LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL SĄNAUDŲ APSKAITOS PAGAL PILNAI PASKIRSTYTŲ SĄNAUDŲ METODĄ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2005 m. gruodžio 28 d. Nr. 1V-1164
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 7 straipsnio 6 dalies 7 punktu ir 23 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva):
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 194 „Dėl Sąnaudų paskirstymo taisyklių ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 125-5701);
2.2. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1V-416 „Dėl Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Sąnaudų paskirstymo taisyklių ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 55-1919).
3. Nustatau, kad šio įsakymo 2 punkte nurodyti įsakymai lieka galioti ūkio subjektams, kurie iki Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo įsigaliojimo buvo pripažinti turinčiais didelę įtaką viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir tinklų, viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų ir tinklų, skirtųjų linijų paslaugų ir (ar) telekomunikacijų tinklų sujungimo rinkose, kol Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi rinkos tyrimus Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka, nusprendžia panaikinti atitinkamus įpareigojimus ar juos pakeisti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme nustatytais įpareigojimais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo
tarnybos direktoriaus
2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-1164
SĄNAUDŲ APSKAITOS PAGAL PILNAI PASKIRSTYTŲ SĄNAUDŲ METODĄ TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sąnaudų apskaitos pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą taisyklėmis (toliau – Taisyklės) siekiama sudaryti prielaidas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) (toliau – Įstatymas) įgyvendinimui ir elektroninių ryšių veiklos reguliavimo užtikrinimui sąnaudų apskaitos pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą ir reguliuojamų elektroninių ryšių paslaugų kainų kontrolės srityje, vadovaujantis Įstatyme įtvirtintais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Įstatymo 17 straipsniu, 23 straipsniu, 32 straipsniu, 33 straipsniu, 34 straipsnio 9 dalimi, 35 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), nuostatas.
3. Taisyklės taikomos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, kurie pagal Įstatymo 23 straipsnio nuostatas privalo vykdyti sąnaudų apskaitą pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą (toliau – Ūkio subjektas). Šios Taisyklės nepakeičia Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3515) bei kituose buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
4. Visi pagal šias Taisykles Tarnybai teikiami dokumentai ir jų pateikimas turi atitikti Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl Dokumentų teikimo Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 141- 5171; 2005, Nr. 73-2675), nustatytus reikalavimus, tvarką bei sąlygas.
5. Taisyklėse vartojamos šios pagrindinės sąvokos:
Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio atskaitomybė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) yra rengiama ir pateikiama, apimantis periodą nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
Bendrosios sąnaudos – tai sąnaudos, kurios su konkrečia paslauga (produktu) nesiejamos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, ir kurias paskirstant nėra galimybių įgyvendinti priežastingumo principo.
Didmeninė paslauga (produktas) – elektroninių ryšių paslauga (produktas), teikiama kitiems operatoriams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kurie tą paslaugą (produktą) naudoja kaip būtiną žaliavą, išteklių, priemonę mažmeninių paslaugų (produktų) teikimui užtikrinti.
Didmeninių paslaugų verslo vienetas – visos Ūkio subjekto paslaugos (produktai), teikiamos kitiems operatoriams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kurie tas paslaugas (produktus) naudoja kaip būtinas žaliavas, išteklius, priemones mažmeninių paslaugų (produktų) teikimui užtikrinti.
Galutinė paslauga (produktas) – didmeninė arba mažmeninė paslauga (produktas), teikiama paslaugos gavėjui.
Kita veikla – bet kuri kita Ūkio subjekto veikla, nepriskirtina mažmeninėms paslaugoms (produktams), pagrindinio (perdavimo) tinklo paslaugoms (produktams) ir vietinės prieigos tinklo paslaugoms (produktams), jei Ūkio subjektas yra viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo operatorius ir (arba) viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjas, arba bet kuri kita Ūkio subjekto veikla, nepriskirtina mažmeninėms elektroninių ryšių paslaugoms (produktams) ir didmeninėms elektroninių ryšių paslaugoms (produktams), jei Ūkio subjektas yra viešojo judriojo telefono ryšio tinklo operatorius ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjas.
