LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL ŽVEJYBOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR MONITORINGO TIKSLAIS VYKDYMO TVARKOS
1996 m. gruodžio 5 d. Nr. 179
Vilnius
Norint racionaliai naudoti žuvų išteklius ir siekiant nustatyti leidimų žvejybai mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais išdavimo tvarką,
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos ministerijos
1996 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 179
Žvejybos mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais vykdymo tvarka
1. Leidimus gaudyti žuvis, vėžius ir kitus vandens gyvūnus (toliau – leidimus žvejoti) mokslinių tyrimų arba monitoringo tikslais Lietuvos organizacijoms išduoda Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas (AAM ŽID). Žvejoti šiais tikslais gali būti leidžiama bet kuriame valstybinio fondo vandens telkinyje, apie išduotą leidimą pranešus telkinio valdytojui ir nuomininkui. Privačiuose vandens telkiniuose tyrimai gali būti vykdomi tik turint raštišką savininko sutikimą arba be sutikimo, kai yra ypatingi atvejai (labai svarbių mokslui objektų radimas, naujų Lietuvai nepageidautinų rūšių atsiradimas, epizootija ir pan.), turint AAM ŽID leidimą.
2. Leidimai žvejybai mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais (išskyrus leidimus žvejybai limitų nustatymo tikslais vidaus telkiniuose) visų pirma išduodami valstybinėms mokslo institucijoms, žuvų išteklių apsaugos ir atkūrimo tarnyboms, dirbančioms pagal valstybines programas. Leidimai žvejybai limitų nustatymo tikslais išduodami pagal vandens telkinių nuomininkų arba valdytojų prašymą juridiniams ir fiziniams asmenims pagal AAM 1996 07 03 įsakymą Nr. 100 „Dėl žuvų išteklių kontrolės ir apskaitos Lietuvos ežeruose ir vandens talpyklose metodikos patvirtinimo ir taikymo tvarkos“ galintiems vykdyti šią veiklą.
3. Mokslinius tyrimus ir monitoringą vykdančios organizacijos privalo ŽID pateikti paraiškas žvejybos leidimams gauti kartu su įstaigų arba temų vadovų patvirtintais mokslinių-tematinių planų išrašais bei darbų programomis. Paraiškoje būtina nurodyti darbų atlikimo laiką, vandens telkinio (telkinių) pavadinimą, reikalingų sugauti objektų kiekį rūšimis (vnt. arba kg), pageidaujamų žvejyboje naudoti įrankių tipą, kiekį bei jų parametrus (ilgis, akies dydis ir t. t.), atsakingo už žvejybą asmens vardą, pavardę ir pareigas. Reikalingas sugauti žuvų ar kitų vandens gyvūnų kiekis turi būti pagrįstas darbų programoje ir kiek įmanoma mažesnis. Šis kiekis skiriamas iš bendro vandens telkiniui nustatyto limito. Už žvejybą atsakingi asmenys privalo dalyvauti vykdant žvejybą. Leidime paprastai įrašomas vienas atsakingas asmuo. Tiktai būtinais atvejais, jeigu vienam asmeniui nėra galimybių dalyvauti visose žvejybose, gali būti įrašomi keli atsakingi už žvejybą asmenys.
Sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo dienos. Mokestis už leidimus žvejoti mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais nemokamas.
Išduodant leidimus, ŽID turi numatyti vienų ar kitų objektų panaudojimo įvairių temų darbų atlikimui galimybę, taip pat įvertinti žuvisauginius norimos žvejybos aspektus.
Leidimai žvejoti monitoringo tikslais išduodami, jeigu Aplinkos apsaugos ministerija yra patvirtinusi atitinkamo monitoringo darbų kryptis (temas). Būtinų monitoringinės žvejybos stočių (vietų) skaičių pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintas kryptis (temas) tvirtina Žuvų išteklių departamentas.
4. Tuose vandens telkiniuose, kur vykdoma verslinė tyrimo objektų žvejyba, tyrimams reikalinga medžiaga paprastai renkama iš žvejų verslininkų laimikių pagal atitinkamas sutartis (kontraktus). Žuvys, tinkamos realizacijai, paliekamos žvejybinei organizacijai arba lėšos, gautos už jų realizavimą, pervedamos į šios įmonės sąskaitą. Už netinkamus realizuoti žvejybos objektus su žvejybos įmone atsiskaitoma pagal sutartyse (kontraktuose) numatytas sąlygas. Žvejybinės organizacijos privalo leisti vykdyti tyrimo darbus iš savo laimikių.
