LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
DĖL Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 240 „Dėl mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo
2012 m. sausio 12 d. Nr. 03-5
Vilnius
Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 240 „Dėl Mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių“ (Žin., 2010, Nr. 2-119, Nr. 130-6696) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ NUOSAVO KAPITALO SKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (Žin., 2011, Nr. 163-7759) 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 153-6887) 14 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindama 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančią direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančią Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančią Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančią Direktyvą 2000/46/EB (OL 2009 L 267, p. 7), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2009 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 240
(Lietuvos banko valdybos
2012 m. sausio 12 d. nutarimo
Nr. 03-5 redakcija)
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ NUOSAVO KAPITALO SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato elektroninių pinigų įstaigų, turinčių elektroninių pinigų įstaigos licenciją, ir mokėjimo įstaigų, turinčių mokėjimo įstaigos licenciją, nuosavo kapitalo dydžio, apskaičiavimo ir taikymo taisykles.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo poreikis – privalomas elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo, reikalingo elektroninių pinigų įstaigos prisiimamai rizikai, susijusiai su elektroninių pinigų leidimu, mokėjimo paslaugų ir glaudžiai su jomis susijusių papildomųjų paslaugų teikimu, padengti, dydis.
Kitos veiklos pajamos – pajamos, išskyrus komisinius ir kitus mokesčius bei palūkanų pajamas, gautos teikiant mokėjimo paslaugas ir glaudžiai su jomis susijusias papildomąsias paslaugas.
Komisiniai ir kiti mokesčiai – bendra komisinių ir kitų mokesčių, sumokėtų ir gautų teikiant mokėjimo paslaugas ir glaudžiai su jomis susijusias papildomąsias paslaugas, suma.
Mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikis – privalomas mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo, reikalingo mokėjimo įstaigos prisiimamai rizikai, susijusiai su mokėjimo paslaugų ir glaudžiai su jomis susijusių papildomųjų paslaugų teikimu, padengti, dydis.
Mokėjimo paslaugų apyvartos mėnesinis vidurkis (toliau – MPAMV) – bendra elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų per pastaruosius 12 mėnesių atliktų mokėjimo operacijų apyvarta, padalyta iš 12.
Palūkanų išlaidos – elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sumokėtos palūkanos už skolintas lėšas ir mokėjimo paslaugų vartotojų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų mokėjimo sąskaitų lėšas.
Palūkanų pajamos – elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų gautos palūkanos už investuotas mokėjimo paslaugų vartotojų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų lėšas bei kitas elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų turimas lėšas.
Pastoviosios pridėtinės išlaidos – išlaidos (nuomos, draudimo, pastatų priežiūros, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, administracinės ir kitos panašios išlaidos), kurių bendra suma nekinta arba kinta labai mažai, keičiantis teikiamų mokėjimo paslaugų apyvartai.
Su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugomis glaudžiai susijusios papildomosios paslaugos – Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (Žin., 2011, Nr. 163-7759) 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ir Mokėjimo įstaigų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 153-6887) 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos paslaugos.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Mokėjimo įstaigų įstatyme ir Mokėjimų įstatyme (Žin., 1999, Nr. 97-2775; 2009, Nr. 153-6888).
4. Taisyklėse nuosavam kapitalui apskaičiuoti naudojami dydžiai yra išreikšti eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį.
5. Pagal Taisykles Lietuvos bankui pateikiamiems dokumentams ir Lietuvos banko atliekamiems veiksmams taikomi Bendrųjų kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimo išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 58 (Žin., 2004, Nr. 80-2878), reikalavimai.
II. ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ NUOSAVAS KAPITALAS
6. Elektroninių pinigų įstaigos minimalaus nuosavo kapitalo sudėtis ir dydis nustatytas Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 20 straipsnyje. Mokėjimo įstaigos minimalaus nuosavo kapitalo sudėtis ir dydis, atsižvelgus į teikiamas mokėjimo paslaugas, nustatytas Mokėjimo įstaigų įstatymo 13 straipsnyje. Mokėjimo įstaiga, teikianti mokėjimo paslaugas, kurių nustatyti minimalaus nuosavo kapitalo dydžiai skiriasi, privalo turėti didesnį minimalaus nuosavo kapitalo dydį.
1. Kapitalo sudėtis
7. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas nurodytas Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 21 straipsnyje. Mokėjimo įstaigos nuosavas kapitalas nurodytas Mokėjimo įstaigų įstatymo 14 straipsnyje. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas ir mokėjimo įstaigos nuosavas kapitalas skirstomas į du lygius: I ir II lygio kapitalus.
