gali indosuoti toliau.

15 straipsnis. Indosamento galia

Indosuojant čekį, negali būti įrašytos kokios nors sąlygos. Kiekviena sąlyga, galinti turėti įtakos indosamentui, laikoma negaliojančia.

Dalinis indosamentas neturi galios. Taip pat negalioja mokėtojo indosamentas.

Indosamentas laikytojui yra tolygus blankiniam indosamentui.

Indosamentas mokėtojui teturi tik kvito galią, išskyrus tą atvejį, kai mokėtojas turi keletą įstaigų ir kai indosuota kitai įstaigai, o ne tai, į kurią čekis išrašytas.

16 straipsnis. Indosamento įforminimas

Indosamentas turi būti įrašytas čekyje arba pratąsoje (pridėtame prie čekio lape). Jis turi būti indosanto pasirašytas.

Indosamente pinigų gavėjas gali būti nepažymėtas arba gali būti tik indosanto parašas (blankinis indosamentas). Pastaruoju atveju, kad indosamentas galiotų, jis turi būti įrašytas kitoje čekio pusėje arba pirmajame lape.

17 straipsnis. Indosamento suteiktos teisės

Indosamentu perduodamos visos čekio teisės.

Jeigu indosamentas yra blankinis, laikytojas gali:

1) užpildyti jį savo ar kurio kito asmens vardu;

2) indosuoti čekį toliau blankiniu indosamentu arba kitam konkrečiam asmeniui;

3) perduoti čekį trečiajam asmeniui, neužpildęs blankinio indosamento ir čekio neindosuodamas.

18 straipsnis. Indosanto atsakomybė

Indosantas atsako už čekio apmokėjimą, jeigu nėra prieštaraujančio įrašo. Indosantas gali uždrausti toliau indosuoti. Šiuo atveju jis neatsako tiems asmenims, kuriems čekis yra vėliau indosuotas.

19 straipsnis. Indosuoto čekio savininkas

Indosuojamo čekio turėtojas laikomas teisėtu čekio savininku, jei jis įrodo tą teisę nenutrūkstama indosamentų eile, nors paskutinysis iš jų būtų blankinis. Išbraukti indosamentai šiuo atveju laikomi neįrašytais. Kai po blankinio indosamento yra kitas indosamentas, laikoma, kad pastarąjį pasirašęs asmuo čekį įgijo blankinio indosamento keliu.

20 straipsnis. Indosanto atsakomybė regreso tvarka

Čekio, išrašyto „pateikėjui“, indosantas tampa atsakingu regreso tvarka, tačiau toks dokumentas netampa įsakomuoju čekiu.

21 straipsnis. Čekio praradimas

Jei asmuo dėl kurių nors priežasčių čekį prarado, naujasis savininkas, nepaisant to, ar tai būtų pateikėjo ar indosuotas čekis, įrodęs savo teisę 19 straipsnyje nurodytu būdu, turi čekį atiduoti tik tada, jeigu jį yra įsigijęs nesąžiningai arba nors ir nežinojo, tačiau galėjo žinoti, kad ankstesnysis savininkas to čekio neturi teisės perleisti kitam.

22 straipsnis. Pretenzijos dėl čekio

Asmenys, kuriems pagal čekį pareikštas ieškinys, negali reikšti savininkui pretenzijų, grindžiamų savo asmeniniais santykiais su davėju arba ankstesniaisiais savininkais, nebent šis savininkas, įgydamas čekį, būtų tyčia veikęs debitoriaus nenaudai.

23 straipsnis. Indosamento apribojimai

Jeigu indosamente yra įrašas „pinigams išieškoti“, „inkasuoti“, „įgaliojimu“ arba kitokie žodžiai, nusakantys paprastą pavedimą, tai pateikėjas turi visas čekio teises, bet jis gali jį indosuoti tik kaip įgaliotinis.

Šiuo atveju įsipareigojusieji gali pareikšti pateikėjui tik tas pretenzijas, kurias jie galėtų pareikšti indosantui.