Kitos veiklos verslo vienetas – visos Ūkio subjekto teikiamos paslaugos (produktai), nepatenkančios į vietinės prieigos tinklo verslo vienetą, pagrindinio (perdavimo) tinklo verslo vienetą ir mažmeninių paslaugų verslo vienetą, jei Ūkio subjektas yra viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo operatorius ir (arba) viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjas, arba visos Ūkio subjekto teikiamos paslaugos (produktai), nepatenkančios į didmeninių paslaugų verslo vienetą ir mažmeninių paslaugų verslo vienetą, jei Ūkio subjektas yra viešojo judriojo telefono ryšio tinklo operatorius ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjas.
Mažmeninė paslauga (produktas) – paslauga (produktas), teikiama galutiniams paslaugų gavėjams.
Mažmeninių paslaugų verslo vienetas – visos paslaugos (produktai), teikiamos galutiniams paslaugų gavėjams.
Netiesioginės sąnaudos – tai sąnaudos, kurios su konkrečia paslauga (produktu) siejamos netiesiogiai ir paskirstomos, naudojant norminius ekonomine logika pagrįstus koeficientus.
Pagrindinio (perdavimo) tinklo verslo vienetas -didmeninės pagrindinio (perdavimo) tinklo paslaugos (produktai), teikiamos tiek pačio Ūkio subjekto reikmėms, tiek ir kitiems operatoriams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjams.
Pagrindinis (perdavimo) tinklas – elektroninių ryšių tinklas, jungiantis komutacines stotis arba vietinės prieigos tinklus. Pagrindinis (perdavimo) tinklas prasideda artimiausioje inicijuojančio skambutį tinklo galinio taško požiūriu vietinėje stotyje, tiesiogiai aptarnaujančioje abonentus, ir baigiasi paskutinėje, terminuojančio skambutį tinklo galinio taško požiūriu, vietinėje stotyje, tiesiogiai aptarnaujančioje abonentus.
Pajamos – Ūkio subjekto ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis Ūkio subjekto turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.
Paslauga (produktas) – viešoji elektroninių ryšių paslauga (produktas) ir viešojo ryšių tinklo teikimo paslauga (produktas).
Protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma – grąžos norma, užtikrinanti naudojamo kapitalo kainos padengimą.
Reikšmingas skirtumas – paslaugos (produkto), kurios kaina turi būti pagrįsta sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, visuminių sąnaudų pokytis 5 ir daugiau procentų, susidaręs dėl Ūkio subjekto naudojamos sąnaudų apskaitos sistemos pakeitimo.
Sąnaudos – Ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.
Sąnaudų apskaitos sistema – valdymo (vidinės) apskaitos, kiek ji susijusi su sąnaudų apskaita ir paskirstymu, principų, metodų, tvarkų ir taisyklių, skirtų Ūkio subjekto sąnaudų apskaitai bei sąnaudų paskirstymui tvarkyti ir atskaitomybei sudaryti ir pateikti, visuma.
Tiesioginės sąnaudos – tai sąnaudos, kurias galima tiesiogiai ir vienareikšmiškai priskirti konkrečioms paslaugoms (produktams).
Tinklo komponentas – bet kuris elektroninių ryšių tinklo įrenginys ar elementas, kuris fiziniu ar loginiu būdu gali būti identifikuojamas kaip savarankiškas elektroninių ryšių tinklo vienetas (segmentas).
Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo, naudoja ir (arba) disponuoja Ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Valdymo (vidinės) apskaitos sistema – bendrųjų apskaitos principų, apskaitos metodų, tvarkų ir taisyklių, skirtų Ūkio subjekto valdymo (vidinei) apskaitai tvarkyti ir valdymo (vidinei) atskaitomybei sudaryti ir pateikti, visuma.