8. I lygio kapitalą sudaro:
8.3. kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) be su privilegijuotųjų akcijų išleidimu susijusios sumos;
8.4. praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis (išskyrus paskutinių praėjusių metų nepaskirstytąjį pelną, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nepriėmė sprendimo), kurios nenumatoma išmokėti dividendais, arba praėjusių metų nuostolis;
8.5. einamųjų metų pelnas ir (arba) paskutinių praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nepriėmė sprendimo, kai audito įmonė atliko atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir Lietuvos bankui yra pateikti duomenys, įrodantys, kad pelno suma teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ir dividendai;
8.7. privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo, išleistos iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir su jų išleidimu susijusi kapitalo rezervo (emisinio skirtumo) suma ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai. Įtraukiant ne nuosavybės vertybinius popierius į nuosavą kapitalą mutatis mutandis taikomi Ne nuosavybės vertybinių popierių įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 131 (Žin., 2007, Nr. 109-4484; 2010, Nr. 130-6690), reikalavimai;
9. II lygio kapitalą sudaro:
9.5. nenurodytos 8.7 punkte privilegijuotosios akcijos ir su jų išleidimu susijusi kapitalo rezervo (emisinio skirtumo) suma;
9.6. ne nuosavybės vertybiniai popieriai. Įtraukiant ne nuosavybės vertybinius popierius į nuosavą kapitalą mutatis mutandis taikomi Ne nuosavybės vertybinių popierių įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų reikalavimai;
9.7. subordinuotosios paskolos. Įtraukiant subordinuotąją paskolą į nuosavą kapitalą mutatis mutandis taikomi Subordinuotųjų paskolų ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 185 (Žin., 2007, Nr. 137-5638), reikalavimai.
2. Kapitalo apribojimai
11. 9.7 punkte nurodytos subordinuotosios paskolos neturi viršyti 50 proc. I lygio kapitalo (atėmus 16 punkte nurodytus straipsnius).
12. Lietuvos bankas laikinai gali leisti netaikyti 10 ir 11 punktuose nustatytų kapitalo apribojimų.
13. Ne nuosavybės vertybiniams popieriams ir privilegijuotosioms akcijoms be kaupiamojo dividendo, išleistoms iki 2010 m. gruodžio 31 d., taikomi apribojimai:
13.1. neterminuotieji ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių emisijos dokumentuose numatyta nuosaiki paskata elektroninių pinigų arba mokėjimo įstaigai juos išpirkti, ir terminuotieji ne nuosavybės vertybiniai popieriai neturi viršyti 15 procentų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų I lygio kapitalo, atėmus 16 punkte nurodytus straipsnius;
13.2. privilegijuotųjų akcijų be kaupiamojo dividendo, išleistų iki 2010 m. gruodžio 31 d., 13.1 punkte nurodytų ir kitų ne nuosavybės vertybinių popierių, išskyrus 13.3 punkte nurodytus konvertuojamuosius ne nuosavybės vertybinius popierius, suma neturi viršyti 35 procentų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų I lygio kapitalo, atėmus 16 punkte nurodytus straipsnius;
13.3. ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių emisijos dokumentuose numatyta, kad kritinėmis situacijomis jie turi būti konvertuojami, o bet kuriuo kitu metu gali būti konvertuojami Lietuvos banko iniciatyva, remiantis emitento finansine ir mokumo padėtimi, į elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų paprastąsias vardines akcijas, atsižvelgus į iš anksto nustatytus konvertavimo koeficientus, ir 13.2 punkte nurodytų vertybinių popierių suma neturi viršyti 50 procentų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų I lygio kapitalo, atėmus 16 punkte nurodytus straipsnius;
13.4. į elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų I lygio kapitalą įtraukiamų privilegijuotųjų akcijų be kaupiamojo dividendo, išleistų iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir ne nuosavybės vertybinių popierių suma, viršijanti 13.1–13.3 punktuose nustatytas ribas, įtraukiama į elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų II lygio kapitalą laikantis elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų II lygio kapitalo dydžiui nustatytų apribojimų;
13.5. formuojant rinką supirktos pačių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų išleistos privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo, išleistos iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai neturi viršyti 5 procentų atitinkamos vertybinių popierių emisijos sumos. Supirktos privilegijuotosios akcijos ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai neįtraukiami į elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų kapitalą.
