SUTARTIS DĖL NETARIFINIŲ BARJERŲ PREKYBOJE PANAIKINIMO TARP ESTIJOS RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREAMBULĖ
PRIPAŽINDAMOS savo galutinį siekį tapti Europos Sąjungos narėmis;
PRIPAŽINDAMOS regioninio bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos tobulinimo būtinybę, pripažindamos, kad glaudesnė Europos Sąjungos ir Šalių integracija ir Šalių tarpusavio integracija privalo vykti lygiagrečiai;
PRIPAŽINDAMOS, kad likusių kliūčių prekyboje tarp Šalių panaikinimas reikalauja bendrų veiksmų, siekiant užtikrinti stabilią prekybos plėtrą bei sąžiningą konkurenciją;
SIEKDAMOS užtikrinti, kad techniniai reglamentai ir standartai, įskaitant reikalavimus pakavimui, ženklinimui ir etikečių įforminimui, bei atitikties techniniams reglamentams ir standartams įvertinimo procedūros nesudarytų dirbtinių kliūčių prekyboje tarp Šalių;
SIEKDAMOS užtikrinti, kad sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės nesukurtų paslėptų apribojimų prekybai;
NORĖDAMOS sustiprinti savo ekonomikas ir užtikrinti jų harmoningą plėtrą, mažinant tarp įvairių regionų egzistuojančius skirtumus bei mažiau išsivysčiusių regionų atsilikimą;
ATSIŽVELGDAMOS į Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutartį, pasirašytą 1993 m. rugsėjo 13 dieną, ir Sutartį dėl laisvosios prekybos žemės ūkio prekėmis tarp Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, pasirašytą 1996 m. birželio 16 dieną, toliau – „Sutartys“;
SIEKDAMOS vystyti ir tobulinti Baltijos šalių laisvosios prekybos erdvę, šalindamos visas likusias kliūtis, trukdančias laisvam prekių judėjimui tarp Šalių;
PRIPAŽINDAMOS savo siekį tapti Pasaulio prekybos organizacijos narėmis,
susitaria:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
TIKSLAI
2 straipsnis
TAIKYMAS
3 straipsnis
APIBRĖŽIMAI
Netarifiniai barjerai reiškia visų formų veiksmus, kurių gali imtis Valstybė arba kurių gali būti imtasi Valstybei įgaliojus; įstatymus, poįstatyminius aktus, bet kurios valstybinės institucijos administravimo praktiką, teismo paskelbtus nutarimus ar draudimus ir profesinių organizacijų nustatytas taisykles, tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai ribojančias prekybą tarp Šalių.
Sanitarinės arba fitosanitarinės priemonės reiškia bet kokią priemonę, taikomą:
a) apsaugoti žmonių ar gyvūnų gyvybę ar sveikatą Šalies teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios dėl kenkėjų, ligų, ligas nešiojančių mikroorganizmų ar ligas sukeliančių mikroorganizmų atsiradimo, išsivystymo ar pasklidimo;
b) apsaugoti žmonių ar gyvūnų gyvybę ar sveikatą Šalies teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios dėl priedų, teršalų, toksinų arba ligas sukeliančių mikroorganizmų, esančių maiste, gėrimuose ar pašaruose;
c) apsaugoti žmonių ar gyvūnų gyvybę ar sveikatą Šalies teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios dėl ligų, nešiojamų gyvūnų, augalų ar produktų, ar dėl kenkėjų, atsiradimo, išsivystymo ar pasklidimo;
Tokios priemonės apima visus atitinkamus įstatymus, potvarkius, taisykles, reikalavimus ir procedūras, įskaitant inter alia ir galutinio produkto kriterijus; procesus ir gamybos metodus, testavimo ir inspekcijos, sertifikavimo ir patvirtinimo procedūras; karantino priežiūros procedūras, įskaitant atitinkamus reikalavimus, susijusius su gyvūnų ar augalų transportavimu, ar su medžiagomis, būtinomis jų išgyvenimui transportavimo metu; nuostatas dėl atitinkamų statistikos metodų, atrankos procedūras ir rizikos įvertinimo metodus; reikalavimus pakavimui ir žymėjimui, tiesiogiai susijusius su maisto saugumu.
Harmonizavimas reiškia Šalių lygiaverčių sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir techninių reglamentų priėmimą, pripažinimą ir taikymą.
Techninis reglamentas reiškia dokumentą, kuriame pateiktos produkto charakteristikos ar su jomis susiję procesai ir gamybos metodai, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurio laikymasis yra privalomas. Jis taip pat gali apimti ar būti susijęs išimtinai su terminologija, simboliais, reikalavimais pakavimui, ženklinimui ar etikečių įforminimui, kai jie taikomi produktui, procesui ar gamybos metodui.