Verslo vienetas – Ūkio subjekto teikiamų paslaugų (produktų) grupė.
Vidinė veikla – tarpinis procesas, paslauga, produktas, reikalingas Ūkio subjektui kuriant galutinės paslaugos (produkto) vertę, t. y. teikiant galutines paslaugas (produktus).
Vidinis pervedimas (vidinis transferas) – vieno verslo vieneto teikiamo kitam verslo vienetui vidinės veiklos rezultato sąnaudų perkėlimas (pervedimas) iš teikiančio verslo vieneto sąnaudų sąskaitos į gaunančio verslo vieneto sąnaudų sąskaitą.
Vietinės prieigos tinklas – sąsajų tarp tinklo galinių taškų ir artimiausių jungčių su pagrindiniu (perdavimo) tinklu visuma. Vietinės prieigos tinklas prasideda tinklo galiniu tašku ir baigiasi artimiausioje, tinklo galinio taško požiūriu, vietinėje stotyje, tiesiogiai aptarnaujančioje abonentus.
Vietinės prieigos tinklo verslo vienetas – paslaugos (produktai), kurių teikimui yra naudojamas vietinės prieigos tinklas.
Visuminės paslaugos (produkto) sąnaudos – paslaugos (produkto) tiesioginės, netiesioginės ir bendrosios sąnaudos.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.
II. APSKAITOS TVARKYMO PRINCIPAI
6. Ūkio subjekto naudojama sąnaudų apskaitos sistema turi atitikti šiuos principus:
6.1. priežastingumo principą – vadovaudamasis priežastingumo principu, Ūkio subjektas visas per ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas turi paskirstyti toms paslaugoms (produktams), kurie sąlygojo tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą);
6.2. kaupimo principą – vadovaudamasis kaupimo principu, Ūkio subjektas su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas turi apskaityti, vadovaudamasis pajamų uždirbimo faktu ir neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;
6.3. objektyvumo principą – vadovaudamasis objektyvumo principu, Ūkio subjektas per ataskaitinį laikotarpį patirtų sąnaudų apskaitą ir paskirstymą turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos (produkto), komponento, verslo vieneto, verslo vieneto struktūrinės dalies galutinių ataskaitinio laikotarpio rezultatų ir nesiekdamas paveikti apskaitos informacijos gavėjų priimamų sprendimų;
6.4. pastovumo principą – vadovaudamasis pastovumo principu, Ūkio subjektas pasirinktą sąnaudų apskaitos sistemą turi naudoti nuolatos, išskyrus atvejus, nurodytus šių Taisyklių 6.4.1 ir 6.4.2 punktuose. Jei, Ūkio subjektui įvykdžius pakeitimus naudojamoje sąnaudų apskaitos sistemoje, tie pakeitimai sąlygoja reikšmingus skirtumus, Ūkio subjektas turi, naudodamas pakeistą sąnaudų apskaitos sistemą, atlikti paskutinių dviejų laikotarpių (pasibaigusių iki ataskaitinio laikotarpio pradžios) sąnaudų paskirstymą, siekiant gauti apskaitos duomenų palyginamumą. Ūkio subjekto naudojama sąnaudų apskaitos sistema yra keičiama, jei:
6.4.1. įvykę reikšmingi įvykiai ar aplinkybės sąlygoja Ūkio subjekto naudojamos sąnaudų apskaitos sistemos pakeitimo būtinybę;
6.5. skaidrumo principą – vadovaudamasis skaidrumo principu, Ūkio subjektas per ataskaitinį laikotarpį patirtų sąnaudų apskaitą ir paskirstymą turi tvarkyti taip, kad kiekviename sąnaudų paskirstymo etape bei galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galimybė aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai identifikuoti paslaugų ir produktų tiesiogines, netiesiogines, bendrąsias sąnaudas ir vidinius pervedimus (vidinius transferus);
