LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL BANKO VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ TC „DĖL BANKO VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ“
2000 m. lapkričio 30 d. Nr. 154
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos banko valdyba nutaria:
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 1995 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 44 „Dėl Komercinių bankų vidaus audito tarnybos veiklos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 49-1214).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2000 m. lapkričio 30 d.
nutarimu Nr. 154
BANKO VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMO BENDROSIOS NUOSTATOS
I. BENDROJI dalis
Šios nuostatos reglamentuoja banko vidaus audito organizavimą ir bendruosius reikalavimus vidaus auditui, audito komiteto sukūrimą bei išorės audito įmonių pasitelkimą banko vidaus auditui atlikti.
Šiomis nuostatomis Lietuvos bankas vadovausis atlikdamas banko vidaus audito padalinio veiklos vertinimą.
Šios nuostatos – tai minimalūs reikalavimai banko vidaus auditui. Bankas vidaus audito padaliniui gali nustatyti detalesnius reikalavimus.
Nuostatos taikomos visiems Lietuvos Respublikos bankams, turintiems Lietuvos banko licenciją (toliau – bankai).
II. BANKO VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMAS
1. Banko taryba yra atsakinga už tai, kad banko valdyba sukurtų ir vykdytų tinkamą ir efektyvią banko vidaus kontrolę, įdiegtų priemones, padedančias įvertinti įvairią banko veiklos riziką, sukurtų sistemą, kuri susietų banko veiklos riziką su banko kapitalu, nustatytų metodus, kurie būtų taikomi vertinant, kaip banko veikla atitinka įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius bankų veiklą, banko vidaus politiką bei banko vidaus taisykles.
1.1. Banko taryba privalo:
1.1.1. reguliariai analizuoti ir vertinti, ar sukurta vidaus kontrolės sistema užtikrina tinkamą banko veiklos organizavimą;
1.1.3. užtikrinti, kad banke būtų sukurta rizikos vertinimo sistema, leidžianti nustatyti banko veiklos riziką, atsirandančią siekiant banko veiklos tikslų, ir ją kontroliuoti;
1.1.4. užtikrinti, kad sukurta vidaus kontrolės sistema padėtų laiku pateikti tikslią ir patikimą informaciją apie finansus ir valdymą;
2. Banko valdyba atsakinga už sistemos, leidžiančios nustatyti, išmatuoti, vertinti ir stebėti banko veiklos riziką, sukūrimą. Banko valdyba privalo šią sistemą periodiškai peržiūrėti bei įvertinti ir apie tai informuoti banko tarybą.
2.1. Banko valdyba privalo:
2.1.1. užtikrinti, kad būtų aiškiai apibrėžtos kiekvieno banko struktūrinio padalinio teisės, pareigos ir atskaitomybė, ir užtikrinti, kad pavestos pareigos būtų tinkamai vykdomos;
2.1.2. sukurti procedūras, kurios padėtų nustatyti, išmatuoti, vertinti ir stebėti banko veiklos riziką;
3. Vidaus audito padalinio funkcijos yra banko vidaus kontrolės sistemos vertinimo dalis. Vidaus audito padalinys turi turėti galimybę pateikti išvadas apie banko politikos ir procedūrų kokybę bei jų laikymąsi. Jo funkcijos turi būti apibrėžtos nuostatuose.
3.1. Banko vidaus audito padalinio funkcijos:
3.1.1. nagrinėti ir vertinti, ar vidaus kontrolės sistema tinkama bei veiksminga ir kaip taikomos atskiros vidaus kontrolės procedūros;
3.1.2. tikrinti, ar prisiimta rizika neviršija banko nustatytų rizikos limitų, nagrinėti ir vertinti, ar banko veiklos rizikos valdymo procedūros ir banko veiklos rizikos įvertinimo metodai tinkami ir veiksmingi;
3.1.3. vertinti, ar valdymo ir finansinės informacijos sistemos patikimos, įskaitant elektroninės informacijos sistemą ir elektroninės bankininkystės paslaugas;
3.1.4. įvertinti, ar apskaitos duomenys ir finansinės ataskaitos tikslios, patikimos ir laiku pateikiamos, taip pat ar ataskaitos, teikiamos Lietuvos bankui ir visuomenei, patikimos ir laiku pateikiamos;
3.1.5. atsižvelgiant į banko veiklos riziką, nagrinėti banko kapitalo pakankamumo vidinio vertinimo procedūras;
3.1.8. analizuoti ir vertinti prognozuojamus banko veiklos rodiklius, tikrinti, ar finansiniai rezultatai apskaičiuojami teisingai;
3.1.9. tikrinti, kaip banke laikomasi teisės aktų bei Lietuvos banko reikalavimų, tarnybinės etikos normų, kaip įgyvendinama banko veiklos politika ir procedūros;
3.1.10. daryti atlikto audito ataskaitas, jų santraukas ir pateikti banko valdybos nustatytiems asmenims ir jos nustatyta tvarka;
4. Banko vidaus audito padalinys turi veikti nuolat. Banko valdyba privalo imtis visų būtinų priemonių, kad bankas galėtų pasitikėti savo vidaus audito padalinio darbu. Vidaus audito padalinio dydį turi lemti banko dydis ir jo veiklos specifika. Vidaus audito padaliniui turi būti skirta pakankamai išteklių bei personalo, kad galėtų įgyvendinti visas nustatytas užduotis.
