Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 1327 „Dėl LIETUVOS AUKŠTOSIOS JŪREIVYSTĖS MOKYKLOS PERTVARKYMO“ pakeitimo
2012 m. liepos 11 d. Nr. 856
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1327 „Dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pertvarkymo“ (Žin., 2011, Nr. 139-6556), ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
2. Įgalioti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorių pasirašyti šiuo nutarimu pakeistą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statutą ir teisės aktų nustatyta tvarka per 30 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1327
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 856 redakcija)
LIETUVOS AUKŠTOSIOS JŪREIVYSTĖS MOKYKLOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statutas (toliau – Statutas) nustato Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pavadinimą, buveinės adresą, teisinę formą, misiją, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, mokslo ir studijų organizavimo pagrindines nuostatas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo ir šalinimo tvarką, ginčų tarp studentų ir administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarką, filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarką, Statuto keitimo tvarką ir kita.
2. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (toliau – Mokykla) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai. Mokyklos buveinės adresas: Klaipėda, I. Kanto g. 7.
3. Mokyklos savininkė yra Lietuvos Respublika. Savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija. Mokyklos steigėja yra Vyriausybė. Mokykla įsteigta Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1035 „Dėl valstybinių Klaipėdos, Lietuvos jūreivystės ir Marijampolės kolegijų steigimo“ (Žin., 2001, Nr. 74-2604).
4. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir kitų įstatymų nustatytą aukštosios mokyklos statusą. Mokykla turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Mokykla yra paramos gavėja.
5. Mokykla turi akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklos autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei Statuto.
6. Mokykla turi vėliavą, ženklus, jūrinę uniformą ir kitus atributus. Atributus ir jų naudojimo nuostatus tvirtina Mokyklos direktorius (toliau – direktorius), suderinęs su Mokyklos akademine taryba (toliau – Akademinė taryba) ir Mokyklos taryba (toliau – Taryba).
7. Mokyklos dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos, kiti darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nuostatų. Mokykla gali būti įvairių asociacijų, konsorciumų ir kitų organizacijų narė.
II. MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
9. Mokykla turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline konsultacine veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio valstybių studijų ir mokslo programose.
10. Mokyklos veiklos tikslai:
10.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio, Lietuvos jūrų transporto reikmes ir atitinkančias mokslo ir naujausių technologijų lygį, Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų jūrinėms profesijoms keliamus reikalavimus;
10.2. plėtoti regionui ir Lietuvos jūrų transportui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;
10.3. skleisti Lietuvos – jūrų valstybės – idėją, siekti ją įgyvendinti, ugdyti vertybines nuostatas, skatinti jaunimą rinktis jūrines specialybes;
10.4. sudaryti sąlygas tobulinti asmenų įgytas žinias ir gebėjimus, talkinti ūkio subjektams, organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą;
11. Mokyklos uždaviniai:
11.1. sudaryti vienodas sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo koleginio išsilavinimo, neatsižvelgiant į lytį, amžių, etninę priklausomybę, religiją, politines pažiūras ar socialinę padėtį;
11.2. kurti modernią, šiuolaikinę mokymo bazę, atitinkančią Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų jūrinėms profesijoms keliamus reikalavimus, plėtoti laivybai, uostui ir regionui naudingas naujas technologijas;
11.3. vykdyti mokslo taikomąją ir konsultacinę veiklą, taip pat veiklą, skirtą studijų kokybei gerinti;
12. Pagrindinė Mokyklos veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė veiklos rūšis – aukštasis koleginis išsilavinimas.
13. Kitos veiklos, kurios gali imtis Mokykla, rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
14. Atsižvelgdama į jūrų verslo ir jūrininkų darbo tarptautinį pobūdį, Mokykla, jūrininkus rengianti Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, siekia tarptautinio Mokyklos veiklos ir studijų programų pripažinimo vertinimais ir akreditacijomis.
15. Mokyklos mokymo bazė nuolat plėtojama, kad atitiktų Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus, šiuolaikines jūrų technologijų plėtros tendencijas ir būtų įgyvendinami Mokyklos strateginiai tikslai.
16. Mokykloje veikia kokybės vadybos sistema, grindžiama ISO 9000 serijos kokybės standartais, kurios būtinumas pagrįstas tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių jūrininkų rengimą, reikalavimais. Kokybės sistema remiasi kokybės vadybos principais, pagal kuriuos valdomi kokybės sistemos procesai ir įgyvendinama Mokyklos kokybės politika ir tikslai.
III. VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS, PADALINIAI
18. Mokykla turi kolegialius valdymo organus – Tarybą ir Akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.
21. Tarybos ir Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja jų darbo reglamentai. Asociacijos ir politinės organizacijos valdyme ir savivaldoje nedalyvauja.
22. Taryba atlieka šias funkcijas:
22.3. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus pateiktą Mokyklos strateginį veiklos planą;
22.5. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato Mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
22.6. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
22.10. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
22.11. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
22.12. svarsto direktoriaus pateiktą Mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
22.14. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Vyriausybei;
22.15. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Mokyklos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;
23. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:
23.1. vieną narį skiria Mokyklos studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
23.2. penkis narius renka Mokyklos akademinė bendruomenė, išskyrus studentus, Akademinės tarybos nustatyta tvarka;
23.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami penki Tarybos nariai, nepriklausantys Mokyklos personalui ir studentams, iš jų vieną narį renka studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Šie penki nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.
25. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Mokyklos tikslų ir įgyvendinti Mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 Tarybos kadencijas iš eilės.
26. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
27. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia sudaromos naujos Tarybos sudėtį.
28. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos nariai ir kiti Mokyklos akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Mokyklos ir visuomenės interesais, sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo ir Statuto nustatytas funkcijas.
29. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
30. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai Mokyklos interneto tinklalapyje.
32. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Tarybos darbo reglamento arba Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba šio įsipareigojimo nepasirašo, Tarybos pirmininkas Tarybos vardu turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
33. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
34. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas gali būti atlyginama iš Mokyklos lėšų pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą.
37. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
37.2. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Mokyklos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Mokyklos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
37.4. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
37.5. direktoriaus iniciatyva arba tada, kai to reikalauja daugiau nei pusė visų Akademinės tarybos narių, organizuoja Mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Mokyklos veiklos klausimams aptarti; susirinkimo darbotvarkė, vieta, data, laikas ir kita svarbi informacija akademinei bendruomenei paskelbiami ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki susirinkimo Mokyklos interneto tinklalapyje ir kitais Akademinės tarybos nustatytais būdais;
37.6. katedrų siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia Mokyklos garbės ir kitus vardus;
37.7. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
37.11. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
37.12. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
38. Akademinės tarybos pareigos:
38.1. paskelbti Mokyklos bendruomenei apie savo sprendimus Mokyklos informacinėje sistemoje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
38.2. ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas elektroniniu paštu pranešti Mokyklos padaliniams apie Akademinės tarybos posėdyje numatomus svarstyti klausimus, kurie susiję su šių padalinių veikla;
40. Akademinę tarybą sudaro 15 narių:
40.2. 11 narių, išrinktų visuotiniuose padalinių dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimuose. Išrinktų narių skaičius turi būti proporcingas padalinio dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičiui. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einančių asmenų turi būti ne mažiau kaip 3;
41. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas Akademinės tarybos darbo reglamentas. Akademinė taryba slaptu balsavimu renka pirmininką ir jo pavaduotoją. Kandidatai laikomi išrinktais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė Akademinės tarybos narių. Akademinei tarybai vadovauja pirmininkas (o jeigu jo nėra, – pirmininko pavaduotojas). Akademinės tarybos pirmininko kadencija trunka tiek, kiek trunka jį išrinkusios Akademinės tarybos įgaliojimai. Akademinės tarybos pirmininku negali būti direktorius.
42. Akademinės tarybos narys atšaukiamas iš pareigų šiais atvejais:
42.1. jeigu nutrūksta darbo pagal pareigas, kurių pagrindu jis paskirtas arba išrinktas Akademinės tarybos nariu, sutartis (studentas – nutraukęs arba baigęs studijas Mokykloje);
43. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas Akademinės tarybos vardu turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Akademinės tarybos narį ir vietoj jo skirti (išrinkti) kitą asmenį.
44. Jeigu Akademinės tarybos pirmininkas netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas, jis gali būti atšauktas iš pirmininko pareigų nepasibaigus kadencijai. Sprendimas dėl Akademinės tarybos pirmininko atšaukimo iš pareigų priimamas, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių.
46. Direktorius atlieka šias funkcijas:
46.1. vadovauja Mokyklai, organizuoja jos veiklą užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
46.5. teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
46.6. atsako už Mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
46.9. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Mokyklos veiklos ir Mokyklos struktūros pertvarkos planus;
46.10. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
48. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį slaptu balsavimu balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių.
50. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Mokyklos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
51. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
52. Jeigu direktoriaus pateikta Mokyklos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 7 Tarybos narių balsų dauguma.
53. Direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams.
54. Direktoriaus pavaduotojus į pareigas skiria ir atleidžia, pritarus Tarybai, direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatyta tvarka.
55. Su direktoriaus pavaduotojais sudaromos terminuotos darbo sutartys direktoriaus įgaliojimų laikotarpiui (kadencijai).
56. Direktoriaus pavaduotojai nustatyta tvarka teikia ataskaitas direktoriui. Jeigu direktorius nepatvirtina savo pavaduotojo metinės ataskaitos arba nustatoma, kad direktoriaus pavaduotojas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar Statutą, direktorius, Tarybai pritarus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka gali atleisti savo pavaduotoją iš pareigų.
57. Mokyklos direktoratas yra direktoriaus vadovaujama kolegiali direktoriaus patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus klausimus. Direktorato sudėtį įsakymu tvirtina direktorius.
58. Mokykla, įgyvendindama savo misiją, tikslus ir uždavinius, pasirenka organizacinę valdymo struktūrą.
60. Katedra atlieka šias funkcijas:
60.2. aktyviai dalyvauja rengiant studijų programas, sudaro dalykų studijų programas, atsako už jų vykdymo kokybę, rūpinasi metodinės medžiagos ir renginių tobulinimu, mokymo priemonėmis, teikia siūlymus dėl studijų plano ir studijų programų;
60.4. planuoja katedros dėstytojų pedagoginę veiklą; siūlo kandidatus į dėstytojų pareigas, užimamas ne konkurso būdu;
60.5. planuoja ir analizuoja katedros dėstytojų dalykinės, pedagoginės, vadybinės kvalifikacijos tobulinimą;
60.6. bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir teikia direktoriui projektus bendradarbiavimo sutartims sudaryti;
63. Katedros vedėją direktoriaus pavaduotojo akademinei veiklai teikimu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai į pareigas skiria direktorius.
64. Katedros vedėjas atlieka šias funkcijas:
65. Katedros dėstytojų posėdis šaukiamas katedros vedėjo arba ne mažiau kaip 1/3 katedros narių teikimu. Į katedros posėdžius, svarstant tam tikrus klausimus, su patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai, mokslo ir kiti darbuotojai. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių.
IV. MOKSLO IR STUDIJŲ VEIKLA
66. Mokykla turi užtikrinti mokslo veiklos ir studijų vienovę. Mokslo ir studijų vienovė Mokykloje užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
67. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių, valstybės ar tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
68. Mokykloje skatinama studentų mokslo taikomoji, meninė veikla, organizuojamos studentų mokslinės-praktinės konferencijos, seminarai, konkursai.
70. Studijų programos Mokykloje yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
71. Mokykla vykdo perkvalifikavimo ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, skirtas kvalifikacijai įgyti ir savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, neformaliojo švietimo programas ir dalines studijas Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
72. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu. Mokykloje dalinių studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
73. Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato Akademinė taryba.
74. Asmenims, baigusiems kolegines studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija. Išduodamas įgyto aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis.
75. Diplomo priedėlis yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto aukštojo koleginio išsilavinimo turinį.
76. Asmenims, baigusiems laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.
77. Diplomų, diplomo priedėlio ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registravimo ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė. Kiti pažymėjimai išduodami Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
78. Mokykloje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti, jeigu:
78.3. studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba atitinka Statuto 78.1 ir 78.2 punktuose nustatytus atvejus;
V. STUDENTŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
79. Studentas – asmuo, studijuojantis Mokykloje pagal studijų programą. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija, o gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
80. Klausytojas – asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes).
81. Studentai turi teisę:
81.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Mokykloje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
81.7. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
81.8. kreiptis į Mokyklos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Mokykloje arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
81.10. Statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas:
81.10.1. nutraukti studijas savo noru, pateikę prašymą direktoriui; toks studentas išbraukiamas iš Mokyklos studentų sąrašų direktoriaus įsakymu nuo prašyme nurodytos datos;
81.10.2. atnaujinti studijas, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo ketinamo studijuoti semestro pradžios pateikę direktoriui prašymą, kuriame nurodo pageidaujamą studijų programą, Mokyklos akademinį padalinį, studijų pradžios semestrą, studijų formą, finansavimo pobūdį ir informaciją, susijusią su nutrauktomis studijomis; akademinio padalinio, kuriame vykdoma asmens pageidaujama studijų programa, administracija per 15 darbo dienų turi išnagrinėti prašymo patenkinimo galimybes ir raštu pranešti asmeniui apie priimtą sprendimą; su asmeniu, atnaujinusiu studijas Mokykloje, sudaroma studijų sutartis ir priėmimas įforminamas direktoriaus įsakymu; asmuo negali atnaujinti studijų pagal tą studijų programą, kuri išregistruota iš Studijų ir mokymo programų registro;
81.11. išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
82. Studentas, neišlaikęs egzamino ar įskaitos, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ši tvarka nustatoma išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus.
