POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS GENERALINIO KOMISARO
Į S A K Y M A S
DĖL KELIŲ POLICIJOS PATRULINĖS TARNYBOS VEIKLOS INSTRUKCIJOS IR KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TVARKYMO IR TEISĖS AKTŲ TAIKYMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO
1999 m. kovo 26 d. Nr. 99
Vilnius
1. Patvirtinti Kelių policijos patrulinės tarnybos veiklos instrukciją (1 priedas) ir Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukciją (2 priedas).
3. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnybai (E. Mačiulaitis) ir policijos komisariatų vadovams organizuoti policijos veiklą pagal instrukcijų reikalavimus.
4. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų tarnybai (R. Voišnis) skirti lėšas atskiru leidiniu pagaminti 250 egzempliorių instrukcijų bei dokumentų, numatytų instrukcijose.
6. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnybai kontroliuoti, kaip vykdomi instrukcijų reikalavimai.
PATVIRTINTA
Policijos departamento
prie Vidaus reikalų ministerijos
generalinio komisaro
1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 99
1 priedas
KELIŲ POLICIJOS PATRULINĖS TARNYBOS VEIKLOS INSTRUKCIJA
I. PAGRINDINIAI POLICIJOS PAREIGŪNO VEIKLOS PRINCIPAI
3. Atsargiai vertinti visus žinomus faktus, būti humanišku, vengti netolerantiškumo, nepiktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais.
4. Būti jautriu, supratingu, kantriu, net ir sunkiausių išbandymų metu demonstruoti visišką bešališkumą.
5. Naudoti prievartą tik tada, kai nedavė reikiamų rezultatų nei diskusijos, nei derybos, nei įtikinėjimas. Jeigu siekiant teisėto tikslo tenka panaudoti jėgą, tai daryti profesionaliai, drausmingai, kontroliuojant savo veiksmus.
II. BENDROSIOS NUOSTATOS
9. Kelių policijos patrulinė tarnyba yra kelių policijos sudėtinė dalis. Svarbiausieji tarnybos uždaviniai – eismo priežiūra ir kontrolė keliuose bei viešosios tvarkos palaikymas.
10. Šioje instrukcijoje vartojamos pagrindinės sąvokos ir terminai:
10.1. kelių policijos patrulinė tarnyba (toliau – tarnyba) – turimos pajėgos ir priemonės, kuriomis kontroliuojamas ar reguliuojamas transporto ir pėsčiųjų eismas, palaikoma viešoji tvarka bei vykdomos kitos užduotys;
10.2. kelių patrulis – du arba daugiau kelių policijos pareigūnų (išimtiniais atvejais vienas), atliekančių tarnybines pareigas patruliavimo maršrute ar poste;
Paprastai patrulį turi sudaryti du, kiek leidžia galimybės, tie patys pareigūnai. Išimtiniais atvejais, tik šviesiu paros metu, kai vykdomos specifinės funkcijos (eskortavimas, lydėjimas, darbas prie mokyklų, eismo reguliavimas ir pan.), patrulį gali sudaryti vienas pareigūnas;
10.3. patruliavimo maršrutas (toliau – maršrutas) – nustatytas kelio ruožas ar kita teritorija, kurioje patrulis stebi, kontroliuoja arba reguliuoja eismą, saugo viešąją tvarką ir vykdo kitas konkrečias užduotis;
10.4. postas – apibrėžta teritorija arba vieta, kurioje patrulis stebi, kontroliuoja arba reguliuoja eismą, saugo viešąją tvarką ir vykdo kitas konkrečias užduotis;
10.5. patruliavimas – veikla, kai patrulis, dėvėdamas policijos pareigūnų uniformą, maršrute ar poste stebi, kontroliuoja eismą, saugo viešąją tvarką ir vykdo kitas užduotis.
Išimtiniais atvejais ir tik policijos įstaigos vadovo leidimu ar gavus jo nurodymą, vykdant specialias užduotis, patruliuoti galima dėvint civilinius drabužius. Paprastai patruliuojama viešai, tam tikrais atvejais – neviešai;
10.6. viešasis patruliavimas – patruliavimas specialiomis spalvomis dažytais automobiliais, motociklais, sraigtasparniais, dviračiais ar pėsčiomis, dėvint policijos pareigūnų uniformą;
10.7. neviešas patruliavimas – patruliavimas automobiliais, motociklais ar pėsčiomis, dėvint policijos pareigūnų uniformą arba civilinius drabužius, kai eismo dalyviai nemato patrulio;
10.9. policijos specialiosios priemonės (toliau – specialiosios priemonės) – guminės lazdos, antrankiai ir surišimo priemonės, kovinių imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys ir transporto priverstinio stabdymo priemonės;
10.10. matavimo priemonės – alkotesteriai, dujų analizatoriai, greičio, stiklų skaidrumo matavimo ir kiti prietaisai, padedantys nustatyti kelių eismo taisyklių ar kitokius teisės pažeidimus;
10.11. garso ir vaizdo aparatūra (toliau – aparatūra) – garso ir vaizdo grotuvai, fotoaparatai, filmavimo kameros ir kita aparatūra, padedanti fiksuoti padarytus kelių eismo taisyklių ir kitokius teisės pažeidimus, autoavarijų bei kitų įvykių vietas, pėdsakus, liudytojų parodymus ir kitus faktinius duomenis, turinčius reikšmę administracinei ar baudžiamajai bylai teisingai išspręsti;
10.12. šaunamieji ginklai – tarnybiniai automatai, pistoletai, revolveriai, šautuvai ir pan., kurie naudojami Policijos įstatymo nustatyta tvarka, siekiant nutraukti pavojingą visuomenei veiką ar sulaikyti bei pristatyti į policiją tokią veiką padariusį asmenį;
10.13. pažeidėjo pristatymas – teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, trunkanti ne ilgiau kaip tris valandas, vykdoma policijos pareigūnų už kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus, kai asmuo pristatomas į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas;
10.14. asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas – teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, naudojama siekiant surasti daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas arba gali turėti reikšmę bylai;
11. Tarnybos pareigūnai savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Policijos ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, vidaus reikalų ministro ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro norminiais dokumentais, savivaldybių sprendimais.
12. Tarnybos veiklos teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos prokuratūra, neviršydamos įstatymų suteiktų įgaliojimų, policijos veiklą kontroliuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos Seimo institucijos, Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tam įgalioti pareigūnai.
13. Tarnybos rikiuotės padaliniai (rinktinės, batalionai, kuopos, būriai, grupės) steigiami policijos komisariatuose. Be to, gali būti atskiri kelius aptarnaujantys rikiuotės padaliniai. Šiuos padalinius ir jų struktūrą tvirtina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras.
14. Eismą keliuose kontroliuoja kelių patruliai (toliau – patruliai), kuriems keliami šie reikalavimai:
14.2. turėti vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti ne mažiau kaip „A“ ir „B“ kategorijų transporto priemones, bei išlaikyti papildomą kelių eismo taisyklių egzaminą;
14.4. išlaikyti įskaitą ir turėti teisę vairuoti transporto priemones su specialiais garso ir šviesos signalais;
14.5. susipažinti su techninių matavimo priemonių naudojimosi instrukcijomis, išlaikyti įskaitą ir mokėti jomis naudotis;
14.12. žinoti eismo organizavimo pagrindus bei organizacijas, į kurias reikia kreiptis nustačius jo trūkumus;
14.13. žinoti vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir transporto priemonių registracijos tvarką bei numerio ženklus, išduodamus Lietuvoje;
15. Pareigūnai priimami dirbti kelių policijoje tik po bandomojo 3-jų mėnesių laikotarpio, kuris įforminamas atitinkamos policijos įstaigos vadovo įsakymu. Po šio laikotarpio jie privalo išlaikyti atitinkamus egzaminus, kurie organizuojami Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnyboje arba miestų vyriausiuose policijos komisariatuose. Pagal egzaminų rezultatus daroma galutinė išvada, ar pareigūnai gali dirbti kelių policijoje. Tai įforminama įsakymu.
III. TARNYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
17. Tarnybos veikla organizuojama atsižvelgiant į avaringumo analizės išvadas, turimas pajėgas ir priemones, kriminogeninę situaciją aptarnaujamoje teritorijoje, kelių ilgį ir eismo sąlygų ypatybes, transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo intensyvumą įvairiu paros metu, savaitės dienomis ir metų laikais.
18. Tarnybos pajėgos ir priemonės paskirstomos pagal respublikinius (1 priedas)* bei vietinius (2 priedas) maršrutų ir postų išdėstymo planus. Respublikinius planus pagal miestų (rajonų) kelių policijos vadovų pateiktus pasiūlymus kas ketvirtį sudaro Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnyba ir tvirtina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras. Vietinius planus pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus, sudaro tarnybos padalinių (kelių policijos) vadovai ir tvirtina miestų (rajonų) policijos komisariatų vadovai. Kelių policijos rinktinės planai sudaromi kas ketvirtį, juos tvirtina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnybos vadovas. *(priedai nepateikiami)
19. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir Druskininkų miestuose patruliai dirba tik pagal vietinius planus. Kituose miestuose bei rajonuose ne mažiau kaip 50 proc. turimų pajėgų dirba pagal respublikinius, o kitos – pagal vietinius planus. Maršrutai ir postai išdėstomi taip, kad be būtino reikalingumo nesidubliuotų. Sudarant planus, reikia atsižvelgti į kitų policijos rūšių patrulių pasiskirstymą.
20. Tarnybos pajėgų darbo režimą nustato kas mėnesį rikiuotės padalinio vadovo parengiamas grafikas. Jame nurodomos kiekvieno pareigūno darbo dienos ir valandos bei poilsio dienos. Grafiką tvirtina ir jo laikymąsi kontroliuoja rinktinių, batalionų, kuopų vadai, o kur jų nėra – kelių policijos vadovai.
21. Patrulių darbo laikas per mėnesį negali viršyti įstatymų numatyto laiko. Rikiuotės padalinio (kelių policijos, komisariato) vadovas turi teisę išimtiniais atvejais pratęsti jų darbo laiką, tai kompensuojama nustatyta tvarka. Darbo laikas skaičiuojamas nuo instruktažo pradžios ir baigiasi grafike numatytu laiku arba budėtojui ar rikiuotės padalinio (kelių policijos, komisariato) vadovui leidus baigti tarnybą.
22. Kiekvienam maršrutui (postui) užpildoma kortelė (3 priedas), kurioje nurodomi jo ypatumai. Kortelės išduodamos patruliams instruktažo metu ir grąžinamos pasibaigus darbo laikui. Draudžiama vykti į maršrutą (postą) neturint maršruto (posto) kortelės.
24. Patruliuojama sraigtasparniais, automobiliais, motociklais, dviračiais ir pėsčiomis. Patruliniai automobiliai ir motociklai nudažomi specialiomis spalvomis, automobilių tam tikrose vietose turi būti skiriamieji kelių policijos ženklai.
26. Prieš išvykstant į maršrutus (postus), patrulius instruktuoja rikiuotės padalinių, kelių policijos, komisariatų vadovai, kitų policijos rūšių pareigūnai pagal Lietuvos Respublikos policijos patrulinės tarnybos statutą. Instruktuoti gali ir kelių policijos (komisariato) budėtojas.