Įgaliotinio indosamentas nenustoja galios nei pavedėjui mirus, nei jam tapus neveiksniu.

24 straipsnis. Indosamento data

Indosamentas, įrašytas po protesto ar po panašių veiksmų arba suėjus pateikimo laikui, laikomas tik paprastu perdavimu.

Jeigu indosamento data nenurodyta, laikoma, kad jis padarytas iki protesto arba panašaus veiksmo, arba prieš sueinant pirmojoje dalyje nurodytam laikui, nebent būtų įrodyta buvus kitaip.

III SKYRIUS. ČEKIŲ LAIDAVIMAS (AVALIS)

25 straipsnis. Visos arba dalies sumos laidavimas

Čekio apmokėjimas gali būti užtikrinamas visos čekio sumos arba jos dalies laidavimu.

Šis laidavimas įforminamas trečiojo asmens, išskyrus mokėtoją, arba net čekį pasirašiusiojo asmens parašu.

26 straipsnis. Laidavimo įforminimas

Laidavimas įrašomas čekyje arba jo pratąsoje. Jis reiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu analogišku įrašu ir laiduotojo pasirašomas.

Asmuo, pasirašęs čekio pirmojoje pusėje, laikomas laiduotoju, jeigu jis nėra čekio davėjas.

Laidavime turi būti nurodyta, už ką laiduojama. Jeigu tai nenurodyta, laikoma, kad laiduota už davėją.

27 straipsnis. Laiduotojo atsakomybė ir teisės

Laiduotojas atsako solidariai, kaip ir tas, už kurį jis yra laidavęs. Įsipareigojimas galioja ir tada, kai jis dėl kurios nors kitos priežasties atrodytų negaliojantis, išskyrus įforminimo defektą.

Laiduotojas, apmokėdamas čekį, įgyja teises į tą, už kurį laidavo, ir į tuos, kurie pastarajam atsakingi pagal čekių įstatymą.

IV SKYRIUS. ČEKIŲ PATEIKIMAS IR APMOKĖJIMAS

28 straipsnis. Apmokėjimo laikas

Čekis apmokamas jį pateikus. Joks tam prieštaraujantis įrašas negalioja.

Čekis, pateiktas mokėti prieš tą dieną, kuri nurodyta kaip išdavimo diena, apmokamas pateikimo dieną.

29 straipsnis. Apmokėjimo vietovė

Čekis, išduotas ir mokėtinas toje pat šalyje, turi būti pateiktas apmokėti per aštuonias dienas.

Čekis, mokėtinas kitoje šalyje negu išduotas, turi būti pateikiamas per 20 dienų, jei jo išrašymo ir mokėjimo vieta yra toje pačioje pasaulio dalyje, ir per 70 dienų, jei išrašymo ir mokėjimo vietos yra skirtingose pasaulio dalyse. Tačiau čekiai, išduoti bet kurioje Europos valstybėje ir mokėtini bet kurioje Viduržemio pajūrio valstybėje arba atvirkščiai, laikomi išduotais ir mokėtinais toje pat pasaulio dalyje.

Į nurodytą laiką įskaičiuojama čekio išdavimo diena.

30 straipsnis. Čekių apmokėjimas, kai yra skirtingas kalendorius

Kai čekis išrašytas vienoje vietovėje, o mokėtinas kitoje, kur galioja skirtingas kalendorius, išrašymo data atitinkamai apskaičiuojama pagal mokėjimo vietovės kalendorių.

31 straipsnis. Atsiskaitymų rūmai

Čekio pateikimas atsiskaitymų rūmams arba kitai analogiškai įstaigai prilygsta pateikimui apmokėti.

Vyriausybė turi nustatyti, kurios įstaigos laikomos atsiskaitymų rūmais ir kuriomis sąlygomis čekiai gali būti jiems pateikiami.

32 straipsnis. Čekio atšaukimas

Čekio atšaukimas įsigalioja tik suėjus jo pateikimo laikui.