5. Banko vidaus audito padalinio darbuotojai, vykdydami savo pareigas, neturi būti susiję su audituojama veikla bei kiekvieną dieną atliekama vidaus kontrole. Vidaus audito padalinio vieta banko valdymo ir organizacinėje struktūroje turi sudaryti sąlygas, kad šio padalinio darbuotojai galėtų pateikti objektyvius ir nuoseklius vertinimus.
5.1. Banko valdyba turi užtikrinti:
5.1.1. vidaus audito padalinio teisę atlikti visų banko padalinių ir visų banko veiklos sričių auditus bei pateikti išvadas ir vertinimus;
5.1.3. vidaus audito padalinio vadovo teisę savo iniciatyva tiesiogiai kreiptis į banko valdybos pirmininką ar audito komiteto narius (jeigu toks sukurtas), taip pat, jei būtina, vadovaujantis vidaus audito nuostatais, kreiptis į nepriklausomus išorės auditorius;
6. Vidaus audito padalinio nuostatai turi apibrėžti vidaus audito padalinio statusą banko organizacinėje ir valdymo struktūroje, jo funkcijas ir pareigas bei garantuoti jo teises.
6.1. Vidaus audito padalinio nuostatuose turi būti apibrėžta:
6.4. Vidaus audito padalinio darbuotojai turi teisę:
6.4.3. prireikus pasitelkti kitus banko darbuotojus, nurodant jiems konkrečias patikrinimo užduotis;
6.4.4. gauti bet kokius su tikrinimu susijusius duomenis, dokumentus, įskaitant banko vadovybei teikiamą informaciją, posėdžių protokolus, naudotis banko informacine baze ir pan.;
6.4.5. būti nepriklausomi nuo kitų banko darbuotojų ir nevykdyti kitų su auditu nesusijusių užduočių;
6.5. Vidaus audito darbuotojai privalo:
6.5.1. būti objektyvūs ir nuoseklūs, pavestas funkcijas ir užduotis vykdyti profesionaliai, laiku ir nustatyta tvarka;
6.5.3. užtikrinti audito metu paimtų tikrinti finansinių ataskaitų, apskaitos ir kitų dokumentų kopijų saugumą;
6.5.4. neplatinti informacijos, gautos atliekant auditą, nenaudoti jos asmeniniams ir trečiųjų asmenų interesams tenkinti, susilaikyti nuo išankstinio atlikto audito viešo vertinimo;
6.5.5. supažindinti su vidaus audito ataskaitų projektais audituojamų struktūrinių padalinių vadovus bei atsakingus už atitinkamą darbo sritį darbuotojus;
7. Vidaus auditas turi būti objektyvus ir nuoseklus, t. y. pateikdami vertinimus vidaus audito padalinio darbuotojai turi būti laisvi nuo bet kokio pašalinio įsikišimo ir tendencingumo.
7.1. Siekiant objektyvumo ir nuoseklumo, vidaus audito padalinio vadovas privalo:
7.2. Vidaus audito padalinio darbuotojai neturi būti tiesiogiai susiję su atliekamomis banko operacijomis, taip pat neturi būti įtraukiami parenkant ir taikant vidaus kontrolės priemones.
7.3. Banko valdybos reikalavimu vidaus audito padalinio darbuotojai privalo pareikšti nuomonę specifiniais klausimais, susijusiais su vidaus kontrolės organizavimu, banko reorganizavimu, reikšminga arba rizikinga nauja banko veikla, naujo padalinio įsteigimu, banko veiklos rizikos kontrolės, valdymo informacijos ar informacinių technologijų sistemų reorganizavimu ir kt. Atsakomybė už šių priemonių įgyvendinimą tenka banko valdybai. Konsultacijos vidaus auditui turi būti tik papildoma veikla ir neturi būti kliūtis siekiant pagrindinių tikslų ar mažinti vidaus audito padalinio nepriklausomumą. Tačiau vidaus audito padalinio patikrinimų ataskaitose turi būti pateiktos rekomendacijos, susijusios su rastais trūkumais, bei siūlymai, kaip pagerinti vidaus kontrolės sistemą.