27. Patruliai instruktuojami tam skirtoje patalpoje, instruktažo metu naudojama kuo daugiau vaizdinių priemonių.
28. Instruktuojantis pareigūnas turi būti gerai pasirengęs ir privalo:
28.2. supažindinti patrulius su avaringumo būkle, kriminogenine situacija, eismo sąlygomis ir ypatumais, prieš tai dirbusių pamainų veikla, nurodyti darbo trūkumus ir būdus, kaip juos pašalinti;
28.4. įspėti patrulius, kad jie laikytųsi teisėtumo, tarnybinės drausmės ir kultūringai bei korektiškai bendrautų su eismo dalyviais ir kitais asmenimis;
29. Kiekvieno instruktažo metu tikrinama pareigūnų:
29.1. žinios apie teises ir pareigas, ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygas bei tvarką;
29.5. pažymėjimai, suteikiantys teisę vairuoti transporto priemones su specialiais garso ir šviesos signalais;
30. Instruktuojant rekomenduojama išnagrinėti vieną šios instrukcijos, teisės aktų arba kitų norminių dokumentų temą, aptarti konkretų atvejį arba situaciją.
32. Instruktažas baigiasi instruktuojančio pareigūno žodiniu nurodymu užtikrinti saugų eismą ir viešąją tvarką.
33. Patruliams ne rečiau kaip du kartus per mėnesį policijos įstaigos vadovo patvirtintomis temomis turi būti organizuojami tarnybiniai užsiėmimai, kurių metu supažindinama su naujais teisės aktais bei norminiais dokumentais, analizuojami veiklos rezultatai ir trūkumai, avaringumas, autoavarijų įforminimo dokumentai, administracinio poveikio priemonių taikymas, asmenų nusiskundimai ir pan.
34. Patruliai turi teisę:
34.1. reikalauti iš asmenų ir pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai išnaudotos įtikinimo priemonės, panaudoti prievartą;
34.2. įtarus teisės pažeidimą ir apie tai pareiškus asmeniui ar pareigūnui, tikrinti įtariamųjų asmenų dokumentus;
34.3. kai protokolo negalima surašyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje, o jis yra būtinas, pristatyti pažeidėją į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas ne ilgiau kaip 3 valandoms;
34.4. Policijos įstatyme numatytais atvejais panaudoti ginklus ir specialiąsias priemones.
Draudžiama naudoti tarnyboje asmeninius arba kitiems asmenims ar organizacijoms priklausančius automobilius bei technines matavimo priemones;
34.5. persekiojant asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, nusikaltėlius, besislapstančius nuo teisėsaugos organų, taip pat siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, bet kuriuo paros metu įeiti į asmenų gyvenamąsias ir ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų, bendrijų ir kt. patalpas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti – jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant pranešama prokuratūrai;
34.6. laikinai apriboti arba uždrausti transporto ar pėsčiųjų judėjimą arba darbus gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių bei transporto eismo saugumui.
Važiuojant į įvykio vietą, persekiojant nusikaltėlius, gabenant asmenis, kuriems būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais, nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis, priklausančiomis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, firmoms, bendrovėms ar asmenims, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių transportą;
34.7. esant būtinumui, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, firmoms, bendrovėms, taip pat asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis;
34.8. jeigu pažeistos šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų, narkotinių ir kitų leidimų sistemos reglamentuojamų medžiagų, priemonių ir daiktų laikymo bei naudojimo taisyklės, paimti juos iš organizacijų ar asmenų nustatyta tvarka;
34.9. pristatyti į blaivyklas, o jei jų nėra – į policiją neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali patys judėti ar gali padaryti žalą aplinkiniams arba sau, tapti nusikaltimų aukomis;
34.10. stabdyti transporto priemones, tikrinti krovinį, vairuotojo, transporto priemonės bei krovinio dokumentus, įstatymų numatytais atvejais atlikti vairuotojo ir keleivių asmens bei daiktų apžiūrą;
34.11. nustatyta tvarka sulaikyti transporto priemonę ir pristatyti kelių policijos (komisariato) budėtojui arba atitinkamoms teisėsaugos tarnyboms (ekonominei policijai, Valstybės saugumo departamentui ir pan.);
34.14. pristatyti transporto priemonių vairuotojus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nustatyti, ar jie yra blaivūs;
34.16. nustatyta tvarka paimti vairuotojo pažymėjimą ir (ar) transporto priemonės registracijos liudijimą bei vietoj jų išduoti laikinuosius dokumentus;
34.18. uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų reikalavimų;
34.19. iškviesti atitinkamas tarnybas priverstinai nuvežti transporto priemonę arba užblokuoti jos važiuoklę;
35. Patruliai privalo:
35.1. išmanyti įstatymus, vidaus reikalų ministro, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro norminius dokumentus, reglamentuojančius policijos veiklą, ir juos vykdyti;
35.2. išmanyti įstatymus ir kitus norminius dokumentus, reglamentuojančius transporto priemonių bei pėsčiųjų eismą, ir reikalauti iš asmenų bei pareigūnų juos vykdyti;
35.3. žinoti tarnybos tikslą ir uždavinius, jos vykdymo tvarką bei formas, maršruto (posto) ypatybes, artimiausių patrulių išsidėstymą;
35.4. atvykti į instruktažą nustatytu laiku, dėvėti tvarkingą uniformą, turėti ginklus, šovinius, specialiąsias ir matavimo priemones, radijo stotis (jeigu jų nėra patruliniuose automobiliuose ar motocikluose), duomenis apie praėjusios paros ieškomas transporto priemones, ieškomus asmenis, patruliavimo maršrutų (postų) korteles, tarnybinius ir vairuotojų pažymėjimus, skiriamuosius ženklus, pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti transporto priemones su specialiais garso ir šviesos signalais, darbo bloknotus (4 priedas), segtuvus dokumentams, rašymo priemones, protokolų blankus, baudos kvitų knygeles, transporto priemonių paėmimo protokolų blankus (5 priedas), transporto priemonių techninės apžiūros aktų blankus (6 priedas), kelių eismo taisyklių pažeidimų apskaitos korteles, švaraus popieriaus lapus, kelių eismo taisyklių knygeles, Administracinių teisės pažeidimų kodekso knygeles arba išrašus iš jų, švilpukus, reguliuotojo lazdeles arba skritulius, o tamsiu paros metu – ir šviesą atspindinčias liemenes bei žibintus;
35.5. eksploatuoti tik tvarkingas ir sukomplektuotas patrulines transporto priemones, kuriose turi būti pirmosios pagalbos priemonės, avarinio sustojimo ženklai (pageidautina 2 vnt.), gesintuvai, vilktys, radijo stotys, techninės priemonės, autoavarijos vietos atitvėrimo priemonės (plastmasinės piramidės, atitvėrimo stovai ir polietileninė juosta su užrašu „POLICIJA“ ir pan.), ruletės, guminės pirštinės, bei turėti kelionės lapus, neperšaunamąsias liemenes;
35.6. atvykus į maršrutą (postą), pranešti budėtojui, patikrinti techninių reguliavimo, ryšio priemonių, kelio, kelio ženklų būklę, kelio remonto, statybos ir kitų darbų vykdymo sąlygas. Jeigu yra trūkumų – juos pašalinti, o jei nėra galimybės to padaryti – pranešti budėtojui. Baigus darbą, nustatytus trūkumus ar gedimus registruoti žurnale (7 priedas). Be to, surašyti tarnybinį pranešimą ir perduoti jį rikiuotės padalinio (kelių policijos) vadovui;
35.8. patruliuoti tose maršruto vietose, kur dažni kelių eismo taisyklių pažeidimai (kur įvyksta daugiausia autoavarijų), intensyvaus eismo ir kitose pavojingose vietose. Susidarius sangrūdoms arba gavus budėtojo nurodymą, reguliuoti eismą;
35.9. atsakyti budėtojui, kai šis juos kviečia, pranešti buvimo vietą, taip pat vykdyti visus jo teisėtus nurodymus;
35.10. padėti eismo dalyviams ir kitiems asmenims, kuriems reikalinga pagalba. Ypatingą dėmesį skirti invalidams, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams;
35.11. atliekant tarnybines pareigas ir kreipiantis į eismo dalyvius, pasisveikinti, aiškiai ir suprantamai pasakyti savo policijos įstaigos pavadinimą, pareiginį laipsnį, pavardę. Sustabdžius transporto priemonę, nedelsiant prieiti prie vairuotojo, trumpai ir mandagiai pasakyti sustabdymo priežastį;
35.13. stabdant transporto priemones, imtis visų atsargumo priemonių apsaugoti save ir kitus eismo dalyvius;
35.14. nustatyta tvarka įforminti autoavarijų, kelių eismo taisyklių pažeidimų dokumentus ir (arba) kelių eismo taisyklių pažeidėjams taikyti administracinio poveikio priemones;
35.15. pristačius asmenį į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas, surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti pristatymo priežastis ir aplinkybes;
35.16. priimant sprendimą, įforminti kelių eismo taisyklių ir kitų teisės pažeidimų dokumentus bei, pažeidėjams taikant administracinio poveikio priemones, įvertinti visas tokių pažeidimų aplinkybes, ypač kai juos padaro senyvo amžiaus asmenys ar invalidai;
35.17. įforminant kelių eismo taisyklių ir kitų teisės pažeidimų dokumentus bei pažeidėjams taikant administracinio poveikio priemones, išaiškinti jų teises, teisę apskųsti priimtą sprendimą, patrulių veiksmus bei apskundimo tvarką;
35.18. pašalinti eismo kliūtis (sustojusi, sugedusi transporto priemonė, iškritęs krovinys ir pan.); jeigu šių kliūčių tuoj pat pašalinti neįmanoma, informuoti budėtoją ir pasirūpinti, kad jos būtų pašalintos arba pažymėtos bei aptvertos;
35.20. dalyvaujant specialiose policinėse operacijose, surašant protokolą arba skiriant vairuotojui baudą kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo vietoje, būtinai sutikrinti, ar transporto priemonės agregatų numeriai atitinka įrašus registracijos dokumentuose;
35.21. vykdyti bendrą akivaizdžių teisės pažeidimų prevenciją ir, kontroliuojant eismą, reaguoti į visus viešosios tvarkos pažeidimus;
35.22. imtis priemonių asmenų, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais;
35.23. atlikti neatidėliotinus veiksmus likviduojant tokių nelaimių padarinius bei talkinti įvairių tarnybų pareigūnams, atliekantiems šiuos darbus;
35.24. gavus asmens ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba patiems būnant liudininkais, imtis priemonių užkirsti jiems kelią, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenis, padariusius pavojingą visuomenei veiką, įvykio vietai apsaugoti, nusikaltimo liudytojams nustatyti;
35.25. užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į policijos įstaigą asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų asmenims arba kurių būklė yra bejėgiška;
35.26. radus arba gavus iš asmenų vertingus daiktus, brangenybes, pinigus, lobį ir pan., pristatyti komisariato budėtojui, surašius išsamų tarnybinį pranešimą;
IV. BUDĖTOJŲ VEIKLA
36. Tarnybos pajėgas ir priemones valdo policijos įstaigų, kelių policijos, rikiuotės padalinių vadovai per šių policijos įstaigų bei kelių policijos budėtojus, taip pat patys budėtojai.
37. Budėtojai vadovaujasi Respublikos policijos įstaigų budėtojų dalių laikinosios darbo instrukcijos, patvirtintos Vidaus reikalų ministerijos 1992 07 02 įsakymu Nr. 418, kitų norminių dokumentų ir šios instrukcijos reikalavimais. Miestuose ir rajonuose, kur nėra kelių policijos budėtojų, jų pareigas atlieka policijos įstaigų budėtojai.
