LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMAS
DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO, APYGARDŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO, APYGARDŲ IR APYLINKIŲ TEISMŲ VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS REFORMAVIMO
1994 m. birželio 15 d. Nr. I-497
Vilnius
1 straipsnis
2 straipsnis
Dabar veikiantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas likviduojamas ir jo veikla bei šio teismo teisėjų įgaliojimai nutraukiami 1994 m. gruodžio 31 dieną.
3 straipsnis
4 straipsnis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai (iš jų – pirmininkas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas, baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas) turi būti paskiriami iki 1994 m. lapkričio 15 dienos. Jie pradeda dirbti nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Šio teismo teisėjais gali būti skiriami dabar veikiančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai (be egzaminų), taip pat piliečiai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo, prokuroro, advokato ar valstybinio arbitro darbo stažą ir išlaikę Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminus, taip pat teisių mokslo daktarai bei habilituoti daktarai, išlaikę Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminus.
5 straipsnis
Lietuvos apeliacinis teismas įsteigiamas nuo 1995 m. sausio 1 dienos. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai (iš jų – pirmininkas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas, baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas) turi būti paskiriami iki 1994 m. lapkričio 15 dienos. Jie pradeda dirbti nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Šio teismo teisėjais gali būti skiriami dabar veikiančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai (be egzaminų), taip pat piliečiai, turintys ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo, prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato, valstybinio arbitro darbo stažą ir išlaikę Apeliacinio teismo teisėjų egzaminus.
6 straipsnis
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų teismai įsteigiami nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Apygardų teismų teisėjai (iš jų – pirmininkas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas, baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas) turi būti paskiriami iki 1994 m. lapkričio 15 dienos. Jie pradeda dirbti nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Šių teismų teisėjais gali būti skiriami dabar veikiančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai (be egzaminų), taip pat piliečiai, turintys ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo, prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato, valstybinio arbitro darbo stažą ir išlaikę apygardos teismo teisėjų egzaminus.
Apygardų teismų teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria Respublikos Prezidentas patarus apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų laikinajai egzaminų komisijai. Skyrių pirmininkus skiria teisingumo ministras.
Nustatoma tokia apygardų teismų veiklos teritorija:
Vilniaus apygardos teismo: Vilniaus ir Druskininkų miestai, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonai;
Kauno apygardos teismo: Alytaus, Birštono, Kauno ir Marijampolės miestai, Alytaus, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių ir Vilkaviškio rajonai;
Klaipėdos apygardos teismo: Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestai, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės ir Tauragės rajonai.
Šiaulių apygardos teismo: Šiaulių miestas, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių ir Telšių rajonai;
Panevėžio apygardos teismo: Panevėžio miestas, Anykščių, Biržų, Kėdainių, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio ir Utenos rajonai.
7 straipsnis
Apylinkių teismų veiklos teritorija nustatoma pagal Lietuvos administracinį-teritorinį suskirstymą su šiame straipsnyje nurodytomis išimtimis.
Vilniaus miesto 1, 2, 3 ir 4 apylinkių teismų veiklos teritorija atitinka dabar esančią jų veiklos teritoriją Vilniaus mieste.
8 straipsnis