Standartas reiškia pripažintos standartizacijos įstaigos patvirtintą dokumentą, skirtą įprastam ir daugkartiniam naudojimui, kuris nustato taisykles, gaires ar charakteristikas produktams ar susijusiems procesams ir gamybos metodams, kurio laikymasis nėra privalomas. Jis taip pat gali apimti ar būti susijęs išimtinai su terminologija, simboliais, reikalavimais pakavimui, ženklinimui ar etikečių įforminimui, kai jie taikomi produktui, procesui ar gamybos metodui.
4 straipsnis
IŠIMTYS
Šios Sutarties nuostatos netrukdo taikyti draudimų ar apribojimų prekių importui, eksportui ar tranzitui, pagrįstų teisėtais tikslais, tokiais kaip valstybės saugumas, apsisaugojimas nuo apgaulingos veiklos, žmonių sveikatos ar gyvybės, gyvūnijos ar augmenijos ir aplinkos apsauga. Vis dėlto šie draudimai ar apribojimai neturi sukurti savavališkos diskriminacijos ar paslėptų apribojimų prekybai tarp Šalių.
5 straipsnis
NETARIFINIŲ BARJERŲ PANAIKINIMAS
1. Visi egzistuojantys netarifiniai barjerai prekyboje, neatitinkantys šios Sutarties nuostatų, tačiau taikomi tarp Šalių, yra panaikinami nuo šios Sutarties įsigaliojimo.
6 straipsnis
NACIONALINIO REGLAMENTO TAIKYMAS IR PAGRINDAS ABIPUSIAM PRIPAŽINIMUI
1. Jei prekės buvo teisėtai pagamintos ir platinamos vienoje Šalyje pagal tarptautinius ir Europos standartus ir Europos Bendrijos reglamentus, tokių prekių pardavimas kitoje Šalyje nėra teisėto draudimo objektas, ir šios prekės į kitą Šalį yra įvežamos be apribojimų, išskyrus atvejus, nurodytus šios Sutarties 4 straipsnyje.
2. Tuo atveju, jei nacionaliniai reglamentai, taikomi vienos iš Šalių, numato griežtesnius reikalavimus negu kad apibrėžia tarptautiniai ir Europos standartai bei Europos Bendrijos reglamentai ir dėl kurių taikymo atsiradusios kliūtys trukdo laisvam judėjimui prekių, turinčių kitos Šalies, kurioje jos yra teisėtai pagamintos ir platinamos, kilmę, taisyklės, numatančios tokioms prekėms taikomus reikalavimus (susijusius su paskyrimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, prekine išvaizda, ženklinimu, pakavimu ir pan.) sukuria netarifinius barjerus, kuriuos ši Sutartis draudžia.
3. Tais atvejais, kai įstatymai nėra harmonizuoti su tarptautiniais ir Europos standartais bei Europos Bendrijos reglamentais arba kai yra taikomi griežtesni nacionaliniai reikalavimai, skirtingų reikalavimų lygiavertiškumas prekėms yra nustatomas pagal susitartą tarp Šalių tvarką. Pritarimas lygiavertiškumui yra Jungtinio komiteto kompetencija.
4. Šalys pripažįsta tiekėjų pateiktas atitikties deklaracijas, bandymų ir sertifikavimo tarnybų, veikiančių pagal atitinkamus Europos ir tarptautinius standartus, nustatytus atitinkamų Europos ir tarptautinių standartizacijos organizacijų, išduotus patvirtinimus.
II SKYRIUS
SANITARINĖS IR FITOSANITARINĖS PRIEMONĖS
7 straipsnis
BENDRIEJI PRINCIPAI
8 straipsnis
PAGRINDINĖS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Šalys turi teisę imtis sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, būtinų apsaugoti žmonių, gyvūnijos ar augmenijos gyvybę ar sveikatą, su sąlyga, kad tokios priemonės neprieštarauja šios Sutarties nuostatoms.
Šalys užtikrina, kad bet kokia sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė, taikoma tiktai iki lygio, būtino apsaugoti žmonių, gyvūnijos ar augmenijos gyvybę ar sveikatą, yra moksliškai pagrįsta ir nėra taikoma be pakankamo mokslinio pagrindimo, išskyrus atvejus, numatytus 11 straipsnio 7 punkte.
Šalys užtikrina, kad jų taikomos sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės savavališkai ir nepateisinamai nediskriminuos prekybos tarp Šalių, kuriose vyrauja panašios ar tapačios sąlygos, įskaitant egzistuojančias tarp jų pačių teritorijos ir kitos Šalies. Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės nėra taikomos tokiu būdu, kuris sukurtų paslėptus apribojimus tarptautinei prekybai.
9 straipsnis
HARMONIZAVIMAS
1. Siekdamos kiek įmanoma platesniu mastu harmonizuoti sanitarines ir fitosanitarines priemones, šalys grindžia savo sanitarines ir fitosanitarines priemones tarptautiniais standartais, gairėmis ir rekomendacijomis, paruoštomis atsakingų tarptautinių organizacijų, įskaitant Codex Alimentarius Commission, Tarptautinio epizootijos biuro, atitinkamų tarptautinių ir regioninių organizacijų, veikiančių pagal Tarptautinę augmenijos apsaugos konvenciją bei Europos Bendrijos reglamentus, gaires ir rekomendacijas, pagal Europos standartus, ten, kur jie yra, jeigu šioje Sutartyje, ypač šio straipsnio 3 punkte, nenumatyta kitaip.