38. Budėtojų pareigos:
38.4. priimti pranešimus ir pareiškimus apie autoavarijas, nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus bei juos registruoti gautos informacijos apie įvykius registracijos žurnale;
38.5. priimant pranešimus apie autoavarijas, išsiaiškinti įvykio laiką, vietą, aplinkybes, duomenis apie pranešėją, transporto priemones, dalyvavusias autoavarijose, ar yra nukentėjusių asmenų;
38.6. įvertinus gautą informaciją, pasiųsti arčiausiai dirbančius patrulius ir (arba) pačiam nuvykti į autoavarijų vietas ar pasirūpinti, kad į šias vietas nuvyktų kvotos (tardymo) grupės;
38.9. gavus pranešimą apie daromą nusikaltimą, nurodyti arčiausiai dirbančiam patruliui patikrinti šią informaciją ir nedelsiant informuoti tos policijos įstaigos, kurios aptarnaujamoje teritorijoje vykdomi neteisėti veiksmai, budėtoją;
38.11. patrulių prašymu nustatyta tvarka patikrinti ir operatyviai perduoti jiems duomenis apie transporto priemonių registraciją, vairuotojus ar kitus asmenis;
38.12. nustatyti pristatytų asmenų tapatybę ir transporto priemonių priklausymą bei patikrinti pagal ieškomų asmenų ir transporto priemonių duomenų bazes. Nustačius, kad šie asmenys ar transporto priemonės yra ieškomos, perduoti kitų policijos įstaigų pareigūnams;
38.13. gavus pranešimą apie susidariusias transporto sangrūdas, sugedusias eismo reguliavimo priemones ar keliuose atsiradusias kliūtis, siųsti patrulį, jei reikia, pergrupuoti turimas pajėgas arba organizuoti apylanką;
38.14. jei reikia, apie susidariusias transporto sangrūdas, kliūtis ar kitų eismo sąlygų ypatybes pranešti atitinkamoms tarnyboms ir žiniasklaidai;
38.15. gavus pranešimą apie ne vietoje paliktą ir trukdančią eismui transporto priemonę, informuoti atitinkamą organizaciją, kuri turi teisę organizuoti jos nuvežimą;
38.16. organizuoti iš autoavarijų vietų pasišalinusių vairuotojų, pavogtų transporto priemonių paiešką „karštais pėdsakais“;
38.17. organizuoti vairuotojų, neįvykdžiusių patrulių reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, sulaikymą turimomis pajėgomis ir priemonėmis;
38.18. baigus budėjimą ir keičiantis budėtojų pamainoms, naujai pamainai perduoti visą turimą informaciją, administracinių teisės pažeidimų medžiagas pateikti kelių policijos (rikiuotės padalinio) vadovams, o poilsio ir švenčių dienomis – kitos pamainos budėtojui ir pasirašyti budėtojų tarnybos priėmimo ir perdavimo registracijos žurnale.
V. BUDĖTOJO DOKUMENTACIJA
39. Be dokumentų, nurodytų 38.4, 38.7, 38.18 punktuose, kelių policijos budėtojas turi turėti:
39.8. rastų, paimtų, atiduotų daiktų ir turto, kurio priklausymas nenustatytas, registracijos žurnalą;
39.10. ryšių aparatūros, signalizacijos, operatyvinės ir kriminalistinės technikos gedimų apskaitos ir patikrinimų registracijos žurnalą;
39.11. nustatyto pavyzdžio protokolų, siuntimų pas teismo medicinos ekspertą ir kvitų šaknelių blankų;
VI. TRANSPORTO PRIEMONIŲ STABDYMAS
41. Patrulis gali sustabdyti transporto priemonę, kai:
41.2. transporto priemonės išvaizda, techninė būklė, krovinio pritvirtinimas ar jo pervežimas neatitinka nustatytų reikalavimų;
41.3. reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones;
41.4. įtariama, kad vairuotojas pasišalino iš autoavarijos vietos arba jis ar keleiviai dalyvavo padarant nusikaltimą;
42. Prieš stabdydamas transporto priemonę patrulis turi įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams, turi būti psichologiškai pasiruošęs bendrauti su vairuotoju ir keleiviais, taip pat apsiginti, jeigu dėl jų neteisėtų veiksmų iškils pavojus jo sveikatai ar gyvybei.
44. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą rankos, reguliuotojo lazdelės ar skritulio su raudonu atšvaitu mostu skersai judėjimo krypčiai. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku.
45. Tamsiu paros metu transporto priemonės stabdomos griežtai laikantis šių reikalavimų:
45.1. policijos pareigūnas turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (specialiąsias liemenes, rankogalius ir kt.), dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu;
46. Galima stabdyti transporto priemonę važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš paskos ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per patrulinio automobilio garsiakalbį.
47. Jeigu įtariama, kad sustabdytos transporto priemonės vairuotojas ir (ar) keleiviai gali nepaklusti arba pasipriešinti policijos pareigūnams, būtina užrašyti jos markę, spalvą ir valstybinį numerį bei informuoti kelių policijos (komisariato) budėtoją.
48. Greitosios medicinos pagalbos, policijos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų operatyvinių tarnybų transporto priemonės su įjungtais mėlynos spalvos žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiais garso signalais stabdomi tik tais atvejais, kai yra tikslių duomenų, kad jie pavogti, naudojami nusikalstamais tikslais arba jų vairuotojai neblaivūs.
50. Jeigu patrulį sudaro trys pareigūnai, antrasis turi pasilikti prie patrulinio automobilio, panaudoti jį kaip priedangą, stebėti sustabdytoje transporto priemonėje esančius asmenis ir būti pasirengęs atitinkamai reaguoti į galimus pasipriešinimo ar kitus jų veiksmus bei suteikti reikalingą pagalbą pirmajam pareigūnui.
51. Trečiasis pareigūnas (vairuotojas) taip pat turi stebėti 50 punkte paminėtus asmenis ir atitinkamai reaguoti į jų veiksmus. Jis turi pasilikti patruliniame automobilyje ir būti pasirengęs radijo ryšiu perduoti budėtojui reikiamą informaciją, iškviesti pagalbą ar persekioti sustabdytą transporto priemonę, jei jos vairuotojas staiga bandytų pasitraukti iš sustabdymo vietos.
52. Jeigu patrulį sudaro du pareigūnai, antrasis turi būti pasirengęs atlikti visus veiksmus, paminėtus 50 ir 51 punktuose.
53. Jeigu eismo dalyvis padarė teisės pažeidimą, jo esmė paaiškinama pažeidėjui remiantis atitinkamais kelių eismo taisyklių ir kitų dokumentų reikalavimais. Be to, jį reikia įspėti, kad tai, ką jis kalbės, gali būti įrašyta aparatūra ir panaudota nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą.
54. Jeigu pažeidėjas jautriai reaguoja į paaiškinimus ir pastabas, karščiuojasi, reikia stengtis jį nuraminti.
55. Pažeidėją į patrulinį automobilį galima pakviesti tik tais atvejais, kai reikia įforminti kelių eismo taisyklių ar kitokio teisės pažeidimo dokumentus (vairuotojo blaivumui patikrinti, surašyti protokolą.)
57. Jeigu yra sustabdyta viena transporto priemonė ir tikrinami jos vairuotojo (krovinio) dokumentai ar įforminamas jo padarytas kelių eismo taisyklių ar kitoks teisės pažeidimas, draudžiama stabdyti kitas transporto priemones, išskyrus atvejus, kai jų vairuotojai akivaizdžiai pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimus arba vykdomos specialiosios policinės priemonės.
58. Draudžiama stabdyti transporto priemones kelių ruožuose, kur ribotas matomumas, stačiose nuokalnėse, sankryžose, perėjose, geležinkelio pervažose ir kitose pavojingose vietose, kur sustojusi transporto priemonė gali sukelti autoavariją, sutrukdyti kitų transporto priemonių eismą, sudaryti transporto grūstį, užstoti kitiems vairuotojams kelio ženklus ar šviesoforo signalus, sukelti pavojų patrulių ir (arba) eismo dalyvių gyvybei ar sveikatai.
59. Jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo:
59.1. įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, markę, spalvą, ypatingus požymius);
59.2. persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu, įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, bandyti ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį;
59.4. patrulinio automobilio judėjimo greitį pasirinkti, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas;
59.5. prireikus įstatymo nustatyta tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą arba priverstinio stabdymo priemonę;
59.6. nesulaikius transporto priemonės, surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti pažeidimo esmę, stabdymo aplinkybes bei priemones, kurių imtasi pažeidėjui sulaikyti, taip pat vairuotojo ir keleivių požymius;
59.7. sulaikius transporto priemonę, imtis visų atsargumo priemonių ir išsiaiškinti nestojimo priežastį;
59.8. įstatymų, kitų norminių dokumentų ir šios instrukcijos nustatyta tvarka pristatyti transporto priemonę, vairuotoją bei keleivius kelių policijos (komisariato) budėtojui (jei jis nenurodo kitaip);
59.9. surašyti protokolą ir išsamiai aprašyti stabdymo ir sulaikymo aplinkybes tarnybiniame pranešime, kurį pridėti prie protokolo;
59.10. jeigu vairuotojas (keleivis) pasipriešino ir nevykdė patrulio teisėto nurodymo ar reikalavimo arba įžeidinėjo jo garbę ir orumą, surinkti šio pažeidimo medžiagą (pažeidėjo ir liudytojų paaiškinimai, patrulių tarnybiniai pranešimai, daiktiniai įrodymai, vaizdo ar garso įrašai, protokolas ir kt.), kuri nustatyta tvarka registruojama ir išsiunčiama miesto (rajono) apylinkės teismui.
VII. ASMENŲ NUŠALINIMAS NUO TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRAVIMO
60. Asmuo turi būti nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, kai:
60.5. vairuoja areštuotą arba pavogtą transporto priemonę ar yra suklastoti jos agregatų numeriai, registracijos dokumentai, techninės apžiūros talonas, valstybinio numerio ženklai (ženklas), vairuotojo pažymėjimas, krovinio ir kiti dokumentai, taip pat kai yra kitų nusikaltimų požymių;
60.6. nustatoma, kad transporto priemonės kėbulo, važiuoklės numeriai, valstybinio numerio ženklai (ženklas) neatitinka įrašų registracijos dokumentuose;
60.7. pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus transporto priemone draudžiama toliau važiuoti dėl jos techninių gedimų;
61. Visais atvejais, kai patrulis nušalina asmenį nuo transporto priemonės vairavimo, jis turi surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo, dėl ko asmuo buvo nušalintas nuo vairavimo, kur yra transporto priemonė, ar ji buvo pristatyta į kelių policiją, komisariatą, saugojimo aikštelę arba į kitą vietą ir kokiu būdu, ar su ja nuvažiavo kitas vairuotojas bei jo duomenis.
VIII. EISMO DALYVIŲ NEBLAIVUMO (APSVAIGIMO) BŪSENOS NUSTATYMO TVARKA
62. Transporto priemonės vairuotojas turi būti patikrintas, ar yra blaivus (neapsvaigęs), jeigu jam būdingi girtumo ar apsvaigimo požymiai (paraudusios akys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio kvapas iš burnos ir pan.) arba jis dalyvavo autoavarijoje.
63. Jeigu patrulis, sustabdęs transporto priemonę, įsitikina, kad vairuotojui būdingi girtumo ar apsvaigimo požymiai ir šiam sutikus, turi patikrinti jį alkotesteriu. Vairuotojui nesutikus, jį pristato į asmens sveikatos priežiūros įstaigą girtumui (apsvaigimui) nustatyti.
64. Vairuotojo neblaivumas (apsvaigimas) turi būti nustatomas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo jo vairuojamos transporto priemonės sustabdymo.
65. Įvykus autoavarijai, joje dalyvavusių vairuotojų blaivumas turi būti nustatomas ne vėliau kaip per dvi valandas nuo to momento, kai kelių policijos (komisariato) budėtojas užregistravo pranešimą apie autoavariją.
66. Jeigu autoavarijos metu nukentėjo žmonės, su ja susiję vairuotojai ar kiti eismo dalyviai privalomai nuvežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų patikrinta, ar jie yra blaivūs (neapsvaigę).
67. Jeigu autoavarijos metu žmonės nenukentėjo, su ja susijusius eismo dalyvius galima patikrinti alkotesteriu.
68. Jeigu nustatant neblaivumą (apsvaigimą) buvo panaudotas alkotesteris, nustačius, kad vairuotojas neblaivus (apsvaigęs), tikrinimo rezultatai spausdinami specialiu spausdintuvu dviem egzemplioriais.