14. Kritinėmis situacijomis Lietuvos bankas gali leisti laikinai viršyti 13.1–13.3 punktuose nustatytas ribas.
15. 8.7 punkte nurodytoms privilegijuotosioms akcijoms be kaupiamojo dividendo, išleistoms iki 2010 m. gruodžio 31 d., papildomai taikomi šie įtraukimo į I lygio kapitalą apribojimai:
15.1. nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. jų suma neturi viršyti 20 proc. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų I lygio kapitalo;
15.2. nuo 2030 m. gruodžio 31 d. iki 2040 m. gruodžio 31 d. jų suma neturi viršyti 10 proc. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų I lygio kapitalo;
3. Atskaitymai iš kapitalo
16. Iš I lygio kapitalo turi būti atimama:
17. Atlikus atskaitymus iš I lygio kapitalo, iš I ir II lygio kapitalų atimama:
17.1. investicijos į kredito įstaigas ir finansų įmones (balansinė vertė) ir toms įstaigoms suteiktos subordinuotosios paskolos:
17.1.1. kai elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų investicija į kredito įstaigą ar finansų įmonę viršija 10 procentų tos įstaigos nuosavo kapitalo, iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų kapitalo atimama investicijos dalis, viršijanti 10 procentų tos įstaigos nuosavo kapitalo, ir tai įstaigai suteiktos subordinuotosios paskolos. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų kapitalo tokių investicijų, kurios skirtos kredito ar finansų įmonei reorganizuoti arba suteikti pagalbą;
17.1.2. kai bendra elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų investicijų į kredito įstaigas ir finansų įmones, kurios neviršija 10 proc. kredito įstaigos ir finansų įmonės nuosavo kapitalo, ir šioms įstaigoms suteiktų subordinuotųjų paskolų, kurios neatimamos pagal 17.1.1 punkto reikalavimus, suma viršija 10 proc. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų kapitalo, apskaičiuoto prieš atimant 17.1.1 punkte nurodytus dydžius, iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų kapitalo atimama investicijų ir šioms įstaigoms suteiktų subordinuotųjų paskolų sumos dalis, viršijanti 10 proc. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų kapitalo. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų kapitalo tokių investicijų, kurios skirtos kredito ar finansų įstaigai reorganizuoti arba suteikti pagalbą;
17.1.3. elektroninių pinigų arba mokėjimo įstaigai priklausančios draudimo, perdraudimo ir draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) įmonių įstatinio kapitalo arba balsavimo teisių dalys, jeigu elektroninių pinigų arba mokėjimo įstaiga jų turi 20 procentų arba daugiau; toms įmonėms suteiktos subordinuotosios paskolos ir kitos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų turimos kapitalo dalys tose įmonėse. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų kapitalo šių investicijų, jeigu jos skirtos šioms įstaigoms reorganizuoti arba suteikti pagalbą.
17.2. 50 procentų 17.1.1–17.1.3 punktuose nurodytos sumos turi būti atimama iš I lygio kapitalo (atėmus 16 punkte nurodytus straipsnius) ir 50 procentų iš II lygio kapitalo, pritaikius kapitalo apribojimus, nustatytus 10 ir 11 punktuose. Jeigu 50 procentų 17.1.1–17.1.3 punktuose nurodytos sumos yra didesnė nei II lygio kapitalas, perviršis atimamas iš I lygio kapitalo.
III. ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ NUOSAVO KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
18. Elektroninių pinigų įstaigos, kuri leidžia elektroninius pinigus ir teikia su tuo susijusias mokėjimo paslaugas, nuosavo kapitalo poreikiui skaičiuoti turi būti taikomas D metodas. Jei elektroninių pinigų įstaiga teikia ir mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, šios veiklos nuosavo kapitalo poreikiui skaičiuoti turi būti taikomas vienas iš šių metodų: A, B arba C metodas.
19. Mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikiui skaičiuoti turi būti taikomas vienas iš šių metodų: A, B arba C metodas.
A metodas
20. Taikant A metodą elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal pastarųjų 12 mėnesių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pastoviąsias pridėtines išlaidas. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų pastarųjų 12 mėnesių pastoviųjų pridėtinių išlaidų. Lietuvos bankas turi teisę nustatyti individualų nuosavo kapitalo poreikio dydį – padidinti arba sumažinti, jeigu nuo pastarųjų 12 mėnesių įvyko esminių pokyčių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veikloje (pvz., dalies verslo pardavimas, naujo verslo įsigijimas, staigus elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų turto augimas ir pan.). Nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo dieną elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, dar neteikusių mokėjimo paslaugų pastaruosius 12 mėnesių, nuosavo kapitalo poreikis gali būti skaičiuojamas remiantis elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų verslo plane, kurio trūkumus vadovaujantis Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Mokėjimo įstaigų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis gali būti reikalaujama patikslinti Lietuvos bankui svarstant klausimą dėl licencijos išdavimo, numatytu pastoviųjų pridėtinių išlaidų dydžiu.
B metodas
21. Taikant B metodą elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis skaičiuojamas pagal MPAMV. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis turi būti ne mažesnis už toliau nurodytų dydžių sumą, padaugintą iš didinimo daugiklio k, nustatyto 22 punkte:
4 proc. MPAMV dalies iki 5 mln. EUR,
2,5 proc. MPAMV dalies nuo 5 mln. EUR iki 10 mln. EUR,
1 proc. MPAMV dalies nuo 10 mln. EUR iki 100 mln. EUR,
0,5 proc. MPAMV dalies nuo 100 mln. EUR iki 250 mln. EUR,
0,25 proc. MPAMV dalies per 250 mln. EUR.