2. Sanitarinės arba fitosanitarinės priemonės, kurios atitinka tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas, paruoštas atitinkamų tarptautinių organizacijų, įskaitant Codex Alimentarius Commission, Tarptautinio epizootijos biuro, atitinkamų tarptautinių ir regioninių organizacijų, veikiančių pagal Tarptautinę augmenijos apsaugos konvenciją bei Europos Bendrijos reglamentus, yra laikomos būtinomis apsaugoti žmonių, gyvūnijos ar augmenijos gyvybę ar sveikatą ir yra laikoma, kad jos atitinka atitinkamas šios Sutarties nuostatas.
3. Šalys gali įsivesti ar naudoti sanitarines ar fitosanitarines priemones, sąlygojančias aukštesnį sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygį už tą, kuris būtų pasiektas remiantis atitinkamais tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, paruoštomis atitinkamų tarptautinių organizacijų, įskaitant Codex Alimentarius Commission, Tarptautinio epizootijos biuro, atitinkamų tarptautinių ir regioninių organizacijų, veikiančių pagal Tarptautinę augmenijos apsaugos konvenciją bei Europos Bendrijos reglamentus, jei jos yra moksliniu požiūriu pateisinamos, arba yra tinkamo sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygio, nustatyto Šalies sutinkamai su atitinkamomis 11 straipsnio 1–8 punktų nuostatomis, pasekmė. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, visos priemonės, sąlygojančios sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygį, besiskiriantį nuo to, kuris būtų pasiektas priemonėmis, besiremiančiomis atitinkamais tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, paruoštomis atitinkamų tarptautinių organizacijų, įskaitant Codex Alimentarius Commission, Tarptautinį epizootijos biurą, tarptautines ir regionines organizacijas, veikiančias pagal Tarptautinę augmenijos apsaugos konvenciją bei Europos Bendrijos numatytus reglamentus, neprieštarauja nė vienam šios Sutarties teiginiui.
4. Šalys, atsižvelgdamos į turimus išteklius, pilnai dalyvauja atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir jų filialuose, ypač Codex Alimentarius Commission, Tarptautiniame epizootijos biure bei tarptautinėse ir regioninėse organizacijose, veikiančiose pagal Tarptautinę augmenijos apsaugos konvenciją, skatindamos šiose organizacijose periodišką standartų, gairių ir rekomendacijų kūrimą ir periodišką peržiūrą, atsižvelgiant į visus sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių aspektus.
10 straipsnis
LYGIAVERTIŠKUMAS
1. Šalys priima kitų šalių taikomas sanitarines ir fitosanitarines priemones kaip lygiavertes, net jei šios priemonės skiriasi nuo jų pačių arba kitų Šalių naudojamų priemonių, prekiaujant tais pačiais produktais, jei eksportuojanti Šalis objektyviai įrodo importuojančiai Šaliai, kad jos taikomos priemonės pasiekia atitinkamą importuojančios Šalies sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygį. Šiuo tikslu importuojančiai Šaliai pagal pareikalavimą yra suteikiama pagrįsta galimybė atlikti patikrinimą, bandymus ir kitas susijusias procedūras.
11 straipsnis
RIZIKOS ĮVERTINIMAS IR ATITINKAMO SANITARINĖS ARBA FITOSANITARINĖS APSAUGOS LYGIO NUSTATYMAS
1. Šalys užtikrina, kad jų sanitarinės arba fitosanitarinės priemonės priklausomai nuo aplinkybių yra pagrįstos rizikos žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybei arba sveikatai įvertinimu, atkreipiant dėmesį į atitinkamų tarptautinių organizacijų suformuotą rizikos įvertinimo techniką.
2. Šalys, įvertindamos riziką, atkreipia dėmesį į turimą mokslinį pagrindą; atitinkamus procesus ir gamybos metodus; atitinkamus tyrimų, pavyzdžių atrankos ir bandymų metodus; specifinių ligų arba kenkėjų paplitimą; sričių, kuriose nepaplitę kenkėjai arba ligos egzistavimą; atitinkamas ekologines ir aplinkos apsaugos sąlygas; ir karantiną arba kitokį veikimo būdą.
3. Įvertinant riziką gyvūnų arba augalų gyvybei arba sveikatai ir nustatant priemones, kurių turi būti imtasi siekiant užtikrinti atitinkamą sanitarinės arba fitosanitarinės apsaugos lygį nuo tokios rizikos, Šalys atsižvelgia į atitinkamus ekonominius faktorius: galimą žalą dėl gamybos arba pardavimų praradimo, sukelto kenkėjų arba ligos atsiradimo arba paplitimo; kontrolės ir išnaikinimo išlaidas importuojančios Šalies teritorijoje; ir santykinį išlaidų alternatyvioms priemonėms efektyvumą, apribojant riziką.