III. SĄNAUDŲ PASKIRSTYMAS
7. Visos Ūkio subjekto patiriamos sąnaudos, vadovaujantis šių Taisyklių 6 punkte nurodytais principais, galutinių teikiamų paslaugų (produktų) atžvilgiu turi būti priskirtos vienai iš šių rūšių:
7.1. tiesioginėms sąnaudoms, kurios turi būti tiesiogiai priskirtos konkrečioms paslaugoms (produktams), sąlygojusioms tų sąnaudų atsiradimą;
7.2. netiesioginėms sąnaudoms, kurios konkrečioms paslaugoms (produktams) turi būti paskirstytos, naudojant bet kurį Ūkio subjekto pasirinktą netiesioginių sąnaudų paskirstymo metodą, kuris užtikrina šių Taisyklių 6 punkte išvardytų principų įgyvendinimą;
7.3. bendrosioms sąnaudoms, kurios turi sudaryti kiek galima mažesnę proporciją visų Ūkio subjekto per ataskaitinį laikotarpį patirtų sąnaudų struktūroje ir kurioms paskirstyti Ūkio subjektas turi teisę savarankiškai pasirinkti bet kurį bendrųjų sąnaudų paskirstymo konkrečioms paslaugoms (produktams) metodą, kuris užtikrina šių Taisyklių 6 punkte išvardytų principų įgyvendinimą.
8. Ūkio subjektas, apskaičiuodamas konkrečių galutinių paslaugų (produktų) vieneto visuminių sąnaudų dydį, į visumines sąnaudas privalo įtraukti vidinius pervedimus (vidinius transferus), tenkančius konkrečios galutinės paslaugos (produkto) vienetui. Kiekvienas vidinis pervedimas (vidinis transferas) turi būti aiškiai ekonomiškai pagrįstas, logiškai pateisinamas ir nustatytas nediskriminaciniais pagrindais.
9. Ūkio subjektas turi parengti, šių Taisyklių 20 punkto nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikti Tarnybai ir savo veikloje naudoti detalų veiklos poreikiams pritaikytą sąnaudų sąskaitų ir subsąskaitų planą, kuris leistų ūkio subjektui įgyvendinti šias Taisykles.
10. Ūkio subjekto sąnaudų paskirstymas verslo vienetams turi būti atliekamas, laikantis šių Taisyklių 6 punkte nustatytų principų.
11. Turto, naudojamo pajamoms uždirbti, paskirstymas verslo vienetams turi būti atliekamas, laikantis Taisyklių 6 punkte nustatytų principų. Ūkio subjektas, atsižvelgdamas į veiklos specifiką, turi parengti, šių Taisyklių 20 punkto nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikti Tarnybai ir savo veikloje naudoti detalų turto, naudojamo pajamoms uždirbti, sąskaitų ir subsąskaitų planą, kuris leistų Ūkio subjektui įgyvendinti šias Taisykles.
12. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas Ūkio subjektas turi apskaičiuoti, naudodamas konkretaus ilgalaikio turto vieneto ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį. Ūkio subjektas pasirenka ilgalaikio turto vertės, nuo kurios skaičiuoja nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas, nustatymo metodą. Ūkio subjektas ilgalaikį turtą gali įvertinti faktine įsigijimo (buhalterine) verte arba einamąja verte.
13. Ūkio subjekto naudojamo kapitalo sąnaudų (protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos) kategorijai priklausančios sąnaudos turi būti apskaičiuotos kaip naudojamo kapitalo kainos ir turto, naudojamo pajamoms uždirbti, vertės sandauga. Turto, naudojamo pajamoms uždirbti, vertė nustatoma šių Taisyklių 12 punkte nustatyta tvarka. Naudojamo kapitalo kaina turi būti apskaičiuota kapitalui, investuotam į tinklo komponentus ir kitą susijusį ilgalaikį turtą. Naudojamo kapitalo kaina turi būti apskaičiuota kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina.