22. Didinimo daugiklis k, naudojamas skaičiuojant elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikį pagal 21 ir 23 punktuose nurodytus B ir C metodus, yra:
0,5, jeigu elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos teikia tik Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 6 punkte nurodytą mokėjimo paslaugą;
0,8, jeigu elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos teikia Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 7 punkte nurodytą mokėjimo paslaugą;
1, jeigu elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos teikia bet kurią Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–5 punktuose nurodytą mokėjimo paslaugą.
C metodas
23. Taikant C metodą elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis turi būti ne mažesnis už 23.2 punkte nustatytą daugiklį n, apskaičiuotą remiantis 23.1 punkte apibrėžtu rodikliu r, padaugintą iš 22 punkte apibrėžto didinimo daugiklio k:
23.1. rodiklis r – palūkanų pajamų, palūkanų išlaidų, komisinių ir kitų mokesčių bei kitų veiklos pajamų suma. Jo apskaičiavimo principai:
23.1.1. tik su mokėjimo paslaugomis ir glaudžiai su jomis susijusiomis papildomosiomis paslaugomis susijusios pajamos ir išlaidos įtraukiamos skaičiuojant rodiklio r sumą;
23.1.2. kiekvienas rodiklio elementas, skaičiuojant sumą, įtraukiamas su teigiamu arba neigiamu ženklu;
23.1.4. išlaidos, susijusios su trečiųjų šalių teikiamomis paslaugomis kitiems asmenims, kuriems elektroninių pinigų arba mokėjimo įstaiga perdavė veiklos funkcijų vykdymą, gali sumažinti rodiklį, jeigu išlaidų turima dėl šių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų;
23.1.5. rodiklis r apskaičiuojamas kiekvienų finansinių metų pabaigoje pagal audituotus praėjusių metų finansinius duomenis;
23.2. Daugiklis n yra 23.1 punkte apibrėžto rodiklio r žemiau nurodytų dydžių suma:
10 proc., kai r reikšmė yra iki 2,5 mln. EUR,
8 proc., kai r reikšmė yra nuo 2,5 mln. EUR iki 5 mln. EUR,
6 proc., kai r reikšmė yra nuo 5 mln. EUR iki 25 mln. EUR,
3 proc., kai r reikšmė yra nuo 25 mln. EUR iki 50 mln. EUR,
1,5 proc., kai r reikšmė per 50 mln. EUR.
D metodas
24. Taikant D metodą elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkį. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo, skirto elektroniniams pinigams leisti, poreikis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 procentus neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio. Elektroninių pinigų įstaiga, teikianti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, arba besiverčianti Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyse nurodyta veikla, kai iš anksto nežinomas neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis, Lietuvos banko leidimu nuosavo kapitalo poreikį apskaičiuoja remdamasi pavyzdine dalimi, kuri paprastai taikoma leidžiant elektroninius pinigus, jeigu tokia pavyzdinė dalis gali būti pagrįstai nustatyta remiantis ankstesniais duomenimis, tenkinant Lietuvos banko nustatytus reikalavimus. Jeigu elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo dieną elektroninių pinigų įstaiga nebuvo vykdžiusi veiklos pakankamą laikotarpį, nuosavo kapitalo poreikis gali būti skaičiuojamas remiantis elektroninių pinigų įstaigos verslo plane, kurio trūkumus vadovaujantis Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis gali būti reikalaujama patikslinti Lietuvos bankui svarstant klausimą dėl licencijos išdavimo, numatytu neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio dydžiu.
IV. ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ NUOSAVO KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMO METODO TAIKYMO REIKALAVIMAI
25. Elektroninių pinigų įstaiga, kuri leidžia elektroninius pinigus ir teikia su tuo susijusias mokėjimo paslaugas, pateikdama prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, nuosavo kapitalo poreikiui skaičiuoti turi taikyti D metodą. Elektroninių pinigų įstaiga, ketinanti teikti ir mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, pateikdama prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, turi teisę pasirinkti nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodą A, B arba C.
26. Mokėjimo įstaiga, pateikdama prašymą išduoti mokėjimo įstaigos licenciją, turi teisę pasirinkti nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodą A, B arba C.
27. Nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo metodas, jeigu Lietuvos bankas neprieštarauja, per finansinius metus gali būti keičiamas tik vieną kartą finansinių metų pradžioje, t. y. iki tų metų kovo 31 dienos. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos ne vėliau kaip prieš 30 dienų privalo raštu pranešti Lietuvos bankui apie numatomą nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodo keitimą ir kartu su prašymu pateikti nuosavo kapitalo poreikio pasirinktu metodu bei nuosavo kapitalo dydžio skaičiavimo pagrindimą.