69. Vairuotojas, susipažinęs su tikrinimo rezultatais, abiejuose egzemplioriuose tam skirtoje skiltyje turi parašyti „Sutinku“ arba „Nesutinku“ ir pasirašyti.
70. Vienas tikrinimo rezultatų egzempliorius pridedamas prie protokolo, kitas įsegamas į specialų segtuvą ir saugomas dvejus metus.
72. Visi asmenų neblaivumo ar apsvaigimo tikrinimo atvejai registruojami žurnale (9 priedas). Kiekvienam alkotesteriui pildomas atskiras žurnalas. Jų lapai turi būti sunumeruoti, įrišti, o žurnalai antspauduoti policijos įstaigos antspaudu.
73. Jeigu įtariamas neblaivumu (apsvaigimu) vairuotojas atsisako būti tikrinamas alkotesteriu arba nesutinka su tikrinimo rezultatais, jo būklė nustatoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
74. Jeigu prireikia medicininės apžiūros neblaivumui (apsvaigimui) nustatyti, pildomas asmens siuntimas (10 priedas). Su siuntimu turi būti pateikti ir asmens tapatybę įrodantys dokumentai.
75. Medicininė apžiūra turi būti atlikta ir be asmens tapatybę įrodančių dokumentų, tačiau patrulis, pristatęs vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, privalo nustatyti jo asmens tapatybę ir tai pranešti medicininę apžiūrą atlikusiai įstaigai.
76. Nustačius, kad vairuotojas neblaivus, patrulis turi nustatyta tvarka įforminti pažeidimo dokumentus.
77. Vairuotojas turi teisę atsisakyti medicininės apžiūros, tačiau tai laikoma jos vengimu ir atitinkamai įforminama.
78. Jeigu būtina, patrulis gali pristatyti vairuotoją į policijos komisariatą arba į medicininio išblaivinimo įstaigą.
IX. TRANSPORTO PRIEMONIŲ EKSPLOATACIJOS UŽDRAUDIMAS
80. Sustabdęs transporto priemonę, kuria pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiama toliau važiuoti dėl jos techninių gedimų, patrulis privalo dviem egzemplioriais surašyti transporto priemonės techninės apžiūros aktą ir nustatyta tvarka įforminti pažeidimą. Techninės apžiūros aktas taip pat gali būti surašomas apžiūrint transporto priemones po autoavarijos, vagystės, jas įregistruojant ar išregistruojant ir kitais atvejais, dalyvaujant arba nedalyvaujant savininkui. Šiais atvejais antras akto egzempliorius atiduodamas vairuotojui (savininkui), jei jis to prašo.
81. Jeigu buvo surašytas protokolas, pirmas techninės apžiūros akto egzempliorius pridedamas prie jo, o antras atiduodamas vairuotojui.
82. Jeigu vairuotojui bauda buvo paskirta ir paimta pažeidimo padarymo vietoje, pirmas techninės apžiūros akto egzempliorius registruojamas administracinių bylų registracijos žurnale ir nurodomas baudos kvito numeris.
X. TRANSPORTO PRIEMONĖS PAĖMIMAS
84. Jeigu sustabdžius transporto priemonę įtariama, kad vairuotojas pasišalino iš autoavarijos vietos, padarė nusikaltimą, vairuoja areštuotą arba pavogtą transporto priemonę ar suklastoti jos agregatų numeriai, registracijos dokumentai, techninės apžiūros talonas, valstybinio numerio ženklai, vairuotojo pažymėjimas, krovinio ir kiti dokumentai, ar nustatoma, kad kėbulo, važiuoklės numeriai, valstybinio numerio ženklai (ženklas) neatitinka įrašų registracijos dokumentuose, sustabdžius arba aptikus ieškomą transporto priemonę, taip pat kai yra kitų nusikaltimų požymių, transporto priemonė pristatoma komisariato (ne kelių policijos) budėtojui.
85. Pristatęs tokią transporto priemonę, patrulis turi surašyti šio komisariato vadovui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo visas pristatymo priežastis bei aplinkybes, ir kartu su pristatyta transporto priemone perduoda jį komisariato budėtojui.
86. Jeigu tam įgalioti komisariato pareigūnai priima sprendimą dėl transporto priemonės paėmimo, policijos komisariato budėtojas privalo organizuoti jos saugojimą.
88. Transporto priemonėje esančios materialinės vertybės grąžinamos asmeniui, iš kurio ji paimama, jeigu nereikia apriboti disponavimo šiomis vertybėmis.
89. Jeigu transporto priemonėje yra krovinys ar didesni daiktai, kurių vairuotojas pasiimti negali, jam pasiūloma organizuoti jų paėmimą. Jeigu jis atsisako, tai įrašoma paėmimo protokole ir krovinys ar daiktai saugomi kartu su transporto priemone.
90. Duomenys apie sulaikytas transporto priemones registruojami žurnale (11 priedas) ir jos grąžinamos tik savininkams, teisėtai jas valdantiems, arba įgaliotiesiems asmenims, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
91. Pageidautina, kad transporto priemones pristatytų specialiai organizuota tarnyba pagal patrulių ar budėtojo iškvietimą. Tačiau jeigu tokios tarnybos nėra arba negalima jos iškviesti, patruliai gali patys pristatyti šias transporto priemones.
XI. MATAVIMO PRIEMONIŲ PANAUDOJIMAS
93. Galima naudoti tik tas matavimo priemones, kurios nustatyta tvarka oficialiai įteisintos ir kurioms atliktos būtinos metrologinės patikros. Jos naudojamos pagal gamyklų instrukcijas ir metodinius nurodymus.
94. Naudotis šiomis priemonėmis gali tik pareigūnai, kurie susipažino su jų naudojimosi instrukcijomis ir išlaikė atitinkamas įskaitas.
95. Naudodami matavimo priemones, patruliai turi turėti jų metrologinių patikrų liudijimų kopijas ir pateikti jas kelių eismo taisyklių pažeidėjams, jeigu jie prašo.
XII. PATRULIO VEIKSMAI AUTOAVARIJOS VIETOJE
97. Jeigu patrulis gavo informaciją apie įvykusią autoavariją, jis turi nedelsdamas pranešti kelių policijos (komisariato) budėtojui ir toliau veikti pagal jo nurodymus.
98. Atvykus į autoavarijos vietą, būtina:
98.3. patrulinį automobilį pastatyti kairėje pusėje prieš autoavarijos vietą, kad būtų galima saugiai prieiti prie nukentėjusiojo ar apgadintos transporto priemonės;
98.4. atitverti autoavarijos vietą šviesą atspindinčiais stovais, turimais avarinio sustojimo ženklais, mirksinčiais žibintais ir pan.;
98.5. nustatyti transporto priemonių vairuotojus, asmenis, susijusius su autoavarija, ir liudytojus;
98.6. stebėti, kad autoavarijoje dalyvavusios transporto priemonės liktų savo vietose, kad nebūtų naikinami ar klastojami palikti pėdsakai;
98.7. jei autoavarijos metu atitrūkusios nuo automobilio detalės (krovinys) išsibarstė po važiuojamąją dalį, dėl ko kitų transporto priemonių eismas tapo nebeįmanomas, jas nufotografuoti ir (arba) pažymėti (dažais, kreida ir pan.) vietas, kur jos (jis) buvo, bei pašalinti;
98.9. informuoti kelių policijos (komisariato) budėtoją apie atliekamus veiksmus ir aplinkybių pasikeitimus;
98.10. jeigu po autoavarijos dokumentų įforminimo transporto priemonės dėl apgadinimų toliau važiuoti negali, organizuoti jų nuvežimą;
99. Į autoavarijos vietą būtina atvykti kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 20 minučių mieste ir ne vėliau kaip per 1 valandą rajone po to, kai buvo gautas budėtojo nurodymas.
100. Autoavarijos vietoje draudžiami išankstiniai vieši autoavarijos aplinkybių bei jos dalyvių veiksmų komentarai ir įvertinimai bei išvados apie jos kaltininkus. Draudžiama rodyti savo palankumą kuriam nors autoavarijos dalyviui bei kalbėti temomis, nesusijusiomis su ja.
101. Pagal budėtojo nurodymą atvykus į autoavarijos, kurios metu nukentėjo žmonės, vietą, iki atvyks operatyvinė tardymo (kvotos) grupė, be 98 punkte nurodytų veiksmų, būtina:
101.1. imtis priemonių, kad nukentėjusiems asmenims būtų suteikta skubi medicinos pagalba ir (arba) jie būtų pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą;
101.2. jei yra galimybė, nukentėjusieji gabenami specialiu greitosios pagalbos automobiliu. Patrulis turi užsirašyti šio automobilio valstybinį numerį ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią bus pristatyti nukentėję asmenys, pavadinimą;
101.3. jei nėra galimybės iškviesti greitosios pagalbos automobilio, o nukentėjusiųjų būklė gali turėti įtakos jų sveikatai ir gyvybei, reikia gabenti juos pakeleiviniu automobiliu. Patrulis turi užsirašyti šio automobilio duomenis, vairuotojo pavardę bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią bus pristatyti nukentėję asmenys, pavadinimą;
101.4. jei neįmanoma nukentėjusiųjų pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu automobiliu, informavus budėtoją, jie vežami patruliniu automobiliu;
101.7. užrašyti vairuotojų, kurių transporto priemonės dalyvavo autoavarijoje, liudytojų ir kitų su autoavarija susijusių asmenų duomenis;
101.8. paimti autoavarijos dalyvių vairuotojo pažymėjimus, o jei jų nėra – kitus asmenybę patvirtinančius dokumentus ir transporto priemonių registracijos liudijimus, bei užtikrinti, kad šie asmenys būtų autoavarijos vietoje tol, kol operatyvinė tardymo (kvotos) grupė įformins autoavarijos dokumentus;
102. Įforminant autoavarijos, kurios metu nukentėjo žmonės, dokumentus, surašomas autoavarijos vietos apžiūros protokolas (12 priedas) ir sudaromas planas (13 priedas).
103. Pagal budėtojo nurodymą įforminami autoavarijos, kurios metu buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelių statiniai arba kitoks turtas, dokumentai ir atvykus į jos vietą, be 98 punktuose nurodytų veiksmų, būtina:
103.1. apklausti liudytojus autoavarijos vietoje bei paimti jų raštiškus paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užrašyti jų duomenis;
103.3. apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo autoavarijoje, ir schemoje aprašyti jų apgadinimus (tiek išorinius, tiek vidinius), nurodant geometrinę formą, pobūdį ir atstumą iki jų nuo žemės paviršiaus;
103.5. paimti visų autoavarijoje dalyvavusių asmenų vairuotojo pažymėjimus ir išduoti jiems laikinus leidimus vairuoti transporto priemones, o surinktą medžiagą perduoti kelių policijos budėtojui arba rikiuotės padalinio (kelių policijos) vadovui, kai nėra galimybės nustatyti kaltininką autoavarijos vietoje.
104. Jeigu nėra galimybės vietoje įforminti visų autoavarijos dokumentų, patrulis gali paimti vairuotojų pažymėjimus ir išduoti laikinus leidimus vairuoti transporto priemones (15 priedas), kuriuose nurodo, kada vairuotojai turi atvykti į kelių policiją įforminti administracinio teisės pažeidimo dokumentų.