83. Lietuvos Respublikos piliečiams Mokykloje gali būti sudaromos sąlygos įgyti karinį parengimą karinėse jūrų pajėgose.
84. Studentai privalo:
84.1. vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, Statuto, Akademinės etikos kodekso, studijų tvarkos, jūrinių specialybių studentų uniformos dėvėjimo taisyklių, bendrabučio taisyklių ir kitų Mokyklos dokumentų nuostatų;
84.2. vykdyti Mokyklos dėstytojų teisėtus reikalavimus, Mokyklos savivaldos institucijų sprendimus ir direktoriaus įsakymus;
84.3. gerbti Mokyklos bendruomenės narius ir deramai atstovauti Mokyklai, laikytis moralės ir etikos normų;
85. Už studentų pareigų nevykdymą ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo nustatymo gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš Mokyklos. Drausminės nuobaudos skiriamos direktoriaus įsakymu. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Akademinė taryba, įvertinusi studentų atstovybės siūlymus.
86. Mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, jeigu Mokslo ir studijų įstatymas nenustato kitaip, taip pat Statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais Studentų atstovybės įstatais.
87. Jeigu Mokykloje studentų atstovybės nėra, į Mokyklos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus grupių studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose). Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų.
88. Studentų interesams Mokyklos ir jos padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Mokyklos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja Mokyklos valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.
89. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Mokyklos ir jos padalinių visais studijų klausimais. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma pareikalauti dar kartą apsvarstyti Mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus. Rašytinis reikalavimas turi būti pateiktas kartu su studentų atstovybės protokolo išrašu.
90. Mokykla Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Studentų atstovybė už Mokyklos skirtas lėšas pagal lėšų naudojimo ataskaitas Studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka atsiskaito Tarybai, visuotiniam studentų susirinkimui (konferencijai).
VI. STUDENTŲ PRIĖMIMAS IR ŠALINIMAS
91. Bendrą studijų vietų skaičių nustato Taryba, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę.
92. Į kolegines studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ar kitus Akademinės tarybos nustatytus kriterijus.
93. Akademinė taryba nustato konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
94. Asmenys, stojantys studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), priimami Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
95. Studijos Mokykloje gali būti finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) ir stojančiųjų lėšomis.
96. Mokyklos ir studento santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Studijų sutartys nustato pagrindines studentų studijų Mokykloje sąlygas ir abiejų šalių įsipareigojimus.
97. Į pirmosios pakopos studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs rodikliai.
98. Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius Mokykloje išlieka per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius Mokykloje išlieka per laikotarpį, iki pusantro karto ilgesnį negu atitinkamoms nuolatinės formos studijoms nustatytas studijų laikotarpis, išskyrus Statuto 100 punkte nustatytus atvejus.
99. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti Mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.
100. Asmuo, kurio studijos valstybės finansuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, turi teisę keisti studijų programą toje pačioje studijų srityje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina.
101. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš Mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijoms valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
102. Mokykloje studijuojantys asmenys turi teisę į akademines atostogas. Akademinės atostogos suteikiamos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į motyvuotą studento rašytinį prašymą, kuriame nurodomos konkrečios priežastys ir pateikiami tai pagrindžiantys dokumentai.
104. Studentas gali būti šalinamas iš Mokyklos, jeigu:
VII. DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
105. Mokyklos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai, administracija ir kiti darbuotojai.
107. Mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.
108. Kvalifikacinius dėstytojų, tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus, ne žemesnius už nustatytus Mokslo ir studijų įstatyme, ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba, vadovaudamasi Tarybos nustatytais Mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais.
109. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.
111. Į Mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus Mokslo ir studijų įstatymo 61 straipsnyje ir 65 straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.
112. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti skelbiamas Mokyklos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto tinklalapiuose, šalies, o jeigu reikia, – tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse.
113. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
114. Mokyklos dėstytojams ir mokslo darbuotojams Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija.
115. Mokykla gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams netaikoma Statute nustatyta skyrimo į pareigas tvarka. Šių dėstytojų darbas apmokamas šalių susitarimu, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų.