14. Ūkio subjekto vidutinė svertinė kapitalo kaina, reikalinga nustatant protingumo kriterijų atitinkančių investicijų grąžą užtikrinančius, paslaugų, kurių kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tarifus, turi būti apskaičiuojama, naudojant vidutinę svertinę skolinto kapitalo kainą, vidutinę svertinę nuosavo kapitalo kainą bei skolinto ir nuosavo kapitalo santykines dalis Ūkio subjekto kapitalo apimtyje.
15. Visų ne elektroninių ryšių veiklos sąnaudų apskaita turi būti vykdoma atskirai nuo elektroninių ryšių veiklos sąnaudų apskaitos.
16. Jei Ūkio subjektas buvo įpareigotas įdiegti sąnaudų paskirstymo sistemą, vadovaujantis Sąnaudų paskirstymo taisyklėmis ir su sąnaudų apskaita susijusiais reikalavimais, patvirtintais Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Sąnaudų paskirstymo taisyklių ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 125-5701), tai sąnaudų apskaitos sistemą, vadovaujantis šių Taisyklių nuostatomis, jis privalo įdiegti nuo sprendimo, kuriuo Ūkio subjektas pripažįstamas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ir kuriame (be kitų įpareigojimų) nustatomas kainų kontrolės ir (ar) sąnaudų apskaitos įpareigojimas, įsigaliojimo dienos. Jeigu Ūkio subjektas nebuvo įpareigotas įdiegti sąnaudų paskirstymo sistemos vadovaujantis Sąnaudų paskirstymo taisyklėmis ir su sąnaudų apskaita susijusiais reikalavimais, patvirtintais Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 194, tuomet sąnaudų apskaitos sistemą, vadovaujantis šių Taisyklių nuostatomis, jis privalo įdiegti per du mėnesius nuo sprendimo, kuriuo Ūkio subjektas pripažįstamas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ir kuriame (be kitų įpareigojimų) nustatomas kainų kontrolės ir (ar) sąnaudų apskaitos įpareigojimas, įsigaliojimo dienos.
IV. KITI SU SĄNAUDŲ APSKAITA SUSIJĘ REIKALAVIMAI
17. Ūkio subjektas privalo sąnaudas paskirstyti, savo veiklą suskirstęs:
17.1. į keturis verslo vienetus, jei Ūkio subjektas yra viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo operatorius ir (arba) viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjas:
18. Ūkio subjektas privalo naudoti tokią sąnaudų apskaitos sistemą, kad bet kuriuo ataskaitinio laikotarpio momentu, Tarnybai pareikalavus, per 30 kalendorinių dienų Ūkio subjektas turėtų galimybę pateikti detalius sąnaudų apskaitos sistemos duomenis, atskirtus pagal verslo vienetus ir pagal verslo vieneto struktūrines dalis (konkrečias paslaugas (produktus)).