105. Autoavarijos schemoje fiksuojama:
105.2. transporto priemonių ratų pėdsakai, nurodant jų pobūdį (slydimo ir stabdymo, slydimo skersine kryptimi, laisvo riedėjimo, riedėjimo ir stabdymo), ir šių pėdsakų pradžia ir pabaiga kelio važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu;
105.4. transporto priemonių stiklų šukės, plastmasinių dalių nuolaužos, nubyrėjusi žemė, tepalo, benzino, aušinimo skysčio, kraujo ir kt. dėmės kelio ilgio ir pločio atžvilgiu;
106. Autoavarijos vietos schemoje įvardijami grafiškai pažymėti daiktai, pėdsakai, transporto priemonės ir kiti daiktiniai įrodymai. Jeigu pažymima transporto priemonių susidūrimo vieta, nurodoma, pagal kokius požymius ji nustatyta.
107. Autoavarijos dalyvių paaiškinimuose turi būti nurodomi transporto priemonių judėjimo kryptys, greičiai, atstumai iki atsiradusių kliūčių, nukentėjusių pėsčiųjų judėjimo kryptys ir sparta, matomumo, oro sąlygos ir kitos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant autoavarijos kaltininką.
109. Jeigu vairuotojas su transporto priemone pasitraukė iš autoavarijos vietos, atvykus į tokios autoavarijos vietą, papildomai būtina:
109.2. apklausti autoavarijos dalyvius (dalyvį), nukentėjusiuosius, liudininkus ir pagal jų parodymus bei autoavarijos vietoje likusius pėdsakus (glaisto, dažų likučiai, padangų žymės, žibintų, stiklų šukės, detalės, nukritusios nuo transporto priemonės, ir kt.) nustatyti galimą pasitraukusios transporto priemonės markę, modelį, spalvą, valstybinį numerį, kitus galimus požymius (užrašai, būdingos formos, apdailos elementai, apgadinimai ir kt.), kryptį, kuria nuvažiavo transporto priemonė;
110. Atvejai, kada patrulis gali laikinai pasitraukti iš maršruto ar posto:
110.1. policijos įstaigos, kelių policijos, tarnybos padalinio vadovo ar budėtojo nurodymu ar leidimu;
110.5. kai reikia persekioti asmenis, padariusius nusikaltimą, vairuotojus, kurie nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ar pasitraukė iš autoavarijos vietos;
110.6. kai reikia suteikti pagalbą asmenims, nukentėjusiems autoavarijos metu, nelaimingų atsitikimų atvejais ir pan.;
XIII. TARNYBOS KONTROLĖ
112. Patrulių darbą kontroliuoja tam įgalioti Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, policijos komisariatų, kelių policijos ir rikiuotės padalinių vadovai.
114. Policijos komisariatų kelių policijos rikiuotės padalinių vadovai turi atlikti atvirus patikrinimus ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o neakivaizdžius – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
115. Atviro patikrinimo metu tikrinama:
115.2. patrulių išvaizda, tarnybiniai pažymėjimai, ginklai, ekipuotė, tarnybiniai dokumentai ir kt.;
115.3. patrulių žinios apie operatyvinę padėtį maršrute (poste), avaringumą aptarnaujamoje teritorijoje ir tarnybos ypatybes;
116. Atviro patikrinimo metu radę trūkumų, tikrintojai privalo vietoje imtis priemonių jiems pašalinti. Patrulių darbo bloknotuose pažymima apie atliktą patikrinimą, nurodomi rasti trūkumai ir priemonės, kurių buvo imtasi.
118. Pareigūnai, tikrinantys darbą neakivaizdžiai, turi atkreipti dėmesį į:
118.4. tai, ar teisingai stabdomos transporto priemonės, ar pagrįstai taikomos administracinio poveikio priemonės kelių eismo taisyklių pažeidėjams;
119. Apie atliktą neakivaizdų patikrinimą rašomas tarnybinis pranešimas pareigūnui, kuris skyrė patikrinimą.
120. Tikrinamasis patrulis atvykusių tikrinti pareigūnų turi paprašyti pateikti tarnybinį pažymėjimą.
123. Draudžiama tikrinant tarnybą mėginti atimti ginklą ar specialiąsias priemones, taip pat tikrinti kitais būdais, galinčiais sukelti nelaimingus atsitikimus ar kitus sunkius padarinius.
XIV. PATRULIŲ IR RIKIUOTĖS PADALINIŲ DARBO APSKAITA IR ĮVERTINIMAS
126. Atskleidus nusikaltimus, sulaikius nusikaltėlius, pildomas kriminalinių ir ekonominių nusikaltimų apskaitos žurnalas (17 priedas).
128. Rikiuotės padalinio (kelių policijos) vadovas kas mėnesį analizuoja autoavarijų dokumentus ir patrulių veiklą bei sudaro kelių policijos darbo rezultatų suvestinę (19 priedas). Rezultatai apibendrinami instruktažų, tarnybinių užsiėmimų, pasitarimų metu.
129. Patrulių darbas vertinamas pagal:
129.6. dalyvavimą atskleidžiant nusikaltimus, sulaikant nusikaltėlius ir viešosios tvarkos pažeidėjus;
129.8. tarnybinių pareigų, šios instrukcijos ir kitų norminių dokumentų, reglamentuojančių kelių policijos veiklą, išmanymą bei mokėjimą juos taikyti;
130. Rikiuotės padalinio veikla vertinama pagal tarnybos organizavimo lygį ir galutinius patrulių darbo aptarnaujamoje teritorijoje rezultatus.
PATVIRTINTA
Policijos departamento
prie Vidaus reikalų ministerijos
generalinio komisaro
1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 99
2 priedas
KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TVARKYMO IR TEISĖS AKTŲ TAIKYMO INSTRUKCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų (toliau – bylos) raštvedybos tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – kodeksas), kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, ši instrukcija ir kiti norminiai aktai. Šios instrukcijos privalo laikytis kelių policijos ir kiti tam įgalioti kitų policijos tarnybų pareigūnai.
2. Šioje instrukcijoje vartojamos sąvokos ir terminai:
2.1. administracinis teisės pažeidimas – priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę;
2.3. nutarimas – procesinis dokumentas, kurį priima tam įgaliotas pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą;
2.4. medžiaga – pirminiai duomenys apie pažeidimą ir pažeidėją (pažeidėjo, liudytojų, nukentėjusiųjų paaiškinimai, autoavarijos schema, pareigūno tarnybinis pranešimas ir kt.);
2.5. tarnybinis pranešimas – dokumentas, kuriame pareigūnas aprašo visas aplinkybes, susijusias su įvykusiu faktu, ir kurį pateikia vadovui;
2.6. paaiškinimas – dokumentas, kuriame asmuo aiškina nusikaltimo, administracinio teisės pažeidimo, autoavarijos ar kito įvykio aplinkybes;
2.7. administracinė byla – įvairūs procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstomos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, įrodymai, daromos išvados ir priimami nutarimai dėl asmens kaltumo ar nekaltumo ir poveikio priemonių;
2.8. pakartotinis pažeidimas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje, 129 straipsnio pirmojoje dalyje, 130 straipsnyje numatytų veiksmų padarymas pakartotinai per vienerius metus neatsižvelgiant į šiuose straipsniuose išvardytų pažeidimų rūšį;
2.9. sistemingas pažeidimas – sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidimas, tai yra keleto (daugiau kaip dviejų) pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124-1 straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, padarymas per vienerius metus neatsižvelgiant į šiuose straipsniuose išvardytų pažeidimų rūšį;
2.10. įgaliotasis pareigūnas – bet kurios policijos tarnybos pareigūnas, kuriam pavesta atlikti tam tikrą darbą bei suteikta teisė surašyti kelių eismo taisyklių pažeidėjams protokolus, pagal savo kompetenciją nagrinėti šių pažeidimų bylas. Tokie įgaliojimai suteikiami patikrinus pareigūno kelių eismo taisyklių ir norminių dokumentų, reglamentuojančių kelių policijos darbą, žinias, dalyvaujant Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnybos atstovui ir įforminus tai policijos įstaigos vadovo įsakymu;
2.11. užsieniečiai – asmenys, kurie turi bet kurios užsienio valstybės pilietybę, ir asmenys be pilietybės;
2.12. diplomatinis ir konsulinis imunitetas – tai diplomatinio ir konsulinio personalo atleidimas nuo valstybinių institucijų taikomos teisės;
2.13. vairuotojas – asmuo, turintis teisę vairuoti tos (tų) kategorijos (-ų) transporto priemonę (-es);
3. Įstatymų reikalavimų laikymasis, taikant poveikio priemones už kelių eismo taisyklių administracinius teisės pažeidimus, užtikrinamas sisteminga aukštesniųjų institucijų ir pareigūnų kontrole, teise apskųsti ir kitais įstatymų numatytais būdais.
II. KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO PROTOKOLO SURAŠYMAS
5. Nustačius pažeidimą ir surinkus įrodymus, pagal kodekso 259 straipsnį dėl padaryto kelių eismo taisyklių (toliau – taisyklės) pažeidimo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – protokolas), kuris yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą ir pažeidėją (1 priedas)*. *(priedai nepateikiami)
6. Protokolus turi teisę surašyti kelių policijos pareigūnai ir tam įgalioti kitų policijos tarnybų pareigūnai.
Kiti (neįgalioti) policijos pareigūnai surašo tarnybinį pranešimą ir iškviečia kelių policijos pareigūną ar tam įgaliotą kitos policijos tarnybos pareigūną arba nustatyta tvarka pristato pažeidėją į kelių policiją protokolui surašyti.
8. Protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas ar teisėjas.
Protokolas nesurašomas ir tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto taisyklių pažeidimo, gali sumokėti baudą pažeidimo vietoje ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (kodekso 82 straipsnis, 123 straipsnio pirmoji dalis, 124 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji dalys, 124-1 straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji ir šeštoji dalys, 131 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 132-1 ir 134 straipsniai).
9. Jeigu pažeidėjas ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus taisyklių pažeidimus, nurodytus šios instrukcijos 8 punkte, surašomas protokolas.
10. Protokolas surašomas atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jei pažeidėjo veiksmuose yra taisyklių administracinio teisės pažeidimo požymių.
11. Kodekso 187-2 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo pareigūnas, nagrinėjantis taisyklių pažeidimo bylą, kurioje buvo padarytas šis teisės pažeidimas.
12. Jei protokolą būtina surašyti, bet to negalima padaryti taisyklių pažeidimo padarymo vietoje, kelių policijos pareigūnas ar tam įgaliotas kitas policijos pareigūnas gali pažeidėją pristatyti į policiją tik tuo atveju, kai šis neturi asmens dokumentų ir nėra liudytojų, galinčių pateikti reikalingus jo duomenis.
Teisės pažeidėjas turi būti pristatomas kiek galima greičiau ir negali būti laikomas ilgiau kaip tris valandas nuo administracinio teisės pažeidimo nustatymo momento.
Protokolas surašomas tik dalyvaujant pažeidėjui. Jeigu taisyklių pažeidimą padarė keletas asmenų, protokolas surašomas kiekvienam iš jų.
13. Protokolas ir kiti šioje instrukcijoje numatyti priedai pildomi plunksnakočiu juodu, mėlynu ar violetiniu rašalu arba šių spalvų tušinukais, įskaitomai, negalima trinti ir taisyti. Išimtiniais atvejais protokole pataisius turi būti dedama žyma (pvz., „Ištaisymu tikėti“ ar kt.) ir tai patvirtinama pareigūno ir pažeidėjo parašais, nurodant pareigūno vardą, pavardę. Administracinio teisės pažeidimo bylos nutarime trinti, braukyti ar taisyti draudžiama.
