LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL 1995 METŲ PELNO MOKESČIO APSKAIČIAVIMO
1996 m. sausio 23 d. Nr. 14
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 668,
1. Juridiniams asmenims (pelno mokesčio mokėtojams), pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 14 straipsnį, atitinkamai miesto (rajono) teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai kartu su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatyta finansine atskaitomybe (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita – patvirtintos Finansų ministerijos 1993 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 83, o komerciniai bankai pagal Lietuvos banko patvirtintas formas) pateikti ir juridinio asmens pelno mokesčio apyskaitą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1992 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 115 (6 priedas). Kartu su šiais dokumentais turi būti pateikta Juridinių asmenų finansinių rezultatų apyskaita (Finansų ministerijos 1992 03 26 rašto Nr. 44N 1 priedas), pagal kurios duomenis užpildoma juridinio asmens pelno mokesčio apyskaita. Be to, miškų urėdijoms pateikti duomenis apie miško fondo lėšų naudojimą(Finansų ministerijos 1995 05 08 rašto Nr. 05-30/ 2887 priedas), o komerciniams bankams pateikti specialiųjų atidėjimų banko abejotiniems aktyvams apyskaitą (finansų ministro 1995 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 34 1 priedas).
2. Pateikiant 1995 metų pelno mokesčio apyskaitą patikslinti pelno mokestį atsižvelgus į šiuo įsakymu patvirtintus paaiškinimus (1 priedas).
TVIRTINU:
Juridinių asmenų 1995 metų pelno mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo paaiškinimus (1 priedas).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
1996 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 14
1 priedas
JURIDINIŲ ASMENŲ 1995 METŲ PELNO MOKESčIO APSKAIčIAVIMO IR MOKĖJIMO PAAIŠKINIMAI
1. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu Lietuvos bankui pavesta nustatyti komercinių bankų ir kitų licencijuojamų kredito įstaigų apskaitos ir atskaitomybės tvarką. Atsižvelgiant į tai, komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų bendrosios pajamos, kurios yra apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas, nustatomos atsižvelgiant į Lietuvos banko išleistus norminius teisės aktus.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 364 nustatyta, kad apmokestinamasis pelnas (nuostolis) padidinamas (sumažinamas) skirtumais, susidariusiais dėl užsienio valiutos kurso kitimo. Tikslinant komercinių bankų apmokestinamąjį pelną (nuostolį) dėl užsienio valiutos kurso kitimo turi būti atsižvelgiama į Lietuvos banko nustatytas valiutinių operacijų ir valiutos apskaitos komerciniuose bankuose taisykles.
3. Komerciniams bankams, kurių visa specialiųjų atidėjimų suma, į kurią reikia atsižvelgti apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (finansų ministro 1995 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 34 patvirtintos specialiųjų atidėjimų banko abejotiniems aktyvams apyskaitos 070 eilutė), yra didesnė negu banko apmokestinamasis pelnas iki specialiųjų atidėjimų (minėtos apyskaitos 010 eilutė), juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsniu nustatytas 10 procentų pelno mokesčio tarifas (apmokestinamasis pelnas, panaudotas kapitalinėms investicijoms) netaikomas.
4. Remiantis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsniu, palūkanos už obligacijas priskiriamos neapmokestinamoms nerealizacinėms pajamoms, todėl juridinių asmenų, parduodančių obligacijas antrinėje rinkoje, palūkanos už parduotas obligacijas (skirtumas tarp įsigijimo kainos ir pardavimo kainos) priskiriamos neapmokestinamoms nerealizacinėms pajamoms ir pelno mokesčiu neapmokestinamos. Tuo atveju, jeigu obligacijos antrinėje rinkoje parduodamos brangiau negu jų išpirkimo kaina, tai skirtumas susidaręs tarp pardavimo kainos ir išpirkimo kainos priskiriamas apmokestinamoms nerealizacinėms pajamoms.
Juridinių asmenų gautas atlyginimas už tarpininkavimą perkant ar parduodant obligacijas priskiriamas realizavimo pajamoms ir įrašomos juridinių asmenų finansinių rezultatų 010 eilutėje.
5. Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 13 straipsnio nustatytos pelno mokesčio lengvatos taikomos tuo atveju, kai užsienio kilmės kapitalo, investuoto po 1995 m. rugpjūčio 1 dienos, vertė ne mažesnė kaip 2 mln. JAV dolerių ir tai sudaro ne mažiau kaip 30 procentų įmonės įstatinio (nuosavo) kapitalo. Šios lengvatos taikomos tik įvykdžius šio straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 1220 nustatytas sąlygas.
Iki 1995 m. rugpjūčio 1 d. užsienio kapitalo įmonės bei bendros su užsienio kapitalu įmonės naudojosi Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 straipsnio lengvatomis. Jeigu šiose įmonėse po 1995 rugpjūčio 1 dienos investuotas užsienio kilmės kapitalas sudaro mažiau kaip 30 % įmonės įstatinio (nuosavo) kapitalo ir yra mažesnis kaip 2 mln. JAV dolerių, tai tokioms įmonėms ir toliau taikomos anksčiau galiojusios pelno mokesčio lengvatos (Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnis).
6. Komerciniai bankai, kuriuose yra investuotas užsienio kilmės kapitalas, gali naudotis Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo teikiamomis lengvatomis tokia pačia tvarka kaip ir kitos įmonės.
7. Juridinių asmenų finansinių rezultatų apyskaitoje įmonių pajamos, uždirbtos už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas, įrašomos be pirkėjų sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (010 eil.), o sąnaudose (030 eil.) be prekių (paslaugų) pardavėjams sumokėto pridėtinės vertės mokesčio.
8. Kai prekes (paslaugas) bei ilgalaikio naudojimo turtą įsigyja ne PVM mokėtojai ir PVM mokėtojai, naudojantys jas PVM neapmokestinamoms prekėms gaminti (paslaugoms teikti), pirkimo PVM už įsigytas prekes (gautas paslaugas) bei ilgalaikio naudojimo turtą įtraukiamas į įsigytų prekių (paslaugų) bei ilgalaikio naudojimo turto vertę.
9. Realizavimo pajamos už prekes, parduodamas konsignacijos sutarties pagrindu, juridinių asmenų finansinių rezultatų 010 eilutėje parodomos tada, kai įmonės įgaliotas atstovas (tarpininkas) pardavė prekes trečiam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kada bus apmokėta už parduotas prekes. Tuo atveju, jeigu įmonės įgaliotas atstovas (tarpininkas) yra užsienio valstybėje, pajamos juridinių asmenų finansinių rezultatų 010 eilutėje parodomos iš karto po prekių išsiuntimo įgaliotam atstovui (tarpininkui).
10. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsniu nustatyta, kad bendrijų lėšos valstybės yra neapmokestinamos. Atsižvelgiant į tai, daugiabučių namų savininkų bendrijos nuo šių lėšų, įskaitant už bendrijos nuomojamą turtą gautas pajamas, bei palūkanas, gautas už bendrijos lėšas, laikomas komerciniuose bankuose, juridinių asmenų pelno mokesčio nemoka.
11. Lietuvos darbo biržos pervedamos lėšos įmonėms už Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų gyventojų įdarbinimą priskiriamos įmonės nerealizacinėms apmokestinamoms pajamoms ir parodomos juridinių asmenų finansinių rezultatų 080 eilutėje. Tuo atveju, jeigu dėl sutarties su darbo birža nesilaikymo šias lėšas įmonė turi grąžinti darbo biržai, tai nustatant apmokestinamąjį pelną, jos turi būti atimamos iš bendrųjų pajamų (išskyrus darbo biržai mokamas sankcijas).
12. Įmonių įgytos teisės ne aukciono tvarka išsinuomoti žemę, sumokėjus tikslines sumas (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 550 ir 1995 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 987), priskiriamos įmonės nematerialiam turtui, kurio nusidėvėjimas skaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 678 nustatyta tvarka. Nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai nustatyti Ekonomikos ministerijos (1994 m. gegužės 23 d. Nr. 21-6-1245) ir Finansų ministerijos (1994 m. gegužės 24 d. Nr. 38N) bendru raštu.
13. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 441 patvirtintų nevalstybinio švietimo rėmimo taisyklių 24 punktą nevalstybinė švietimo įstaiga, turinti Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją arba jei ji aprobuota švietimo skyriaus ir įregistruota švietimo įstaigų registre, yra prilyginama pelno nesiekiančiai organizacijai. Todėl apmokestinant šių įstaigų pelną, taikomas 5 procentų pelno mokesčio tarifas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 393.
14. Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 20 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymo pakeitimo“ nustatyta, kad mažosioms įmonėms priskiriamos įmonės, kurių bendras darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių ir bendrosios pajamos per metus yra ne didesnės kaip 500 tūkst. litų. Atsižvelgiant į tai, mažosioms įmonėms, kurių bendrosios pajamos 1995 m. liepos 1 dieną arba 1995 m. spalio 1 dieną buvo didesnės kaip 500 tūkst. litų, antrame 1995 m. pusmetyje Mažųjų įmonių įstatymo nustatytos mokesčių lengvatos netaikomos. Mažosioms įmonėms, kurių bendrosios pajamos 1995 m. spalio 1 dieną neviršijo 500 tūkst. litų, o 1996 m. sausio 1 dieną viršijo, Mažųjų įmonių įstatymo nustatytos mokesčių lengvatos netaikomos tik 1995 m. ketvirtame ketvirtyje. Mažosioms įmonėms, kurių bendrosios pajamos 1996 m. sausio 1 dieną neviršijo 500 tūkst. litų, taikomos mokesčių lengvatos atsižvelgiant į tai, ar tenkinamos kitos lengvatų taikymo sąlygos (pajamų iš gamybinės veiklos lyginamasis svoris visose realizavimo pajamose, neskatintina veikla ir kt.).
Jeigu mažojoje įmonėje per 1995 metus nors vieną darbo dieną darbuotojų skaičius viršijo 50 žmonių, tokiai įmonei 1995 metais Mažųjų įmonių įstatymo 3 straipsnio pirmos ir antros dalies nustatytos mokesčių lengvatos netaikomos, neatsižvelgiant į tai, ar įmonės bendrosios pajamos viršija 500 tūkst. litų, ar ne.
15. Mažųjų įmonių įstatymo nustatytos lengvatos taikomos ne tik mažosioms įmonėms, gaunančioms pajamas iš gamybinės veiklos, išvardintos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus A, B, C, D, E, F sekcijose, bet ir mažosioms įmonėms, gaunančioms pajamas iš kitokios vykdomos veiklos, išskyrus neskatintiną veiklą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 02 22 nutarimo Nr. 116 priedu. Mažųjų įmonių įstatymo nustatytos mokesčių lengvatos taikomos tik tais atvejais, jei mažoji įmonė tenkina ir kitus šio įstatymo reikalavimus (bendras dirbančiųjų skaičius, bendrųjų įmonės pajamų dydis, pajamų iš gamybinės veiklos lyginamasis svoris ir t. t.).
16. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (1995 04 11 Nr. I-848), nuo 1995 m. liepos 1 dienos nustatant apmokestinamąjį pelną iš bendrųjų pajamų atimami visi Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės nutarimų nustatyti mokesčiai, rinkliavos bei kitos privalomos įmokos, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, mokamą į biudžetą, palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą bei baudas, delspinigius ir kitas sankcijas.
Privalomomis įmokomis laikomi konkrečiais dydžiais išreikšti, įstatymais ir Vyriausybės nutarimais nustatyti mokėjimai, nuo kurių įmonė neturi teisės atsisakyti (pvz.: privalomas žalos atlyginimas, privalomos įvairaus pobūdžio kompensacijos, savivaldybių rinkliavos, nustatytos pagal įstatymus ir Vyriausybės nutarimus ir pan.).
17. Nustatant apmokestinamąjį pelną, išlaidos, susijusios su bylų nagrinėjimu teismuose, prilyginamos materialinėms sąnaudoms ir atimamos iš bendrųjų pajamų. Tuo atveju, jeigu yra priimti sprendimai šias sumas atlyginti ieškovui, minėtos sumos pridedamos prie pajamų ir apmokestinamos pelno mokesčiu nustatyta tvarka.