8. Profesinė kiekvieno auditoriaus kompetencija, kaip ir viso vidaus audito padalinio, yra esminė prielaida tinkamai vykdyti vidaus audito padalinio funkcijas.
8.1. Siekiant užtikrinti tinkamą vidaus audito padalinio funkcijų vykdymą, vidaus audito padalinio vadovas privalo:
8.1.1. įvertinti vidaus auditorių profesinę kompetenciją, atsižvelgiant į auditoriaus pareigas, sugebėjimus rinkti informaciją, ją nagrinėti, vertinti, apibendrinti ir pateikti;
8.1.2. skatinti profesinius siekius bei nuolatinį mokymąsi, nes tai yra būtina sąlyga veiksmingam vidaus audito darbui;
8.1.3. užtikrinti, kad padalinys turėtų reikiamų kompetentingų visų banko veiklos sričių specialistų;
9. Vidaus audito veikla turi apimti visas banko veiklos sritis ir visus banko padalinius.
9.1. Vidaus audito padalinys privalo:
9.1.1. laiku ir kokybiškai vykdyti nuostatuose numatytas banko vidaus audito funkcijas, teikti objektyvią informaciją banko valdybos nustatytiems asmenims ir jos nustatyta tvarka;
9.1.2. įvertinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių banko veiklą, reikalavimų (įskaitant Lietuvos banko reikalavimus), nors jie neprivalo šių reikalavimų įgyvendinti;
9.1.3. tikrinti ir vertinti naują, bankui nebūdingą veiklos sritį, net jei šiai veiklai kontroliuoti bankas turi įsteigęs atskirą padalinį. Vidaus auditoriai gali naudoti informaciją, pateiktą šio kontrolės padalinio, tačiau už tinkamą banko vidaus kontrolės veiklos nagrinėjimą ir vertinimą atsakingas yra vidaus audito padalinys.
9.2. Jeigu bankas turi skyrių užsienyje, banko valdyba, siekdama užtikrinti vidaus audito padalinio veiklos tęstinumą ir efektyvumą, taip pat gali įsteigti vidaus audito padalinį šiame skyriuje. Toks padalinys turi būti vidaus audito padalinio dalis ir turi atitikti banko vidaus audito nuostatus ir reikalavimus.
9.3. Banko dukterinėse įmonėse, kurių ataskaitos konsoliduojamos (toliau – dukterinės įmonės), vidaus audito funkcijas gali atlikti patronuojančio banko vidaus audito padalinys. Jeigu dukterinė įmonė įsteigia savo vidaus audito padalinį, tai patronuojantis bankas turi siekti, kad šio padalinio nuostatai atitiktų patronuojančio banko vidaus audito nuostatus ir kad šis padalinys atsiskaitytų patronuojančio banko vidaus audito padaliniui. Be to, patronuojantis bankas turi imtis visų priemonių, neprieštaraujančių įstatymams, kad patronuojančio banko vidaus audito padalinys galėtų be apribojimų tikrinti dukterinės įmonės veiklą bei periodiškai atlikti auditą vietoje.
9.4. Dukterinėms įmonėms vidaus audito organizavimo bendrąsias nuostatas ir darbo plano formavimo principus, atsižvelgiant į rizikos reikšmingumą bankui, turi nustatyti patronuojantis bankas.
10. Vidaus audito padalinys turi reguliariai peržiūrėti ir pateikti objektyvias išvadas apie įvairios banko veiklos rizikos, su kuria susiduria bankas, vertinimo sistemą, apie šios rizikos susiejimą su banko kapitalo poreikiu ir apie tai, kaip užtikrinamas banko procedūrų šioje srityje laikymasis.
11. Vidaus audito padalinio darbuotojai rengia tikrinimo planus, tiria ir vertina informaciją, pateikia rezultatus ir seka, ar atsižvelgiama į pateiktas rekomendacijas.