19. Nustatydamas protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, Ūkio subjektas privalo:
19.1. atsižvelgti į vidutinę svertinę kapitalo kainą ir kitų ūkio subjektų, veikiančių palyginamose rinkose, investicijų grąžos normą;
20. Ūkio subjektas privalo:
20.1. per du mėnesius nuo sprendimo, kuriuo Ūkio subjektas pripažįstamas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ir kuriame (be kitų įpareigojimų) nustatomas kainų kontrolės ir (ar) sąnaudų apskaitos įpareigojimas, įsigaliojimo dienos pateikti Tarnybai naudojamos sąnaudų apskaitos sistemos laisvos formos išsamų aprašą, kurį sudaro tokie elementai, kaip principai, metodai, taisyklės, tvarkos ir kiti elementai. Jeigu sprendimas, kuriuo Ūkio subjektas buvo pripažintas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ir kuriuo (be kitų įpareigojimų) nustatyti kainų kontrolės ir (ar) sąnaudų apskaitos įpareigojimai, įsigaliojo iki šių Taisyklių įsigaliojimo dienos, Ūkio subjektas privalo pateikti šiame punkte nurodytą informaciją per du mėnesius nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos;
20.2. pranešti Tarnybai apie naudojamos sąnaudų apskaitos sistemos, pakeitimus:
20.2.1. per 30 kalendorinių dienų nuo tų pakeitimų įvykdymo dienos, jei, Ūkio subjektui įvykdžius pakeitimus naudojamoje sąnaudų apskaitos sistemoje, tie pakeitimai sąlygojo reikšmingus skirtumus;
20.3. vieną kartą per ataskaitinį laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio birželio 1 dienos, parengti ir pateikti Tarnybai laisvos formos detalią metinę ataskaitą, kuri būtų pakankama Tarnybai įsitikinti Ūkio subjekto naudotos sąnaudų apskaitos sistemos bei paslaugų (produktų), kurių kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, kainodaros atitikimu šių Taisyklių bei kitų Tarnybos patvirtintų teisės aktų reikalavimams;
20.4. vieną kartą per ataskaitinį laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio birželio 1 dienos, parengti ir pateikti Tarnybai:
20.4.1. visus metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus;
21. Ūkio subjektas privalo:
21.1. vieną kartą per ataskaitinį laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio birželio 1 dienos, paskelbti šių Taisyklių 20 punkte nurodytą informaciją, išskyrus konfidencialią informaciją, savo tinklalapyje (jei tokį turi). Jei tokio interneto tinklalapio neturi, Ūkio subjektas privalo užtikrinti, kad informacija būtų viešai ir nemokamai prieinama bet kuriam asmeniui. Paskelbta informacija turi būti viešai prieinama ne trumpiau nei vienerius metus nuo jos paskelbimo dienos, bet ne trumpiau kaip iki atnaujintos informacijos paskelbimo. Apie informacijos paskelbimą Ūkio subjektas turi pranešti Tarnybai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos;
22. Vieną kartą per ataskaitinį laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki po ataskaitinio laikotarpio einančio ataskaitinio laikotarpio spalio 1 dienos, turi būti atliktas nepriklausomas auditas, kurio objektas yra Ūkio subjekto ataskaitiniu laikotarpiu naudotos sąnaudų apskaitos sistemos bei paslaugų (produktų), kurių kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, kainodaros atitikimas šių Taisyklių bei kitų Tarnybos patvirtintų teisės aktų reikalavimams (toliau – Auditas). Tarnyba inicijuoja Auditą, jam atlikti pasitelkia nepriklausomą audito įmonę ir apmoka Audito išlaidas. Ūkio subjektas privalo Tarnybai ir audito įmonei pateikti visą Auditui atlikti reikalingą informaciją ir tinkamai bendradarbiauti su Tarnyba ir audito įmone. Tarnyba audito išvadą skelbia savo interneto tinklalapyje.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Į Ūkio subjekto raštiškus paklausimus, susijusius su šių Taisyklių įgyvendinimu, Tarnyba atsako per 30 kalendorinių dienų. Atskirais atvejais, atsižvelgiant į paklausimo apimtį ir sudėtingumą, bei atsižvelgiant į bendrą konkrečiu metu gautų paklausimų skaičių ir sudėtingumą, Tarnybos direktoriaus įsakymu šis terminas gali būti pratęstas.
24. Tarnyba, vertindama Ūkio subjektų pateiktus duomenis ir (arba) nustatydama paslaugų (produktų) aukščiausias kainų ribas, naudoja:
24.1. tiesiogiai gautus Ūkio subjekto sąnaudų apskaitos sistemos duomenis bei kitą informaciją, gautą Ūkio subjektui vykdant Taisyklių bei kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;
24.2. netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas paslaugų (produktų) sąnaudas, tarp jų lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgiant į geriausią Europos Sąjungos valstybių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų paslaugų (produktų) didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.