5. Vandens telkiniuose, kur žvejyba vykdoma tiriančių organizacijų jėgomis, žvejyboje gali dalyvauti tik šios organizacijos darbuotojai, mokslinių temų vykdytojai, studentai bei doktorantai, atliekantys praktikas, taip pat komandiruotėn atvykę asmenys iš kitų mokslinių įstaigų ir užsienio. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali padėti vykdyti žvejybą tiktai pagal sudarytą kontraktą ir gavus raštišką ŽID sutikimą. Kontraktas sudaromas su žvejybos įmone, turinčia teisę žvejoti tame vandens telkinyje, arba fiziniu asmeniu, kuriam kontrakto pagrindu nustatyta tvarka išduodamas žvejo verslininko bilietas. Už samdomų asmenų pažeidimus atsako juos samdžiusi organizacija.
6. Moksliniams tyrimams ir monitoringo tikslais žvejojančios organizacijos privalo sužvejotas žuvis įrašyti į žurnalą, kurio forma gali skirtis nuo verslinės žvejybos žurnalo, tačiau jis turi būti sunumeruotais ir susiūtais lapais bei įregistruotas ta pačia tvarka, kaip ir verslinės žvejybos žurnalas. Žvejybos žurnale yra privalomi šie įrašai:
6. atsakingo už žvejybą asmens parašas (po preliminaraus ir po tikslaus įrašo).
Preliminarus žuvų svoris turi būti įrašomas:
1. žvejojant iš laivų Baltijos jūroje ir botų Kuršių mariose – po kiekvieno žūklės įrankių patikrinimo žvejybos vietoje;
2. žvejojant Baltijos jūroje ir Kuršių mariose iš kitų plaukiojimo priemonių ir vidaus telkiniuose – prieš nugabenant žuvis nuo vandens telkinio.
Po analizės gyvybingos žuvys paleidžiamos į vandens telkinį, netinkamos realizuoti nurašomos, o tinkamos – realizuojamos. Apie žuvų panaudojimą daromas įrašas žurnale nurodant svorius rūšimis. Jeigu žuvys perkeliamos į kitą telkinį – nustatyta tvarka surašomas įžuvinimo aktas. Žuvų nurašymas patvirtinamas atsakingo už žvejybą bei mokslinės temos vadovo parašu. Draudžiama realizuoti žuvis, neįrašytas į žurnalą. Žuvys, nugabentos nuo vandens telkinio neįrašius į žurnalą jų preliminaraus svorio, laikomos sužvejotos neteisėtai. Nurašomos ir paleistos žuvys turi būti fiksuotos atitinkamose žurnalo grafose.
7. Moksliniams tyrimams ir monitoringo tikslais naudojami taisyklėmis leistini žvejybos įrankiai turi būti paženklinti Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Elektros žūklės aparatai turi būti registruojami AAM nustatyta tvarka.
8. Leidimai yra pagrindinis dokumentas, suteikiantis teisę gaudyti žuvis ir kitus objektus mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais.
9. Leidimai išduodami asmenims, atsakingiems už žvejybą. Draudžiama juos perduoti asmenims, kurie nėra atsakingi už žvejybą. Jeigu leidimas jame nurodytu laiku negali būti panaudotas, jis netenka galios. Žvejybą galima pradėti tik informavus AAM ŽID regioninius padalinius arba atitinkamo rajono aplinkos apsaugos agentūrą apie konkrečią žvejybos datą, laiką ir vietą. Tokius pranešimus ŽID regioniniai padaliniai arba rajonų (miestų) aplinkos apsaugos agentūros turi registruoti specialiame žurnale.
10. Nedalyvaujant atsakingam už žvejybą asmeniui arba jam neturint su savimi atitinkamo leidimo, gaudyti žuvis ir kitus gyvūnus draudžiama. Jeigu žvejojama pažeidžiant taisykles arba nesilaikant šiame įsakyme bei leidime nurodytų reikalavimų, leidimas paimamas ir per 3 dienas grąžinamas ŽID, o atsakingas už žvejybą asmuo traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.