4. Nustatydamos atitinkamą sanitarinės arba fitosanitarinės apsaugos lygį, Šalys atsižvelgia į neigiamų prekybos pasekmių sumažinimo tikslą.
5. Siekiant nuoseklumo, taikant atitinkamos sanitarinės arba fitosanitarinės apsaugos nuo rizikos žmonių sveikatai arba gyvybei, arba gyvūnų ir augalų gyvybei arba sveikatai, lygio apibrėžimą, kiekviena Šalis vengia savavališkų arba nepateisinamų skirtumų lygiuose, kuriuos ji laiko tinkamais skirtingose situacijose, jeigu tokie skirtumai sąlygoja prekybos tarp Baltijos valstybių diskriminaciją arba paslėptą ribojimą.
6. Neprieštaraujant 9 straipsnio 2 punktui, Šalys, įvesdamos arba taikydamos sanitarines arba fitosanitarines priemones, siekdamos tam tikro sanitarinės arba fitosanitarinės apsaugos lygio, užtikrina, kad šios priemonės nėra ribojančios prekybą daugiau nei reikalaujama norint pasiekti tam tikros Šalių sanitarinės arba fitosanitarinės apsaugos, atsižvelgiant į technines ir ekonomines galimybes.
7. Tais atvejais, kai tinkamas mokslinis pagrindimas yra nepakankamas, Šalis, remdamasi tinkama gaunama informacija, įskaitant atitinkamų tarptautinių organizacijų, taip pat ir kitų Šalių taikomų sanitarinių arba fitosanitarinių priemonių informacija, gali laikinai panaudoti sanitarines arba fitosanitarines priemones. Esant tokioms aplinkybėms, Šalys siekia gauti papildomą, objektyvesniam rizikos įvertinimui reikalingą informaciją ir atitinkamai peržiūrėti sanitarinę arba fitosanitarinę priemonę per priimtiną laikotarpį.
8. Kai Šalis turi pagrindą tikėti, jog kitos Šalies priimta arba taikoma specifinė sanitarinė arba fitosanitarinė priemonė varžo arba yra potencialiai varžanti jos eksportą, ir priemonė nėra paremta atitinkamais tarptautiniais standartais, gairėmis arba rekomendacijomis, arba tokie standartai, gairės arba rekomendacijos neegzistuoja, iš Šalies, taikančios priemonę, gali būti reikalaujama tokių sanitarinių arba fitosanitarinių priemonių taikymo priežasčių paaiškinimo ir pateikimo.
12 straipsnis
SANITARINIŲ IR FITOSANITARINIŲ PRIEMONIŲ PROCEDŪRŲ AIŠKUMAS IR PASKELBIMAS
1. Šalys praneša apie jų sanitarinių arba fitosanitarinių priemonių taikymo pakeitimus mažiausiai prieš 1 (vieną) mėnesį iki jų įvedimo ir pateikia informaciją apie sanitarines arba fitosanitarines priemones pagal šio straipsnio sąlygas.
2. Šalys užtikrina, kad visos priimtos sanitarinės arba fitosanitarinės reguliavimo priemonės būtų paskelbiamos nedelsiant, kad įgalintų suinteresuotas Šalis supažindinti su jomis.
3. Išskyrus tuos atvejus, kai susiklosto neatidėliotinos aplinkybės, Šalys suteikia priimtiną laikotarpį nuo sanitarinės arba fitosanitarinės reguliavimo priemonės paskelbimo iki jos įsigaliojimo tam, kad Šalių – eksportuotojų gamintojai pritaikytų savo gaminius ir gamybos metodus pagal Šalies – importuotojos reikalavimus.
4. Kiekviena Šalis užtikrina įsteigimą vieno Informacijos centro, atsakingo už atsakymų į visus suinteresuotų Šalių pagrįstus klausimus, pateikimą, taip pat už pateikimą atitinkamų dokumentų, apimančių:
4.1. bet kokias sanitarines arba fitosanitarines reguliavimo priemones, taikomas arba siūlomas jos teritorijoje;
4.2. bet kokias kontrolės ir patikrinimo procedūras, gamybos ir karantino taikymą, pesticidų leistiną kiekį ir maisto priedų patvirtinimo procedūras, taikomas jos teritorijoje;
4.3. rizikos įvertinimo procedūras, reikšmingus veiksnius, taip pat atitinkamo sanitarinio arba fitosanitarinio apsaugos lygio nustatymą;
5. Šalys imasi tokių joms prieinamų pagrįstų priemonių, kad užtikrintų, jog kitoms Šalims arba šių Šalių suinteresuotoms šalims reikalaujant dokumentų kopijų pagal šios Sutarties sąlygas, jos būtų pateikiamos už tą pačią kainą (jeigu taikoma), kaip ir reikalaujančios Šalies piliečiams.