28. Atsižvelgdamas į teikiamas (numatomas teikti) mokėjimo paslaugas, jų mastą bei elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų rizikos valdymo proceso, vidaus kontrolės ir apskaitos sistemos įvertinimą, Lietuvos bankas turi teisę prieštarauti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos pasirinktam nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo metodo taikymui. Sprendimą dėl prieštaravimo priima Lietuvos banko valdyba. Jeigu Lietuvos bankas per 30 dienų nuo pranešimo apie numatomą taikyti nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo metodą ir visos reikalaujamos informacijos gavimo nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad Lietuvos bankas neprieštarauja pasirinktam nuosavo kapitalo poreikio apskaičiavimo metodo taikymui.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
4003 forma patvirtinta
Lietuvos banko valdybos
2009 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 240
(2012 m. sausio 12 d. nutarimo
Nr. 03-5 redakcija)
__________________________________________________________________________
(elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas)
__________________________________________________________________________
(kodas, adresas, tel., faks.)
Lietuvos banko
Priežiūros tarnybai
Žirmūnų g. 151, LT-09128 Vilnius
Pateikimo terminas per 10 d. d. ketvirčiui pasibaigus
Periodiškumas kas ketvirtį
ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS KAPITALO SKAIČIAVIMO
ATASKAITA
________________________________
(data)
I. MINIMALAUS NUOSAVO KAPITALO SKAIČIAVIMAS
1 lentelė
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Suma |
| 1. |
MINIMALAUS NUOSAVO KAPITALO REIKALAVIMAS |
|
| 2. |
MINIMALAUS NUOSAVO KAPITALO SUMA (10.1+10.2+ 10.3+10.4+10.5+10.8-10.10+11.1+11.4) |
|
II. NUOSAVO KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
2 lentelė
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Suma |
| 3. |
A METODAS |
|
| 3.1. |
Pastarųjų 12 mėn. pastoviųjų pridėtinių išlaidų suma |
|
| 3.2. |
Nuosavo kapitalo poreikis, apskaičiuotas A metodu (10 proc. nuo pastarųjų 12 mėn. pastoviųjų pridėtinių išlaidų sumos) |
|
| 4. |
Didinimo daugiklis k (naudojamas skaičiuojant nuosavo kapitalo poreikį B ir C metodais) |
|
| 5. |
B METODAS |
|
| 5.1. |
Mokėjimo paslaugų apyvartos mėnesinis vidurkis (MPAMV) |
|
| 5.2. |
Perskaičiuota MPAMV suma |
|
| 5.2.1. |
4 proc. MPAMV dalies iki 5 mln. EUR |
|
| 5.2.2. |
2,5 proc. MPAMV dalies nuo 5 mln. EUR iki 10 mln. EUR |
|
| 5.2.3. |
1 proc. MPAMV dalies nuo 10 mln. EUR iki 100 mln. EUR |
|
| 5.2.4. |
0,5 proc. MPAMV dalies nuo 100 mln. EUR iki 250 mln. EUR |
|
| 5.2.5. |
0,25 proc. MPAMV dalies per 250 mln. EUR |
|
| 5.3. |
Nuosavo kapitalo poreikis, apskaičiuotas B metodu |
|
| 6. |
C METODAS |
|
| 6.1. |
Rodiklis r |
|
| 6.1.1. |
Palūkanų pajamos |
|
| 6.1.2. |
Palūkanų išlaidos |
|
| 6.1.3. |
Komisiniai ir kiti mokesčiai |
|
| 6.1.4. |
Kitos veiklos pajamos |
|
| 6.2. |
Daugiklis n |
|
| 6.2.1. |
10 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė iki 2,5 mln. EUR |
|
| 6.2.2. |
8 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė nuo 2,5 mln. EUR iki 5 mln. EUR |
|
| 6.2.3. |
6 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė nuo 5 mln. EUR iki 25 mln. EUR |
|
| 6.2.4. |
3 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė nuo 25 mln. EUR iki 50 mln. EUR |
|
| 6.2.5. |
1,5 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė per 50 mln. EUR |
|
| 6.3. |
80 proc. praėjusių trejų finansinių metų rodiklio r vidurkis |
|
| 6.4. |
Nuosavo kapitalo poreikis, apskaičiuotas C metodu |
|
| 7. |
D METODAS |
|
| 7.1. |
Neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis |
|
| 7.2. |
Nuosavo kapitalo poreikis, apskaičiuotas D metodu (2 proc. nuo neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio ) |
|
| 8. |
Nuosavo kapitalo poreikis, apskaičiuotas D+A/B/C metodais |
|
| 9. |
NUOSAVO KAPITALO POREIKIS (didesnis iš minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimo (1 lentelės 1 eilutė) ir nuosavo kapitalo poreikio (2 lentelės 8 eilutė), dydžių) |
|
III. NUOSAVO KAPITALO SKAIČIAVIMAS