Jei čekis nėra atšauktas, mokėtojas gali jį apmokėti ir pasibaigus jo pateikimo laikui.

33 straipsnis. Išduoto čekio galiojimas

Išduotas čekis galioja tiek davėjui mirus, tiek jam tapus neveiksniu.

34 straipsnis. Apmokėjimo įforminimas

Apmokėdamas čekį, mokėtojas gali reikalauti, kad atiduodamajame čekyje būtų laikytojo pakvitavimas, kad pinigus gavo.

Laikytojas negali atsisakyti priimti čekio sumos dalies. Sumokėdamas dalį, mokėtojas gali reikalauti, kad ta suma būtų pažymėta čekyje ir kad jam būtų išduotas atitinkamas pakvitavimas.

35 straipsnis. Indosuoto čekio apmokėjimas

Mokėtojas, kuris apmoka indosuotą čekį, turi tikrinti indosamentų eilės tvarkingumą, bet ne indosantų parašų tikrumą.

36 straipsnis. Čekio apmokėjimas esant skirtingoms valiutoms

Kai čekis yra išrašytas mokėti pinigais, kurie nenaudojami mokėjimo vietovėje, jo sumą galima sumokėti tos šalies pinigais, laikantis jų mokėjimo dienos kurso. Jeigu pateiktas čekis iš karto nebuvo apmokėtas, savininkas savo nuožiūra gali reikalauti, kad čekio suma būtų išmokėta šalies pinigais pagal pateikimo arba mokėjimo dienos kursą.

Nustatant užsienio valiutos kursą, laikomasi mokėjimo vietos tradicijų. Tačiau davėjas gali nustatyti, kad mokėtina suma būtų apskaičiuota pagal čekyje nurodytą kursą.

Šitos taisyklės netaikomos, kai davėjas yra nustatęs, kad turi būti mokama tam tikrais čekyje nurodytais pinigais (pastaba dėl efektyvaus mokėjimo užsienio valiuta).

Jei čekio suma nurodyta valiuta, kurių vieneto pavadinimas išdavimo ir mokėjimo šalyje yra vienodas, tačiau skirtinga jų vertė, laikoma, kad čekyje nurodyta mokėjimo šalies valiuta.

V SKYRIUS. SKIRIAMIEJI IR ATSISKAITOMIEJI ČEKIAI

37 straipsnis. Čekių požymiai

Norėdamas apriboti čekio naudojimo galimybes, davėjas arba laikytojas gali jį pažymėti skiriamaisiais požymiais – dviem lygiagrečiomis įstrižomis linijomis pirmojoje čekio pusėje.

Jeigu tarp tų lygiagrečių linijų nėra jokio įrašo arba įrašytas žodis „bankas“ be konkretaus pavadinimo, arba kitokie analogiški žodžiai, toks čekis laikomas paprastuoju skiriamuoju čekiu. Kai tarp lygiagrečių linijų įrašytas banko įstaigos pavadinimas, čekis laikomas specialiuoju skiriamuoju čekiu.

Paprastasis skiriamasis čekis gali būti paverstas specialiuoju skiriamuoju. Specialusis skiriamasis čekis jokiu būdu negali būti paverstas paprastuoju skiriamuoju.

Lygiagrečių linijų arba banko įstaigos pavadinimo išbraukimas laikomas negaliojančiu.

38 straipsnis. Skiriamojo čekio apmokėjimas

Paprastojo skiriamojo čekio sumą mokėtojas gali sumokėti tik bankui arba mokėtojo klientui.

Specialiojo skiriamojo čekio sumą mokėtojas gali sumokėti tik čekyje nurodytam bankui, o jei šis pats yra mokėtojas – tai tik savo klientui. Tačiau toks bankas gali čekį inkasuoti kitame banke.

Skiriamąjį čekį bankas gali įsigyti tik iš savo kliento arba iš kito banko. Jis gali jį inkasuoti tik šių asmenų sąskaita.