6. Kai tarptautinis standartas, gairė arba rekomendacija neegzistuoja arba siūlomo sanitarinio arba fitosanitarinio reglamento turinys realiai neatitinka tarptautinio standarto, gairės arba rekomendacijos turinio ir jeigu reglamentas gali turėti reikšmingą poveikį kitų Šalių prekybai, Šalys:
6.1. iš anksto, mažiausiai prieš 2 (du) mėnesius iki numatomo tokio reglamento taikymo priėmimo, praneša tokiu būdu, kad suinteresuotos Šalys būtų supažindintos su pasiūlymu įvesti tam tikrą reglamentą;
6.2. per Informacijos centrus informuoja kitas Šalis apie produktus, kuriems taikomi reglamentai, nurodydamos trumpus siūlomo reglamento taikymo tikslus ir jo pagrįstumą. Tai paskelbiama iš anksto, kuomet dar yra laiko priimti pataisas ir atsižvelgti į pasiūlymus;
6.3. pagal kitų Šalių reikalavimą pateikia siūlomo reglamento nuorašus ir, esant galimybei, įvardija nuo tarptautinių standartų, gairių arba rekomendacijų iš esmės nukrypstančias dalis;
6.4. nediskriminuodamos suteikia priimtiną laikotarpį kitoms Šalims pastabų pateikimui raštu, pagal pareikalavimą, aptaria tas pastabas ir atsižvelgia į pastabas ir svarstymų rezultatus;
6.5. tais atvejais, kai į svarstymų rezultatus neatsižvelgiama, kitos Šalys gali kreiptis į Jungtinį komitetą.
7. Tačiau, jei iškyla ar atsiranda grėsmė iškilti neatidėliotinoms sveikatos apsaugos problemoms, Šalis, jei tai laiko būtina, gali nepaisyti šio straipsnio 5 punkto teiginių, numatančių, jog Šalis:
7.1. nedelsdama per Informacijos centrus informuoja kitas Šalis apie tam tikrą reglamentą ir produktus, kuriems jis taikomas, nurodydama trumpus reglamento priemonės taikymo tikslus ir jo pagrįstumą, įskaitant neatidėliotinos (-ų) problemos (-ų) prigimtį;
7.3. leidžia kitoms Šalims raštu teikti pastabas, pagal pareikalavimą svarsto šias pastabas ir atsižvelgia į svarstymų pasiūlymus ir rezultatus.
III SKIRSNIS
TECHNINIAI BARJERAI PREKYBOJE
13 straipsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendri standartizacijos ir sertifikacijos terminai, kaip taisyklė, turi pagal Jungtinių Tautų Organizacijos priimtas ir tarptautinių standartizacijos organų apibrėžtas reikšmes, atsižvelgiant į jų prasmę ir šios Sutarties objektą bei tikslą.
2. Visos šios Sutarties nuorodos į technines reguliavimo priemones, standartus, atitikimo techninėms reguliavimo priemonėms arba standartams ir sertifikavimo sistemoms metodus yra aiškinamos, apimant bet kokias pataisas ir bet kokius taisyklių arba jų taikytinos produktų apimties papildymus, išskyrus nereikšmingo pobūdžio pakeitimus ir papildymus.
14 straipsnis
TECHNINIAI REGLAMENTAI IR STANDARTAI
1. Šalys užtikrina, kad techniniai reglamentai ir standartai yra paruošti, priimti arba taikomi nesudarant kliūčių prekybai. Be to, iš bet kurios Šalies importuojami produktai yra sutinkamai traktuojami ne mažiau palankiai negu traktuojami vietinę ir kitų Šalių kilmę turintys produktai, sutinkamai su tokiais techniniais reglamentais arba standartais.
2. Kai techniniai reglamentai arba standartai yra reikalingi ir egzistuoja atitinkami tarptautiniai standartai arba jų priėmimas yra neišvengiamas, Šalys naudoja juos arba atitinkamas jų dalis kaip techninių reglamentų arba standartų pagrindą, išskyrus pagal reikalavimą deramai paaiškintus, tarptautinius standartus arba atitinkamas dalis, netinkamas suinteresuotoms Šalims inter alia dėl tokių priežasčių kaip valstybinio saugumo reikalavimai; šalutinio poveikio prevencija; žmonių sveikatos apsauga arba saugumas, gyvūnų arba augalų gyvybės arba sveikatos arba aplinkos apsauga, pagrindiniai klimato arba kiti geografiniai veiksniai; pagrindinės technologinės problemos.
3. Kur taikoma, Šalys techniniuose reglamentuose ir standartuose tiksliai nurodo funkcines charakteristikas, o ne projektus arba aprašomojo pobūdžio charakteristikas.
4. Šalys užtikrina, kad nacionalinės standartizacijos įstaigos priima ir savo veikloje vadovaujasi Pasaulio prekybos organizacijos Sutarties dėl techninių barjerų prekyboje Tinkamos standartų rengimo, priėmimo ir taikymo praktikos kodeksu.
5. Šalys praneša apie savo techninių reglamentų ir standartų pakeitimus mažiausiai prieš 1 (vieną) mėnesį iki jų priėmimo ir pateikia informaciją apie jų techninius reglamentus ir standartus pagal šiame straipsnyje numatytas sąlygas.