3 lentelė
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Suma |
| 10. |
I LYGIO KAPITALAS |
|
| 10.1. |
Įstatinis kapitalas be privilegijuotųjų akcijų |
|
| 10.2. |
Atsargos kapitalas (atsargos rezervas) |
|
| 10.3. |
Kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) be su privilegijuotųjų akcijų išleidimu susijusios sumos |
|
| 10.4. |
Praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis, kurios nenumatoma išmokėti dividendais, arba praėjusių metų nuostolis |
|
| 10.5. |
Einamųjų metų pelnas ir (arba) paskutinių praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nepriėmė sprendimo |
|
| 10.6. |
Lėšos bendrai elektroninių pinigų įstaigos rizikai dengti |
|
| 10.7. |
Privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai |
|
| 10.7.1. |
Ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių emisijos dokumentuose numatyta, kad jie turi būti konvertuojami į paprastąsias vardines akcijas |
|
| 10.7.2. |
Neterminuotieji ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių emisijos dokumentuose nenumatyta nuosaiki paskata elektroninių pinigų įstaigai juos išpirkti |
|
| 10.7.3. |
Ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurie yra terminuotieji arba kurių emisijos dokumentuose numatyta nuosaiki paskata elektroninių pinigų įstaigai juos išpirkti |
|
| 10.7.4. |
Privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo |
|
| 10.8. |
Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas |
|
| 10.9. |
I LYGIO KAPITALO SUMA (10.1+10.2+10.3+10.4+10.5+10.6+10.7+10.8) |
|
|
|
Atimama: |
|
| 10.10. |
Supirktos nuosavos akcijos (nominalioji vertė) |
|
| 10.11. |
Nematerialusis turtas (grynoji vertė) |
|
| 10.12. |
Einamųjų metų nuostoliai |
|
| 10.13. |
ATIMAMA SUMA (10.10+10.11+10.12) |
|
| 10.14. |
I LYGIO KAPITALAS (10.9-10.13) |
|
| 11. |
II LYGIO KAPITALAS |
|
| 11.1. |
Kiti bendrosios paskirties rezervai |
|
| 11.2. |
Ilgalaikio turto perkainojimo rezervai |
|
| 11.3. |
Finansinio turto perkainojimo rezervai |
|
| 11.4. |
Specialusis nepaskirstytasis rezervas |
|
| 11.5. |
Ne nuosavybės vertybiniai popieriai (10.7.1, 10.7.2, 10.7.3, 10.7.4 eilučių perviršis, privilegijuotosios akcijos su kaupiamuoju dividendu, kitos privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo ir kiti ne nuosavybės vertybiniai popieriai) |
|
| 11.6. |
Subordinuotosios paskolos |
|
| 11.7. |
II LYGIO KAPITALO SUMA (11.1+11.2+11.3+11.4+11.5+11.6) |
|
| 12. |
NUOSAVO KAPITALO APRIBOJIMAI |
|
| 12.1. |
Subordinuotosios paskolos (11.6 ? 50 proc. 10.14) |
|
| 12.2. |
II LYGIO KAPITALAS (11.7 ? 10.14) |
|
| 13. |
ATSKAITYMAI |
|
| 13.1. |
Investicijos į kredito įstaigas ir finansų įmones ir subordinuotosios paskolos, viršijančios 10 proc. tų įstaigų kapitalo |
|
| 13.2. |
Investicijų į kredito įstaigas ir finansų įmones ir subordinuotųjų paskolų, neviršijančių 10 proc. tų įstaigų kapitalo, bendra suma, viršijanti 10 proc. elektroninių pinigų įstaigos kapitalo |
|
| 13.3. |
Investicijos į draudimo, perdraudimo bei draudimo kontroliuojančiąsias (holdingo) įmones ir joms suteiktos subordinuotosios paskolos, viršijančios 20 proc. tų įmonių kapitalo |
|
| 13.4. |
ATSKAITYMŲ SUMA (13.1+13.2+13.3) |
|
| 13.5. |
Atskaitymai iš II lygio kapitalo (50 proc. 13.4 ? 12.2, jei 12.2<50 proc. 13.4, perteklius keliamas į 13.6) |
|
| 13.6. |
Atskaitymai iš I lygio kapitalo (50 proc. 13.4 ? 10.14, pridėjus 13.5 perteklių) |
|
| 14. |
APSKAIČIUOTAS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS NUOSAVAS KAPITALAS (10.14-13.6)+(12.2-13.5) |
|
| 15. |
NUOSAVO KAPITALO PERTEKLIUS (TRŪKUMAS) (apskaičiuoto elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo (3 lentelės 14 eilutė) ir nuosavo kapitalo poreikio (2 lentelės 9 eilutė), skirtumas) |
|
| .................... vadovo pareigų pavadinimas) |
........... (parašas) |
.............. (vardas, pavardė) |
| .................... vyriausiasis buhalteris (buhalteris) |
........... (parašas) |
............... (vardas, pavardė) |
| .................... (vykdytojo vardas ir pavardė, telefonas) |
|
|
5003 forma patvirtinta
Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 24 d.