Specialiojo skiriamojo čekio, kuriame įrašyti ne daugiau kaip dviejų bankų pavadinimai, sumą mokėtojas gali sumokėti tik tada, jeigu vienas iš jų nurodo inkasuoti čekį atsiskaitymų rūmuose.

Mokėtojas arba bankas, kuris nesilaiko anksčiau išdėstytų nuostatų, už padarytą žalą atsako ne didesne kaip čekio suma.

39 straipsnis. Atsiskaitomieji čekiai

Čekio davėjas, taip pat jo laikytojas gali uždrausti čekio sumą išmokėti grynais pinigais, įrašydamas pirmojoje čekio pusėje įstrižai žodį „atsiskaitomasis“ arba analogišką posakį.

Tokio čekio suma nurašoma iš mokėtojo sąskaitos ir įrašoma į čekio pateikėjo sąskaitą. Toks atsiskaitymas prilygsta čekio apmokėjimui.

Išbrauktas žodis „atsiskaitomasis“ jokios įtakos čekio galiojimui neturi.

Mokėtojas, kuris nesilaiko anksčiau nurodytų nuostatų, už žalą atsako ne didesne kaip čekio suma.

VI SKYRIUS. PRETENZIJOS DĖL ČEKIŲ NEMOKĖJIMO

40 straipsnis. Pretenzijų dėl nemokėjimo pagrindai

Laikytojas gali reikšti pretenzijas indosantams, davėjui ir kitiems įsipareigojusiems, jeigu laiku pateiktas čekis nebuvo apmokėtas ir jeigu atsisakymas apmokėti yra paliudytas:

1) oficialiu aktu (protestu) arba

2) mokėtojo pareiškimu, datuotu ir įrašytu čekyje, kuriame nurodyta pateikimo diena, arba

3) datuotu atsiskaitymų rūmų pareiškimu, kuriame nurodyta, kad čekis buvo įteiktas laiku, tačiau nebuvo apmokėtas.

41 straipsnis. Čekio protestas

Protestas arba panašus paliudijimas turi būti įformintas nesuėjus čekio įteikimo laikui.

Jeigu čekis įteikiamas paskutinę termino dieną, tai protestas arba kitoks paliudijimas gali būti įformintas kitą darbo dieną po termino.

42 straipsnis. Pranešimas apie neapmokėtą čekį

Apie tai, kad čekis neapmokėtas, laikytojas turi pranešti savo indosantui ir davėjui per keturias darbo dienas po protesto arba kitokio paliudijimo dienos arba, jeigu yra pastaba „grąžinti be išlaidų“, – per tiek pat laiko po pateikimo dienos. Kiekvienas indosantas, gavęs žinią, per dvi darbo dienas turi apie tai pranešti savajam indosantui, nurodydamas pavadinimus (pavardes) ir adresus tų, kurie tokius pranešimus yra jau siuntę. Taip daroma, kol bus pranešta davėjui. Anksčiau nurodytas laikas skaičiuojamas nuo žinios gavimo pirmosios dienos.

Kai anksčiau nurodyta tvarka pranešta čekio davėjui, per tokį pat laiką turi būti pranešta ir jo laiduotojui.

Jeigu indosantas nėra nurodęs savo adreso arba jį įrašęs neįskaitomai, pakanka pranešti prieš jį pasirašiusiam indosantui.

Pranešti galima bet kokia forma, net paprasčiausiai grąžinant čekį. Įpareigotasis pranešti privalo įrodyti, kad jis tai padarė nustatytu laiku. Laikoma, kad terminas nepažeistas, jei informuojantis dokumentas nustatytu laiku įteiktas paštui.

Anksčiau nurodytu laiku neišsiuntusysis pranešimo savo teisių nepraranda. Jis atsako už dėl savo aplaidumo padarytą žalą, tačiau nuostolių atlyginimo suma negali būti didesnė negu čekio suma.