116. Daugiau kaip pusė Mokyklos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomo dalyko srityje. Kvalifikacija dėstomo dalyko srityje turi būti tobulinama Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Dalykus, kuriuos Mokykloje turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai.
117. Mokykla turi turėti administraciją, būtiną Mokyklos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų Mokyklos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.
118. Administraciją sudaro Mokyklos darbuotojai, išskyrus Mokyklos akademinių padalinių, įeinančių į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus, kurie turi teisę pagal kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą. Mokyklos akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.
120. Mokyklos personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
120.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
120.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją; jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
120.5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;
121. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti, mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laiką dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
122. Mokyklos darbuotojai, susiję su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis Akademinės etikos kodekso ir atlikti kitas Statute ir darbo sutartyje nustatytas pareigas.
VIII. GINČŲ NAGRINĖJIMAS
124. Mokykloje veikia Ginčų komisija, nagrinėjanti ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla, tarp studentų ir Mokyklos administracijos ar kitų darbuotojų.
125. Ginčų komisija sudaroma 3 metams iš 6 narių, iš jų: 3 – Mokyklos administracijos darbuotojai; 3 – studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) įgalioti asmenys. Ginčų komisijos sudėtį, pritarus Akademinei tarybai, tvirtina direktorius. Ginčų komisijos pirmininką paprasta balsų dauguma renka jos nariai. Ginčų komisijos sekretorių, kuris nėra Ginčų komisijos narys, įsakymu skiria direktorius.
126. Ginčų komisija veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintą Ginčų komisijos darbo reglamentą. Ginčų komisijos sekretorius, priėmęs ir užregistravęs gautą skundą, per vieną darbo dieną perduoda jį Ginčų komisijos pirmininkui. Per 15 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo Ginčų komisijos pirmininkas kviečia Ginčų komisijos posėdį. Apie posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ginčo šalims pranešama raštu. Ginčų komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų narių balsų dauguma. Posėdžiai protokoluojami. Ginčų komisijos sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo. Apie Ginčų komisijos sprendimą ginčo šalims, direktoriui ir atitinkamo padalinio vadovui per 3 darbo dienas pranešama raštu. Ginčų komisijos sprendimas Mokykloje yra galutinis. Jeigu ginčo šalių netenkina priimtas spendimas, toliau ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
127. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl Mokslo ir studijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti. Studentas, jeigu jo netenkina direktoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymas į pareiškimą ar skundą arba jis negauna atsakymo per 15 kalendorinių dienų, turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją.
IX. TURTAS IR LĖŠOS
128. Mokykla valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
129. Mokykla naudoja:
130. Turtas, kurį Mokykla valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
130.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
130.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818);
130.5. iš valstybės biudžeto ir Statuto 130.2–130.4 punktuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
130.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
131. Mokyklos lėšas sudaro:
131.1. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos, Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos:
131.2. valstybės biudžeto lėšos studijoms, Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka skiriamos:
131.2.2. studentų, pasiekusių geriausius studijų rezultatus valstybės nefinansuojamose studijų vietose, sumokėtai studijų kainai kompensuoti Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka;
131.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
132. Nuosavybės teise priklausantį turtą Mokykla valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.
133. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Mokyklai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Mokykla valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
134. Mokykla naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Mokyklos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, išklausiusi Tarybos nuomonę.
135. Mokyklos darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Mokyklos turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.
X. MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
137. Mokykla atsako už mokslo ir studijų kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.
138. Mokslo veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Mokyklos kokybės vadybos sistemą, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį Mokyklos vertinimą ir (arba) akreditavimą.
139. Mokykla plėtoja kokybės vadybos sistemą, grindžiamą ISO 9000 kokybės standartais; studijų kokybės srityje, be minėtų standartų, Mokykla vadovaujasi Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Tarybos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, numato būdus ir priemones, užtikrinančias teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.
140. Mokykla nuolat savo interneto tinklalapyje viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Mokyklos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
141. Mokykloje vykdomos tik akredituotos studijų programos, akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 6 metus.
XI. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS, JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
145. Mokyklos filialas yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Mokyklos funkcijas arba jų dalį. Filialas veikia pagal Mokyklos patvirtintus nuostatus. Filialas nėra juridinis asmuo. Mokykla atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal Mokyklos prievoles.
148. Atstovybė veikia pagal Mokyklos patvirtintus nuostatus. Atstovybė nėra juridinis asmuo. Mokykla atsako pagal atstovybės prievoles ir atstovybė atsako pagal Mokyklos prievoles.
149. Mokyklos filialai ir atstovybės steigiami Tarybos nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262).
XII. STATUTO KEITIMAS