nutarimu Nr. 240 (2012 m. sausio 12 d. nutarimo
Nr. 03-5 redakcija)
__________________________________________________________________________
(mokėjimo įstaigos pavadinimas)
__________________________________________________________________________
(kodas, adresas, tel., faks.)
Lietuvos banko
Priežiūros tarnybai
Žirmūnų g. 151, LT-09128 Vilnius
Pateikimo terminas per 10 d. d. ketvirčiui pasibaigus
Periodiškumas kas ketvirtį
MOKĖJIMO ĮSTAIGOS KAPITALO SKAIČIAVIMO
ATASKAITA
________________________________
(data)
I. MINIMALAUS NUOSAVO KAPITALO SKAIČIAVIMAS
1 lentelė
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Suma |
| 1. |
MINIMALAUS NUOSAVO KAPITALO REIKALAVIMAS |
|
| 2. |
MINIMALAUS NUOSAVO KAPITALO SUMA (8.1+8.2+8.3+8.4+8.5+8.8–8.10+9.1+9.4) |
|
II. NUOSAVO KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
2 lentelė
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Straipsniai
|
Suma |
| 3. |
A METODAS |
|
| 3.1. |
Pastarųjų 12 mėnesių pastoviųjų pridėtinių išlaidų suma |
|
| 3.2. |
Nuosavo kapitalo poreikis, apskaičiuotas A metodu (10 proc. nuo pastarųjų 12 mėnesių pastoviųjų pridėtinių išlaidų sumos) |
|
| 4. |
Didinimo daugiklis k (naudojamas skaičiuojant nuosavo kapitalo poreikį B ir C metodais) |
|
| 5. |
B METODAS |
|
| 5.1. |
Mokėjimo paslaugų apyvartos mėnesinis vidurkis (MPAMV) |
|
| 5.2. |
Perskaičiuota MPAMV suma |
|
| 5.2.1. |
4 proc. MPAMV dalies iki 5 mln. EUR |
|
| 5.2.2. |
2,5 proc. MPAMV dalies nuo 5 mln. EUR iki 10 mln. EUR |
|
| 5.2.3. |
1 proc. MPAMV dalies nuo 10 mln. EUR iki 100 mln. EUR |
|
| 5.2.4. |
0,5 proc. MPAMV dalies nuo 100 mln. EUR iki 250 mln. EUR |
|
| 5.2.5. |
0,25 proc. MPAMV dalies per 250 mln. EUR |
|
| 5.3. |
Nuosavo kapitalo poreikis, apskaičiuotas B metodu |
|
| 6. |
C METODAS |
|
| 6.1. |
Rodiklis r |
|
| 6.1.1. |
Palūkanų pajamos |
|
| 6.1.2. |
Palūkanų išlaidos |
|
| 6.1.3. |
Komisiniai ir kiti mokesčiai |
|
| 6.1.4. |
Kitos veiklos pajamos |
|
| 6.2. |
Daugiklis n |
|
| 6.2.1. |
10 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė iki 2,5 mln. EUR |
|
| 6.2.2. |
8 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė nuo 2,5 mln. EUR iki 5 mln. EUR |
|
| 6.2.3. |
6 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė nuo 5 mln. EUR iki 25 mln. EUR |
|
| 6.2.4. |
3 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė nuo 25 mln. EUR iki 50 mln. EUR |
|
| 6.2.5. |
1,5 proc. rodiklio r, kai jo reikšmė per 50 mln. EUR |
|
| 6.3. |
80 proc. praėjusių trejų finansinių metų rodiklio r vidurkis |
|
| 6.4. |
Nuosavo kapitalo poreikis, apskaičiuotas C metodu |
|
| 7. |
NUOSAVO KAPITALO POREIKIS (didesnis iš minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimo (1 lentelės 1 eilutė) ir nuosavo kapitalo poreikio, apskaičiuoto pasirinktu metodu (2 lentelė), dydžių) |
|
III. NUOSAVO KAPITALO SKAIČIAVIMAS
3 lentelė
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Suma |
| 8. |
I LYGIO KAPITALAS |
|
| 8.1. |
Įstatinis kapitalas be privilegijuotųjų akcijų |
|
| 8.2. |
Atsargos kapitalas (atsargos rezervas) |
|
| 8.3. |
Kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) be su privilegijuotųjų akcijų išleidimu susijusios sumos |
|
| 8.4. |
Praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis, kurios nenumatoma išmokėti dividendais, arba praėjusių metų nuostolis |
|
| 8.5. |