6. Kai atitinkamo tarptautinio standarto nėra arba siūlomo techninio reglamento turinys neatitinka atitinkamų tarptautinių standartų ir jei techninis reglamentas gali turėti reikšmingą poveikį kitų Šalių prekybai, Šalys:
6.1. paskelbia iš anksto, mažiausiai prieš 2 (du) mėnesius iki tokių techninių reglamentų priėmimo, apie pasiūlymus priimti tam tikrą techninį reglamentą; tai paskelbiama tokiu būdu, kad suinteresuotos kitų Šalių šalys būtų supažindintos su jomis;
6.2. per Informacijos centrus praneša kitoms Šalims apie produktus, kuriems būtų taikomi siūlomi techniniai reglamentai, trumpai nurodydamos jų tikslus ir pagrįstumą. Tokie pranešimai paskelbiami iš anksto, kuomet pakeitimai dar yra įmanomi ir dar galima atsižvelgti į pataisas;
6.3. pagal kitų Šalių reikalavimą pateikia siūlomo techninio reglamento nuorašus ir, kai tai įmanoma, įvardija dalis, iš esmės besiskiriančias nuo tarptautinių standartų techninio turinio;
6.4. nediskriminuodamos suteikia priimtiną laikotarpį kitoms Šalims pastabų pateikimui raštu, reikalaujamų aptarti komentarų svarstymui, ir atsižvelgimui į svarstymų rezultatus.
15 straipsnis
ATITIKTIS TECHNINIAMS REGLAMENTAMS IR STANDARTAMS
1. Siekiant supaprastinti techninių reglamentų ir standartų atitikties apibrėžimą, tais atvejais, kai neabejotinas tikslumas yra būtinas, esant galimybėms, Šalys užtikrina, kad jų centrinės valdžios tarnybos ir įgaliotos kontrolės institucijos suderintose lygiareikšmėse srityse:
1.1. pripažįsta atitikties bandymų rezultatus, atitikties sertifikatus arba ženklus, kuriuos teikia kitų Šalių teritorijose esančios atitinkamos įstaigos; arba pasitiki tiekėjo atitikties deklaracija, pateikiama kitų Šalių teritorijose;
1.2. net tuo atveju, kai bandymų metodai skiriasi nuo pačių Šalių taikomų, jos sutinka, kad metodai, taikomi eksportuojančios Šalies teritorijoje, numato pakankamas priemones atitikties atitinkamiems techniniams reglamentams arba standartams nustatyti. Pripažįstama, kad abipusio supratimo naudai, dėl tiekėjo atitikties deklaracijos, bandymų metodų ir rezultatų bei atitikties sertifikatų ar ženklų, taikomų eksportuojančios Šalies teritorijoje, ypač greitai gendančių arba kitų tranzito metu gendančių produktų atvejais, reikalingos išankstinės konsultacijos.
2. Šalys užtikrina, kad tais atvejais, kuomet reikalaujamas neabejotinas valstybinis patvirtinimas dėl importuojamų produktų atitikties techniniams reglamentams arba standartams, centrinės valdžios tarnybos ir autoritetingos kontrolės institucijos pateikia žemiau išvardijamas nuostatas kitų Šalių kilmę turintiems produktams:
2.1. sutikimą atlikti bandymus importuojamiems produktams pagal sąlygas, ne mažiau palankesnes nei taikomos vietinės kilmės arba importuojamiems produktams panašiose situacijose sąlygos;
2.2. bandymų metodai ir administracinės procedūros importuojamiems produktams yra ne sudėtingesnės ir ne skubesnės nei atitinkami metodai ir procedūros, taikomos panašiose situacijose panašiems vietinę arba kitos Šalies kilmę turintiems produktams;
2.3. bet kokie mokesčiai už importuojamų produktų bandymus nesiskiria nuo bet kokių panašių mokesčių, taikomų testuojamiems vietinę arba bet kurios kitos šalies kilmę turintiems produktams;
2.4. jei reikalaujama, bandymų rezultatai yra prieinami eksportuotojui arba importuotojui arba jų agentams, kad, reikalui esant, būtų imtasi pataisų veiksmų;
2.5. bandymų priemonių buvimo vieta ir bandymų pavyzdžių parinkimas neturi sąlygoti nepageidaujamo nepatogumo importuotojams, eksportuotojams arba jų agentams;
2.6. informacijos apie importuojamus produktus konfidencialumas, susijęs su tokiais bandymais, yra užtikrinamas tokiu pačiu būdu, kaip ir informacijos apie vietinius produktus konfidencialumas.
16 straipsnis
ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪROS
1. Šalys užtikrina, kad atitikties įvertinimo procedūros nėra formuluojamos arba taikomos kliūtims tarptautinėje prekyboje sudaryti. Jos taip pat užtikrina, kad nei pačios atitikties įvertinimo procedūros, nei jų taikymas neturi poveikio, sukeliančio kliūtis tarptautinėje prekyboje.