43 straipsnis. Kada nereikalingas protesto įforminimas

Davėjas, indosantas arba laiduotojas, įrašydami čekyje žodžius „grąžinti be išlaidų“, „be protesto“ arba analogiškus žodžius ir pasirašydami, gali atleisti laikytoją nuo protesto įforminimo ar analogiško jo teisių kelti reikalavimus patvirtinimo.

Toks įrašas nepanaikina laikytojo pareigos nustatytu laiku pateikti čekį bei teikti įstatymų numatytą informaciją. Kad nesilaikyta nustatytų terminų, turi įrodyti tas, kas nori tomis aplinkybėmis naudotis laikytojo atžvilgiu.

Jeigu pastabą yra įrašęs davėjas, ji galioja visiems pasirašiusiems, o jeigu tai padarė indosantas arba laiduotojas, ji tiktai jiems ir privaloma. Jeigu, nepaisydamas davėjo įrašytos pastabos, laikytojas įformina protestą arba analogišką paliudijimą, įforminimo išlaidos tenka pačiam laikytojui. Jei pastabą įrašė indosantas arba laiduotojas, protesto arba analogiško paliudijimo išlaidos, jeigu toks aktas būtų padarytas, gali būti išieškotos iš visų pasirašiusiųjų.

44 straipsnis. Atsakomybė už čekio apmokėjimą

Visi čekiu įsipareigojusieji asmenys jo laikytojui atsako solidariai. Laikytojas turi teisę pareikšti ieškinį tiek visiems tiems asmenims, tiek vienam iš jų, tiek ir keliems kartu, nesilaikydamas eilės, kuria jie yra pasirašę įsipareigojimus.

Tokia pat teise gali naudotis kiekvienas čekį pasirašiusysis, kuris jį apmokėjo.

Ieškinys, pareikštas vienam iš įsipareigojusiųjų, nekliudo ieškoti iš kitų, net įsipareigojusių vėliau už tą, kuriam ieškinys jau pareikštas.

45 straipsnis. Ieškinys pagal čekį

Čekio laikytojas, pareikšdamas ieškinį, gali reikalauti sumokėti:

1) nesumokėtą čekio sumą;

2) šešių procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo čekio pateikimo dienos;

3) protesto arba analogiško paliudijimo išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas;

4) vieną trečdalį procento čekio sumos komisiją.

46 straipsnis. Regreso teisė

Apmokėjęs čekį asmuo gali reikalauti iš ankstesniųjų indosantų:

1) visos jo sumokėtos sumos;

2) šešių procentų sumokėtosios sumos palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo dienos;

3) savo padarytų išlaidų;

4) komisijos, apskaičiuotos 45 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka.

47 straipsnis. Apmokėjusiojo čekį teisės

Kiekvienas įsipareigojusysis, kuriam pareikštas arba gali būti pareikštas ieškinys, sumokėjęs gali reikalauti atiduoti jam čekį su protestu arba analogišku paliudijimu ir sumokėjimo pakvitavimu.

Kiekvienas indosantas, apmokėjęs čekį, gali išbraukti savo ir po jo įrašytus indosamentus.

48 straipsnis. Kliūtys čekiui pateikti arba protestui įforminti

Jei dėl nenugalimų kliūčių (kurios nors valstybės įstatymų nuostata arba stichinė nelaimė) nebuvo galima nustatytu laiku pateikti čekį arba įforminti protestą ar analogišką paliudijimą, tam skirtas laikas pratęsiamas.

Laikytojas turi nedelsdamas pranešti savo indosantui apie šio straipsnio pirmojoje dalyje minėtas kliūtis ir apie tai pažymėti čekyje arba pridėtame lape, nurodyti datą ir pasirašyti. Visa kita toliau daroma 42 straipsnyje nurodyta tvarka.

Kai pašalinamos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos kliūtys, laikytojas nedelsdamas turi pateikti čekį apmokėti ir, jei reikia, įforminti protestą arba analogišką paliudijimą.