Einamųjų metų pelnas ir (arba) paskutinių praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nepriėmė sprendimo |
|
| 8.6. |
Lėšos bendrai mokėjimo įstaigos rizikai dengti |
|
| 8.7. |
Privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai |
|
| 8.7.1. |
Ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių emisijos dokumentuose numatyta, kad jie turi būti konvertuojami į paprastąsias vardines akcijas |
|
| 8.7.2. |
Neterminuotieji ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių emisijos dokumentuose nenumatyta nuosaiki paskata mokėjimo įstaigai juos išpirkti |
|
| 8.7.3. |
Ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurie yra terminuotieji arba kurių emisijos dokumentuose numatyta nuosaiki paskata mokėjimo įstaigai juos išpirkti |
|
| 8.7.4. |
Privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo |
|
| 8.8. |
Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas |
|
| 8.9. |
I LYGIO KAPITALO SUMA (8.1+8.2+8.3+8.4+8.5+8.6+8.7+8.8) |
|
|
|
Atimama: |
|
| 8.10. |
Supirktos nuosavos akcijos (nominalioji vertė) |
|
| 8.11. |
Nematerialusis turtas (grynoji vertė) |
|
| 8.12. |
Einamųjų metų nuostoliai |
|
| 8.13. |
ATIMAMA SUMA (8.10+8.11+8.12) |
|
| 8.14. |
I LYGIO KAPITALAS (8.9–8.13) |
|
| 9. |
II LYGIO KAPITALAS |
|
| 9.1. |
Kiti bendrosios paskirties rezervai |
|
| 9.2. |
Ilgalaikio turto perkainojimo rezervai |
|
| 9.3. |
Finansinio turto perkainojimo rezervai |
|
| 9.4. |
Specialusis nepaskirstytasis rezervas |
|
| 9.5. |
Ne nuosavybės vertybiniai popieriai (8.7.1, 8.7.2, 8.7.3, 8.7.4 eilučių perviršis, privilegijuotosios akcijos su kaupiamuoju dividendu, kitos privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo ir kiti ne nuosavybės vertybiniai popieriai) |
|
| 9.6. |
Subordinuotosios paskolos |
|
| 9.7. |
II LYGIO KAPITALO SUMA (9.1+9.2+9.3+9.4+9.5+9.6) |
|
| 10. |
NUOSAVO KAPITALO APRIBOJIMAI |
|
| 10.1. |
Subordinuotosios paskolos (9.6 ? 50 proc. 8.14) |
|
| 10.2. |
II LYGIO KAPITALAS (9.7 ? 8.14) |
|
| 11. |
ATSKAITYMAI |
|
| 11.1. |
Investicijos į kredito įstaigas ir finansų įmones ir subordinuotosios paskolos, viršijančios 10 proc. tų įstaigų kapitalo |
|
| 11.2. |
Investicijų į kredito įstaigas ir finansų įmones ir subordinuotųjų paskolų, neviršijančių 10 proc. tų įstaigų kapitalo, bendra suma, viršijanti 10 proc. mokėjimo įstaigos kapitalo |
|
| 11.3. |
Investicijos į draudimo, perdraudimo bei draudimo kontroliuojančiąsias (holdingo) įmones ir joms suteiktos subordinuotosios paskolos, viršijančios 20 proc. tų įmonių kapitalo |
|
| 11.4. |
ATSKAITYMŲ SUMA (11.1+11.2+11.3) |
|
| 11.5. |
Atskaitymai iš II lygio kapitalo (50 proc. 11.4 ? 10.2, jei 10.2<50 proc. 11.4, perteklius perkeliamas į 11.6) |
|
| 11.6. |
Atskaitymai iš I lygio kapitalo (50 proc. 11.4 ? 8.14, pridėjus 11.5 perteklių) |
|
| 12. |
APSKAIČIUOTAS MOKĖJIMO ĮSTAIGOS NUOSAVAS KAPITALAS (8.14–11.6)+(10.2–11.5) |
|
| 13. |
NUOSAVO KAPITALO PERTEKLIUS (TRŪKUMAS) (apskaičiuoto mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo (3 lentelės 12 eilutė) ir nuosavo kapitalo poreikio, apskaičiuoto pasirinktu metodu (2 lentelės 7 eilutė), skirtumas) |
|
| .................... vadovo pareigų pavadinimas) |
........... (parašas) |
.............. (vardas, pavardė) |
| .................... vyriausiasis buhalteris (buhalteris) |
........... (parašas) |
............... (vardas, pavardė) |
| .................... (vykdytojo vardas ir pavardė, telefonas) |
|
|