2. Šalys užtikrina, kad atitikties įvertinimo procedūra yra formuluojama ir taikoma, sudarant sąlygas tiekėjams gauti informaciją apie tam tikrus kitų Šalių kilmę turinčius produktus, ne mažiau palankias nei sudaromas vietinę arba kitų šalių kilmę turinčių produktų tiekėjams. Šalys remiasi 6 straipsnio 1 punkto teiginiais.
3.1. iš anksto paskelbia, kad jos siūlo įvesti atitikties įvertinimo procedūros taikymą; tai paskelbiama tokiu būdu, kad suinteresuotos kitų Šalių šalys galėtų susipažinti su juo;
3.2. informuoja Informacijos centrus apie produktus, kuriems taikoma atitikties įvertinimo procedūra, trumpai nurodydamos siūlomos atitikties įvertinimo procedūros tikslą;
3.3. pagal pareikalavimą nediskriminuodamos pateikia kitoms Šalims siūlomų atitikties įvertinimo taisyklių detales arba nuorašus;
3.4. nediskriminuodamos suteikia priimtiną laiko tarpą kitoms Šalims pastabų apie atitikties įvertinimo procedūros formulavimą ir veikimą pateikimui raštu, reikalaujamų aptarti komentarų svarstymui, ir atsižvelgimui į svarstymų rezultatus.
4. Tačiau Šalyje iškilus neatidėliotinoms saugumo, sveikatos, aplinkos apsaugos ar nacionalinio saugumo problemoms ar atsiradus grėsmei joms iškilti, ta Šalis, manydama, kad tai būtina, gali nepaisyti 3 punkte paminėtų teiginių, numatančių, jog Šalis pagal priimtą atitikties įvertinimo procedūrą:
4.1. per Informacijos centrus nedelsdama informuoja kitas Šalis apie tam tikrą atitikties įvertinimo procedūrą ir produktus, kuriems ji taikoma, trumpai nurodydama atitikties įvertinimo tikslą ir pagrįstumą, įskaitant neatidėliotinos (-ų) problemos(-ų) prigimtį;
4.2. pagal pareikalavimą nediskriminuodamos, pateikia kitoms Šalims atitikties įvertinimo procedūros taisyklių nuorašus;
4.3. nediskriminuodamos leidžia kitoms Šalims raštu teikti pastabas, pagal pareikalavimą svarsto šias pastabas ir, atsižvelgdamos į bet kokius panašius svarstymus ir jų rezultatus, raštu teikia pasiūlymus.
17 straipsnis
TARPTAUTINĖS IR REGIONINĖS SISTEMOS
1. Kai reikalaujama kita, negu tiekėjo, atitikties techniniam reglamentui arba standartui garantija, Šalys, kur praktiškai įmanoma, suformuluoja ir pritaiko tarptautines atitikties įvertinimo sistemas ir tampa jų narėmis arba dalyvauja jose.
2. Šalys taiko tokias joms prieinamas pagrįstas priemones, kad užtikrintų, jog tarptautinės ir regioninės atitikties įvertinimo sistemos, kuriose atitinkami organai jų teritorijose yra nariai arba dalyviai, atitinka 16 straipsnio nuostatas, išskyrus 2 punktą, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 punkto teiginius. Be to, Šalys nesiima jokių priemonių, kurios tokias sistemas tiesiogiai ar netiesiogiai įtakoja, reikalaudamos ar skatindamos jas veikti priešingai 16 straipsnio teiginiams.
3. Šalys imasi tokių pagrįstų priemonių, kurias jos gali panaudoti tam, kad užtikrintų tokį atitinkamų tarptautinių ir regioninių atitikties įvertinimo sistemų, kurių nariais ar dalyviais yra Šalyse esančios atsakingos institucijos, sudarymą ir taikymą, kad panašių prekių, turinčių kitų Šalių kilmę, tiekėjams užtikrintų prieinamumą ne blogesnėmis sąlygomis nei tokių prekių, turinčių valstybės narės, dalyvės ar bet kokios kitos valstybės kilmę, tiekėjams, įskaitant nuostatą, kad tokie tiekėjai gali ir siekia vykdyti sistemos reikalavimus. Prieinamumas tiekėjams yra sertifikavimo įsigijimas iš importuojančios Šalies, kuri yra sistemos narė ar dalyvė, arba – iš atsakingos institucijos, sistemos įgaliotos suteikti atitikties įvertinimą, remiantis sistemos taisyklėmis. Prieinamumas tiekėjams taip pat apima ir sistemos ženklo gavimą, jeigu toks yra, ne blogesnėmis sąlygomis nei tos, kurios taikomos panašių prekių, turinčių valstybės nario ar dalyvio kilmę, tiekėjui.
18 straipsnis
INFORMACIJA BEI PAGALBA TECHNINIŲ REGLAMENTŲ, STANDARTŲ IR ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRŲ SRITYJE
1. Kiekviena Šalis užtikrina Informacijos centro įkūrimą. Šalys diplomatiniais kanalais praneša institucijoms, atsakingoms už tokius pranešimus, apie techninius barjerus prekybai bei sanitarines ir fitosanitarines priemones.
2. Informacijos centras privalo sugebėti pateikti atsakymus į visus pagrįstus kitų Šalių suinteresuotų šalių pateiktus paklausimus, susijusius su:
2.4. pranešimų, susijusių su Sutartimi, skelbimo vieta arba informacijos apie tai, kur galima gauti šią informaciją, suteikimu;
3. Pranešimai Informacijos centrams turi būti pateikiami anglų kalba pagal Pranešimo formas, numatytas Pasaulio prekybos organizacijos Sutartyje dėl techninių barjerų prekyboje.
5. Šalys imasi tokių pagrįstų prieinamų priemonių tam, kad užtikrintų kitoms Šalims arba kitų Šalių suinteresuotoms šalims pagal šios Sutarties nuostatas paprašytų dokumentų nuorašų pateikimą už tą pačią kainą (jeigu jos taikomos), kaip ir tos Šalies asmenims.
IV SKYRIUS
INSTITUCINĖS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19 straipsnis
INSTITUCIJOS
1. Įsteigiamas Jungtinis komitetas, kurį sudaro Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybių paskirti atstovai.
3. Siekdamos tinkamai įgyvendinti šią Sutartį, Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Šalies prašymu konsultuojasi Jungtiniame komitete. Jungtinis komitetas nagrinėja galimybes toliau šalinti kliūtis prekyboje tarp Šalių.
20 straipsnis
JUNGTINIO KOMITETO VEIKLA
1. Siekdamas tinkamai įgyvendinti šią Sutartį, Jungtinis komitetas posėdžiauja esant būtinumui, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Kiekviena Šalis gali pareikalauti sušaukti posėdį.
3. Jeigu Šalies atstovas Jungtiniame komitete su išlygomis sutiko su sprendimu, kuris reikalauja įvykdyti vidines teisines procedūras, sprendimas įsigalioja tą dieną, jeigu vėlesnė data nenurodyta sprendime, kai yra pranešama apie išlygos atsiėmimą.
4. Jungtinis komitetas, siekdamas įgyvendinti šios Sutarties tikslus, priima savo veiklos taisykles, kurios inter alia apima teiginius apie posėdžių vedimo tvarką ir pirmininkaujančio paskyrimą bei jo/jos pirmininkavimo trukmę.
5. Jungtinis komitetas gali nuspręsti įsteigti tokius pakomitečius ir darbo grupes, kokias jis laiko būtinas, padėti įgyvendinti jam pavestas užduotis.
21 straipsnis
GINČŲ SPRENDIMAS
1. Šalys imasi visų priemonių, reikalingų šios Sutarties teiginių įgyvendinimo užtikrinimui ir šios Sutarties įsipareigojimų vykdymui.
2. Jei viena Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė bet kurio iš įsipareigojimų, iškylančių pagal šią Sutartį, minėta Šalis gali pateikti ginčytiną klausimą svarstymui Jungtiniame komitete, remiantis šios Sutarties 20 straipsnyje nurodytomis sąlygomis.
23 straipsnis
ĮSIGALIOJIMAS
Šalys raštiškai praneša Depozitarei, kai jose yra įvykdomi Sutarčiai atitinkamose Šalyse įsigalioti būtini konstituciniai reikalavimai.
24 straipsnis
Galiojimas ir nutraukimas
2. Kiekviena šios Sutarties Šalis gali nutraukti Sutartį, raštiškai pranešdama Depozitarei. Sutartis nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo tos datos, kai Depozitarė informavo visas Šalis apie tokio pranešimo gavimą.
TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašę ir tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Sutartį.
Sudaryta 1997 m. lapkričio 20 dieną vienu autentišku egzemplioriumi estų, latvių, lietuvių ir anglų kalbomis. Nesutarimų dėl interpretacijos atveju remiamasi angliškuoju tekstu.
Estijos Respublikos Latvijos Respublikos Lietuvos Respublikos
vardu vardu vardu
______________
Savitarpio supratimo memorandumas SUTARČIAI DĖL NETARIFINIŲ BARJERŲ PANAIKINIMO PREKYBOJE TARP ESTIJOS RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
Tam, kad Sutartis būtų greitai ir efektyviai įgyvendinta, Šalys susitarė dėl tokių paaiškinamųjų pastabų.
1. 20 str\aipsnio 6 punktas reiškia, kad šios Sutarties Jungtinis komitetas raštiškai informuos Šalių institucijas, atsakingas už Sutarčių Jungtinio komiteto administravimą, apie šios Sutarties įgyvendinimą.
2. 21 straipsnio 3 punkte minimomis „atsakomosiomis priemonėmis“ gali būti visos priemonės, nurodytos Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutartyje, pasirašytoje 1993 m. rugsėjo 13 d., bei Sutartyje dėl laisvosios prekybos žemės ūkio prekėmis tarp Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, pasirašytoje 1996 m. birželio 16 d.