11.1. Pagrindinės vidaus audito rūšys:
11.1.1. finansinis auditas, kurio tikslas yra patikrinti apskaitos sistemos tinkamumą bei jos atskaitomybę, finansinių rodiklių ir rezultatų teisingumą;
11.1.2. atitikimo auditas, kurio tikslas patikrinti, kaip banko veikla atitinka įstatymus, kitus teisės aktus, strategijos kryptis, politiką, procedūras ir vidaus taisykles;
11.1.3. veiklos auditas, kurį atliekant siekiama įvertinti patvirtintų procedūrų kokybę, organizacinės struktūros ir taikomų metodų tinkamumą nustatytoms užduotims įgyvendinti;
11.1.4. valdymo auditas, kuris padeda įvertinti valdymo kokybę, atsižvelgiant į banko veiklos strategiją ir politiką;
11.1.5. duomenų sistemos auditas, kurio tikslas patikrinti, ar informacija apsaugota, kaip naudojama programinė įranga, ar reikalingos naujos programinės sistemos;
11.2. Atliekant vidaus auditą, pagrindinis dėmesys privalo būti skiriamas ne tik atskirų banko padalinių auditui, bet ir tam tikros veiklos srities auditui, atitinkamai tikrinant visus su audituojama sritimi susijusius padalinius.
11.3. Vidaus audito padalinio darbas privalo būti planuojamas, t. y.:
11.3.1. vidaus audito padalinio vadovas turi sudaryti metų vidaus audito padalinio darbo planą, kurį turi patvirtinti banko taryba ar audito komitetas (jeigu toks sukurtas), kaip numatyta vidaus audito nuostatuose;
11.3.2. vidaus audito padalinio darbo plane turi būti nurodoma: patikrinimo objektas, trukmė ir periodiškumas, kiekvienam patikrinimui reikalingi resursai (laiko, finansiniai, darbuotojų skaičiaus, taip pat ir darbuotojų kvalifikacijos);
11.3.3. vidaus audito padalinio darbo planuose privalo būti atsižvelgta į banko plėtros tendencijas, t. y. į didesnį naujų veiklos sričių rizikos laipsnį, taip pat į tai, kad būtina priimtinu periodiškumu (audito ciklo principas, pvz., kas 2 metai) patikrinti visas reikšmingesnes banko veiklos sritis ar banko padalinius. Vadovaujantis šiais planais numatoma, koks, kokio masto ir kokiu periodiškumu bus atliekamas auditas;
11.3.4. vidaus audito padalinio darbo planas privalo būti realus, t. y. turi būti palikta laiko nenumatytoms užduotims, specialiesiems patikrinimams, konsultacinio pobūdžio užduotims, taip pat kvalifikacijai kelti;
11.3.5. vidaus audito padalinys turi parengti banko vidaus audito darbo dokumentus, kurie būtų nuolat papildomi taip, kad būtų matyti visi vidaus kontrolės sistemos ar darbo procedūrų pasikeitimai bei naujos banko veiklos sritys, kad būtų galima patikrinti, ar prisiimta rizika neviršija banko nustatytų rizikos limitų, ar laikomasi visų su banko veikla susijusių procedūrų. Audito darbo dokumentai turi būti patvirtinti banko valdybos nustatyta tvarka;
11.4. Privalo būti nustatytos vidaus audito padalinio darbo procedūros, t. y.:
11.5. Vidaus audito rezultatai privalo būti tinkamai įforminti, t. y.:
11.5.1. auditorius, baigęs tikrinimą, vidaus audito padalinio nuostatuose nurodytu laiku turi pateikti ataskaitą. Ataskaitoje nurodomi tikrinimo tikslai, tikrinimo mastas, rasti trūkumai ir pažeidimai, nurodomi pavojai, gresiantys tolesnei banko veiklai, pateikiamos prognozės, susijusios su finansiniais rezultatais, pinigų srautais ar kitais galimais rizikos elementais, pateikiamos rekomendacijos, kaip pakeisti padėtį ar pašalinti trūkumus, taip pat audituoto padalinio paaiškinimas. Vidaus audito ataskaitoje taip pat nurodomas nustatytų trūkumų ir pateiktų rekomendacijų reikšmingumas. Ataskaita arba jos santrauka pateikiama banko valdybos nustatytiems asmenims ir jos nustatyta tvarka, o ataskaitos kopija arba ataskaitos išrašas – padaliniui, kuriame buvo atliktas auditas;
11.5.2. vidaus audito ataskaita turi būti aptarta dalyvaujant auditoriui, atlikusiam patikrinimą, vidaus audito padalinio vadovui, audituoto struktūrinio padalinio vadovui bei atsakingam už atitinkamą darbo sritį darbuotojui;
11.5.3. visos audito metu atliktos audito procedūros raštu išdėstomos darbo dokumentuose. Darbo dokumentuose nurodoma, kas ir kaip buvo tikrinta, pabrėžiant vertinimus, kurie pateko į audito ataskaitą. Darbo dokumentai turi būti išdėstyti taip, kad nuosekliai atitiktų ataskaitoje pateiktą informaciją.