Jei minėtosios kliūtys tęsiasi ilgiau kaip penkiolika dienų, skaičiuojamų nuo datos, kada laikytojas net ir nesuėjus įteikimo laikui savo indosantui yra pranešęs apie kliūtis, ieškinį galima kelti ir tada, jeigu protestas ar analogiškas paliudijimas nebuvo įformintas.

Nenugalima kliūtimi nelaikomos aplinkybės, kliudančios vien tik laikytojui arba tam, kuriam jis yra pavedęs čekį pateikti arba įforminti protestą ar analogišką paliudijimą.

VII SKYRIUS. ČEKIO EGZEMPLIORIAI

49 straipsnis. Čekio egzempliorių skaičius

Kiekvieno čekio, išskyrus išrašytą „pateikėjui“, išduoto vienoje, o mokėtino kitoje valstybėje arba išduoto ir mokėtino toje pačioje valstybėje, gali būti išrašomi keli vienodi egzemplioriai. Kai išrašyti keli čekio egzemplioriai, jie turi būti sunumeruoti pačiame čekio tekste. Jei jie nesunumeruoti, kiekvienas iš jų laikomas atskiru čekiu.

50 straipsnis. Čekio vieno egzemplioriaus apmokėjimas

Čekio vieno egzemplioriaus apmokėjimas atleidžia nuo kitų egzempliorių apmokėjimo net ir tada, kai nebuvo nustatyta, kad apmokėjus vieno čekio egzempliorių, kiti egzemplioriai nebegalioja.

Indosantas, perdavęs čekio egzempliorius įvairiems asmenims, taip pat po jo pasirašiusieji indosantai atsako pagal visus egzempliorius, kuriuose yra jų parašai ir kurie nebuvo sugrąžinti.

VIII SKYRIUS. PAKEITIMAI ČEKIUOSE

51 straipsnis. Parašai po teksto pakeitimo

Pakeitus čekio tekstą, po to pasirašiusieji atsako pagal pakeistojo teksto turinį. Prieš pakeitimą pasirašiusieji atsako pagal pradinio teksto turinį.

IX SKYRIUS. SENATIS

52 straipsnis. Ieškinių pareiškimo terminas

Laikytojo ieškinių indosantams, davėjui ir kitiems įsipareigojusiesiems pareiškimo terminas baigiasi po šešių mėnesių nuo jų įteikimo termino.

Čekį mokėti įsipareigojusiųjų ieškinių vieni kitiems pareiškimo terminas baigiasi po šešių mėnesių nuo tos dienos, kada įsipareigojusysis apmokėjo čekį, arba nuo tos dienos, kurią jam pačiam buvo pareikštas ieškinys.

53 straipsnis. Senaties nutraukimas

Senatis nutraukiama atitinkamų įstatymų numatytais atvejais, bet nė vienu atveju negali būti sustabdyta.

Senaties nutraukimu gali naudotis tik tas asmuo, kuriam ji buvo nutraukta.

X SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI

54 straipsnis. Bankai

Pagal šį įstatymą bankais laikomos visos kredito įstaigos, kurios, vadovaudamosi savo nuostatais, priima pinigus į sąskaitas ir trečiojo sąskaita atlieka mokėjimus.

55 straipsnis. Čekių pateikimo ir protesto dienos

Čekį pateikti ir protestuoti galima tik darbo dieną.

Jei paskutinė termino, nustatyto įstatymu numatytiems aktams įforminti, ypač čekiui pateikti arba protestuoti ar analogiškam paliudijimui įforminti, diena pagal įstatymus yra nedarbo diena, tai laikas pratęsiamas ligi kitos darbo dienos terminui suėjus. Įsiterpusios nedarbo dienos į tą laiką įskaičiuojamos.

56 straipsnis. Galiojimo laiko skaičiavimas

Į šio įstatymo numatytus terminus pirmoji galiojimo diena neįskaičiuojama.

57 straipsnis. Lengvatinės dienos

Nei įstatyminė, nei teisminė lengvatinė diena neleidžiama.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________