14. Protokolas surašomas pagal kodekso 260 straipsnio reikalavimus:
14.1. nurodoma surašymo data ir vieta, surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, duomenys apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, norminis aktas (straipsnis, jo dalis), numatantis atsakomybę už šį teisės pažeidimą, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai, pažeidėjo pasiaiškinimas, kitokia informacija, būtina bylai išspręsti;
14.2. pažeidėjo vardas ir pavardė rašomi spausdintinėmis raidėmis (į kiekvieną langelį įrašoma viena raidė);
14.3. protokole trumpai ir tiksliai nurodoma pažeidimo esmė (neleistina bendra pažeidimo formuluotė, pvz., „pažeidė kelių eismo taisykles“, „viršijo greitį“ ir pan.);
14.4. braižant autoavarijos schemą, nurodomas tikslus transporto priemonių išsidėstymas po autoavarijos, atstumai iki objektų, kitų kelio statinių ir elementų (šaligatvių, kelkraščių, griovių, kilometrų ženklų, elektros, telefono stulpų ir kt.); būtina užfiksuoti pėdsakus ir surinkti įrodymus apie transporto priemonių išsidėstymą bei judėjimo trajektorijas prieš autoavariją;
14.5. jei pažeidimui nustatyti panaudojamos techninės priemonės, protokole parašomas jų pavadinimas, numeris ir rodmenys, su kuriais pasirašytinai supažindinamas pažeidėjas, išskyrus atvejus, kai rodmenys išspausdinami atskirame protokole specialiu spausdintuvu(tuo atveju pažeidėjas pasirašo atskirame protokole);
14.6. jei būtina (autoavarijos atveju – visuomet), nurodomi papildomi duomenys, patikslinantys pažeidimo esmę, ir kiti faktai, galintys turėti reikšmės teisingam nutarimui byloje priimti;
14.7. kiekvienas policijos pareigūnas (-ai), užfiksavęs (-ę) taisyklių pažeidimą, papildomai parašo išsamų (-ius) tarnybinį (- ius) pranešimą (-us) ir prideda prie protokolo;
14.8. protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir taisyklių pažeidimą padaręs asmuo; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys;
14.9. jeigu taisyklių pažeidimą padaręs asmuo atsisako pasirašyti, tai pažymima protokole ir nurodomi atsisakymo pasirašyti motyvai. Jei yra liudininkų, gali pasirašyti ir jie;
14.10. taisyklių pažeidimą padaręs asmuo turi teisę protokole raštu paaiškinti padarytą taisyklių pažeidimą, pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl pažeidimo bei protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus;
15. Sulaikius neblaivų (apsvaigusį) vairuotoją, neblaivumo (apsvaigimo) faktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrodomas panaudojus specialias technines priemones arba vairuotoją pristačius į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
16. Jeigu vairuotojas teigia, kad yra blaivus (neapsvaigęs) ir vengia pasiūlyto patikrinimo blaivumui ar apsvaigimui nustatyti, surašomas protokolas, o tarnybiniame (-iuose) pranešime (-uose) būtinai nurodomi neblaivumo (apsvaigimo) požymiai ir kokiu būdu vengta patikrinimo.
17. Jeigu padarytas pažeidimas, už kurį pagal kodeksą skiriama bauda arba atimama teisė vairuoti transporto priemonę, iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas (laikinas leidimas vairuoti transporto priemones), jei jo nėra – transporto priemonės registracijos dokumentai, ir atitinkamai išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas, tai pažymima protokole.
18. Jei paimamas laikinasis dokumentas, išduodant naują laikinąjį dokumentą galiojimo terminas nurodomas toks, koks buvo pirmajame laikinajame dokumente.
19. Kai dėl autoavarijos sudėtingumo be papildomo tyrimo neįmanoma nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė taisykles, iš vairuotojų paimami vairuotojo pažymėjimai ir išduodami laikini leidimai vairuoti transporto priemones.
20. Minėti leidimai galioja vieną mėnesį nuo išdavimo dienos, jeigu nenurodomas trumpesnis jų galiojimo laikas. Leidimų galiojimo laikas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui kelių policijoje pagal pažeidimo vietą arba transporto įskaitos vietą, arba pažeidėjo deklaruotą gyvenamąją vietą.
21. Jeigu šių leidimų galiojimą reikia pratęsti ne pagal pažeidimo padarymo vietą, tai atliekama tik gavus iš policijos komisariato, kurio pareigūnas surašė taisyklių pažeidimo protokolą, šių leidimų išdavimo patvirtinimo dokumentą.
22. Žyma apie laikino leidimo vairuoti transporto priemonę (laikino transporto priemonės registracijos dokumento) galiojimo laiko pratęsimą patvirtinama antspaudu.
23. Išduodamame laikinajame leidime vairuoti transporto priemones paliekamos tik tos kategorijos, kurios yra vairuotojo pažymėjime, kitos išbraukiamos kryžmai nuo vieno iki kito langelio kampo.
Policijos pareigūnas įspėja vairuotoją, kad šis, vairuodamas automobilį, turėtų asmens dokumentą ir kad laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas galioja tik Lietuvos Respublikoje.
24. Laikinas leidimas, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs, paimamas, o vairuotojui skiriama bauda pagal kodekso 124-1 straipsnio šeštąją dalį, jeigu teisė vairuoti transporto priemones atimta, skiriama bauda pagal kodekso 128 straipsnio antrąją dalį.
25. Jeigu vairuotojas, įvykdęs nutarimą skirti administracinę nuobaudą, nepateikia laikino leidimo vairuoti transporto priemones, grąžinant paimtą vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas turi parašyti pasiaiškinimą.
26. Jei nepateiktas laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas, vairuotojo pasiaiškinime turi būti nurodytos dokumento dingimo ar pametimo aplinkybės.
III. PROTOKOLŲ PRIĖMIMAS, REGISTRAVIMAS IR BYLŲ TVARKYMAS
28. Surašyti taisyklių pažeidimų protokolai atiduodami baigus darbą ir registruojami nustatyta tvarka.
29. Protokolus iš policijos darbuotojų priima ir apskaitą tvarko įgaliotasis kelių policijos pareigūnas arba policijos įstaigos budėtojas.
30. Visi gauti protokolai turi būti registruojami numeruojant didėjančia tvarka iki metų pabaigos bylų registracijos žurnale (2 priedas). Iš kitų policijos komisariatų gauti protokolai ir papildomi dokumentai registruojami atskirame bylų registracijos žurnale.
31. Bylų apskaita gali būti kompiuterizuota, bet ir tada būtina tvarkyti bylų registracijos žurnalus. Protokolo šaknelėje pažymima jo gavimo data, gavėjo parašas, pareigos, vardo raidė, pavardė. Įgaliotasis kelių policijos pareigūnas per parą turi padaryti reikiamas žymas bylų registracijos žurnale.
32. Įgaliotasis kelių policijos pareigūnas, gavęs protokolą ir papildomą medžiagą, pradeda taisyklių pažeidėjo bylą.
33. Protokolų registracijos žurnale eilės numeris laikomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeriu.
34. Policijos komisariate bylos perduodamos pasirašytinai, tai pažymima taisyklių pažeidimo bylų registracijos žurnale.
IV. PASIRUOŠIMAS NAGRINĖTI BYLĄ
36. Ruošdamasis nagrinėti bylą, kelių policijos pareigūnas išsiaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus:
36.5. ar tenkintini arba atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų ir advokatų prašymai, kada ir kur nagrinėti bylą;
37. Jeigu pažeidėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešta, jam išsiunčiamas registruotas pranešimas, kada ir kur bus nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla (3 priedas). Pranešimo šaknelė pridedama prie bylos.
V. BYLŲ NAGRINĖJIMAS
39. Kodekso 81, 82 straipsniuose (dėl pažeidimų autotransporte), 123-134 straipsniuose, 135 straipsnyje (dėl vairuotojų transporto priemonių panaudojimo), 145-147, 149, 160, 160-1, 160-2, 169 straipsniuose, 187 straipsnio antrojoje dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus nagrinėja kelių policijos vyriausiasis komisaras, vyresnysis komisaras, komisarai, komisarai inspektoriai, vyresnieji inspektoriai. Jie skiria nuobaudą, atima teisę vairuoti transporto priemones ir konfiskuoja daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas. Kiti kelių policijos pareigūnai gali skirti baudą iki dviejų šimtų litų. Kiti įgaliotieji policijos pareigūnai – baudą iki penkiasdešimties litų.
Neįgaliotieji policijos pareigūnai teisės skirti administracines nuobaudas už taisyklių pažeidimą neturi.
40. Bylos nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pagal transporto priemonių įskaitos vietą arba pagal pažeidėjo deklaruotą gyvenamąją vietą.
41. Nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti, ar už šį taisyklių pažeidimą nėra numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248-2 straipsnį ar pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130-1 ir 130-2 straipsnius.
42. Bauda skiriama ir paimama pažeidimo padarymo vietoje, kai asmuo neginčija padaryto taisyklių pažeidimo, ir skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda už kodekso 82 straipsnyje, 123 straipsnio pirmojoje dalyje, 124 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 124-1 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 131 straipsnio pirmojoje ir penktojoje dalyse, 132-1 ir 134 straipsniuose numatytus pažeidimus.
43. Bylos išnagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turinti teisę nagrinėti bylą institucija (pareigūnas) gauna taisyklių pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą.
Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, jei teisės pažeidimas tęsėsi ilgai – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.
Atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jei pažeidėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti paskiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą arba ją nutraukti priėmimo dienos.
Jeigu teisės pažeidėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba dėl kitų priežasčių negalima nagrinėti jo bylos, nuobaudos skyrimo terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šis terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos. Bylai atidėti arba pratęsti rašomas motyvuotas nutarimas.
44. Kelių policijos ir kiti įgaliotieji policijos pareigūnai administracines nuobaudas už taisyklių pažeidimus gali skirti pagal jiems suteiktus įgaliojimus ir tik eidami tarnybines pareigas.
45. Jei miesto, rajono kelių policijos vadovas suserga, atostogauja, išvyksta į ilgalaikę komandiruotę arba nušalinamas nuo pareigų, kelių policijos vadovo vardu skirti baudą, atimti teisę vairuoti transporto priemones, konfiskuoti daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali policijos įstaigos vadovo įsakymu paskirtas laikinai eiti kelių policijos vadovo pareigas pareigūnas.
46. Byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jei šio asmens nėra, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog laiku jam pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (pažeidėjui tai pasirašytinai nurodyta protokole arba jam įteiktas registruotas kvietimas, telegrama), ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
47. Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau taisyklių pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.
Jeigu asmuo padarė kelis taisyklių pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats kelių policijos pareigūnas, jam skiriama nuobauda parenkama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų.
48. Nagrinėjant bylas dėl neblaivaus vairuotojo padaryto taisyklių pažeidimo, sukėlusio kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą arba kitų transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą, jei būtina, išreikalaujama sveikatos priežiūros įstaigos pažyma apie kūno sužalojimo sunkumo laipsnį arba pažyma apie materialinės žalos dydį. Jeigu padaryta veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę, surinkta medžiaga perduodama tardymo institucijoms.
49. Administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką (kodekso 187 straipsnio pirma dalis, 187-2 straipsnis), bylos ne vėliau kaip per vieną parą nuo protokolo surašymo persiunčiamos rajono (miesto) apylinkės teismui pagal pažeidimo padarymo vietą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatytas kitoks siuntimo terminas ir tvarka.
50. Byla pradedama nagrinėti, kai pristatomas bylą nagrinėsiantis pareigūnas.
Bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas taisyklių pažeidimo protokolas. Apsvarstomi prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai.
51. Policijos pareigūnas, nagrinėdamas bylą, privalo išaiškinti:
52. Nutarime dėl bylos turi būti išspręstas paimtų daiktų ir dokumentų konfiskavimo arba grąžinimo tvarkos klausimas, taip pat nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas.
Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais paskirta nuobauda įrašoma į protokole esantį nutarimą arba surašomas atskiras nutarimas (4 priedas).
53. Išnagrinėjęs taisyklių pažeidimo bylą, kelių policijos arba kitas įgaliotasis policijos pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų:
54. Nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas esant vienai iš aplinkybių, numatytų kodekso 250 ir 251 straipsniuose.
55. Nepilnamečiui nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos už taisyklių pažeidimą.
56. Nepilnamečiui iki šešiolikos metų amžiaus administracinio poveikio priemonės netaikomos. Todėl bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
58. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl invalidumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs, o kitais atvejais tik esant jo raštiškam prašymui.
59. Skiriant nuobaudas už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaiginamųjų medžiagų (kodekso 126 straipsnis), taip pat už pakartotinį taisyklių pažeidimą (kodekso 130-1 straipsnis) arba transporto priemonių vairuotojų sistemingą taisyklių pažeidinėjimą (kodekso 130-2 straipsnis), atimama teisė vairuoti visų turimų rūšių kelių transporto priemones.
60. Skiriant nuobaudas už taisyklių pažeidimus, kurie, be skiriamos administracinės nuobaudos, įvertinami balais, nutarime nurodoma: „paskirti... baudą, įvertinti pažeidimą..... balais“.
Nutarimas skelbiamas baigus bylos nagrinėjimą, nedelsiant. Nutarimo nuorašas įteikiamas pažeidėjui, taip pat nukentėjusiajam (jo prašymu, pasirašytinai), kartu nurodoma nutarimo vykdymo tvarka.
Jeigu pažeidėjas nagrinėjant bylą nedalyvavo, nutarimo nuorašas per tris dienas išsiunčiamas jam paštu, tai pažymima protokole.
61. Vairuotojai laikomi netekę teisės vairuoti transporto priemones (priemonę) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo momento, o apskundus nutarimą įstatymų numatyta tvarka – nuo skundo nepatenkinimo dienos.
62. Atėmusi teisę vairuoti transporto priemones kelių policijos institucija (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, visuomeninei organizacijai, darbo kolektyvui tarpininkaujant, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam ši teisė atimta, sąžiningai dirba ir pavyzdingai elgiasi.
Visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavimo raštas arba prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo turi būti registruojamas policijos komisariato raštinėje. Ant tarpininkavimo rašto ar prašymo turi būti policijos įstaigos vadovo ar jį pavaduojančio pareigūno rezoliucija vykdyti. Tarpininkavimo raštas arba prašymas privalo būti išnagrinėtas per 15 dienų. Surinktoje medžiagoje turi būti pažyma, už ką atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir kokiam laikui, pažymos apie esamus teisėtvarkos pažeidimus pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, teistumą. Pagal surinktą medžiagą surašomas motyvuotas nutarimas. Apie priimtą sprendimą informuojamas pareiškėjas. Sutrumpinus teisės atėmimo terminą, asmuo nustatyta tvarka laiko egzaminus. Išlaikius egzaminą jam grąžinamas vairuotojo pažymėjimas. Išnagrinėtos medžiagos su nutarimais nustatyta tvarka saugomos atskirame aplanke.
63. Kelių policijos pareigūnas ar kitas įgaliotasis policijos pareigūnas, nustatęs priežastis ir sąlygas, lėmusias taisyklių pažeidimus, pateikia įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir kitiems pareigūnams pasiūlymus imtis priemonių, kad būtų pašalintos tos priežastys ir sąlygos.
VI. NUTARIMO SKIRTI ADMINISTRACINĘ NUOBAUDĄ APSKUNDIMO TVARKA
66. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kuriam jis priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjęs asmuo.
67. Asmuo gali paduoti skundą per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apygardos administraciniam teismui pagal institucijos (jos pareigūnų), kurios aktas skundžiamas, buvimo vietą.
Skundas taip pat gali būti paduodamas ar siunčiamas apygardos administraciniam teismui per policijos instituciją (pareigūną), paskyrusią nuobaudą. Policijos komisariatas (pareigūnas) per tris paras skundą kartu su byla nusiunčia teismui.
Jeigu buvo priimtas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones, o praleistas skundo padavimo terminas atnaujinamas (paskelbiamas), vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo vairuoti transporto priemones arba laikino transporto priemonės registracijos dokumento galiojimo laikas pratęsiamas, iki baigsis terminas skundui paduoti arba bus priimtas sprendimas dėl skundo.
68. Gavus teismo sprendimą (nutartį), kad panaikinta paskirta administracinė nuobauda, paimtas vairuotojo pažymėjimas (transporto priemonės registracijos dokumentas) atiduodamas, išieškotos pinigų sumos grąžinamos, paskirti balai panaikinami.
69. Administracinėn atsakomybėn traukto asmens prašymu apie tai, kad panaikintas nutarimas, pranešama to asmens darbo kolektyvui arba pagal mokymosi ar gyvenamąją vietą.
70. Jeigu pirmosios instancijos (apygardos administracinių) teismų sprendimai netenkina dalyvaujančių byloje asmenų, dar neįsiteisėję sprendimai gali būti apskųsti paduodant apeliacinį skundą aukštesniajam administraciniam teismui.
Apeliacinis skundas gali būti paduodamas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos per tą teismą, kuris priėmė sprendimą, arba tiesiogiai aukštesniajam administraciniam teismui.
Jeigu terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendimą priėmęs teismas turi teisę atnaujinti (paskelbti) šį terminą.
Apeliacinio skundo turinys išdėstytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 318 straipsnyje.
VII. NUTARIMŲ SKIRTI ADMINISTRACINES NUOBAUDAS VYKDYMAS
71. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiai institucijai arba institucijai, kuriai persiunčiama byla su nutarimu.
Klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs arba administracinę bylą su nutarimu gavęs kelių policijos pareigūnas.
72. Pagal kodekso 303 straipsnį nutarimą skirti administracinę nuobaudą privalo vykdyti valstybės ir visuomeninės įmonės, įstaigos, organizacijos, pareigūnai ir privatūs asmenys.
74. Tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas atskirai.
75. Jei yra aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti baudą (išskyrus imamą taisyklių pažeidimo vietoje) negalima, priėmęs nutarimą kelių policijos ar kitas įgaliotasis pareigūnas pagal asmens, kuriam taikomas nutarimas, raštišką pareiškimą gali atidėti nutarimo vykdymą iki vieno mėnesio. Tokiu atveju pareigūnas pareiškime nurodo savo sprendimą. Tokie pareiškimai registruojami nustatyta tvarka.
76. Priėmęs nutarimą skirti administracinę nuobaudą kelių policijos pareigūnas ar kitas įgaliotasis pareigūnas, atsižvelgęs į gautus dokumentus, nutarimo vykdymą nutraukia kodekso 307 straipsnyje nurodytais atvejais. Priimamas kitas nutarimas. Nutrauktas vykdymo procesas negali būti pradėtas iš naujo.
77. Baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą, – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
78. Kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka.
Paskirtą baudą už taisyklių pažeidimą pažeidėjas sumoka taupomajame ar kitame banke, išskyrus baudą, kuri paimama taisyklių pažeidimo vietoje.
79. Pagal kodekso 262 straipsnį paimant baudą taisyklių pažeidimo padarymo vietoje, pažeidėjui pasirašytinai išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas, kuris yra griežtos finansinės apskaitos dokumentas.
80. Sumokėjus baudą, paskirtą surašant taisyklių administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir pateikus kelių policijai ar kitai įgaliotai policijos tarnybai nustatyto pavyzdžio kvitą, paimtas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentas grąžinamas, o išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones (laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas) paimamas. Kvitas arba kitas dokumentas, patvirtinantis, kad bauda sumokėta, pridedamas prie bylos.
Jei pažeidėjas prašo, kvitas gali būti grąžintas, protokole pažymėjus kvito numerį, mokėjimo datą, banko įstaigos pavadinimą.
Jei įtariamas kvite nurodytų įmokų falsifikavimas, kvitą būtina sutikrinti su jį išdavusia banko įstaiga. Tai žodžiu arba raštu pranešama pažeidėjui.
81. Kai pažeidėjas negali sumokėti baudos pagal nutarimo priėmimo vietą, administracinė byla ir paimti vairuotojo arba transporto registracijos dokumentai persiunčiami kelių policijai pagal transporto priemonės registracijos vietą arba pažeidėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai pranešama pažeidėjui.
82. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs pareigūnas siunčia šį nutarimą pažeidėjo darbovietei, Valstybinės socialinio draudimo valdybos teritoriniam padaliniui, mokymo įstaigai arba teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal pažeidėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Antstolių darbui palengvinti rekomenduojama nurodyti pažeidėjo vardu užregistruotas transporto priemones.
Jeigu nėra turto, iš kurio gali būti išieškota bauda, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda gali būti pakeista administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos, bet ne ilgiau kaip trisdešimt parų. Gavus teismo antstolio aktą apie išieškojimo negalimumą, nutarimą skirti baudą priėmęs pareigūnas kreipiasi į apylinkės teismą su prašymu (5 priedas) nesumokėtą baudą pakeisti administraciniu areštu.
83. Nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą, jeigu atimta teisė vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.
84. Jeigu atimta teisė vairuoti ne visų rūšių kelių transporto priemones, vairuotojo pažymėjime pažymima, kokių rūšių kelių transporto priemones vairuoti atimta teisė.
85. Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengia atiduoti kelių policijai vairuotojo pažymėjimą ir toliau vairuoja (sulaikomas vairuojant) nuobaudos galiojimo laikotarpiu, informuojamos kitos policijos tarnybos, darbovietės administracija. Nuobaudą paskyręs kelių policijos pareigūnas (įstaiga) gali pratęsti šios teisės atėmimą tiek laiko, kiek buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu. Tokiais atvejais priimamas ir pridedamas prie bylos nutarimas dėl nuobaudos taikymo pratęsimo.
86. Asmenų, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta nuo 12 iki 36 mėnesių, vairuotojo pažymėjimai saugomi kelių policijoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
87. Asmenims, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones atimta nuo 12 iki 36 mėnesių, vairuotojo pažymėjimai grąžinami, kai išlaikomas taisyklių teorijos egzaminas kelių policijoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o tiems, iš kurių teisė buvo atimta 36 mėnesiams ir daugiau, – ir praktinio vairavimo egzaminas. Šių vairuotojų pažymėjimai per 5 dienas išsiunčiami saugoti į zoninius egzaminų ir transporto apskaitos sektorius, kur atėmimo terminui pasibaigus laikomi abu egzaminai.
88. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą negali būti vykdomas, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Jeigu nutarimo vykdymas sustabdytas pagal kodekso 295 straipsnį, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo. Pagal kodekso 306 straipsnį atidėjus nutarimo vykdymą, senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidėjimo pabaigos.
VIII. TAISYKLIŲ PAŽEIDIMŲ, PADARYTŲ SEIMO NARIŲ, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ NARIŲ, TEISĖJŲ, PROKURATŪROS DARBUOTOJŲ, DOKUMENTŲ ĮFORMINIMO YPATUMAI
89. Lietuvos Respublikos Seimo narių, Ministro Pirmininko, ministrų, taip pat savivaldybių tarybų narių taisyklių pažeidimų bylos nagrinėjamos ir administracinio poveikio priemonės taikomos bendra tvarka.
90. Teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teisėjui padarius taisyklių pažeidimą, medžiaga perduodama teisingumo ministrui arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkui drausminei bylai iškelti. Už administracinius teisės pažeidimus teisėjas negali būti pristatytas į policiją arba kitas tarnybines patalpas. Teisėjo neliečiamumas galioja ir vairuojamam transportui, teisėjo asmeniniams daiktams ir dokumentams.
Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn be Konstitucinio Teismo sutikimo, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Konstitucinio Teismo teisėjas, sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos įstaigas be asmens dokumentų, turi būti nedelsiant paleidžiamas, kai nustatoma jo asmenybė.
91. Jeigu teisėjas vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus (apsvaigęs), jam neleidžiama vairuoti ir pasiūloma pasitikrinti nustatyta tvarka. Jei jis atsisako tai padaryti, surašomas vengimo pasitikrinti protokolas.
IX. TAISYKLIŲ PAŽEIDIMŲ, PADARYTŲ UŽSIENIEČIŲ IR ASMENŲ, NETURINČIŲ PILIETYBĖS, DOKUMENTŲ ĮFORMINIMO YPATUMAI
93. Užsieniečiai, neturintys diplomatinio imuniteto Lietuvos Respublikoje (toliau – imunitetas), asmenys, neturintys pilietybės, už taisyklių pažeidimus atsako bendra tvarka.
95. Paskyręs baudą pareigūnas privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad bauda būtų išieškota, be to, turi nedelsdamas pranešti pasienio policijai.
96. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, po 15 dienų nuo nutarimo priėmimo vairuotojo pažymėjimas persiunčiamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai.
97. Taisyklių pažeidimų, kuriuos padarė užsieniečiai, neturintys imuniteto, bylos paprastai nagrinėjamos pažeidimo dieną arba ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pažeidimo išaiškinimo dienos.
98. Surašant protokolą dėl autoavarijos, kurioje dalyvavo užsienio pilietis, pažymimas draudimo kompanijos pavadinimas, adresas, draudimo pažymėjimo numeris, galiojimo laikas, išdavimo vieta ir data.
Užsienio piliečiams, pervežantiems tarptautinius krovinius, žyma apie autoavariją ir transporto priemonės apgadinimą (muitinės plombų pažeidimą, krovinio, kėbulo apgadinimą, brezento įplėšimą ir kt.) įrašoma krovinio muitinės deklaracijoje.
99. Turintys imunitetą užsieniečiai, padarę taisyklių pažeidimą, administracinėn atsakomybėn netraukiami.
100. Jei užsienietis, turintis imunitetą, pažeidžia taisykles, patikrinami jo asmens dokumentai, surašomas tarnybinis pranešimas. Patikrinti dokumentai grąžinami. Įvykus autoavarijai, kai yra nukentėjusių žmonių, paprašoma, kad įforminant įvykį dalyvautų minėtas asmuo. Jeigu asmuo, turintis imunitetą, atsisako dalyvauti, protokolas surašomas jam nedalyvaujant.
101. Jeigu asmuo, turintis imunitetą, vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus (apsvaigęs), jam neleidžiama vairuoti ir pasiūloma pasitikrinti nustatyta tvarka. Jei jis atsisako tai padaryti, surašomas vengimo pasitikrinti protokolas, iškviečiamas ambasados darbuotojas, pranešama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai.
102. Apie užsieniečio, turinčio imunitetą, padarytus taisyklių pažeidimus nedelsiant pranešama policijos komisariato budėtojui, kuris informuoja Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos budėtoją.
103. Surinkti būtini užsienio piliečio, turinčio imunitetą, padarytų taisyklių pažeidimų dokumentai per tris dienas išsiunčiami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. Tai pranešama užsienio piliečiui.
104. Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas vyksta lietuvių kalba.
Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Vertėją skiria taisyklių pažeidimo bylą nagrinėjantis kelių policijos pareigūnas.
Vertėjas privalo atvykti pareigūno šaukimu ir tiksliai atlikti visą pavestą darbą. Vertėjams mokama vadovaujantis kodekso 279 straipsniu.
X. KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMŲ, VERTINAMŲ BALAIS, APSKAITA, TEISĖS VAIRUOTI TRANSPORTO PRIEMONES KODEKSO 130-2 STRAIPSNYJE NUMATYTAIS ATVEJAIS ATĖMIMO TVARKA
105. Vairuotojui skiriant administracinę nuobaudą už taisyklių pažeidimus, pažeidimas įvertinamas balais pagal šiuos kodekso straipsnius:
106. Kelių policijos pareigūnas, nustatęs taisyklių pažeidimą, įvertinamą balais:
106.1. skiria baudą pažeidimo vietoje ir pažeidimą įvertina balais, išduoda nustatytos formos kvitą arba surašo protokolą; nutarimą formuluoja pagal šios instrukcijos 60 punktą;
106.2. užpildo taisyklių pažeidimo apskaitos kortelę (6 priedas); kortelė taip pat pildoma už taisyklių pažeidimus, numatytus kodekso 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnio pirmojoje dalyje, 130, 130-1, 130-2 straipsniuose, kitais atvejais, kai atimama teisė vairuoti transporto priemones, taip pat kai pagal kodekso 329 straipsnį sutrumpinamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikas; kortelė pildoma tik asmenims, turintiems teisę vairuoti;
106.3. baigęs darbą, kortelę kartu su protokolu (jeigu buvo surašytas) atiduoda ir registruoja kelių policijoje (budėtojų tarnyboje) esančiame administracinių bylų registracijos žurnale; kortelės siunčiamos pagal transporto priemonės įskaitos (pažeidėjo deklaruotą gyvenamąją) vietą, jeigu kitaip nenumato kiti norminiai dokumentai;
106.4. jeigu balų už tris (ar daugiau) taisyklių pažeidimus (įskaitant paskutinįjį) suma yra 10 ar daugiau, turinčiam teisę vairuoti asmeniui papildomai surašo protokolą, kuriame nurodo per vienerius metus padarytus ir įvertintus balais taisyklių pažeidimus, taiko kodekso 130-2 straipsnyje numatytą sankciją.
107. Kol Vidaus reikalų ministerijoje nėra centralizuotos pažeidimų apskaitos, kelių policijos padaliniuose formuojama rašytinė ir kompiuterizuota kartoteka.
Duomenys apie taisyklių pažeidimą saugomi kartotekoje vienerius metus nuo nutarimo priėmimo dienos, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo atveju – iki teisės atėmimo termino pabaigos, bet ne mažiau kaip vienerius metus.
Už kartotekos duomenų išsaugojimą atsako paskirtas kelių policijos pareigūnas.
XI. TAISYKLIŲ PAŽEIDIMŲ APSKAITOS KORTELIŲ PILDYMAS
108. Pildant kortelę, taisyklių pažeidėjo duomenys surašomi iš vairuotojo pažymėjimo (transporto priemonės registracijos liudijimo, asmens paso ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento). Jei nėra dokumento, kuriame nurodytas asmens kodas, kortelėje rašoma gimimo data (metai, mėnuo, diena).
109. Kortelės pildomos ir neturintiems pilietybės asmenims arba užsienio piliečiams. Šiuo atveju nurodomas valstybės, kurioje išduotas vairuotojo pažymėjimas, kodas.
110. Nurodant gyvenamąją vietą, rašomas tikslus adresas, pvz.: Melioratorių g. 15-1, Salininkai, Vilniaus r.
111. Nurodant pažeidimo vietą, rašomas miestas, rajonas, gyvenvietė (kaimas), kelias, kilometras arba kita konkreti vieta, kurioje padarytas taisyklių pažeidimas.
112. Būtina trumpai ir tiksliai nurodyti pažeidimo esmę, pvz.: nustatyto greičio viršijimas – IEkm/h (parašomas leidžiamas greitis ir kokiu važiuota) ir kt. Nurodoma ir papildoma informacija, pvz.: sulaikytas persekiojant, sulaikytas panaudojus ginklą, sulaikomas priešinosi ir kt.
113. Jei teisės vairuoti atėmimo laikotarpis sutrumpinamas, rašoma raidė „S“. Taip pat nurodoma sutrumpinimo data.
XII. TAISYKLIŲ PAŽEIDIMO BYLŲ TVARKYMO YPATUMAI
115. Protokolai, jų šaknelės, laikinieji leidimai vairuoti transporto priemones, laikinieji transporto priemonės registracijos dokumentai, baudos kvitai yra griežtos apskaitos dokumentai.
116. Dokumentų blankais, žurnalais, numatytais instrukcijoje, kelių policijos padalinius aprūpina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Materialinio – techninio aprūpinimo tarnyba.
117. Tvarkant šiuos dokumentus, laikomasi tokių pačių reikalavimų, kaip ir tvarkant kitus griežtos apskaitos dokumentus. Jie registruojami griežtos apskaitos dokumentų gavimo ir išdavimo registracijos žurnale (7 priedas).
118. Sugadinti protokolai, laikinieji leidimai vairuoti transporto priemones, laikinieji transporto priemonės registracijos dokumentai, baudos kvitai ir panaudotų protokolų šaknelės grąžinami atsakingajam pareigūnui, tai pažymima griežtos apskaitos dokumentų gavimo ir išdavimo žurnale.
119. Žurnalai turi būti sunumeruoti, susiūti, užantspauduoti ir užregistruoti policijos įstaigos sekretoriate.
121. Taisyklių pažeidimo bylos, kurių nutarimai įvykdyti, susiuvamos į atskirus tomus.
Vairuotojų, iš kurių atimta teisė vairuoti transporto priemones, bylos susiuvamos į atskirus tomus, lapai sunumeruojami. Paskutiniame lape pažymimas tomo lapų skaičius, dedamas antspaudas ir pasirašoma.
122. Taisyklių pažeidimo bylos, neatsiimti vairuotojų pažymėjimai, transporto priemonių registracijos liudijimai saugomi Vidaus reikalų ministerijos 1993 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 445 patvirtintos Tipinės bylų nomenklatūros nustatytą laiką, jei kitaip nenumato kiti norminiai dokumentai.
123. Protokolų šaknelės ir sugadinti protokolai, baudos kvitai, laikinieji leidimai vairuoti transporto priemones, transporto priemonės registracijos liudijimo laikinieji talonai, taip pat taisyklių pažeidimo bylos ir neatsiimti vairuotojų pažymėjimai, transporto priemonės registracijos liudijimai, kurių saugojimo laikas pasibaigęs, naikinami Vidaus reikalų ministerijos 1993 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 345 patvirtintos Raštvedybos instrukcijos nustatyta tvarka, jei kitaip nenumato kiti norminiai dokumentai.
XIII. TEISĖTUMO UŽTIKRINIMO, TAIKANT NUOBAUDAS UŽ TAISYKLIŲ ADMINISTRACINIUS TEISĖS PAŽEIDIMUS, KONTROLĖ
124. Taisyklių pažeidimų apskaitą, nuobaudų taikymą taisyklių pažeidėjams bei raštvedybą kiekvieną dieną kontroliuoja kelių policijos (rikiuotės padalinių) vadovai.
125. Įstatymų reikalavimų laikymąsi taikant poveikio priemones už taisyklių pažeidimus ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį kontroliuoja policijos įstaigų vadovai arba jų sudaryta komisija.
126. Ne rečiau kaip kartą per vienerius metus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnybos vadovai organizuoja miestų, rajonų policijos įstaigų patikrinimą. Tikrinama:
126.1. ar kelių policijos pareigūnai žino administracinę atsakomybę už taisyklių pažeidimus reglamentuojančius įstatymus ir norminius aktus;
126.2. už taisyklių pažeidimus taikomų nuobaudų pagrįstumas; ypatingas dėmesys skiriamas toms byloms, kuriose buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, sutrumpintas atėmimo laikotarpis, taikytos nuobaudos už nuolat ar pakartotinai per vienerius metus padarytus ir kitus pavojingus saugiam eismui taisyklių pažeidimus;
126.3. taisyklių pažeidimų apskaitos ir analizės teisingumas, administracinės praktikos, taikant nuobaudas už dažniausiai sukeliančius autoavarijas taisyklių pažeidimus, kryptingumas;
126.5. sulaikytų vairuotojų pažymėjimų, griežtos apskaitos dokumentų blankų apskaita, saugojimas ir išdavimas;
126.6. žurnalų, protokolų ir kitų dokumentų pildymo teisingumas, taip pat bylų nagrinėjimo terminai;
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
128. Visi ginčai, kylantys dėl taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylų tvarkymo ir norminių aktų taikymo ir tai atliekančių policijos įstaigų arba jų pareigūnų veiksmų, yra nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.