11.6. Visų atliktų audito patikrinimų ir paruoštų audito ataskaitų registrą pildo banko vidaus audito padalinys.
11.7. Banko valdyba arba jos įgalioti asmenys, atsižvelgdami į vidaus audito padalinio pateiktas rekomendacijas, tvirtina audituotų padalinių pateiktą veiksmų planą nustatytiems trūkumams pašalinti, nurodydami atsakingus asmenis ir trūkumų pašalinimo terminus.
11.8. Vidaus auditoriai kontroliuoja, kaip jų pateiktos rekomendacijos įgyvendinamos. Apie pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą bei nustatytų trūkumų šalinimą vidaus audito padalinys ne rečiau kaip kas pusmetį informuoja banko valdybą ar audito komitetą (jeigu toks sukurtas), atsižvelgdamas į banko organizacinę valdymo struktūrą.
12. Vidaus audito padalinio vadovas atsakingas, kad vidaus audito padalinio veikla atitiktų banko vidaus audito politiką.
12.1. Vidaus audito padalinio vadovas privalo užtikrinti, kad vidaus audito padalinio veikla atitiktų parengtus ir patvirtintus vidaus audito padalinio nuostatus, darbo planą.
12.2. Vidaus audito padalinio vadovas banko valdybos nustatytu periodiškumu atsiskaito banko valdybai arba audito komitetui (jeigu toks sukurtas):
12.2.1. už banko vidaus kontrolės sistemos būklę, kaip vidaus auditas siekia savo tikslų ir įgyvendina numatytus uždavinius;
III. AUDITO KOMITETAS
13. Banko taryba privalo užtikrinti, kad banke būtų sukurta veiksminga kontrolės sistema. Kaip vieną iš priemonių šiam tikslui pasiekti dideliuose ir (ar) sudėtinga veikla besiverčiančiuose bankuose banko taryba gali įkurti nuolatinį audito komitetą. Šis komitetas gali padėti sustiprinti banko vidaus kontrolės sistemą bei pagerinti vidaus audito padalinio darbą.
14. Vidaus audito komiteto funkcijos:
14.3. aptarti vidaus audito pateiktą informaciją apie vidaus kontrolės sistemos būklę, kaip vykdomas audito darbo planas;
14.6. kontroliuoti, kad vidaus audito padaliniui būtų skirta pakankamai resursų (tiek personalo, tiek kitų) numatytiems uždaviniams įgyvendinti;
14.7. aptarti, kaip įgyvendinamos vidaus audito pateiktos rekomendacijos ir kaip šalinami nustatyti trūkumai;
14.8. išklausyti vidaus audito padalinio vadovo parengtą informacijos, pateikiamos banko vadovybei ir visuomenei, patikimumo ir tikslumo ataskaitą;
14.10. aptarti, ar banko veikla atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, banko statutą, banko tarybos nustatytą banko strategiją bei veiklos politiką;
16. Audito komiteto nariai turi turėti kvalifikaciją, atitinkančią komiteto funkcijas. Bent vienas iš komiteto narių turi turėti aukštąjį išsilavinimą finansų, apskaitos ar audito srityje. Komiteto susirinkimuose galėtų dalyvauti banko valdybos pirmininkas ir (ar) valdybos nariai, vidaus audito padalinio atstovai bei nepriklausomi auditoriai.
17. Audito komitetas rengia ir periodiškai peržiūri audito komiteto nuostatus, kuriuose nurodyta komiteto sudėtis, teisės, pareigos ir atskaitomybė. Šį dokumentą tvirtina banko taryba.
18. Audito komitetas turi teisę gauti bet kokią informaciją ar dokumentus, susijusius su banko veikla, taip pat užsakyti bet kokį tyrimą.
20. Audito komitetas turi skatinti banko tarybos, banko valdybos, vidaus ir išorės auditorių bendradarbiavimą.
IV. IŠORĖS AUDITO ĮMONIŲ VEIKLA ATLIEKANT VIDAUS AUDITO FUNKCIJAS
23. Išorės audito įmonės gali būti samdomos kokiems nors ypatingiems tiksliniams patikrinimams, kurių vidaus audito padalinys savo jėgomis negali atlikti.
24. Banko vidaus audito padalinio vadovas turėtų užtikrinti, kad žinias, gautas iš išorės audito įmonės, vidaus auditas pritaikys padalinio darbe. Todėl, jei įmanoma, reiktų paskirti vieną ar du darbuotojus, kurie dirbtų kartu su išorės audito įmonės atstovu.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26. Banko valdyba, pasikeitus vidaus audito padalinio vadovui, per savaitę apie tai informuoja Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentą.